2021-10-27 Nr. AB-22450-3-65-3-00295-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-598-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00295-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybai dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Utenos valdybos 2021 m. liepos 22 d. raštą Nr. (17.2)-AD5-13802 „Dėl gauto pranešimo“ (toliau – ir Raštas); 2) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 34 straipsniu, įpareigoti atsakovą įvertinti padarytą žalą ir pareikšti teismui ieškinį dėl saugomoms teritorijoms ar paveldo objektams padarytos žalos atlyginimo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. liepos 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, jog iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jo netenkina Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos 2021 m. liepos 22 d. raštas Nr. (17.2)-AD5-13802 „Dėl gauto pranešimo“ į pareiškėjo 2021 m. liepos 14 d. pareiškimą dėl kertamų medžių (duomenys neskelbtini). Skundžiamame Rašte nurodyta, kad, atlikus pareiškėjo 2021 m. liepos 14 d. pranešime nurodytų aplinkybių patikrinimą, nustatyta, jog žemės ūkio paskirties privačioje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini) geomorfologiniame draustinyje, (duomenys neskelbtini) iškirstos pušys ir beržai nėra saugomi medžiai. Informavo, kad kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miško ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 521 redakcija).

Įvertinęs pareiškėjo skundžiamo Rašto turinį, teismas konstatavo, kad jis yra informacinio pobūdžio, jame nėra jokių valinio pobūdžio sprendimų pareiškėjo atžvilgiu, pareiškėjas nėra įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo veiksmų atlikimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat nenurodė, kokios konkrečios jo teisės ar pareigos atsirado, pasikeitė ar išnyko (pasibaigė) dėl skundžiamo Rašto priėmimo. Todėl teismas darė išvadą, kad skundžiamas Raštas savaime nesukelia pareiškėjui jokių konkrečių teisinių pasekmių ir negali būti laikomas teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu pareiškėjui atitinkamas teises ar pareigas, kuris gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad apskundimo tvarkos nurodymas skundžiamame akte pats savaime nepatvirtina, jog jis laikytinas pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Pareiškėjo reikalavimą – įpareigoti atsakovą įvertinti padarytą žalą ir kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, teismas laikė išvestiniu iš reikalavimo panaikinti Raštą, todėl, atsisakius priimti skundą dėl pirmojo reikalavimo, išvestinį reikalavimą taip pat atsisakė priimti.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 34 straipsniu, prašo įpareigoti atsakovą įvertinti padarytą žalą ir pareikšti teismui ieškinį dėl saugomoms teritorijoms ar paveldo objektams padarytos žalos atlyginimo.

Pareiškėjo manymu, skundžiama teismo nutartis apriboja pareiškėjo teisę teisme ginti pažeistas teises, yra nepagrįsta, todėl naikintina. Pareiškėjas remiasi Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija) 9 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjas nurodo, kad neteisėta veikla, kurią įvertinti atsisakyta skundžiamu sprendimu, ir atitinkamai sprendimas, pažeidžia pareiškėjo teisę naudotis nematerialiomis saugomos teritorijos gėrybėmis, šioje teritorijoje pareiškėjas turi sodybą, kurioje leidžia savaitgalius. Su aplinkos apsauga susijusias bylas nagrinėjančio administracinio teismo užduotis – vertinti aplinkosaugos srityje veikiančių valstybės ir savivaldos institucijų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą bei užtikrinti, jog aplinkos apsauga viešoji valdžia rūpintųsi nepažeisdama asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regiono apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 30 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio, todėl tiek reikalavimą panaikinti Raštą, tiek reikalavimą – įpareigoti atsakovą įvertinti padarytą žalą ir kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kurį laikė išvestiniu iš pirmojo reikalavimo, atsisakė priimti. Pareiškėjas atskirajame skunde su tokia teismo nutartimi nesutinka. Pareiškėjo manymu, teismo nutartis apriboja pareiškėjo teisę teisme ginti pažeistas teises, yra nepagrįsta, todėl naikintina.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Orhuso konvencijos 2 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teisė gauti informaciją apie aplinką, t. y. bet kokia rašytine, vaizdo, garso, elektronine ar kitokia materialia forma saugomą informaciją apie aplinkos elementus, be kita ko, tokius kaip kraštovaizdis (a punktas), veiklą arba priemones, įskaitant administracines priemones, susitarimus aplinkosaugos srityje, politiką, įstatymų leidybą, planus ir programas, turinčius arba galinčius turėti poveikį išvardytiems a punkte aplinkos elementams (b punktas). Orhuso konvencijoje įtvirtinta teisė gauti informaciją apie aplinką suponuoja valstybės institucijos, atsakančios į prašymą suteikti informaciją apie aplinką, pareigą vadovaujantis nacionaliniais įstatymais suteikti tokią informaciją ir dokumentų kopijas, kuriose yra arba kurios apima tokią informaciją, neprašant paaiškinti, kam tokia informacija reikalinga, t. y. neįrodinėjant konkretaus intereso dėl prašomos pateikti informacijos (4 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1322-602/2017).

Iš bylos duomenų matyti, kad Departamento Utenos valdyboje 2021 m. liepos 14 d. buvo gautas pareiškėjo pranešimas dėl kertamų medžių (duomenys neskelbtini). Departamento Utenos valdyba ginčijamu Raštu pareiškėją informavo, kad Utenos valdybos Ignalinos aplinkos apsaugos inspekcija pagal kompetenciją atliko pranešime nurodytų aplinkybių patikrinimą ir surašė 2021 m. liepos 20 d. apžiūros aktą Nr. (17.2)-TVR-3979. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės ūkio paskirties privačioje žemėje, esančioje, (duomenys neskelbtini), iškirsti pušys ir beržai nėra saugotini medžiai, o apribojimų dėl nesaugotinų medžių kirtimo nėra. Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu pateiktu atsakymu, kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti ir motyvuodamas tuo, kad patikrinimo metu nustatyti duomenys prieštarauja tikrovei. Atskirajame skunde pareiškėjas papildomai nurodo, kad neteisėta veikla, kurią įvertinti atsisakyta skundžiamu sprendimu, ir atitinkamai sprendimas, pažeidžia pareiškėjo teisę naudotis nematerialiomis saugomos teritorijos gėrybėmis.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje tokio pobūdžio bylose yra konstatuota, jog tuomet, kai pareiškėjas kreipiasi į viešojo administravimo subjektą aplinkos klausimu, teismas turi spręsti klausimą, ar viešojo administravimo subjektas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-101-602/2018).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Departamento Utenos valdybą aplinkos klausimu, teisėjų kolegija, nenukrypdama nuo formuojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti klausimą, ar viešojo administravimo subjektas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo pranešimą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius