Legislator Case Law & Legislation
ce4a9ad9-2604-47b0-bcf8-e2724be753cb AI generated

ce4a9ad9-2604-47b0-bcf8-e2724be753cb · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Case Number ce4a9ad9-2604-47b0-bcf8-e2724be753cb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

D. (J. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis ir faktiÅ¡kai gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį iÅ¡sislavinimÄ , nedirbantis, teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs,

Legislator headnote

AI generated

ce4a9ad9-2604-47b0-bcf8-e2724be753cb · Vilniaus regiono apylinkės teismas: kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1-372-927/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44872-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.10; 1.2.23.1.2.; 1.2.27.1; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.1;

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 9 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,

sekretoriaujant Lolitai Drazdienei, Vilmai Žebrauskienei, Skaistei Blažytei,

dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei,

kaltinamajam J. D. (J. D.), jo gynėjai advokatei Teresai Rotdeker,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. T.,

nedalyvauajnat civilinių ieškovų: Vilniaus teritorinė ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovams,

vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje

J. D. (J. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis ir faktiÅ¡kai gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį iÅ¡sislavinimÄ , nedirbantis, teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ .

Teismas

nustatė:

J. D. 2022 m. sausio 25 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, individualiai įmonei priklausančios parduotuvės „Visko po truputį" pastate, esančiame Švenčionių g. 46-1, Nemenčinėje, Vilniaus r. sav., laikė nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: pastato antrame aukšte, virtuvėje, sekcijoje, laikė 1,5604 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 0,9%; 0,2472 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 7,6%; 0,0211 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 1,4% bei 0,0083 g (1,5%) psichotropinės medžiagos – gryno tetrahidrokanabinolio (THC), 0,0003 g (0,2%) psichotropinės medžiagos – gryno tetrahidrokanabinolio (THC), o kambaryje priešais virtuvę, ant stiklinio stalo laikė 1,7118 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,2%, iki tol, kol 2022 m. sausio 25 d. nuo 10.15 val. iki 12.40 val. šias narkotines ir psichotropines medžiagas minėtoje vietoje kratos metu rado bei paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus pareigūnai,

t. y. padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje,

taip pat J. D. 2022 m. gegužės 16 d. apie 20.40 val., savo namo Å«kiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengtame kambaryje, panaudodamas fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino atliekančiam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo, galiojusio veikos padarymo metu 5 straipsnio 1 dalies, 2 punkte, 3 punkte, 4 punkte, atliekančiam, tarnybinę uniformÄ vilkinčiam, pagal iÅ¡kvietimÄ atvykusiam valstybės tarnautojui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiajam patruliui P. T., tai yra P. T. teikiant neatidėliotinÄ pagalbÄ asmenims, jis nevykdė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinkinės 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio P. T. reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, sugniaužęs kumščius agresyviai labai greitai ėjo link P. T., o P. T., kai Å¡is grėsmingai priartėjo, suėmus jį (J. D.) už rankos, Å¡is prieÅ¡indamasis pareigÅ«nui, tyčia suėmė policijos pareigÅ«nÄ P. T. už deÅ¡inės rankos, o Å¡iam bandant J. D. sulaikyti, parverčiant ant žemės, pastarasis prieÅ¡indamasis ir laikydamas P. T. už deÅ¡inės rankos, praradęs pusiausvyrÄ , prieÅ¡indamasis ir tyčia nepaleisdamas P. T. rankos, šį pargriovė bei abiem krentant ant žemės, užkrito mėginačiam jį sulaikyti P. T. ant deÅ¡inės rankos, Å¡iais savo tyčiniais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam P. T. deÅ¡inės plaÅ¡takos 4-o delnikaulio lūžį, tai yra sužalojimÄ , vertinamÄ nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir tokiais savo tyčiniais veiksmais pasiprieÅ¡ino vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atlikusiam – savo tarnybines pareigas vykdžiusiam pareigÅ«nui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiajam patruliui P. T. ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatÄ ,

t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte.

J. D. kaltę pripažino iÅ¡ dalies, ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 171-174, 189-191, 199-200, 2 t., b. l. 57-60) ir teisme parodė, kad pilnai pripažįstÄ kaltę dėl veikos, numatytos 259 straipsnio 2 dalyje, tačiau visiÅ¡kai nepripažįsta dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 286 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte. Suprato, kad yra kaltinamas pasiprieÅ¡inimu ir sulaužė rankÄ . Kad ranka galėjo lūžti pripažįsta, bet kad dėl jo kaltės, nepripažįsta. Pripažįsta, kad pas jį buvo kanapės ir mano, kad tai yra vaistažolė.

Pagal įstatymus žino, kad tai draudžiama ir tai yra nusikaltimas, pripažįsta ir gailisi dėl to. Tie du įvykiai - tai kitos dvi dienos. Viskas prasidėjo nuo to, kad jis gulėjo ant grindų, savo lovoje, žinojo, kad reikia tyliai pagulėt, patylėt, nes žinojo kaip policija tvarkosi atvykus, nes jam jau taip buvo. Nukentėjusysis pradėjo jo namuose daryti kratÄ . Jis jo paklausė, ar turi orderį kratÄ daryti. Jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) jį pasiuntė. Tada jis paėmė kamerÄ su telefonu, beveik pradėjo filmuoti, nukentėjusysis priėjo, sulaužė jo telefonÄ .

Jį jam padovanojo tėvas už 900 Eur. Metė į grindis. Jam (teismo pastaba – J. D.) davė smÅ«gį iÅ¡ kumščio į veidÄ , jis nukrito ir pritaikė elektroÅ¡okÄ Ä¯ pakaušį. Ir viskas. Rankos nepakėlė, galėjo tik stovėti ir žiÅ«rėti kaip jį muÅ¡a. Žino, kad prieÅ¡intis policijai nereikėtų. Apsvaigęs tuo metu nebuvo, visiÅ¡kai blaivas buvo. Nukentėjusiojo klausė, kur jie jį veÅ¡, į areÅ¡tinę ar į psichiatrinę. Sakė - į areÅ¡tinę.

Paklausė ar tikrai ir nuvežė jį į psichiatrinę, kur gavo labai blogÄ gydymÄ su psichotropiniais vaistais ir sunkiau mokytis jam dabar ir t. t. Policija atvažiavo, nes jis sudaužė televizorių. Savo tėvų daug metų prašė nupirkti naujÄ , nes jis labai garsus, trukdžių daug, o tai nesveika psichikai. Tai Å¡eimos televizorius. Pirko tÄ televizorių gal ir kartu. PolicijÄ iÅ¡kvietė tėvelis arba mamytė. Pripažįsta, kad gal ir per daug jis čia, iÅ¡ dalies savo klaidÄ priima.

Televizorius jau stovi naujas, viskas gerai, kompensuota. Supranta, kad pagyvenę žmonės jie, geriau gal buvo iÅ¡neÅ¡t tÄ televizorių iÅ¡ namų kuo toliau ir priduot. Tuo momentu, na jau tiek laiko jau tas klausimas buvo sprendžiamas, kad tai buvo optimaliausia. Gailisi dalinai dėl to, kad taip pasielgė, norėtų grÄ Å¾inti tÄ situacijÄ , kad taip nebÅ«tų. Kai jis pamatė, kad atvažiavo į psichiatrinę, iÅ¡lipo iÅ¡ policijos maÅ¡inos ir pradėjo bėgti. Tada jį pradėjo dar stipriau daužyti nukentėjusysis, laužyt rankÄ jam.

Namuose jis gavo vienÄ smÅ«gį į žandikaulį ir Å¡onkaulį. Namie griuvo ir laikė už rankos pareigÅ«nÄ , jo pozicija buvo neliesti jų, net kai jį muÅ¡a. Taip, jis krito, liko gulėti, o pareigÅ«nas iÅ¡ virÅ¡aus daužė „šokeriu“. Buvo du pareigÅ«nai, bet daugiau neatsimena, neužfiksavo ar jį mušė kitas pareigÅ«nas, nukentėjusysis jį mušė. Jis buvo nugriuvęs prie psichiatrinės, kaip filmuose puolė jį, o jis (teismo pastaba – J. D.) staugė kaip koks lokys, jam pradėjo fekalijos eiti.

Abdukcijos jis nedarė. Jis nukentėjusiojo nelietė, tik nukentėjusysis jį mušė. Toje patalpoje dar buvo antras pareigÅ«nas. Ta patalpa, kur jis gyveno, buvo. Psichiatrinėje buvo priimamasis ir medikai. Pripažįsta, kad padarė nusikaltimÄ dėl kanapių laikymo, bet dėl antro, kad pirÅ¡tÄ sulaužė - nepripažįsta. Specialiai pirÅ¡to nelaužė, nedarė to. Patalpoje nesiprieÅ¡ino. Su ieÅ¡kiniais nesutinka. Sutinka, kad gydymas galėjo kainuoti. Atlyginti neturi iÅ¡ ko, nebent galima bÅ«tų atsėdėti.

Sodros ir teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinių nesutinka atlyginti. PareigÅ«nai nieko jam nesakė, ko klausė - jam neatsakinėjo, pradėjo keiksmažodžiais, tai kai kratÄ pradėjo daryti neoficialiai, pradėjo filmuoti, sulaužė telefonÄ . Kad jis sulaikomas, pareigÅ«nai jam pasakė. Jis geranoriÅ¡kai ėjo su pareigÅ«nais, kai jie norėjo jam uždėti antrankius. Neatsimena, ar jam dėjo antrankius, ar jam rankos buvo surakintos. Namie sudaužė tik televizorių. Kai policija vedė, jis kojom jų nespardė, nieko nespardė (2 t., b. l. 153-155).

Nors kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- 2022 m. sausio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 176/2022(01), kurioje nurodyta, kad J. D. šlapime (paimtas 2022-01-25 17.00 val.) rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta (2 t., b. l. 3);

- 2022 m. sausio 25 d. kratos protokolu, kuriame užfiksuota, kad sankcionuotos kratos (Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjo 2022 m. sausio 5 d. Tadeušo Volkovskio nutartis, 1 t., b. l. 17-18) metu buvo apžiūrėtos (duomenys neskelbtini), esančios patalpos, kuriose įrengta parduotuvė. Apžiūrint parduotuvės patalpas nieko nerasta ir nepaimta. Toliau apžiūrimas pastatas, esantis už parduotuvės vidiniame kieme, kuris yra dviejų aukštų, mūrinis baltų plytų. Apžiūrėjus pirmo aukšto patalpas, nieko nerasta ir nepaimta.

Pakilus metaliniais laiptais į namo antrÄ aukÅ¡tÄ , užeinama į gyvenamosios patalpos koridorių, kurio kairėje pusėje prie sienos stovi plastikinės kėdės, sudėtos įvairios dėžės, kuriose nieko draudžiamo nerasta, deÅ¡inėje pusėje yra durys, pro kurias patenkama į duÅ¡o – tualeto patalpÄ , kuriÄ apžiÅ«rėjus nieko draudžiamo nerasta. IÅ¡ koridoriaus tiesiai patenkama į virtuvę. Virtuvės deÅ¡inėje yra įrengti virtuvės baldai. Atidarius apatinės spintelės dureles, apatinėje lentynoje buvo rastas mėlynos spalvos permatomas plastikinis maiÅ¡elis su neaiÅ¡kios kilmės džiovinta medžiaga, turinčia grybų kvapÄ â€“ maiÅ¡elis supakuotas ir užantspauduotas Nr. 011480.

Virtuvės kairėje pusėje prie sienos yra sekcija, kuriÄ apžiÅ«rint ant sekcijos stiklinės lentynos buvo rasta džiovinta žalsvos spalvos smulkinta augalinės kilmės medžiaga, turinti kanapių kvapÄ â€“ supakuota Nr. 011486. Kitoje pusėje ant lentynos rastos elektroninės svarstyklės „Palmscale 7.0“, kurios įdėtos į juodos spalvos dėklÄ (supakuotas Nr. 011485). Ant lentynos rasta dėžutė rudos spalvos su užraÅ¡u „OCB popierius, supakuota Nr. 011487. Å alia svarstyklių rastas plastikinis permatomas maiÅ¡elis su užraÅ¡u „Čecnakinis grybas“, kuriame yra neaiÅ¡kios kilmės džiovinta augalinės kilmės medžiaga – supakuota Nr. 011482.

Šalia maišelio ant lentynos guli gelsvos spalvos neaiškios kilmės augalinė medžiaga (galimai sėklos) – supakuota Nr. 011488, šalia išberta smulkinta džiovinta žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga – supakuota Nr. 011464. Ant stiklinės lentynos guli popierinio rankšluosčio skiautė, kurioje įvyniota neaiškios kilmės pilkos spalvos smulkinta augalinė medžiaga – supakuota Nr. 011462. Taip pat ant lentynos juodoje medinėje dėžutėje rastas plastikinis permatomas maišelis su užrašu „Mix sativa + Landrara+ Sekai+“, kuriame yra žalsvai rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga (sėklos) – supakuota Nr. 011465.

Sekcijos viršutinėje spintelėje rastas permatomas plastikinis maišelis su nuorūkom, baltos spalvos ir žalsvos spalvos neaiškios kilmės augaline medžiaga – supakuota Nr. 011466. Sekcijos apatinėje spintelėje juodame plastikiniame maiše rastas plastikinis permatomas maišelis su užrašu „D.“, kuriame yra žalsvos spalvos neaiškios augalinės kilmės medžiaga – supakuota Nr. 011467. Apatinėje sekcijos dalyje spintelėje rasti penki trijų litrų talpos stiklainiai, kuriuose yra žalsvos spalvos smulkinta neaiškios kilmės augalinė medžiaga, kurie supakuoti Nr. 011469, 011470, 011471, 011472, 011473 ir 0,5 litro talpos stiklainis, kuriame yra žalsvos spalvos smulkinta neaiškios kilmės augalinė medžiaga – supakuotas Nr. 011476.

IÅ¡ virtuvės tiesiai pro duris patenkama į kambarį, kurio deÅ¡inėje pusėje stovi spinta, už kurios užėjus yra pakabintos medžiaginės užuolaidos, už kurių yra įrengta patalpa, kurios viduje yra sustatyti įvairÅ«s augalai. Tarp augalų yra auginami 9 vnt. įvairaus dydžio žalios spalvos augalai, panašūs į kanapes, pasodinti į septynis vazonėlius su žemėm. Augalai buvo iÅ¡rauti iÅ¡ vazonėlių su Å¡akinimis ir supakuoti į vokÄ Nr. 011468. Patalpos sienos ir lubos yra apklijuotos atspindinčia Å¡ilumÄ medžiaga – aliuminine plėvele.

Virš augalų yra pakabintos dvi šildančios ir apšviečiančios lempos, nukreiptos į augalus, kurios buvo įjungtos – lempos su laidais ir jungikliais supakuotos Nr. 011439. Patalpoje ant grindų pastatyti stiklainiai su vandeniu bei plastikinė talpa su vandeniu. Ant stiklinio stalo stikliniame 0.5 litro talpos stiklainyje rastas folijos lankstinukas, kuriame yra neaiškios kilmės rudos spalvos augalinė medžiaga –supakuota Nr. 011475. Šalia stovi metalinis metalo spalvos indas (smulkintuvas), ant dangtelio užrašas „Amsterdam“ ir spaustinis kanapės lapo vaizdas – supakuotas Nr. 011474.

Prie įėjimo kambaryje ant sienos kairėje pusėje kabo oranžinės spalvos ryšulys su neaiškios augalinės kilmės medžiaga – supakuota Nr. 011442. Ant spintelės 0.5 litro talpos stiklainyje yra įdėtas sudrėkintas baltos spalvos popierius, kuriame susukta neaiškios kilmės augalinė medžiaga (sėklos) – supakuota Nr. 011444. Spintelės viršutiniame stalčiuje rastas baltos spalvos popierius, į kurį suvyniota juodos spalvos neaiškios kilmės augalinė medžiaga – supakuota Nr. 011446.

Daugiau apžiūrint patalpas jokių neteisėtų daiktų ir medžiagų nerasta. Kratos metu rasta ir paimta:

1. Mėlynos spalvos permatomas plastikinis maiÅ¡elis su neaiÅ¡kios kilmės džiovinta medžiaga, turinti grybų kvapÄ â€“ maiÅ¡elis supakuotas ir užantspauduotas Nr. 011480;

2. Džiovinta žalsvos spalvos smulkinta augalinės kilmės medžiaga, turinti kanapių kvapÄ â€“ supakuota Nr. 011486;

3. Elektroninės svarstyklės „Palmscale 7.0“, kurios įdėtos į juodos spalvos dėklÄ â€“ supakuotos Nr. 011485;

4. Dėžutė rudos spalvos su užrašu „OCB popierius – supakuota Nr. 011487;

5. Plastikinis permatomas maišelis su užrašu „Čecnakinis grybas“, kuriame yra neaiškios kilmės džiovinta augalinės kilmės medžiaga – supakuota Nr. 011482;

6. Gelsvos spalvos neaiškios kilmės augalinė medžiaga (galimai sėklos) – supakuota Nr. 011488;

7. Džiovinta žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga – supakuota Nr. 011464;

8. Popierinio rankšluosčio skiautė, kurioje įvyniota neaiškios kilmės pilkos spalvos smulkinta augalinė medžiaga – supakuota Nr. 011462;

9. Plastikinis permatomas maišelis su užrašu „Mix sativa + Landrara+ Sekai+“, kuriame yra žalsvai rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga (sėklos) – supakuota Nr. 011465;

10. Permatomas plastikinis maišelis su nuorūkom, baltos spalvos ir žalsvos spalvos neaiškios kilmės augaline medžiaga – supakuota Nr. 011466;

11. Plastikinis permatomas maišelis su užrašu „D.“, kuriame yra žalsvos spalvos neaiškios augalinės kilmės medžiaga – supakuota Nr. 011467;

12. Penki trijų litrų stiklainiai, kuriuose yra žalsvos spalvos smulkinta neaiškios kilmės augalinė medžiaga, kurie supakuoti Nr. 011469, 011470, 011471, 011472, 011473; 13. 0,5 litro talpos stiklainis kuriame yra žalsvos spalvos smulkinta neaiškios kilmės augalinė medžiaga – supakuotas Nr. 011476;

14. Metalinis metalo spalvos indas (smulkintuvas) ant dangtelio užrašas „Amsterdam“ ir spaustinis kanapės lapo vaizdas – supakuotas Nr. 011474;

15. Ryšulys, oranžinės spalvos su neaiškios augalinės kilmės medžiaga – supakuotas Nr. 011442;

16. Sudrėkintas baltos spalvos popierius, kuriame susukta neaiškios kilmės augalinė medžiaga (sėklos) – supakuota Nr. 011444;

17. Baltos spalvos popierius į kurį suvyniota juodos spalvos neaiškios kilmės augalinė medžiaga – supakuota Nr. 011446 (1 t., b. l. 22-26);

- 2022 m. kovo 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 1 1-228 (22), 11-469 (22) nurodyta: 1-5. Trijuose ir dviejuose vokuose tirti pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Pakete su plomba Nr. 011486 kanapių (antžeminių dalių) masė yra 1,5604 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose yra 0.9 %. Pakete su plomba Nr.011464 kanapių (antžeminių dalių) masė yra 0,2472 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose yra 7,6 %.

Pakete su plomba Nr. 011465 (miÅ¡inyje su sėklomis) kanapių (antžeminių dalių) mase yra 0,0211 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose yra 1.4 %. Voke su plomba Nr. 011468 kanapių (antžeminių dalių) masė yra 5.5600 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose yra 1.5 %. Voke su plomba Nr. 011475 kanapių (antžeminių dalių) masė yra 1.71 18 g, delta-9-tetrahidrokanahinolio koncentracija jose yra 15,2 %. Kanapės (antžeminės dalys) yra narkotine medžiaga. įraÅ¡yta j Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ rašų, patvirtintų 2000 m. sausio 6 d.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.

5. l-Ä jį sÄ raÅ¡Ä . Pakete su plomba Nr. 011466 prie nuorÅ«kų supakuotas augalinių dalelių miÅ¡inys yra tabako ir narkotines medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) miÅ¡inys ir pakete su plomba Nr. 011462 yra medžiagos, panaÅ¡ios į pelenus, tabako ir narkotines medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) miÅ¡inys. Pakete su plomba Nr. 011466 prie nuorÅ«kų supakuoto pateiktų kanapių (antžeminių dalių) ir tabako miÅ¡inio masė – 0,5559 g, jame yra 0,0083 g (1,5 %) psichotropines medžiagos gryno tetrahidrokanabinolio (THC).

Pakete su plomba Nr. 011462 medžiagos panaÅ¡ios į pelenus ir kanapių (antžeminių dalių) ir tabako miÅ¡inio masė – 0,1613 g, jame yra 0,0003 g (0,2 %) psichotropines medžiagos – gryno tetrahidrokanabinolio (THC). Viso tirti pateiktuose miÅ¡iniuose yra 0.0086 g gryno tetrahidrokanabinolio (THC). Tetrahidrokanabinolis miÅ¡iniuose ir tirpaluose yra psichotropinė medžiaga, įraÅ¡yta į 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ rašų“ 1-Ä jį sÄ raÅ¡Ä .

Paketuose su plombomis Nr. 011465, Nr. 011444, Nr. 011446 tirti pateiktos sėklos yra kanapių (Cannabis spp.) sėklos. Tirti pateikta 0,1735 g, 0,0211 g ir 0.0626 g kanapių sėklų. Nustatyti kanapių rūšį ir veislę pagal sėklų morfologinius požymius negalima, todėl nustatyti ar tirti pateiktos kanapių sėklos yra pluoštinių, ar narkotinių veislių kanapių sėklos negalima. Pakete su plomba Nr.011467, dviejuose 3 litro talpos stiklainiuose su plombomis Nr. 011470 ir Nr. 011471 tirti pateikta augalinė medžiaga yra pluoštinės kanapės (antžeminės dalys).

PluoÅ¡tinės kanapės prie narkotinių ir psichotropinių medžiagų nepriskiriamos. Pakete Nr. 554976 tirti pateikta augalinė medžiaga yra narkotine medžiaga – daržinės aguonos (Papaver somniferum L.) dėžutės su stiebelių likučiais. Tirti pateiktų aguonų (be sėklų) masė – 87,800 g. Aguonos ir jų dalys (iÅ¡skyrus sėklas) yra narkotinė medžiaga, įraÅ¡yta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ rašų, patvirtintų 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, 1-Ä jį sÄ raÅ¡Ä .

Pakete Nr. 554975, paketuose su plomba Nr. 011480, Nr. 011442 tirti pateikti paprastosios musmirės (Amanita muscaria (L.Fr.)Hook) vaisiakūniai. Pakete su plomba Nr. 011482 tirti pateikti susmulkinti grybų vaisiakūniai, turintys požymių, būdingų česnakiniam mažūniui (Marasmius scorodonius (Fr.: Fr.)Fr.). Medžiagų, priskiriamų prie narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tirti pateiktuose grybų vaisiakūniuose nėra. Pakete su plomba Nr. 011466 esančiose nuorūkose ir pakete Nr. 537512 tirti pateikta augalinė medžiaga yra tabakas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų šiame tabake nėra.

Pakete Nr. 538354 tirti pateiktuose milteliuose narkotinių ir psichotropinių medžiagų nėra. Trijuose 3 litro talpos stiklainiuose ir 0,5 litro stiklainyje su plombomis Nr. 011469, Nr. 011472, Nr. 011473 Nr. 011476 ir pakete su plomba Nr. 011488 esančiose augalinėse medžiagose narkotinių ar psichotropinių medžiagų nėra (1 t., b. l. 38-44);

- 2021 m. gruodžio 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos Evelinos Rožkovienės tarnybiniu pranešim dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad pradėtas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje., tyrimas, nurodyta, kad buvo gauta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos valdybos informacija Nr. 10-38(DS)-4238RN, kad (duomenys neskelbtini) įmonėje, kurios pavadinimas „Viskas po truputį“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), yra galimai auginamos augalinės kilmės narkotines medžiagos. Augalinės kilmės medžiagų auginimu rūpinasi V. D., gimęs (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) Išaugintas ir paruoštas narkotines medžiagas galimai laiko namuose V. D., adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6-8);

- 2022 m. gegužės 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Katažynos Ilcevič tarnybiniu praneÅ¡imu dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo nurodyta, kad nustačius (2022 m. kovo 8 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 1 1-228 (22), 11-469 (22)) laikė nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tikslinga ikiteisminį tyrimÄ tęsti pagal nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 9-11);

- nukentėjusiojo P. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b. l. 125-126, 142-144) ir teisme, kad su kaltinamuoju nėra pažįstamas ir pirmÄ kartÄ pamatė per iÅ¡kvietimÄ . Gavo praneÅ¡imÄ dėl smurto artimoje aplinkoje, kad sÅ«nus elgiasi agresyviai, jam psichikos paÅ«mėjimas, nevartoja vaistų, namie sudaužė televizorių, baldus. Atvyko į Nemenčinę. Juos pasitiko senstelėjęs vyriÅ¡kis, turbÅ«t jo tėvas, paaiÅ¡kino, kad nežino, kÄ daryti su sÅ«numi, nesusitvarko ir kad jiems labai sunku, sÅ«nus vartoja narkotines medžiagas, kokias, paaiÅ¡kinti negalėjo.

Sužinojęs, kad iÅ¡kviesta policija, kaltinamasis nubėgo į Å«kinį pastatėlį Å¡alia namo ir ten užsirakino. Jie nuėjo ten, buvo užrakinta, pabeldė, jis neatidarė, tėvas atnešė kirvį ir sakė iÅ¡laužti duris, nes buvo suinteresuotas atidaryti duris. Tėvas išėjo, jie su kaltinamuoju bandė užmegzti pokalbį. Matė, kad jis yra įsitempęs, kad jo kumščiai sugniaužti, prakaitas pila, jis susinervinęs vaikÅ¡to. Jis nuėjo į patalpos galÄ ir sakė, kad jei atvažiuos greitoji, tai bus blogai, kad jis niekur nevažiuos.

Pranešė budėtojui, kad vyriškis taip elgėsi, kad gal būt jam psichikos sutrikimai ir greičiausiai atvažiuos medikai. Jis išgirdo, kad yra iškviesti medikai, jis pradėjo eiti į juos greitu žingsniu. Jis (teismo pastaba – P. T.) taip įsivertino, kad naudoti dujas ar prietaiso nespės paruošt, tada buvo priimtas sprendimas naudoti kovinius veiksmus. Prieš tai jis buvo įspėtas, kad jei jis priešinsis, nevykdys reikalavimų, tai bus panaudoti koviniai veiksmai. Buvo išsakytas reikalavimas, kad jis stovėtų ramiai, laikytųsi saugaus atstumo.

Jis neklausė, todėl buvo priimtas sprendimas jį parversti ant žemės, uždėti antrankius, o kaltinamasis jam suėmė už deÅ¡inės rankos. Jis prarado pusiausvyrÄ , ėmė kristi. Jis (teismo pastaba – P. T.) norėjo paleisti jį, nekristi, o jis (teismo pastaba – J. D.) jam laikė deÅ¡inę rankÄ . Ta deÅ¡inė ranka krito ant žemės jo laikoma, nes negalėjo iÅ¡traukti ir jisai užkrito ant virÅ¡aus. Jis laikė viena ranka. Jie abu nukrito, jis (teismo pastaba – P. T.) iÅ¡traukė impulsinį prietaisÄ â€žtazerį“, pas jį kairėje pusėje buvo ir jis buvo panaudotas.

Tada kaltinamasis jo rankÄ paleido, pats atsistojo, atsitraukė. Jis (teismo pastaba – P. T.) Å¡iek tiek pasislinko į Å¡onÄ . Jis pasakė, kad bus ramus, kažkas tai tokio, ir atsigulė į savo lovÄ . Nenorėjo jo dar labiau iÅ¡provokuoti, o juo labiau, tÄ rankÄ skaudėjo, jie tiesiog laukė, kol atvažiavo medikai, su juo bandė bendrauti, jis sakė - ne tavo reikalas, kad niekur nevažiuos, ir visa kita, tuomet medikai ėmėsi. Jis elgėsi agresyviai, buvo kilusi grėsmė tiek medikams, tiek jiems, buvo nuspręsta vežti jį ne medikų automobiliu, o jų sulaikymo kapsule.

Vežti į psichiatrinę ligoninę buvo medikų sprendimas, buvo įvertinta rizika, spręsta tiek dėl jų saugumo, tiek dėl medikų, jog medikai važiuos atskirai, o jie važiuos paskui. Atvykus į psichiatrinę, ten yra du korpusai, vienas agresyviems pacientams, kitas - ne. Su juo atvyko bendrauti gydytoja. IÅ¡ jo pusės buvo nenoras atsakinėti į klausimus. Vyko perėjimas iÅ¡ vieno pastato į kitÄ . Išėjo keli sanitarai, kurie dirba su agresyviais pacientais, ir jis tuo metu pradėjo bėgti.

Ėmė vytis sanitarai, jo porininkas ir gale jis (teismo pastaba – P. T.) bėgo. Tuo metu porininkas parvertė ant žemės, jis tuo metu irgi pribėgo. Jam (teismo pastaba – J. D.) buvo uždėti antrankiai, jis buvo nuvestas į kitÄ pastatÄ , jis elgėsi agresyviai, jį paguldė, taikė kažkokį medikamentinį gydymÄ . Jie yra patruliai, nėra tyrėjai, jiems neįdomu, kas pas jį yra namuose, stalčiuje, dar kažkur, tai ne jų funkcijos. Jie yra vieÅ¡osios tvarkos palaikytojai, o gavo ir reagavo į iÅ¡kvietimÄ .

„Tazerį“ jau panaudojo, kai jis užkrito ant rankos. SmÅ«gio į veidÄ nebuvo, jie nerizikuotų. Pastebėjo, kad kamera įjungta, kad ji mirksi ir tik tada įėjo į namÄ . Kad nepateikė įraÅ¡o, tai jau techniniai kažkokie nesklandumai. Bet tikrai ne dėl jų kaltės. Jie kamerÄ Ä¯jungia, įsitikina, kad filmuoja, iÅ¡jungia po įvykio. Civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Neturtinė žala pasireiÅ¡kia tuo, kad jis negalėjo vairuoti, jam reikėjo kreiptis į gydytojus, į abdukcijas, jam reikėdavo kviestis taksi, praÅ¡yti draugų, mokėti už kurÄ .

Ä®vairÅ«s tokie nepatogumai. Buvo perkami vaistai, tai čia finansinė, ir moralinė žala dėl fizinio skausmo ir nepatogumų. Tie nepatogumai užtruko visÄ vasarÄ , jam tÄ rankÄ skaudėjo, reikėjo reabilitacijos. Jis prašė priteisti 1000 Eur neturtinės žalos. Nedarbingas buvo Å¡iais metais dėl to paties įvykio, nes Å¡itos rankos jam buvo sutrikus pirÅ¡to funkcija. Buvo planuojama operacija. Jam sunkėjo, negalėjo dirbti, atlikt funkcijų su ginklu, negalėjo vairuoti. Dar skausmas ir visa kita.

Buvo planuojama operacija, paskui pasakė, kad po operacijos gali dar labiau pablogėti, operacija gali duot daugiau žalos negu naudos. Buvo konsultuotis pas kelis chirurgus, jam pasakė, kad čia labai rizikinga operuoti. Buvo reabilitacijoje. Disfunkcija rankos buvo įvykusi. Jis ėjo vertintis traumÄ Ä¯ ekspertizės komisijÄ . Buvo nustatyta, kad jis yra netinkamas toliau tęst tarnybÄ . Dėl Å¡io asmens veiksmų Å¡iai dienai jis yra bedarbis. Å iuo metu yra atleistas, nes pripažįstamas, kad yra netinkamas.

Sutrikimas yra susijęs su Å¡iuo įvykiu. Gydytojas jam negalėjo iÅ¡duoti biuletenio, nes Sodra neleido. Sodra iÅ¡mokėjo tiek, kiek galėjo. Po to darė pertraukÄ , iÅ¡naudojo visas atostogas kiek turėjo. Dabar yra darbo biržoje. Paskutinė darbo diena policijoje buvo kovo 7 d. Atvykus į gydymo įstaigÄ , padarė rentgenÄ ir uždėjo gipsÄ . Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus nukentėjusysis papildomai paaiÅ¡kino, kad su ranka negerai pajuto, kai atsistojo, tas adrenalinas ir iÅ¡gÄ stis jau praėjo, pastebėjo, kad skauda ir atsiranda tinimas.

Tinimas atsirado nuo krumplio į viršų. Čia kai atsistojo, kai kaltinamasis atsitraukė, pastebėjo, kad skauda. Kai jis (teismo pastaba – J. D.) pabėgo iÅ¡ gydymo įstaigos, vijosi jo porininkas, paskui sanitarai, jis iÅ¡ galo nebėgo, bet greitu žingsniu ėjo. Kas jį parvertė ant žemės - nematė. Jo tiesioginių veiksmų ten nebuvo. Kur buvo kaltinamasis negalėjo prisiminti, kadangi praėjo daug laiko. Tik tuo metu, kai įėjo medikai, su medikais bendravo. Kas liečia pasiprieÅ¡inimÄ , tai kaltinamojo motinos nebuvo.

Tokio veiksmo kaip telefono atėmimas - nebuvo. Jie nematė telefono. Dėl kameros techninių kliūčių iÅ¡orinių jie nepastebėjo. Patruliai įrašų neperžiÅ«rinėja. Jie patys tuo labiau neperžiÅ«rinėja. Jis nedirba su įraÅ¡ais, nežino, kur jis perkeliamas, kur tie įraÅ¡ai keliauja. „Tazerį“ naudojo vienÄ kartÄ priliečiant, kai jie nugriuvo, kad asmuo atsitrauktų. Kaip kaltinamasis buvo parverstas nematė. Svarstytų civilinį ieÅ¡kinį sumažinti, jei asmuo sutinka ir prisipažįsta.

Bet jei jis neprisipažįsta, tai jis iÅ¡ savo pusės irgi nemato, kodėl turi mažinti ieÅ¡kinį. Perskaitė priesaikÄ ir kalbėjo tiesÄ . Naudojo specialiÄ sias priemones, o ne kažkokius smÅ«gius. Rankos lūžis nebuvo nuo pirmo smÅ«gio, nes nebuvo jokių smÅ«gių suduota. Jie suvokia, kad jų veiksmai tuo metu yra įraÅ¡inėjami. Jie „body“ kamerÄ nusiima ir jų funkcija baigta, nieko nekelia ir neiÅ¡iminėja. Sekos pasakyt negali, bet atvažiavo kartu, nes niekas kitaip nepriimtų (2 t., b. l. 155-157);

- liudytojo E. K. (E. K.) ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 149-151), kurie buvo pagarsinti teisme BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kuriuos liudytojas patvirtino, tai pat teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad dėl praėjusio laiko nepamena. Buvo gavę praneÅ¡imÄ , kad vyksta smurtas artimoje aplinkoje, kad sÅ«nui sutriko sveikata. Tėvas nurodė savo sÅ«nų, nuėjus pas jį, nevykdė jų reikalavimų atsitraukti (ėjo link jų). Kai žmogus turi psichinį sutrikimÄ jie turi padaryti viskÄ , kad nebÅ«tų sutrikdyta kitų sveikata, reikalavo laikytis atstumo. Žmogus ėjo, įvyko grumtynės. Praėjo laiko, todėl nepamena. Po to buvo panaudotos specialios priemonės, atsistojo atsitraukė. Kiek pamena, pagriuvę buvo kaltinamasis ir jo porininkas, jam atrodo, abu atsistojo. Atvyko greitoji, sakė, kad turi psichologinių sutrikimų ir vežė į ligoninę, gal jie vežė, buvo linkęs prieÅ¡intis, kad nesutrikdytų ir kitų sveikatos. Naujosios Vilnios ligoninė. Ten irgi pabendravo, buvo nuspręsta į kitÄ korpusÄ vežti. Kaltinamasis bandė bėgti, buvo sulaikytas. Bėgo paskui jį jie ir sanitarai. Nepamena ar nukentėjusysis gaudė kartu. Nelabai pamena, kaip viskas įvyko. Pareigos vienodos, jie veikia bendrai ir vienas kitam nenurodinėja. Pas kolegÄ buvo „Body“ kamera. Jie neturi prieigų prie „Body“ kamerų. Negali pasakyti, kas atėmė ir ar atėmė telefonÄ iÅ¡ kaltinamojo. Neatsimena ar bandė filmuoti kaltinamasis. Naudojo kolega impulsinį prietaisÄ â€žTazer“. Gali bÅ«ti, kad du kartus buvo naudotos specialios priemonės. Nematė į kokias kÅ«no dalis buvo nukreiptos specialios priemonės. Viskas priklauso nuo aplinkybių. Sulaukė vietoje greitosios, gal ir kalbėjo dėl kaltinamojo. Jie nustatė ir pasakė, kad reikia vežti. IÅ¡ namų vežė į ligoninę (2 t., b. l. 188-189);

- liudytojas J. D. (J. D.) ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė (1 t., b. l. 153-156). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. D. sutiko duoti parodymus ir parodė, kad susikivirčijo žmona su sÅ«numi, jis pradėjo rėkti, pasakė, kad motina neduoda vaistų, jei neduoda, vadinasi nereikia. Paėmė televizorių, numetė iÅ¡ antro aukÅ¡to į pirmÄ ir sudaužė. Nubėgo pas save į Å«kini pastatÄ , jis (teismo pastaba – J. D.) sakė, kad kvies policijÄ . IÅ¡kvietė policijÄ , jie kenčia seniai. Atvyko pareigÅ«nai, pasakė, kad arba vežkite į komisariatÄ paroms, arba į ligoninę. Bijojo, kad dar kažkÄ padarys. Buvo priežasčių, kad gali dar kažkÄ padaryti. PrieÅ¡ kurį laikÄ jis perplaukė ežerÄ , jį atvežė svetimi žmonės. SÅ«nus turi psichinį sutrikimÄ . BÅ«na priepuoliai, vartoja narkotines medžiagas. Nevalgo nieko, turi priklausomybę. Pagalvojo, kad pareigÅ«nai gali jį apraminti. Galvojo, turi specialias priemones, kad jį sugebės nuvežti į ligoninę. Praėjo agresyvumas, kai nuėjo pas save. Atvyko policija, jam atrodo, nuvedė juos prie durų. SÅ«nus nenorėjo atidaryti durų, bet jis (teismo pastaba – J. D.) pasakė, kad gali pats atidaryti. SÅ«nus pareigÅ«nus įleido ir nuėjo į savo butÄ . Galvojo, pareigÅ«nai gali sutvarkyti. Toliau nieko nežino. Nepamena, kur žmona buvo tuo metu, kai ėjo pas sÅ«nų. Galėjo tik klausti žmonos ar atvyko greitoji. Seniai visos bėdos su sÅ«numi vyksta;

- 2022 m. gegužės 2 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. 89TPK-182/2022, kurioje nurodyta, kad J. D. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), siekiant objektyviai įvertinti jo psichikos bÅ«senÄ , gebėjimÄ suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 19);

- 2022 m. spalio 13 – lapkričio 28 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-214/2022, kuriame nurodyta, kad: 1. J. D. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu 2022-01-24 konstatuojamas (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini); pagal savo psichikos bÅ«klę jis tuo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 2022-05-16 konstatuojama (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); pagal savo psichikos bÅ«klę jis tuo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 2. Å iuo metu J. D. konstatuojamas (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini); pagal savo psichikos bÅ«klę jis Å¡iuo metu gali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti; 3. Ä®tariamų nusikalstamų veikų padarymo metu J. D. nebuvo laikino psichikos sutrikimo bÅ«senoje; 4. Dėl J. D. psichikos bÅ«klės su juo gali bÅ«ti atliekami tyrimo veiksmai, jis gali stoti prieÅ¡ teismÄ ; 5. J. D. taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones nėra pagrindo (2 t., b. l. 33-41);

- teisiamojo posėdžio metu apklausto eksperto Manto Juodakio parodymais, kad tvirtina savo iÅ¡vadÄ Å¡ioje byloje tokiÄ , kokia suformuluota ekspertizės akte, kadangi nėra gavęs kitų duomenų. Veikų metu nustatinėti nepakaltinamumo kriterijai, įvertinta bÅ«klė dėl procesinių veiksmų, klausimai atsakyti pagal tuos uždavinius. Jo psichikos bÅ«klė po to momento buvo įvertina psichiatrinėje ligoninėje ir psichikos sutrikimo požymiai buvo apraÅ¡yti kaip abstinencijos bÅ«klė, kažkokios psichozės nebuvo konstatuota, ir tas elgesys, kiek matyti tiek iÅ¡ medicininės dokumentacijos, tiek iÅ¡ liudytojų, tai yra apibÅ«dinama kaip abstinencijos bÅ«klė ir abstinencijos simptomai.

Jie iÅ¡ esmės netrukdo asmens gebėjimo suvokti veikos aplinkybes ir valdyti savo veiksmų, nebuvo peržengta ta linija, kadangi tai apsiriboja abstinencijos simptomatika, dėl to nemato pagrindo dar papildomai tirti, nes tai buvo įvertinta ekspertizės metu. IÅ¡ esmės, kaip ir minėjo, po to epizodo buvo patekęs į psichiatrijos stacionarÄ , pagrindinė diagnozė buvo nustatyta dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo ir tas elgesys agresyvus, neprognozuojamas, bet nulemtas bÅ«tent abstinencijos. Kaltinamasis turi psichikos sutrikimų, jie nepasireiÅ¡kia tokiais mÄ stymo sutrikimais, kad asmuo negebėtų suprasti savo veiksmų, tas sutrikimas yra, reikalinga jį stebėti, tačiau jis ne tiek iÅ¡reikÅ¡tas, kad apribotų jo gebėjimÄ suprast savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti.

IÅ¡ esmės tam, kad rekomenduoti priemones, bÅ«tina nustatyti nepakaltinamumo kriterijų ir Å¡iuo atveju jo nebuvo nustatyta, todėl nėra pagrindo rekomenduoti priverčiamųjų medicinos priemonių tame tarpe jas ir taikyti. Å iuo atveju galima rekomenduoti gydytis bendrais pagrindais. Pats psichikos sutrikimas nustatytas, tam tikrais atvejais jis gali trikdyti asmens gebėjimÄ suprasti veiksmų esmę. IÅ¡ esmės vertinant nepakaltinamumo kriterijus sprendžiam tam momentui, bet konkrečiai veikai, teoriÅ¡kai gali bÅ«ti, kad kitom veikom, kitu metu gali bÅ«ti nustatyti nepakaltinamumo kriterijai, tai Å¡iuo atveju ir buvo nustatinėjami konkrečioms veikom, konkrečiu metu ir ekspertizės metu nustatinėjami procesinio veiksnumo kriterijai.

Nustatyta, kad būtent tuo metu tų veikų metu nebuvo tie simptomai tiek išreikšti, kad jis negebėtų suprasti tos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, ekspertizės metu nebuvo išreikštų psichikos sutrikimų dėl ko negalėtų suprasti savo veiksmų ir valdyti jų. O visais kitais momentais reiktų vertinti atskirai (2 t., b. l. 199-200);

- 2022 m. gegužės 17 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad P. T. pateikė iÅ¡raÅ¡Ä Nr. LIN:22-SPZ33649 iÅ¡ VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, kuris buvo įkeltas į IBPS (1 t., b. l. 132-135);

- 2022 m. gegužės 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje G1602/2022(01) nurodyta, kad remiantis P. T., gim. (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikia iÅ¡vadÄ : 1. P. T. nustatytas deÅ¡inės plaÅ¡takos 4-0 delnakaulio lūžis, padarytas minėta sritį paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022-05-16); 2. Nustatytas sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl pastarojo sužalojimo, sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Nukentėjusysis, patiriant nustatytÄ sužalojimÄ , galėjo jausti fizinį skausmÄ ; 3. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nustatytas sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; 4. Sužalojimo vietoje požymių, leidžiančių spręsti apie žalojusio įrankio formÄ , dydžius ar žalojusių įrankių skaičių, neužsifiksavo. Nustatytas sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas tiek suduodant smÅ«gį nukentėjusiajam į nurodytÄ kÅ«no sritį, tiek ir pačiam nukentėjusiajam griÅ«vant bei minėta kÅ«no sritimi atsitrenkiant į kietÄ bukÄ daiktÄ ; 5. Nustatytas sužalojimas neatspindi nukentėjusiojo kÅ«no pozos, sužalojimo jam padarymo metu; 6. Atsakyta iÅ¡vados 4-ame punkte (1 t., b. l. 139-140);

- 2022 m. gegužės 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Robert Bužinskij tarnybiniu praneÅ¡imu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasiprieÅ¡inimo valstybės tarnautojui ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje. Nurodyta, kad 2022-05-16 apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini), J. D., gim. (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui, t. y. Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiajam patruliui P. T. bandant sulaikyti teisėtus policijos pareigÅ«no reikalavimus nevykdantį J. D., pastarasis tyčia suėmė vyriausiajam patruliui P. T. už deÅ¡inės rankos, grumtynių metu J. D. laikydamas vyriausiajam patruliui P. T. už deÅ¡inės rankos prarado pusiausvyrÄ bei krisdamas ant žemės nukrito ant vyriausiojo patrulio P. T. deÅ¡inės rankos, ko pasekoje pastarasis pajuto stiprų fizinį skausmÄ . Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje vyriausiajam patruliui P. T. buvo nustatytas deÅ¡inės plaÅ¡takos IV-o delnakaulio lūžis (1 t., b. l. 64-66);

- 2022 m. gegužės 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. T. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir nukentėjusiojo P. T. apklausos protokoluose (1 t., b. l. 69-70);

- 2022 m. gegužės 17 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu ir pridėta fotolentele, kurioje užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ra. ApžiÅ«ros objektas – Å«kinis pastatas nurodytu adresu. Protokole nurodyta, kad teritorija aptverta metaline tvora. Užėjus pro vartelius į teritorijÄ , Å«kinis pastatas yra deÅ¡inėje pusėje nuo gyvenamo namo. Įėjimas į Å«kinį pastatÄ yra užlipus metaliniais laiptais. Įėjimo durys medinės. Užėjus pro duris patenkama į koridorių, iÅ¡ koridoriaus patenkama į kambarį Nr. 1, kuriame yra virtuvės komplektas, stalas su kėdėmis, spinta, veidrodžiu. Kambarys Nr. 1 yra pereinamasis, iÅ¡ jo patenkama į kambarį Nr. 2., kuriame kairėje pusėje yra fotelis, tiesiai prie lango ant žemės guli čiužinys, deÅ¡inėje kambario pusėje yra sofa lova, Å¡alia jos stovi stalas, ant kurio yra monitorius, kompiuterinių žaidimų vairas, metalinė dėžutė su joje esančiomis cigaretėmis. Tyrimui reikÅ¡mingų duomenų neužfiksuota. Ūkinis pastatas nėra filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 81-86);

- 2022 m. liepos 28 d. P. T. pareiškė 1000 eurų civilinį ieškinį ir pripažintas civiliniu ieškovu dėl jam nusikalstama veika padarytos 1000 eurų neturtinės žalos (1 t., b. l. 145-147); patikslintu ieškiniu nukentėjusysis prašo priteisti 10 000 eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b.l. 180);

- 2022 m. birželio 2 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasa atstovaujama Teisės skyriaus vedėjos Martynos Langės pareikštu ieškiniu Nr. 32055 dėl 102, 80 eurų žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui dėl nukentėjusiojo P. T. gydymo. 2022-06-06 nutarimu pripažinta civiliniu ieškovu dėl PSDF padarytos turtinės žalos (1 t., b. l. 89-97);

- 2022 m. rugsėjo 8 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atstovaujamas teisės ir personalo skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgitos Čepaitienės pareiškė 3155,58 eurų civilinį ieškinį dėl P. T. išmokėtų valstybinio socialinio draudimo lėšų dėl šio sužalojimo ir nedarbingumo. 2022-09-22 nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu dėl VSDFV Vilniaus skyriui padarytos 3155, 58 eurų turtinės žalos (1 t., b. l. 99-122), patikslintu ieškiniu VSDFV Vilniaus skyrius prašo priteisti 6459,78 eur turtinės žalos (t. 2, b.l. 126-127).

 

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos 259 straipsnio 2 dalyje

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Å io straipsnio dispozicijoje numatyti alternatyvÅ«s veiksmai įstatymų leidėjo vertinami kaip baudžiamasis nusižengimas, o neteisėto disponavimo psichikÄ veikiančiomis medžiagomis, kaip nusikalstamos veikos, pavojingumÄ Å¡iuo atveju mažina objektyvusis kriterijus, tai yra nedidelis narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kuriomis buvo disponuojama, kiekis. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kilti užtenka to, kad asmuo atliktų bet kurį iÅ¡ straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veiksmų, kelių, vienarūšių, alternatyvių veiksmų atlikimas neturi įtakos veikos kvalifikacijai, nepaisant to ar asmuo įgyvendins straipsnio dispozicijoje nurodyta vienÄ veiksmÄ ar kelis, jo veiksmai vis tiek bus kvalifikuojami pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tačiau kiekvienas iÅ¡ alternatyvių veiksmų turi bÅ«ti įrodinėjamas atskirai.

Kaltinamasis J. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltę dėl šio baudžiamojo nusižengimo pripažino visiškai. Teigė, kad narkotines medžiagas laikė savo reikmėms. Nors žinojo ir suprato, kad įstatymas draudžia laikyti narkotines medžiagas, tačiau kaltinamojo nuomone, tai yra vaistažolė, nors jam žinoma, kad pagal įstatymus tai draudžiama. Kanapes jis augino ir džiovino pats. Vartojo vienas, su niekuo nesidalino. Šias aplinkybes patvirtina kartos protokole užfiksuoti duomenys, kuriame nurodoma, kad buvo apžiūrėtas pastatas adresu: (duomenys neskelbtini), o tiksliau patalpa, kurioje gyvena kaltinamasis J. D.. Kratos metu įvairiose vietose buvo rasta džiovintos žalsvos spalvos smulkintos augalinės kilmės medžiagos, taip pat 9 vienetai įvairaus dydžio žalios spalvos augalų, panašių į kanapes, pasodintų į septynis vazonėlius su žemėmis. 2022 m. kovo 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 1 1-228 (22), 11-469 (22) nurodyta, kad dalis kratos metu paimtų medžiagų yra narkotinės medžiagos - kanapių antžeminės dalys. Kaltinamojo gynėja sutiko, jog nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, pažymėjo, jog kaltinamasis dėl šios veikos prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi.

Ištyrus ir įvertinus byloje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes ir surinktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis J. D. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: pastato antrame aukšte, virtuvėje, sekcijoje, laikė 1,5604 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 0,9%; 0,2472 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 7,6%; 0,0211 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 1,4% bei 0,0083 g (1,5%) psichotropinės medžiagos – gryno tetrahidrokanabinolio (THC), 0,0003 g (0,2%) psichotropinės medžiagos – gryno tetrahidrokanabinolio (THC), o kambaryje priešais virtuvę, ant stiklinio stalo laikė 1,7118 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,2%, iki tol, kol šias narkotines ir psichotropines medžiagas kratos metu rado policijos pareigūnai. Nustatyta, kad kaltinamasis laikė kanapes, kurių bendra masė yra 3,5491 gramų. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, kanapių (antžeminių dalių) masė, kuri yra ne didesnė nei 5 gramai yra laikoma nedideliu kiekiu. Nedidelis rastos medžiagos kiekis, kaltinamojo parodymai, specialisto išvada, kuri patvirtina, kad kaltinamojo šlapime rasta medžiagos, susidarančios organizme pavartojus kanapių, patvirtina, jog kaltinamasis šias narkotines medžiagas laikė su tikslu sau vartoti ir tikslo jas parduoti ar kitaip platinti neturėjo, todėl padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 286 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto kvalifikuojamasis požymis konstatuojamas tada, kai žmogaus sveikata tyčiniais kaltininko veiksmais nesunkiai sutrikdoma dėl tarnybos pareigų vykdymo, kai tyčiniu nesunkiu sveikatos sutrikdymu siekiama nutraukti tokiÄ veiklÄ dabartyje ar siekiant užkirsti keliÄ tokiai veiklai ateityje. Tarnybos pareigų vykdymu laikomi asmens veiksmai, susiję su jo profesija, valstybės tarnyba arba darbo sutartis su valstybės, savivaldybės, privačia ar kitokia nustatyta tvarka registruota įstaiga, įmone ar organizacija nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos ar su verslininku, kurio veikla neprieÅ¡tarauja įstatymams. Å is kvalifikuojantis požymis atsiranda tada, kai žmogui nesunkiai sutrikdoma sveikata dėl tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo kerÅ¡taujant už tokiÄ veiklÄ praeityje, kai nesunkiu sveikatos sutrikdymu siekiama nutraukti tokiÄ veiklÄ dabartyje bei kai nesunkiai sutrikdoma sveikata siekiant užkirsti keliÄ tokiai veiklai ateityje. Visais atvejais nusikaltimo priežastis yra nukentėjusio piliečio ar tarnybos pareigų vykdymas.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiÅ¡kiai įvardija Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dÄ â€“ fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-467/2014 ir kt.). PasiprieÅ¡inimas taip pat gali pasireikÅ¡ti valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo subjekto muÅ¡imu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smÅ«giais rankomis ir rankine, draskymusi, smÅ«giavimu taburete, nors smÅ«gio buvo iÅ¡vengta, dÅ«rimu peiliu, Å¡aunamojo ginklo panaudojimu prieÅ¡ jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015, 2K-246-942/2020), (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. birželio 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-193-928/2023).

Kaltinamasis J. D. savo kaltės nepripažino ir tvirtino, kad jis nesiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nams ir nesužalojo policijos pareigÅ«no P. T.. Teigė, kad pareigÅ«nai naudojo smurtÄ prieÅ¡ jį, o tiksliau, nukentėjusysis sudavė smÅ«gį į veido sritį, į Å¡onkaulių sritį, taip pat naudojo prieÅ¡ jį elektros impulsinį prietaisÄ â€žTazer“. Jis patvirtino, jog pareigÅ«nams nuvežus kaltinamÄ jį į psichiatrinę ligoninę, jis bandė bėgti ir jį sulaikę pareigÅ«nai vėl naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ jį.

Tačiau nukentėjusiojo P. T., liudytojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai buvo nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki ir visiÅ¡kai atitinka nustatytas bylos aplinkybes. Liudytojas E. K. teisiamojo posėdžio metu pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino, taip pažymėjo, kad važiuojant į iÅ¡kvietimÄ jiems buvo praneÅ¡ta, kad asmuo turi psichikos sutrikimų, o atvykus J. D. nevykdė pareigÅ«nų reikalavimų laikytis atstumo, ėjo link jų, dėl ko įvyko grumtynės ir kaltinamasis kartu su nukentėjusiuoju pargriuvo.

Pažymėtina, kad pats kaltinamasis, duodamas parodymus teisiamajame posėdyje teigė, kad nenorėjo vykti į psichiatrijos ligoninę ir ten nuvežtas bandė bėgti, kas taip pat patvirtina tÄ aplinkybę, jog jis prieÅ¡inosi sulaikomas. Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ atvyko, nes buvo gautas praneÅ¡imas dėl smurto artimoje, jog asmuo elgiasi agresyviai, sudaužė televizorių, baldus, taip pat nurodant, kad asmuo serga psichikos liga, nevartoja vaistų ir Å¡iuo metu pasireiÅ¡kė psichikos bÅ«klės pablogėjimas.

Liudytojas J. D. teismo posėdžio metu patvirtino šias aplinkybes. Taip pat nurodė, kad dėl agresyvaus sūnaus elgesio jis ir iškvietė policijos pareigūnus tikėdamasis, kad jiems pavyks nuraminti J. D.. Kaltinamajam J. D. užsidariusius savo bute ir nenorint įsileisti policijos pareigūnų liudytojas J. D. pasakė, kad jis gali įleisti pareigūnus. Po to liudytojo J. D. teigimu kaltinamasis J. D. įsileido policijos pareigūnus, o liudytojas J. D. išėjo į savo namus ir daugiau nieko nematė.

Taigi paties kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu buvo agresyvus, vengė sulaikymo.

Nors kaltinamasis J. D. teigė, kad pareigÅ«nai prieÅ¡ jį naudojo smurtÄ , tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų Å¡iÄ aplinkybę. PrieÅ¡ingai, visa bylos medžiaga, be kita ko, nuoseklÅ«s nukentėjusiojo, liudytojų parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent kaltinamasis J. D. buvo agresyvus, nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų, prieÅ¡inosi sulaikomas ir sulaikymo metu sužalojo nukentėjusįjį. Kaltinamasis patvirtino, kad namuose griuvo, laikydamas už rankos pareigÅ«nÄ . Å i aplinkybė sutampa su nukentėjusio duotais parodymai, kad kaltinamasis nesilaikė pareigÅ«nų reikalavimų stovėti ramiai, laikytis saugaus atstumo ir greitai artinosi prie pareigÅ«no, todėl buvo priimtas sprendimas paversti kaltinamÄ jį ant žemės ir uždėti antrankius. BÅ«tent tada kaltinamasis sugriebė pareigÅ«nui už rankos ir laikė, ko pasekoje neiÅ¡laikius pusiausvyros kaltinamasis J. D., laikydamas nukentėjusįjį P. T. už rankos, krito ant žemės ir kaltinamasis J. D. savo kÅ«nu užkrito ant nukentėjusiojo rankos, taip jÄ sužalodamas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1602/2022(01) nurodyta, kad P. T. nustatytas dešinės plaštakos 4-0 delnakaulio lūžis, padarytas minėta sritį paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis J. D. suprato, kad tokiais savo veiksmais prieÅ¡inasi policijos pareigÅ«nui ir norėjo taip veikti bei savo veiksmais padarė nukentėjusiajam P. T. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Be kita ko 2022 m. spalio 13 – lapkričio 28 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-214/2022 nurodyta, kad J. D. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu 2022-01-24 konstatuojamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); pagal savo psichikos bÅ«klę jis tuo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 2022-05-16 konstatuojama (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); pagal savo psichikos bÅ«klę jis tuo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas Mantas Juodakys patvirtino pateiktÄ ekspertizės aktÄ ir nurodė, kad kaltinamojo psichikos bÅ«klė netrukdė jam suvokti savo veiksmų bei juos valdyti. PaaiÅ¡kino, kad ir Å¡iuo metu kaltinamasis yra abstinencijos bÅ«klėje dėl narkotikų vartojimo ir tai lemia agresyvų bei neprognozuojamÄ elgesį. Pažymėjo, kad nėra pagrindo rekomenduoti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymÄ , Å¡iuo atveju galima rekomenduoti gydytis bendrais pagrindais.

Teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiojo P. T., liudytojų Edgaro Kazakevičiaus parodymais apie tai, kaip J. D. pasipriešino policijos pareigūnams ir sužalojo nukentėjusįjį P. T., specialistų ir ekspertų išvadomis apie tai kad J. D. nusikalstamas veikas padarė suprasdamas savo veiksmų esmę ir juos valdydamas, psichikos sutrikimai nėra vertintini kaip tokie, kurie trukdytų suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, eksperto Manto Juodakio paaiškinimais teisme, kad kaltinamasis dėl psichikos ligos, kuri apsiriboja abstinencijos simptomatika yra agresyvus ir neprognozuojamas, tačiau supranta savo veiksmų esmę, liudytojo J.

D. parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kitais iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais įrodymais, teismo vidiniu įsitikinimu, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis J. D. 2022 m. gegužės 16 d. apie 20.40 val., savo namo Å«kiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengtame kambaryje, panaudodamas fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino atliekančiam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo, galiojusio veikos padarymo metu 5 straipsnio 1 dalies, 2 punkte, 3 punkte, 4 punkte, atliekančiam, tarnybinę uniformÄ vilkinčiam, pagal iÅ¡kvietimÄ atvykusiam valstybės tarnautojui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiajam patruliui P. T., tai yra P. T. teikiant neatidėliotinÄ pagalbÄ asmenims, jis nevykdė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinkinės 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio P. T. reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, sugniaužęs kumščius agresyviai labai greitai ėjo link P. T., o P. T., kai Å¡is grėsmingai priartėjo, suėmus jį (J.

D.) už rankos, Å¡is prieÅ¡indamasis pareigÅ«nui, tyčia suėmė policijos pareigÅ«nÄ P. T. už deÅ¡inės rankos, o Å¡iam (P. T.) bandant J. D. sulaikyti, parverčiant ant žemės, pastarasis prieÅ¡indamasis ir laikydamas P. T. už deÅ¡inės rankos, praradęs pusiausvyrÄ , prieÅ¡indamasis ir tyčia nepaleisdamas P. T. rankos, šį pargriovė bei abiem krentant ant žemės, užkrito mėginačiam jį sulaikyti P. T. ant deÅ¡inės rankos, Å¡iais savo tyčiniais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam P. T. deÅ¡inės plaÅ¡takos 4-o delnikaulio lūžį, tai yra sužalojimÄ , vertinamÄ nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir tokiais savo tyčiniais veiksmais pasiprieÅ¡ino vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atlikusiam – savo tarnybines pareigas vykdžiusiam pareigÅ«nui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiajam patruliui P. T. ir sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ jo tarnybos pareigų vykdymo metu.

Kaltinamojo J. D. kaltė ir faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtų įrodymų visuma, jo padarytos nusikalstamos veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir 286 straipsnyje, požymius.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo J. D.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo gynėja advokatė baigiamojoje kalboje teigė, kad skiriant bausmę už baudžiamÄ jį nusižengimÄ numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje bÅ«tų atsižvelgta į lengvinančiÄ aplinkybę, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokurorė savo baigiamojoje kalboje teigė, kad nenustatyta nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Pats kaltinamasis tiek duodamas parodymus, tiek paskutiniu žodžiu teigė, kad supranta, jog kanapės yra narkotinė medžiaga, tačiau jam jos yra bÅ«tinos kaip vaistažolės. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Toks prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti savanoriÅ¡kas. Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamÄ veikÄ , neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik tuomet, kai Å¡ios aplinkybės nustatomos abi drauge (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2007, 2K-638/2010, 2K-106/2011, 2K-312-697/2016 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad Å¡i atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumÄ , o ne pagal bendrus kaltininko pareiÅ¡kimus. Teismo vertinimu, tokia kaltinamojo iÅ¡sakyta pozicija dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo nelaikytina nuoÅ¡irdžiu gailėjimusi, o kaltinamasis tiesiog bando suÅ¡velninti savo teisinę padėtį. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo pripažinti aptariamÄ kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį – 259 straipsnio 2 dalyje numatyta veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 10 straipsnis), BK 138 straipsnio 2 dalyje 10 punkte numatyta veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), o BK 286 straipsnyje numatyta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formÄ â€“ tiesioginę tyčiÄ , nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę: neteistas (2 tomas, b. l. 4-5), baustas administracine tvarka, tačiau informacijos apie baudų sumokėjimÄ nėra (2 tomas, b. l. 6-9), nedirbantis, nevedęs, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 2022-05-16 – 2022-05-26, diagnozė: F19.3 – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, abstinencijos bÅ«klė. IÅ¡dėstytos aplinkybės, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas sudaro pagrindÄ pripažinti, kad Å¡ioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 259 straipsnio 1 dalyje, vienÄ iÅ¡ straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – areÅ¡tÄ , o už nusikalstamas veikas numatytas BK 138 straipsnio 2 dalyje 10 punkte ir 286 straipsnyje- laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktu nustatytomis bausmių sudėjimo taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ asmeniui, kuris turi neiÅ¡nykusį teistumÄ už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos.

Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra iÅ¡vardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimÄ , teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).

Pagal teismų praktikÄ , teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų nusikalstamų veikų.

Å ie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti iÅ¡vadÄ , kad konkretaus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgÅ«džius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį.

Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-106-511/2017, 2K-179-693/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-64-495/2020, 2021-01-06 2K-53-697/2021).‏‏‎ ‏‏‎

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo kaltinamajam atsižvelgtina į anksčiau aptartas jo veikÄ ir asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, o ypač į tai, kad kaltinamasis serga psichikos liga, kuriÄ gydosi ir realus laisvės atėmimas gali sutrukdyti tai daryti, taip pat į byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius. Atsižvelgtina ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo advokatės pateiktus kaltinamÄ jį J. D. charakterizuojančius duomenis, kuriuose nurodyta, kad J. D. mokėsi profesinio mokymo centre „(duomenys neskelbtini)“ slaugytojo padėjėjo specialybės, rodė susidomėjimÄ , nepraleido pamokų bei kultÅ«ringai bendravo su bendramoksliais bei mokytojais, administracija (2 tomas, b. l. 149). Taip pat kaltinamojo charakteristika iÅ¡ VÄ® „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodoma, kad kaltinamasis 2022 m. gruodžio 13 d.-2023 m. kovo 2 d. atliko slaugytojo padėjėjo praktinį mokymÄ bei dėmesingai vykdė užduotis, pasižymėjo darbÅ¡tumu ir atsakingumu (2 tomas, b. l. 148). Å ie duomenys leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad J. D. atžvilgiu bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, o atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymÄ 1 (vieniems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtÄ bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai J. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. sausio 25 d., 15.00 val. iki 2022 m. sausio 26 d. 15 val. 39 min, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b. l. 175-178), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iÅ¡ kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ privalo atlyginti jÄ padaręs asmuo. Tai pat turi bÅ«ti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryÅ¡is tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa (toliau – ir VTLK) pateikė 102,80 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 89-93). Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvo sužalotas P. T. ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose. Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 102,80 eurų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad teismui pateiktas 2022 m. gegužės 16 d., 2022 m. gegužės 24 d. gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta kokios paslaugos buvo suteiktos nukentėjusiajam ir jų kaina. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«muose 2023 m. kovo 10 d. gautas praÅ¡ymas nagrinėti civilinį ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei nedalyvaujant teismo posėdžiuose, nurodant, jog civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Teismas, įvertinęs civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį, jo priedus, bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad civilinis ieÅ¡kovas dėl kaltinamojo veiksmų patyrė turtinės žalos, civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas ir įrodytas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai (BPK 115 straipsnis).

Taip pat šioje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 3155,58 Eur turtinės žalos atlyginimo kadangi dėl 2022 m. gegužės 16 d. įvykio metu patirtų sužalojimų P. T. buvo laikinai nedarbingas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. kovo 17 d. gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus patikslintas civilinis ieškinys, kuriame nurodoma, kad dėl 2022 m. gegužės 16 d. įvykio metu patirtų sužalojimų P. T. buvo laikinai nedarbingas nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. ir laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. vasario 24 d. Iš viso už laikinojo nedarbingumo laikotarpį P. T. buvo paskirta ir išmokėta 6459,78 eurų dydžio ligos išmoka (1 tomas, b. l. 99-120, 2 tomas b. l. 126-147)

Å ioje byloje yra įrodyta, kad dėl kaltinamojo J. D. tyčinių veiksmų, kuomet jis, 2022 m. gegužės 16 d., apie 20.40 val. panaudodamas fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam, tarnybinę uniformÄ vilkinčiam vyriausiajam patruliui P. T., taip savo tyčiniais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam P. T. sužalojimÄ vertinamÄ nesunkiu sveikatos sutrikdymu. BÅ«tent Å¡io įvykio metu patirti sužalojimai sÄ lygojo P. T. nedarbingumÄ laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. ir nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. vasario 24 d. Taigi, turtinė žala, kuriÄ patyrė VSDFV Vilniaus skyrius, yra tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su kaltinamojo J. D. padaryta nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiÅ¡kai ir priteistinas atlyginti iÅ¡ kaltinamojo J. D. pilna apimtimi.

Nukentėjusysis P. T. pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 145, 2 tomas, b. l. 180-183), kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti 1000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė traumÄ , kuri lėmė negrįžtamus anatominius pakitimus, sutriko rankos funkcija, nuolat jaučia deÅ¡inės plaÅ¡takos skausmÄ , todėl nebegali užsiimti aktyviomis veiklomis, kuriomis užsiėmė iki traumos. Taip pat nurodo, jog nukentėjo P. T. asmenininio gyvenimo kokybė, dėl traumos patiria sunkumus kasdieninėje veikloje keliant daiktus, atliekant kitus buitinius veiksmus. Patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje pažymima, kad dėl traumos ir iÅ¡likusių negrįžtamų anatominių pakitimų P. T. tapo nebetinkamas tęsti tarnybÄ policijoje. 2023 m. kovo 7 d. jis buvo atleistas iÅ¡ pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos pateikta pažyma dėl netinkamumo tarnybai. P. T. nurodo, jog tai sukėlė jam labai didelę moralinę žalÄ , nes visÄ vaikystę norėjo bÅ«ti policininku, su dideliu noru kasdien eidavo į darbÄ ir jį labai mylėjo, turėjo tikslÄ siekti karjeros be to atleidimas iÅ¡ pareigų lėmė tai, jog Å¡iuo metu yra bedarbis.

Nukentėjusysis P. T. palaikė savo civilinį ieÅ¡kinį teisme. Tuo tarpu dėl kaltinamasis J. D. su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutiko, nes jo nuomone, nukentėjusysis patyrė traumÄ ne dėl jo veiksmų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2023 m. gegužės 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«muose buvo gautas raÅ¡tas iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kuriame nurodoma, kad Vilniaus apskirties VPK pripažino, kad P. T. 2022 m. gegužės 16 d. sužalojimÄ patyrė atlikdamas tarnybines pareigas ir 2023 m. kovo 27 d. jam buvo iÅ¡mokėta 23988, 45 Eur (13,97 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio) kompensacija (2 tomas, b. l. 194-198). Nukentėjusysis P. T. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad tokio dydžio kompensacijÄ iÅ¡ savo buvusios darbovietės gavo ir suprato, kad tai kompensacija už patirtÄ neturtinę žalÄ , tačiau jo vertinimu, toks neturtinės žalos atlyginimas nėra pakankamas, todėl pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl dar 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kompensacijos pareigÅ«nams už sužalojimÄ tarnybos metu paskirtis taip pat yra atlyginti pareigÅ«no patirtÄ neturtinę žalÄ . Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Lietuvos Aukščiausias Teismas formuodamas teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose yra nurodęs, kad CK 6.283 straipsnyje nustatytas žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinys, nurodant, kad prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytÄ Å¾alÄ reiÅ¡kia atsakingo už jÄ asmens pareigÄ atlyginti visus sužaloto asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Nuostoliai - piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka, apimanti turėtas iÅ¡laidas ir negautas pajamas; neturtinė žala yra žalos asmeniui dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo pasekmė (LAT 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-228-403/2018). Taigi, prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytÄ Å¾alÄ reiÅ¡kia atsakingo už jÄ asmens pareigÄ atlyginti visus sužalotojo asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ , t. y. sužalotam pareigÅ«nui iÅ¡mokėtos kompensacijos paskirtis nėra iÅ¡imtinai susijusi su turtinės žalos atlyginimu, tačiau apima ir neturtinės žalos atlyginimÄ (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. birželio 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-193-928/2023). Teismas atkreipia dėmesį, jog pats nukentėjusysis iÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ vertina kaip neturtinės žalos atlyginimÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008, atkreipė dėmesį į tai, kad kompensacijÄ iÅ¡ valstybės gavęs policijos pareigÅ«nas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensacijÄ iÅ¡mokėjusi įstaiga (CK 6.113 straipsnis). Tik tuo atveju, jei iÅ¡mokėta kompensacija visiÅ¡kai nepadengtų patirtos žalos, pareigÅ«nas galėtų reikalauti iÅ¡ atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareigÅ«nas gavo kompensacijÄ už patirtus sužalojimus.

Teismas, vertindamas neturtinę žalÄ pinigais už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenka tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Kiekvienu atveju asmenys patiria individualius iÅ¡gyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panaÅ¡iose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, bet jos ginamos turtiniais bÅ«dais, Å¡i žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingÄ kompensacijos už neturtinę žalÄ dydį, tačiau nesudarant galimybės iÅ¡ to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalÄ , tiesiogiai negali bÅ«ti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Sprendžiant klausimÄ dėl P. T. padarytos neturtinės žalos, teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo metu neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusysis patyrė neturtinės žalos. Tačiau įvertinus jau iÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ už patirtÄ sužalojimÄ manytina, kad Å¡i suma yra proporcinga ir padengia P. T. patirtÄ neturtinę žalÄ , todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo P. T. civilinis ieÅ¡kinys atmestinas (BPK 115 straipsnis).

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmenos su teisiamųjų posėdžių garso ir vaizdo įrašais – paliktinos saugoti prie bylos.

Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, gautas iÅ¡ Lietuvos teismo ekspertizės centro, atlikus narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimÄ (2022-03-08 specialisto iÅ¡vada NR. 11-228 (22), 11-469 (22)), kuriame po tyrimo likusios medžiagos: kanapės – 1,2854 g., 4,6390 g., 1,4601 g. – viso 7,3845 g.; aguonos (be sėklų) – 77,3833 g., pagal 2022-04-05 iÅ¡ neteisėtos apyvartos iÅ¡imtų narkotinių ir prichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo – priėmimo aktÄ Nr. 10_IL-6007, perduotos saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėliavimo skyriaus saugyklÄ , Liepyno g. 7, Vilnius. (I t., 48-50) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėžė, gauta iÅ¡ Lietuvos teismo ekspertizės centro, atlikus narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimÄ (2022-03-08 specialisto iÅ¡vada NR. 11-228 (22), 11-469 (22)), kurioje po tyrimo grÄ Å¾inta: 1. kanapių sėklos 4,4679 g., 2. pluoÅ¡tinės kanapės , 3. po tyrimo likę grybai, tabakas ir augalinės kilmės medžiagos, 4. tirti pateiktų objektų pakuotė, specialisto iÅ¡vados kopija, 7 lapai, 2022-03-18 nutarimu perduota saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlius, esančius A. Vivulskio g. 43, Vilniuje (2022-03-23 Kvitas B serija BBB Nr. VRPK 004771) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kratos metu rasti ir paimti objektai: 1. Elektroninės svarstyklės „Palmscale 7,0“, įdėtos į juodos spalvos dėklÄ â€“ pakuotė Nr. 011485; 2. Dėžutė su užraÅ¡u „OCB popierius“ – pakuotė Nr. 0114887; 3. Metalinis metalo spalvos indas (smulkintuvas) su užraÅ¡u „Amsterdam“ ant dangtelio ir įspaustiniu kanapės vaizdu – pakuotė Nr. 011474, 2022-04-07 nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlius; dvi lempos su laidais ir jungikliais, supakuotos į pakuotę Nr. 011439, 2022-04-07 nutarimu perduotos saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlius, esančius A. Vivulskio g. 43, Vilniuje (2022-04-12 Kvitas B serija BBB Nr. VRPK 004809) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

J. D. (J. D.) pripažinti kaltu, padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę.

J. D. (J. D.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir 286 straipsnyje ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ â€“ laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams;

- pagal BK 286 straipsnį - 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei ir paskirti galutinę – 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, J. D. (J. D.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ , kai J. D. (J. D.) buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. sausio 25 d., 15.00 val. iki 2022 m. sausio 26 d. 15 val. 39 min, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo J. D. (J. D.) 102,80 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo J. D. (J. D.) 6459,78 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo P. T. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokÄ , gautÄ iÅ¡ Lietuvos teismo ekspertizės centro, atlikus narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimÄ (2022-03-08 specialisto iÅ¡vada NR. 11-228 (22), 11-469 (22)), kuriame po tyrimo likusios medžiagos: kanapės – 1,2854 g., 4,6390 g., 1,4601 g. – viso 7,3845 g.; aguonos (be sėklų) – 77,3833 g., pagal 2022-04-05 iÅ¡ neteisėtos apyvartos iÅ¡imtų narkotinių ir prichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo – priėmimo aktÄ Nr. 10_IL-6007, perduotus saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėliavimo skyriaus saugyklÄ , Liepyno g. 7, Vilnius. (I t., 48-50) – nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėžę, gautÄ iÅ¡ Lietuvos teismo ekspertizės centro, atlikus narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimÄ (2022-03-08 specialisto iÅ¡vada NR. 11-228 (22), 11-469 (22)), kurioje po tyrimo grÄ Å¾inta: 1. kanapių sėklos 4,4679 g., 2. pluoÅ¡tinės kanapės 3. po tyrimo likę grybai, tabakas ir augalinės kilmės medžiagos, 4. tirti pateiktų objektų pakuotė, specialisto iÅ¡vados kopija, 7 lapai, 2022-03-18 nutarimu perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komsariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlius, esančius A. Vivulskio g. 43, Vilniuje (2022-03-23 Kvitas B serija BBB Nr. VRPK 004771) – nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kratos metu rastus ir paimtus objektus: 1. Elektronines svarstykles „Palmscale 7,0“, įdėtas į juodos spalvos dėklÄ â€“ pakuotė Nr. 011485; 2. Dėžutę su užraÅ¡u „OCB popierius“ – pakuotė Nr. 0114887; 3. Metalinį metalo spalvos indÄ (smulkintuvÄ ) su užraÅ¡u „Amsterdam“ ant dangtelio ir įspaustiniu kanapės vaizdu – pakuotė Nr. 011474, 2022-04-07 nutarimu perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komsariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlius; dvi lempos su laidais ir jungikliais, supakuotos į pakuotę Nr. 011439, 2022-04-07 nutarimu perduotos saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komsariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlius, esančius A. Vivulskio g. 43, Vilniuje (2022-04-12 Kvitas B serija BBB Nr. VRPK 004809) – nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė