ce4c8098-6a93-4f2e-9abb-fd689ea9d82d · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-345-165/2015Proceso Nr. 1-50-1-00265-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.9.2;1.2.30.1; 1.1.8.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.9;1.1.8.1.2; 1.1.7.2.7. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Elenos Vainienės,teisėjų: Viktoro Kažio, Daivos Pranytės – Zalieckienės,sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui, gynėjui advokatui Egidijui Losiui,nuteistajam T.

A.,nukentėjusiosios X.X. atstovui advokatui N. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. A. gynėjo advokato Egidijaus Losio apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. nuteistas:             - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams;             - pagal BK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams.             Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.             IÅ¡ T.

A. ir I. B. solidariai priteista X.X. 15 000 litų neturtinei žalai atlyginti.              Tuo pačiu nuosprendžiu yra nuteista I. B., tačiau dėl jos nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ir nuteistojo T. A. gynėjo advokato E. Losio apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: T. A. nuteistas už tai, kad nuo 2013 m. birželio 25 d. iki 2013 m. liepos 12 d. bendrininkų grupe su I. B., siekiant, kad vaikas X.X. (gimusi duomenys neskelbtini) bÅ«tų iÅ¡naudojama prostitucijai, žinant, kad nukentėjusioji yra vaikas ir iÅ¡ pradžių X.X. su tuo sutinkant, o nukentėjusiajai atsisakius užsiimti prostitucija, panaudojus ir psichinę prievartÄ â€“ T.

A. demonstruojant į Å¡aunamÄ jį ginklÄ panašų daiktÄ , I. B. ir T. A. fiziÅ¡kai persekiojant nukentėjusiÄ jÄ â€“ jÄ gaudant, pasinaudojant nukentėjusiosios pažeidžiamumu - jaunu amžiumi, naivumu, patiklumu, nebranda, nesugebėjimu įvertinti prostitucijos pavojingumo ir jos sukeliamų neigiamų pasekmių bei sunkia jos materialine padėtimi, I. B. suorganizavus ir vadovaujant, T. A. su I. B. pelnėsi iÅ¡ nukentėjusiosios prostitucijos, tokiomis aplinkybėmis:2013 m. birželio mėnesio pradžioje, tiksliau nenustatytÄ dienÄ , (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje I.

B., pasiÅ«lė nukentėjusiajai užsidirbti pinigų susitinkant su asmenimis už pinigus. X.X. sutikus, savo sugalvotu prisijungimo vardu pažinčių svetainėje (duomenys neskelbtini) užsiregistravo ir patalpino skelbimÄ Ä¯vardintÄ â€žSusitinku už paramÄ â€œ, nurodydama savo mobilaus ryÅ¡io telefono numerį. TÄ pačiÄ dienÄ gavusi trumpÄ jÄ Å¾inutę iÅ¡ skelbimu susidomėjusio kliento, su kuriuo suderinusi laikÄ , vietÄ ir kainÄ už teikiamas seksualines paslaugas, nukentėjusiÄ jÄ nuvedė į susitikimÄ su klientu (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) kur tyrimo metu nenustatytam asmeniui perdavė X.X., gaudama 50 litų atlygį už nepilnametės suteiktas seksualines paslaugas.

Vėliau, tÄ pačiÄ dienÄ , atraÅ¡iusi į skelbimÄ atsiliepusio kliento skambutį, suderino laikÄ , vietÄ ir kainÄ už teikiamas seksualines paslaugas ir apie 15 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui perdavė nepilnametę nukentėjusiÄ jÄ X.X., gaudama 180 litų atlygį už nepilnametės suteiktas seksualines paslaugas. Taip gavo 230 litų atlygį už visas nepilnametės X.X. teikiamas seksualines paslaugas. Po to, I. B. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip iki 2013-06-25, suderinusi vietÄ , laikÄ ir kainÄ už teikiamas seksualines paslaugas, 5 kartus (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini ) perdavė nepilnametę X.X. teikti seksualines paslaugas, nenustatytiems asmenims, už tai gaudama iÅ¡ viso 900 litų atlygį.Po to, I.

B., tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , praneÅ¡usi T. A. apie pelnymÄ si iÅ¡ X.X. prostitucijos, iÅ¡ anksto suderinusi su klientu A. Z. vietÄ , laikÄ ir kainÄ , 2013 m. birželio mėn. nenustatytÄ dienÄ kartu su T. A., jo vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) iÅ¡ I. B. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nuvežė X.X. į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), kur už 100 litų atlygį, kurį abu kaltinamieji pasidalino, perdavė X.X. teikti seksualines paslaugas A.

Z..Po to, I. B. ir T. A., tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , 2013 m. birželio 25 d., tarp 22 val. ir 22.30 val., T. A. vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) iÅ¡ I. B. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nuvežė X.X. į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), kur už 100 litų atlygį, kurį pasidalijo I. B. ir T. A., X.X. pardavė A. Z. teikti seksualines paslaugas.Po to, I. B. ir T. A., tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , 2013 m. liepos 1 d. tarp 20 ir 24 val., T.

A. vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) nuvežė X.X. iÅ¡ jos namų (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytÄ vietÄ , teikti seksualines paslaugas už 1200 litų nenustatytam asmeniui. Po to, tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , laikotarpyje nuo liepos mėn. pradžios iki liepos 11 d. I.B. iÅ¡ anksto suderinusi su klientais laikÄ , vietÄ ir kainÄ už teikiamas seksualines paslaugas, I. B. su T.A. dar 2 kartus jo vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) vežė X.X. į sutartas susitikimo vietas su trimis klientais: vienÄ kartÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) nugabeno nukentėjusiÄ jÄ prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kur už sutartÄ 100 litų dydžio atlygį jÄ pardavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui teikti seksualines paslaugas; antrÄ kartÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) jie nuvežė nukentėjusiÄ jÄ prie vieÅ¡bučio, esančio (duomenys neskelbtini), kur jÄ už 50 litų dydžio atlygį perdavė S. O. teikti seksualines paslaugas, tuoj po susitikimo su S. O., toje pačioje vietoje už 150 litų dydžio atlygį teikti seksualines paslaugas perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

Nuteistojo T. A. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o remiantis BK 62 straipsnyje arba BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais pakeisti Panevėžio apygardos teismo nuosprendį T.A. nuteisimo dalyje, paskiriant nuteistajam T. A. Å¡velnesnę nei numatyta įstatyme, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu bausmę.Apeliantas teigia, kad nuteistajam T. A. yra paskirta neteisinga, aiÅ¡kiai prieÅ¡taraujanti teisingumo principui bausmė.Apeliantas, nepritardamas pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytiems laisvės atėmimo bausmės skyrimo T.

A. motyvams, nurodo, kad T. A. vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis (tai nurodė ir prokuroras apygardos teismo teisiamajame posėdyje (protokolo 11 psl.)). T. A. atliko tik pagalbinius veiksmus, kuriuos nurodydavo I. B.. Objektyviai T. A. nusikalstami veiksmai pasireiÅ¡kė I. B. nurodymų vykdymu: nukentėjusiosios gabenimu į susitikimų su klientais vietas, fotoaparato paskolinimu, diktuojamų SMS žinučių raÅ¡ymu. I. B. organizavo ir vadovavo nukentėjusios prostitucijai. Ä®taka nukentėjusiajai pradėti verstis prostitucija ir spaudimÄ tęsti Å¡iÄ veiklÄ darė tik I.

B.. T. A. savo veiksmais tik palengvino sÄ lygas I. B. pelnytis iÅ¡ prostitucijos ir nukentėjusiajai ja užsiimti, bet pats neskatino tęsti nusikalstamÄ veikÄ , neplanavo nusikalstamo veikimo, pakluso I. B. nurodymams, nevaldė lėšų. Todėl T. A. nusikalstami veiksmai vertintini ne kaip vykdytojo, o kaip padėjėjo ir dėl to naikintina R. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veikimas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nesant visų objektyvių bendrininkų grupės požymių, t. y. bent dviejų vykdytojų (BK 25 straipsnio 2 dalis).

Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad veikimas bendrininkų grupe yra neprivaloma, fakultatyvi sunkinanti aplinkybė. Apygardos teismas nenurodė Å¡ios atsakomybės pripažinimo sunkinančia aplinkybe motyvų. Apelianto teigimu, nuteistojo T. A. socialinė branda pagal BK 81 straipsnio 2 dalį prilygintina nepilnamečio ir jam skirtina bausmė kaip nepilnamečiui. T. A. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo XX metų, jis veikiamas I. B. spaudimo, jai pakluso ir padėjo vykdyti nusikalstamÄ veikÄ , kas rodo jo socialinį nebrandumÄ , situacijos pavojingumo nesuvokimÄ .

T. A. nebrandumas pasireiÅ¡kė ir tuo, kad jis dažnai keitė darbÄ , negeba savarankiÅ¡kai iÅ¡silaikyti. Apeliantas teigia, kad teismo paskirta nuteistajam T. A. bausmė prieÅ¡tarauja bausmės paskirčiai ir tikslams, yra neproporcinga padarytam pažeidimui, prieÅ¡tarauja teisingumo principui. T. A. įvykdė nusikaltimÄ dėl jaunatviÅ¡ko nepatyrimo ir lengvabÅ«diÅ¡kumo. Jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau apygardos teismas nepagrįstai Å¡ios aplinkybės nepripažino T.

A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. T. A. nuo sulaikymo momento pripažino esmines bylos faktines aplinkybes, padėjo ikiteisminiam tyrimui, nesinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus. Sulaikymo dienÄ T. A. parašė ir ikiteisminio tyrimo subjektams įteikė „NuoÅ¡irdų prisipažinimÄ â€œ, kuriame iÅ¡dėstė esmines aplinkybes, kurios nekito ir vėlesnėse jo apklausose, taip pat ir teisme. T. A. nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs, yra pasiruošęs atlyginti nukentėjusiajai žalÄ .

Apeliantas pažymi, kad T. A. parodymai (aplinkybių pateikimas) turi bÅ«ti vertinami per nepilnamečiams ar pilnos brandos nepasiekusiems asmenims bÅ«dingÄ prizmę, netaikant aukÅ¡tų suaugusiems taikomų kriterijų. Ä® Å¡iÄ aplinkybę apygardos teismas neatsižvelgė, formaliai nurodydamas, kad T. A. prisipažino dėl byloje surinktų įrodymų. Tai, kad tam tikrų kaltinimo aplinkybių nepripažinimas negali bÅ«ti vertinamas kaip asmens neprisipažinimas nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

T. A. kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis. Turtinė žala nukentėjusiai nepadaryta. T. A. dirba ir įsipareigoja geranoriÅ¡kai atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ neturtinę žalÄ . Apelianto nuomone, iÅ¡dėstytos aplinkybės duoda pagrindÄ T. A. taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas.Apelianto teigimu, byloje yra ir visos bÅ«tinos sÄ lygos T. A. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę nei įstatymas numato bausmę. IÅ¡imtinės aplinkybės Å¡ioje byloje susijusios su nusikalstamos veikos įvykdymo ir iÅ¡tyrimo aplinkybėmis bei T.

A. asmenybės vertinimu. T. A. sulaikytas 2013-07-30 surašė „NuoÅ¡irdų prisipažinimÄ â€œ ir juo faktiÅ¡kai pripažino savo kaltę bei davė parodymus dėl bylos aplinkybių, t. y. jis nuo tyrimo pradžios padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis, kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų. NusikalstamÄ veikÄ T. A. padarė bÅ«damas XX metų amžiaus, dėl nebrandumo ir gyvenimiÅ¡ko nepatyrimo nesugebėjo suvokti ir tuo metu įvertinti savo veikos pavojingumo.

NusikalstamÄ veikÄ padarė kito asmens (I. B.) sukurstytas, nebuvo nusikalstamos veikos iniciatoriumi. Ženklios materialios naudos iÅ¡ nusikalstamos veikos įvykdymo neturėjo. T. A. anksčiau neteistas, kas rodo, jog jis nėra linkęs nusikalsti. Nusikalstamos veikos įvykdymo metu ir Å¡iuo metu dirba, tai rodo, kad T. A. pragyvenimui lėšas uždirba sÄ Å¾iningu darbu, jis vertinamas ir charakterizuojamas teigiamai, tai patvirtina pateikta charakteristika. Nusikalstamos veikos padarymo ir bylos nagrinėjimo metu T.

A. mokėsi, ketina studijuoti, kas rodo, kad T. A. turi siekius ir yra vertingas visuomenės narys. Be to, jis padeda savo tėvams, aplinkiniams, yra paslaugus, mandagus, tai rodo, kad jam nėra bÅ«dingos „kriminalinio pasaulio“ vertybės. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti prielaidÄ , kad T. A. daugiau nenusikals, o bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir paskirtis įgyvendinta netaikant T. A. laisvės atėmimo bausmės.Apelianto nuomone, net ir minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas sužlugdys jaunÄ , vienÄ kartÄ suklydusį žmogų.

Paskyrus T. A. realiÄ laisvės atėmimo bausmę, neabejotinai bus padaryta neatitaisoma žala artimiems Å¡eimyniniams, socialiniams ryÅ¡iams, dėl to nukentės artimieji ir galimai visuomenė, nes bausmės paskirtis gali bÅ«ti įgyvendinta ir netaikant realios laisvės atėmimo bausmės. T. A. sudarius galimybę tęsti darbÄ bus greičiau atlyginta žala nukentėjusiajai, kÄ padaryti paskyrus laisvės atėmimo bausmę bÅ«tų sunku. Apeliantas mano, kad vien jau T. A. baudžiamasis persekiojimas ir patraukimas atsakomybėn sÄ lygoja tai, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

T. A. nelinkęs nusikalsti ar kitaip pažeidinėti įstatymus, jis nuteistas pirmÄ kartÄ , nuo ikiteisminio tyrimo pradžios T. A. neįvykdė jokio teisės pažeidimo. Visos Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti T. A. netaikant realios laisvės atėmimo bausmės.Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip ultima ratio, t. y. kraÅ¡tutinę priemonę.

Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1990 m. rezoliucija Nr. 45/110 patvirtintose ,,Minimaliose standartinėse taisyklėse dėl priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu, taikymu“ įtvirtinta bendra valstybių - Jungtinių Tautų Organizacijos narių, nuostata plėtoti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu. Plėsti su laisvės atėmimu nesusijusių priemonių taikymÄ skatina ir Europos Tarybos dokumentai - Europos T. M. komiteto rekomendacijoje Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“ pripažįstama, kad plėsti tokių priemonių taikymÄ reikalauja pamatiniai kiekvienos teisinės sistemos principai.

Europos T. M. komiteto rekomendacijoje Nr. R (99) 22 „Dėl kalėjimų perpildymo bei kalinių skaičiaus augimo“ valstybės, Europos Tarybos narės, tiesiogiai skatinamos įtvirtinti ir plėsti su laisvės atėmimu nesusijusių sankcijų ir priemonių taikymo praktikÄ , nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose įdiegti laisvės atėmimo, kaip kraÅ¡tutinės priemonės, sampratÄ . Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. A. ir jo gynėjas apeliantas advokatas E. Losis prašė nuteistojo T.

A. gynėjo apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas prašė nuteistojo R. A. gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo T. A. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nuteistojo T. A. kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nusikalstamų veiksmų juridinės kvalifikacijos neginčija, tik nesutinka su nuteistajam T. A. paskirtos bausmės rÅ«Å¡imi - laisvės atėmimu ir dėl to praÅ¡o Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę.

Apeliaciniame skunde praÅ¡oma nuteistajam T. A. taikyti BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę nei numatyta įstatyme, su laisvės atėmimu nesusijusiÄ , bausmę arba taikyti BK 81 straipsnio 2 dalį ir skirti bausmę kaip nepilnamečiui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tenkinti nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytÄ praÅ¡ymÄ â€“ suÅ¡velninti nuteistajam T. A. paskirtÄ bausmę, pakeičiant jos rūšį, teisinio pagrindo nenustatė, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas ir apelianto esminį praÅ¡ymÄ â€“ Å¡velninti nuteistajam T.

A. paskirtÄ bausmę, skundžiamÄ teismo nuosprendį keičia BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į:                          1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. A. bausmes už jo padarytus nusikaltimus, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į T. A. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį: padarytas vienas labai sunkus nusikaltimas prieÅ¡ vaikÄ (BK 157 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 6 dalis) ir vienas sunkus nusikaltimas prieÅ¡ nepilnametį asmenį (BK 307 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), kaltės formÄ ir rūšį (abu nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų savanaudiÅ¡kus tikslus ir motyvus, jo vaidmenį nusikaltimų padaryme – buvo vykdytojas, bet mažiau aktyvus nei bendrininkė I.

B.; nuteistojo asmenybę –nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nusikalto pirmÄ kartÄ , mokosi, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytų aplinkybių visumÄ , nusprendė, kad T. A. už jo padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ skirtina minimali BK 157 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė, o už padarytÄ sunkų nusikaltimÄ â€“ terminuota laisvės atėmimo bausmė artima minimaliai BK 307 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam T. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiais. Apeliantas taip pat neginčija nuteistajam T. A. teismo parinktų laisvės atėmimo bausmių dydžių, tačiau mano, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti nuteistajam neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, todėl apeliaciniame skunde pateikiami keli alternatyvÅ«s praÅ¡ymai suÅ¡velninti nuteistajam T. A. paskirtÄ bausmę.

Dėl BK 81 straipsnio 2 dalies taikymo Apeliantas praÅ¡o nuteistajam T. A. taikyti BK 81 straipsnio 2 dalį ir skirti bausmę kaip nepilnamečiui. Toks apelianto praÅ¡ymas netenkintinas.Pirmosios instancijos teismas svarstė galimybę nuteistajam T. A. taikyti BK XI skyriaus nuostatas, tačiau tokio pagrindo nenustatė ir tokiÄ iÅ¡vadÄ nuosprendyje motyvavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutinka.BK 81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡io kodekso 90–94 straipsnių nuostatos, taip pat 82 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės gali bÅ«ti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aÅ¡tuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvideÅ¡imt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiÅ¡kinimus ar iÅ¡vadÄ , nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandÄ prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų Å¡io kodekso 80 straipsnyje numatytÄ paskirtį.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės: nuteistojo T. A. amžius nusikaltimų padarymo metu (XX metų), nuteistosios I. B. įtaka, darboviečių keitimas nėra pakankamas pagrindas teigti, kad nusikalstamų veikų padarymo metu T. A. pagal socialinę brandÄ prilygo nepilnamečiui. Byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų T. A. turint sveikatos ar vystymosi sutrikimų, socialinių įgÅ«džių stokÄ . IÅ¡ medicininio pažymėjimo matyti, kad T. A. pas psichiatrÄ ir priklausomybės ligų specialistÄ nesilankė (3 t. 48 b. l.).

Byloje esanti (duomenys neskelbtini) pateikta T. A. charakteristika liudija, kad T. A. gerai lankė mokyklÄ , mokėsi gerai ir vidutiniÅ¡kai. Sėkmingai iÅ¡laikė valstybinius egzaminus, mokytojai dėl jo elgesio, lankomumo, mokymosi pastabų neturėjo (3 t., 52 b. l.). Nors bylos duomenys patvirtina, kad nuteistoji I. B., kuriai nusikaltimų darymo metu buvo kÄ tik suėję 17 metų, turėjo įtakos nuteistajam T. A., tačiau nuteistojo T. A. padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dis, jų padarymo aplinkybės ir T.

A. elgesys darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas rodo, kad nuteistasis T. A. veikė pakankamai apgalvotai ir motyvuotai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nuteistajam T. A. taikyti BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatų. Dėl bendrininkavimo Apeliaciniame skunde neginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad T.A. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrai su I. B., tačiau teigiama, kad T. A. buvo ne nusikalstamų veikų vykdytoju, o padėjėju, jo vaidmuo buvo antraeilis; taip pat skunde ginčijama teismo nustatyta nuteistojo T.

A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veikos padarymas bendrininkų grupe. Apeliaciniame skunde praÅ¡oma pakeiti nuteistojo T. A. kaip bendrininko rūšį, pripažįstant jį padėjėju, ir panaikinti jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę dėl bendrininkavimo.Å ie apeliacinio skundo teiginiai atmestini, nes nėra pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė T. A. kaip bendrininko rūšį, bendrininkavimo formÄ , ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ buvimÄ .Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis).

Viena iÅ¡ įstatyme numatytų bendrininkavimo formų yra bendrininkų grupė. Bendrininkų grupė pagal BK 25 straipsnio 2 dalį yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai. Pažymėtina, kad vykdytojas yra asmuo, ne tik tiesiogiai realizavęs visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir toks asmuo, kuris realizavo bent dalį jų. Baudžiamajame įstatyme yra pateiktas iÅ¡samus baudžiamų padėjimo padaryti nusikaltimas veikas bÅ«dų sÄ raÅ¡as.

Padėti padaryti nusikaltimus galima padarius bent vienÄ iÅ¡ veiksmų, nurodytų BK 24 straipsnio 6 dalyje: duodant patarimus, nurodymus, teikiant priemones arba Å¡alinant kliÅ«tis, saugant ar pridengiant kitus bendrininkus, iÅ¡ anksto pažadėjus paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, Å¡ios veikos pėdsakus ar nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus, taip pat iÅ¡ anksto pažadėjus realizuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Nagrinėjamoje byloje nustatyti nuteistojo T.

A. objektyviai atlikti veiksmai neatitinka BK 24 straipsnio 6 dalies nuostatų, todėl jos veiksmus kvalifikuoti kaip padėjėjo nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis T. A. su nuteistÄ ja I. B. kartu pardavinėjo vaikÄ X.X. ir pelnėsi iÅ¡ jos prostitucijos. Abu nuteistieji turėjo bendrÄ tikslÄ â€“ pasipelnyti iÅ¡ nukentėjusiosios prostitucijos ir savo vaidmenį darant nusikalstamas veikas, bendram tikslui pasiekti: I. B. ieÅ¡kojo X.X. klientų, derino su jais susitikimų laikÄ , vietÄ ir kainÄ už teikiamas seksualines paslaugas, apie Å¡ias aplinkybes informuodama T.

A., o nuvežus nukentėjusiÄ jÄ pas klientus, iÅ¡ anksto paimdavo atlygį už nukentėjusiosios teikiamas paslaugas; T. A. savo vairuojamu automobiliu kartu su I. B. vežė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ iÅ¡ anksto I. B. su klientais suderintas susitikimo vietas, I. B. gavus atlygį už nukentėjusiosios suteiktas seksualines paslaugas, jį tarpusavyje pasidalindavo. Nukentėjusiajai atsisakius užsiimti prostitucija, abu nuteistieji kartu ieÅ¡kojo kontakto su nukentėjusiÄ ja, apgaulės bÅ«du įsiviliojo nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ nuteistojo T.

A. automobilį, kuriame T. A. grasino ginklu, tokiu bÅ«du kartu su I. B. versdami nukentėjusiÄ jÄ toliau užsiimti prostitucija, o nukentėjusiajai pabėgus, abu nuteistieji jÄ gaudė. Tokie byloje nustatyti faktiniai duomenys neabejotinai įrodo, kad T. A. savo veiksmais realizavo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius ir tiesiogiai savo veiksmais prisidėjo prie nusikalstamų tikslų siekimo ir jo vaidmuo, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nebuvo antraeilis. Todėl nuteistojo nusikalstami veiksmai teisingai teismo įvertinti kaip bendravykdytojo.

Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų ir aukščiau aptartų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių matyti, kad nuteistasis T. A. suvokė, jog elgiasi nusikalstamai kartu su I. B., neprieštaravo I. B. nusikalstamiems veiksmams, priešingai, jiems pritarė ir prie jų prisijungė. Tokie nuteistojo T. A. veiksmai atitinka bendrininkavimo objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius ir tai neabejotinai nusikalstamas veikas padarė pavojingesnėmis. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad BK 157 straipsnio 1 dalyje ir BK 307 straipsnio 3 dalyje numatyti nusikaltimai buvo padaryti bendrininkų grupe ir, pagrįstai pripažino tai nuteistojo T.

A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas gali skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iÅ¡ alternatyvių sÄ lygų, numatytų Å¡ios dalies 1–6 punktuose. Tik esant tokių sÄ lygų visumai teismas gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytas nuostatas, skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.Nagrinėjamoje byloje nuteistojo T.

A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neįvertino nuteistojo prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas ir jo nuoÅ¡irdaus gailėjimosi ir nepagrįstai nepripažino Å¡ių aplinkybių nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta prasme.Toks apelianto teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.IÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas vertino nuteistojo T. A. dalinį kaltės prisipažinimÄ ir nurodė motyvus, kodėl toks nuteistojo prisipažinimas nepripažįstamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada ir motyvais.Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri konstatuojama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų:

1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi;

2) kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-77/2013). Å i atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus, jos nustatymas turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2013).IÅ¡ nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis T. A. nebuvo nuoseklus duodamas parodymus.

Ikiteisminio tyrimo pradžioje T. A. parašęs nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ , vėliau, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nuteistojo parodymai taip pat nebuvo vienodi ir nekintantys. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad nuteistojo T. A. parodymai dėl esminių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių keitėsi priklausomai nuo tuo metu byloje susiklosčiusios situacijos. Iki teisme parodymus davė nuteistoji I.

B., nuteistasis T. A. kategoriÅ¡kai neigė žinojęs, kad I. B. pardavinėja nukentėjusiÄ jÄ prostitucijai ir teigė manęs, kad jos abi prekiauja moteriÅ¡kais rÅ«bais (4 t. 83-86 b. l.). Po kaltinamosios I. B. apklausos, T. A. atsiprašė teismo ir patikslino bei papildė savo parodymus, nurodydamas, kad jis žinojo kokia veikla užsiima I. B. ir nukentėjusioji (4 t. 97-98 b. l.). Tačiau ir atsiprašęs teismo T. A. nebuvo nuoÅ¡irdus, nes nurodęs, kad jis žinojo kokia veikla užsiima I. B. ir nukentėjusioji, teigė, kad jis bandė jas atkalbėti nuo tokios veiklos, bet jos nekreipė dėmesio (4 t. 97-98 b. l.), nors tokie jo parodymai prieÅ¡tarauja ne tik nuteistosios I.

B. ir nukentėjusiosios parodymams, bet ir I. B. ir T. A. naudojamų mobilaus ryÅ¡io telefono iÅ¡klotinių analizės turiniui. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad T. A. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs, todėl nėra pagrindo ir nustatyti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.Kitų nuteistojo T. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo T. A. gynėjas pateikė teismui įrodymus, kad nuteistasis iÅ¡ dalies atlygino nukentėjusiajai padarytÄ neturtinę žalÄ (1 500 €). Å iame kontekste pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltininkas savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ , pripažįstama tada, kai jis pats ar jo pavedimu kiti asmenys atlygina visÄ dėl nusikalstamos veikos atsiradusiÄ Å¾alÄ . Nenustačius nei vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės eliminuojama galimybė nuteistajam T.

A. taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas. Be to, byloje nėra nustatyta ir nei vienos iÅ¡ alternatyvių sÄ lygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300/2012, 2K-544/2014, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieÅ¡tarauja teisingumo principui, todėl parinktina Å¡velnesnė bausmė ar kita jos rÅ«Å¡is.Apeliaciniame skunde nuteistojo T.

A. gynėjas, praÅ¡ydamas taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti Å¡velnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmės rūšį, iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis nurodo tokias aplinkybes: nuteistasis parašė nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų, veikÄ padarė bÅ«damas jauno amžiaus ir dėl savo nebrandumo ir gyvenimiÅ¡kos patirties neturėjimo negalėjo įvertinti savo veikos pavojingumo; nusikalstamas veikas padarė kito asmens įtakoje, ankščiau neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu ir Å¡iuo metu dirba, mokosi, darbe apibÅ«dinamas teigiamai, padeda tėvams ir aplinkiniams.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nėra iÅ¡imtinės aplinkybės, kurios pagrįstų bÅ«tinumÄ nuteistajam T. A. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas apelianto nurodomas aplinkybes, tačiau jų nevertino kaip iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas skirti T. A. Å¡velnesnę bausmę, negu numatyta įstatyme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo vertinimui, mano, kad apeliaciniame skunde nurodytos ir byloje nustatytos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra daugiau tipinės, negu iÅ¡imtinės, ir visos jos buvo įvertintos, nuteistajam parenkant BK 157 straipsnio 1 dalies ir BK 307 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytus bausmių dydžius.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies normas, skirdamas nuteistajam bausmes už jo įvykdytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija teisinio pagrindo laikyti nuteistajam T. A. paskirtas bausmes aiÅ¡kiai prieÅ¡taraujančiomis teisingumo principui nenustatė. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytÄ praÅ¡ymÄ â€“ pakeisti skundžiamÄ teismo nuosprendį ir suÅ¡velninti nuteistajam T.

A. paskirtÄ bausmę, pakeičiant jos rūšį – laisvės atėmimÄ Å¡velnesne, nesusijusia su laisvės atėmimu, bausme nėra teisinio pagrindo.Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo atsirado naujų aplinkybių, kurios teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį T. A., sprendžia, kad nuteistajam T. A. gali bÅ«ti paskirtos Å¡velnesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygos. Dėl BK 50 straipsnio nuostatų taikymo Pagal BK 50 straipsnio 3 dalies, BVK 8, 9, 63 straipsnių nuostatas ir teismų praktikÄ (kasacinės bylos Nr. 2K-222/2004, 2K-594/2005, 2K-546/2008, 2K-208/2010, 2K-271/2010;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.15 punktas) nėra numatyta teismo absoliučios pareigos pilnamečiui asmeniui, nuteistam už sunkesnį negu nesunkus tyčinis nusikaltimas, bÅ«tinai paskirti bausmę atlikti pataisos namuose ar kalėjime. Pagal BK 50 straipsnio 3 dalį konkrečiÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietÄ parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Tačiau, kai pilnamečiui asmeniui, nuteistam už sunkius nusikaltimus, teismas paskiria atlikti bausmę atvirose kolonijose, pataisos įstaigos rÅ«Å¡ies parinkimas turi bÅ«ti bÅ«tinai motyvuotas, t. y. nurodyti, kokios iÅ¡skirtinės nuteistojo asmenybės, amžiaus, sveikatos, elgesio darbe ir buityje, padaryto nusikaltimo pobÅ«džio ir pavojingumo aplinkybės leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti bausmę atliekant Å¡velnesnėmis ar griežtesnėmis sÄ lygomis.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvaria teismui buvo pateikti papildomi nuteistojo T. A. asmenybę teigiamai apibÅ«dinantys duomenys: mokėjimo nurodymas, iÅ¡ kurio matyti, kad į nukentėjusiosios sÄ skaitÄ buvo pervesta 1500 € neturtinės žalos atlyginimui, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus raÅ¡tas, kuriame nurodoma, kad T. A. dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, pažyma apie nuteistojo darbo užmokestį, (duomenys neskelbtini) centro 2015-03-31pažyma, kurioje pažymima, kad T. A. tikrai mokosi (duomenys neskelbtini) bei nuteistojo Å¡eimines aplinkybes patvirtinantys duomenys: nuteistojo tėvo nedarbingumo pažymėjimas, iÅ¡ kurio matyti, kad G.

A. iÅ¡ dalies darbingas (netektas darbingumas duomenys neskelbtini proc.). Teisėjų kolegija, įvertinusi T. A. padarytų nusikaltimų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis atlygino dalį žalos padarytos nukentėjusiajai, dirba, mokosi, taip pat į pirmosios instancijos teismo nustatytus ir skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytus nuteistojo T. A. asmenybę apibÅ«dinančius duomenis: teisiamas pirmÄ kartÄ , nusikalto bÅ«damas jauno amžiaus (duomenys neskelbtini metų), kad nebuvo nusikalstamų veikų iniciatoriumi ir organizatoriumi, kad jo elgesys darant nusikaltimus buvo mažiau aktyvus nei bendrininkės I.

B. (tai patvirtina ir nukentėjusiosios parodymų turinys (,,kÄ I. T. liepdavo, tÄ jisai ir darydavo“ (1 t. 16-20 b. l.)), taip pat į tai, kad nuteistasis prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nenaudojo fizinio smurto, bei į darbovietės, namo, sodo bendrijos pateiktus teigiamai charakterizuojančius T. A. duomenis, į tai, kad byloje nėra duomenų, kad T. A. bÅ«tų padaręs naujus įstatymų pažeidimus po Å¡ioje byloje aptariamų nusikalstamų veikų padarymo, sprendžia, kad aptartų aplinkybių visuma iÅ¡ dalies sumažina T.

A. asmenybės ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumÄ ir atsižvelgdama į nuteistojo Å¡eimos prigimtinius bei socialinius interesus, visuomenės interesÄ , mano, kad Å¡iuo atveju BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės paskirties tikslai bus pasiekti paskiriant nuteistajam T. A. atlikti bausmę atvirojoje kolonijoje, kur atliekant bausmę nuteistasis nepraras ryÅ¡io su savo artimaisiais ir visuomene. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, o nuteistojo T.

A. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl T. A. nuteisimo pakeisti:T. A., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį, paskirtÄ galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams - paskirti atlikti atviroje kolonijoje.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkė             Elena Vainienė Teisėjai             Viktoras Kažys                                                             Daiva Pranytė – Zalieckienė