2022-10-12 Nr. AB-24685-3-61-3-01440-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3854-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01440-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Z. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 22S13223 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo vertinimu, jis nurodė svarbias prieglobsčio prašymo aplinkybes, tačiau Migracijos departamentas visapusiškai šių aplinkybių neįvertino ir jo prieglobsčio prašymą išnagrinėjo netinkamai. Pareiškėjo pasakojimas detalus, jo tikrumas nekelia abejonių, o atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją, individualios aplinkybės pagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra visiškai pagrįsta, todėl „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra įvykdyta ir jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo individualią situaciją, pažeidė Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punktą. Pareiškėjas teigė, kad jis atitinka esmines Įstatymo 86 straipsnio ir 87 straipsnio nuostatas ir jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas bei papildoma apsauga. Migracijos departamentas pareiškėjo prieglobsčio prašymą išnagrinėjo neatidžiai, neteisingai įvertino prieglobsčio prašymo motyvus, neįvertino argumentų dėl jo išsiuntimo, nesudarė galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, nepagrįstai nustatė maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, kuris yra neproporcingas.

3. Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjo pasakojimas dėl jam kilmės valstybėje kylančios grėsmės nebuvo patvirtintas objektyviais įrodymais ar kilmės valstybės informacija. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

Tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, taip pat pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, pasižymėjo esminiais trūkumais – buvo prieštaringas, abstraktus. Tai sudarė pagrindą kritiškai vertinti šio pasakojimo patikimumą ir, nesant kitų įrodymų, priskirti jam žemą įrodomąją galią.

Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Migracijos departamentas atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų, taip pat įvertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad pareiškėjas patirs neteisėtus veiksmus, nurodytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, o deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, nesant jokių juos galinčių pagrįsti duomenų, vien pareiškėjo nesutikimas su Sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, o skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir aplinkybės nurodyti Sprendime. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę, nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

Tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį. Nors pareiškėjas iš savo kilmės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

Migracijos departamentas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, Sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatyme numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu pareiškėjo A. Z. A. skundą patenkino, t. y. panaikino Migracijos departamento Sprendimą, įpareigojo Migracijos departamentą pareiškėjo A. Z. A. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

6. Teismas nustatė, kad Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos poste (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti 49 asmenys be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Vienas iš jų prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu A. Z. A., gimusiu (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 9 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini). Apklausos, įvykusios 2021 m. spalio 13 d., metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

7. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas 2022 m. kovo 24 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išsiuntimo vykdymas pavestas Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT). Migracijos departamentas, atsisakydamas suteikti užsieniečiui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, vertino, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra prieštaringas: jis pateikė skirtingą informaciją apie (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nurodė, kad prieglobsčio prašytojo pateikiamas naratyvas yra nedetalus, neišsamus. Užsienietis (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas padarė išvadą, kad prieglobsčio prašytojas, nepateikęs asmens tapatybę liudijančių dokumentų, nebendradarbiavo su Lietuvos Respublikos institucijomis, pateikdamas vis kitokią savo asmenvardžio variaciją. Įrodymų stoka iš prieglobsčio prašytojo pusės, pasakojimo (duomenys neskelbtini) abstraktumas, asmenvardžio keitimas, kelia pagrįstų abejonių istorijos tikrumu ir patikimumu.

8. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas Sprendime pabrėžė, jog prieglobsčio prašytojas (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimo epizodai prieštarauja kilmės valstybės informacijai, ir į tai, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas (duomenys neskelbtini) yra neišsamus, abstraktus, papasakotas vengiant detalių ir išsamiai neatsakant į patikslinančius klausimus, prieglobsčio prašytojo pasakojimą apie tariamai patirtą persekiojimą nepripažino patikimu ir laikė neatitinkančiu tikrovės. Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikavo faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Sprendime konstatuota, kad prieglobsčio prašytojo nurodytos išvykimo priežastys neprilygsta „persekiojimui“, o bendra saugumo padėtis nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės asmeniui dėl jo asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmenį, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju asmeniui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Todėl Migracijos departamentas padarė išvadą, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam suteikti pabėgėlio statusą suteikti atsisakė.

9. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, vertindamas papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, nustatytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, sprendė, jog prieglobsčio prašytojas neatitinka šių kriterijų, kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, prieglobsčio prašytojas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių. Migracijos departamentas Sprendime pažymėjo, kad tyrimo metu nenustatyta realios grėsmės prieglobsčio prašytojui grįžimo į kilmės valstybę atveju. Migracijos departamentas, remdamasis kilmės valstybės informacija, Sprendime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) smurto lygis yra aukštas, tačiau nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Teismas aptarė Įstatymo nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Tvarko aprašo nuostatas.

11. Teismas vertino, kad atsižvelgus į byloje nustatytas pareiškėjo atvykimo aplinkybes, jo pasakojimą bei kilmės valstybės informaciją, pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra įvykdyta.

12. Teismas pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojas Migracijos departamentui ir teismui nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

13. Teismas iš pareiškėjo apklausos transkripcijos nustatė, kad pareiškėjas išvykimo iš kilmės valstybės išvykimo priežastį nurodė (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjo papasakota istorija iš esmės atitinka kilmės valstybės informaciją. Teismo vertinimu, pareiškėjas nurodė galimą persekiotoją ir jį įvardijo, taip pat nurodė tikėtinus persekiojimo motyvus.

14. Teismas, įvertinęs EŽTT praktiką, Tvarkos aprašo 97.3 ir 99 punktų nuostatas, sprendė, kad Migracijos departamento Sprendime nėra jokių motyvų, kurių pagrindu Migracijos departamentas padarė išvadą, jog pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla baimė patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytus veiksmus, nors pareiškėjo pasakojimas ir yra pagrįstas (duomenys neskelbtini). Vertindamas pareiškėjo pasakojimą Migracijos departamentas nepagrįstai sureikšmino pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybes, (duomenys neskelbtini), taip nustatydamas pasakojimo patikimumo trūkumus. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) datą, konkretesnių duomenų apie pareiškėjo gyvenimą kilmės valstybėje iki išvykimo iš jos. Pareiškėjo apklausa, atlikta 2021 m. spalio 13 d., kuria rėmėsi Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, yra neišsami.

15. Teismas, atsižvelgęs į gero administravimo principą, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, sprendė, kad Migracijos departamento Sprendimas nėra pagrįstas faktiniais duomenimis, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, todėl yra pagrindas jį panaikinti ir perduoti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje nagrinėti iš naujo Migracijos departamentui. Teismas pareiškėjo skundą pripažino pagrįstu ir tenkino.

III. 16. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

17. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamento sprendime nėra jokių motyvų, kurių pagrindu Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla baimė patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytus veiksmus, nors pareiškėjo pasakojimas ir yra pagrįstas (duomenys neskelbtini). Vien tai, jog pareiškėjo papasakota istorija yra suderinama su kilmės valstybės informacija apie tai, kad (duomenys neskelbtini), savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjui jo kilmės valstybėje kyla reali ir individualaus pobūdžio grėsmė susidurti su persekiojimo veiksmais ar nežmonišku elgesiu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pabėgėlių teisėje persekiojimas galimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsnyje nurodytų priežasčių ir turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasakojimas, jog (duomenys neskelbtini), nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir pasižymėjo esminiais trūkumais – buvo prieštaringas, abstraktus. Pareiškėjas pateikė skirtingą informaciją apie (duomenys neskelbtini). Nurodyti pareiškėjo pasakojimo trūkumai sudarė pagrindą kritiškai vertinti šio pasakojimo patikimumą ir, nesant kitų įrodymų, priskirti jam žemą įrodomąją galią. Taip pat pabrėžtina, kad pareiškėjas savo kilmės valstybėje nebandė persikelti gyventi į kitą vietą (remiantis tyrimo metu surinkta informacija, (duomenys neskelbtini)), pareiškėjas jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini). Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius (tai, kad pareiškėjui ateityje dėl kokių nors priežasčių nekils grėsmė kilmės valstybėje), kas būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas.

18. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas prieštaringai vertino, jog Migracijos departamentas sureikšmino pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybes, (duomenys neskelbtini) ir tuo pačiu sprendė, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių minėtas aplinkybes. Teismas taip pat nepaaiškino, kodėl vertina, kad pareiškėjo apklausa, kurią atliko Migracijos departamentas, buvo neišsami. Susipažinus su pareiškėjo apklausos transkripcija, matyti, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė išsamiai papasakoti išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybes bei jam kilmės valstybėje kylančias grėsmes, pareiškėjui taip pat buvo užduodami jo pasakojimą patikslinantys klausimai. Be to, šiuo metu Migracijos departamentas net negalėtų atlikti pakartotinės pareiškėjo apklausos, kadangi pareiškėjas išvyko iš apgyvendinimo vietos VSAT valdomose patalpose ir jo buvimo (gyvenamoji) vieta nėra žinoma.

19. Pareiškėjas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 22S13223 teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Atsakovo Sprendimu pareiškėjui – (duomenys neskelbtini) piliečiui – nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, konstatavęs, kad pareiškėjo papasakota istorija iš esmės atitinka kilmės valstybės informaciją, pareiškėjas nurodė galimą persekiotoją ir jį įvardijo, taip pat nurodė tikėtinus persekiojimo motyvus. Teismas vertino, kad Migracijos departamento Sprendime nėra jokių motyvų, kurių pagrindu Migracijos departamentas padarė išvadą, jog pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla baimė patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytus veiksmus, nors pareiškėjo pasakojimas ir yra pagrįstas (duomenys neskelbtini), byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) datą, konkretesnių duomenų apie pareiškėjo gyvenimą kilmės valstybėje iki išvykimo iš jos. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo apklausa neišsami, o atsakovo Sprendimas nėra pagrįstas faktiniais duomenimis, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų.

23. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir pasižymėjo esminiais trūkumais – buvo prieštaringas, abstraktus, šie pasakojimo trūkumai sudarė pagrindą kritiškai vertinti pasakojimo patikimumą ir, nesant kitų įrodymų, priskirti jam žemą įrodomąją galią. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Teismas prieštaringai vertino, jog Migracijos departamentas sureikšmino pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybes, (duomenys neskelbtini) ir tuo pačiu sprendė, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių minėtas aplinkybes. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo apklausa nėra neišsami, be to, pareiškėjo apklausti iš naujo nebūtų galimybės, nes jis pasišalino iš laikino apgyvendinimo vietos VSAT ir jo buvimo vieta nežinoma.

24. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

25. Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reglamentuoja teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis.

26. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015).

28. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

29. Dėl prieglobsčio prašytojo prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022). Pagal Įstatymo, Tvarkos aprašo 89 punktą, duomenų, reikiamų prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, nustatymas ir vertinimas atliekamas Migracijos departamentui bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Migracijos departamentas privalo sudaryti prieglobsčio prašytojui tinkamas sąlygas pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, įskaitant paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir (arba) jo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų, bei surinkti visą prieinamą papildomą informaciją, reikiamą prieglobsčio prašytojo pateiktiems duomenims patvirtinti arba paneigti.

30. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog nors paprastai prašytojas privalo pateikti visą jo prašymui pagrįsti būtiną informaciją, atitinkama valstybė narė privalo bendradarbiauti su prašytoju nustatant atitinkamą su šiuo prašymu susijusią informaciją (ESTT 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimas M. M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Ireland, Attorney General, C-277/11). Šis valstybei narei nustatytas reikalavimas bendradarbiauti konkrečiai reiškia, kad jeigu dėl kokių nors priežasčių tarptautinės apsaugos prašytojas pateikė ne visą, neaktualią arba nereikšmingą informaciją, reikia, kad atitinkama valstybė narė šioje procedūros stadijoje aktyviai bendradarbiautų su prašytoju, kad būtų galima gauti visą prašymą pagrindžiančią informaciją. Be kita ko, valstybei narei gali būti paprasčiau nei prašytojui gauti tam tikrus dokumentus ir su jais susipažinti. Be to, valstybės narės užtikrina, kad būtų gaunama tiksli naujausia informacija apie bendrą padėtį prieglobsčio prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu.

31. Tvarkos aprašo 99 punkte nurodyta, jog, vertinant prieglobsčio prašytojo pateiktus faktinius duomenis, atsižvelgiama į visus byloje surinktus įrodymus ir nustatytus faktus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas atvyko iš (duomenys neskelbtini), savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog (duomenys neskelbtini).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo papasakota istorija iš esmės atitinka kilmės valstybės informaciją, pareiškėjas nurodė galimą persekiotoją ir jį įvardijo, taip pat nurodė tikėtinus persekiojimo motyvus. Pažymėtina, kad byloje skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas Migracijos departamento skundų dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo komisijai panaikinus ankstesnį Migracijos departamento 2021 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 21S34775 nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, kadangi individuali pareiškėjo situacija tyrimo metu nebuvo visapusiškai bei tinkamai įvertinta. Migracijos departamento skundų dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo komisija nurodė priimant sprendimą vadovautis (duomenys neskelbtini), sprendžiant ar pareiškėjas priklauso kuriai nors iš padidintą riziką susidurti su persekiojimo veiksmais (duomenys neskelbtini) asmenų grupių. Atsakovas, priimdamas šioje byloje skundžiamą Sprendimą, įvertino minėtą (duomenys neskelbtini), tačiau visapusiško ir tinkamo individualios pareiškėjo situacijos vertinimo neatliko. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo apklausa buvo atlikta tik vieną kartą – 2021 m. spalio 13 d., t. y. iki Komisijai panaikinant Migracijos departamento sprendimą kaip neindividualizuotą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nesiėmė priemonių tinkamai ir visapusiškai išsiaiškinti pareiškėjo individualią situaciją jį dar kartą apklausdamas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo apklausa, atlikta 2021 m. spalio 13 d., nėra išsami, nes jos metu nebuvo išsamiai išsiaiškintos aplinkybės apie pareiškėjui kylantį pavojų, (duomenys neskelbtini), jo išvykimo iš kilmės valstybės ir atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės, nors vėliau atsakovas pareiškėjo pasakojimo netikslumus vertino jo nenaudai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal pareiškėjo pateikiamus duomenis, jis kilmės valstybėje grėsmę patyrė bei atvyko į Lietuvos Respubliką būdamas (duomenys neskelbtini). Todėl vertinant pareiškėjo pasakojimą turėjo būti atsižvelgiama ir į šią aplinkybe. Esant atvejui, jei dėl pareiškėjo nurodomo amžiaus kyla abejonių, teisės aktai numato galimybę tikrąjį asmens amžių nustatyti pasitelkiant ekspertizę.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, tyrimą atliko nepakankamai išsamiai, pareiškėjo situacija nebuvo pakankamai individualizuota, Sprendime nepateikta išsamių motyvų, kodėl pareiškėjui nekyla baimė patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytus veiksmus. Tai neleidžia ginčijamo administracinio akto pripažinti atitinkančiu jam keliamus reikalavimus (Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad prieglobsčio prašytojui negrėsė ir negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl konvencinių priežasčių.

35. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Migracijos departamentas negalėtų atlikti pakartotinės pareiškėjo apklausos, kadangi pareiškėjas išvyko iš apgyvendinimo vietos VSAT valdomose patalpose ir jo buvimo (gyvenamoji) vieta nėra žinoma. Šie atsakovo apeliacinio skundo argumentai atmetami, nes jie nedaro skundžiamo sprendimo teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjo situacija, nesant galimybės nustatyti jo buvimo vietą, turi būti sprendžiama teisės aktų nustatyta tvarka.

36. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčijamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė