2018-06-01 Nr. AB-11031-3-62-3-01951-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1022-858/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01951-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens G. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui ir G. L. dėl administracinio akto dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas, prokuroras), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su pareiškimu, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT prie ŽŪM, Tarnyba, atsakovas) Prienų ir Birštono skyriaus 2012 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 10SK-(14.10.110)-138 1 punktą (toliau – ir ginčijamas sprendimas).

2. Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2004 m. kovo 30 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-07-2457 ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 69/15709 atkurtos A. P.. Minėtu įsakymu ir sprendimu A. P. nuosavybės teisės taip pat buvo atkurtos ir į greta esantį 0,52 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytos šios naudmenos: 2,27 ha žemės ūkio naudmenų, 0,06 ha vandenų, 1,44 ha krūmų ir 0,75 ha pelkių. Taip pat šiam žemės sklypui buvo nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga - pelkės ir šaltynai (plotas - 0,75 ha). Žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytos šios naudmenos: 0,26 ha žemės ūkio naudmenos, 0,16 ha pastatai, kiemai ir 0,1 ha krūmai. Nuo pat žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo iki šiol, visas šių žemės sklypų plotas patenka į Skriaudžių valstybinio geomorfologinio draustinio teritoriją. Nuosavybės teisės į abu minėtus žemės sklypus 2004 m. rugsėjo 17 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 7252 pagrindu perėjo G. L..

3. Paaiškino, kad ginčijamo sprendimo 1 punktu, patvirtinus individualios įmonės (toliau – ir IĮ) „Geokodas“ matininko 2012 m. kovo 15 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo padalintas į žemės sklypus: žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei patvirtinti šių dviejų sklypų nauji kadastro duomenys. Patvirtinus naujus ginčo teritorijos kadastro duomenis buvo nustatytos šios žemės sklypų naudmenos: žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio naudmenos - 0,9091 ha, vandens telkinių - 0,0170 ha, kita žemė - 0,7940 ha; žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio naudmenos - 2,0864 ha, kelių plotas - 0,0757 ha, vandens telkinių - 0,9280 ha, kita žemė - 0,055 ha. Minėtuose sklypuose neliko iki padalinimo buvusios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos - pelkės ir šaltynai. Taigi patvirtinus naujus kadastrinius matavimus, ne tik buvo panaikintos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvusios 0,75 ha pelkės naudmenos, bet ir ženkliai - nuo 0,06 ha iki 0,945 ha vandens telkinių naudmenos.

4. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama: 1) naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus; <...> 6) įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 hektaro vandens telkinius; 7) sausinti ir keisti į kitas žemės naudmenas pelkes ir jų apypelkius. Vyriausybės 1992 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimų sąlygų (toliau – ir Sąlygos) XXX skyriuje „Pelkės ir šaltinynai“ nustatyta, kad pelkėse ir šaltinynuose draudžiama: 128.1. sausinti ir transformuoti į žemės ūkio naudmenas bei vandenis, aukštapelkes, tarpinio tipo pelkes ir jų apypelkius bei žemapelkes, kurių plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių gylis didesnis kaip 1 metras, ir jų apypelkius; 128.2. mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą. Šiuo atveju ginčijamo sprendimo 1 punktas, kuriuo patvirtintos parengtos žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos, priimtas pažeidžiant minėtų teisės aktų reikalavimus, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

5. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą su juo sutiko ir prašė jį tenkinti.

6. Atsiliepime ir teismo posėdyje paaiškino, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – ir Nuostatai) ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 16.3. papunktyje reglamentuota, kad atliekant kadastrinius matavimus, parengtas žemės sklypo planas turi būti suderintas su institucija, atsakinga už saugomas teritorijas, jeigu žemės sklypas ar jo dalis patenka į saugomas teritorijas. Šiuo atveju ginčo žemės sklypas (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į Skriaudžių valstybinio geomorfologinio draustinio teritoriją, tačiau akivaizdu, kad IĮ „Geokodas“ matininko 2012 m. sausio 19 d. ir 2012 m. kovo 15 d. parengti žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planai nėra suderinti su institucija, atsakinga už saugomas teritorijas.

7. Pažymėjo, kad IĮ „Geokodas“ matininko parengtoje žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byloje duomenų ar kitos dokumentais pagrįstos informacijos dėl žemės sklypui taikytinos ar netaikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos - „pelkės ir šaltinynai“, nėra.

8. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.

9. Trečiojo suinteresuoto asmens G. L. atstovė teismo posėdyje prašė pareiškimą atmesti, kadangi pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ginčijamo sprendimo dalies panaikinimas nesukels. Patvirtino, jog iš esmės neginčija faktinių bylos aplinkybių, tačiau mano, jog aplinkos tvarkymo darbus sklype atliko sklypo tvarkymo tikslais ir jokios žalos gamtai nepadarė.

II. 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkino ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2012 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 10SK-(14.10.110)-138 1 punktą.

11. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Kauno apskrities viršininko 2004 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 02-07-2457 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Prienų r.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 69/15709 A. P. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant natūra 5,04 ha žemės (0,52 ha ploto žemės sklypas projektinis Nr. 235-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 4,52 ha ploto žemės sklypas projektinis Nr. 235-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))), esančią (duomenys neskelbtini). Parengtame 4,52 ha ploto žemės sklypo projektinis Nr. 235-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2003 m. rugsėjo 21 d. plane nurodyta, kad žemės sklypą sudaro: 2,27 ha žemės ūkio naudmenų (1,77 ha ariama žemė, 0,50 ha pievos), 0,06 ha vandenų ir 2,19 ha kitos žemės (1,44 ha želdiniai, 0,75 ha pelkės), žemės sklype taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: automobilių kelių sanitarinė apsaugos zona (II), elektros oro linijos (VI), želdinių plotai (XXVII), pelkės ir šaltinynai (XXX), natūralios pievos ir ganyklos (XXXI), geomorfologinis draustinis (XXXVII). Tokia pati žemės sklypo žemės naudmenų eksplikacija bei žemės sklype taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos nurodytos ir 2002 m. gegužės 2 d. parengtoje žemės sklypo kadastro duomenų lentelėje.

12. Teismas nustatė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, 4,52 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2004 m. rugsėjo 30 d. priklauso G. L. (įregistravimo pagrindas – 2004 m. rugsėjo 17 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 7252). G. L. 2012 m. kovo 19 d. pateikė prašymą atsakovui, kuriame prašė patikrinti jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, parengtą IĮ „Geokodas“. Ginčijamu 2012 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 10SK-(14.10.110.)-138 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimo valstybei pinigais“ patvirtinti G. L. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 2012 m. kovo 15 d. nustatyti kadastro duomenys ir nustatyta, kad iki 2012 m. rugsėjo 15 d. G. L. privalo kompensuoti 924 Lt valstybei už šio žemės sklypo 0,3452 ha (ploto skirtumą).

13. Teismas taip pat nustatė, kad ginčijamo sprendimo 1 punktu, patvirtinus IĮ „Geokodas“ matininko 2012 m. kovo 15 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo padalintas į žemės sklypus: žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei patvirtinti šių dviejų sklypų nauji kadastro duomenys. Ginčijamu sprendimu patvirtinus naujus ginčo teritorijos kadastro duomenis, buvo nustatytos šios žemės sklypų naudmenos: žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio naudmenos - 0,9091 ha, vandens telkinių – 0,0170 ha, kita žemė – 0,7940 ha; žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio naudmenos – 2,0864 ha, kelių plotas - 0,0757 ha, vandens telkinių – 0,9280 ha, kita žemė – 0,055 ha. Sklypuose neliko iki padalinimo buvusios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – pelkės ir šaltynai. Taigi nustačius ir ginčijamu sprendimu patvirtinus naujus kadastrinius matavimus ne tik buvo panaikintos žemės sklype (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvusios 0,75 ha pelkės naudmenos, bet ir ženkliai - nuo 0,06 ha iki 0,945 ha, vandens telkinių naudmenos.

14. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama: 1) naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus; <...> 6) įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 hektaro vandens telkinius; 7) sausinti ir keisti į kitas žemės naudmenas pelkes ir jų apypelkius. Vyriausybės 1992 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimų sąlygų XXX skyriuje „Pelkės ir šaltinynai“ nustatyta, kad pelkėse ir šaltinynuose draudžiama: 128.1. sausinti ir transformuoti į žemės ūkio naudmenas bei vandenis, aukštapelkes, tarpinio tipo pelkes ir jų apypelkius bei žemapelkes, kurių plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių gylis didesnis kaip 1 metras, ir jų apypelkius; 128.2. mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą. Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“. Taisyklių 16.3. papunktyje reglamentuota, kad atliekant kadastrinius matavimus parengtas žemės sklypo planas turi būti suderintas su institucija, atsakinga už saugomas teritorijas, jeigu žemės sklypas ar jo dalis patenka į saugomas teritorijas.

15. Byloje esantys minėti duomenys patvirtina, kad G. L. nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į Skriaudžių valstybinio geomorfologinio draustinio teritoriją, tačiau IĮ „Geokodas“ matininko 2012 m. sausio 19 d. ir 2012 m. kovo 15 d. parengti žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planai nėra suderinti su institucija atsakinga už saugomas teritorijas. Parengtoje ginčo žemės sklypo kadastro duomenų byloje jokių duomenų dėl žemės sklypui taikytinos ar netaikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – „pelkės ir šaltinynai“ nėra. Šių aplinkybių šalys taip pat neginčijo.

16. Teismas sprendė, kad byloje esantys minėti objektyvūs ir neginčijami duomenys patvirtina, jog ginčijamo sprendimo pagrindu buvo įteisintas ir vėliau Nekilnojamojo turto registre įregistruotas neteisėtas žemės sklype (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), patenkančiame į Skriaudžių valstybinio geomorfologinio draustinio teritoriją, buvusių pelkių ir šaltinynų nusausinimas bei transformavimas į vandens telkinius, žemės sklype buvusių pelkių ir šaltinynų naudmenų panaikinimas, naujų vandens telkinių įrengimas bei žemės sklypo reljefo formų sunaikinimas. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad ginčijamo sprendimo dalis (1 punktas) yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl ją panaikino.

III. 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. L. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir administracinę bylą nutraukti.

18. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai išaiškino ir pritaikė tiek materialinės, tiek ir proceso teisės normas, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota bei suvienodinta teismų praktika šios kategorijos bylose. Pažymi, kad visi pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais grindžiamas Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimas, įvertinant faktines bylos aplinkybes, buvo paneigtos. Pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta įrodymų analizė, kurios pagrindu teismas pareiškimą tenkino, yra neobjektyvi, nepilna ir klaidinga.

19. Pažymi, kad teisingai išaiškinti bylos medžiagą galimai tik neatsiejamai interpretuojant kartu su konkrečiais bylos faktais ir įrodymais, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Atsižvelgiant į tikrąsias faktines bylos aplinkybes, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla nutrauktina. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimo procesinė tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ir kitų įstatymų. Pozityvius teisinius padarinius kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų. Spręsdamas konkretų ginčą teismas konkrečioms bylos aplinkybėms taiko materialiosios teisės normas. Byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos vieni kitų atžvilgiu nustatomos išnagrinėjus bylą ir priėmus teismo sprendimą. Konstruktyvusis teisingumo modelis reikalauja, kad sprendimai, priimami apeliuojant į teisingumą, būtų teisiškai pagrįsti, atsižadant bet kokių teisėjo subjektyvių įsitikinimų ir išankstinių nuostatų. Tokio sprendimo priėmimą užtikrina proceso normos, kurių įgyvendinimas sudaro sąlygas priimti sprendimą, nepriklausomą ne tik nuo įsitikinimų, bet ir kitų asmenų įtakos.

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimo teisę kildina iš viešo intereso pažeidimo. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog prokuroras dėl viešojo intereso gynimo privalo kreiptis, taip pat ir tais atvejais, kai valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veikos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokurorai turi ir įgaliojimus reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kokių priemonių ėmėsi atsakovas, šiuo atveju Tarnyba, kad ne ginčo tvarka pašalintų pažeidimą. Akivaizdu, kad šiuo atveju toks klausimas Tarnyboje net nesvarstytas, o problemos sprendimas perkeltas tiesiogiai prokuratūrai. Byloje nėra duomenų, ką Tarnyba pati nuveikė šiuo atveju. Atsakovo teiginys, esą jie negalėjo veikti, nes žemė privati, prieštarauja viešo intereso buvimui šiuo konkrečiu atveju.

21. Pažymi, kad aplinkai padaromos žalos atlyginimas neabejotinai yra visos visuomenės ir valstybės interesas, todėl aplinkos apsaugos srityje teisė ginti viešąjį interesą suteikta daugeliui institucijų. Teismų praktikoje yra atkreipiamas dėmesys, kad ne visi duomenys, kurie ABTĮ 23, 24 straipsnio prasme reikalingi kreipiantis į teismą, tuo pačiu yra būtini tam, kad būtų nustatytas viešojo intereso pažeidimas. Kai kurie duomenys nors ir reikalingi tam, kad pareiškimas atitiktų įstatymų reikalavimus ir būtų priimtas nagrinėti teisme, vertintini daugiau kaip techninio pobūdžio. Kiekvienu atveju nustačius, kad prokurorui pakako ar turėjo pakakti duomenų viešojo intereso pažeidimui nustatyti, prasideda termino kreiptis į teismą eiga, todėl likę duomenys pareiškimui tinkamai įforminti turi būti surenkami per jau prasidėjusį ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Administracinis teismas net ir tuo atveju, kai prokuroras imasi ginti viešąjį interesą, negali nepaisyti proceso normų ir taisyklių. Įstatymas nesuteikia jokių esminių privilegijų, lengvatų ar išimčių tais atvejais, kai prokuroras imasi ginti viešąjį interesą, o net jei ir suteiktų, tai kiltų klausimas dėl tokių privilegijų, lengvatų ar išimčių atitikimo konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui.

22. Dėl teisinio pagrindo naikinti Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2012 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 10 SK-( 14.1.110)-138 1 punktą nurodo, kad patikslinti kadastrinius duomenis galima ir nenaikinant priimto įsakymo. Jeigu atsakovas būtų pasinaudojęs ne ginčo tvarka, procedūra ir kadastriniu duomenų ginčijimas galimas bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas yra žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, tik laikantis nustatytų procedūrų ir esant tinkamai surašytam tokiam aktui gali būti parengiamas žemės sklypo planas. Taigi šiuo atveju nustačius, jog byloje esantys dokumentai patvirtina, kokiomis konkrečiomis ribomis apibrėžtas atsakovui priklausantis žemės sklypas ir esant šiems duomenims įregistruotiems valstybės įmonės Registrų centre, darytina išvada, jog klausimas buvo žinybingas bendrosios kompetencijos teismui. Administracine tvarka šiuo atveju ginčytinas kadastriniu duomenų tikslinimas. Šiuo atveju, yra pažeistos ir teismingumo taisyklės, tai yra dar vienas bylos nutraukimo pagrindas. Šiuo atveju nebuvo tinkamai išnaudota ne ginčo sprendimo tvarka, atsakovas nebuvo šia teise pasinaudojęs, o prokuratūra yra praleidusi ieškinio senaties terminą kreipimuisi į teismą. Todėl teismas turėjo bylą nutraukti.

23. Pareiškėjas atsiliepime su trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

24. Atsiliepime nurodo, kad apeliacinio skundo argumentais (dėl senaties termino, teismingumo ir kt.) apeliantė, nors ir atstovaujama advokato, nesirėmė, todėl jais nėra jokio pagrindo vadovautis. Didžioji dalis apeliacinio skundo teiginių yra teisės normų citavimas, jų niekaip nesusiejant su ginčo situacija. Taip pat pažymi, kad apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl prokuroro teisės inicijuoti šį ginčą, tačiau tokių abejonių nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme G. L. nekėlė. Sistemiškai aiškinant teisės aktus, nustatančius prokuroro teisę ir pareigą ginti viešąjį interesą, pažymi, kad prokuroras, vadovaudamasis prokuroro nepriklausomumo principu, spręsdamas dėl pagrindo kreiptis į teismą ginti viešąjį interesą egzistavimo, naudojasi savarankiškai ir vienvaldiškai, taigi kreiptis į teismą gali visais atvejais nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kuris, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui. Kitų institucijų galėjimas ginti viešąjį interesą neriboja prokuroro diskrecijos šioje srityje.

25. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodyta ištrauka iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m, liepos 27 d. nutarties apie vieno mėnesio terminą, nėra konkretizuota ir susieta su nagrinėjama byla. Pareiškimo pateikimo metu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis jokio vieno mėnesio termino nenumatė. Be to, senaties termino administraciniams aktams ginčyti klausimas pirmosios instancijos teisme net nebuvo sprendžiamas ir juo nebuvo remiamasi, G. L. neprašė jo taikyti. Terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti administracinį aktą, skaičiuotinas ne nuo administracinio akto priėmimo, o nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Akcentuoja, kad termino ginčyti sprendimą nepraleido, kadangi į teismą kreipėsi greičiau nei per vieną mėnesį nuo informacijos apie galimą ginčijamo sprendimo dalies neteisėtumą gavimo.

26. Dėl apeliaciniame skunde nurodyto argumento dėl teismingumo pažymi, kad nesutinka su tuo, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Ginčo atveju, naujai atlikti kadastriniai matavimai, kuriuose buvo panaikintos pelkių naudmenos ir išplėstas vandens telkinių plotas, buvo patvirtintos administraciniu aktu, todėl ginčas teisėtai ir pagrįstai buvo nagrinėjamas administraciniame teisme. Aplinkybė, kad ginčas nebuvo nagrinėtas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, neriboja prokuroro diskrecijos ginti viešąjį interesą, be to, nurodyti teiginiai yra abstraktūs ir nekonkretizuoti.

27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

28. Atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 118 straipsnio, kuriame nustatyti pamatiniai prokuratūros struktūros ir veiklos pagrindai, 2 dalyje nurodyta, kad prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, yra detalizuota Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Taigi, prokuroras, kaip nepriklausomas įstatymų vykdymo priežiūros garantas, savo iniciatyva ar pagal kitų asmenų pareiškimus nustatęs viešojo intereso pažeidimą, privalo imtis priemonių, kad pažeistas viešasis interesas būtų apgintas, t. y. nustatęs viešojo intereso pažeidimą, visais atvejais privalo imtis priemonių, kad įstatymo nustatyta forma ir tvarka pažeidimas būtų pašalintas. Nustatęs viešojo intereso pažeidimą, prokuroras ne tik turi teisę, bet ir privalo imtis priemonių, kad jis būtų apgintas.

29. Tarnybos nuomone, prokuroras, gavęs informacijos iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento apie tai, kad Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2012 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 10SK-(14.10. 110.)-138) 1 punktas galimai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras turi kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prasideda nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinį) kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui (prašymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Tarnybos nuomone, prokuroras į teismą dėl Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2012 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 10SK-(14.10. 110.)-138) 1 punkto panaikinimo kreipėsi nepraleidęs įstatymo nustatyto vieno mėnesio termino.

31. Nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais dėl bylos teismingumo. Byloje ginčas kilo dėl administracinio akto, t. y. Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2012 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 10SK-(14.10.110.)-138) 1 punkto teisėtumo ir pagrįstumo, todėl vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalimi ir 20 straipsnio 1 dalimi, ginčas pagrįstai buvo nagrinėjamas administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2012 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 10SK-(14.10.110)-138 1 punkto teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą tenkino iš esmės konstatavęs, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant procedūrines taisykles, taip pat prieštaravo Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylai reikšmingas nuostatas, susijusias su pareiškėjo statusu, pareiškimų padavimo terminais, taip pat bylos teismingumu.

35. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną reguliavimą teisėjų kolegija tokiems apeliacinio skundo argumentams nepritaria.

36. Visų pirma pažymėtina, kad jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. ABTĮ 140 straipsnyje nurodyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 dalis); teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 dalis). Kadangi teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, ji bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų ir pasisako tik tais klausimais, kuriuos pareiškėjas nurodė apeliaciniame skunde.

37. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Be to iš apeliacinio skundo matyti, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčijamo akto ydingumo, argumentų dėl to apeliaciniame skunde nepateikė, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu taip pat atskirai nepasisako.

38. Kiek tai susiję su prokuratūros teise ir pareiga ginti viešąjį interesą, esant reikalui kreipiantis į teismą ir ginčijant administracinių aktų teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (2015 m. liepos 1 d. įstatymo redakcija) 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Be to Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ; 2016 m. liepos 1 d. redakcija) 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo (žr., pvz., 2014 m. gegužės 2 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1360/2014; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2013).

39. Šioje byloje nėra ginčo, kad prokuroras su pareiškimu į teismą kreipėsi gindamas viešąjį interesą, t. y. siekdamas apsaugoti aplinką, todėl sutiktina su atsakovo teiginiu, kad nustatęs viešojo intereso pažeidimo atvejį prokuroras turi ne tik teisę, bet ir pareigą kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą. Nors trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju nepagrįstai nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pažeidimo pašalinimo neginčo tvarka ar žalos atlyginimo, šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nėra sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, tuo tarpu, kiek tai susiję su pareiškėjo teise kreiptis į teismą, iš Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 19 straipsnio 1 bei 4 dalių matyti, kad gavęs informacijos dėl galimo viešojo intereso pažeidimo prokuroras savarankiškai apsisprendžia, ar kreiptis į teismą su pareiškimu dėl jo gynimo, tokio pobūdžio byloms nėra nustatyta kokia nors privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

40. Apeliantas apeliaciniame skunde remiasi 2010 m. sausio 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010 ir teigia, kad nagrinėdamas šią bylą pirmosios instancijos teismas pažeidė teismingumo taisykles, nes ji turėjo būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme. Šiuo aspektu pažymėtina, kad šioje byloje ginčo objektu yra atsakovo priimto individualaus administracinio akto teisėtumas. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra expressis verbis nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo vadovautis 2010 m. sausio 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010, kadangi skiriasi jų faktinės aplinkybės, be to minėtoje byloje nebuvo ginčijamas individualus administracinis aktas, kuriuo buvo patvirtinti kadastriniai matavimai.

41. Apeliaciniame skunde užsiminta ir apie tai, kad pareiškėjas praleido kreipimosi į administracinį teismą terminą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad viešojo intereso gynimo bylose šis terminas prokuratūrai skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, kad ginčijamas administracinis aktas pažeidžia viešąjį interesą (žr., pvz., 2005 m. rugsėjo 28 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A7-585/2007; Administracinė jurisprudencija, 2008, Nr. 5(15); 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija, Nr. 5(15); 2014 m. gegužės 2 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1360/2014).

42. Byloje nėra ginčo, kad Kauno apygardos prokuratūra pirminę informaciją byloje vertinamu atveju gavo 2016 m. rugsėjo 8 d., tuo tarpu į Kauno apygardos administracinį teismą kreipėsi 2016 m. rugsėjo 28 d. (pareiškimas Teisme gautas 2016 m. rugsėjo 30 d.). Atsižvelgiant į minėtą aplinkybę darytina išvada, kad šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

43. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens G. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Irmantas Jarukaitis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė