A-602-2094-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-2094/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02192-2011-1 Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei I. Ž.,

atsakovo atstovui R. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ skundą dėl sprendimo ir įpareigojimo panaikinimo atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai (tretieji suinteresuotieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Rosma“, uždaroji akcinė bendrovė „Corpora“, uždaroji akcinė bendrovė „Willenbrock Baltic“).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“ (toliau – ir pareiškėjas; bendrovė) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašo panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas; Tarnyba) 2011 m. rugsėjo 14 d. atviro konkurso „Specialios paskirties automobilių su specialia įranga nuotekų tinklų plovimui ir valymui pirkimas“ sprendimą (2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimas Nr. 4S-3497 „Dėl pirkimo Nr. 101397 vertinimo“) ir jame nustatytą įpareigojimą nutraukti atviro konkurso „Specialios paskirties automobilių su specialia įranga nuotekų tinklų plovimui ir valymui pirkimas“ procedūras.

Skunde paaiškino, kad pareiškėjas gavo Tarnybos 2010 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. 4S-3497 „Dėl pirkimo Nr. 101397 vertinimo“. Rašte yra nurodoma, kad Tarnyba, įvertinusi atviro konkurso „Specialios paskirties automobilių su specialia įranga nuotekų tinklų plovimui ir valymui pirkimas“ (toliau – ir Konkursas) pirkimo dokumentus, įpareigoja pareiškėją nutraukti konkurso procedūras ir raštu informuoti apie šio įpareigojimo vykdymą. Nurodė, jog nesutinka su Tarnybos sprendimu ir jame nurodytu įpareigojimu bei vertina, kad Tarnyba neteisingai įvertino pirkimo dokumentus, susijusias faktines aplinkybes, neteisingai išaiškino ir pritaikė viešuosius pirkimus reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Paaiškino, jog pareiškėjas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – ir CVPIS) priemonėmis 2011 m. kovo 2 d. paskelbė Konkurso sąlygas. Pasiūlymus konkursui pateikė trys tiekėjai: UAB „Rosma“, UAB „Willenbrock“ ir UAB „Corpora“. Tarnyba 2011 m. rugsėjo mėnesį atliko konkurso dokumentų vertinimą ir nusprendė, kad dėl perteklinių ir netikslių konkurso sąlygų buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ; Įstatymas), kas suteikia Tarnybai pagrindą nutraukti Konkurso procedūras. Nurodė, jog Konkurso procedūros šiuo metu nėra užbaigtos. Tarnyba, įpareigojimą nutraukti Konkurso procedūras motyvuoja tuo, kad konkurso sąlygos pažeidžia VPĮ nuostatas. Sprendime yra nurodyti šie tariami VPĮ pažeidimai: 1) nustatytas perteklinis reikalavimas pareiškėjams tvirtinant teikiamus dokumentus (sprendimo 1 punktas); 2) nustatomi netikslūs, neproporcingi reikalavimai pirkimo objektui (sprendimo 2 punktas); 3) reikalavimas, susijęs su sukimo jėgos, reikalingos specialios įrangos darbui, perdavimo hidraulikos pagalba, neva yra ne funkcinis reikalavimas, o konkretus procesas (sprendimo 2.5 punktas); 4) konkurso sąlygų priedo Nr. 8 „Automobilių viešojo pirkimo-pardavimo sutartis“ (toliau – ir sutartis) nuostatos nėra tikslios ir aiškios (sprendimo 3 punktas); 5) pareiškėjas, gavęs UAB „Kanalų valymas“ pretenziją, nesustabdė viešojo pirkimo procedūros (sprendimo 4 punktas).

Nurodė, kad nesutinka, jog Tarnybos nustatytos aplinkybės pažeidžia VPĮ ir kad įpareigojimas nutraukti konkursą yra proporcingas nustatytoms aplinkybėms, net ir tuo atveju jei būtų nustatyta, kad jos nevisiškai neatitinka VPĮ reikalavimus. Pažymėjo, jog Konkurso sąlygose nustatyti reikalavimai, susiję su tiekėjo pasiūlymą sudarančių dokumentų tvirtinimu ir pateikimu, nėra pertekliniai. Sprendimo 1 punkte Tarnyba nurodo, kad Konkurso sąlygų III skyriuje „Tiekėjų minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai“ pastabų b punkte esantys reikalavimai susiję su tuo, kad teikiamų dokumentų kopijos turi būti tvirtinamos tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, nurodant „Kopija tikra“, yra pertekliniai atsižvelgiant į Konkurso sąlygų 5.2. punkto reikalavimą pasirašyti tiekėjo pasiūlymą saugiu elektroniniu parašu.

Argumentuoja, jog teigdama, kad reikalavimas yra perteklinis, Tarnyba nenurodo, kodėl Konkurso sąlygų reikalavimas prieštarauja VPĮ, kokia VPĮ nuostata yra pažeidžiama ir kokiu būdu šis neva perteklinis konkurso reikalavimas pažeidžia tiekėjų teises ir teisėtus interesus. Kadangi sprendime nepateikiama ši informacija, nėra pagrindo konstatuoti, kad konkurso sąlygų reikalavimai, susiję su teikiamų dokumentų tvirtinimu, prieštarauja VPĮ ir yra pagrindas įpareigoti pareiškėją nutraukti konkurso procedūras. Atkreipia dėmesį, kad Tarnybos nurodytos neva perteklinės nuostatos iš esmės atitinka dar 2010 m. galiojusias Tarnybos rekomendacijas dėl dokumentų tvirtinimo ir pateikimo, t. y.

Tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1S-130 patvirtintos standartinės atviro konkurso sąlygas, kuriomis gali vadovautis perkančiosios organizacijos. Šiose standartinėse sąlygose nustatyta, kad: „2) dokumentų kopijos yra tvirtinamos tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, nurodant žodžius „Kopija tikra“ ir pareigų pavadinimą, vardą (vardo raidę), pavardę, datą ir antspaudą (jei turi)/jeigu perkančioji organizacija pirkimą atlieka CVPIS priemonėmis, šiame punkte turėtų įrašyti, kad pateikiant atitinkamų dokumentų skaitmenines kopijas ir pasiūlymą pasirašant saugiu elektroniniu parašu ar kiekvieną dokumentą pasirašant saugiu elektroniniu parašu (kaip nustato perkančioji organizacija) yra deklaruojama, kad kopijos yra tikros“.

Nurodyti standartiniai pirkimo dokumentai pateikia rekomendaciją („turėtų įrašyti“), kaip pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija gali nustatyti reikalavimą dėl dokumentų, teiktinų su pasiūlymu, tvirtinimo, t. y. pasirašant ranka ar nurodant „Kopija tikra“, ar pasirašant tik saugiu elektroniniu parašu, ar naudojant kelis iš šių būdu vienu metu. Manė, jog tai dar kartą patvirtino, kad Tarnybos sprendimo 1 punkte nurodytos aplinkybės, susijusios su konkurso sąlygose nustatytais reikalavimais dokumentų tvirtinimui, nelaikytinos Įstatymo pažeidimu ir atitinka prieš pat konkurso paskelbimą taikytas Tarnybos rekomendacijas.

Pažymėjo, jog nesuprantama, kodėl sprendimo 1 punkte neva perteklinį Konkurso sąlygų reikalavimą Tarnyba sieja su VPĮ 24 straipsnio 8 dalies nuostata, numatančia, kad „perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia“. Pabrėžia ir tai, kad sprendime yra pasakyta, kad nurodyta konkurso sąlyga neužtikrina VPĮ 24 straipsnio 8 dalies nuostatos, bet nėra nurodyta, kad ji prieštarauja nurodytai VPĮ nuostatai. Manė, jog nėra pakankama nurodyti konkurso sąlygą ir VPĮ nuostatą, kuri tariamai nėra užtikrinama, tačiau būtina pateikti motyvuotus paaiškinimus ir argumentus, kad ir pareiškėjai, ir kitiems tretiesiems asmenims būtų aišku, kodėl Tarnyba nusprendė, kad nėra užtikrintas VPĮ 24 straipsnio 8 dalies nuostatos taikymas, kuo šis pažeidimas pasireiškia ir kokias pasekmes jis sukelia. Tačiau, nei sprendimo 1 punkte, nei tolimesniuose punktuose Tarnyba tokių paaiškinimų nepateikia.

Dėl reikalavimų perkamam objektui nustatymo paaiškino, kad nustatyti reikalavimai yra tikslūs, aiškus ir objektyvūs. Pažymėjo, jog Sprendimo 2 punkte (2.1 – 2.6. papunkčiai) Tarnyba nurodo, kad Konkurso sąlygų 3 priedas „Techninė specifikacija“ (toliau – ir Techninė specifikacija) parengtas pažeidžiant VPĮ 24 straipsnio 8 dalį, 25 straipsnio 8 dalį, 39 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 7 dalį. Nesutiko, su Tarnybos nuomone, jog konkurso sąlygų reikalavimai yra netikslūs, neaiškūs, neproporcingi. Paaiškino, kad sprendimo 2.1.

– 2.6. punktuose nurodyti, ir Tarnybai neaiškūs bei netikslūs Techninės specifikacijos reikalavimai, praktiškai nesukėlė jokių klausimų potencialiems konkurso tiekėjams, įskaitant ir tiekėjus, pateikusius pasiūlymus. Šį faktą patvirtina tai, kad gautas prašymas patikslinti tik keletą iš Tarnybos sprendimo 2 punkte nurodomų Techninės specifikacijos reikalavimų. 2011 m. kovo 15 d. protokole Nr. VP-112-2 nurodoma, kad tiekėjai pateikė paklausimus dėl įrengtos įrankių dėžės (1 klausimas) ir švaraus vandens talpos operatoriaus rankų plovimui (5 klausimas).

Dėl kitų Tarnybos nurodytų Techninės specifikacijos reikalavimų tiekėjams klausimų nekilo ir konkurse buvo pateikti 3 pasiūlymai. Pabrėžė ir tai, kad pagal VPĮ nuostatas pirkimo dokumentų paaiškinimai, patikslinimai, atsakymai į tiekėjų paklausimus yra sudėtinė pirkimo dokumentų dalis. Kadangi pareiškėjas nurodytus kriterijus paaiškino tiekėjams, laikytina, kad jis patikslino pirkimo dokumentus, tačiau Tarnyba nurodytų aplinkybių nevertino. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos teiginys (Sprendimo 2.4. punktas), kad papildomai konkurso sąlygose turėjo būti nurodyti šios įrangos naudojimo tikslai, poreikiai ir uždaviniai, kuriems spręsti įranga yra skirta, yra perteklinis ir nepagrįstas.

Tarnybos nurodomi pirkimo objekto elementai (įrankių dėžė) yra skirti užtikrinti pagrindinio konkurso objekto funkcionalumą ir be papildomų paaiškinimų yra suprantama, kad įrankių dėžės paskirtis yra sudėti įrankius, kurie reikalingi dirbant su pirkimo objektu, kurį ketina įsigyti perkančioji organizacija. Visgi, jeigu reiktų laikytis Tarnybos pozicijos, konkurso sąlygose tektų nurodyti kiekvieno perkamo objekto elemento (ratų, žarnų, siurblio, filtro ir t. t.) paskirtį, jų uždavinį, kas iš esmės būtų neproporcinga ir prieštarautų protingumo principui.

Paaiškina, kad Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs dėl neaiškių ir netikslių nuostatų pirkimo dokumentuose: „<...> Konkurso sąlygų 50 punkte yra nurodyta galimybė kiekvienam tiekėjui kreiptis rašytiniu prašymu dėl pirkimo dokumentų paaiškinimo. Pažymėjo, jog šia teise Konkurso dalyviai turėjo galimybę pasinaudoti, jei konkreti Konkurso sąlyga jiems būtų buvusi neaiški. Nagrinėjamoje byloje ginčijamos Konkurso sąlygų 3 priedo nuostatos atžvilgiu prašymų dėl paaiškinimo nebuvo pateikta.

Todėl teigė, kad ši nuostata Konkurso dalyviams buvo aiški tiek, kad jie galėtų pateikti pasiūlymus, atitinkančius šią nuostatą.“ (LVAT 2011 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-136-11). Nurodė, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad paskelbto konkurso sąlygos yra aiškios, jeigu tiekėjai jų neprašo patikslinti ir gali pateikti pasiūlymus konkursui. Akcentavo, jog Konkursui pasiūlymus pateikė trys tiekėjai, o dėl sprendime nurodytų neva netikslių konkurso sąlygų nebuvo teiraujamasi (išskyrus kelias išimtis, dėl kurių pareiškėja pateikė paaiškinimus, tokiu būdu patikslinama konkurso sąlygas).

Darė išvadą, kad konkurso sąlygos tiekėjams buvo tikslios ir aiškios, tačiau Tarnyba nevertino konkurso sąlygų visumos, o tik atskiras jų nuostatas, kas lėmė tam tikrų konkurso sąlygų nuostatų nesupratimą. Pagrindo taip manyti suteikia faktas, kad, pavyzdžiui, Tarnybai yra neaišku, ką reiškia Techninės specifikacijos 1.1. punkte nurodytas reikalavimas, kad ant automobilio sumontuota įranga turi būti tinkama eksploatuoti šiaurės Europos klimatinėje zonoje (Sprendimo 2.1. punktas). Techninės specifikacijos 3.2. punktas detalizuoja šį reikalavimą ir nustato, kad įranga turi būti pritaikyta dirbti esant aplinkos temperatūrai nuo minus 15 laipsnių Celsijaus iki plius 35 laipsniai Celsijaus.

Pažymėjo, jog akivaizdu, kad vertindama Tarnyba neįsigilino į Techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus, nesuprato pirkimo objekto specifikos bei ypatumų ir vertinimą atliko paviršutiniškai. Priduria, jog vertinimą Tarnyba atliko, nepasitelkdama specialių žinių turinčio eksperto, dėl ko, pavyzdžiui, Tarnybai yra neaiškūs tokie reikalavimai, kaip išmetamų dujų emisijos atitikimas EURO standartams. Pažymėjo, jog Nurodyti EURO standartai patvirtinti Europos Komisijos reglamentais, taip pat ir Komisijos reglamentu (EB) Nr. 692/2008, įgyvendinančiu ir iš dalies keičiančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos, ir yra puikiai žinomi naujų automobilių pardavėjams, kadangi atitikimas išmetamųjų dujų EURO standartams yra būtina sąlyga norint pardavinėti naujus automobilius.

Pabrėžia, kad ne vienas tiekėjas nesikreipė į pareiškėją dėl nurodyto kriterijaus paaiškinimo. Paaiškino, kad Techninėje specifikacijoje, laikantis Įstatymo 25 straipsnio 8 dalies reikalavimų, nenurodyti konkretaus modelio, šaltinio, proceso, prekės ženklo, tipo, kilmės ar gamybos reikalavimai, dėl ko tam tikriems tiekėjams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba tam tikrų tiekėjų pasiūlymai būtų atmesti. Priešingai, nustatyti reikalavimai yra susiję su perkamų objektų funkcionavimu, suteikiant lygias galimybes dalyvauti visiems tiekėjams, nepriklausomai nuo to, kieno gaminamą produkciją jie siūlytų pareiškėjai.

Paaiškino, kad reikalavimas, susijęs su sukimo jėgos, reikalingos specialios įrangos darbui, perdavimo hidraulikos pagalba, yra funkcinis reikalavimas, o ne konkretus procesas. Nurodė, jog Techninės specifikacijos 3.3., 3.13 ir 3.25 punktuose nustatyti funkciniai reikalavimai, numatantys, kad specialios įrangos darbą turi užtikrinti hidraulika (hidrauliniai varikliai), t. y. nuo automobilio paskirstymo dėžės sukimo jėga turi būti perduodama hidraulikos pagalba. Šis funkcinis reikalavimas yra iškeltas dėl to, kad sukimo jėgos perdavimo hidrauliniu būdu sistema ir jos sudėtinės dalys (hidrovarikliai, siurbliai, paskirstytojai, vožtuvai, vamzdynai ir t. t.) turi pakankamai didelį atsparumą natūraliam susidėvėjimui.

Be to, techninis hidraulinės sistemos aptarnavimas reikalauja nedaug laiko ir išlaidų sąnaudų, nes įprastai techninis hidraulinės sistemos aptarnavimas apsiriboja hidraulinio skysčio ir filtrų pakeitimu. Šios hidraulinės sistemos savybės užtikrina, jog specialios paskirties automobilių įrangos techninei priežiūrai būtų skiriama kuo mažiau laiko, o patys specialios paskirties automobiliai būtų maksimaliai išnaudojami pagal tiesioginę paskirtį – plauti ir valyti nuotekų tinklus, kas atitinka ir viešąjį interesą. Konkurso sąlygose nėra keliami jokie reikalavimai hidraulinės sistemos parametrams, nenurodomi konkretūs modeliai, prekės ženklai ar kiti kriterijai, kurių nustatymas galėtų pažeisti Įstatymo 25 straipsnio 2 dalį ar 8 dalį.

Be to, remiantis Europos Teisingumo Teismo (toliau – ir ETT) praktika, net jei būtų nustatytas tikslus pirkimo objektą kvalifikuojantis kriterijus, tai savaime nereikštų pažeidimo (Remiasi ETT 1995 m. sausio 24 d. Sprendime Komisija prieš Nyderlandus, C-359/93, Rink. 1995, p. I-157 pateiktu išaiškinimu). Pažymėjo, jog negali sutikti su Tarnybos nuomone, pateikta sprendimo 2.5. punkte, kad Techninės specifikacijos 3.3., 3.13 ir 3.25 punktai prieštarauja VPĮ, kadangi procesas, t. y. nurodant, kad sukimo jėga, reikalinga specialios įrangos darbui, privalo būti perduodama hidraulika, negali būti laikytinas konkrečiu procesu VPĮ prasme.

Tačiau, net jei Techninė specifikacija ir numatytų konkretų procesą, manė, atsižvelgus į ETT praktiką ir įvertinus aplinkybes, negalima būtų konstatuoti Įstatymo 25 straipsnio 2 ir 8 dalių pažeidimo. Atkreipė dėmesį, kad sprendime Tarnyba pati pripažįsta, jog nėra įsitikinusi, ar reikalavimas, susijęs su sukimo jėgos perdavimu hidraulikos pagalba, diskriminuoja tiekėjus.

Dėl skundžiamo sprendimo nurodė, kad Konkurso sąlygų priedo Nr. 8, t. y. Sutarties, nuostatos nėra tikslios ir aiškios, kadangi: (i) nenurodyti konkretūs standartai, kuriuos turi atitikti tiekiamos prekės, ir (ii) nesuderintos nuostatos, numatančios sutarties keitimą. Pažymėjo, jog Sprendimo 3 punkte pateikiama Tarnybos nuomonė dėl sutarties nuostatų netikslumo ir neaiškumo yra nepagrįsta ir neparemta jokiais objektyviais faktais. Pirma, nesuprantama, kodėl Tarnyba reikalauja, kad sutartyje turėtų būti nurodyti konkretūs standartai, kuriuos turi atitikti perkamos prekės. Manė, jog reikalavimai perkamoms prekėms yra nustatyti konkurso sąlygose, kurių neatskiriama dalis yra sutartis. Dėl šios priežasties pareiškėja neprivalo papildomai visų Techninėje specifikacijoje nurodytų kriterijų perkelti į sutartį. Sutarties 1.1. punkte yra aiškiai nurodyta, kad: „Perkamos Prekės nurodytos Pirkėjo vykdyto automobilių pirkimo atviro konkurso sąlygų 3 priede pateiktoje techninėje specifikacijoje“. Pažymėjo, kad vykdant sutartį, jos nuostatų aiškinimui turi būti taikomos Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. Rėmėsi CK 6.193 straipsnio 2 ir 4 dalimi. Pažymėjo ir tai, kad sutarties 9.1. ir 9.4. punktai neprieštarauja vienas kitam, kaip tą sprendimo 3.2. punkte nurodo Tarnyba. Sutarties 9.1. punkte atsispindi Įstatymo nuostata, numatanti bendrą principą, kad sudarytos sutarties nuostatos gali būti keičiamos tik gavus Tarnybos sutikimą pakeisti sutarties sąlygas. Tuo tarpu sutarties 9.4. punktas detalizuoja, kad tam tikrais atvejais, galima keisti tik neesmines sutarties sąlygas (gavus Tarnybos leidimą, kaip tą suponuoja sutarties 9.1. punktas). Manė, jog minėti punktai papildo vienas kitą. Todėl yra neaišku, kokiu pagrindu Tarnyba sprendimo 3 punkte nurodo, kad sutarties nuostatos yra neaiškios ir dėl to pažeidžia VPĮ 24 straipsnio 8 dalį. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagrindiniai pirkėjo įsipareigojimai yra nurodyti sutarties 3.3. punkte, todėl yra nesuprantamas Tarnybos teiginys, jog neva tokių įsipareigojimų sutartis nedetalizuoja. Paaiškino, kad pirkėjo pagrindinių įsipareigojimų apimtis nepriklauso nuo to, ar jie tiesiogiai įvardinti Sutartyje ar ne, kadangi pagrindines pirkėjo pareigas nustato CK 6 knygos normos, VPĮ normos ir konkurso pirkimo dokumentai.

Pažymėjo, kad nėra pagrindo nutraukti Konkurso procedūras dėl formalaus viešojo pirkimo procedūros nesustabdymo (sprendimo 4 punktas). Tarnyba savo sprendime nurodo, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 941 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes gavusi UAB „Kanalų valymas“ pretenziją nesustabdė konkurso procedūros, neišsiuntė pranešimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą. Manė, jog Tarnybos nurodyti veiksmai neturėjo įtakos konkurso vykdymui ir pasiūlymų pateikimui. Pretenziją pateikusi UAB „Kanalų valymas“ net nesirengė teikti pasiūlymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) civilinių bylų skyriaus (toliau – ir CBS) 2009 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009 ir pažymėjo, jog grynai formalus nukrypimas nuo VPĮ nustatytos konkrečios procedūros, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iš tiesų įrodytų, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iš VPĮ kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį (LAT CBS 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010). Priduria, jog net, jei ir būtų įrodyta, kad pareiškėjas nukrypo nuo VPĮ nuostatos, nagrinėdamas UAB „Kanalų valymas“ pretenziją, Tarnybos įpareigojimas nutraukti konkursą nebūtų proporcingas nurodytam procedūriniam pažeidimui, kuris nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, o priešingai, leido perkančiajai organizacijai toliau sklandžiai organizuoti konkurso procedūras.

Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė atmesti šį skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškino, kad nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas, jog Tarnybos sprendimo 1 punkte nurodytos aplinkybės, susijusios su Konkurso sąlygose nustatytais reikalavimais dokumentų tvirtinimui, nelaikytinos Įstatymo pažeidimu ir atitinka prieš pat konkurso paskelbimą taikytas Tarnybos rekomendacijas, kad pareiškėjas užtikrino VPĮ 24 straipsnio 8 dalies nuostatų taikymą. Pažymėjo, jog Vertinimo išvados 1 punkte nustatyta, kad „Pirkimo sąlygų III skyriaus „Tiekėjų minimalūs kvalifikacijos reikalavimai“ pastabų b punkte nustatytas reikalavimas, kad „dokumentų kopijos yra tvirtinamos tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, nurodant žodžius „Kopija tikra“ ir pareigų pavadinimą, vardą (vardo raidę), pavardę, datą ir antspaudą (jei turi)“, yra perteklinis, atsižvelgiant į tai, kad pirkimas vykdomas CVP IS priemonėmis ir Pirkimo sąlygų 5.2 punkte nustatyti tokie pasiūlymo dokumentų pateikimo reikalavimai:

„<...> Pasiūlymas privalo būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu <...>. Visi dokumentai <...> turi būti pateikti elektronine forma <...>“. Pirkimo sąlygų 5.2. punkte taip pat numatyta, kad kartu su pasiūlymu dokumentai turi būti pateikiami elektronine forma (t. y. tiesiogiai suformuoti elektroninėmis priemonėmis) arba pateikiant skaitmenines dokumentų kopijas. Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta saugaus elektroninio parašo sąvoka ir požymiai, t. y. toks elektroninis parašas, kuris:

1) yra vienareikšmiškai susietas su pasirašančiu asmeniu;

2) leidžia identifikuoti pasirašantį asmenį;

3) yra sukurtas priemonėmis, kurias pasirašantis asmuo gali tvarkyti tik savo valia;

4) yra susijęs su pasirašytais duomenimis taip, kad bet koks šių duomenų pakeitimas yra pastebimas“. Elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad saugus elektroninis parašas elektroniniams duomenims turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose. Vadinasi, saugaus elektroninio parašo ir rašytinio parašo galia yra tapati. Teigė, jog atsižvelgdamas į tai, atsakovas pagrįstai nustatė, kad Pirkimo sąlygos, vertinant Pirkimo sąlygų III skyriaus pastabų b punktą ir Pirkimo sąlygų 5.2 punktą, parengtos neužtikrinant VPĮ 24 straipsnio 8 dalies nuostatų.

Pažymėjo, jog nėra aišku, kokiu tikslu reikalaujama rašytinio parašo ant dokumentų kopijų, jei Pirkimo sąlygų 5.2. punkte nustatytas imperatyvus reikalavimas pasiūlymą (su visais jį sudarančiais dokumentais) pateikti tik elektroninėmis priemonėmis ir pasirašyti saugiu elektroniniu parašu. Manė, jog toks Pirkimo sąlygų III skyriaus pastabų b punkte nustatytas reikalavimas turėtų būti vertinamas ne tik, kaip perteklinis, bet ir kaip klaidinantis tiekėjus, siekiančius pateikti tinkamus pasiūlymus, todėl ši pareiškėjo skundo dalis turėtų būti atmesta kaip nepagrįsta.

Akcentavo, jog pareiškėjos nesutikimas su atsakovo nustatytais VPĮ pažeidimais, teigiant, kad „<...> Tarnyba nevertino Konkurso sąlygų kaip visumos, o tik atskiras jų nuostatas, kas lėmė tam tikrų Konkurso sąlygų nuostatų nesupratimą“ bei kad „<...> Tarnyba atliko vertinimą nepasitelkiant specialias žinias turinčio eksperto, dėl ko, pavyzdžiui, Tarnybai yra neaiškūs tokie reikalavimai, kaip išmetamų dujų emisijos atitikimas EURO standartams“, yra nepagrįstas. Nurodė, jog Pirkimo sąlygų 3 priedo „Techninė specifikacija“ 1.1. punkte nustatyta, kad „Automobilis ir ant jo sumontuota įranga privalo būti tinkami eksploatuoti šiaurės Europos klimatinėje zonoje ir atitikti europinius standartus“. Atsakovas Vertinimo išvadoje atkreipė dėmesį, kad neaiški reikalavimo dalis – „<...> atitikti europinius standartus“, nes nenurodyti konkretūs standartai. Techninės specifikacijos 1.2 punkte nustatyta, kad „Automobilis ir ant jo sumontuota įranga turi būti pilnai sukomplektuoti <...> ir tinkami eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus“. Vertinimo išvadoje atkreiptas dėmesys, kad neaiški reikalavimo dalis – „<...> pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus“, nes nenurodytas teisės aktų sąrašas. Techninės specifikacijos 2.7 punkte nustatyta, kad „Automobilio variklis privalo būti dyzelinis ir atitikti Lietuvoje taikomus naujiems automobiliams EURO standartų reikalavimus išmetamų dujų emisijai“. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad neaiški reikalavimo dalis – „<...> Lietuvoje taikomus <..> EURO standartų reikalavimus <...>“, nes nenurodyti konkretūs standartai. Pažymėjo, jog objektyviai ir išsamiai įvertino Pirkimo dokumentus, suformuluotas sąlygas ir reikalavimus bei pagrįstai nustatė, kad Techninės specifikacijos 1.1., 1.2 ir 2.7 punktuose nustatyti reikalavimai pažeidžia VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas: „<...> techninė specifikacija gali būti parengta šiais būdais <...> 1) nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas. <...> Kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“. Nenurodžius konkrečių standartų, teisės aktų, taip pat pažeidžiamos VPĮ 24 straipsnio 8 dalies nuostatos, kad „Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių.

Nurodė ir tai, jog pagrįsti yra Vertinimo išvados 2.2.-2.4. punktuose nustatyti pažeidimai. Pažymėjo, jog atsakovė Vertinimo išvados 2.2. punkte, įvertinęs Pirkimo dokumentus, nustatė, kad Techninės specifikacijos 1.9. punkte nustatytas reikalavimas („Bazinio automobilio gamintojas privalo turėti Lietuvoje atstovą, kuris užtikrintų automobilio garantinius remontus ir aptarnavimus, detalių tiekimą“), Techninės specifikacijos 1.10. punkte nustatytas reikalavimas („Specialios paskirties automobilio pardavėjas (tiekėjas) privalo esant būtinumui užtikrinti (organizuoti) <...> garantinių aptarnavimų ir remontų atlikimą <...>“), lyginant su Pirkimo sąlygų III skyriaus „Tiekėjų minimalūs kvalifikacijos reikalavimai“ 3.1.8. punkte nustatytu minimaliu kvalifikacijos reikalavimu („Tiekėjas turi turėti bent vieną garantinio techninio aptarnavimo centrą arba sudaręs sutartį su kitu ūkio subjektu, kuris atliks techninį aptarnavimą“), pažeidžia VPĮ 24 straipsnio 8 dalies nuostatas, 32 straipsnio 1 dalies („Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas <...>) bei 2 dalies nuostatas („<...> kvalifikacijos reikalavimai <...> turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs“), nes Techninės specifikacijos 1.9. ir 1.10. punktuose nustatyti reikalavimai priskirtini prie tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų. Pridūrė, jog Vertinimo išvados 2.3. ir 2.4. punkte nustatyta, kad kai kurių Techninės specifikacijos sąlygų formuluotės (pvz., 2.12 („lengvai užvesti“, 2.14. („nesunkiai nuimti”), 3.8. („maksimaliai apsaugoti“), 3.19. („nesudėtingai ir greitai atjungti“), 3.21. („kokybiškai plauti“) ir kt.) suformuluotos netinkamai, neapibrėžtos, neapibūdintos konkrečiais požymiais ir ypatybėmis, todėl pažeidžia VPĮ 24 straipsnio 8 dalies nuostatas ir neužtikrina skaidraus ir objektyvaus VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto („Perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu <...> pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų“) ir 7 dalies nuostatų įgyvendinimo, nes sukuria teisinio neapibrėžtumo situaciją, kai pareiškėjai nėra galimybės įvertinti tiekėjų pasiūlymus objektyviai ir nešališkai, tam tikrų tiekėjų pasiūlymus atmesti arba pripažinti tinkamais.

Pateikė paaiškinimus, pagrindžiančius nustatytą VPĮ 25 straipsnio 8 dalies nuostatų pažeidimą (dėl Techninės specifikacijos 3.3, 3.13 ir 3.25 punktuose įtvirtintų reikalavimų). Pažymėjo, jog Vertinimo išvadoje nustatyta, kad Techninės specifikacijos 3.3. punkto reikalavimas „Nuo automobilio paskirstymo dėžės sukimo jėga, reikalinga specialios įrangos darbui, privalo būti perduodama hidraulikos (hidraulinių variklių) pagalba“, 3.13. punkto reikalavimas „Dumblo–šlamo talpos ištuštinimas turi būti vykdomas hidraulikos pagalba <...>“, ir 3.25. punkto reikalavimas „Aukšto slėgio žarnos suvyniojimas–išvyniojimas <...> turi būti vykdomas hidraulinio mechanizmo pagalba <...>“ pažeidžia VPĮ 25 straipsnio 8 dalies nuostatą („Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus <...> procesas <...>.

Toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti <...>. Šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“), nes, atsakovo nuomone, Techninėje specifikacijoje yra nurodytas konkretus procesas, t. y. kaip sukimo jėga, reikalinga specialios įrangos darbui, privalo būti perduodama – naudojant hidrauliką. Nesutinka su tuo, kad nagrinėjamuose Techninės specifikacijos punktuose nurodytas funkcinis reikalavimas, nes funkciniai reikalavimai nustato, kokias funkcijas turėtų atlikti specialios paskirties automobilis.

Tuo tarpu Techninės specifikacijos 3.3., 3.13. ir 3.25. punktuose yra nurodytas konkretus procesas. Manė, jog jei pareiškėja norėjo pasinaudoti VPĮ 25 straipsnio 8 dalies išimtimi ir nurodyti konkretų procesą, tai Techninės specifikacijos 3.3., 3.12. ir 3.25. punktuose turėjo nurodyti žodžius „arba lygiavertis“. Teisės pateikti lygiavertį pasiūlymą užtikrinimas yra svarbus tiekėjų nediskriminavimo aspektu. To pirkimo atveju nebuvo padaryta, nes iš pareiškėjo Viešojo pirkimo komisijos 2011 m. kovo 25 d. posėdžio protokolo Nr. VP-112-3 akivaizdu, jog lygiaverčiai pasiūlymai Techninės specifikacijos 3.3. punkte suformuluotam reikalavimui nebuvo priimami (cituoja 1 klausimą).

Tarp pareiškėjo ir potencialaus tiekėjo UAB „Kanalų valymas“ yra kilęs ginčas dėl nagrinėjamų Techninės specifikacijos nuostatų, konkrečiai dėl Techninės specifikacijos 3.3. punkto. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 10 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5362-464/2011. Tiekėjo UAB „Kanalų valymas“ ieškinį Vilniaus apygardos teismas tenkino, pareiškėjas šioje civilinėje byloje neįrodė, kad Techninėje specifikacijoje nurodė funkcinius reikalavimus, taip pat konstatavo, kad „<...> teismo nuomone, net nesusiklostė ir poreikio įrašyti į sąlygas „arba lygiavertis“ nebuvo, nes siekiamas įsigyti daiktas – specialios paskirties automobilis – neabejotinai gali būti apibūdintas (identifikuotas) visiems vienodai aiškiai ir suprantamai“, t. y. nenurodant konkretaus proceso.

Minėtoje civilinėje byloje priimtas sprendimas „Pripažinti neteisėtomis ir panaikinti UAB „Vilniaus vandenys“ <...> Techninėje specifikacijoje 3.3. punkte <...> nustatytas konkurso sąlygas <...>“. Vertinimo išvadoje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, pažeisdamas VPĮ 25 straipsnio 8 dalies nuostatas, galėjo pažeisti ir VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatą („Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų“) bei VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nediskriminavimo principą. LAT senatas 2009 m. rugsėjo 3 d.

Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. 31 (toliau – ir Apžvalga) išaiškino, kad „Nediskriminavimo principas suponuoja draudimą viešojo pirkimo dokumentuose naudoti konkrečius prekių pavadinimus, ženklus ar tipus, technines specifikacijas. Šio draudimo pagrindu atsirado lygiaverčių (tapačių) standartų doktrina, kuria vadovaudamasi perkančioji organizacija perka pagal pateikiamas technines specifikacijas, kuriose nurodomi tik tam tikri perkamo objekto bendrieji požymiai. <...> techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus <...> procesas <...>“.

Apžvalgoje taip pat išaiškinta, kad „Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga“. Pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų 9.7.9. punkte įtvirtintas mažiausios kainos pasiūlymų vertinimo kriterijus. Atsižvelgiant į pareiškėjo argumentus, kuriais siekiama pateisinti ginčijamus Techninės specifikacijos 3.3., 3.13. ir 3.25. punktuose nustatytus reikalavimus („pakankamai didelis atsparumas“, „reikalauja nedaug laiko ir išlaidų sąnaudų“), taip pat pareiškėjo atsakymą į tiekėjo klausimą (Viešųjų pirkimų komisijos 2011 m. kovo 25 d. posėdžio protokolas Nr. VP-112-3, 5 klausimas), Vertinimo išvadoje pagrįstai pažymėta, kad tais atvejais, kai mažiausia pasiūlyta kaina nebūtinai reikštų ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, reikėtų pasiūlymus vertinti pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų.

Su atsakovu sutiko ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-5362-464/2011, išaiškindamas: „Išvadoje pagrindžiama šios institucijos nuomonė, jog atsakovo atsakymų ieškovui turinys, susijęs su perkamo daikto būsimos priežiūros kaštais, nusidėvėjimu ir kokybe <...> leidžia manyti, jog tokioje situacijoje pirkimas būtų racionalesnis pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, nes mažiausia pasiūlyta kaina nebūtinai reikštų tą patį“.

Pareiškėja skunde aiškiai ir argumentuotai nenuginčijo Vertinimo išvados 2.6 punkte nustatyto VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo, abstrakčiai nurodė, kad „ Su <...> Tarnybos nuomone sutikti negalima“. Atsakovė teigia, kad tinkamai nustatė Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą. Vertinimo išvadoje konstatuota, kad Techninės specifikacijos 3.33 punkto reikalavimas „Filtravimo sistema privalo būti ne daugiau kaip vienos filtravimo pakopos“, atsižvelgiant į tai, kad, Techninės specifikacijos 3.31 punkte („Nuotekų tinklų plovimo įranga privalo būti pritaikyta filtruoti nuotekų tinklų plovimo skystį <...>“), 3.32 punkte („Nuotekų tinklų plovimo darbams naudojamas aukšto slėgio siurblys privalo būti pritaikytas dirbti naudojant nešvarų vandenį <...>“), 3.35 punkte („Filtravimo sistema privalo dirbti (filtruoti) nestabdant nuotekų tinklų plovimo ir nuotekų siurbimo įrangos darbo“) ir 3.36 punkte („Filtravimo sistemos našumas privalo būti toks, kad išfiltruoto vandens kiekio pakaktų aukšto slėgio siurblio nepertraukiamam darbui užtikrinti“) yra apibūdintas norimas rezultatas, t. y. kokia turėtų būti nuotekų tinklų plovimo įranga, yra perteklinis ir pažeidžia VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatas („Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų“). Atsakovės nuomone, pareiškėja, Viešųjų pirkimų komisijos 2011-03-25 posėdyje (protokolas Nr. VP-112-3), atsakydama į tiekėjų paklausimus, neįrodė, kad, tik naudojant vienos filtravimo pakopos filtravimo sistemą, gali būti pasiektas Techninės specifikacijos 3.31, 3.32, 3.35 ir 3.36 punktuose nustatytas norimas nuotekų tinklų plovimo įrangos veikimo rezultatas. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-5362-464/2011 taip pat priėmė sprendimą „Pripažinti neteisėtomis ir panaikinti <...> Techninėje specifikacijoje <...> 3.33 p. nustatytas konkurso sąlygas <...>“. Atsižvelgusi į tai, Tarnyba daro išvadą, kad tinkamai nustatė VPĮ25 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą, todėl ši pareiškėjos skundo dalis turėtų būti atmesta.

Pažymėjo, kad Sutarties 3.1. punkte aiškiai nurodyti pardavėjo įsipareigojimai, kurių jis privalo laikytis, vykdydamas sutartį. Taip pat nustatyta, kad Sutarties 5.6 punkto („Pardavėjas užtikrina, kad parduodamos Prekės atitinka tokio tipo prekėms taikomų standartų reikalavimus“) ir 5.7 punkto („Nustatęs, kad gautos Prekės neatitinka tokio tipo prekėms taikomų standartų reikalavimų <...>“) nuostatos yra neaiškios, netikslios, nes nenurodyti konkretūs standartai. O tai pažeidžia VPĮ 24 straipsnio 8 dalies nuostatas. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad perkančiosios organizacijos dar pasiūlymų vertinimo metu privalo įvertinti, ar siūlomos prekės atitinka viešojo pirkimo dokumentuose nustatytus techninės specifikacijos reikalavimus, taip pat reikalaujamus standartus, o viešojo pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo metu ji tik įsitikina, ar pateiktos prekės atitinka laimėjusio tiekėjo pasiūlymą ir viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus. Todėl neleistina perkelti pasiūlymų vertinimo procedūros į viešojo pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo procesą, t. y. dvi atskiros viešojo pirkimo procedūros. Pažymėjo, jog Vertinimo išvadoje konstatuota, kad Sutarties 9.4. punkto reikalavimas („<...> Tais atvejais, kai Sutarties sąlygų keitimo būtinybės nebuvo įmanoma numatyti rengiant konkurso sąlygas ir (ar) Sutarties sudarymo metu, Sutarties Šalys gali keisti tik neesmines Sutarties sąlygas“) prieštarauja Sutarties 9.1 punkto nuostatoms, kad „Sutarties sąlygos jos galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytus atvejus ir tvarką“, todėl tuo neužtikrintas VPĮ 24 straipsnio 8 dalies nuostatų laikymasis. Neaišku, kada ir kokia tvarka gali būti keičiamos Sutarties sąlygos. Atmestinas ir pareiškėjo teiginys, kad „<...> Sutarties 9.1 ir 9.4. punktai neprieštarauja vienas kitam, <...> o tik papildo vienas kitą“, kadangi Sutarties 9.1 punkte yra nuoroda ne į kitą, pareiškėjo manymu, papildantį Sutarties 9.4 punktą, o į Viešųjų pirkimų įstatymą. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad „<...> vykdant Sutartį, jos nuostatų aiškinimui būtų taikomos CK <...> nuostatos“. Akcentavo, jog Viešųjų pirkimų įstatymas yra lex specialis, jo nuostatos taikomos subsidiariai kitų teisės aktų nuostatų atžvilgiu. Rėmėsi LAT 2011 m. spalio 17 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 išaiškinimu.

Pateikė paaiškinimus, pagrindžiančius nustatytą VPĮ 941 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų pažeidimą. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad „<...> Tarnybos nurodyti veiksmai neturėjo įtakos Konkurso vykdymui ir pasiūlymų pateikimui“. Vertinimo išvadoje nustatyta, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 941 straipsnio 2 dalies nuostatas („Perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas <...>“), nes 2011 m. balandžio 1 d. gavusi tiekėjo – UAB „Kanalų valymas“ – pretenziją, nesustabdė Pirkimo procedūrų, neinformavo suinteresuotų dalyvių apie gautą pretenziją, neišsiuntė suinteresuotiems tiekėjams pranešimo apie pareiškėjo priimtą sprendimą, ir 3 dalies nuostatas, nes neinformavo suinteresuotų dalyvių apie anksčiau praneštų pirkimo procedūrų terminų pasikeitimą. Nurodė, jog VPĮ 941 straipsnio nuostatos suformuluotos imperatyviai, todėl jų privalo laikytis kiekviena perkančioji organizacija, atlikdama viešojo pirkimo procedūras, ir šių VPĮ nuostatų nesilaikymas negali būti įvardijamas tik kaip formalus, neturintis įtakos viešojo pirkimo rezultatams, pažeidimas. Rėmėsi LAT 2011 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 pateiktu išaiškinimu ir pažymėjo, jog akivaizdu, kad pareiškėjas netinkamai ir neskaidriai vykdė Pirkimo procedūras.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Vilniaus vandenys“ skundą atmetė.

Teismas apžvelgė, dėl ko byloje kilo ginčas bei pažymėjo, jog pareiškėjas ginčija atskiras 2011 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo dalis, todėl dėl kiekvieno iš jų pasisakė atskirai:

Dėl dokumentų kopijų tvirtinimo nurodė, jog Tarnyba tyrė Specialios paskirties automobilių su specialia įranga nuotekų tinklų plovimui ir valymui pirkimo atviro konkurso sąlygų (toliau – ir Konkurso sąlygos), kurias paskelbė UAB „Vilniaus vandenys“ 2011 m. kovo 2 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 17, pirkimo Nr. 101397, III skyriuje „Tiekėjų minimalūs kvalifikacijos reikalavimai“ pastabų b punkte esančią sąlygą, kad dokumentų kopijos yra tvirtinamos tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, nurodant žodžius „Kopija tikra“ ir pareigų pavadinimą, vardą (vardo raidę), pavardę, datą ir antspaudą (jei turi).

Tarnyba nustatė, kad šis reikalavimas yra perteklinis. Tokią išvadą Tarnyba padarė dėl to, kad pirkimas turėjo būti vykdomas CVPIS priemonėmis, pirkimo sąlygų 5.2 punkte nustatyti dokumentų pateikimo reikalavimai, t. y. konkurso sąlygų 5.2. punkte pasakyta, kad pasiūlymas turi būti pateikiamas tik elektroninėmis priemonėmis, naudojant CVP IS, nurodytas elektroninis adresas, nurodyta, kad pasiūlymai, teikiami popierinėje formoje nebus vertinami, bet bus grąžinami. Nurodyta, kad pasiūlymas privalo būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, atitinkančiu Elektroninio parašo įstatymo nustatytus reikalavimus.

Visi dokumentai turi būti pateikiami elektronine forma ir turi būti suformuoti elektroninėmis priemonėmis arba pateikiant skaitmenines dokumentų kopijas (atestatai, pažymos, licencijos, leidimai ir pan.). Pateikiami dokumentai, ar skaitmeninės dokumentų kopijos turi būti prieinami naudojant nediskriminuojančius visuotinai prieinamus failų formatus. Tarnyba nurodė, kad dėl to nurodytoje pastaboje pateiktas reikalavimas neužtikrina VPĮ 24 straipsnio 8 dalies nuostatos, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis, pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia.

Teismas rėmėsi Elektroninio parašo įstatymo 2 straipsnyje esančiu sąvokų paaiškinimu, jog saugus elektroninis parašas turi atitikti 2 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, kas reiškia, kad jis leidžia identifikuoti pasirašantį asmenį, jis yra susijęs su pasirašytais duomenimis taip, kad bet koks šių duomenų pakeitimas yra pastebimas, pagal 2 straipsnio 6 dalį pasirašyti duomenys – duomenys, į kuriuos yra įterptas, prie kurių prijungtas ar su kuriais logiškai susietas elektroninis parašas. Padarė išvadą, kad todėl, kai pirkimo pasiūlymai priimami tik elektroninėmis CVP IS priemonėmis, konkurso sąlygose pakanka nurodyti reikalavimus dokumentų pateikimui būtent tokiomis priemonėmis.

Tuo tarpu pareiškėjas pastabose paliko reikalavimus, kurie skirti tik dokumentų pateikimui popierine forma, todėl Tarnyba pagrįstai nurodė, kad reikalavimas yra perteklinis, kad toks reikalavimas neužtikrina VPĮ 24 straipsnio 8 dalies nuostatos, nurodė ir konkrečias nuostatas, t. y., kad dokumentai turi būti tikslūs ir aiškūs, be dviprasmybių.

Dėl sprendimo 2 punkte nustatytų pažeidimų nurodė, jog šiame sprendimo punkte dėstomi pažeidimai, kurie nustatyti įvertinus Konkurso sąlygų 3 priedo „Techninė specifikacija“ reikalavimus. Techninėje specifikacijoje nurodomi specialieji reikalavimai pirkimo objektui. Apžvelgė, jog Sprendimo 2.1. punkte nurodyti Techninės specifikacijos 1.1. , 1.2., 2.7. punktuose esantys reikalavimai: automobilis turi būti sukomplektuotas, tinkamas eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus; variklis turi būti dyzelinis ir atitikti Lietuvoje taikomus naujiems automobiliams EURO standartų reikalavimus išmetamų dujų emisijai.

Tarnyba konstatavo, kad tokie reikalavimai yra neaiškūs, netikslūs, nes nenurodyti konkretūs standartai ir teisės aktai, kuriuos turi atitikti tiekiamos prekės. Nurodyta, kad tuo pažeidžiamos VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos, 24 straipsnio 8 dalies nuostatos. Pažymėjo, jog VPĮ 25 straipsnyje keliami imperatyvūs reikalavimai techninei specifikacijai. VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 1 punkte yra reikalavimas, kad techninė specifikacija gali būti parengta nurodytais būdais arba šių būdų deriniu – nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas, techninėje specifikacijoje turi būti taikoma tokia pirmumo tvarka: pirmiausiai nurodomas Europos standartą perimantis Lietuvos standartas, Europos techninis liudijimas, bendrosios techninės specifikacijos, tarptautinis standartas, kitos Europos standartizacijos įstaigų nustatytos techninių normatyvų sistemos arba, jeigu tokių nėra, - nacionaliniai standartai, nacionaliniai techniniai liudijimai arba nacionalinės techninės specifikacijos, susijusios su darbų projektavimu, apskaičiavimu ir vykdymu bei produktų naudojimu, kiekviena nuoroda teikiama su žodžiais „arba lygiavertis“.

Pareiškėjos pateiktos techninės specifikacijos 1.1, 1.2., ir 2.7. punktuose esančios nuorodos neatitinka nurodytos įstatymo nuostatos. Aiškinant taikytą įstatymo nuostatą sistemiškai bei kalbiniu metodu, akivaizdu, kad įstatyme kalbama apie konkrečius standartus, o jie yra įtvirtinami atitinkamuose teisės aktuose, kituose norminiuose dokumentuose, liudijimuose. Įstatyme išvardinti norminių aktų bendriniai pavadinimai, kas reiškia, kad techninėje specifikacijoje jie turi būti konkretizuoti. Minėta įstatymo nuostata yra imperatyvi, nors joje ir nėra numatytas baigtinis galimų norminių dokumentų sąrašas.

Kiek tai liečia 1.2. punktą, jame tiesiogiai kalbama apie teisės aktus, o tai reiškia, kad jie turi būti išvardinti konkrečiai. Pažymėjo, jog, aiškindamas taikytą įstatymo nuostatą, teismas atsižvelgia į VPĮ 3 straipsnyje nurodytus pagrindinius pirkimų principus, t. y. į pirkimų tikslą ir į tai, kad Europos Sąjungos valstybių narių tiekėjams taikomos tokios pat palankios sąlygos, kokios taikomos trečiųjų šalių tiekėjams, įgyvendinant Pasaulio prekybos organizacijos Sutartį dėl viešųjų pirkimų, taip pat į lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.

Nurodė, jog akivaizdu, kad tiekėjams (nesvarbu, ar esantiems Lietuvoje, ar kitose šalyse) turi būti nurodyti konkretūs teisės aktai, kiti norminiai dokumentai, kurie apibūdina norimą pirkti objektą kuo tiksliau. Padarė išvadą, jog nepagrįstai aiškino, kad visų teisės aktų išvardinti neįmanoma, kad tie teisės aktai yra žinomi tiekėjams, nes, visų pirma, pirkimo objektas nėra toks sudėtingas, kad nebūtų įmanoma nurodyti visų standartų, kuriuos toks automobilis turi atitikti. Akcentavo, jog jeigu standartas nebus nurodytas, akivaizdu, kad pirkimo objektui jis nėra svarbus.

Bet kuriuo atveju, jeigu pirkimo objektas neatitiks kokio nors nenurodyto techninio reikalavimo, dėl kurio jo eksploatavimas Lietuvoje nebus įmanomas, toks pasiūlymas galės būti atmestas. Tai, kad iš konkurso dalyvių dėl šių reikalavimų nebuvo paklausimų, nėra svarbu, nes negalima atmesti galimybės, kad tiksliai nurodžius technines specifikacijas, t. y. taikytinus norminius standartus, techninius liudijimus, konkurse dalyvautų daugiau tiekėjų. Pridūrė, jog taip pat nepagrįstas pareiškėjo aiškinimas, kad apie kai kuriuos standartus galima sužinoti iš kitų pirkimo dokumento nuostatų, nes tai, kad tiekėjas privalėtų aiškintis nurodytus techninėje specifikacijoje reikalavimus, ieškant jų paaiškinimų kitose pirkimo dokumentų dalyse, prieštarautų VPĮ 24 straipsnio 8 dalies reikalavimams.

Dėl sprendimo 2.2. punkte nurodytų Techninės specifikacijos 1.9., 1.10. punktų prieštaravimo VPĮ 24 straipsnio 8 daliai ir 32 straipsnio 1 daliai, 3 daliai pažymėjo, jog Tarnyba teisingai pastebėjo, kad nurodyti techninės specifikacijos reikalavimai iš esmės yra reikalavimai, kuriuos įstatymas priskiria prie tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų, kurie šiuo atveju ir yra nurodyti pirkimo dokumentų III skyriaus „Tiekėjų minimalūs kvalifikacijos reikalavimai“ 3.1.8 punkte. Tuo tarpu ir VPĮ nuostatos, ir LAT Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje (LAT biuletenis Teismų praktika Nr. 31, psl. 277- 334, toliau – ir LAT apžvalga) nurodyta, kad techninė specifikacija yra privalomas pirkimo dokumentas, kuriame išdėstyti specialieji reikalavimai pirkimo objektui, o ne tiekėjui.

Pažymėjo, jog Sprendimo 2.3. punkte analizuojami Techninės specifikacijos 2.12., 2.14., 3.8., 3.19., 3.21., 3.22., 3.34., 4.2. punktai ir daroma išvada, kad jais pažeidžiamos VPĮ 24 straipsnio 8 dalies nuostatos ir neužtikrinamas skaidrus VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 7 dalies nuostatų įgyvendinimas, nes perkančiai organizacijai sudaroma galimybė tiekėjų pasiūlymus vertinti subjektyviai, tam tikrų tiekėjų pasiūlymus atmesti arba pripažinti tinkamais. Atkreipė dėmesį į tai, kad perkančioji organizacija kaltinama vienu iš esminių viešojo pirkimo principų pažeidimu.

VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje reikalaujama užtikrinti skaidrumo principą. Minėtos LAT apžvalgos išvadų 7 punkte nurodyta, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas kvalifikuotinas imperatyviųjų nuostatų pažeidimu būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos imperatyvios VPĮ nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga. Tęsė, jog Techninės specifikacijos 2.12., 2.14., 3.8., 3.19., 3.21., 3.22., 3.34., 4.2. punktuose nurodyti reikalavimai pasižymi tokiais apibūdinimais, kurie negali būti objektyviai įvertinti: reikalavimas, kad automobilis būtų lengvai užvedamas esant minusinei temperatūrai, automobilis privalo turėti normalaus dydžio atsarginį ratą, kuris būtų pritvirtintas taip, kad vairuotojas galėtų jį nesunkiai nuimti ir vietoj jo pritvirtinti kitą ratą, <...>.

Darė išvadą, jog Tarnyba pagrįstai nurodė, kad tokie reikalavimai neužtikrins pasiūlymo vertinimo (jis reglamentuojamas VPĮ 39 straipsnyje) skaidrumo (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, o 7 dalyje reglamentuojama pasiūlymų vertinimo procedūra: sudaroma tiekėjų eilė, nedelsiant vertinami pasiūlymai. Dėl to, Tarnyba pagrįstai įvertino nurodytus reikalavimus, kaip pažeidžiančius VPĮ nustatyto skaidrumo principo įgyvendinimą.

Nurodė, jog Sprendimo 2.4. punkte nurodyta, kad Techninės specifikacijos 3.9., 3.22., 4.6. punktų reikalavimais pažeidžiamos VPĮ 24 straipsnio 8 dalies nuostatos ir neužtikrinamas skaidrus VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 7 dalies nuostatų įgyvendinimas, nes leidžia perkančiajai organizacijai prekių ypatybes vertinti subjektyviai. 3.9. punkte yra reikalavimas, kad abiejose automobilio šonuose privalo būti įrengtos įrankių dėžės, kurios pagamintos iš nerūdijančio plieno; 3.22. punkte nustatytas reikalavimas, kad nuotekų tinklų plovimo įranga privalo būti sukomplektuota plovimo galvučių rinkiniu (komplektu), kuris užtikrintų kokybišką nuotekų tinklų plovimą, kurių vidutinis skersmuo nuo 100 mm iki 1200 mm;4.6. punkte nustatyta, kad specialios paskirties automobilyje privalo būti įrengta aptarnaujančiam personalui rankų nusiplovimo švariu vandeniu įranga.

Taigi, Šiame sprendimo punkte analizuojami reikalavimai panašūs kaip ir 2.3. punkte analizuotieji. Padarė išvadą, jog Tarnyba pagrįstai nurodo, kad reikalavimai yra neaiškūs, nes iš tiesų nėra aiškumo, apie kokias įrankių dėžes kalbama, kas laikytina pilnu plovimo galvučių rinkiniu, o dėl rankų plovimo perkančioji organizacija ir posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kokiu būdu tas reikalavimas turėtų būti įgyvendinamas. Pridūrė, jog Sprendimo 2.5. punkte nurodyta, kad Techninės specifikacijos 3.3. punkto reikalavimas, 3.13 punkto reikalavimas, 3.25 punkto reikalavimas pažeidžia VPĮ 25 straipsnio 8 dalies nuostatas, o dėl to galėjo būti pažeista ir 25 straipsnio 2 dalies nuostata, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nediskriminavimo principas.

Tarnyba išreiškia savo nuomonę, kad tokį pirkimo objektą įmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal VPĮ 25 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus. Tačiau šiame sprendimo punkte nėra išreikšta neabejotinai, kad padarytas pažeidimas. Ši sprendimo dalis nėra išbaigta, nes joje nurodyta, kad siekiant visiškai įsitikinti, ar Techninės specifikacijos 3.3., 3.13., 3.25 punktų reikalavimai nediskriminuoja tiekėjų ir užtikrina konkurenciją, būtina pasitelkti ekspertus – šio dalyko žinovus, kadangi tai reikalauja specialių žinių.

Techninės specifikacijos 3.3. punkte nustatytas reikalavimas, kad nuo automobilio paskirstymo dėžės sukimo jėga, reikalinga specialios įrangos darbui, privalo būti perduodama hidraulikos (hidraulinių variklių) pagalba; 3.13. punkte nustatytas reikalavimas, kad dumblo-šlamo talpos ištuštinimas turi būti vykdomas hidraulikos pagalba, atidarant galinį talpos dangtį ir paverčiant talpą „savivarčio automobilio principu“, nenaudojant kitų pagalbinių priemonių; 3.25. punkte nustatytas reikalavimas, kad aukšto slėgio žarnos suvyniojimas-išvyniojimas ant (nuo) būgno turi būti vykdomas hidraulinio mechanizmo pagalba, turint galimybę reguliuoti (keisti) išvyniojimo-suvyniojimo greičius.

Iš skundžiamo sprendimo 2.5. punkto teksto daroma išvada, kad galimu pažeidimu laikytinas konkretaus proceso nurodymas – nurodyti veiksmai turi būti atlikti hidraulikos pagalba. Tačiau, šioje sprendimo dalyje nėra išdėstytas joks tarnybos sprendimas, o tėra pateikiama nuomonė, kuriai patvirtinti ar paneigti, o kartu ir galutinai nustatyti, ar nėra pažeidžiamas nediskriminavimo principas, Tarnyba nusprendžia, kad būtina pasitelkti ekspertus šio dalyko žinovus. Padarė išvadą, jog tokiu būdu suformuluotas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, be to, prieštarauja ir Viešųjų VPĮ nuostatoms.

Pažymėjo ir tai, jog VPĮ 8 straipsnyje apibrėžiama Tarnybos kompetencija ir funkcijos. Šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę pirkimo dokumentus ir tiekėjų pasiūlymus pateikti papildomai ekspertizei, o 6 punkte pasakyta, kad tik nustačiusi VPĮ pažeidimus, Tarnyba gali panaudoti nurodytas poveikio priemones, tokias kaip pirkimo procedūrų nutraukimas. Akcentavo, jog ginčijamas yra sprendimas, kuriuo pažeidimai yra nustatyti (t. y. turėtų būti nustatyti, kaip nurodyta VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte), už tai pritaikyta poveikio priemonė. Tuo tarpu 2.5. punkte nurodytų VPĮ normų pažeidimas nėra nustatytas, o tik įtariamas, nes šioje sprendimo dalyje vienareikšmiškai nepasakyta, kad nurodyti Techninės specifikacijos punktai pažeidžia nurodytas VPĮ nuostatas. Vartojami tokie pasakymai kaip „galėjo pažeisti“, „siekiant visiškai įsitikinti, ar techninės specifikacijos 3.3., 3.13., ir 3.25 punktų reikalavimai nediskriminuoja tiekėjų ir užtikrina konkurenciją, būtina pasitelkti ekspertus – šio dalyko žinovus, kadangi tai reikalauja specialių žinių“. Šio sprendimo punkto pradžia, kurioje nurodyta, kad pažeista VPĮ 25 straipsnio 8 dalis, prieštarauja šio punkto pabaigai, kurioje nurodyta, kad Tarnyba dėl to dar nėra visiškai įsitikinusi. Konstatavo, jog ši ginčijamo sprendimo dalis neatitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Pabrėžė, jog nurodytas sprendimo punktas yra prieštaringas, jame nėra aiškiai nustatyta, ar pareiškėjas padarė pažeidimą. Pridūrė, jog nurodyta skundžiamo sprendimo dalis prieštarauja ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: įstatymo viršenybės.

Dėl šios sprendimo dalies reikšmės viso skundžiamo sprendimo teisėtumui teismas pasisakė, jog nustatyta, kad bendros kompetencijos teisme yra kilęs ginčas dėl Techninės specifikacijos 3.3. ir 3.33. punktų teisėtumo. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5362-464/2011, išspręstas ginčas dėl Techninės specifikacijos 3.3 ir 3.33 punktų teisėtumo, šie punktai pripažinti neteisėtais ir panaikinti, tačiau teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, kad VAĮ 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą, į ABTĮ 4 straipsnio 6 dalies nuostatas (dėl įstatymo, reglamentuojančio panašius santykius taikymo) nėra pagrindo perduoti Tarnybai iš naujo spręsti klausimą dėl Techninės specifikacijos 3.3. punkto (ir su juo susijusių 3.13. ir 3.25. punktų) atitikimo VPĮ įstatymo reikalavimams (Techninės specifikacijos reikalavimai dėl hidraulikos automobiliuose).

Pažymėjo, jog Sprendimo 2.6. punkte nurodyta, kad Techninės specifikacijos 3.33. punktas, atsižvelgiant į 3.31., 3.32., 3.35. ir 3.36 punktus, yra perteklinis ir prieštarauja VPĮ 25 straipsnio 2 daliai. Techninės specifikacijos 3.33. punkte nustatyta, kad filtravimo sistema privalo būti ne daugiau kaip vienos filtravimo pakopos; 3.31. punkte nustatyta, kad nuotekų tinklų plovimo įranga privalo būti pritaikyta filtruoti nuotekų tinklų skystį (nešvarų vandenį), sumažinant jo užterštumą iki 0,5 mm dydžio kietosiomis dalelėmis bei panaudoti šį nešvarų vandenį nuotekų tinklų plovimui; 3.32. punkte nustatytas reikalavimas, kad nuotekų tinklų plovimo darbams naudojamas aukšto slėgio siurblys privalo būti pritaikytas dirbti naudojant nešvarų vandenį, kurio užterštumas kietosiomis dalelėmis gali siekti iki 0,5 mm dydžio; 3.35. punkte nustatytas reikalavimas, kad filtravimo sistema privalo dirbti (filtruoti) nestabdant nuotekų tinklų plovimo ir nuotekų siurbimo įrangos darbo; 3.36. punkte nustatytas reikalavimas, kad filtravimo sistemos našumas privalo būti toks, kad išfiltruoto vandens kiekio pakaktų aukšto slėgio siurblio nepertraukiamam darbui užtikrinti.

VPĮ 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 2 punktas leidžia techninėje specifikacijoje apibūdinti norimą rezultatą. Ginčo Techninėje specifikacijoje norimas rezultatas apibūdintas 3.31., 3.32., 3.35. ir 3.36 punktuose aiškiai ir išsamiai, todėl papildomas reikalavimas, kad filtravimo sistema privalo būti ne daugiau kaip vienos filtravimo pakopos, diskriminuoja tiekėjus, nes galimas atvejis, kad pareiškėjos nurodomas norimas rezultatas gali būti pasiektas ir kitokiu būdu, tuo tarpu 3.33. punktas iš jų atimtų galimybę dalyvauti konkurse.

Apibendrino, jog ši sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl sprendimo 3 punkto nurodė, jog šiame punkte tiriamas pirkimo dokumentų 8 priedas „Automobilių viešojo pirkimo-pardavimo sutartis“ (toliau – ir sutartis). Nurodoma, kad sutarties 3.5. punkto nuostata neužtikrina VPĮ 24 straipsnio 8 dalies reikalavimų įgyvendinimo, nes nurodytoji sutarties nuostata yra per daug abstrakti. Tarnyba lygina nurodytą punktą su sutarties 3.1. punktu, kuriame aiškiai nurodyti pardavėjo įsipareigojimai, todėl konstatuoja, kad sutartyje turėjo būti aiškiai nurodyti ir pagrindiniai pirkėjo įsipareigojimai.

Sutarties 3.5. punkte nurodyta, kad pirkėjas turi šios sutarties bei Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų numatytas teises ir pareigas. Akcentavo, jog LAT Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje skyriuje „Kai kurie viešojo pirkimo sutarčių aspektai“ nurodoma, kad tokioms sutartims kaip šio ginčo atveju privalomas viešųjų pirkimų teisės normų taikymas, nustatyti formos ir turinio reikalavimai, nustatyti VPĮ 18 straipsnyje. Nurodoma, kad tik laikantis viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo, t. y.

VPĮ nustatytų procedūrų, sudaryta viešojo pirkimo sutartis atitiks pirkimų tikslą ir siekį skatinti tiekėjų konkurenciją. Nurodytos apžvalgos Išvadų 2 punkte nustatyta, kad VPĮ yra lex specialis, todėl viešųjų pirkimų teisiniams santykiams taikomos šio įstatymo normos, o CK ir kitos teisės normos taikomos tik tada, kai VPĮ nereguliuoja atitinkamo klausimo ar VPĮ nuostatose įtvirtintos blanketinės normos. Išvadų 4 punkte nurodyta, kad viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyviai turi atsižvelgti ne tik į viešojo pirkimo tikslą – sudaryti sutartį, bet ir į viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo tikslus (pvz., racionalų lėšų panaudojimą, korupcijos prevenciją, tiekėjų neiškraipytos konkurencijos skatinimą).

Išvadų 6 punkte pasakyta, kad viešųjų pirkimų tikslai įgyvendinami ir viešųjų pirkimų principais vadovaujamasi ne tik visų viešojo pirkimo procedūrų metu, bet ir sudarant bei vykdant viešojo pirkimo sutartį. Išvadų 7 punkte konstatuota, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas kvalifikuotinas imperatyviųjų nuostatų pažeidimu būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos imperatyvios VPĮ nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga. Pažymėjo, jog VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatytos sutarties šalių teisės ir pareigos.

Iš minėtų išaiškinimų akivaizdu, kad tokia sutartis turi atitikti ir viešųjų pirkimų pagrindinius principus, nustatytus VPĮ 3 straipsnyje. Konstatavo, jog todėl Tarnyba pagrįstai nurodė, kad sutarties III dalyje „Šalių teisės ir pareigos“, 3.5. punkte nepagrįstai nutylimos pirkėjo teisės ir pareigos, juo labiau, kad pardavėjui tokios yra nustatytos. Pažymėjo, jog Sprendimo 3.1. punkte nurodyta, kad sutarties 5.6. p., 5.7. punktų nuostatos yra neaiškios, netikslios, nes nenurodyti konkretūs standartai, kuriuos turi atitikti tiekiamos prekės ir kuriais vadovaudamasi perkančioji organizacija vertins prekes.

Nurodyta, kad tuo pažeidžiamos VPĮ 24 straipsnio 8 dalies nuostatos. Šioje dalyje kalbama apie pirkimo objektą. VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodyta, kad sutartyje turi būti nustatyta, kokios yra perkamos prekės, paslaugos ir darbai, jeigu įmanoma – tikslūs jų kiekiai. Akcentavo, jog minėtoje LAT apžvalgoje Išvadų 10 punkte pasakyta, kad būtina identifikuoti kiekvieno viešojo pirkimo sutarties objektą, 11 punkte nurodyta, kad reikalavimai pirkimo objektui turi būti suformuluoti taip, kad visiems dalyviams būtų sudarytos vienodos sąlygos ir nebūtų ribojama konkurencija.

Padarė išvadą, jog todėl Tarnyba pagrįstai pripažino, kad nurodyti sutarties punktai neatitinka VPĮ 24 straipsnio 8 dalies reikalavimų. Pridūrė, jog Sprendimo 3.2. punkte nustatyta, kad sutarties 9.4. punkto nuostatos prieštarauja 9.1. punkto nuostatoms, todėl neužtikrintas VPĮ 24 straipsnio 8 dalies nuostatų laikymasis. Sutarties 9.1. punkte numatyta, kad sutarties sąlygos jos galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus VPĮ nustatytus atvejus ir tvarką, o 9.4. punkte nustatyta, kad sutarties sąlygų keitimu nebus laikomas sąlygų koregavimas joje numatytomis aplinkybėmis, jei šios aplinkybės nustatytos aiškiai ir nedviprasmiškai bei buvo pateiktos konkurso sąlygose, tais atvejais, kai sutarties sąlygų keitimo būtinybės nebuvo įmanoma nustatyti rengiant konkurso sąlygas ir (ar) sutarties sudarymo metu, sutarties šalys gali keisti tik neesmines sutarties sąlygas.

Nesutiko su pareiškėjo aiškinimu, kad šie du punktai papildo vienas kitą. Pabrėžė, jog sutarties sąlygų keitimui VPĮ kelia griežtus reikalavimus. Šie reikalavimai aiškinami ir minėtoje LAT apžvalgoje, kurioje nurodoma, kad VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta išimtinė galimybė, gavus VPT pritarimą, keisti viešojo pirkimo sutarties sąlygas, jei toks keitimas nepažeis viešųjų pirkimų principų ir tikslų. Tuo tarpu Tarnybos nurodytas 9.4. punktas nustato kitokias nei VPĮ normose sutarties keitimo sąlygas, jo išdėstymas yra pakankamai painus ir klaidinantis, todėl šis punktas nėra toks aiškus ir nedviprasmiškas, kad galima būtų teigti, jog jis atitinka VPĮ 24 straipsnio 8 dalies reikalavimus.

Dėl sprendimo 4 punkto nurodė, jog Sprendimo 4 punkte nurodyta, kad perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 941 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nurodyta, jog tiekėjas UAB „Kanalų valymas“ 2011 m. kovo 15 d. ir 2011 m. kovo 24 d. raštais kreipėsi į pareiškėją, prašydamas patikslinti ir paaiškinti konkurso sąlygas, o negavęs tenkinančių jį atsakymų, 2011 m. balandžio 1 d. raštu Nr. KV 2011/04/01-VV pateikė pretenziją dėl Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų. Perkančios organizacijos viešųjų pirkimų komisija 2011 m. balandžio 5 d. posėdyje išnagrinėjo pretenziją ir atmetė ją kaip nepagrįstą. Tarnyba nurodo, kad pareiškėjas pažeidė įstatymo reikalavimus, nes nesustabdė pirkimo procedūros, kol bus išnagrinėta pretenzija ir priimtas sprendimas, gavusi pretenziją neinformavo suinteresuotų dalyvių apie gautą pretenziją, neišsiuntė tiekėjams pranešimo apie priimtą sprendimą, neinformavo suinteresuotų dalyvių apie anksčiau praneštų pirkimo procedūrų terminų pasikeitimą. Pažymėjo, jog VPĮ 941 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatyti tokie reikalavimai: perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta pretenzija ir priimtas sprendimas, perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą, apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir dalyviams, taip pat juos informuoti apie anksčiau praneštų pirkimo procedūros terminų pasikeitimą. Pareiškėja neneigia, kad šių veiksmų neatliko. Nurodė, jog akivaizdu, kad Tarnybos nurodytos VPĮ nuostatos yra imperatyvios ir neleidžia perkančiai organizacijai pačiai nuspręsti, kad dėl nereikšmingumo ar kitokių aplinkybių ji gali šių nuostatų nevykdyti, todėl ši sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl poveikio priemonės taikymo nurodė, jog nepaisant to, kad Tarnybos sprendimo 2.5. punkte nėra konstatuotas pažeidimas, kad jame išreiškiama tik Tarnybos nuomonė, visi kiti konstatuoti pažeidimai, jų pobūdis (sudaroma galimybė pažeisti tiekėjų lygiateisiškumo principą, viešojo pirkimo skaidrumo principą), yra pakankami Tarnybai priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą nutraukti atviro konkurso „Specialios paskirties automobilių su specialia įranga nuotekų tinklų plovimui ir valymui pirkimas“ procedūras. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepagrįstai aiškina, kad pažeidimai nebuvo reikšmingi, nes iš tiekėjų ginčo klausimais negauta paklausimų, reiškia, jie visas konkurso sąlygas suprato, kiti pažeidimai savaime nėra reikšmingi. Akcentavo, jog VPĮ nuostatos nereikalauja, kad pažeidimas būtų konstatuojamas tik tokiu atveju, jeigu jis sukėlė kokių nors klausimų tiekėjams ar kokių nors kitokių pasekmių. Pagal VPĮ 8 straipsnio nuostatas Tarnyba turi teisę savarankiškai spręsti, ar padarytas įstatymo pažeidimas, ir taikyti atitinkamą poveikio priemonę. Be to, ta aplinkybė, kad konkurse dalyvaujantys tiekėjai ginčo klausimais paklausimų neteikė, nereiškia, kad jie tinkamai suprato konkurso sąlygas. Pridūrė, jog taip pat negalima atmesti galimybės, kad tuo atveju, jeigu konkurso sąlygos būtų aiškios ir tikslios, konkurse dalyvautų ir kiti tiekėjai. Pakartojo, kad vienas iš nustatytų pažeidimų iš tiesų nėra reikšmingas (dėl kopijų tvirtinimo), kad pareiškėja nepagrįstai aiškina, jog pretenzijos nagrinėjimo metu padaryti pažeidimai yra nereikšmingi (nors pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos), tačiau pažeidimų visuma lemia, kad pareiškėjos paskelbto atviro konkurso sąlygos yra neteisėtos ir nepagrįstos, todėl konkurso procedūros nutrauktos pagrįstai ir teisėtai.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimu, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 8 – 21), kuriuo prašo: 1) panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) netinkinus pirmojo pareiškėjo prašymo – panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. rugsėjo 14 d. atviro konkurso „Specialios paskirties automobilių su specialia įranga nuotekų tinklų plovimui ir valymui pirkimas“ sprendimą ir jame nustatytą įpareigojimą nutraukti atviro konkurso „Specialios paskirties automobilių su specialia įranga nuotekų tinklų plovimui ir valymui pirkimas“ procedūras; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, apie kurių tikslų dydį duomenys bus pateikiami vėliau, bylos nagrinėjimo metu; 4) prijungti prie bylos papildomai pateikiamą 2011 m. balandžio 28 d. Tarnybinio pranešimo nuorašą ir bylą nagrinėti atsižvelgiant į jį.

Apeliaciniame skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Remiasi Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei pažymi, jog teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Nurodo, jog sprendimas grindžiamas tik Tarnybos sprendime ir Tarnybos atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais. Teigia, jog teismas nevertino (ar vertino formaliai) perkančiosios organizacijos argumentus dėl Tarnybos sprendime nurodytų argumentų, taip pat jis neįvertino teismų praktikos, faktinių aplinkybių ir kitų byloje esančių duomenų, pavyzdžiui, trečiojo asmens UAB „Rosma“ atstovo paaiškinimų ar fakto, kad neva neaiškios (ir dėl to neteisėtos) Konkurso sąlygos iš tikrųjų buvo aiškios tiekėjams, ką pagrindžia tiekėjų pateikti paklausimai dėl konkurso sąlygų. Mano, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad perkamas objektas yra specialios paskirties transporto priemonė, kuriai nustatyti reikalavimai reikalauja specifinių, todėl tam tikros sąlygos gali pasirodyti neaiškios tik asmeniui neturinčiam šių specifinių žinių, tačiau tai nereiškia, kad asmenys prekiaujantys pareiškėjo perkama transporto priemone šių žinių neturi ir jiems nebuvo aiškios Tarnybos nurodytos sąlygos. Priduria, jog konstatavęs, kad Tarnybos sprendimo 2.5 punktas yra neteisėtas, o reikalavimas teikiamų dokumentų kopijas tvirtinti tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, nurodant „Kopija tikra“ yra neesminis pažeidimas, taip pat konstatavęs, kad Tarnybos sprendime dėl techninės specifikacijos 3.3, 3.13 ir 3.25 punktų reikalavimų nėra aiškiai nustatyta, kad pareiškėjas padarė pažeidimą ir tai prieštarauja VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, teismas nemotyvavo kodėl kiti tariami pažeidimai vis dar sudaro pagrindą nutraukti Konkurso procedūras. Pažymi ir tai, kad teismas nevertino, ar Konkurso procedūrų nutraukimas dėl tariamų formalių pažeidimų yra proporcingas, ar nepagrįstai nepažeidžia pasiūlymus pateikusių tiekėjų, bei perkančiosios organizacijos teises ir teisėtus interesus, taip pat viešąjį interesą.

2. Dėl tariamo pažeidimo, susijusio su reikalavimais dokumentų kopijų tvirtinimui nurodo, jog nesutinka su teismo išvada, kad reikalavimas dėl teikiamų dokumentų kopijų tvirtinimo pažeidė VPĮ 24 straipsnio 8 dalį. Pabrėžia, jog pagal VPĮ 24 straipsnio 8 dalį pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tačiau Tarnyba savo sprendime nurodė, kad reikalavimas teikiamų dokumentų kopijas tvirtinti tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu yra perteklinis. Mano, jog žodžio „perteklinis“ reikšmė nėra tapati žodžių „netikslus“, „neaiškus“, „dviprasmiškas“ reikšmėms. Priduria, jog teismas savo sprendime taip pat nekonstatavo, kad šis reikalavimas yra neaiškus, netikslus ar dviprasmiškas. Papildomai pažymi, jog teismas nors ir tinkamai cituoja, tačiau netinkamai aiškina Konkurso sąlygų 5.2 punktą, nes pagal jį saugiu elektroniniu parašu pasirašomas tik pats pasiūlymas. Minėtas punktas taip pat nustato, kad „visi dokumentai, patvirtinantys tiekėjų kvalifikacijos atitiktį konkurso sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, kiti pasiūlyme pateikiami dokumentai turi būti pateikti elektronine forma <...> arba pateikiant skaitmenines dokumentų kopijas (pvz., atestatai, pažymos, licencijos, leidimai, tiekėjo sąžiningumo deklaracija ir pan.). Pateikiami dokumentai ar skaitmeninės dokumentų kopijos turi būti prieinami naudojant nediskriminuojančius, visuotinai prieinamus duomenų failų formatus (pvz., pdf, jpg, doc ir kt.).“ Nurodo, jog iš to akivaizdu, kad reikalavimas dokumentų kopijas tvirtinti asmens parašu bei nurodant „Kopija tikra“ nėra perteklinis. Pabrėžia ir tai, kad teisės aktai nenustato, kaip turi būti tvirtinamos viešajame pirkime teikiamų dokumentų kopijos, todėl perkančioji organizacija turėjo teisę savarankiškai nuspręsti, koks dokumentų kopijų tvirtinimo būdas jai yra priimtinas siekiant užtikrinti Konkurso procedūrų tinkamą vykdymą. Mano, jog pareiškėjas nustatė aiškius reikalavimus, kuriuos Tarnyba ir Teismas nepagrįstai pripažino kaip pažeidžiančius VPĮ 24 straipsnio 8 dalį. Tačiau jei apeliacinis teismas motyvuotai pagrįs kitokią poziciją, pareiškėjas sutinka su teismo išvada, kad šis pažeidimas nėra reikšmingas ir esminis, kad dėl jo būtų reikėję nutraukti Konkurso procedūras.

3. Dėl sprendimo dalies, kurioje pasisakoma dėl Tarnybos sprendime 2.1. punkte nustatyto pažeidimo nurodo, jog nesutinka su teismo išvada, kad Tarnyba pagrįstai konstatavo, jog Konkurso techninės specifikacijos (toliau – ir Techninė specifikacija) 1.1, 1.2, 2.7. punktuose esantys reikalavimai yra neaiškūs, netikslūs, kadangi nenurodyti konkretūs standartai ir teisės aktai, kuriuos turi atitikti tiekiamos prekės. Šiuo aspektu pabrėžia, kad Techninės specifikacijos 1.1 ir 1.2 punktai nustato pagrindinius reikalavimus perkamam automobiliui, kurie yra detalizuojami toliau einančiuose Techninės specifikacijos punktuose.

Be to, Techninės specifikacijos 1.2 punkte nustatyti reikalavimai yra informacinio pobūdžio. Šiuo reikalavimu apibendrinama, kad pirkimo objektas turi atitikti visus Techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus ir bus eksploatuojamas Lietuvoje, t. y. nei 1.1, nei 1.2. punktuose nėra keliami nauji, papildomi reikalavimai, kurie nėra nurodyti kituose Techninės specifikacijos punktuose. Priešingai Techninės specifikacijos 1.2 yra aiškiai nurodyta, kad „automobilis <...> turi <...> atitikti šioje lentelėje įvardintus reikalavimus <...> Taigi, Pareiškėjas neprivalėjo vardinti visų standartų, kurie būtų taikomi pirkimo objektui Lietuvoje, bet turėjo informuoti tiekėjus (ką ir padarė Techninės specifikacijos 1.2. punkte), kad pirkimo objektas bus eksploatuojamas Lietuvoje.

Pažymi ir tai, kad Techninės specifikacijos 2.7. punktas įvardina konkretų standartą (EURO standartas dėl išmetamųjų dujų emisijos), kurio reikalavimus turi atitikti įsigyjamo automobilio dyzelinis variklis, kaip to reikalaujama pagal VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 1 punktas. Nurodo, jog EURO standartai patvirtinti Europos Komisijos reglamentais, tarp jų – ir Komisijos reglamentu (EB) Nr. 692/2008 įgyvendinančiu ir iš dalies keičiančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos.

Akcentuoja, jog šie standartai yra žinomi visiems transporto priemonių pardavėjams, kadangi atitikimas išmetamųjų dujų EURO standartams yra būtina sąlyga transporto priemonių platinimui ir jų registravimui. Be to, teismo posėdžio metu, trečiojo asmens UAB „Rosma“ atstovas paaiškino, kad reikalavimas dėl EURO standartų buvo aiškus. Pažymi, kad Techninės specifikacijos 3.2. punktas detalizuoja Techninės specifikacijos 1.1. punkte nustatytą reikalavimą ir nustato, kad įranga turi būti pritaikyta dirbti esant aplinkos temperatūrai nuo minus 15 laipsnių Celsijaus iki plius 35 laipsniai Celsijaus.

Remiasi LVAT 2011 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-858-136-11 ir pažymi, jog negavo iš tiekėjų prašymų paaiškinti Techninės specifikacijos 1.1, 1.2 ir 2.7 punktuose esančius reikalavimus. Mano, jog atsižvelgiant į teismų praktiką, Sprendime nepagrįstai atmetami Pareiškėjo argumentai, kad minėti reikalavimai tiekėjams buvo aiškūs ir nesukėlė klausimų. Be to, net tuo atveju, jeigu teismas pripažins, kad minėti Techninės specifikacijos punktai ne visa apimtimi atitiko VPĮ nuostatas, byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad šie neatitikimai kaip nors sutrukdė tiekėjams suprasti Konkurso sąlygas ir/ar pateikti pasiūlymą, todėl minėti neatitikimai turėtų būti laikomi mažareikšmiais.

4. Dėl Tarnybos sprendime 2.2 punkte nurodyto pažeidimo nurodo, jog analizuojant Tarnybos sprendimo 2.2 punkte nurodytus tariamus pažeidimus, teismas visiškai nepateikia jokių argumentų ar motyvų, kodėl Techninės specifikacijos 1.9. ir 1.10. punktai, įvertinus pirkimo dokumentų III skyriaus „Tiekėjų minimalūs kvalifikacijos reikalavimai“ 3.1.8 punkto reikalavimus, prieštarauja VPĮ 24 straipsnio 8 daliai ir 32 straipsnio 1 daliai bei dėl to, kokią įtaką teikėjų pasiūlymų pateikimui ir Konkurso procedūroms turėjo šių reikalavimų pakartotinis nurodymas Techninės specifikacijos 1.9. ir 1.10. punktuose ir kodėl dėl tokio pakartotinio nurodymo yra būtina nutraukti Konkursą. Mano, jog ginčijami Techninės specifikacijos reikalavimai yra betarpiškai susiję su įsigyjamu objektu ir galimybėmis jį eksploatuoti, todėl jų pakartotinis nurodymas Techninės specifikacijos 1.9 ir 1.10 punktuose negali būti laikomas pažeidimu minėtų nuostatų prasme. Priduria, jog nei Tarnyba, nei Teismas nepasisako kaip yra pažeidžiama VPĮ 32 straipsnio 2 dalis bei kuo pasireiškia ir VPĮ 32 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Pabrėžia ir tai, jog teismas taip pat nevertino ir nepasisakė ar tariamas pažeidimas yra esminis ar formalus ir ar nustatyto pažeidimo atžvilgiu Tarnybos įpareigojimas nutraukti Konkurso procedūras yra pagrįstas ir proporcingas. Mano, jog tuo atveju, net jei reikalavimų pakartotinis nurodymas Techninės specifikacijos 1.9. ir 1.10. punktuose būtų laikomas pažeidimu, šis pažeidimas pripažintinas neesminiu ir nesuteikiančiu pagrindo nutraukti Konkurso procedūrų. Remiasi LVAT 2011 m. sausio mėn. 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-858-136-11 ir daro išvadą, jog jei viešojo pirkimo dokumentai yra netikslūs, tačiau tas netikslumas nesuteikia pranašumo nei vienam iš tiekėjų ir nevaržo jų galimybės sudaryti sutartį, toks pažeidimas nėra pagrindas nutraukti viešojo pirkimo procedūras. Be to, jeigu dėl nurodyto pažeidimo įpareigojama nutraukti viešojo pirkimo procedūras, kas laikytina ultima ratio priemone, reikia tinkamai argumentuoti, kodėl pažeidimas nulemia Konkurso procedūrų nutraukimą, o ne formaliai (be motyvų) pasakyti, kad procedūros nutraukiamos.

5. Dėl Tarnybos sprendime 2.3 ir 2.4 punktuose nurodyto pažeidimo nurodo, jog nesutinka su išvada, kad Tarnyba pagrįstai konstatavo, jog Konkurso Techninės specifikacijos 2.12, 2.14, 3.8, 3.19, 3.21, 3.22, 3.34, 4.2, 3.9, 3.22, 4.6 punktuose nurodyti reikalavimai pažeidžia VPĮ 24 straipsnio 8 dalį ir neužtikrina skaidraus VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 7 dalies nuostatų įgyvendinimo. Pažymi, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Tarnybos sprendimo 2.3 ir 2.4 punktuose nurodyti Techninės specifikacijos reikalavimai yra neaiškūs bei netikslūs. Priešingai, minėti reikalavimai nesukėlė klausimų tiekėjams ir vadovaujantis aukščiau nurodyta teismų praktika tai laikoma įrodymu, jog reikalavimai yra pakankamai aiškūs tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus.

Faktą, kad reikalavimai nesukėlė klausimų tiekėjams patvirtina Pareiškėjo viešųjų pirkimų komisijos protokolai, kuriuose pateikiami paaiškinimai į tiekėjų klausimus. Iš jų matyti, kad buvo pateikta net 12 klausimų ir iš visų Tarnybos sprendimo 2.3 ir 2.4 punktuose nurodytų neva neaiškių reikalavimų, buvo paprašyta paaiškinti tik vieną Techninės specifikacijos punktą, t. y. 3.9 punktą, kuriame nustatytas reikalavimas susijęs su įrankių dėžėmis. Taigi, byloje esantys duomenys paneigia Sprendime padarytą išvadą, kad Tarnyba pagrįstai konstatavo, jog Tarnybos sprendimo 2.3 ir 2.4 punktuose nurodyti reikalavimai yra neaiškūs. Be to, kadangi VPĮ numato, kad pirkimo dokumentų paaiškinimai, patikslinimai, atsakymai į tiekėjų paklausimus yra sudėtinė pirkimo dokumentų dalis, pateikus paaiškinimą dėl Techninės specifikacijos 3.9 punkto, negalima teigti, kad ir šis reikalavimas yra neaiškus.

Priduria, jog taip pat negalima sutikti su Sprendime (ir Tarnybos sprendime) daroma išvada, kad tariamai neaiškūs reikalavimai suteikia Pareiškėjui galimybę subjektyviai vertinti tiekėjų pasiūlymus, aiškinti kokių įrankių dėžių jai reikėjo ir pan., kas pažeistų skaidrumo principą vertinimo etape. Pažymi, jog Konkurso sąlygų 9.7.9. punkte nustatyta, kad pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų, kas reiškia, kad tiekėjų, atitinkančių kvalifikacinius reikalavimus, eilė sudaroma atsižvelgiant į pasiūlytą kainą, o ne vertinant pasiūlymą naudingumo balais tariamai neaiškių Techninės specifikacijos reikalavimų atžvilgiu.

Tačiau Teismas nevertino ir sprendime nepasisakė dėl to, ar šie tariami pažeidimai šie pažeidimai galėjo (ir kokiu būdu) įtakoti Konkurso rezultatams, be to, jis nevertino byloje esančių įrodymų, t. y. kad pagrindžiant siūlomo objekto atitikimą Techninei specifikacijai, tiekėjai tiesiog turėjo žodžiais „Taip“ arba „Ne“ nurodyti ar jų siūlomas objektas atitinka iškeltus reikalavimus, bei pateikti siūlomo objekto specifikacijas ir/ar technines charakteristikas. Yra akivaizdu, kad vertinant tiekėjų pasiūlymus pagal mažiausios kainos kriterijų, Tarnybos sprendimo 2.3 ir 2.4 punktuose nurodyti tariami pažeidimai nesuteikia galimybės subjektyviai, neskaidriai įvertinti pasiūlymus ir taip įtakoti tiekėjų eilės nustatymą (kadangi tiekėjų eilę ir nugalėtoją nulemia pasiūlyta kaina).

Maža to, pats pasiūlymo teikimo būdas, t. y. tiekėjui nurodant ar jo siūlomas objektas atitinka kiekvieną konkretų reikalavimą ir pateikiant tą pagrindžiančias technines charakteristikas, kaip tik padidina skaidrumą, kadangi leidžia spręsti dėl Techninio reikalavimo įvykdymo remiantis siūlomų objektų gamintojų ir/ar platintojų parengta technine dokumentacija, t. y. objektyviais, paties tiekėjo pateiktais duomenimis. Pabrėžia ir tai, kad net jeigu koks nors reikalavimas yra nepakankamai aiškus, teikėjai turi teisę ir net pareigą prašyti Perkančiosios organizacijos atitinkamą reikalavimą paaiškinti, o Perkančioji organizacija turi teisę prašyti tiekėjų papildomų, paaiškinimų, tokiu būdu eliminuojant galimybę teikėjų pasiūlymus vertinti subjektyviai (pažeisti skaidrumo principą) ir dėl to tiekėjo pasiūlymą nukelti į pasiūlymų eilės galą ar į priekį.

Pabrėžia, kad pareiškėjas turi pareigą, nustatytą teismų praktikoje, visas neaiškias sąlygas, jei tokių būtų, aiškinti tiekėjų ir dalyvių naudai. Akcentuoja, jog teismo prielaidos neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi Pareiškėjas dar 2011 m. balandžio 28 d. (Priedas Nr. 4), t. y. iki Konkurso sustabdymo, patikrino Konkurse pateiktų pasiūlymų atitikimą Techninėje specifikacijoje nurodytiems reikalavimams. Iš visų Tarnybos sprendimo 2.3 ir 2.4 punktuose nurodytų neva neaiškių reikalavimų, Pareiškėjo darbo grupė nusprendė prašyti iš pasiūlymus pateikusių tiekėjų paaiškinimų tik dėl dviejų Techninės specifikacijos punktų: (1) UAB „Corpora“ ir UAB „Willenbrock Baltic“ dėl Techninės specifikacijos 3.9. punkto ir pasiteirauti ar yra įrengtos įrankių dėžės specialios paskirties automobilio šonuose ir (2) UAB „Corpora“ prašoma pateikti duomenis apie nešvaraus vandens filtravimo sistemą.

Argumentuoja, jog pateiktų pasiūlymų įvertinimas Techninės specifikacijos atitikimui taip pat patvirtina, kad reikalavimai buvo pakankamai aiškūs, jog tiekėjai jų pagrindu galėtų pateikti tinkamus pasiūlymus. Be to, sprendime klaidingai nurodoma, kad Pareiškėjas posėdžio metu negalėjo paaiškinti kaip turi būti įgyvendinamas reikalavimas dėl rankų plovimo, nes šis klausimas teismo posėdžio metu keliamas nebuvo ir tą patvirtina teismo posėdžio protokolas.

6. Dėl Tarnybos 2.5 punkte nurodyto pažeidimo nurodo, jog teismo sprendimo dalis per se yra neteisėta ir negalioja. Šiuo aspektu pažymi, jog neatsižvelgiant į Tarnybos sprendimo 2.5 punkto neatitikimą įstatymo reikalavimams, Sprendime Teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo perduoti Tarnybai iš naujo spręsti klausimą dėl Techninės specifikacijos 3.3. punkto ir su juo susijusių 3.13 ir 3.23 punktų. Pabrėžia, jog, pirma, sprendime teismas nurodo, kad Tarnyba nusprendė nutraukti Konkurso procedūras, kadangi atsižvelgė į nustatytų pažeidimų visumą. Taigi, Teismas turėjo vertinti Tarnybos sprendimo 2.5 punkto neteisėtumo įtaką viso Tarnybos sprendimo (ir įpareigojimo nutraukti Konkurso procedūras) kontekste, t. y. ar konstatavus, jog viena Tarnybos sprendimo dalis yra neteisėta, ar vis dar galima teigti, kad kiti pažeidimai yra pakankami priimti sprendimą įpareigoti nutraukti Konkurso procedūras. Tačiau teismas nemotyvavo, kodėl Tarnybos sprendimas išliko pagrįstas konstatavus Sprendimo 2.5 dalies neteisėtumą. Mano, jog konstatavus Tarnybos sprendimo dalies neteisėtumą, formalus teiginys, kad kiti pažeidimai yra pakankami nutraukti Konkurso procedūras negali būti pripažintas tinkamu motyvu. Nurodo, jog, antra, Vilniaus apygardos teismo sprendimas neįsiteisėjo ir yra apskųstas Lietuvos Apeliaciniam Teismui, kadangi jame nėra pateikta jokių argumentų, kriterijų ir/ar vertinimų, kuriais remiantis Techninės specifikacijos 3.3 ir 3.33 punktuose nustatyti reikalavimai pripažinti neteisėtais. Teigia, jog trečia, teismas formaliai pritaikė VAĮ 23 straipsnio 6 dalį, nevertindamas nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių. Mano, jog jeigu byloje nagrinėjamas institucijos sprendimas iš dalies susijęs su klausimu dėl kurio yra priimtas kito teismo sprendimas, tai nereiškia, kad institucijos sprendimas savaime yra galiojantis ir teisėtas, bei negali būti skundžiamas (panaikinamas). Priešingai, nagrinėtinu atveju turi būti įvertinta, kad civilinėje byloje priimtas sprendimas remiasi būtent Tarnybos sprendimo 2.6. punktu, kuris yra neteisėtas.

7. Dėl Tarnybos sprendimo 2.6 punkte nurodyto pažeidimo nurodo, jog teismas nepagrįstai palaiko Tarnybos nuomonę, kad Techninės specifikacijos 3.33 punkte nustatytas reikalavimas, kad filtravimo sistema turi būti ne daugiau kaip vienos filtravimo pakopos, neva yra perteklinis ir diskriminuoja tiekėjus, tuo pažeisdamas VPĮ 25 straipsnio 2 dalį. Teigia, jog, kaip teisingai pastebėjo teismas, Techninės specifikacijos 3.31 - 3.36 punktuose yra nustatyti reikalavimai filtravimo sistemai. Kiekvienas iš šių reikalavimų yra savarankiškas, nustatytas atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos poreikius, ir šių reikalavimų visuma užtikrina, kad bus įsigytas reikiamas objektas. Nešvaraus vandens valymas iki reikiamos plunžeriniams siurbliams kokybės vykdomas panaudojant ant automobilio sumontuotas daugiapakopes nešvaraus vandens filtravimo sistemas, kurios būna sudėtingos, užima daug vietos ir reikalauja nemažai papildomo darbo jų priežiūrai ir valymui. Tuo tarpu vienpakopių filtravimo sistemų visiškai nereikia valyti, kadangi jos išsivalo automatiškai, o dėl mažesnės užimamos vietos suteikia galimybę išvežti didesnį turį.

Tuo tarpu Tarnyba ir Teismas Techninės specifikacijos 3.33 punkte nustatytą reikalavimą vertino ne kaip savarankišką reikalavimą, o kaip papildomą, t. y. tokį, kuris neva tik turi padėti pasiekti Techninės specifikacijos 3.31, 3.32, 3.35 ir 3.36 punktuose nustatytų reikalavimų siekiamą nuotekų tinklų plovimo įrangos veikimo rezultatą.

8. Dėl sprendimo dalies, kurioje pasisakoma dėl Tarnybos sprendimo 3 punkte nurodyto tariamo pažeidimo nurodo, jog teismas, vertindamas Tarnybos sprendimo 3 punktą, neįsigilino į pareiškėjo skunde pateiktus argumentus, ginčijamas sutarties projekto sąlygas, bei neteisingai jas aiškino. Pažymi, jog sprendime nurodoma, jog Tarnyba pagrįstai konstatavo, kad Sutarties 3.5. punkte nutylimos pirkėjo teisės ir pareigos, todėl konstatavo, kad „sutartyje turėjo būti aiškiai nurodyti ir pagrindiniai pirkėjo įsipareigojimai“. Teigia, jog ši Teismo išvada yra klaidinga, nes pagrindiniai pirkėjo įsipareigojimai yra nurodyti Sutarties 3.3 punkte.

Pažymi ir tai, jog nesutinka su teismo išvada, kad sutarties 5.6 ir 5.7 punktų nuostatos pažeidžia VPĮ 24 straipsnio 8 dalies nuostatas, kadangi neva jos yra neaiškios ir netikslios, nes nenurodyti konkretūs standartai, kuriuos turi atitikti tiekiamos prekės. Pažymi, jog VPĮ neįpareigoja sutartyje nurodyti konkrečius standartus, kuriuos turi atitikti teikiamos prekės ir kuriais vadovaudamasi perkančioji organizacija vertins prekes. Atkreipia dėmesį, kad reikalavimai perkamoms prekėms yra nustatyti Konkurso sąlygose, kurių neatskiriama dalimi yra sutartis.

Pagal sutartį yra perkamos tos prekes, kurių atitikimą Konkurso dokumentams perkančioji organizacija vertina pasiūlymų vertinimo metu, o ne po to, kai yra pasirašyta sutartis. Be to, Sutarties 1.1. punktas aiškiai nurodo, jog „perkamos prekės nurodytos pirkėjo vykdyto automobilių pirkimo atviro konkurso sąlygų 3 priede pateiktoje techninėje specifikacijoje“. Tiekėjas (pardavėjas) privalo užtikrinti, kad pagal jo pasirašytą sutartį jis pateiks būtent tą prekę, kurią pasiūlė viešojo pirkimo procedūrų vykdymo metu, o perkančioji organizacija (pirkėjas) turi teisę nepriimti prekių, jei jos neatitinka tiekėjo pasiūlymo pateikto pagal konkurso reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kad sutarties nuostatos turi būti aiškinamos kartu (1.1, 5.6, 5.7), nėra pagrindo teigti, kad 5.6 ir 5.7 punktai yra neaiškūs ir kaip nors gali klaidinti tiekėjus. Argumentuoja, jog, priešingai, sutarties 1.1 punkto pagalba yra tinkamai atkleistas neva neaiškus 5.6 ir 5.7 punktų turinys. Taip pat su teismo išvada, nurodant, jog Tarnyba pagrįstai nustatė, kad sutarties 9.1 ir 9.4 punktai prieštarauja vienas kitam. Mano, kad teismas sutarties nuostatas išaiškino, pažeisdamas CK 6.193 straipsnio 2 ir 4 dalis. Nesutinka ir su teismo pozicija, jog sutarties aiškinimui turi būti taikomos tik VPĮ nuostatos.

Priešingai, aiškinant sutartį turi būti vadovaujamasi tiek VPĮ, tiek CK nuostatomis taip, kad nebūtų pažeidžiami imperatyvūs VPĮ reikalavimai.

9. Dėl sprendimo dalies, kurioje pasisakoma dėl Tarnybos sprendimo 4 punkte nurodyto tariamo pažeidimo nurodo, jog teismo sprendimo teiginys, kad Tarnyba pagrįstai konstatavo VPĮ 941 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą, kadangi pareiškėjas, gavęs 2011 m. balandžio 1 d. (penktadienis) UAB „Kanalų valymas“ pretenziją ir ją išnagrinėjęs 2011 m. balandžio 5 d. (antradienis) iki vokų atplėšimo procedūros, nesustabdė Konkurso procedūrų vykdymo, yra klaidingas, nes laikotarpiu nuo pretenzijos gavimo iki išnagrinėjimo pareiškėjas nevykdė jokių Konkurso procedūrų ir pretenzija išnagrinėta iki jų vykdymo. Atkreipia dėmesį, kad net tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų pažeidęs VPĮ 941 straipsnio 2 dalies nuostatą, vien šio pažeidimo buvimo faktas savaime nesuteiktų prielaidos nutraukti Konkurso procedūras. Remiasi teismų praktika, kurioje įtvirtinta, jog turi būti vertinama ar pažeidimas yra formalus, ar ne (LAT CBS 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010). Taip pat remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje 2A-1289) ir pažymi, jog net, jei ir būtų įrodyta, kad pareiškėjas nukrypo nuo VPĮ nuostatos nagrinėjant UAB „Kanalų valymas“ pretenziją, manytina, kad Tarnybos įpareigojimas nutraukti Konkursą nėra proporcingas.

Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepimu į UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą (b. l. 45 – 52) prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti galioti.

Atsiliepime pateikia tokius pagrindinius atsikirtimus:

1. Dėl dokumentų kopijų tvirtinimo (Vertinimo išvados 1 punktas) nurodo, jog nesutinka su apelianto teiginiais šioje dalyje ir mano, jog teismas ginčijamoje sprendimo dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymi, jog atsakovas, vadovaudamasis VPĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, įvertino apelianto pateiktus dokumentus, susijusius su vykdomu atviru konkursu „Specialiosios paskirties automobilių su specialia įranga nuotekų tinklų plovimui ir valymui pirkimas“. Pažymėjo, jog atlikto vertinimo rezultatai įforminti Vertinimo išvadoje, kuria atsakovas, atsižvelgdamas į vertinimo metu nustatytus VPĮ pažeidimus ir vadovaudamasi VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta teise, įpareigojo apeliantą nutraukti pirkimo procedūras ir informuoti apie įpareigojimo įvykdymą.

Pažymi, jog Vertinimo išvados 1 punkte nustatyta, kad „Pirkimo sąlygų III skyriaus „Tiekėjų minimalūs kvalifikacijos reikalavimai“ pastabų b punkte nustatytas reikalavimas, kad „dokumentų kopijos yra tvirtinamos tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, nurodant žodžius „Kopija tikra“ ir pareigų pavadinimą, vardą (vardo raidę), pavardę, datą ir antspaudą (jei turi)“, yra perteklinis, atsižvelgiant į tai, kad pirkimas vykdomas CVP IS priemonėmis ir Pirkimo sąlygų 5.2 punkte nustatyti tokie pasiūlymo dokumentų pateikimo reikalavimai:

„<...> Pasiūlymas privalo būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu <...>. Visi dokumentai <...> turi būti pateikti elektronine forma <...>“. Pirkimo sąlygų 5.2. punkte taip pat numatyta, kad kartu su pasiūlymu dokumentai turi būti pateikiami elektronine forma (t. y. tiesiogiai suformuoti elektroninėmis priemonėmis) arba pateikiant skaitmenines dokumentų kopijas. Akcentuoja, jog Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad saugus elektroninis parašas elektroniniams duomenims turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose, vadinasi, saugaus elektroninio parašo ir rašytinio parašo galia tapati.

Taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad „Pagal Konkurso sąlygų 5.2 punktą saugiu elektroniniu parašu pasirašomas tik pats pasiūlymas. <...> reikalavimas dokumentų kopijas tvirtinti asmens parašu bei nurodant „Kopija tikra“ nėra perteklinis“. Pažymi, kad apeliantas „pasiūlymo“ sąvoką aiškina nepagrįstai siaurai. Remiasi VPĮ 2 straipsnio 19 punkte nustatyta pasiūlymo sąvoka ir nurodo, jog pirkimo sąlygų 5.6. punkte aiškiai nustatyta, kad tiekėjo pasiūlymas yra sudėtinis, t. y. susidedantis iš dokumentų visumos:

„Pasiūlymą sudaro tiekėjo pateiktų duomenų, dokumentų elektroninėje formoje ir atsakymų CVP IS priemonėmis, visuma <...>“. Vadinasi, reikalavimas pasirašyti pasiūlymą saugiu elektroniniu parašu, nustatytas Pirkimo sąlygų 5.2 punkte, turi būti taikomas pasiūlymui, suprantamam plačiąja prasme. Priduria, jog vertinant Pirkimo sąlygų 5.2 punkto ir Pirkimo sąlygų III skyriaus „Tiekėjų minimalūs kvalifikacijos reikalavimai“ pastabų b punkto nuostatas kartu, akivaizdu, kad reikalavimas pasirašyti pasiūlymą suformuluotas neaiškiai ir dviprasmiškai, todėl atsakovas pagrįstai nustatė VPĮ 24 straipsnio 8 dalies nuostatų pažeidimą.

2. Dėl Vertinimo išvados 2.1 punkte nustatytų pažeidimų (Dėl Pirkimų sąlygų 3 priedo „Techninė specifikacija“ 1.1 punkto, 1.2 punkto ir 2.7 punkto reikalavimų nurodo, jog palaiko teismo argumentaciją šioje dalyje ir mano, kad ji visiškai atitinka norminių teisės aktų reguliavimą. Pažymi, jog Pirkimo sąlygų 3 priedo „Techninė specifikacija“ (toliau – ir Techninė specifikacija) 1.1. punkte nustatyta, kad „Automobilis ir ant jo sumontuota įranga privalo būti tinkami eksploatuoti šiaurės Europos klimatinėje zonoje ir atitikti europinius standartus.

Pažymi, jog atsakovas Vertinimo išvadoje atkreipė dėmesį, kad neaiški reikalavimo dalis – „<...> atitikti europinius standartus“, nes nenurodyti konkretūs standartai. Techninės specifikacijos 1.2 punkte nustatyta, kad „Automobilis ir ant jo sumontuota įranga turi būti pilnai sukomplektuoti <...> ir tinkami eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus“. Ši reikalavimo dalis neaiški, nes nenurodytas teisės aktų sąrašas. Techninės specifikacijos 2.7 punkte nustatyta, kad „Automobilio variklis privalo būti dyzelinis ir atitikti Lietuvoje taikomus naujiems automobiliams EURO standartų reikalavimus išmetamų dujų emisijai“.

Atsakovė atkreipė dėmesį, kad neaiški reikalavimo dalis - „<...> Lietuvoje taikomus <..> EURO standartų reikalavimus <...>“, nes nenurodyti konkretūs standartai. Atsakovas nesutiko ir su apelianto teiginiu, jog „<...> Techninės specifikacijos 1.1 ir 1.2 punktai nustato pagrindinius reikalavimus perkamam automobiliui, kurie yra detalizuojami toliau einančiuose <...> punktuose. Nurodo, jog Techninės specifikacijos 3.2 punktas detalizuoja Techninės specifikacijos 1.1 punkto nustatytą reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kaip yra parengta Techninė specifikacija, kaip sugrupuoti nustatyti reikalavimai Pirkimo objektui, akivaizdu, kad tiekėjo pasiūlymas turėtų būti pripažintas tinkamu tik tada, kai pasiūlytas specialios paskirties automobilis atitiktų visus Techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus, kurie nėra grupuojami į bendruosius ir specialiuosius ar tikslinančiuosius ir pan.

Mano, jog tinkamai nustatė, o teismas patvirtino, kad Techninės specifikacijos 1.1., 1.2 ir 2.7 punktuose nustatyti reikalavimai pažeidžia VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, o nenurodžius konkrečių standartų, teisės aktų, taip pat pažeidžiamos VPĮ 24 straipsnio 8 dalies nuostatos.

3. Dėl Vertinimo išvados 2.2 punkte nustatytų pažeidimų (Techninės specifikacijos 1.9 ir 1.10 punktų reikalavimų) pažymi, jog VPĮ yra lex specialis, jame įtvirtintos nuostatos yra skirtos tinkamai, teisėtai, nepažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų viešųjų pirkimų principų, pasiekti VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą viešųjų pirkimų tikslą – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Vadinasi, perkančiosios organizacijos privalo vadovautis VPĮ normomis tiek rengdamos viešojo pirkimo dokumentus, tiek atlikdamos viešojo pirkimo procedūras. Pažymi, jog remiantis VPĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo, kad tiekėjų atitikimas kvalifikacijos reikalavimams turi būti vykdomas laiku, ir tie tiekėjai, kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus, turi teisę dalyvauti tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose (VPĮ 32 straipsnio 7 dalis), t. y. tik tada vertinama, ar tiekėjo pateiktas pasiūlymas atitinka jam keliamus reikalavimus. Akcentuoja, jog ginčo atveju apeliantas tiekėjo kvalifikacijos reikalavimus perkėlė į Techninės specifikacijos, Pirkimo dokumentuose pavadintos, kaip „Privalomi reikalavimai specialios paskirties automobiliui su specialia įranga nuotekų tinklų plovimui ir valymui“ 1.9 ir 1.10 punktus, todėl pažeidė VPĮ 24 straipsnio 8 dalies, 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

4. Dėl Vertinimo išvados 2.3-2.4 punktuose nustatytų pažeidimų (Techninės specifikacijos 2.12, 2.14, 3.8, 3.21, 3.22, 3.34, 4.2 ir 4.6 punktų reikalavimų) nurodo, jog sutinka su teismo motyvacija šioje dalyje. Pažymi, jog iš VPĮ 39 straipsnio 7 dalies ir Pirkimo sąlygų nuostatų išplaukia, kad tam, jog pasiūlymas būtų įtrauktas į pasiūlymų eilę, jis turi atitikti visus pirkimo dokumentuose jam keliamus reikalavimus. Teigia, jog akivaizdu, kad vertinant pasiūlymus pagal Techninės specifikacijos 2.12, 2.14, 3.8, 3.9, 3.19, 3.21, 3.22, 3.34, 4.2 ir 4.6 punktuose suformuluotus reikalavimus, nėra galimybės objektyviai ir nešališkai priimti tinkamus ir teisėtus sprendimus dėl pasiūlymų atitikimo. Todėl teismas tinkamai konstatavo VPĮ 24 straipsnio 8 dalies nuostatų pažeidimą, neskaidrų ir neobjektyvų VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 7 dalies nuostatų įgyvendinimą.

5. Dėl Vertinimo išvados 2.5 punkte nustatytų pažeidimų (Techninės specifikacijos 3.3, 3.13 ir 3.25 punktų reikalavimų) nurodo, jog vienintelis apeliantui Vertinimo išvada duotas privalomas vykdyti įpareigojimas yra įpareigojimas nutraukti Pirkimo procedūras ir apie tai informuoti atsakovą, jokių kitų įpareigojimų ar nurodymų, kurie galėtų sukelti realius teisinius padarinius pareiškėjui, Vertinimo išvadoje nėra. Remiasi LVAT 2012 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-146-20/2012 ir teigia, jog atsakovas, vykdydamas VPĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą funkciją, objektyviai ir pagal kompetenciją vertino pirkimą ir priėmė dėl jo sprendimą. Nurodo, jog VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtinta teisė atsakovui viešojo pirkimo dokumentus ir tiekėjų pasiūlymus pateikti papildomai ekspertizei. Nepasinaudojimas šia teise negali būti laikomas VPĮ pažeidimu. Taip pat pažymi, jog teismas nenustatė, kad Vertinimo išvados 2.5 dalis yra neteisėta. Be to, teismas negalėjo priimti kitokio Sprendimo šioje ginčo dalyje, kadangi: 1) VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta teisė atsakovui, nustačius Viešųjų pirkimų ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus; 2) apelianto Viešųjų pirkimų komisijos 2011 m. balandžio 5 d. posėdžio metu buvo susipažinta su elektroninėmis priemonėmis pateiktais tiekėjų pasiūlymais, kuriuose yra nurodytos kainos. Todėl atsakovas šiuo atveju negalėjo priimti kito sprendimo, nei įpareigoti nutraukti Pirkimo procedūras, kadangi priešingu atveju būtų pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti viešųjų pirkimų principai.

6. Dėl Vertinimo išvados 2.6 punkte nustatytų pažeidimų (Techninės specifikacijos 3.33 punkto reikalavimų) pažymi, kad Techninės specifikacijos 3.33 punkte nustatyto reikalavimo nevertino, kaip nurodo Apeliantė, „<...> kaip papildomą [reikalavimą], t. y. tokį, kuris turi padėti pasiekti Techninės specifikacijos 3.31, 3.32, 3.35 ir 3.36 p. nustatytų reikalavimų <...>“. Atkreipia dėmesį, kad VPĮ 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Ginčo atveju parengta Techninė specifikacija pažeidė nurodytą nuostatą, nes Techninės specifikacijos 3.33 punkte suformuluotas savarankiškas reikalavimas yra perteklinis. Mano, kad pareiškėjas Viešųjų pirkimų komisijos 2011 m. kovo 25 d. posėdyje, atsakydamas į tiekėjų paklausimus, neįrodė, kad, tik naudojant vienos filtravimo pakopos filtravimo sistemą, gali būti pasiektas Techninės specifikacijos 3.31, 3.32, 3.35 ir 3.36 punktuose nustatytas norimas nuotekų tinklų plovimo įrangos veikimo rezultatas, todėl teismas sprendime tinkamai nustatė VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą.

7. Dėl Vertinimo išvados 3 punkte nustatytų pažeidimų (Dėl Pirkimo dokumentų 8 priedo „Automobilių viešojo pirkimo-pardavimo sutartis“ sąlygų) nurodo, kad sutinka su teismo išvadomis šioje dalyje. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad perkančiosios organizacijos dar pasiūlymų vertinimo metu privalo įvertinti, ar siūlomos prekės atitinka viešojo pirkimo dokumentuose nustatytus techninės specifikacijos reikalavimus, taip pat reikalaujamus standartus, o viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo metu ji tik įsitikina, ar pateiktos prekės atitinka laimėjusio tiekėjo pasiūlymą ir viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus. Todėl neleistina perkelti pasiūlymų vertinimo procedūros į viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo procesą, t. y. dvi atskiros viešojo pirkimo procedūros. Pažymi, jog Vertinimo išvadoje konstatuota, kad Sutarties 9.4. punkto reikalavimas („<...> Tais atvejais, kai Sutarties sąlygų keitimo būtinybės nebuvo įmanoma numatyti rengiant konkurso sąlygas ir (ar) Sutarties sudarymo metu, Sutarties Šalys gali keisti tik neesmines Sutarties sąlygas“) prieštarauja Sutarties 9.1 punkto nuostatoms, kad „Sutarties sąlygos jos galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus VPĮ nustatytus atvejus ir tvarką“, todėl tuo neužtikrintas VPĮ 24 straipsnio 8 dalies nuostatų laikymasis. Primena, kad Viešųjų pirkimų įstatymas yra lex specialis, jos nuostatos taikomos subsidiariai kitų teisės aktų nuostatų atžvilgiu. Remiasi LAT 2011 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 pateiktu išaiškinimu ir akcentuoja, jog tokiems [viešojo pirkimo sutarties vykdymo] santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja.

8. Dėl Vertinimo išvados 4 punkte nustatytų pažeidimų (Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 941 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų pažeidimo) nesutinka su apelianto argumentais šioje dalyje ir mano, kad teismas priėmė teisingą ir teisėtą Sprendimą ginčijamoje dalyje. Teigia, jog VPĮ 941 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatytas reikalavimas perkančiajai organizacijai, gavus pretenziją, nedelsiant sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, iki kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Teismas, ištyręs įrodymus byloje, Sprendime konstatavo, jog „pareiškėjas neneigia, kad šių veiksmų neatliko“. Todėl Teismas, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas galimai netinkamai ir neskaidriai vykdė Pirkimo procedūras, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas – UAB „Vilniaus vandenys“ vykdė viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu. Pirkimo objektas buvo du specialios paskirties automobiliai su specialia įranga nuotekų tinklų plovimui ir valymui. Pareiškėjas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis 2011 m. kovo 2 d. paskelbė konkurso sąlygas.

2011 m. kovo mėn. pareiškėjui pateikti UAB “Kanalų valymas“ ir UAB „Willenbrock“ raštai dėl pirkimo sąlygų patikslinimo.

2011 m. balandžio 1 d. UAB “Kanalų valymas“ pateikė pareiškėjui pretenziją dėl atviro konkurso.

Iki 2011 m. balandžio 5 d. pasiūlymus konkursui pateikė trys tiekėjai: UAB „Rosma“, UAB „Willenbrock“ ir UAB „Corpora“.

2011 m. balandžio 6 d. pareiškėjas atmetė UAB “Kanalų valymas“ pretenziją.

2011 m. balandžio 6 d. Tarnyba, be kita ko, įpareigojo pareiškėją per 1 darbo dieną, nustačius prikimo laimėtoją, pateikti dokumentus dėl vykdomo viešojo pirkimo, sustabdyti pirkimo sutarties sudarymo procedūras, kol Tarnyba nepateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimo.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) dokumentai patvirtina, kad 2011 m. balandžio 21 d. Vilniaus apygardos teisme yra iškelta byla pagal ieškovo UAB „Kanalų valymas“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, institucija, teikianti išvadą – Viešųjų pirkimų taryba.

2011 m. birželio 17 d. Lietuvos apeliacinis teismas patenkino UAB „Kanalų valymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė sustabdyti viešojo konkurso „Specialiosios paskirties automobilių su specialia įranga nuotekų tinklų plovimui ir valymui“ viešojo pirkimo procedūras, uždraudžiant atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su šiuo viešuoju konkursu, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

2011 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas sustabdė pirkimo procedūras, išsiuntė Tarnybai dokumentus nenustačius pirkimo laimėtojo.

Tarnyba atliko konkurso dokumentų vertinimą ir 2011 m. rugsėjo 14 d. nusprendė, kad dėl perteklinių ir netikslių konkurso sąlygų buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas, kas suteikia Tarnybai pagrindą nutraukti Konkurso procedūras priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą.

2011 m. spalio 10 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą minėtoje civilinėje byloje, teismas nusprendė pripažinti neteisėtomis ir panaikinti UAB „Vilniaus vandenys“ 2011 m. kovo 2 d. paskelbto atviro konkurso dviem specialios paskirties automobiliams su specialia įranga nuotekų tinklų plovimui ir valymui pirkti (pirkimo Nr. 101397) Techninėje specifikacijoje 3.3. p. ir 3.33 p. nustatytas konkurso sąlygas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. kovo 7 d.

Konkurso procedūros šiuo metu nėra užbaigtos.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2011 m. rugsėjo 14 d. administracinio sprendimo – nutraukti atviro konkurso „Specialios paskirties automobilių su specialia įranga nuotekų tinklų plovimui ir valymui pirkimo“ procedūras. Tarnyba priėmė ginčijamą sprendimą vadovaudamasi VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 6 punktu, kuriame nustatyta, kad Viešųjų pirkimo tarnyba turi teisę įtarusi įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras, kol Viešųjų pirkimų tarnyba nepateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus.

Šioje byloje ginčijamu sprendimu (2.5 ir 2.6 punktai) yra konstatuotas galimas teisės aktų pažeidimas dėl Techninės specifikacijos 3.3 ir 3.33 punktų. Tarnyba nustačiusi šiuos ir kitus teisės aktų pažeidimus priėmė sprendimą nutraukti pirkimo procedūras. Šiuo metu yra susidariusi tokia teisinė situacija, kuomet yra priimtas ne tik administracinis sprendimas dėl to paties viešojo pirkimo, bet ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio yra nuspręsta atlikti kitus veiksmus, negu yra nurodyta ginčijamu administraciniu sprendimu, būtent teismo sprendimu yra nustatytas įpareigojimas panaikinti Techninėje specifikacijoje 3.3. p. ir 3.33 p. nustatytas konkurso sąlygas. Taigi vadovaujantis administraciniu sprendimu dėl ginčijamo viešojo pirkimo turi būti atlikti skirtingi veiksmai (nutrauktas pirkimas) negu vadovaujantis teismo sprendimu (pakeistos pirkimo sąlygos). Pažymėtina, kad analogiška teisinė situacija (išskyrus tai, kad teismo sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs) buvo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu, pirmosios instancijos teismas šią teisinę situaciją įvertino kaip teisėtą. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčijamu atveju neturėjo būti taikoma Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 6 dalies nuostata ir Tarnyba neturi būti įpareigota spręsti klausimo iš naujo.

Pažymėtina, kad ginčijamu atveju buvo aktuali ne VAĮ 23 straipsnio 6 dalies nuostata, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bet VAĮ 23 straipsnio 4 dalies nuostata, nes pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tikrinti viešojo administravimo subjekto sprendimo teisėtumo klausimą buvusį administracinio sprendimo priėmimo metu, vėlesnis faktinės padėties pasikeitimas nesudaro pagrindo konstatuoti viešojo administravimo subjekto sprendimo ar veiksmų neteisėtumą, bet, esant faktiniam ir teisiniam pagrindui, priimti kitą administracinį sprendimą (ABTĮ 3 straipsnis, VAĮ 3 straipsnis).

VAĮ 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, <...> Jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui.

VAĮ 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.

Nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikoma VAĮ 23 straipsnio 4 dalis, nes ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu buvo susidariusi šios normos reglamentuota situacija – buvo žinoma, kad pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas – minėtą civilinę bylą, todėl administracinė procedūra tokiu atveju sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą. Pažymėtina, kad Tarnybai neabejotinai buvo žinoma aplinkybė tiek dėl civilinės bylos nagrinėjimo fakto, tiek dėl šios bylos nagrinėjimo šalių, pagrindo bei dalyko, nulemiančių civilinėje byloje ir administracine tvarka nagrinėtų reikalavimų tapatumą, nes Tarnyba minėtoje byloje dalyvavo kaip institucija teikianti išvadą dėl ginčo, ši išvada buvo pateikta teismui 2011 m. birželio 23 d., t.y. iki ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad VAĮ 23 straipsnio 4 dalis taikytina tiek administracinės procedūros atveju (nagrinėjant asmens skundą), tiek nagrinėjant asmens prašymą (VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

VAĮ 23 straipsnio 4 ir 6 dalies nuostatų laikymasis turėtų užtikrinti, kad nebūtų vienu metu nagrinėjamas tapatus klausimas viešojo administravimo institucijoje ir teisme ir aiškiai nustatyta, jog administracinę procedūrą tokiu atveju sustabdo viešojo administravimo subjektas, o ne teismas sustabdo nagrinėjamą bylą. Pažymėtina, kad VAĮ 23 straipsnio 6 dalyje yra apribota viešojo administravimo subjekto kompetencija nustačius 6 mėnesių terminą, kuriam pasibaigus viešojo administravimo subjektas netenka kompetencijos priimti sprendimą, tačiau siauresnė minėta prasme viešojo administravimo subjekto kompetencija ir prioriteto suteikimas teisminiam ginčo nagrinėjimui, nesudaro pagrindo viešojo administravimo subjektui nesilaikyti VAĮ nustatytų privalomų procedūrų, kurios galioja visiems viešojo administravimo subjektams nepriklausomai nuo to, kokioje srityje jie veikia. VAĮ 23 straipsnio 4 ir 6 dalies nuostatų laikymasis turėtų užtikrinti, kad nebūtų priimti skirtingi viešojo administravimo subjekto ir teismo sprendimai tapačiu klausimu, nes tiek viešojo administravimo subjekto galutinis sprendimas, tiek teismo sprendimas turi privalomumo savybę ir turi būti vykdomas. Teismas netaikęs VAĮ 23 straipsnio 4 dalies ir neteisingai aiškinęs 6 dalį neteisingai išsprendė bylą ir nepagrįstai įvertino kaip teisėtą teisinę situaciją, kuomet yra priimti viešojo administravimo subjekto ir teismo privalomi bei vykdytini sprendimai, kurių turinys yra skirtingas ir prieštaraujantys vienas kitam. Todėl teismo sprendimas naikinamas dėl neteisingo neteisminių administracinių procedūrinių normų taikymo (ABTĮ 143 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas iš esmės neteisingai akcentavo ginčijamo sprendimo neteisėtumą tuo požiūriu, kad viešojo administravimo subjektas pasisakė dėl Techninės specifikacijos 3.3 punkto, tačiau nepriėmė administracinio sprendimo. Viešojo administravimo subjektas išnagrinėjo minėtą aspektą ir priėmė ginčijamą administracinį sprendimą nustatęs visus, be kita ko, ir minėtą viešojo pirkimo neteisėtumo pagrindą. Teismas nurodęs minėtą neteisėtumo aspektą, padarė išvadą, dėl kurios viešojo administravimo subjektas turėjo dar aiškiau pažeisti VAĮ 23 straipsnio 4 dalies normą, negu tai padarė ginčijamu atveju Tarnyba, vartojusi šioje sprendimo dalyje ne tokias kategoriškas sąvokas dėl nustatytų pažeidimų kaip kitose spendimų dalyse.

Neteisingas administracinės procedūros normų taikymas nulėmė tai, kad ginčijamu atveju buvo pažeistos ir teismo procesą reglamentuojančios teisės normos. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai aiškiai nustatęs faktinį bylos kontekstą, būtent – nenustatęs ginčijamo viešojo pirkimo eigos, priėmė sprendimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, t. y. dėl UAB „Kanalų valymas“ teisių ir pareigų (ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Bylos išnagrinėjimas ir sprendimo priėmimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų sudaro sprendimo negaliojimo pagrindą, dėl kurio byla perduodama naujam nagrinėjimui (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Minėta, kad UAB „Kanalų valymas“ kreipėsi į pareiškėjo įmonę VPĮ nustatyta ikiteismine tvarka su pretenzija, pareiškėjui atmetus pretenziją, UAB “Kanalų valymas“ inicijavo civilinę bylą, kurioje priimtas sprendimas ir išspręstas tapatus klausimas, kuris buvo nagrinėjamas ir administracine tvarka. Pažymėtina, kad byloje nėra dokumento (kuris turėtų būti pateiktas nagrinėjant bylą iš naujo), kurio pagrindu Tarnyba pradėjo neteisminę administracinę procedūrą, tačiau pagal minėtų nustatytų aplinkybių datas, eigą, galima daryti išvadą, kad Tarnyba inicijavo ginčijamą viešojo pirkimo vertinimą gavusi UAB “Kanalų valymas“ skundą ar prašymą. Neteisminės administracinės procedūros teisingas eigos nustatymas susijęs ir su teisių į tinkamą teismo procesą administracinėje byloje įgyvendinimu. Tinkamas administracinis procesas susijęs su tuo, ar viešojo administravimo subjektas administravimo procedūroje ir teismas vertinęs šios procedūros teisėtumą nustatė visas reikšmingas aplinkybes, t. y. ar yra nustatyta kieno iniciatyva pradėta procedūra, ar turėjo asmuo suinteresuotumą kreiptis dėl tokios procedūros inicijavimo, ar privalėjo viešojo administravimo subjektas priimti sprendimą pradėjus tikrinimą pagal asmens skundą, kokio pobūdžio sprendimas priimtas ir su kokių asmenų teisėmis ir pareigomis susijęs. Pirmosios instancijos teismas nenustatęs minėtų aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad administracinės procedūros inicijavimas buvo susijęs su UAB „Kanalų valymas“ teisėmis ir pareigomis, viešojo administravimo subjektas pripažino šio asmens suinteresuotumą, tačiau teismas išnagrinėjo bylą neįtraukęs į procesą šio asmens.

Pažymėtina, kad be minėtų ginčijamo sprendimo dalių (2.5 ir 2.6 punktai) dar viena dalis yra tiesiogiai susijusi su UAB „Kanalų valymas“ teisėmis ir pareigomis – 4 punktas, kuriame nustatyta, kad perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 941 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes „Kanalų valymas“ pateikus pareiškėjui pretenziją, nesustabdė pirkimo procedūros, kol bus išnagrinėta pretenzija ir priimtas sprendimas, gavusi pretenziją neinformavo suinteresuotų dalyvių apie gautą pretenziją, neišsiuntė tiekėjams pranešimo apie priimtą sprendimą, neinformavo suinteresuotų dalyvių apie anksčiau praneštų pirkimo procedūrų terminų pasikeitimą. Pagal VPĮ 951 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas pripažįsta pirkimo sutartį negaliojančia bet kuriuo iš šių atvejų <...> perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 941 straipsnio 2 dalies <...> reikalavimus ir kitus šio įstatymo reikalavimus ir tai turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties sudarymo. Minėtos normos patvirtina, kad 941 straipsnio 2 dalies pažeidimas turėtų būti siejamas su 951 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. su sąlygomis, kurioms esant bendrosios kompetencijos teismas turėtų pagrindą pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia, tokiu atveju turi būti vertinama nustatyto pažeidimo įtaka galimam minėtų asmenų teisių pažeidimui. Teismas šių aplinkybių nenagrinėjo, nors pagal ginčijamo sprendimo turinį turėjo nagrinėti, tačiau toks nagrinėjimas neabejotinai turi vykti dalyvaujant byloje asmenims, kurių galimo teisių pažeidimo klausimas byloje yra svarstomas.

Dėl nurodytų motyvų, byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu turėtų dalyvauti UAB „Kanalų valymas“, kuris dalyvavo neteisminėje administracinėje procedūroje, teismui neįtraukus šio asmens į bylos nagrinėjimą, pažeistas proceso betarpiškumo principas ir kiti proceso principai, kuriuos įgyvendinant yra numatyta galimybė dalyvauti bylos nagrinėjime asmenims, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Nustačius šį sprendimo negaliojimo pagrindą ir konstatavus, kad byla turi būti nagrinėjama iš naujo, visiems suinteresuotiems asmenims turint galimybę įgyvendinti teisę į tinkamą teismo procesą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo motyvų.

Pažymėtina, kad apeliantas pagrįstai tvirtina, kad teismas nagrinėdamas bylą ir nustatęs dalį pažeidimų neesminiais, nevertino, ar likę nustatyti pažeidimai turi tokią įtaką vykdytam pirkimui, jog būtų pakankamas pagrindas šį pirkimą nutraukti, ar viešojo administravimo institucija, įgyvendindama savo kompetenciją nustatytą VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais, kaip yra nustatyta VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte. Minėta, kad viešojo administravimo institucija priėmė ginčijamą sprendimą, kurio turinys prieštarauja buvusiam priimtam bendrosios kompetencijos teismo sprendimui (kuris šiuo metu yra įsiteisėjęs) pakeisti pirkimo sąlygas. Viešųjų pirkimų įstatymas, Administracinių bylų teisenos įstatymas, Civilinio proceso kodeksas paskirsto viešojo administravimo subjektų, bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetenciją viešųjų pirkimų srityje, visų šių subjektų sprendimai sukuria pasekmes viešojo pirkimo dalyviams, kurių reikalavimus nagrinėjantys subjektai turėtų atsižvelgti į visą procesą, į priimtų sprendimų įtaką visam procesui, o ne vien į atskirų subjektų sprendimus. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė minėto reikalavimo, dėl ko buvo pažeistos administracinės procedūros ir teismo procesą reglamentuojančios teisės normos, kuriose yra nustatytos taisyklės, neleidžiančios teismams nagrinėti vienu metu tapačių reikalavimų ir sudarančių pagrindą nutraukti bylą, jeigu jau tokie reikalavimai išnagrinėti, t. y. nustatančios teismo sprendimo res iudicata galią bei taisyklės neleidžiančios teismui ir viešojo administravimo subjektui vienu metu nagrinėti tapačių reikalavimų bei taisyklės pripažįstančios tiek teismo, tiek viešojo administravimo subjektų galutinių sprendimų privalomumą.

Patenkinus apeliacinį skundą pareiškėjo naudai priteistinas žyminis mokestis – 150 Lt (ABTĮ 44 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ naudai iš atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos 150 Lt žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė