2017-01-12 Nr. AB-981-3-65-3-00193-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-128-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00193-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Š. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. A. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. Š. su 2015 m. birželio 22 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Panevėžio filialo (toliau – ir teritorinis registratorius) 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. PAS-3568 „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. cspr1-104 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“; 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Panevėžio filialą panaikinti 2015 m. vasario 26 d. įrašą apie tarp M. P. ir J. Š. 2011 m. spalio 24 d. sudarytos žemės nuomos sutarties (toliau – ir Žemės nuomos sutartis) bei 2012 m. kovo 22 d. sudaryto susitarimo pakeisti šią nuomos sutartį išregistravimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad kreipėsi į VĮ Registrų centro Panevėžio filialą ir prašė panaikinti įrašą apie žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties išregistravimą, tačiau ši institucija, padariusi išvadą, jog J. Š. pateikti dokumentai nepatvirtina, kad Žemės nuomos sutartis, kuria remiantis buvo įregistruotas juridinis faktas, yra galiojanti, 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. PAS-3568 jo prašymą atmetė. VĮ Registrų centras 2015 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. cspr1-104 nurodytą teritorinio registratoriaus sprendimą paliko nepakeistą. VĮ Registrų centras padarė išvadą, kad Žemės nuomos sutartyje buvo suklastotas pareiškėjo parašas, tačiau J. Š. nuomone, atsakovas negali spręsti klausimų, susijusių su daiktinių teisių pasikeitimu, kadangi jis turi teisę tik įregistruoti ir išregistruoti juridinius faktus. Šiai institucijai nėra suteikta teisė spręsti, ar sutartis yra galiojanti. VĮ Registrų centras, išregistruodamas Žemės nuomos sutartį, rėmėsi tik Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame buvo konstatuota, kad vienas iš sutartyje esančių parašų yra suklastotas, tačiau, pareiškėjo nuomone, parašo suklastojimas Žemės nuomos sutarties nedaro negaliojančia ir negali būti pagrindu ją nutraukti. Teigė, kad Žemės nuomos sutartis ir 2012 m. kovo 22 d. sudarytas susitarimas pakeisti šią sutartį yra galiojantys sandoriai, jie įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti ir yra vykdomi.

J. Š. nurodė, kad Žemės nuomos sutartį su M. P. jo vardu bei nurodymu sudarė žentas R. M.. Pareiškėjas šiai sutarčiai pritarė. M. P., pasirašydama Žemės nuomos sutartį, žinojo ir suprato, kad šią sutartį sudaro su J. Š. ir kad R. M. yra pareiškėjo įgaliotas asmuo. M. P. sudaryto sandorio niekada neginčijo. Žemės nuomos sutartis buvo įregistruota viešajame registre. Žemės nuomos sutartį pripažino ir V. P. bei D. A., ši sutartis yra nurodyta minėtų asmenų paveldėjimo dokumentuose. D. A. sandorį pripažino, pranešdamas, kad jį nutraukia vienašališkai, tačiau pareiškėjas su tokiu sutarties nutraukimu nesutinka ir apie tai raštu informavo trečiąjį suinteresuotą asmenį. Pažymėjo, kad D. A. pranešimas apie sutarties nutraukimą nėra įgyvendintas ir jokių teisinių pasekmių nesukėlė, kadangi Žemės nuomos sutarties nebuvo galima nutraukti vienašališkai. J. Š. ir toliau naudojasi žemės sklypu bei moka mokesčius.

Pareiškėjo atstovai teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad J. Š. nuosekliai siekė, jog jo vardu su M. P. sudaryta Žemės nuomos sutartis būtų galiojanti ir įregistruota nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo atstovai, remdamiesi paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškomis, teigė, kad J. Š. savo veiksmais šią sutartį pripažino ir realiai ją vykdė, t. y. tarp pareiškėjo ir žemės sklypo savininkų buvo realiai susiklostę sutartiniai nuomos santykiai. Jis mokėjo nuomos mokestį, paskutinį kartą tai buvo padaryta 2015 m. sausio mėnesio viduryje. Akcentavo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo D. A. tik gavęs Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. baudžiamąjį įsakymą, Žemės nuomos sutartį ėmė laikyti niekine.

Atsakovas VĮ Registrų centro Panevėžio filialas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad J. Š. įgaliotos atstovės I. M. 2015 m. balandžio 30 d. prašymas atkurti nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintą juridinio fakto žymą apie sudarytą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. PAS-3568 nebuvo patenkintas. VĮ Registrų centro Panevėžio filialas, išanalizavęs I. M. pateiktus dokumentus, nustatė, kad jie nepatvirtina fakto, jog Žemės nuomos sutartis, kuria remiantis buvo įregistruotas juridinis faktas, yra galiojanti.

Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) juridinis faktas – sudaryta žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (nuomininkas J. Š.) buvo įregistruotas remiantis 2011 m. spalio 24 d. privačios žemės nuomos sutartimi ir 2012 m. kovo 22 d. privačios žemės nuomos sutarties pakeitimu. Dabartinis aukščiau nurodyto žemės sklypo savininkas 2015 m. vasario 20 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Panevėžio filialą ir prašė nurodytą juridinį faktą išregistruoti. Atsižvelgus į D.

A. pateiktą Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. baudžiamąjį įsakymą, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-215-434/2014, jo prašymas buvo patenkintas. Teritorinis registratorius nurodė, kad jo priimtas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. PAS-3568 yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi nurodytu baudžiamuoju įsakymu buvo pripažinta, jog Žemės nuomos sutartis ir 2012 m. kovo 22 d. jos pakeitimas yra suklastoti, t. y. buvo pagaminti kaip žinomai netikri dokumentai ir buvo pateikti VĮ Registrų centrui. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnis nustato, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako už nekilnojamojo turto registre kaupiamų duomenų teisingumą ir apsaugą, bei įtvirtina nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pareigą teisingai ir išsamiai atspindėti esamą teisinę padėtį bei garantuoti, kad tai, kas įrašyta nekilnojamojo turto registre, yra tikra ir teisinga.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 4 punktas nustato nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teisę atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį turtą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios. Biržų rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 3 d. baudžiamajame įsakyme nustatė, kad 2011 m. spalio 24 d. privačios žemės nuomos sutartis ir 2012 m. kovo 22 d. privačios žemės nuomos sutarties pakeitimas yra suklastoti, pagaminti kaip žinomai netikri dokumentai.

Dokumentai, patvirtinantys nurodyto žemės sklypo nuomos galiojimo faktą, nebuvo pateikti.

Atsakovas VĮ Registrų centras prašė pareiškėjo J. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad VĮ Registrų centro 2015 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. cspr1-104 yra teisėtas ir pagrįstas teisiniais argumentais, todėl nėra pagrindo jo naikinti. VĮ Registrų centras, atsižvelgęs į tai, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė teritorinio registratoriaus sprendimas, prašė VĮ Registrų centro teisinę padėtį pakeisti iš atsakovo į trečiojo suinteresuoto asmens.

Teismo posėdyje atsakovų VĮ Registrų centro Panevėžio filialo ir VĮ Registrų centro atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Pažymėjo, kad prie D. A. 2015 m. vasario 20 d. prašymo išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą žemės nuomos sutartį pridėtas įsiteisėjęs Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. baudžiamasis įsakymas yra vienas iš Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje išvardintų dokumentų, kuriais remiantis nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, jų suvaržymai bei juridiniai faktai. Pažymėjo, kad teismo baudžiamajame įsakyme yra aiškiai nurodyta, jog Žemės nuomos sutartis ir jos pakeitimas yra suklastoti, o tai reiškia, kad šios sutartys yra neteisėtos ir niekinės.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjo J. Š. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. lapkričio 11 d. buvo įregistruotas juridinis faktas apie Žemės nuomos sutartį, o nuo 2012 m. balandžio 20 d. – juridinis faktas apie 2012 m. kovo 22 d. susitarimą pakeisti šią sutartį. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. A., pagal su V. P. 2014 m. sausio 29 d. sudarytą dovanojimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijęs nuosavybės teises į 2,98 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 2015 m. vasario 20 d. prašymu Nr. 8007884 kreipėsi į VĮ Registrų centro Panevėžio filialą ir prašė iš nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruoti juridinį faktą apie su pareiškėju J. Š. sudarytą Žemės nuomos sutartį ir jos pakeitimą. Šis prašymas buvo patenkintas ir 2015 m. vasario 26 d. buvo išregistruoti Žemės nuomos sutarties sudarymą ir jos pakeitimą patvirtinantys juridiniai faktai.

Pareiškėjas J. Š. per įgaliotą asmenį I. M. 2015 m. gegužės 6 d. pateikė prašymą atkurti nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) žymą apie juridinį faktą. VĮ Registrų centro Panevėžio filialas 2015 m. gegužės 12 d. priėmė sprendimą Nr. PAS-3568, kuriuo, padaręs išvadą, kad J. Š. pateikti dokumentai nepatvirtina, jog Žemės nuomos sutartis, kuria remiantis buvo įregistruotas juridinis faktas, yra galiojanti, pareiškėjo prašymą atmetė. Šį sprendimą J. Š. apskundė VĮ Registrų centrui.

Nurodė, kad Žemės nuomos sutartis ir jos pakeitimas nėra pasibaigę, jie įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais, todėl teritorinis registratorius neturėjo pagrindo remtis Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris neturi jokios įtakos civilinėms teisėms bei pareigoms ir negali būti laikomas pagrindu nutraukti civilinio pobūdžio žemės nuomos sutartį. Pažymėjo, kad Žemės nuomos sutartis ir jos pakeitimas yra realiai vykdomi, J. Š. naudojasi žemės sklypu ir moka nuomos mokestį.

Žemės nuomos sutartį su M. P. sudarė R. M., kuris veikė pareiškėjo nurodymu, o J. Š. sudarytai sutarčiai pritarė ir ją realiai vykdė. Šią sutartį realiai vykdė ir žemės sklypo savininkė M. P., o po jos mirties šią sutartį pripažino V. P. ir D. A.. Duomenys apie šią sutartį buvo nurodyti 2014 m. vasario 19 d. tarp šių asmenų sudarytoje žemės sklypo dovanojimo sutartyje. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2015 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. cspr1-104 teritorinio registratoriaus 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. PAS-3568 paliko galioti.

VĮ Registrų centras nurodė, kad Biržų rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 3 d. teismo baudžiamajame įsakyme konstatavo, jog Žemės nuomos sutartis, kuri buvo pateikta VĮ Registrų centrui ją įregistruoti, yra suklastota, o tokie duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad Žemės nuomos sutarties turinys neatitinka joje įtvirtintų duomenų. Atkūrus nekilnojamojo turto registro duomenis ir įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravus juridinio fakto žymą apie ginčo žemės sklypo nuomą, tokie registro duomenys nebeatitiktų Žemės nuomos sutarties šalių valios.

Kadangi Žemės nuomos sutartis įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu yra pripažinta suklastota, teritorinis registratorius pagrįstai ir teisėtai registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė įregistruoti (atkurti) juridinį faktą apie žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą.

Teismas pažymėjo, kad juridinis faktas apie žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,50 ha ploto dalies nuomos sutartį bei šio sutarties pakeitimą buvo įregistruoti remiantis pareiškėjo įgaliotos atstovės I. M. prašymais bei pateiktais Žemės nuomos sutartimi ir 2012 m. kovo 22 d. susitarimu pakeisti šią sutartį. I. M. 2015 m. gegužės 6 d. atsakovui VĮ Registrų centro Panevėžio filialui pateiktame prašyme pateikė reikalavimą atkurti nuomos sutartį ir pridėjo atsiliepimą į D. A. pareikštą ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo Biržų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. E2-292-857/2015. Atsižvelgęs į ginčijamų administracinių sprendimų turinį, teismas padarė išvadą, kad I. M. prašymą atsakovai vertino kaip prašymą nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti juridinio fakto žymą apie Žemės nuomos sutartį ir jos pakeitimą.

VĮ Registrų centras 2015 m. birželio 3 d. sprendime Nr. cspr1-104 nurodė, kad teritorinio registratoriaus sprendimas netenkinti J. Š. atstovės prašymo yra pagrįstas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 4 punktu. Ši teisės norma nustato, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi teisę atsisakyti įregistruoti juridinį faktą, jeigu dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios. Atsakovai savo sprendimus grindė faktine aplinkybe, kad Žemės nuomos sutartis įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu pripažinta suklastota, todėl nėra galiojanti. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas duomenis apie Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą juridinį faktą – sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį ir jos pakeitimą – į nekilnojamojo turto registrą įrašė remdamasis Žemės nuomos sutartimi ir 2012 m. kovo 22 d. šios sutarties pakeitimu. Biržų rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 3 d. teismo baudžiamajame įsakyme, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-215-434/2014, nustatė, kad R. M., surašydamas Žemės nuomos sutarties tarp M. P. ir J. Š. dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 2012 m. kovo 22 d. privačios žemės nuomos sutartį, padarydamas rankraštinius įrašus šiose sutartyse ir pasirašydamas už J. Š., minėtus dokumentus suklastojo. Nurodyti R. M. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį. Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, padarė išvadą, kad teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nustatytas faktas, jog R. M. suklastojo Žemės nuomos sutartį ir 2012 m. kovo 22 d. jos pakeitimą, bei remdamasis Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. baudžiamuoju įsakymu, konstatavo, kad VĮ Registrų centro Panevėžio filialas ir VĮ Registrų centras pagrįstai padarė išvadą, jog dokumentai, kurie 2011 m. lapkričio 3 d. ir 2012 m. balandžio 17 d. buvo pateikti VĮ Registrų centro Panevėžio filialui ir kuriais remdamasi I. M. prašė įregistruoti juridinį faktą, teismine tvarka buvo pripažinti neteisėtais, ir tai sudarė pagrindą nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, tenkinant žemės sklypo savininko D. A. 2015 m. vasario 20 d. prašymą Nr. 8007884, išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą Žemės nuomos sutartį ir jos pakeitimą, bei, sprendžiant J. Š. atstovės I. M. 2015 m. balandžio 30 d. prašymą, atsisakyti įregistruoti šį juridinį faktą. Teismas, spręsdamas dėl Žemės nuomos sutarties ir 2012 m. kovo 22 d. jos pakeitimo, rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, reguliuojančiomis niekinius sandorius. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad suklastoti Žemės nuomos sutartis ir jos pakeitimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekiniai bei negaliojantys, nepaisant to, kad nėra teismo sprendimo pripažinti juos negaliojančiais.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nustato pareigą teisingai ir išsamiai nekilnojamojo turto registre atspindėti tikrus ir teisingus duomenis apie nekilnojamųjų daiktų esamą padėtį. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas duomenis apie ginčo žemės sklypo nuomos sutartį ir jos pakeitimą į nekilnojamojo turto registrą 2011 m. lapkričio 11 d. ir 2012 m. balandžio 20 d. įrašė kaip teisingus ir tikrus, t. y. atitinkančius tikrovę. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, duomenys apie juridinį faktą nuo jų įrašymo nekilnojamojo turto registre buvo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl šios priežasties nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys apie juridinį faktą buvo įrašyti į pareiškėjo J. Š. atstovo advokato Algimanto Kolperto nurodytus dokumentus – po M. P., buvusios žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės ir vienos iš nurodytų civilinių sandorių dalyvės, mirties V. P. (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), bei į tarp V. P. ir D. A. 2014 m. sausio 29 d. sudarytą dovanojimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

Įvertinęs tai, ką išdėstė, teismas konstatavo, kad VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. PAS-3568 ir VĮ Registrų centro 2015 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. cspr1-104 yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Netenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo dėl individualių administracinių aktų panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl VĮ Registrų centro Panevėžio filialo įpareigojimo panaikinti 2015 m. vasario 26 d. įrašą apie tarp M. P. ir J. Š. 2011 m. spalio 24 d. sudarytos Žemės nuomos sutarties bei 2012 m. kovo 22 d. sudaryto susitarimo pakeisti šią nuomos sutartį išregistravimą.

III. Pareiškėjas J. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti visiškai.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tokais pat argumentais, kokie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui.

Apeliantas paaiškina, kad atsakovas, nesant teismo sprendimo, kuriame būtų buvęs konstatuotas niekinio sandorio faktas, Žemės nuomos sutartį ir jos pakeitimą išregistravo iš nekilnojamojo turto registro ir tai atliko remdamasis tik teismo baudžiamuoju įsakymu. VĮ Registrų centas pats nusprendė, kad Žemės nuomos sutartis ir jos pakeitimas yra niekiniai, nors nei įstatymais, nei teisės aktų lydimaisiais aktais atsakovui nėra suteikta teisė spręsti, kokie sandoriai yra niekiniai, o kokie galiojantys.

Pažymi, kad J. Š., kurio parašas buvo suklastotas, siekė su turto savininke M. P. sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį tokiomis sąlygomis, kurios nustatytos Žemės nuomos sutartyje. Mano, kad tik jis, kaip sandorio šalis, galėtų šios sutarties atsisakyti, tačiau pareiškėjas šiai sutarčiai pritarė. Pažymi, kad yra notarine forma įgaliojęs savo dukrą I. M. tvarkyti visus jo ūkininko ūkio reikalus, kuri kartu su savo vyru prižiūri J. Š. ūkį. Pareiškėjas paprašė, kad R. M. jo vardu su M. P. sudarytų žemės sklypo nuomos sutartį. Jis šią sutartį matė ir jai pritarė. Mano, kad aplinkybė, jog sutartį pasirašė J. Š. paprašytas, nors ir teisiškai neįgaliotas asmuo, nereiškia, kad sudaryta sutartis yra niekinė. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo veikė pareiškėjo interesais, J. Š. net nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, kadangi jam nebuvo padaryta jokia žala. Nors ant Žemės nuomos sutarties bei jos pakeitimo yra ne J. Š. parašai, tačiau jo valia sudaryti sandorius buvo aiškiai išreikšta – tai jis padarė žodžiu ir faktiškai pritardamas sudarytiems sandoriams, Žemės nuomos sutartį vykdė. Pasirašyti sutartį žentui J. Š. pavedė dėl senyvo amžiaus, todėl ši sutartis turi ne valios, o formos trūkumų. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.93 straipsniu, pareiškėjas teigia, kad žemės nuomos sutartis gali būti sudaryta ir žodžiu, o tai ir buvo padaryta. M. P. niekada neginčijo sudarytų sandorių. Žemės nuomos sutartį pripažino ir V. P. bei D. A..

Atsakovas VĮ Registrų centro Panevėžio filialas prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

VĮ Registrų centro Panevėžio filialas nurodo, kad su J. Š. apeliacinio skundo reikalavimais nesutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei objektyviai išnagrinėjo esminės reikšmės bylai turinčias aplinkybes, teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikė bei aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. PAS-3568 „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“ ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. cspr1-104, kuriais buvo atsisakyta atkurti įrašą apie 2011 m. spalio 24 d. sudarytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartį bei susitarimą pakeisti šią nuomos sutartį.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas J. Š. per įgaliotą asmenį I. M. su 2015 m. balandžio 30 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Panevėžio filialą ir prašė atkurti įrašą apie sudarytą Žemės nuomos sutartį. Nurodė, kad ši sutartis buvo nutraukta neteisėtai (b. l. 51). Prie šio prašymo buvo pridėtas pareiškėjo 2015 m. balandžio 28 d. skundas VĮ Registrų centro Panevėžio filialo Biržų skyriui (b. l. 54), 2015 m. kovo 30 d. atsiliepimas į ieškinį Biržų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. E2-292-857/2015 (b. l. 55–58) ir 2013 m. sausio 31 d.

įgaliojimas I. M. (b. l. 52–53). VĮ Registrų centro Panevėžio filialas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. PAS-3568 pareiškėjo 2015 m. balandžio 30 d. prašymo netenkino. Teritorinis registratorius padarė išvadą, kad J. Š. pateikti dokumentai nepatvirtina, jog Žemės nuomos sutartis, kuria remiantis buvo įregistruotas juridinis faktas, yra galiojanti. Atkreipė dėmesį, kad teisme vyksta ginčas, susijęs su Žemės nuomos sutartimi ir jos pakeitimu. Atsakovas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie įstatymų nustatyta tvarka nenuginčijami (b. l. 13).

VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. PAS-3568 paliko nepakeistą. Centrinis registratorius pažymėjo, kad iš įsiteisėjusio Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. baudžiamojo įsakymo, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-215-434/2014, matyti, kad teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, nustatė, jog 2011 m. spalio 24 d. nuomos sutartis, kuri buvo pateikta VĮ Registrų centrui ją registruoti, yra suklastota, t. y. pasirašyta ne šioje sutartyje nurodyto nuomininko, o kito asmens.

VĮ Registrų centras padarė išvadą, kad Žemės nuomos sutarties turinys neatitinka joje įtvirtintų tikrovės duomenų, juridinę reikšmę turinčios informacijos dėl ginčo žemės sklypo nuomos teisinio santykio atsiradimo tarp šioje sutartyje nurodytų šalių, o atkūrus nekilnojamojo turto registro duomenis ir įregistravus žymą apie žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą, registro duomenys neatitiktų šalių Žemės nuomos sutartyje išreikštos valios. Taigi, nesant dokumentų, pavirtinančių nurodyto žemės sklypo nuomos galiojimo faktą, teritorinis registratorius pagrįstai ir teisėtai atsisakė įregistruoti juridinį faktą apie ginčo žemės sklypo nuomą (b. l. 16–17).

Nustatyta, kad J. Š. su M. P. 2011 m. spalio 24 d. sudarė privačios žemės nuomos sutartį, pagal kurią pareiškėjas išsinuomojo 1,5 ha žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad ji galioja iki 2021 m. spalio 24 d. (b. l. 21). 2012 m. kovo 22 d. nurodyta sutartis buvo pakeista, iki 2026 m. lapkričio 11 d. išnuomojant J. Š. 2,98 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 22). Žemės nuomos sutartis ir jo pakeitimas buvo registruoti nekilnojamojo turto registre (b. l. 42–43). VĮ Registrų centro Panevėžio filialas, remdamasis trečiojo suinteresuoto asmens D. A. 2015 m. vasario 20 d. prašymu (b. l. 47), 2015 m. vasario 26 d. žemės sklypo registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino juridinio fakto žymą apie 2011 m. spalio 24 d. sudarytą žemės nuomos sutartį tarp buvusios žemės sklypo savininkės M. P. ir J. Š. bei 2012 m. kovo 22 d. susitarimą dėl nurodytos sutarties pakeitimo (b. l 42–43). Nurodytas juridinis faktas buvo išregistruotas atsižvelgiant į Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-215-434/2014.

Pažymėtina, kad nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų ir įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą. Pagal to paties įstatymo 22 straipsnio 2 punktą, vienas iš juridinį faktą patvirtinančių dokumentų, kuriuo remiantis juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 29 straipsnio 2 dalimi, nuosprendžiu laikomas ir teismo baudžiamasis įsakymas, tačiau kad jį būtų galima laikyti dokumentu, sudarančiu pagrindą išregistruoti juridinį faktą, jame turi būti duomenų, patvirtinančių juridinio fakto pasibaigimą. Siekiant teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, būtina išsiaiškinti, ar Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-215-434/2014 Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalies požiūriu gali būti laikomas pakankamu pagrindu panaikinti nekilnojamojo turto registro įrašą apie Žemės nuomos sutarties ir šios sutarties pakeitimą įregistravimą.

Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. baudžiamojo įsakymo turinys patvirtina, kad teismas R. M. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir jam skyrė 6 minimalių gyvenimo lygių bauda. Bauda šiam asmeniui buvo paskirta už tai, kad jis 2011 m. spalio 24 d., apie 11 val. (duomenys neskelbtini) esančiuose savo namuose, surašydamas 2011 m. spalio 24 d. privačios žemės nuomos sutarties tarp M. P. ir J. Š. dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), du egzempliorius, padarydamas rankraštinius įrašus šioje sutartyje ir pasirašydamas už J. Š., suklastojo Žemės nuomos sutarties du egzempliorius, pagamino žinomai netikrą dokumentą – privačios žemės nuomos sutartį – ir pateikė ją VĮ Registrų centrui. Be to, R. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. kovo 22 d., apie 11 val. (duomenys neskelbtini) esančiuose savo namuose, surašydamas 2012 m. kovo 22 d. privačios žemės nuomos sutartį tarp M. P. ir J. Š. dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padarydamas rankraštinius įrašus šioje sutartyje ir pasirašydamas už J. Š., suklastojo 2012 m. kovo 22 d. privačios žemės nuomos sutartį, pagamino žinomai netikrą dokumentą – privačios žemės nuomos sutartį – ir pateikė ją VĮ Registrų centrui. Nurodytas Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs.

Įvertinus Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. baudžiamojo įsakymo turinį, akivaizdu, kad jame nebuvo analizuojami nei sandorių galiojimo, nei jais sukurtų civilinių pasekmių pasibaigimo klausimai. Taigi, minėtas teismo baudžiamasis įsakymas negali būti laikomas nuosprendžiu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punkto taikymo prasme, t. y. nuosprendžiu, kuris galėtų būti pripažintas tinkamu teisiniu pagrindu išregistruoti juridinį faktą.

Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ne ginčo tvarka gali būti pakeisti, įrašant naujus duomenis arba pakeičiant esančius, tik griežtai laikantis tokius pakeitimus įrodančių dokumentų, kurie yra išvardyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnis, 23 straipsnio 2 ir 3 dalys). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 16 d. sprendime administracinėje byloje išaiškino, kad A261-1816/2010 išaiškino, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba pakeisdamas esamus, neturi teisės savarankiškai aiškinti ar interpretuoti pateiktų dokumentų, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, turinio ir atitinkamai keisti duomenų. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nėra įgaliotas spęsti dėl sandorių galiojimo civilinės teisės prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2253/2011).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Ši teisės akto nuostata patvirtina, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas tik kaupia duomenis nekilnojamojo turto registre ir atsako už jų teisingumą ir apsaugą, tačiau pats nepriima (ir nenaikina) sprendimų, kurių pagrindu yra daromi įrašai registre – registruojami juridiniai faktai. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas taip pat negali panaikinti įrašų registre, kurie yra padaryti sandorio pagrindu, kol šis sandoris nepripažintas negaliojančiu arba nepateiktas kitoks suinteresuotų asmenų dokumentas, sudarantis pagrindą išregistruoti vieną ir įregistruoti kitą juridinį faktą, susijusį su nekilnojamaisiais daiktais, ar daiktinėmis teisėmis.

Kaip jau minėta, Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. baudžiamajame įsakyme nebuvo konstatuota, kad sandoriai yra negaliojantys taip pat nebuvo analizuojamos suklastojus parašą sudarytų sandorių civilinės pasekmės. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme buvo tik konstatuota, kad tiek Žemės nuomos sutartį, tiek jos pakeitimą už J. Š. pasirašė kitas asmuo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, kad nors sandorius už jį pasirašė R. M., tačiau tai buvo padaryta J. Š. prašymu, pareiškėjas sandorių siekė, jiems pritarė ir sandorius vykdė. Sandorių niekada neginčijo ir M. P.. Taigi, akivaizdu, kad Žemės nuomos sutartis ir susitarimas dėl jos pakeitimo turi formos trūkumų, tačiau pareiškėjo valia sudaryti sandorius buvo aiškiai išreikšta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo sandoriai yra niekiniai bei negaliojantys, nepaisant to, kad nėra teismo sprendimo pripažinti juos negaliojančiais.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatyme nustatyti pagrindai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nuginčijamas sandoris yra toks, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 straipsnio 2 ir 4 dalys). Niekinio sandorio teisinius padarinius ir niekinio sandorio faktą ex officio konstatuoja teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1.78 straipsnio 5 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalies normą, sandorio pripažinimas niekiniu ir negaliojančiu siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Įstatyme šių interesų apsaugai suteikiamas prioritetas civilinių teisinių santykių stabilumo ir privačių interesų atžvilgiu – imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja įstatymo pagrindu, jo negaliojimui neturi įtakos teismo sprendimas. Taigi, įstatymų leidėjas nustatė galimybę sandorį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio pagrindu traktuoti niekiniu ir negaliojančiu tik tuo atveju, kai jis prieštarauja imperatyviosioms normoms ir dėl to buvo pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.225 straipsnis įtvirtina absoliučiai ir santykinai negaliojančių sutarčių sampratas. Pagal šio straipsnio 1 dalį, sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.225 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad sutartis yra santykinai negaliojanti (nuginčijama sutartis), jeigu ją sudarant viena šalis veikė sąžiningai ir pripažinti sutartį negaliojančia būtina tik dėl to, kad būtų apginti sąžiningos šalies privatūs interesai. Konkrečius sutarties negaliojimo dėl valios ar išorinės valios išraiškos formos trūkumų pagrindus nustato kitos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, įtvirtinančios konkrečius sutarties negaliojimo pagrindus.

Nagrinėjamu atveju nors sandoriai turi formos trūkumų, tačiau juose buvo išreikšta tikroji pareiškėjo valia. J. Š. parašo suklastojimas, atsižvelgiant į jo siekį sudaryti Žemės nuomos sutartį ir susitarimą dėl jos pakeitimo, minėtų sandorių nedaro niekiniais. Sudarant Žemės nuomos sutartį ir susitarimą dėl jos pakeitimo, nebuvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai bei sutarties šalies šalių interesai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad sandoriai yra niekiniai. Žemės nuomos sutartis ir susitarimas dėl jos pakeitimo savo prigimtimi yra nuginčijami sandoriai, kurie teismo gali būti pripažinti negaliojančiais tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma.

Kadangi Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. baudžiamasis įsakymas neturi betarpiškos įtakos civilinėms teisėms bei pareigoms ir negali būti laikomas pagrindu nutraukti civilinio pobūdžio žemės nuomos sutartis, atsakovai neturėjo pagrindo juo remtis. Žemės nuomos sutartis ir 2012 m. kovo 22 d. sudarytas susitarimas pakeisti šią sutartį yra galiojantys sandoriai, jie įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti ir yra vykdomi, todėl teritorinis registratorius neturėjo teisės panaikinti įrašų apie šių sutarčių galiojimą, o VĮ Registrų centro Panevėžio filialo ir VĮ Registrų centro atsisakymas atkurti panaikintus įrašus bei atitinkami šių institucijų priimti sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl turi būti panaikinti. Pripažinus prašomus panaikinti VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. PAS-3568 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. cspr1-104 neteisėtais ir nepagrįstais, VĮ Registrų centro Panevėžio filialas privalo panaikinti 2015 m. vasario 26 d. įrašą apie tarp M. P. ir J. Š. 2011 m. spalio 24 d. sudarytos žemės nuomos sutarties bei 2012 m. kovo 22 d. sudaryto susitarimo pakeisti šią nuomos sutartį išregistravimą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas J. Š. skundą, neįvertino visų ginčui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo J. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo J. Š. skundą tenkinti.

Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. PAS-3568 „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“.

Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. cspr1-104 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“.

Įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialą panaikinti 2015 m. vasario 26 d. įrašą apie tarp M. P. ir J. Š. 2011 m. spalio 24 d. sudarytos žemės nuomos sutarties bei 2012 m. kovo 22 d. sudaryto susitarimo pakeisti šią nuomos sutartį išregistravimą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė