Legislator Case Law & Legislation
ce520fce-614b-427d-85ca-3f824eab0f6c AI generated

ce520fce-614b-427d-85ca-3f824eab0f6c · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number ce520fce-614b-427d-85ca-3f824eab0f6c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas: 1.1. pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2021 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49 SŽN-84-(14.49.57.) (toliau – ir nuomos sutartis); 1.2. pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SUI-31-(14.49.56.) (toliau – ir pirkimo–pardavimo sutartis); 1.3. taikyti restitucijÄ natÅ«ra – priteisti valstybei nuosavybės teise 8 639 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančiÄ 9 917 kv. m ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)); 1.4. taikyti restitucijÄ natÅ«ra – priteisti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „AUGODARA“ visas bendrovės faktiÅ¡kai sumokėtas lėšas pagal 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį.

Legislator headnote

AI generated

ce520fce-614b-427d-85ca-3f824eab0f6c · Lietuvos apeliacinis teismas: Žemės sklypo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo bÅ«das – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, todėl bendrovė veiklÄ vykdo tikslingai ir pagal paskirtį. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius nėra gavęs informacijos ir neturėjo duomenų, kad UAB „AUGODARA“ žemės sklypÄ naudoja ne pagal paskirtį. 8.3. Žemės sklypo dalys nustatytos Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 2.3-36-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, dalių nustatymo bei dalies iÅ¡nuomojimo S. S. ir D. S.“, t. y.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-249-567/2023 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00609-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.11.18; 3.3.1.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos GudžiÅ«nienės ir Neringos Å vedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovių Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, ir uždarosios akcinės bendrovės „AUGODARA“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, ir uždarajai akcinei bendrovei „AUGODARA“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė SKR GRUPĖ, UAB.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas: 1.1. pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2021 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49 SŽN-84-(14.49.57.) (toliau – ir nuomos sutartis); 1.2. pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SUI-31-(14.49.56.) (toliau – ir pirkimo–pardavimo sutartis); 1.3. taikyti restitucijÄ natÅ«ra – priteisti valstybei nuosavybės teise 8 639 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančiÄ 9 917 kv. m ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)); 1.4. taikyti restitucijÄ natÅ«ra – priteisti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „AUGODARA“ visas bendrovės faktiÅ¡kai sumokėtas lėšas pagal 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį.

2. IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , nurodė, kad, sudarant 2021 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį ir 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos: Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 8 punkto, Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2020 m. sausio 24 d.

įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos (toliau – Metodika) 3 ir 4 punkto reikalavimai, todėl ginčijami sandoriai pripažintini niekiniais ir negaliojančiais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnį.

3. IeÅ¡kinį prokuroras argumentavo tuo, kad, jei teisės aktais nustatytos tvarkos reikalavimų bÅ«tų laikytasi, prieÅ¡ sudarant ginčijamas sutartis, valstybinės žemės patikėtinio atstovai bÅ«tų vizualiai apžiÅ«rėję ginčo žemės sklypÄ ir įvertinę ten likusių pastatų kiekį ir jų naudojimÄ . Taigi, bÅ«tų nustatyta, kad ginčo žemės sklype esančių pastatų kiekis, lyginant jį su 2007 m. vasario 9 d. (kai buvo sudarytas ginčo žemės sklypo planas) padėtimi, iÅ¡ esmės pasikeitęs ir UAB „AUGODARA“ priklausantiems statiniams eksploatuoti nėra reikalingas toks pats žemės sklypo plotas, koks buvo reikalingas 2007 metais, nes didžioji dalis ginčo žemės sklype buvusių pastatų neiÅ¡liko po 2015 m. gaisro.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Teismas nusprendė: 4.1. pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2021 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49 SŽN-84-(14.49.57.); 4.2. pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SUI-31-(14.49.56.); 4.3. taikyti restitucijÄ natÅ«ra – priteisti valstybei nuosavybės teise 8 639 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančiÄ 9 917 kv. m ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)); 4.4. taikyti restitucijÄ natÅ«ra – priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), atsakovei UAB „AUGODARA“ 228 504,71 Eur faktiÅ¡kai sumokėtas lėšas pagal 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį; 4.5. priteisti uždarajai akcinei bendrovei SKR GRUPĖ, UAB (toliau – ir SKR GRUPĖ, UAB) iÅ¡ atsakovių po 1 867,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad du statiniai visiškai sudegė 2015 m. ir po šio gaisro nebuvo atstatyti, o vienas statinys buvo nugriautas dar iki gaisro. Tai, kad žemės sklype nėra trijų nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų: pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina rašytiniai įrodymai: gaisrininkų pažyma, ortofoto medžiaga, antstolio D.

T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Teismas, įvertinęs antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo žemės sklype buvę Å¡iltnamiai, nurodyti Nekilnojamojo turto registre (be kita ko, sienos yra iÅ¡ plastiko su karkasu), faktiÅ¡kai nėra iÅ¡likę ir nebuvo iÅ¡likę ginčijamų sutarčių sudarymo metu. Tai, kas iÅ¡ Å¡iltnamių iÅ¡likę ir galimai rekonstruota, nėra naudojama pagal Å¡iltnamių paskirtį: juose sandėliuojami vamzdžiai ir pastolių konstrukcijos.

Teismas nustatė, kad statinys – stoginė nėra išlikusi. Iš protokolo priedo matyti, kad skirtingų laikotarpių skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio ORT10LT duomenimis, ne vėliau kaip nuo 2015 m. ginčo žemės sklype buvusių šiltnamių faktiškai nebuvo išlikę. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nereikia nustatyti fakto, kad dalis statinių neegzistavo sutarties sudarymo metu, nes niekinio sandorio faktui konstatuoti teismui užtenka nustatyti, jog prieš sudarydama užstatytos valstybinės žemės pardavimo sutartį Nacionalinė žemės tarnyba nepatikrino statinių egzistavimo ir naudojimo fakto.

6. Nacionalinė žemės tarnyba, prieÅ¡ sudarydama ginčo žemės sklypo nuomos, o vėliau – pirkimo–pardavimo sutartis, turėdama duomenų apie tai, kad statinių ar įrenginių valstybinės žemės sklype ar jo dalyje nebėra, arba esantys statiniai ar įrenginiai nenaudojami, arba jų faktinė bÅ«klė galimai neatitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytos informacijos, nagrinėdama UAB „AUGODARA“ praÅ¡ymus iÅ¡nuomoti, o vėliau – parduoti ginčo žemės sklypo dalį, privalėjo vadovautis Metodikos nuostatomis, o jomis nesivadovaudama, pažeidė imperatyviai reguliuojamÄ valstybinės žemės nuomos ir pardavimo tvarkÄ .

7. PrieÅ¡ sudarant Å¡io žemės sklypo nuomos ar pardavimo sutartis pirmiausia privalo bÅ«ti iÅ¡skirtos atskirų savarankiÅ¡kų statinių (su jų priklausiniais) eksploatacijai skirtos žemės sklypo dalys. Tik tuomet galima sudaryti atskirų žemės sklypo dalių, skirtų statiniams eksploatuoti, nuomos ar pardavimo sandorius. Nagrinėjamu atveju valstybinės žemės sklypo dalis buvo iÅ¡nuomota SKR GRUPĖ, UAB, kuri turi teisę į Å¡ios žemės sklypo dalies nuomÄ , tačiau į kokiÄ konkrečiÄ Å¾emės sklypo dalį ji gali pretenduoti, galima nustatyti tik Nacionalinei žemės tarnybai parengus ir patvirtinus Taisyklių 8 punkte nurodytÄ Å¾emės sklypo planÄ , kuriame bÅ«tų apibrėžta sklypo dalis, reikalinga SKR GRUPĖ, UAB bendrosios nuosavybės teise valdomo pastato naudojimui, taip pat kitų žemės sklype esančių statinių naudojimui reikalingos žemės sklypo dalys.

Tik tuomet galima spręsti, kokia apimtimi teisė nuomoti žemės sklypo dalį priklauso SKR GRUPĖ, UAB ir kokia atsakovei UAB „AUGODARA“. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 8. Apeliaciniame skunde atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 8.1. Antstolio D.

T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad yra iÅ¡likusios Å¡iltnamio konstrukcijos. Likusios konstrukcijos įrodo, kad tai yra statinys, nes pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡Ä nurodyta, jog pastato – Å¡iltnamio sienos: plastikas su karkasu. Taigi, Å¡iltnamis visiÅ¡kai atitinka statinio sÄ vokÄ . Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo pareigos tikrinti, ar statiniai ir įrenginiai žemės sklype naudojami pagal paskirtį. Taisyklių 34.6 punkto reikalavimas su praÅ¡ymu pateikti ne senesnius kaip vienerių metų statinio nusidėvėjimo duomenis įsigaliojo tik nuo 2021 m. rugsėjo 2 d., o UAB „AUGODARA“ praÅ¡ymÄ parduoti žemės sklypÄ pateikė 2021 m. birželio 7 d. 8.2.

Žemės sklypo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo bÅ«das – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, todėl bendrovė veiklÄ vykdo tikslingai ir pagal paskirtį. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius nėra gavęs informacijos ir neturėjo duomenų, kad UAB „AUGODARA“ žemės sklypÄ naudoja ne pagal paskirtį. 8.3. Žemės sklypo dalys nustatytos Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 2.3-36-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, dalių nustatymo bei dalies iÅ¡nuomojimo S. S. ir D. S.“, t. y.

Å¡iuo įsakymu buvo nustatytos tenkančios dalys tiek UAB „AUGODARA“, tiek SKR GRUPĖ, UAB, kuriai apskaičiuota proporcingai tenkanti žemės dalis jos nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti, o ne visas žemės plotas. 2007 m. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis su S. S., o 2021 m. – su UAB „AUGODARA“. Å io administracinio akto niekas neginčijo, jis iki Å¡iol yra galiojantis. 8.4. Nuo 2007 m., kai buvo nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti, nei S. S., nei SKR GRUPĖ, UAB Å¡ių žemės sklypų dalių neginčijo, taip pat neteikė Nacionalinei žemės tarnybai parengto naujų žemės sklypų dalių plano, nes, ginčijant žemės sklypo dalių planÄ , iniciatyvos teisė teikti žemės sklypo dalių planÄ tenka nuomininkui, o ne nuomotojui. 8.5.

Valstybinės žemės nuomos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, kad žemės sklypo planas su savarankiÅ¡kų statinių eksploatavimui skirtomis dalimis privalo bÅ«ti suderintas ir pasiraÅ¡ytas visų žemės sklypo naudotojų, juose taip pat nėra nustatyta, jog tuo atveju, kai naudotojams nepavyksta susitarti dėl žemės sklypo plano su iÅ¡skirtomis dalimis, skirtomis statinių eksploatavimui, turinio, statiniams skirtas dalis nustato teismas, nes Å¡iÄ funkcijÄ atlieka valstybinės žemės nuomotojas.

SKR GRUPĖ, UAB galėjo savo iniciatyva pateikti žemės sklypo dalių planÄ , jeigu ji nesutiko su iÅ¡skirtomis žemės sklypo dalimis. Taigi, SKR GRUPĖ, UAB sutiko su iÅ¡skirtomis žemės sklypo dalimis.

9. Atsakovė UAB „AUGODARA“ pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kinį, priteisti atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidas: 3 267 Eur advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme, 1 089 Eur už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ bei 169 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 9.1. Teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, buvo Å¡aliÅ¡kas, ignoravo byloje nustatytas aplinkybes, kurios paneigia ieÅ¡kinio pagrįstumÄ .

Teismo sprendimas grindžiamas ne vidiniu teismo įsitikinimu, o pažodžiui perraÅ¡ytais ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens SKR GRUPĖ, UAB suformuluotais motyvais. Taigi, kyla abejonių, ar Å¡ioje byloje teismas gina vieÅ¡Ä jį, ar trečiojo asmens interesus. 9.2. Žemės sklypo dalys nustatytos Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 2.3-36-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), Vilniaus mieste, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, dalių nustatymo, bei dalies iÅ¡nuomojimo S. S. ir D.

S., atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančiÄ pastatų dalį: S. S., D. S. – 1 238 kv. m ploto žemės sklypo dalis; kitiems – 8 679 kv. m ploto žemės sklypo dalis, t. y. apskaičiuota proporcingai tenkanti žemės dalis nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti, o ne visas žemės plotas. 2007 m. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis su S. ir D. S. (2013 m. balandžio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartis buvo pakeista, pakeičiant nuomininkÄ â€“ vietoje S. ir D.

S. nurodant SKR GRUPĖ, UAB), o 2021 m. sutartys sudarytos ir su UAB „AUGODARA“. Tačiau minėtas įsakymas iki Å¡iol yra galiojantis, apie kurį S. S. žinojo nuo 2007 m. Taigi, nuo 2007 m. nei S. S., nei SKR GRUPĖ, UAB Å¡ių žemės sklypo dalių neginčijo, taip pat neteikė Nacionalinei žemės tarnybai parengto naujų žemės sklypo dalių plano. Ginčijant žemės sklypo dalių planÄ , iniciatyvos teisė teikti žemės sklypo dalių planÄ tenka nuomininkui, o ne nuomotojui.

Taigi, SKR GRUPĖ, UAB sutiko su iÅ¡skirtomis žemės sklypo dalimis ir faktiÅ¡kai jomis visÄ Å¡Ä¯ laikÄ naudojosi ir tikrai žino, kokia apimtimi jai priklauso teisė nuomoti žemės sklypo dalį. Byloje nėra duomenų, kad Nacionalinė žemės tarnyba bÅ«tų turėjusi duomenų apie tai, kad statinių ar įrenginių valstybinės žemės sklype ar jo dalyje nebėra, arba esantys statiniai ar įrenginiai nenaudojami, arba jų faktinė bÅ«klė galimai neatitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytos informacijos ir tuo remiantis bÅ«tų privalėjusi vadovautis Metodika. 9.3. 2015 m. kilusio gaisro metu sudegė du angarai, esantys (duomenys neskelbtini), (ne ginčo žemės sklype), o angaras (duomenys neskelbtini), tik apdegė.

Nurodytas angaras, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas ant betoninio pagrindo. Angaras su degimo požymiais: nudegusi angaro sienų vidinė ir iÅ¡orinė apdaila, apdegę angare esantys daiktai. Angaro sijos (lankai) – metalinės, vietomis nuo terminio poveikio deformuotos, angaro viduje vietomis iÅ¡likusi sienų danga gipso kartonas su Å¡iltinimo medžiaga – vata. Trečiojo asmens į bylÄ pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas akivaizdžiai patvirtina, kad Å¡iltnamiai ir jų konstrukcijos egzistuoja ir yra stoginės atramų pagrindai.

Faktinių aplinkybių konstatavimo metu stoginės konstrukcijos kaip tik buvo remontuojamos. Šioje byloje neįrodyta, kad gaisro metu UAB „AUGODARA“ pastatai sudegė ar nugriauti iki 0,5 m po žeme gylio. Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovės UAB „AUGODARA“ nurodytų antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo trūkumų, kad iš minėto protokolo vaizdo medžiagos akivaizdu, jog antstoliui trečiasis asmuo pateikė tokius dokumentus, kurių antstolis net negali įskaityti, o ginčo žemės sklype yra visi nekilnojamojo turto objektai. 9.4.

Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), UAB „AUGODARA“ nuosavybės teise priklauso 5 pastatai ir 1 pastato dalis, o šiltnamių ir stoginės fizinio nusidėvėjimo procentas yra 70. Šie duomenys yra nenuginčyti, pastatai neišregistruoti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad ginčo žemės sklype yra pasikeitęs UAB „AUGODARA“ priklausančių pastatų kiekis ir jiems eksploatuoti nėra reikalingas toks pats žemės sklypo plotas, koks buvo reikalingas 2007 m. 9.5.

Teismas ignoravo ir nevertino atsakovės UAB „AUGODARA“ į bylÄ pateiktos 2021 m. rugsėjo 3 d. projektavimo užduoties pagal UAB „AUGODARA“ užsakymÄ dėl lauko sandėliavimo aikÅ¡telės (buvusių Å¡iltnamių) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto, kuri paneigia ieÅ¡kovės argumentus, kad po gaisro statinių nebeliko, ir jokių naujų statinių sklype neketinama statyti, nes UAB „AUGODARA“ užsakymu yra parengti gamybos paskirties pastato kapitalinio remonto ir lauko sandėliavimo aikÅ¡telės rekonstravimo projektai. 9.6.

Trečiojo asmens pasamdytas antstolis 2022 m. liepos 20 d. fiksavo faktines aplinkybes, kai UAB „AUGODARA“ priklausanti stoginė (jos atramos) buvo atnaujinamos. Faktinės aplinkybės buvo konstatuojamos iÅ¡ gretimo žemės sklypo, iÅ¡ didelio atstumo. Stoginės atramos atgal į savo vietÄ pastatytos 2022 m. lapkričio pabaigoje, todėl įrodymų (faktinių aplinkybių protokolo) iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos atsakovė pateikti negalėjo ir teikia įrodymÄ su apeliaciniu skundu bei praÅ¡o pridėti prie bylos 2023 m. sausio 4 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ dėl (duomenys neskelbtini), užfiksuotos stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktinės buvimo vietos.

10. Atsiliepime dėl Nacionalinės žemės tarnybos pateikto apeliacinio skundo atsakovė UAB „AUGODARA“ praÅ¡o skundÄ tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kinį, priteisti atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė pažymėjo, kad abiejų atsakovių apeliacijų pagrindai sutampa, todėl motyvų nekartoja.

11. Atsiliepime į Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo SKR GRUPĖ, UAB praÅ¡o skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 11.1. Nacionalinė žemės tarnyba, sudarydama abi ginčijamas sutartis, neatliko statinių naudojimo patikrinimo, statinių buvimo faktÄ vertino pagal 1995 m. fiksuotus kadastro duomenis, tačiau statinių naudojimo aplinkybių visiÅ¡kai nevertino. Nagrinėjamai bylai nėra svarbu nustatyti, ar visi UAB ,,AUGODARA“ statiniai buvo naudojami pagal paskirtį ginčijamų sutarčių sudarymo metu, nes pagal teismų praktikÄ užtenka konstatuoti, kad Nacionalinė žemės tarnyba statinių naudojimo netikrino.

Teismas neturi nei pareigos, nei galimybės nustatyti buvusio statinių naudojimo fakto. 11.2. Žemės sklypo dalys atskiriems statiniams eksploatuoti niekada nebuvo nustatytos. Buvo nustatytos dalys ne statiniams eksploatuoti, bet idealioji žemės sklypo dalis, kuri buvo išnuomota S. ir D. S., nenustatant tos dalies buvimo vietos žemės sklype ir nesiejant jos su pastato, kuriame buvo S. ir D. S. priklausanti patalpa, naudojimu pagal paskirtį. 11.3. SKR GRUPĖS, UAB teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad nebuvo nustatytos realios žemės sklypo dalys atskirų statinių naudojimui pagal paskirtį, dėl to SKR GRUPĖ, UAB iš esmės neturi galimybės įgyvendinti turimos nuomos teisės į žemės sklypo dalį, nes jai išnuomota dalis nėra siejama su pastato, kuriame yra bendrovei priklausanti patalpa, naudojimu. 11.4.

Teismui tenkinus ieÅ¡kinį, Nacionalinė žemės tarnyba turi pareigÄ nustatyti realias žemės sklypo dalis atskirų statinių eksploatavimui ir SKR GRUPĖ, UAB turi teisę ir galimybę praÅ¡yti sudaryti su ja pastatui – sandėliui, kuriame yra SKR GRUPĖ, UAB patalpa, priskirtos žemės sklypo dalies 1/2 dalies nuomos sutartį.

12. Atsiliepime į atsakovės UAB ,,AUGODARA“ apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo SKR GRUPĖ, UAB praÅ¡o skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 12.1. Nors sutarčių sudarymo metu Taisyklių pakeitimas dar nebuvo priimtas, tačiau Žemės įstatyme nustatytos sÄ lygos nesikeitė, o kasacinio teismo praktika aiÅ¡kiai nustatė, kad Nacionalinė žemės tarnyba tokiÄ pareigÄ turi pagal įstatymÄ . Nacionalinė žemės tarnyba sudarė ginčijamas sutartis, neatlikusi statinių naudojimo patikrinimo vietoje.

Taigi, teismui ieÅ¡kinio tenkinimui užteko konstatuoti faktÄ , kad Nacionalinė žemės tarnyba netikrino statinių naudojimo, todėl aplinkybės dėl to, ar statiniai sudegė visiÅ¡kai, ar nevisiÅ¡kai, bylai esminės reikÅ¡mės neturi. 12.2. Teismo sprendimu jokios teisės SKR GRUPĖ, UAB nėra suteikiamos, tik panaikinami sandoriai, kuriais nuomos ir nuosavybės teisės suteiktos UAB ,,AUGODARA“. Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba ateityje turės spręsti dėl žemės sklypo ploto, jo ribų, dalių, tenkančių atskiriems statiniams bei tų statinių savininkams. 12.3.

Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 9 d. įsakyme Nr. 2.3-36-01 buvo išskirtos žemės sklypo dalys konkretiems asmenims, kurie įsakymo priėmimo metu turėjo patalpas ginčo žemės sklype buvusiuose pastatuose. Tos dalys apskaičiuotos pagal asmenims priklausančių patalpų santykį su visų žemės sklype esančių pastatų patalpų plotais, įskaitant ir tuos pastatus, kurių žemės sklype nebėra nuo 2015 m. Be kita ko, teismas šioje byloje netvirtina jokio žemės sklypo dalių nustatymo plano ir nenustato žemės sklypo dalių. 12.4.

Su apeliaciniu skundu teikiamame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota konstrukcija surinkta tik 2022 m. lapkričio mėnesį, kai šios bylos nagrinėjimas jau buvo baigtas. Po ginčijamų sutarčių sudarymo ir bylos išnagrinėjimo apeliantės ginčo žemės sklypo sumontuoti pastoliai jokios reikšmės šiai bylai neturi, taigi, naujas įrodymas nepriimtinas.

13. Trečiasis asmuo SKR GRUPĖ, UAB pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 1 960,20 Eur patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro: 871,20 Eur atsiliepimo į Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundÄ parengimas ir 1 089 Eur atsiliepimo į UAB „AUGODARA“ apeliacinį skundÄ parengimas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundų ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniuose skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo 15. Atsakovė UAB „AUGODARA“ su apeliaciniu skundu pateikė 2023 m. sausio 4 d. antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ dėl (duomenys neskelbtini), užfiksuotos stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktinės buvimo vietos ir praÅ¡o šį naujÄ Ä¯rodymÄ pridėti prie bylos.

16. Apeliantė nurodo, kad trečiojo asmens pasamdytas antstolis 2022 m. liepos 20 d. fiksavo faktines aplinkybes, kai UAB „AUGODARA“ priklausanti stoginė (jos atramos) buvo atnaujinama. Faktinės aplinkybės konstatuotos iÅ¡ gretimo žemės sklypo, iÅ¡ didelio atstumo. Stoginės atramos atgal į savo vietÄ pastatytos 2022 m. lapkričio pabaigoje, todėl įrodymų (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo) iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos pateikti negalėjo.

17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

18. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

19. Apeliantė nauju raÅ¡ytiniu įrodymu siekia pagrįsti, kad ginčo sklype yra stoginė, o jos atramos į vietÄ buvo pastatytos 2022 m. lapkričio pabaigoje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas atsakovės praÅ¡ymÄ priimti naujÄ Ä¯rodymÄ , pirmiausia pažymi, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme aplinkybių dėl stoginės remonto (atnaujinimo) neįrodinėjo, stoginės ir kitų statinių egzistavimo faktÄ grindė Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Antra, kaip nurodo pati apeliantė, stoginės atramos buvo pastatytos tik 2022 m. lapkričio pabaigoje, todėl 2023 m. sausio 4 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys nepagrindžia, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu stoginė egzistavo ir buvo naudojama pagal paskirtį.

20. Taigi, apeliantės UAB „AUGODARA“ pateiktas naujas įrodymas neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atsisako jį priimti. Dėl esminių faktinių aplinkybių 21. 2006 m. liepos 24 d. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1395 buvo suformuotas žemės sklypas Nr. 1A (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)). Tuo pačiu įsakymu nustatytas jo plotas – 9 917 kv. m, sklypo ribos, naudojimo būdas ir pobūdis. 22. 2006 m. lapkričio 17 d. komisija, sudaryta Vilniaus apskrities viršininko (toliau – VAV) 2006 m. lapkričio 2 d.

įsakymu Nr. 2.3-10641 „Dėl komisijos sudarymo“, iÅ¡ dalies pakeistu VAV 2006 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-10961 (toliau – Komisija), nuvykusi į teritorijÄ prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bei iÅ¡nagrinėjusi Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktus dokumentus, iÅ¡vadose Nr. 91-2.17-49 nustatė, kad (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruoti 69 pastatai ir 7 inžineriniai tinklai. Pastatai nuosavybės teise priklauso trims savininkams:

UAB „SKR Baltic“ priklauso 65 pastatai ir 5 inžineriniai tinklai, UAB „AUGODARA“ – 5 pastatai ir 1 pastato dalis, S. S. ir D. S. – 1 pastato dalis.

23. Komisija taip pat konstatavo, kad UAB „AUGODARA“ patikrinimo metu žemės sklype valdė Å¡iuos pastatus: 23.1. perdirbimo cechÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas – 761 kv. m; 23.2. svarstykles (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 93 kv. m; 23.3. stoginę (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 259 kv. m; 23.4. pastatÄ Å¡iltnamį – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 1 004 kv. m; 23.5. pastatÄ Å¡iltnamį – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 903,7 kv. m; 23.6. patalpÄ â€“ sandėlio patalpÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 495,96 kv. m. 24. 2007 m. vasario 9 d.

VAV įsakymu Nr. 2.3-36-01 nustatytos tenkančios žemės sklypo dalys, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančiÄ pastatų, esančių žemės sklype, dalį: S. S., D. S. – 1 238 kv. m ploto žemės sklypo dalis; kitiems – 8 679 kv. m ploto žemės sklypo dalis. 25. 2007 m. vasario 12 d. S. ir D. S. iÅ¡nuomota 1 238 kv. m ploto žemės sklypo dalis. 2007 m. gruodžio 28 d. plotas buvo patikslintas, vietoje 1 238 kv. m nustatant 1 278 kv. m. 26. 2013 m. balandžio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartis buvo pakeista, pakeičiant nuomininkÄ â€“ vietoje S. ir D.

S. nurodant SKR GRUPĖ, UAB ir patikslinant žemės sklypo vidutinę rinkos vertę. 27. 2015 m. birželio 19 d. angare, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras. Jo metu pastatams – Å¡iltnamiams buvo padaryta žala. 2015 m. birželio 20 d. Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas atliko apžiÅ«rÄ , kurios protokole konstatavo, kad apžiÅ«ros objektas yra trijų apdegusių angarų (vienas – (duomenys neskelbtini), kiti du – (duomenys neskelbtini)) likučiai. 28. 2021 m. vasario 19 d.

UAB „AUGODARA“ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ su praÅ¡ymu Nr. 49JP-684 „Dėl žemės nuomos sutarties sudarymo“ dėl žemės sklypo dalies nuomos. Å alys 2021 m. balandžio 22 d. sudarė nuomos sutartį. 29. 2021 m. birželio 7 d. UAB „AUGODARA“ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ su praÅ¡ymu Nr. 49JP-2492 „Dėl valstybinės žemės pirkimo“ dėl žemės sklypo dalies pirkimo. Å alys 2021 m. gruodžio 22 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį.

Dėl sÄ lygų sudaryti valstybinės žemės sandorius 30. Byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės nuomos ir pirkimo–pardavimo sandorių teisėtumo. IeÅ¡kovas, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , teigia, kad ginčo sandoriai sudaryti, pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, todėl yra niekiniai ir negalioja nuo jų sudarymo momento. Apeliantės su Å¡ia pozicija nesutinka, teigia, kad sandoriai yra teisėti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos pripažino negaliojančiais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kilusio ginčo pobÅ«dį, pirmiausiai aptars sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti sudaromi valstybinės žemės nuomos ir pirkimo–pardavimo ne aukciono bÅ«du sandoriai.

31. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija) nustatyta, kad valstybinė žemė iÅ¡nuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

32. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ valstybinė žemė be aukciono gali bÅ«ti parduodama, jeigu valstybinės žemės sklypai užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡skyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

33. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bÅ«tinos sÄ lygos atsirasti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypÄ yra tokios: žemės sklypas turi bÅ«ti užstatytas Å¡iam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi bÅ«ti naudojamas Å¡iems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui ne aukciono tvarka turi bÅ«ti iÅ¡nuomojamas arba parduodamas valstybinės žemės sklypas, užstatytas jam priklausančiais statiniais ir įrenginiais, reikia įvertinti, ar Å¡ie statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018, 41 punktas, 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022, 30 punktas).

AnalogiÅ¡kos sÄ lygos taikytinos nuomojant valstybinį žemės sklypÄ .

34. Taigi, įtvirtintas teisinis reguliavimas ir aptarti kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai reiÅ¡kia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikÅ¡mę turinti aplinkybė, kurios pagrindu Å¡io teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali bÅ«ti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o bÅ«tent – fizinio arba juridinio asmens teisė nuomotis ar įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypÄ ir valstybės pareiga šį žemės sklypÄ Å¡iam asmeniui iÅ¡nuomoti ar parduoti.

Ir prieÅ¡ingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos Å¡io teisinio santykio subjektams. Dėl ginčijamų sandorių (ne)teisėtumo 35. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės bÅ«dingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvus.

Valstybinės žemės sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014, 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018).

36. Apeliantė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, teigia, kad neturėjo pareigos tikrinti, ar ginčo sklype esantys statiniai naudojami pagal paskirtį, motyvuodama tuo, kad Taisyklių 34.6 punkto reikalavimas su praÅ¡ymu pateikti ne senesnius kaip vienerių metų statinio nusidėvėjimo duomenis įsigaliojo tik nuo 2021 m. rugsėjo 2 d., o UAB „AUGODARA“ praÅ¡ymÄ parduoti žemės sklypÄ pateikė 2021 m. birželio 7 d. Sudarant ginčijamas sutartis Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrius nebuvo gavęs informacijos ir neturėjo duomenų, kad ginčo žemės sklypÄ bendrovė naudoja ne pagal paskirtį.

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 suformuota teisės aiÅ¡kinimo taisyklė, kad pagal Žemės įstatyme nustatytÄ reglamentavimÄ ir kasacinio teismo praktikÄ valstybinės žemės sklypas statinių savininkui ne aukciono tvarka gali bÅ«ti iÅ¡nuomotas tik patikrinus, kiek statinių faktiÅ¡kai yra, ar Å¡ie statiniai atitinka teisės aktų reikalavimus dėl statinių pobÅ«džio, kokio dydžio žemės sklypas bÅ«tinas statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovės cituojamas Taisyklių 34.6 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. balandžio 7 d.), įpareigojantis asmenį, pageidaujantį iÅ¡sinuomoti valstybinį žemės sklypÄ , pateikti ne senesnius kaip vienerių metų statinio nusidėvėjimo duomenis, UAB „AUGODARA“ praÅ¡ymų pateikimo metu nebuvo įsigaliojęs, nepaneigia Nacionalinės žemės tarnybos, veikiančios patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimo ir disponavimo teisiniuose santykiuose, pareigos užtikrinti, kad valstybinė žemė bÅ«tų iÅ¡nuomota ir (ar) parduota tik esant bÅ«tinoms Žemės įstatyme nustatytoms sÄ lygoms, įskaitant pareigÄ patikrinti bÅ«tinų sÄ lygų sudaryti valstybinės žemės sandorius egzistavimo faktÄ .

39. Požymius, kuriais vadovaujantis vertinama, ar valstybinės žemės sklypas ar jo dalis atitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ar 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte, taip pat Taisyklėse nurodytas sÄ lygas dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo ne aukciono bÅ«du, reglamentuoja Metodika. Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakyme „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar iÅ¡nuomojamų ne aukciono bÅ«du, administravimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Ä®sakymas), 2.1, 2.1.1 punktuose nustatyta, kad Metodika, be kita ko, taikoma ir tuomet, kai yra duomenų (Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio ORT10LT, georeferencinio pagrindo kadastro duomenų, pateiktų praneÅ¡imų apie galimus pažeidimus ar kitų duomenų), kad statinių ar įrenginių valstybinės žemės sklype ar jo dalyje nebėra, arba esantys statiniai ar įrenginiai nenaudojami, arba jų faktinė bÅ«klė galimai neatitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytos informacijos, ir tuo atveju, kai Taisyklių nustatyta tvarka nagrinėjami praÅ¡ymai parduoti ar iÅ¡nuomoti ne aukciono bÅ«du statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingÄ valstybinės žemės sklypÄ ar jo dalį.

40. Esant duomenų, keliančių abejonių bÅ«tinųjų sÄ lygų sudaryti sandorius egzistavimu, atliekamas valstybinės žemės sklype esančio statinio galimybės naudoti pagal paskirtį nustatymas, Metodikos 3 ir 4 punktuose nustatyta tvarka, t. y. vizualiai nustatoma, ar statinio (įrenginio) iÅ¡orinės atitvaros (stogas, iÅ¡orinės sienos) yra pažeistos; jeigu pažeistos, vertinama, ar iÅ¡orės pažeidimai trukdo statinį naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jo tiesioginę paskirtį; jeigu iÅ¡orinėse atitvarose yra pažeidimų, atitinkančių Metodikos 5 punkte apraÅ¡ytus požymius, per 5 darbo dienas kreipiamasi į statinio naudojimo priežiÅ«rÄ atliekančiÄ institucijÄ dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971.

41. Taigi, Ä®sakyme nustatyta Metodikos taikymo sritis leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Nacionalinė žemės tarnyba, nagrinėdama asmenų praÅ¡ymus iÅ¡nuomoti ar parduoti valstybinį žemės sklypÄ ne aukciono tvarka, turi pareigÄ Ä¯sitikinti faktiniu statinio (statinių) buvimu ir jo naudojimu (galimybėmis naudoti) pagal tiesioginę paskirtį, be kita ko, naudodamasis ortofotografinio žemėlapio ar kitais panaÅ¡aus pobÅ«džio duomenimis, ir neapsiriboti praneÅ¡imų apie galimus pažeidimus nebuvimo faktu.

Apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba neginčija, kad nagrinėdama bendrovės prašymus ir sudarydama ginčijamus sandorius ortofotografinio žemėlapio duomenimis, leidžiančiais nustatyti ar ginčo sklypuose faktiškai yra išlikę visi statiniai, kurių eksploatavimui buvo prašoma nuomoti, o vėliau ir parduoti valstybinės žemės sklypo dalį, nesinaudojo ir jų nevertino, statinių galimybės naudoti pagal paskirtį nustatymo veiksmų, nurodytų Metodikos 3 ir 4 punktuose neatliko.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti skundžiamo sprendimo išvadai, kad Nacionalinė žemės tarnyba, sudarydama ginčo sandorius, pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus.

42. Apeliantės argumentai, kad praÅ¡ymų nagrinėjimo metu nebuvo gauta informacijos ir duomenų, jog ginčo žemės sklypÄ bendrovė naudoja ne pagal paskirtį, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, nes Å¡iuos duomenis ne tik galėjo, bet ir turėjo nustatyti pati Nacionalinė žemės taryba, tačiau to nepadarė.

43. Atsakovės taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo žemės sklype yra pasikeitęs UAB „AUGODARA“ priklausančių pastatų kiekis, todėl jiems eksploatuoti nėra reikalingas toks pats žemės sklypo plotas, koks buvo reikalingas 2007 m. Pažymi, kad Nekilnojamo turto registro išraše nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), UAB „AUGODARA“ nuosavybės teise priklauso 5 pastatai ir 1 pastato dalis, o šiltnamių ir stoginės fizinio nusidėvėjimo procentas yra 70, šie duomenys yra nenuginčyti, pastatai neišregistruoti.

44. Nustatyta, kad Komisija, 2007 m. atlikusi patikrinimÄ , konstatavo, jog UAB „AUGODARA“ patikrinimo metu ginčo žemės sklype valdė Å¡iuos pastatus: perdirbimo cechÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas – 761 kv. m; svarstykles (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 93 kv. m; stoginę (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 259 kv. m; pastatÄ Å¡iltnamį – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 1 004  kv. m; pastatÄ Å¡iltnamį – (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 903,7 kv. m; patalpÄ â€“ sandėlio patalpÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 495,96 kv. m. 2015 m. birželio 19 d. angare, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio metu pastatams – Å¡iltnamiams buvo padaryta žala.

45. Ä® bylÄ pateiktame 2015 m. birželio 20 d. Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos apžiÅ«ros akte nurodyta, kad angaras (Å¡iltnamis), esantis (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas: nudegusi angaro sienų vidinė ir iÅ¡orinė apdaila, angaro sijos deformuotos, nudegusi iÅ¡orinė sienų danga (vietomis matosi iÅ¡likusi sienų danga gipso kartonas su Å¡iltinimo medžiaga), iÅ¡degusios pertvaros tarp atskirų angaro sekcijų, stipriai iÅ¡degę viduje buvę daiktai. Lygiagrečiai Å¡iam angarui matyti kito (vidurinio angaro) likučiai, Å¡is angaras sudegęs visiÅ¡kai.

Antstolio D. T.2022 m. liepos 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad statinių išdėstymo plane pastato, pažymėto plane (duomenys neskelbtini), t. y. stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo žemės sklype faktiškai nėra. Taip pat nurodyta, kad statinių išdėstymo plane indeksu (duomenys neskelbtini) pažymėto pastato (šiltnamio) vietoje iš laikinųjų konstrukcijų (metalinių detalių ir brezento) sumontuotas laikinas statinys – sandėliavimo stoginė, kurioje sudėti įvairūs metaliniai vamzdžiai, pastolių konstrukcinės dalys.

ŽiÅ«rint nuo pastato (duomenys neskelbtini) į Å¡iaurinę žemės sklypo pusę turėtų matytis statinių iÅ¡dėstymo plane indeksu (duomenys neskelbtini) pažymėtas pastatas (Å¡iltnamis), tačiau toje vietoje matoma sandėliavimo aikÅ¡telė po atviru dangumi (sandėliuojama pastolių konstrukcinės dalys). Pirmosios instancijos teismo posėdyje Nacionalinės žemės tarnybos atstovė nurodė, kad pagal ortofotografinio žemėlapio duomenis, kurie buvo patikrinti tik rengiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, matyti, jog ginčo sklype yra automobilių aikÅ¡telė (2022 m. spalio 4 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 1 val. 14 min. 46 sek.

– 1 val. 17 min. 26 s), t. y. iš esmės patvirtino, kad faktinė ginčo statinių situacija pagal ortofotografinio žemėlapio duomenis yra kitokia nei nustatyta statinių išdėstymo plane ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

46. Taigi, aptarti duomenys patvirtina, kad 2015 m. kilusio gaisro metu stipriai apgadinti Å¡iltnamiai (pastatai buvo sujungti) iki ginčo sandorių sudarymo nebuvo atstatyti (suremontuoti) ir nebuvo naudojami pagal tiesioginę jų paskirtį. Ginčo sklype tėra iÅ¡likę Å¡ių statinių likučiai, o pastato stoginės – nėra. Tai leidžia prieiti iÅ¡vadÄ , kad faktinė atsakovei UAB „AUGODARA“ priklausančių statinių padėtis, palyginti su buvusia 2007 m., pasikeitusi, tačiau sudarant ginčo sandorius nebuvo vertinta, kiek ginčo sklype yra faktiÅ¡kai iÅ¡likusių atsakovei priklausančių statinių, ar yra galimybė juos naudoti pagal tiesioginę paskirtį, taip pat nevertintas realus faktinis statinių naudojimas atitinkamam tikslui, kuriam bÅ«tina žemės sklypo dalis.

47. Teisėjų kolegija, vertindama apeliančių argumentus dėl statinių registracijos Nekilnojamojo turto registre, pažymi, kad nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių ir jų suvaržymų registracija yra reikšminga išviešinimo tikslais, o daiktų teisinis kvalifikavimas atliekamas išanalizavus materialiosios teisės normas, ištyrus esamas faktines aplinkybes, su jomis susijusius įrodymus bei atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuluotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2014).

LemiamÄ reikÅ¡mę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti Å¡iÄ ar kitokiÄ veiklÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018, 26 punktas). Taigi, vien ta aplinkybė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovei nuosavybės teise priklausantys pažeisti (iÅ¡ardyti) statiniai neiÅ¡registruoti, nepagrindžia, jog ginčo žemės sklype atsakovei priklausančių pastatų kiekis, statinių faktinė bÅ«klė ir jiems pagal paskirtį naudoti reikalingas žemės sklypo plotas, ginčo sandorių sudarymo metu, lyginant su 2007 m., nėra pasikeitęs. Tai, kad iÅ¡ antstolio D. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančių duomenų matyti, jog ginčo sklype yra iÅ¡likusios tik tam tikros Å¡iltnamio konstrukcijos, nėra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog stipriai gaisro pažeisti pastatai, įskaitant vizualiai matomų iÅ¡orinių atitvarų pažeidimus, faktiÅ¡kai egzistuoja ir yra tinkami (galimi) naudoti pagal paskirtį.

Šias aplinkybes privalo nustatyti ir įvertinti Nacionalinė žemės tarnyba.

48. Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog prieÅ¡ sudarant ginčo sandorius pirmiausiai privalo bÅ«ti iÅ¡skirtos atskirų savarankiÅ¡kų statinių eksploatacijai skirtos žemės sklypo dalys. Nesutikimas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad žemės sklypo dalys nustatytos 2007 m. sausio 9 d. įsakymu, Å¡is administracinis aktas yra galiojantis, nuo 2007 m. nei S. S., nei SKR GRUPĖ, UAB žemės sklypo dalių neginčijo, Nacionalinei žemės tarnybai parengto naujų žemės sklypų dalių plano neteikė. Ginčijant žemės sklypo dalių planÄ , iniciatyvos teisė teikti žemės sklypo dalių planÄ tenka nuomininkui, o ne nuomotojui.

49. Nustatyta, kad ginčo žemės sklype yra SKR GRUPĖ, UAB ir UAB „AUGODARA“ nuosavybės teise priklausantys statiniai. Å ios bendrovės, bÅ«damos valstybiniame žemės sklype esančių statinių savininkės, turi Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytÄ teisę ne aukciono tvarka iÅ¡sinuomoti arba nusipirkti valstybinę žemę, kuri reikalinga joms nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatacijai.

50. Taisyklių 33 punkte nustatyta, kad, kai pagal teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ keliems savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, Å¡ių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) iÅ¡nuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. IÅ¡nuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planÄ Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka.

51. Pagal Taisyklių 8 punktÄ parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtÄ parduodamo žemės sklypo planÄ su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas), kuriame turi bÅ«ti iÅ¡skirtos kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas Å¡ių dalių plotas.

52. Taisyklių 8 punkte taip pat nustatyta, kad valstybinės žemės sklype iÅ¡skiriant kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingÄ atskirÄ Å¾emės sklypo dalį, turi bÅ«ti siekiama, kad Å¡i dalis bÅ«tų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) bÅ«tų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad bÅ«tų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui iÅ¡skirtos atskiros žemės sklypo dalies, iÅ¡skiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai), iÅ¡skiriant kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingÄ Å¾emės sklypo dalį, turi bÅ«ti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypÄ Ä¯ kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti iÅ¡skirtÄ atskirÄ Å¾emės sklypo dalį.

53. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Taisyklių nuostatas, yra konstatavęs, kad bÅ«tent valstybės institucija, kuri atstovauja valstybei sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis, teisės aktų nustatyta tvarka nustato iÅ¡nuomojamo valstybinės žemės sklypo dydį, kuris bÅ«tinas konkrečiam ant valstybinės žemės stovinčiam statiniui eksploatuoti, pagal nustatyta tvarka parengtÄ nuomojamo žemės sklypo planÄ su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi bÅ«ti iÅ¡skirtos kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas Å¡ių dalių plotas, o jeigu žemės sklypas nuomojamas keliems vieno statinio bendraturčiams, tai jiems nuomojamos žemės sklypo dalys turi bÅ«ti individualizuojamos.

Valstybinės žemės nuomininkai negali patys spręsti, kokio ploto ir konfigÅ«racijos valstybinės žemės sklypo dalis priskirtina prie jiems nuosavybės teise ar nuomos pagrindu valdomo statinio (jo dalies), nes tokiÄ teisę turi tik valstybinės žemės nuomotojas, disponuojant ir valdant bei naudojant valstybės turtÄ leidžiama tik tai, kas tiesiogiai leidžiama teisės aktais, todėl valstybinės žemės nuomininkai, kai jiems yra iÅ¡nuomotas vienas bendras sklypas tam tikromis dalimis, neturi teisės tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi jiems nuomojamu valstybinės žemės sklypu tvarkos, o jiems nesusitarus, tokia valstybinės žemės sklypo naudojimosi tvarka negali bÅ«ti nustatoma ieÅ¡kinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019). 54. 2007 m. vasario 9 d.

VAV įsakyme Nr. 2.3-36-01 nurodyta, kad ginčo žemės sklypo plotas yra 9 917 kv. m, ir nustatomos tokios kiekvienam bendraturčiui tenkančios žemės sklypo dalys: S. S., D. S. – 1 238 kv. m ploto žemės sklypo dalis, kitiems – 8 679 kv. m ploto dalis žemės sklypo dalis. 2007 m. vasario 12 d. S. ir D. S. iÅ¡nuomota 1 238 kv. m ploto žemės sklypo dalis. 2007 m. gruodžio 28 d. iÅ¡nuomoto žemės sklypo dalies plotas buvo patikslintas, vietoje 1 238 kv. m nustatant 1 278 kv. m. 2013 m. balandžio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartis buvo pakeista, pakeičiant nuomininkÄ â€“ vietoje S. ir D.

S. nurodant SKR GRUPĖ, UAB ir patikslinant žemės sklypo vidutinę rinkos vertę. Atsakovei UAB „AUGODARA“ ginčo sutartimis išnuomota, o vėliau ir parduota 8 679 kv. m ploto dalis, tačiau nė vienoje iš sutarčių žemės sklypo dalis nėra nustatyta ir individualizuota taip, kaip tai reglamentuojama Taisyklių 8 punkte.

55. Tai, kad 2007 m. vasario 9 d. VAV įsakymas nėra nuginčytas, savaime nereiÅ¡kia, kad sudarant vėlesnius to paties žemės sklypo nuomos ir pardavimo sandorius, administraciniu aktu nustatytos žemės sklypo dalys neturėtų ir (ar) negalėtų bÅ«ti patikslintos ir individualizuotos, iÅ¡skiriant kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingÄ atskirÄ Å¾emės sklypo dalį, atsižvelgiant į faktinę situacijÄ ir aktualų teisinį reguliavimÄ .

56. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad prieÅ¡ sudarant ginčo sandorius turėjo bÅ«ti iÅ¡skirtos visų atskirų savarankiÅ¡kų statinių eksploatacijai skirtos žemės sklypo dalys, ir tik tuomet bÅ«tų galima spręsti, kokia apimti gali bÅ«ti įgyvendintos valstybinės žemės sklype esančių statinių savininkių, t. y. atsakovės „AUGODARA“ ir trečiojo asmens SKR GRUPĖ, UAB teisė nuomoti ir (ar) pirkti statinių eksploatavimui bÅ«tinÄ Å¾emės sklypo dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės žemės sklypo dydį, kuris būtinas konkrečiam ant valstybinės žemės stovinčiam statiniui eksploatuoti, nustatyti gali tik valstybės institucija, atstovaujanti valstybei valstybinės žemės teisinių santykių srityje, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Nacionalinė žemės tarnyba, nebūdama viso žemės sklypo patikėtine, nustatytų pažeidimų, nepripažinus ginčijamų sandorių negaliojančiais, pašalinti negali.

Dėl teismo (ne)Å¡aliÅ¡kumo, argumentų ir įrodymų vertinimo 57. Apeliantė UAB „AUGODARA“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, sprendimÄ grindė trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, nevertino atsakovės nurodytų argumentų dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo trÅ«kumų ir pateiktos 2021 m. rugsėjo 3 d. projektavimo užduoties.

58. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai. NeÅ¡aliÅ¡kumo principo (ne)įgyvendinimas negali bÅ«ti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos iÅ¡vados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiÅ¡kai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas, siekiant užtikrinti greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , privalo bÅ«ti motyvuotas ir pareikÅ¡tas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 2 ir 4 dalys) tik esant vienam iÅ¡ CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022, 41 punktas ir jame nurodyta praktika).

59. Vien tai, kad, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , vadovavosi trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir ginčui aktualia kasacinio teismo praktika, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Teismo Å¡aliÅ¡kumas gali bÅ«ti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumÄ iÅ¡spręsti bylÄ palankiai vienai iÅ¡ Å¡alių ar apie proceso organizavimÄ taip, kad procesÄ stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspÅ«dis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

60. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ , peticijos Nr. 16034/90). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės UAB „AUGODARA“ nurodomi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo trÅ«kumai nesudaro pagrindo abejoti pateikto įrodymo ir jame konstatuotų duomenų patikimumu.

IÅ¡ antstolio D. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad aplinkybės konstatuotos, remiantis statinių iÅ¡dėstymo planu, žemės sklypo planu, Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ais, valstybės įmonės Registrų centro administruojamo tinklalapio www.regia.lt (REGIA – regionų geoinformacinės aplinkos paslauga) duomenimis, trečiojo asmens SKR GRUPĖ, UAB pateikta ortofoto medžiaga. Faktinės aplinkybės konstatuotos nuvykus į ginčo sklypÄ , protokole pateiktas bendras ginčo sklypo ir jame esančių statinių vaizdas iÅ¡ REGIA, nufotografuoti ir iÅ¡samiai apraÅ¡yti faktiÅ¡kai ginčo žemės sklype esantys statiniai bei jų atitiktis statinių iÅ¡dėstymo planui.

Apeliacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pagrįstumas, yra abstraktaus pobūdžio, apeliantė nenurodė, kokie konkretūs duomenys ir (ar) aplinkybės konstatuoti neteisingai, taip pat nepateikė konstatuotas faktines aplinkybes paneigiančių duomenų (CPK 12, 178 straipsniai). Kita vertus, apeliantė UAB „AUGODARA“ pati rėmėsi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatytomis aplinkybėmis, siekdama pagrįsti, jog šiltnamis nėra visiškai sudegęs, o antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes (2022 m. liepos 20 d.) stoginės atramos buvo atnaujinamos ir atgal pastatytos 2022 m. lapkričio pabaigoje (apeliacinio skundo 26, 45 punktai).

Taigi, apeliantė nors ir netiesiogiai, tačiau iÅ¡ esmės pripažįsta, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančios statinių nuotraukos atitiko jų realiÄ bÅ«klę, buvusiÄ 2022 m. liepos 20 d.

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės į bylÄ pateikta 2021 m. rugsėjo 3 d. projektavimo užduotis, kuria ketinama rekonstruoti du Å¡iltnamio pastatus, įrengiant lauko sandėliavimo aikÅ¡telę ir iÅ¡plečiant dabartinį Å¡iltnamiais užstatytÄ plotÄ , nepagrindžia bÅ«tinųjų sÄ lygų sudaryti valstybinės žemės sandorius buvimÄ . Pirma, projektavimo užduotis parengta po ginčijamų sandorių sudarymo. Antra, atsakovė į bylÄ nepateikė ketinamo atlikti pastatų (Å¡iltnamių) kapitalinio remonto projekto, kurį nurodė teikiant į bylÄ su atskiruoju skundu, net ir teismui 2022 m. liepos 7 d. nutartimi nustačius terminÄ pateikti atskirojo skundo priedus (DOK-24815).

Tai leidžia spręsti, kad atsakovė tokio dokumento neturi. Atsakovei taip pat nėra iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas. Taigi, vien projektavimo užduotis neleidžia daryti iÅ¡vados apie atsakovės realų siekį eksploatuoti ginčo sklype esančius ir 2015 m. stipriai gaisro apgadintus Å¡iltnamius.

62. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija apeliantės UAB „AUGODARA“ apeliacinio skundo argumentus, kuriais grindžiami proceso normų pažeidimai, pripažįsta nepagrįstais. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 63. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar pakeisti pagal apeliacinių skundų argumentus nėra pagrindo.

64. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ ; jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

65. Apeliaciniai skundai netenkinti, todėl atsakovės neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

66. Trečiasis asmuo SKR GRUPĖ, UAB, veikęs ieÅ¡kovo pusėje, praÅ¡o priteisti 1 960,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 871,20 Eur už atsiliepimo į Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundÄ parengimÄ ir 1 089 Eur už atsiliepimo į UAB „AUGODARA“ apeliacinį skundÄ parengimÄ . Ä® bylÄ pateikti duomenys patvirtina trečiajam asmeniui suteiktų teisinių paslaugų pobÅ«dį ir sumokėjimo faktÄ , teisinių paslaugų iÅ¡laidos nevirÅ¡ija rekomenduojamų dydžių.

Atsakovių apeliaciniai skundai atmesti, todėl trečiajam asmeniui, veikusiam ieškovo pusėje, iš atsakovių priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. trečiajam asmeniui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, priteisiamos 871,20 Eur, iš atsakovės UAB „AUGODARA“ 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927), 871,20 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 20 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei SKR GRUPĖ,UAB (juridinio asmens kodas 301530798). Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AUGODARA“ (juridinio asmens kodas 124135623) 1 089 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei SKR GRUPĖ, UAB (juridinio asmens kodas 301530798).

Teisėjai Marius Bajoras Rasa Gudžiūnienė Neringa Švedienė