2019-11-20 Nr. AB-21934-3-61-3-02963-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1184-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02963-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas LT“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Banktoras LT“ (toliau – ir Bankroto administratorius, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 4V-113 (toliau – ir Įsakymas) ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 3R-229(AG-180/05-2017) (toliau – ir Komisijos sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Komisijos sprendime konstatuota, jog teismo procesiniais sprendimais pareiškėjo ir UAB „Olfema“ 2016 m. lapkričio 4 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytynių sutarties Nr. 2016/11/04 (toliau – ir ginčo sandoris) sudarymo metu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo uždrausta vykdyti bet kurio žemės ūkio bendrovės (toliau – ir ŽŪB) „Aves ūkis“ (toliau – ir Bendrovė) turto ir turtinių teisių realizavimą ir / ar bet kokį šio turto ir turtinių teisių apsunkinimą. Komisija sprendė, kad Tarnyba pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 14, 20 punktus, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (toliau – ir Elgesio kodeksas) 6.3 ir 7.1 punktus, ir skyrė nuobaudą – viešą įspėjimą.

3. Pareiškėjas teigė, kad ginčo sandoris buvo sudarytas anksčiau nei buvo nutrauktas Bendrovės bankroto procesas (2016 m. lapkričio 8 d.). Pareiškėjas, būdamas ŽŪB „Aves ūkis“ bankroto administratoriumi, turėjo ne tik teisę, bet ir ĮBĮ nustatytą pareigą realizuoti turtą, kadangi tokį sprendimą buvo priėmęs Bendrovės kreditorių susirinkimas. Pareiškėjas teigė, kad turto areštas ir kiti apribojimai BŽŪB „Aves ūkis“ turto atžvilgiu buvo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-466-278/2016, įsiteisėjusia 2016 m. birželio 10 d. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-286-425/2017 ginčo sandorį pripažino neteisėtu, tačiau minėtas teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka.

4. Pareiškėjas nurodė, kad jam skiriant nuobaudą įtakos turėjo aplinkybė, kad Tarnybos direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr.V4-118 Bankroto administratoriui paskirta nuobauda, kurios galiojimas nėra išnykęs, tačiau minėtas įsakymas yra apskųstas administraciniam teismui, galutinis sprendimas kol kas nėra priimtas (žr. administracinės bylos Nr. eI-1665-790/2017 ir administracinės bylos Nr. eA-3523-502/2017 duomenis). Tarnyba skirdama nuobaudą neturėtų atsižvelgti į pareiškėjui skirtą nuobaudą, kurios pagrįstumas yra ginčijamas teisme.

5. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, jog turtas buvo realizuotas galiojant Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d., 2016 m. birželio 30 d., 2016 m. liepos 11 d. nutartims ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1562-823/2016 taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartimi buvo panaikinti Bendrovei priklausančiam turtui iki 2016 m. sausio 18 d. taikyti areštai ir apribojimai, tačiau pareiškėjui pardavinėjant Bendrovės turtą buvo įsiteisėję kiti teismų sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

7. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo argumentas, kad Įsakymas yra pagrįstas Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimu, kuris apskųstas apeliacine tvarka, todėl neįsiteisėjęs, yra teisiškai nereikšmingas, nes Įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į 2017 m. birželio 27 d. patikrinimo išvadą Nr. D4-829 „Dėl bankroto administratoriaus „Bankrotas LT“, UAB veiksmų, administruojant BŽŪB „Aves ūkis“ (toliau – ir Išvada) ir pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. rašytines pastabas. Pareiškėjo nurodyto ankstesnio Tarnybos direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymo ginčijimas teisme yra nereikšmingas, pats pareiškėjas su nuobauda sutiko ir jos neginčijo.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) Panevėžio apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyrius 2017 m. kovo 9 d. raštu Nr. 25/14-1-19-3935 (Komisijos byla, b. l. 71–73) (toliau – ir FNTT raštas) informavo Tarnybą apie tai, kad 2016 m. sausio 18 d. buvo sušauktas ŽŪB „Aves ūkis“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta pradėti Bendrovės bankroto procedūrą ne teismo tvarka, bankroto administratoriumi paskiriant pareiškėją, kad Bendrovės kreditorių susirinkime, vykusiame 2016 m. spalio 4 d., nutarta pardavinėti laisvu pardavimu Bendrovės nekilnojamąjį turtą, Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytinių 2016 m. lapkričio 4 d. sutartimi Bendrovės nekilnojamasis turtas buvo parduotas UAB „Olfema“, FNTT Tarnybos paprašė atlikti pareiškėjo ir jo darbuotojų patikrinimą ir įvertinti, ar vykdydami Bendrovės bankroto procedūrą jie laikėsi teisės aktų reikalavimų. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 21 d. atskirąja nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-286-425/2017 (Komisijos byla, b. l. 75–77) (toliau – ir Atskiroji nutartis) nutarė informuoti Tarnybą apie pareiškėjo padarytus įstatymų bei profesinės veiklos pažeidimus, vykdant ŽŪB „Aves ūkis“ bankroto ne teismo tvarka procesą. Tarnyba 2017 m. birželio 27 d. parengė išvadą Nr. D4-829 „Dėl bankroto administratoriaus „Bankrotas LT, UAB veiksmų, administruojant BŽŪB „Aves ūkis“ (Komisijos byla, b. l. 27–32), 2017 m. birželio 28 d. priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjui už Elgesio kodekso 6.3 ir 7.1 punktų, ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 ir 20 punktų pažeidimą skyrė nuobaudą – viešą įspėjimą (Komisijos byla, b. l. 26).

10. Teismas konstatavo, kad Tarnyba surinko pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas pažeidė kreditorių ir Bendrovės interesų pusiausvyros derinimo principą, tinkamai nevykdė IBĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatytų funkcijų ir nesilaikė Elgesio kodekse nurodytų profesinės veiklos principų. Teismas nustatė, kad iki 2016 m. spalio 4 d. Bendrovės kreditorių susirinkimo (I t., b. l. 10–11) galiojo bent dvi Kauno apygardos teismo nutartys skirtingose civilinėse bylose, kuriose pareiškėjas buvo proceso šalimi ir kuriose uždrausti bet kokie veiksmai, susiję su Bendrovės turto ir turtinių teisių realizavimu. Pareiškėjui buvo žinoma, kad teisme ginčijamas Bendrovės bankroto proceso ne teismo tvarka teisėtumas apskritai.

11. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Tarnyba neturėjo pagrindo spręsti, ar ginčo sandoris yra neteisėtas, kol Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė negali reikšti, kad Tarnyba, vykdydama jai suteiktus įgaliojimus, neturi teisės ir pareigos vertinti Bankroto administratoriaus įvykdytas veikas, jų atitiktį ĮBĮ ir Elgesio kodekso nuostatoms ir spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo.

12. Teismas nustatė, kad 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. V4-118 pareiškėjas neskundė, jį skundė Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovė. Atsižvelgęs į šio teisminio ginčo iniciatorius, keliamo ginčo pobūdį, teismas darė išvadą, kad Tarnyba galėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog pareiškėjas turėjo galiojančią nuobaudą už anksčiau nustatytus pažeidimus.

III. 13. Pareiškėjas UAB „Bankrotas LT“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą. Apeliacinis skundas, be atsakovo atsiliepime į skundą nurodytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. FNTT rašte išdėstytos faktinės aplinkybės šioje administracinėje byloje yra teisiškai nereikšmingos. Tarnyba ir teismas neturėjo remtis šiame rašte išdėstytomis aplinkybėmis.

13.2. Visi turto areštai ir kiti apribojimai Bendrovės turtui buvo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-466-278/2016. Aplinkybę, kad Bankroto administratoriui vykdant ginčo sandorį jokie apribojimai Bendrovės turtui nebuvo pritaikyti, patvirtina Turto areštų aktų registro duomenys.

13.3. Pirmos instancijos teismo nurodytos Kauno apygardos teismo nutartys, kuriomis buvo uždraustas Bendrovės turto realizavimas, nebuvo tinkamai realizuotos: jos turėjo būti ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų pateiktos kuriam nors antstoliui vykdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 str. 6 d.). Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti.

13.4. Net ir tuo atveju, jei Kauno apygardos teismo nutartys būtų tinkamai realizuotos, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 pateiktu išaiškinimu, bankroto administratorius būtų turėjęs pareigą vertinti ir spręsti, ar stabdyti turto realizavimo veiksmus, ar ne.

13.5. Pirmos instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nepagrįstai iš trečiųjų suinteresuotųjų asmenų pašalinto FNTT ir Panevėžio apygardos teismą.

14. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be atsakovo atsiliepime į skundą nurodytų aplinkybių, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. FNTT raštas buvo tik pagrindas pradėti Bankroto administratoriaus neplaninį veiklos patikrinimą, kurio metu Tarnyba savarankiškai įvertino visas nustatytas aplinkybes, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas Įsakymas. Įtarimų pareiškimas ar nepareiškimas ikiteisminio tyrimo byloje negali turėti įtakos Tarnybai priimant sprendimus.

14.2. Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo žinoma, jog Kauno apygardos teismas buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones Bendrovės turtui. Aplinkybė, kad laikinosios apsaugos priemonės nebuvo realizuotos, neturi reikšmės vertinant pareiškėjo elgesį. Be to, net jeigu iš tiesų laikinosios apsaugos priemonės nebuvo tinkamai realizuotos, pareiškėjas, būdamas profesionalus bankroto administratorius, pats privalėjo kreiptis dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių realizavimo.

14.3. Aplinkybė, kad dėl ginčo sandorio nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, nedaro įtakos atsakovo atliktam neplaniniam pareiškėjo veiklos patikrinimui. Išvadoje Tarnyba aiškiai nurodė, kad neplaninio patikrinimo metu nebuvo vertintas sandorių teisėtumas ir pagrįstumas, o tik įvertintas Bankroto administratoriaus elgesys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 4V-113 teisėtumo ir pagrįstumo. Įsakymu pareiškėjui skirta drausminė nuobauda – viešas įspėjimas – nustačius, kad jis pardavė Bendrovei priklausančius žemės sklypus, nors teismai buvo pritaikę laikinąsias apsaugos priemones, draudusias šio turto realizavimo veiksmus, bei sustabdžiusias kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymą, tuo pažeisdamas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 ir 20 punktus ir Elgesio kodekso 6.3 ir 7.1 punktus.

16. Teisėjų kolegija pastebi, jog pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus dokumentus: FNTT 2018 m. sausio 9 d. raštą Nr. 2S/14-1-19-329, BAB banko „Snoras“ 2016 m. lapkričio 11 d. prašymą antstoliui; antstolio 2016 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. S-2052 su priedais, atspausdintus Liteko duomenis.

17. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjo pateiktas BAB banko „Snoras“ 2016 m. lapkričio 11 d. prašymas antstoliui ir antstolio 2016 m. lapkričio 16 d. raštas Nr. S-2052 su priedais, atsižvelgus į jų datas, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui ir šiuo atveju pareiškėjas nepagrindė, kodėl jie nebuvo pateikti laiku ar kodėl jų pateikimo būtinybė kilo tik vėlesnėje ginčo nagrinėjimo stadijoje. Atitinkamai, įvertinus tai, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias šiuos įrodymus teikti pirmosios instancijos teismui, šiuos gautus dokumentus atsisakytina prijungti prie bylos medžiagos. Pareiškėjo teikiamą FNTT 2018 m. sausio 9 d. raštą Nr. 2S/14-1-19-329 ir spausdintus Liteko duomenis atsisakytina prijungti prie bylos, kadangi jie neturi įrodomosios reikšmės šio ginčo dalykui. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas turi prieigą prie aktualių Liteko duomenų.

18. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinio skundo turinys, t. y., apeliaciniu skundu ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės bei padarytos teisinę reikšmę turinčios išvados, apsprendžia bylos nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas.

19. Bankroto administratorius apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu bei teigia, jog ginčo sandorio sudarymo metu jokie apribojimai Bendrovės turtui nebuvo taikomi, pirmos instancijos teismo nurodytos Kauno apygardos teismo nutartys, kuriomis buvo uždraustas Bendrovės turto realizavimas, nebuvo tinkamai realizuotos CPK 147 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

20. Byloje pateikti ir Liteko duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-2143-173/2016 pritaikė šias laikinąsias apsaugos priemones: 2016 m. birželio 13 d. nutartimi uždraudė skelbti, vykdyti Bendrovės nekilnojamojo turto varžytines, sudaryti šio turto pardavimo iš varžytynių aktą, perduoti iš varžytynių parduotą turtą; 2016 m. liepos 11 d. nutartimi areštavo Bendrovės nekilnojamąjį turtą.

21. Taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1888-555/2016, pritaikė šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždraudė ŽŪB „Aves ūkis“ vykdyti bet kokio šios bendrovės turto ir / ar turtinių teisių realizavimą ir / ar bet kokį šio turto ir turtinių teisių apsunkinimą; 2) uždraudė išregistruoti ŽŪB „Aves ūkis“ iš Juridinių asmenų registro; 3) nutarė įrašyti viešame registre įrašą dėl nuosavybės teisių į ŽŪB „Aves ūkis“ priklausantį nekilnojamąjį turtą perleidimo draudimo.

22. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1562-823/2016 taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė ŽŪB „Aves ūkis“ 2016 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimų dėl Bendrovės bankroto proceso pradėjimo ne teismo tvarka vykdymą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1888-555/2016. Minėtoje byloje Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 14 d. nutartimi panaikino ginčijamus nutarimus dėl Bendrovės bankroto proceso pradėjimo ne teismo tvarka. Šią nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2-1776-370/2016).

23. Byloje nustatytos aplinkybės, Liteko duomenys patvirtina, kad ginčo sandorio sudarymo metu galiojo teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo ne tik draudžiama parduoti Bendrovės nekilnojamąjį turtą, bet ir buvo sustabdytas Bendrovės 2016 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymas. Pareiškėjas dalyvavo teisminiuose procesuose, kurių metu nurodyti procesiniai sprendimai buvo priimti, taigi apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones jam buvo žinoma. Pagal CPK 152 straipsnio 1 dalį, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai. Taigi pareiškėjas neturėjo teisės sudaryti ginčo sandorio.

24. Dėl pareiškėjo argumentų, kad laikinosios apsaugos priemonės nebuvo realizuotos CPK 147 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi buvo areštuoti konkretūs nekilnojamieji daiktai, t. y. 9 žemės sklypai, todėl šiuo atveju netaikytina CPK 147 straipsnio 6 dalies nuostata dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pabaigos, jeigu nesikreipiama į antstolį per 14 dienų.

25. Nekilnojamojo turto areštas buvo panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1794-407/2016, t. y. po ginčo sandorio sudarymo, todėl pareiškėjo į bylą pateiktas 2016 m. lapkričio 18 d. Turto arešto aktų registro išrašas (b. l. 13) nepatvirtina pareiškėjo teiginių, kad ginčo sandorio sudarymo metu jokių laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo pritaikyta ar kad šios priemonės nebuvo tinkamai realizuotos.

26. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškas išvadas dėl ginčo sandorio ir jo sudarymo metu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių darė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. e2A-68-186/2018, spręsdamas dėl ginčo sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

27. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartimi išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-104-684/2017 ir šios administracinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl ja remtis šioje byloje nėra pagrindo.

28. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Tarnyba, atsižvelgusi FNTT rašte išdėstytas aplinkybes, atliko savarankišką Bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą pagal jai priskirtą kompetenciją ir Įsakymą priėmė remdamasi jos patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Įsakymo pagrįstumą, taip pat tyrė byloje pateiktus įrodymus, todėl atmestinas kaip nepagrįstas ir faktinės situacijos neatitinkantis apelianto teiginys, kad Tarnyba ir teismas neturėjo remtis FNTT rašte išdėstytomis aplinkybėmis.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamame Įsakyme pagrįstai ir teisėtai nustatyti ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto (administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus) 20 punkto (vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus), Elgesio kodekso 6.3 punkto (laikydamasis profesinės kompetencijos principo administratorius turi veikti profesionaliai, konsultuoti bankroto ir restruktūrizavimo procesų dalyvius dėl proceso teisinio reguliavimo ir siekti, kad kreditorių susirinkimas priimtų teisėtus sprendimus) ir 7.1 punkto (laikydamasis teisingumo principo administratorius turi priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus ir veikti atsižvelgdamas į viešąjį interesą) pažeidimai.

30. ABTĮ 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys – tai yra tie asmenys, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. FNTT ir Panevėžio apygardos teismas tik pateikė informaciją Tarnybai dėl Bankroto administratoriaus veiksmų, tačiau jų pačių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas negali turėti įtakos, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai juos pašalino iš trečiųjų suinteresuotųjų asmenų šioje byloje.

31. Dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kurie yra pakartojami iš skundo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai nepasisako, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms ir motyvams nurodytais aspektais.

32. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys