2018-07-05 Nr. AB-12644-3-61-3-03826-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2146-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03826-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sekasoft“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sekasoft“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Sekasoft“ (toliau – ir UAB „Sekasoft“, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2016 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. R4-4047 (15.2.2-1109) dėl paraiškos Nr. J05-LVPA-K-01-0262 atmetimo; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Ūkio ministerija) 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. (40.1-12)-3-3833 dėl UAB „Sekasoft“ skundo; 3) įpareigoti Agentūrą atlikti pakartotinį paraiškos Nr. J05-LVPAK-01-0262 vertinimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Agentūros 2016 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. R4-4047 (15.2.2-1109) nuspręsta jo paraišką paramai gauti atmesti kaip neatitinkančią priemonės Nr. J05-LVPA-K „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 4-822/V-1323 (toliau – ir Aprašas) 1 priedo 1.1 ir 1.2 punktuose nustatytų bendrųjų reikalavimų projektams.

3. Pareiškėjas nesutiko su Agentūros pozicija, kad projekte nurodyta veikla nelaikytina mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikla (toliau – ir MTEP), nes nėra pagrindinio MTEP veiklas apibrėžiančio kriterijaus – naujumo. Paraiškoje buvo aiškiai nurodyta, kad projektas „Daugialypis organizacijos valdymo portalas (MOMP)“ (toliau – ir Projektas) savo sprendžiamu uždaviniu bei išskirtinių savybių visuma bus visiškai naujas ir išskirtinis produktas. Agentūrai buvo nurodyta, kad naujumas, įgyvendinant Projektą, pasireikš tuo, kad vienoje informacinių technologijų (toliau – ir IT) sistemoje bus konsoliduotos 9 organizacijos valdymo sritys, kurios pasižymės naujomis savybėmis, tokiomis kaip žaidyba (angl. Gamification), grįžtamasis ryšys (angl. Feedback), socializacija, apsimokančios programos (angl. Machine learning) ir kitos. Pareiškėjas turi didelę patirtį kompiuterinių programų kūrime, tačiau nėra žinoma, kad egzistuotų panaši į pareiškėjo nurodytą kompiuterinę programą programa, kuri apimtų visas 9 organizacijų valdymo sritis. Nei projektų finansavimo sąlygų aprašas, nei 2002 metų Frascati vadovas („Standartinė praktika, siūloma mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros statistiniams tyrimams“, Frascati vadovas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, 2002) (toliau – ir 2002 metų Frascati vadovas), kuriuo rėmėsi Agentūra, priimdama sprendimą atmesti paraišką, nedraudžia MTEP klasifikuoti veiklas, kuriomis siekiama sukurti naują ar iš esmės patobulintą produktą, kuris turėtų dalį savybių, kurias jau turi produkto analogai. Todėl Agentūra, vertindama paraišką, nepagrįstai nustatė, kad UAB „Sekasoft“ veikla, įgyvendinant Projektą, nelaikytina MTEP veikla.

4. Pareiškėja nesutiko su Agentūros pozicija, kad Projekte nurodyta veikla nelaikytina mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikla, nes nėra MTEP veikloms būtino požymio – sistemingo mokslinio ir / ar technologinio neapibrėžtumo sprendimo. Vadovaujantis 2002 metų Frascati vadovo 84 punkto nuostata, neapibrėžtumas yra tada, kai asmeniui, gerai susipažinusiam su visiems prieinamomis pagrindinėmis žiniomis konkrečioje srityje, problemos sprendimas nėra lengvai matomas. IT specialistams nėra lengvai matomi šie problemų sprendimai, su kuriais bus susiduriama įgyvendinant Projektą: 1) nėra žinoma, kaip konsoliduoti atskiras organizacijos valdymo sritis, kokius informacijos sąryšius konstruoti ir kokiame kontekste; 2) nėra žinoma, kaip atskiroms organizacijos valdymo sritims pritaikyti žaidybos (angl. Gamification) elementus; 3) nėra žinoma, kaip atskiroms organizacijos valdymo sritims pritaikyti grįžtamojo ryšio teikimo (angl. Feedback) elementus; 4) nėra žinoma, kaip realizuoti automatizuotą bet kurių organizacijos valdymo sričių progreso sekimą ir makro-kontrolę bei, didžiausias neapibrėžtumas, kokioje vartotojo sąsajoje, kadangi šioms priemonėms, kurias naudos vadovai, reikalinga ypač paprasta, patraukli, intuityvi vartotojo sąsaja; 5) nėra žinoma, kaip pritaikyti Machine learning technologijas organizacijos valdymo rutininėms funkcijoms atlikti. Todėl, įgyvendinant Projektą, bus sprendžiami neapibrėžtumai, priešingai nei nusprendė Agentūra ir Ūkio ministerija savo sprendimuose.

5. Pareiškėjas prieštaravo Agentūros pozicijai, jog UAB „Sekasoft“ veikla pagal Projektą yra laikytina įprasta programavimo veikla, o įprasta programavimo veikla pagal 2002 metų Frascati vadovo 77 punktą nelaikytina MTEP (moksliniais tyrimais ir ekonomine plėtra). Egzistavo visi pagrindai pareiškėjo programinės įrangos kūrimo Projektą kvalifikuoti kaip MTEP (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros) veiklą, nes šio Projekto užbaigimas turėtų labai didelę reikšmę technologinei pažangai, o Projekto tikslas yra nurodytų technologinių neapibrėžtumų išsprendimas.

6. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija, paraiškų vertinimą vykdo projektų taisyklių, aprašo ir vidaus teisės aktų, detalizuojančių paraiškų vertinimo procesą, nustatyta tvarka. Tam, jog kuriama programinė įranga būtų klasifikuojama kaip inovacija, ji turi apimti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos elementus. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros elementų, remiantis Projekte pateikta informacija, nėra, todėl pagrindo priskirti produkto prie inovacijų irgi nėra. Nei paraiškoje, nei skunde apie naujas technologijas pareiškėjas nekalba, vadinasi, pripažįsta, kad mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros elemento Projekte nėra, todėl naujos verslo valdymo sistemos kūrimas negali būti klasifikuojamas kaip mokslinių tyrimų ir eksperimentinė plėtra. Taikomosios programinės įrangos papildymas naujomis savybėmis savaime nereiškia MTEP, t. y. naujos savybės nėra pakankama sąlyga klasifikuoti programinės įrangos kūrimą kaip MTEP veiklą.

8. Atsakovas pažymėjo, jog vien aplinkybė, kad kažkam nėra žinoma, pvz. „kaip realizuoti, kaip pritaikyti...“ savaime nereiškia, kad tai yra „sistemingas mokslinio ir (arba) technologinio neapibrėžtumo išsprendimas“. IT srityje tokios problemos kaip „kažkas nėra žinoma (kaip realizuoti, kaip pritaikyti...)“, būdingos bet kurios verslo valdymo sistemos diegimo procesui, tam yra skirtas atskiras projekto analizės etapas, bet tai savaime nėra MTEP. Pareiškėjo įvardintas 9 organizacijos valdymo sričių konsolidavimas negali būti priskirtas prie MTEP, rinkoje esančios VVS (verslo valdymo sistemos) apima minėtas organizacijos valdymo sritis, todėl tam tikras pareiškėjo kuriamos programinės įrangos savybių ir funkcijų skirtumas, lyginant su analogais, nėra pagrindas klasifikuoti Projektą kaip MTEP.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl paraiškos atmetimo ir priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundo dėl paraiškos atmetimo netenkino ir negrąžino paraiškos pakartotiniam Projekto tinkamumo finansuoti vertinimui. Pareiškėjo paraišką vertino du Agentūros Projektų valdymo departamento Projektų ekspertų skyriaus ekspertai, turintys technikos mokslų srities daktaro laipsnį ir vadybos ir verslo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį. Ūkio ministerija skundžiamame sprendime pažymėjo, jog, įvertinusi Agentūros Projektų valdymo departamento Projektų ekspertų skyriaus ekspertų išvadas ir susipažinusi su ekspertų gyvenimo aprašymais ir išsilavinimą patvirtinančiais dokumentais, neturėjo pagrindo abejoti Agentūros projektų valdymo departamento projektų ekspertų skyriaus ekspertų išvadų teisėtumu ir pagrįstumu. Atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, jog Agentūros atmetimo rašte išdėstyti paraiškos atmetimo argumentai, susiję su Projekto atitiktimi aprašo 1 priedo 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nustatytiems projekto tinkamumo finansuoti vertinimo reikalavimams, yra pagrįsti ir motyvuoti, su kuriais sutiko, todėl atskirai nepasisakė. Nenustatė, kad Agentūra viršijo savo kompetenciją ar pažeidė paraiškų vertinimo procedūras. Agentūra tinkamai įgyvendino diskrecijos teisę vertinti paraišką.

11. Pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvaujančių byloje asmenų atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išreikštą poziciją.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas Agentūrai pateikė paraišką Nr. JOS-LVPA-K-01-0261 paramai gauti dėl projekto „Daugialypis organizacijos valdymo portalas (MOMP)“ finansavimo“ (toliau – ir paraiška), kuri Agentūroje registruota 2016 m. balandžio 1 d. Agentūra 2016 m. liepos 13 d. raštu Nr. R4-4047(l5.2.2-1109) „Dėl paraiškos Nr. J05-LVPA-K-01-0261 atmetimo“, informavo pareiškėją, kad vadovaudamasi priemonės Nr. J05-LVPA-K „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ projektų finansavimo sąlygų aprašu Nr. 1, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 4-822/V-1323, išnagrinėjo pareiškėjo pateiktą paraišką dėl Projekto finansavimo ir priėmė sprendimą atmesti paraišką kaip neatitinkančią Aprašo 1 priedo 1.1 ir 1.2 bendrųjų reikalavimų projektams. Pareiškėjas, vadovaudamasis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir Projektų taisyklės), 494 punktu, apskundė Agentūros sprendimą atmesti paraišką 2016 m. liepos 27 d. raštu Nr. 260 Ūkio ministerijai. Pareiškėjas ir Agentūra 2016 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. (40.1-12)-3-3833 buvo informuoti apie Ūkio ministerijos sprendimą netenkinti pareiškėjo skundo.

14. Teismas, spręsdamas dėl ginčijamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, nurodė, kad reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, rengdami ir teikdami paraiškas finansuoti iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamus projektus pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397, 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. J05-LVPA-K „Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“ finansuojamas veiklas nustato 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 1, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 4-822/V-1323. Ginčo teisinius santykius taip pat reglamentuoja Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“.

15. Teismas nurodė bylai aktualų teisinį reglamentavimą: Projektų taisyklių 136 punktą (jeigu projektas neatitinka bent vieno projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyto reikalavimo, bendrojo reikalavimo arba specialiojo projektų atrankos kriterijaus, įgyvendinančioji institucija turi priimti sprendimą atmesti paraišką, išskyrus šių Taisyklių 121 punkte numatytus atvejus; Aprašo 1 priedo 1.1 punktą (projekto tikslai ir uždaviniai turi atitikti 2014-2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 1.2.1 konkretų uždavinį „Padidinti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklų aktyvumą privačiame sektoriuje“ ir siekiamą rezultatą); Aprašo 1 priedo 1.2 punktą (projekto tikslai, uždaviniai ir veiklos turi atitikti Aprašo 10 punkte nurodytas veiklas); Aprašo 10 punktą (remiamos šios veiklos finansuojamos pagal Nr. 01.2.1-LVPA-K-828 priemonę MTEP). Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, teismas vertino, jog būtina nustatyti, ar Projekte nurodoma veikla atitinka mokslinių tyrimų ar eksperimentinės plėtros (MTEP) sampratą.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad Aprašo 78 punkte numatyta, kad nustatant, ar veikla yra MTEP veikla, vadovaujamasi Rekomenduojamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros etapų klasifikacijos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 650, ir 2002 metų Frascati vadovu („Standartinė praktika, siūloma mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros statistiniams tyrimams“, Frascati vadovas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, 2002). Aprašo 4.5. nustatyta, kad mokslinių tyrimų sąvoka atitinka pramoninių tyrimų sąvoką, kuri apibrėžta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 85 punkte.

Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 85 punkte nurodyta, kad pramoniniai tyrimai – tai suplanuoti moksliniai tyrimai arba labai svarbūs tyrimai, kuriais siekiama įgyti naujų žinių ir gebėjimų, reikalingų naujiems produktams, procesams ar paslaugoms kurti arba esamiems produktams, procesams ar paslaugoms labai patobulinti. Jie apima sudėtinių sistemų dalių kūrimą ir gali apimti prototipų kūrimą laboratorijos aplinkoje arba aplinkoje, kurioje modeliuojamos sąsajos su esama sistema, taip pat bandomųjų linijų kūrimą, kai to reikia pramoniniams tyrimams ir visų pirma bendram technologiniam patvirtinimui.

Tuo tarpu Aprašo 4.2 punktas nustato, kad eksperimentinės plėtros samprata atitinka bandomosios taikomosios veiklos sąvoką, kuri apibrėžta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 86 punkte. Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 86 punkte nurodyta, kad bandomoji taikomoji veikla – tai mokslinių, technologinių, verslo ir kitų atitinkamų žinių bei gebėjimų įgijimas, sujungimas, formavimas ir taikymas siekiant sukurti naujus arba patobulintus produktus, procesus arba paslaugas. Į šią sąvoką taip pat gali būti įtraukta veikla, kurios tikslas yra, pavyzdžiui, naujų produktų, procesų arba paslaugų koncepcinis formulavimas, planavimas ir dokumentavimas.

Bandomoji taikomoji veikla neapima esamų produktų, gamybos linijų, gamybos procesų, paslaugų ir vykdomos kitų rūšių veiklos įprastinių arba periodinių pakeitimų, net jei tokie pakeitimai gali reikšti patobulinimą. 2002 metų Frascati vadovo 84 punkte įtvirtinta, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį MTEP atskiriama nuo su ja susijusių veiklos rūšių, yra tas, kad MTEP būtų apčiuopiamas naujumo elementas bei mokslinio ir (arba) technologinio neapibrėžtumo sprendimas, t. y. kai asmeniui, gerai susipažinusiam su visiems prieinamomis pagrindinėmis žiniomis konkrečioje srityje, problemos sprendimas nėra lengvai matomas.

17. Teismas nustatė, kad produktas, kurio kūrimui pareiškėjas kreipėsi dėl finansavimo, yra Daugialypis organizacijos valdymo portalas, kuris, anot pareiškėjo nurodytų duomenų, apjungtų pagrindinius organizacijos valdymo aspektus: veiklos valdymo priemones, organizacijoje vykstančius procesus, informacijos valdymą, efektyvumo ir kokybės užtikrinimo priemones, įmonės vidinio gyvenimo ir vidinės kultūros sistemą bei duotų priemones integruoti kitas organizacijos valdymo sritis, kurios tampa daugialypio organizacijos valdymo portalo sudėtinėmis dalimis. Byloje esančiame Projekto verslo plane pažymėta, kad Daugialypis organizacijos valdymo portalas savo sprendžiamų uždavinių ir išskirtinių savybių visuma bus naujas produktas pasaulio lygmeniu. Paaiškinta, kad pasaulyje šiuo metu nėra pareiškėjui žinomų IT sistemų ar sprendimų, kurie apimtų visų nurodytų organizacijos valdymo sričių kompiuterizavimą ir turėtų visas nurodytas savybes. Tuo tarpu aptariant mokslino ir / ar technologinio neapibrėžtumo sprendimo egzistavimą, nurodyta, kad projekto metu bus sprendžiami tokie neapibrėžtumai: 1) technologiniai neapibrėžtumai, kaip konsoliduoti atskiras organizacijos valdymo sritis, konstruojant informacijos sąryšius bei kontekstinį jungimą, kaip organizacijos valdymui pritaikyti žaidybos ir grįžtamojo ryšio teikimo elementus, kaip automatizuoti bet kurių organizacijos valdymo sričių progreso sekimą ir makro- kontrolę; 2) technologinis neapibrėžtumas, ar organizacijos valdymo rutininėmis funkcijoms atlikti galima pritaikyti apsimokančių programų technologijas.

18. Teismas nurodė, kad 2016 m. balandžio 24 d. bei 2016 m. gegužės 2 d. išvados dėl paraiškos pateiktos pagal priemonę Nr. J50-LVPA-K „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ veiklų atitikties priemonės PFSA Nr. 1 reikalavimams patvirtina, kad Agentūros ekspertai pareiškėjo veiklą vertino neigiamai, nes Projektas neturi MTEP aspekto. Nors pareiškėjas teigia, kad pareiškėjo veiklos atitiktį vertinę ekspertai yra netinkamos kvalifikacijos, teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutiko. Teismas pažymėjo, kad Projektų taisyklių 5.3.1 punkte nustatyta, jog tarpinės institucijos, planuodamos priemonių ir projektų įgyvendinimą, vertindamos paraiškas finansuoti projektą ir vykdydamos projektų įgyvendinimo priežiūrą, turi užtikrinti, jog bus laikomasi profesionalumo ir efektyvumo principų, kurie reiškia, kad vertinimui ar tikrinimui atlikti, sprendimams priimti turi būti pasitelkiami tinkamos kompetencijos specialistai. Paraiškas vertina vertintojai, kurie yra įgyvendinančiosios institucijos darbuotojai ir (ar) šios institucijos pasitelkti ekspertai (116 p.). Pagal Ekspertinio vertinimo organizavimo vidaus tvarkos aprašo, patvirtinto Agentūros direktoriaus 2014 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. R1-052(15.1.8) (2016-05-31 įsakymo Nr. R1-050(15.1.8) redakcija), 20 punktą, ekspertais turi būti kompetentingi, nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys reikiamos srities išsilavinimą bei ne mažesnę nei 3 metų (Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje – 5 metų) praktinio darbo patirtį ir (arba) daktaro laipsnį toje srityje, reikalingus atestatus ir (arba) licencijas (kai taikoma).

19. Teismas akcentavo, jog byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ginčijamas Agentūros sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į dviejų Agentūros pasitelktų ekspertų išvadas. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad abu projekto veiklą vertinę ekspertai yra nepriekaištingos reputacijos, ekspertė S. N. yra įgijusi ekonominės informatikos srities išsilavinimą ir siekia ekonominės informatikos daktaro laipsnio, tuo tarpu ekspertas R. J. įgijęs matematikos srities išsilavinimą, turi matematikos mokslų daktaro laipsnį. Iš ekspertės S. N. gyvenimo aprašymo matyti, kad paskutinius penkerius metus ji dirbo IT eksperte, taip pat dirbo verslo valdymo sistemų srityje. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis teismas darė išvadą, kad Agentūros pasitelkti ekspertai atitiko jiems keliamus reikalavimus ir galėjo tinkamai įvertinti Projekto atitiktį MTEP kontekste.

20. Teismas pažymėjo, kad tiek šių ekspertų išvadomis, tiek skundžiamais sprendimais konstatuota, jog pareiškėjo planuojama Projekto metu vykdyti veikla nelaikytina mokslinių tyrimų ir eksperimentinė veikla, nes neatitinka naujumo bei mokslinio ir (arba) technologinio neapibrėžtumo sprendimo reikalavimų. Nors, pareiškėjo teigimu, Daugialypis organizacijos valdymo portalas bus naujas produktas pasaulio lygmeniu, teismas vertino, kad nurodomų pagrindinių organizacijos valdymo aspektų apjungimas (kaip formuluojama verslo plane) savaime nėra laikomas nauju produktu 2002 metų Frascati vadovo nuostatų prasme. Nepaisant to, kad Projektas, kuriuo būtų apjungiamos nurodytos organizacijos valdymo sritys, gali reikšti tam tikrą patobulinimą, vien naujų savybių papildymas nesudaro pagrindo teigti, kad planuojama veikla yra MTEP. Pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad rinkoje jau yra verslo valdymo sistemos, kurios apima pareiškėjo nurodomas organizacijos valdymo sritis. Tačiau vien šių sričių konsolidavimas nereiškia, kad bus sukurtas naujas produktas, sistema ar paslauga. Atsižvelgiant į 2002 metų Frascati vadovo 2.4.1. punktą, versle naudojamos taikomosios programinės įrangos ir informacinių sistemų kūrimas, taikant žinomus metodus ir esamas programinės įrangos priemones, taip pat kaip ir esamos programinės įrangos pritaikymas ar taikomųjų programų praturtinimas naujomis vartojimo funkcijomis, nėra priskiriama prie MTEP.

21. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjo pateiktoje eksperto R. B. išvadoje teigiama, jog specialistui nėra žinomas rinkoje egzistuojantis Projektui analogiškas produktas ir nėra žinomi sprendimai, kaip konsoliduoti atskiras organizacijos valdymo sritis, vien šių kriterijų atitiktis savaime nedaro Projekto MTEP veikla. Veiklai laikyti MTEP neužtenka, kad atitinkamos srities atstovui nebūtų žinomi atitinkami problemos sprendimo būdai, tačiau pagal 2002 metų Frascati vadovo 135 punktą būtina, kad problemos sprendimas būtų sistemingas mokslinio ir (arba) technologinio neapibrėžtumo išsprendimas. Teismas pažymėjo, kad R. B. išvadoje šios 2002 metų Frascati vadovo nuostatos vertinamos nebuvo. Eksperto R. B. pateiktoje išvadoje nurodė, kad Projektu siekiama konsoliduoti atskiras organizacijos valdymo sritis, todėl teismas vertino, kad ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad Projektas nebus naujo produkto sukūrimas, o jau esamų sistemų apjungimas ir jų konsolidavimas. Eksperto R. B. išvada šiuo atveju nedaro įtakos ginčijamų sprendimų pagrįstumui. Teismas sutiko su atsakovo išsakyta pozicija, kurią patvirtina Agentūros ekspertų išvados, jog pareiškėjo veikla nelaikytina MTEP, todėl Projektas neatitinka Aprašo 1 priedo 1.1 ir 1.2 punktuose nustatytų bendrųjų reikalavimų projektams.

22. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai yra teisėti bei pagrįsti, naikinti šių sprendimų pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, taip pat nėra pagrindo tenkinti skundo išvestinių reikalavimų.

III. 23. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

24. Pareiškėjas teigia, kad teismas tiek skunde, tiek eksperto R. B. išvadoje nurodytas aplinkybes vertino paviršutiniškai, nesigilindamas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

25. Nesutikdamas su teismo išvadomis dėl tinkamos paraišką vertinusių Agentūros ekspertų kvalifikacijos, pareiškėjas nurodo, kad šias teismo išvadas paneigia specialisto R. B. 2017 m. balandžio 20 d. parengta išvada, kurioje nurodyta, jog Agentūros ekspertai, kurie vertino paraišką, neturi patirties skaitmeninio turinio valdymo (toliau – ir ECM) srityje, o pareiškėjo kuriama kompiuterinė programa, kurios kūrimui, teikiant paraišką, buvo prašoma finansavimo iš Agentūros, buvo būtent iš ECM srities. R. B. pagal turimą išsilavinimą, darbinę ir mokslinę patirtį yra aukščiausio lygio savo srities profesionalas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad paraiška buvo pateikta finansavimui kuriamai kompiuterinei programai gauti, todėl Agentūros ekspertai privalėjo turėti išsilavinimą IT srityje. Paraišką vertinę ekspertai nei reikiamo išsilavinimo, nei darbo patirties, ką patvirtino teismo posėdyje, neturėjo, todėl negalėjo atlikti vertinimą.

26. Nesutikdamas su teismo išvadomis, kad jo kuriama kompiuterinė programa MOMP nelaikytina MTEP veikla, nes neatitinka naujumo ir mokslinio ir (arba) technologinio neapibrėžtumo sprendimo reikalavimų, pareiškėjas nurodo, kad specialisto R. B. 2017 m. balandžio 20 d. išvadoje, be kita ko, pažymėta, kad: įgyvendinus Projektą bus sukurtas visiškai naujas produktas rinkoje; ECM srities ekspertui nėra žinoma, kad rinkoje egzistuotu MOMP analogiški produktai; įgyvendinant Projektą, bus sprendžiami technologiniai neapibrėžtumai, kurie išvadoje yra detalizuoti. Atsižvelgdamas į tai, specialistas išvadoje reziumavo, kad Projektas laikomas MTEP projektu. Be to, Agentūros ekspertė S. N. teismo posėdyje nurodė, kad neprieštaraujama, kad pareiškėjas nori sukurti naują produktą. Pareiškėjas pažymi, kad nei Aprašas, nei 2002 metų Frascati vadovas, kuriuo rėmėsi teismas, nenurodo, jog MTEP veikla laikytina tik tokia veikla, kurios metu yra sukuriamas naujas produktas, turintis visas naujas savybes bei nedraudžia MTEP klasifikuoti veiklas, kuriomis siekiama sukurti naują ar iš esmės patobulintą produktą, kuris turėtų dalį savybių, kurias jau turi produkto analogai.

27. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas, nemotyvuotai atmesdamas specialisto R. B. 2017 m. balandžio 20 d. išvadoje pateiktus teiginius dėl Agentūros ekspertų kvalifikacijos, programos naujumo ir sprendžiamų neapibrėžtumų, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalies 3 punktą.

28. Pareiškėjas pažymi, kad teismas atkartojo atsakovo poziciją, kad pagrindinių organizacijos valdymo aspektų apjungimas (kaip formuluojama verslo plane) savaime nėra laikomas nauju produktu 2002 metų Frascati vadovo prasme, ją perrašydamas iš atsakovo atsiliepimo. Be to, ši teismo išvada nėra pagrįsta jokia 2002 metų Frascati vadovo nuostata. Dėl nurodyto teismas pažeidė ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas.

29. Nesutikdamas su teismo išvadomis, jog specialisto R. B. išvadoje 2002 metų Frascati vadovo nuostatos vertinamos nebuvo, pareiškėjas nurodo, kad, priešingai nei teigė teismas, specialistas R. B. analizavo, ar kuriant kompiuterinę programą MOMP bus sprendžiami moksliniai ar technologiniai neapibrėžtumai. Teismas, neįsigilinęs į šią išvadą, pažeidė ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį.

30. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

31. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė naujų argumentų ir motyvų, neįvardintų jo skunde. Teismo sprendime buvo pateiktas visų pareiškėjo skundžiamų aspektų išsamus teisinis vertinimas.

32. Nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais dėl paraišką vertinusių Agentūros ekspertų išsilavinimo, atsakovas nurodo, kad pareiškėjo nurodyta ECM sritis yra gimininga verslo valdymo sistemų sritims, kurios automatizuoja organizacijos verslo valdymo procesus, kaip ir ECM, tik ECM atveju tai daroma per skaitmeninio turinio prizmę. IT sritys tarpusavyje labai susijusios ir kuo platesnė ekspertų patirtis, tuo jie turi aukštesnę kompetenciją. Siaura specializacija IT srityje parodo žinių gylį, bet nėra pakankama sąlyga visapusiškam vertinimui (tuo labiau kalbant apie daugialypį portalą), nes IT reikalauja koncepcijos suvokimo apimant visas susijusias IT ir verslo sritis.

Būti ECM srities specialistu nereiškia turėti patirtį vertinant MTEP, nes tai jau yra atskira patirtis ir specializacija. Be to, pareiškėjas produkto kūrimo metu planuoja spręsti tokius uždavinius, kurie yra puikiai žinomi paraišką vertinusiems Agentūros ekspertams, kurie turi tinkamą išsilavinimą ir darbinę patirtį vertinti tokio pobūdžio projektus. Ekspertė S. N. išsilavinimas (ekonominė informatika) jungia ekonomikos, vadybos, teisės ir informatikos žinias, o tai kuria pridėtinę vertę atliekant paraiškos ekspertinį vertinimą.

Kadangi priemonės tikslas yra paskatinti šalies įmones investuoti į inovaciniams gaminiams, paslaugoms ar procesams kurti reikalingus MTEP, taip pat paskatinti įmonių plėtrą ir naujų inovacinių įmonių steigimąsi investuojant į MTEP ir inovacijų infrastruktūros kūrimą ir plėtrą, Agentūros vertinimu, atliekant paraiškų vertinimą yra būtina ne tik mokslinė kompetencija, bet ir MTEP produktų kūrimo ir jų įvedimo į rinką procesų suvokimas. Šiuo metu S. N. jau trejus metus studijuoja doktorantūros studijose, dėsto ir vykdo mokslinį darbą Vilniaus universiteto (toliau – ir VU) Ekonomikos fakulteto Ekonominės informatikos katedroje.

Eksperto dr. R. J. įgyta VU matematikos specialybė (1978-1983 m.) studijų metu apėmė ir matematiką ir teminius dalykus, sudarančius to meto IT teorinius ir praktinius pagrindus. Dr. R. J. praktinis darbas VU skaičiavimo centre ir mokslinis tiriamasis darbas Matematikos ir Kibernetikos institute apėmė tiek programavimą, tiek įvairių matematinių modelių taikymą taikomiesiems uždaviniams spręsti. Klaipėdos universitete dr. R. J. dėstė tiek praktinius programavimo dalykus, tiek teorinius kursus. Darbas vienoje iš pažangiausių pasaulio telekomunikacijų bendrovių „Ericsson Lietuva“ (1997-2012 m.) tiesiogiai siejosi su įvairių IT sistemų, tarp jų ir OSS/BSS (Operation support system/Business support system), diegimu ir vystymu.

Dr. R. B., kurio išvada remiasi pareiškėjas, turi išsilavinimą technikos mokslų srityje (KPI inžinieriaus-sistemotechniko specialybė), todėl akivaizdu, jog pareiškėjo argumentai apie Agentūros ekspertų išsilavinimo neatitikimą vertinamajai sričiai yra nepagrįsti.

33. Dėl Projekto metu sprendžiamų neapibrėžtumų ir naujumo kriterijų, atsakovas nurodo, kad Agentūra sutinka su tuo, kad bus sukurtas naujas produktas, tačiau naujo produkto sukūrimas, apjungiant jau egzistuojančias technologijas, metodus, nėra eksperimentinė veikla pagal 2002 metų Frascati vadovą, o yra įprastinė programavimo veikla kuriant naują produktą. Be to, nėra detaliai ir argumentuotai pagrįstos problemos, su kuriomis susidurtų pareiškėjas, siekdamas sukurti MTEP lygio produktą. Todėl verslo valdymo sistemos praturtinimas naujomis (šiuo metu egzistuojančiomis) funkcijomis, nėra priskiriamas mokslinės / technologinės problemos sprendimui: tai yra įprastinės programavimo veiklos, kurias gali atlikti IT išsilavinimą turintis specialistas pagal jam pateiktą ir suformuluotą techninę užduotį. Pareiškėjas, remdamasis 2002 metų Frascati vadovo 141 punktu, nepagrindė, kad bus patobulintos technologijos arba kad jų apjungimo pareiškėjo produkto pagrindu bus sukurta nauja technologija. Remiantis pareiškėjo pateikta informacija, naujas produktas atsirastų ne kaip mokslinių tyrimų ir praktinės patirties sukauptu pažinimu paremtas sistemingų darbų rezultatas, o kaip egzistuojančių technologijų apjungimas jau egzistuojančio produkto bazėje. Naujas produktas pats savaime nėra pakankama sąlyga MTEP identifikuoti, būtina skatinti mokslinę ir technologinę pažangą kompiuterinės įrangos srityje, o tam reikia sukurti arba praturtinti kompiuterines technologijas.

34. Atsakovas, vadovaudamasis 2002 metų Frascati vadovo 137 punktu, pažymi, kad pareiškėjas klaidingai priskiria kuriamą produktą MTEP sričiai. Tam, kad kuriama programinė įranga būtų klasifikuojama kaip MTEP inovacija, ji turi apimti MTEP veiklos elementus. MTEP elementų, remiantis pateikta informacija, nėra, todėl pagrindo priskirti produkto prie šia priemone remiamų veiklų nėra.

35. Dėl MTEP neapibrėžtumų, nurodytų pareiškėjo eksperto pateiktoje išvadoje, atsakovas nurodo, kad iš šios išvados turinio matyti, kad norint pasiekti rezultatą, reikia atlikti eksperimentus, tačiau kokie eksperimentai turi būti atlikti, nedetalizuota. Šie teiginiai suponuoja išvadą, jog tokie veiksmai yra būdingi ir kuriant / diegiant įprastas verslo valdymo sistemas.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutikimą su apeliaciniu skundu iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais. Akcentuoja, kad teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis ABTĮ, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Agentūros 2016 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. R4-4047 (15.2.2-1109), kuriuo nuspręsta pareiškėjo paraišką paramai gauti atmesti kaip neatitinkančią projektų finansavimo sąlygų Aprašo 1 priedo 1.1 ir 1.2 punktuose nustatytų bendrųjų reikalavimų projektams, bei Ūkio ministerijos sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Agentūros 2016 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. R4-4047 (15.2.2-1109), teisėtumo ir pagrįstumo.

39. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendime, sutikęs su Agentūros ir trečiojo suinteresuoto asmens išvadomis, padarytomis įvertinus Agentūros pasitelktų ekspertų vertinimus, kad pareiškėjo projekto metu planuojama vykdyti veikla nelaikytina mokslinių tyrimų ir eksperimentinė veikla, nes neatitinka naujumo bei mokslinio ir (arba) technologinio neapibrėžtumo sprendimo reikalavimų, pareiškėjo skundą atmetė.

40. Pateiktame apeliaciniame skunde pareiškėjas, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, tarp jų – nemotyvuotai atmetus pareiškėjo pateiktą R. B., skirtingai nei Agentūros pasitelkti ekspertai, turinčio patirtį ECM srityje, 2017 m. balandžio 20 d. išvadą.

41. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Agentūros ir Ūkio ministerijos sprendimo teisėtumo: 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. J05-LVPA-K „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 1, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 4-822/V-1323, nustato reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, rengdami ir teikdami paraiškas finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamus projektus pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397, 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. J05-LVPA-K „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ (toliau – ir Priemonė) finansuojamas veiklas, iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų vykdytojai, įgyvendindami pagal Aprašą finansuojamus projektus, taip pat institucijos, atliekančios paraiškų vertinimą, atranką ir projektų įgyvendinimo priežiūrą. Priemonė jungia priemonę Nr. 01.2.1-LVPA-K-828 ir priemonę Nr. 01.2.2-LVPA-K-717.

42. Aprašo 1 priedo 1.2 punktas nustato, kad iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ Nr. J05-LVPA-K priemonės „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ projekto tikslai, uždaviniai ir veiklos turi atitikti Aprašo 10 punkte nurodytas veiklas. Aprašo 10 punktas nustato, kad pagal Aprašą remiamos šios veiklos, finansuojamos pagal priemonę Nr. 01.2.1-LVPA-K-828 (projektas gali apimti ir vieną veiklą, ir abi veiklas): MTEP (Aprašo 10.1 p.); įmonių pradinės investicijos, kuriomis kuriama naujos ar plečiama esamos įmonės MTEP ir inovacijų infrastruktūra, kuri nėra prieinama viešai arba klasteriuose (Aprašo 10.2 p.).

43. Apraše naudojama mokslinių tyrimų sąvoka atitinka pramoninių tyrimų sąvoką, apibrėžtą 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (toliau – ir Bendrasis bendrosios išimties reglamentas), 2 straipsnio 85 punkte, o eksperimentinės plėtros sąvoka – bandomosios taikomosios veiklos sąvoką, apibrėžtą Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 86 punkte (Aprašo 4.2 ir 4.5 p.).

44. Aprašo 78 punktas, be kita ko, nustato, kad jeigu projekto metu sukurtą MTEP ir inovacijų infrastruktūrą planuojama panaudoti gamyboje, Priemonės lėšomis gali būti finansuojama tokios infrastruktūros kūrimo ir įrengimo išlaidų dalis, kuri bus proporcinga planuojamam infrastruktūros panaudojimui tik MTEP vykdyti. Kuriamos infrastruktūros proporcingumas MTEP veikloms nustatomas vertinant kuriamos infrastruktūros panaudojimo laiko santykį išimtinai MTEP ir kitoms, nesusijusioms su MTEP, veikloms. Nustatant, ar veikla yra MTEP veikla, vadovaujamasi Rekomenduojamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros etapų klasifikacijos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl Rekomenduojamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros etapų klasifikacijos aprašo patvirtinimo“, ir 2002 metų Frascati vadovu („Standartinė praktika, siūloma mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros statistiniams tyrimams“, Frascati vadovas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, 2002).

45. 2002 metų Frascati vadovo 84 punkte nurodyta, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį MTEP atskiriama nuo su ja susijusių veiklos rūšių, yra tas, kad MTEP būtų apčiuopiamas naujumo elementas bei mokslinio ir (arba) technologinio neapibrėžtumo sprendimas, t. y. kai asmeniui, gerai susipažinusiam su visiems prieinamomis pagrindinėmis žiniomis konkrečioje srityje, problemos sprendimas nėra lengvai matomas. 2002 metų Frascati vadovo 2.4.1. skirsnio, skirto MTEP identifikavimui kuriant programinę įrangą, 135 punkte numatyta, kad programinės įrangos kūrimo projektas būtų klasifikuojamas kaip MTEP, jo užbaigimas turi priklausyti nuo mokslinės ir (arba) technologinės pažangos, o projekto tikslu turi būti laikomas sistemingas mokslinio ir (arba) technologinio neapibrėžtumo išsprendimas.

46. Ginčo atveju pareiškėjo Projekto, kuriam jis prašo finansavimo, tikslas – sukurti daugialypį organizacijos valdymo portalą, kuris apjungtų pagrindinius organizacijos valdymo aspektus: veiklos valdymo priemones, organizacijoje vykstančius procesus, informacijos valdymą, efektyvumo ir kokybės užtikrinimo priemones, įmonės vidinio gyvenimo ir vidinės kultūros sistemą bei duotų priemones integruoti kitas organizacijos valdymo sritis, kurios tampa daugialypio organizacijos valdymo portalo sudėtinėmis dalimis; pareiškėjo teigimu, daugialypis organizacijos valdymo portalas savo sprendžiamų uždavinių ir išskirtinių savybių visuma bus naujas pasaulio lygmeniu; projekto įgyvendinimo metu bus sprendžiami technologiniai neapibrėžtumai: kaip konsoliduoti atskiras organizacijos valdymo sritis, konstruojant informacijos sąryšius bei kontekstinį jungimą, kaip organizacijos valdymui pritaikyti žaidybos (angl. Gamification) ir grįžtamojo ryšio teikimo (angl. Feedback) elementus, kaip automatizuoti bet kurių organizacijos valdymo sričių progreso sekimą ir makro-kontrolę; ar organizacijos valdymo rutininėms funkcijoms atlikti galima pritaikyti apsimokančių programų (angl. Machine learning) technologijas.

47. Agentūra, kaip matyti iš ginčijamame sprendime, procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, iš esmės sutinka, kad pareiškėjo Projekto vykdymo metu sukurtas produktas – daugialypis organizacijos valdymo portalas, remiantis viešai prieinama informacija, būtų naujas, tačiau teigia, kad tokio produkto sukūrimas, apjungiant jau egzistuojančias technologijas, metodus, yra ne eksperimentinė veikla 2002 metų Frascati vadovo prasme, o įprastinė programavimo veikla, kuriant naują produktą.

48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių pateiktų įrodymų, pagrindžiančių jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes klausimu, ar Projekto įgyvendinimo metu būtų / nebūtų sprendžiami technologiniai neapibrėžtumai, duomenys yra priešingi, be to, dalies jų įvertinimui akivaizdžiai reikalingos specialios srities, kurioje norima vykdyti Projektą, žinios: 2002 metų Frascati vadovo 2.4.1. skirsnio, skirto MTEP identifikavimui kuriant programinę įrangą, 137 punkte kaip tik ir pabrėžiama, jog programinės įrangos kūrimo pobūdis apsunkina MTEP sudedamosios dalies, jeigu tokia yra, identifikavimą. Programinės įrangos kūrimas yra neatskiriama daugelio projektų, kurie patys neturi MTEP elemento, dalis. Tačiau tokių projektų programinės įrangos kūrimo elementas gali būti klasifikuojamas kaip MTEP, jeigu jis skatina pažangą kompiuterinės programinės įrangos srityje. Tokia pažanga paprastai veikiau yra didėjanti nei sukelianti perversmą. Taigi esamos programos ar sistemos atnaujinimas, papildymas ar pakeitimas gali būti klasifikuojamas kaip MTEP, jeigu jie įgyvendina mokslinę ir (arba) technologinę pažangą dėl kurios gausėja žinių. Tačiau programinės įrangos panaudojimas naujoje taikomojoje programoje arba naujam tikslui pats savaime nereiškia pažangos.

49. Kai nagrinėjant administracinę bylą teisme reikia specialiųjų žinių dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti ir įvertinti, yra kviečiamas tam tikros srities specialistas (ABTĮ 60 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje specialistas (ABTĮ 60 str. 1 d.) nebuvo kviečiamas, pirmosios instancijos teismas netenkino ir pareiškėjo prašymo byloje skirti atlikti ekspertizę (ABTĮ 61 str. 1 d.). Nors eksperto išvada teismui nėra privaloma (ABTĮ 61 str. 4 d.), tokios įrodinėjimo priemonės reikšmė nagrinėjamo ginčo, kuriame duomenys specialių žinių reikalaujančiu klausimu – ar Projekto įgyvendinimo metu būtų / nebūtų sprendžiami technologiniai neapibrėžtumai – yra prieštaringi, kontekste neturėtų būti nuvertinama, kadangi, išsprendus klausimą dėl eksperto skyrimo Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo nustatyta tvarka, būtų galimybė pašalinti abejones tiek dėl išvadą teikiančio asmens nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo, taip užtikrinant priimamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 86 str. 1 d.).

50. Teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). Ginčo šalių pozicijas pagrindžiantiems įrodymams – ginčijamam Agentūros sprendimui, Agentūros ekspertų išvadoms ir R. B. 2017 m. balandžio 20 d. išvadai – esant parengtiems naudojant specialias žinias, jų turinio vertinimas turi būti atliekamas naudojantis tokiomis pat specialiomis žiniomis, kurių teismas neturi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje atvejai, kai byloje pateiktiems įrodymams, pagrindžiantiems šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, savo turiniu esant priešingiems, teismas, turėdamas tokią galimybę, nesinaudoja procesiniais instrumentais jiems (prieštaravimams) pašalinti, t. y. specialisto ar eksperto pagalba, o pats vertina aplinkybes, reikalaujančias specialių žinių, vertinami kaip įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas, neleidžiantis teismo sprendimo laikyti teisingu (žr. pvz., 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1655/2010).

51. Kadangi dėl tokio procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai, bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti įrodymus, kurie, atsižvelgiant į jų pobūdį, turėtų būti surinkti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

52. Kadangi bylos nagrinėjimas nėra baigtas, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nėra sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sekasoft“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė