ce4e18fe-cfaf-40c9-93e6-d57973d98b35 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2-908-464/2019 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00087-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovės D. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria tenkintas ieÅ¡kovės bankrutavusios M.

M. individualios įmonės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-403-278/2019 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios M. M. individualios įmonės ieÅ¡kinį atsakovei D. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo M. M.. n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi M. M. individuali įmonė (toliau – ir BIÄ®, įmonė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b. l. 1-2), praÅ¡ydama: pripažinti negaliojančia 2014-06-20 sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį tarp įmonės ir D.

S., pagal kuriÄ Ä¯monė pardavė, o D. S. nupirko medvežę Timberjack 1010D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); taikyti restitucijÄ , medvežę grÄ Å¾inant įmonei, o jos neiÅ¡saugojus, iÅ¡ D. S. priteisti įmonei 64 349,56 Eur. Taip pat praÅ¡o pripažinti negaliojančiu transporto priemonės panaudos 2014-06-21 sutartį, sudarytÄ tarp D. S. ir įmonės, pagal kuriÄ D. S. panaudos teise perdavė įmonei valdyti ir naudoti medvežę.

2. Nurodė, kad M. M. individualiai įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ buvo nustatyta, jog 2005-11-02 įmonė įsigijo 198 215,94 Eur vertės medvežę, už kuriÄ iki 2014-06-10 buvo mokamos įmokos UAB „Swedbank lizingas“ (buvęs pavadinimas – UAB „Hansa lizingas“). 2014-06-20 medvežė buvo parduota atsakovei D. S. už 1 210 Lt (350,44 Eur), o sekančiÄ dienÄ perduota naudotis M. M. individualiai įmonei.

3. Pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu įmonė buvo skolinga kreditoriams, todėl sudarytas sandoris pažeidė jų teises, įmonė neteko vertingo turto bei galimybės atsiskaityti su kreditoriais, tačiau toliau vykdė Å«kinę veiklÄ bei didino įsiskolinimÄ kreditoriams. Medvežė buvo parduota už itin maÅ¾Ä kainÄ , nes 2014 m. birželio mėnesį jos vidutinė rinkos vertė buvo 64 700 Eur.

4. IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovės D. S. turtÄ 64 349,56 Eur sumai. PraÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones grindė vieÅ¡ojo intereso buvimu, ieÅ¡kinio sumos dydžiu, taip pat aplinkybėmis, kad atsakovės vardu yra registruota medvežė ir nekilnojamasis turtas – butas, kuriuos Å¡i gali realizuoti. Todėl, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė 5. Panevėžio apygardos teismas 2019-04-03 nutartimi (b. l.

29) taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tavo 64 350 Eur sumai atsakovei D. S. priklausantį turtÄ .

6. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad preliminarus įrodymų vertinimas leidžia daryti prielaidÄ dėl tikėtinai palankaus ieÅ¡kovei sprendimo galimybės. Kadangi transporto priemonė gali bÅ«ti realizuota, o ieÅ¡kovės praÅ¡oma iÅ¡ atsakovės priteisti suma atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, yra pakankamai didelė, todėl ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo atveju sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

7. Atsakovei D. S. 2009-04-24 pateikus atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2019-04-03 nutarties (b. l. 31-38), o 2019-04-26 dar ir praÅ¡ymÄ dėl minėtos 2019-04-23 nutarties (b. l. 46-47), kuriame prašė Å¡io teismo savo iniciatyva pasinaikinti skundžiamÄ nutartį, panaikinti areÅ¡tÄ atsakovės atsiskaitomosioms sÄ skaitoms, į kurias gaunamos ir iÅ¡mokos už vaikus, leisti jai atsiskaityti už paskolÄ , dengti mokesčius, disponuoti minimaliam pragyvenimui reikalingomis lėšomis, Panevėžio apygardos teismas 2019-05-03 nutartimi (b.l.

48) patikslino ankstesne savo 2019-04-03 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones ir leido atsakovei D. S. disponuoti į AB Luminor banke esančiÄ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) Å venčionėlių rajono savivaldybės administracijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pervedamomis lėšomis; kitoje dalyje nutartį paliko nepakeista.

8. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2019-06-07 nutartimi teismas iÅ¡nagrinėjo atsakovės D. S. 2019-05-20 praÅ¡ymÄ panaikinti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones jai priklausančioms atsiskaitomosioms sÄ skaitoms ir jo nepatenkino. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Atsakovė D. S. atskirajame skunde (b. l. 31- 38) praÅ¡o atnaujinti praleistÄ terminÄ atskirajam skundui paduoti, panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019-04-03 nutartį ir Å¡ia nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2019-04-20 praÅ¡ymÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. IeÅ¡kovė, teikdama ieÅ¡kinį, neįrodė ir teismas nevertino, ar ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas, ar buvo grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. IeÅ¡kovė, pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ir iÅ¡ jų turėjo naudos. 9.2. Teismas nepagrįstai taikė areÅ¡tÄ atsakovės nekilnojamajam turtui, nepaliekant piniginių lėšų pragyvenimui, tačiau netaikė areÅ¡to medvežei.

Toks teismo sprendimas neatitinka ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo reikalavimų, pažeidžia Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , neįvertinti padariniai, kurie kiekvienai iÅ¡ Å¡alių galėtų atsirasti taikius arba netaikius laikinÄ sias apsaugos priemones. Atsakovei yra apribota galimybė tinkami gyventi ir auginti mažamečius vaikus, atsiskaitinėti su savo kreditoriais. 9.3. Teismas neinformavo atsakovės apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimÄ , nors, nesant byloje duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, turėjo skirti teismo posėdį ir suteikti teisę pasisakyti atsakovei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

10. IeÅ¡kovė bankrutavusi M. M. individuali įmonė atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (b. l. 50-51) praÅ¡o jį atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2019-04-03 nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Apeliantė nepateikė jokių duomenų apie turtÄ , gaunamas pajamas, Å¡eimos sudėtį, o teismas priėmė ieÅ¡kinį nagrinėti, nes jis buvo paremtas įrodymais ir tai sudarė pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas. 10.2. IeÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti pinigų suma yra pakankamai didelė, o atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ji turi pakankamai turto ir nekyla grėsmė, jog ji perleis turimÄ turtÄ ir taip apsunkins teismo sprendimo įvykdymÄ .

Teisėja k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų 11. Apeliantė prie atskirojo skundo pridėjo savo praÅ¡ymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl galimo dokumentų klastojimo ir sukčiavimo stambiu mastu kopijÄ , taip pat 2019-06-10 pateikė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato praneÅ¡imo apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ kopijÄ .

12. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai arba pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tokias aplinkybes turi nurodyti asmuo, teikiantis apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus.

13. Nagrinėjamu atveju apeliantė nei teikia praÅ¡ymÄ priimti naujus įrodymus į bylÄ , nei įvardija aplinkybes, kodėl Å¡ių dokumentų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo paduodant atskirÄ jį skundÄ . Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamÄ bylÄ Ä¯rodymų priėmimo klausimo nesprendžia.

14. Kartu pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismas ginÄÄ jau iÅ¡sprendė ir neįsiteisėjusiu 2019-06-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-403-278/2019 ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2014-06-20 sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės, pagal kuriÄ Ä¯monė pardavė, o D. S. nupirko medvežę Timberjack 1010D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas taikė restitucijÄ , medvežę grÄ Å¾inant įmonei, o jos neiÅ¡saugojus, iÅ¡ D. S. priteisiant įmonei 64 349,56 Eur. Taip pat pripažino negaliojančia transporto priemonės panaudos 2014-06-21 sutartį, sudarytÄ tarp D. S. ir įmonės, pagal kuriÄ D. S. panaudos teise perdavė valdyti ir naudoti medvežę.

15. Å iame sprendime teismas nurodė ir apeliantės atsikirtimų į ieÅ¡kinį turinį, be kita ko, kad ji iÅ¡ M. M. BIÄ® medvežės nepirko ir jos neturi, jokių dokumentų nepasirašė, M. M., su kuriuo ji kurį laikÄ bendravusi, pasinaudojo jam žinomais apeliantės asmens duomenimis ir suklastojo dokumentus, dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi, tokia faktinė aplinkybė (dėl pradėto ikiteisminio tyrimo) apeliacinės instancijos teismui žinoma iÅ¡ Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių nagrinėjamos bylos procesinių dokumentų bei kitos Å¡ios bylos procesinės informacijos (CPK 179 str. 3 d.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų 16. Kaip nurodyta, apeliantė savo nesutikimÄ su skundžiama teismo nutartimi, kuria jos turto atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vėliau Å¡io teismo modifikuotos (patikslintos) 2019-05-03 nutartimi, grindžia argumentais, kuriais nesutinkama su teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl abiejų sÄ lygų laikinųjų apsaugos priemonių institutui taikyti buvimu (ieÅ¡kinio preliminariu pagrįstumu ir grėsme teismo sprendimo įvykdymui), taip pat teigia apie pritaikytų ribojimų neproporcingumÄ .

Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas padarė teisingas iÅ¡vadas dėl abiejų Å¡ių sÄ lygų buvimo.

15. Kaip nurodyta, atskirajame skunde kvestionuojama teismo pozicija, susijusi su ieÅ¡kinio preliminariu pagrįstumu. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimÄ . Pagal prima facie doktrinÄ ieÅ¡kinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieÅ¡kinys grindžiamas faktinį pagrindÄ sudarančiais argumentais, ar ieÅ¡kinio argumentai grindžiami įrodymais.

Tačiau toks ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieÅ¡kinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriÅ¡ko atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieÅ¡kovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sÄ sajumo (jei aplinkybė, kad su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

16. Vadinasi, preliminarus ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalės bÅ«ti tenkinamas dėl gana akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

17. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su teismo pozicija, kad tikėtinai palankaus ieÅ¡kovei teismo sprendimo priėmimo galimybė nebuvo paneigta, juolab jau yra priimtas ir ieÅ¡kovei palankus teismo sprendimas (Å¡ios nutarties 14 p.). Å iuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors Panevėžio apygardos teismo 2019-06-11 sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau tai, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės ieÅ¡kinys buvo patenkintinas, taip pat leidžia įsitikinti ieÅ¡kinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo buvimu, o tai reiÅ¡kia, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga prima facie doktrinÄ buvo nustatyta teisingai.

17. Ä®sitikinęs ieÅ¡kinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu, teismas toliau turi spręsti, ar yra antroji sÄ lyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais tokius atskirojo skundo argumentus, kad į nagrinėjamÄ bylÄ nebuvo pateikti visiÅ¡kai jokie duomenys, jog apeliantė vengs vykdyti teismo sprendimÄ arba atliks ateityje veiksmus, kuriais sieks sumažinti savo galimybes įvykdyti teismo sprendimÄ , kitaip tariant, patvirtinantys jos galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ .

18. Skundžiamojoje teismo nutartyje taip pat nėra visiÅ¡kai jokių argumentų, susijusių su apeliantės buvusio ar esamo elgesio įvertinimu sÄ Å¾iningumo kontekste. Teismas iÅ¡ esmės grėsmę sprendimo įvykdymui susiejo su vienintele aplinkybe –˜esant prielaidų manyti, kad ginčo objektas neiÅ¡saugotas, praÅ¡oma priteisti (kaip restitucija) ginčo suma apeliantei yra didelė. Tokia pirmosios instancijos teismo argumentacija, taikant itin varžančias asmens kasdienį gyvenimÄ priemones, ne tik aiÅ¡kiai nepakankama, bet ir neatitinka aktualių Lietuvos apeliacinio teismo pastarųjų kelerių metų iÅ¡aiÅ¡kinimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo iÅ¡imtinumo ir jo taikymo sÄ lygų.

19. Pirmiausia kritikuotinas toks skundžiamos teismo nutarties motyvas, kad, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, svarbi yra vien didelė ieÅ¡kinio suma ir bÅ«tent dėl to teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teismas, nutardamas, kad vien didelės ieÅ¡kinio sumos, kai nesama duomenų apie turto buvimÄ / nebuvimÄ bei jo vertę, jau savaime pakanka asmens atžvilgiu taikyti jo turtines teises varžančius ribojimus, pažeidė pareigÄ laikytis savo pačių bei aukÅ¡tesnės instancijos teismų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumÄ ir nuspėjamumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija).

20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime, priimtame byloje Nr. 26-07, yra pasisakęs, jog rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieÅ¡taringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sÄ lyga. Todėl teismų precedentai negali bÅ«ti nemotyvuotai ignoruojami. Visuomet bÅ«tina įvertinti ir precedento sukÅ«rimo laikÄ , ir kitus turinčius reikÅ¡mės veiksnius, kaip antai: ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis; sprendimo argumentacijos įtikinamumÄ ; sprendimÄ priėmusio teismo sudėtį bei tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikÅ¡ta teisėjų atskirųjų nuomonių; galimus reikÅ¡mingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ .

21. Naujausioje, jau nuosekliai suformuotoje teismų praktikoje, susijusioje su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimu bei jos nustatymu, didelei ieÅ¡kinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo paties ieÅ¡kovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto areÅ¡to taikymÄ aplinkybės reikÅ¡mė. IeÅ¡kinio sumos dydis gali bÅ«ti tik vienas iÅ¡ daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali bÅ«ti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nutarti dėl tokios grėsmės buvimo.

Ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta ir tai, kad Å¡io iÅ¡imtinio, itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo praÅ¡antis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslÄ iÅ¡vengti bÅ«tent to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Kitaip tariant, su tokiu praÅ¡ymu turi bÅ«ti pateikta duomenų, kad atsakovas ėmėsi ar gali imtis veiksmų savo turto masei sumažinti, nuslėpti, apsunkinti turtÄ kitomis prievolėmis.

SÄ Å¾iningumo aspektu gali bÅ«ti vertinami tiek Å¡alies veiksmai iki bylos iÅ¡kėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016, 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018, 2019-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).

22. Vadinasi, prieÅ¡ingai nei sprendė teismas, visų pirma turėjo bÅ«ti vertinama ne pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma, o apeliantės buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) elgesys sÄ Å¾iningumo aspektu, t. y. ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į antrosios Å¡alies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais Å¡i grindžia tokios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos buvimÄ .

23. Aptariamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai Å¡aliai, kuri pareiÅ¡kia teisme reikalavimÄ ir kartu praÅ¡o taikyti antrajai ginčo Å¡aliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai Å¡aliai, kuri norėtų tokių padarinių iÅ¡vengti. Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl kitoks įrodinėjimo naÅ¡tos Å¡alims paskirstymas reikÅ¡tų, kad apeliantė, aiÅ¡kiai nežinodama, kÄ ieÅ¡kovė laiko grėsmę jos turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negalėtų net atsikirsti, o tai nebÅ«tų suderinama su Å¡alių procesinės lygybės principu (CPK 17 str.). Kitokio vertinimo nesuponuoja ir ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė yra bankrutuojantis subjektas, nes jai tenka lygiai tokia pati Å¡ios aplinkybės įrodinėjimo pareiga (CPK 12 str., 178 str.), kaip ir net kuriam kitam asmeniui, praÅ¡ančiam taikyti laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ .

24. IÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų bei ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones akivaizdu, kad ieÅ¡kovė nenurodė jokių objektyvių duomenų ar aplinkybių, liudijančių apie apeliantės galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ , t. y. apie jos ketinimÄ paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar pinigines lėšas, atlikti kitus su sÄ Å¾iningu elgesiu nederančius veiksmus, turint tikslÄ eliminuoti bet kokiÄ galimybę ateityje iÅ¡ Å¡io turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieÅ¡kovės naudai priimtÄ teismo sprendimÄ .

25. PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ Å¡io praÅ¡ymo motyvų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio ieÅ¡kovė ir nesiejo su apeliantės galimu nesÄ Å¾iningumu ar tokiais galinčių bÅ«ti pripažintais veiksmų atlikimu, areÅ¡to bÅ«tinybę grįsdama iÅ¡imtinai pareikÅ¡to reikalavimo sumos dydžiu. Pažymėtina, kad turto areÅ¡to, galiojančio iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, paskirtis yra nesÄ Å¾iningų asmens veiksmų užkardymas, o ne lėšų, iÅ¡ kurių vėliau bÅ«tų galima atsiskaityti su ieÅ¡kovu, sukaupimas, juolab kad ir teismų praktika dėl didelės ieÅ¡kinio sumos kriterijaus nepakankamumo, taikant tokias varžančias asmens teises priemones, kaip pirmiau minėta, yra pakankamai iÅ¡plėtota ir aiÅ¡ki.

26. Pažymėtina ir tai, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimÄ ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiÅ¡kai skirtingos situacijos, ir tik antruoju atveju prevenciniais tikslais galėtų bÅ«ti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieÅ¡kinio reikalavimai bÅ«tų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡ioje proceso stadijoje nėra nustatytas apeliantės nesÄ Å¾iningumas, o pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma neteikia pagrindo konstatuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimÄ ir taikyti apeliantės turtui bei piniginėms lėšoms areÅ¡tÄ .

28. Sutiktina ir su atskirojo skundo argumentais dėl taikytų apeliantei ribojimų neproporcingumo, Å¡alių interesų pusiausvyros pažeidimo. Vien ieÅ¡kinio teismui pateikimas ir jame didelės vertės reikalavimo nurodymas negali suteikti ieÅ¡kovei pranaÅ¡umo ar lemti ribojimų apeliantei disponuoti turtu bei piniginėmis lėšomis nustatymo. Dėl atsakovės neinformavimo 29. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo informuoti jÄ apie pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei suteikti galimybę pateikti atsiliepimÄ .

Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, teismas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡sprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai bÅ«tina, apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ yra praneÅ¡ama atsakovui. Taigi, bendra tvarka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra nagrinėjamas apie jį nepraneÅ¡us asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir tik iÅ¡imtiniais atvejais (kai teismo vertinimu, tai yra bÅ«tina) – praneÅ¡us.

30. Tokiu atveju atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti apeliantės skundo argumentai, susiję su nepraneÅ¡imu apie gautÄ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir atsiliepimo į šį praÅ¡ymÄ nepateikimu. Apeliantė nenurodė jokių ypatingų aplinkybių, kodėl teismas nagrinėjamu atveju turėjo nustatyti bÅ«tinumÄ jÄ informuoti apie Å¡io procesinio veiksmo atlikimÄ . Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡sprendęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ nepraneÅ¡damas apie tai apeliantei, jos procesinių teisių nepažeidė.

Teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai apeliantei suteikta vėliau, t. y. teismui atnaujinus praleistÄ terminÄ skundui paduoti ir priimant šį skundÄ . Dėl kitų atskirojo skundo argumentų 31. Pagal CPK 145 straipsnio 6 dalies reikalavimus, areÅ¡tavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sÄ skaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečiÄ lėšų sumÄ , kuri per vienÄ kalendorinį mėnesį gali bÅ«ti panaudota operacijoms atlikti.

32. Kaip matyti iÅ¡ 2019-05-03 nutarties, kuria buvo patikslinta skundžiama 2019-04-03 nutartis, teismas leido apeliantei disponuoti AB Luminor banke esančia atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) Å venčionėlių rajono savivaldybės administracijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pervedamomis lėšomis. Akivaizdu, kad kiekvienas asmuo turi ir kitų, asmeninių ir bÅ«tinųjų poreikių, kurių socialinės iÅ¡mokos negali patenkinti. Todėl skundžiama ir jÄ patikslinusia nutartimi neužtikrinus tokių poreikių patenkinimo, t. y. neleidus iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų tenkinti bÅ«tinųjų apeliantės ir jos Å¡eimos poreikių, buvo neproporcingai suvaržytos jos teisės. Pripažintina, kad atskirojo skundo argumentai, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemones neatitinka joms keliamo proporcingumo reikalavimo, teisingi dar ir Å¡iuo aspektu.

33. Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali bÅ«ti paliktos galioti, nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų joms taikyti – grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo, taip pat jų taikymu nukrypus nuo proporcingumo imperatyvo. Todėl pirmosios instancijos teismo 2019-04-03 nutartis, o taip pat, atsižvelgiant į paduotÄ atskirÄ jį skundÄ bei atitinkamÄ apeliantės praÅ¡ymÄ , jÄ patikslinusi 2019-05-03 nutartis, teismui dalį 2019-04-03 nutarties patikslinant, o kitÄ dalį – paliekant nepakeistÄ , panaikintinos ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti apeliantei laikinÄ sias apsaugos priemones netenkinamas (CPK 329 str. 1 d, 338 str.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 34. Apeliantė taip pat praÅ¡o priteisti jai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, pateikė duomenis, jog yra sumokėjusi 50 Eur dydžio žyminį mokestį už atskirÄ jį skundÄ . Atsižvelgiant į tai, kad Panevėžio apygardos teismas bylÄ jau iÅ¡nagrinėjo 2019-06-11 priimdamas sprendimÄ , apeliacinės instancijos teismas iÅ¡sprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimÄ .

Kadangi apeliantės atskirasis skundas yra tenkinamas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (50 Eur už sumokėtÄ Å¾yminį mokestį) priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 str. 1, 3 d.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį ir 2019 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti. KlausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti ieÅ¡kovės bankrutavusios M.

M. individualios įmonės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovės D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Å ios nutarties kopijÄ pateikti Turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojui. Priteisti iÅ¡ bankrutavusios M. M. individualios įmonės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) sumokėto žyminio mokesčio. Teisėja Dalia Kačinskienė