2021-05-12 Nr. CB-4609-2-68-3-25072-2020-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2532 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25072-2020-9

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2021 m. balandžio 28 d. paduotu suinteresuoto asmens UAB „Idea In“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis, kuria tenkintas iš dalies pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, ir pripažintas negaliojančiu antstolio patvarkymas, kuriuo antstolis atsisakė priimti pareiškėjos skundą; taip pat teismai netenkino skundo dalies dėl antstolio išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo panaikinimo ir lėšų grąžinimo į pareiškėjos sąskaitą.

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo UAB „Idea In“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį, bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma:

1. Teismai neatsižvelgė į tai, kad antstolis, priimdamas patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo, be kita ko, paskirstė lėšas antstoliams, prisijungusiems prie išieškojimo. Tačiau antstolis nevykdė skolininko turto realizavimo, jokių lėšų iš realizuoto turto negavo, todėl kitų antstolių prisijungimas prie išieškojimo iš skolininko lėšų antstolio depozitinėje sąskaitoje, taip pat lėšų paskirstymas prisijungusiems antstoliams, pažeidžia CPK 759 straipsnio ir Sprendimo vykdymo instrukcijos 27 punkto 2 dalies nuostatas.

2. Teismai netinkamai taikė CPK 689 straipsnio bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 14–16 punktų nuostatas dėl išieškojimo iš skolininko lėšų. Minėtų teisės normų nuostatos imperatyviai nustato, kad lėšų išmokėjimas vykdomas per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (PLAIS), tačiau nagrinėjamoje byloje antstolis lėšas išmokėjo ne per PLAIS, o iš antstolio depozitinėje sąskaitoje laikomų skolininkui priklausančių lėšų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama, kad skundžiamose teismų nutartyse galėjo būti nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Dalia Vasarienė