ce3d7b72-63a4-4b9d-8d11-cbb0e7df1f3a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-3631-1066/2020 Proceso Nr. 3-61-3-01707-2020-2 Procesinio sprendimo kategorija 21.2, 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai V. M., pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui E. M., atsakovo atstovui L. P., trečiojo suinteresuoto asmens atstovei D. C., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. M. skundÄ atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Teismas n u s t a t ė:

1. PareiÅ¡kėja V. M. kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydama:

1) panaikinti 2020 m. balandžio 15 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2020 m. balandžio 15 d. įsakymÄ Nr. TE504 „Dėl V. M. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ (toliau – ir Skundžiamas įsakymas);

2) pareiÅ¡kėjos V. M. naudai iÅ¡ atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ pareiÅ¡kėjos V. M. priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki teismo sprendimo Å¡ioje administracinėje byloje visiÅ¡ko įvykdymo dienos;

3) grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ V. M. į iki neteisėto atleidimo eitas pareigas;

4) proceso metu pateikė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. PareiÅ¡kėja remiasi Å¡iais argumentais: 2.1. Buvo praleistas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas. 2.2. PareiÅ¡kėjos tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo - pareigÅ«no vardo pažeminimo faktas yra pagrįstas tik prielaidomis. Taikant Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir VTS) 72 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , pareigÅ«no vardo pažeminimas yra siejamas su Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių buvimu: pirma, turi bÅ«ti nustatyta pareigÅ«no kaltė dėl tam tikros veikos, prieÅ¡ingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo.

Antra, Å¡i veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griauti pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituoti. Be to, kompromitavimas turi bÅ«ti akivaizdus. Nėra surinkta jokių duomenų apie analizuojamos veikos neigiamÄ Ä¯takÄ kurios nors vidaus tarnybos sistemos institucijai, jos reputacijos kompromitavimÄ . 2.3. paskirta sankcija – atleidimas iÅ¡ pareigų, yra neproporcinga. Tarnybinė nuobauda PareiÅ¡kėjai paskirta už IÅ¡vadoje nurodytÄ tariamÄ tarnybinį pažeidimÄ , tariamÄ pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , bet tai yra sunkiausia sankcija, o galėjo bÅ«ti pritaikyta ir Å¡velnesnė. 2.4.

Skiriant nuobaudÄ nebuvo vertinta pareiÅ¡kėjos asmenybė, taigi paskirta sankcija nebuvo tinkamai individualizuota.

3. Atsakovas VSAT patiekė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , su skundu nesutinka, remiasi Å¡iais argumentais: 3.1 Prokuroro nutarime nurodyta, kad pakanka duomenų, jog automobilį 2019 m. sausio 19 d. avarijos metu vairavo pareiÅ¡kėjos sÅ«nus, o ne ji pati. PareiÅ¡kėjai netaikyta administracinė ar baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų teikimÄ . Baudžiamoji atsakomybė netaikyta, nes ji teikė parodymus apie save ir savo Å¡eimos narį, taigi buvo sÄ lygos netaikyti baudžiamosios atsakomybės, nes bÅ«tų pažeistas principas, kad negalima versti duoti parodymų prieÅ¡ save ar savo artimuosius.

Administracinė atsakomybė nebuvo taikyta dėl to, kad, teikdama paaiÅ¡kinimus apie įvykį, ji nebuvo administracinio nusižengimo teisenos proceso dalyvis (nei liudytoja, nei pažeidėja). Sprendžiant pareigÅ«no varo pažeminio klausimÄ nėra reikÅ¡minga, ar buvo konstatuota kriminalinė veika. Ä®rodymai Å¡iuo atveju gali bÅ«ti vertinami kitaip. Panevėžio apygardos teismo nutarime administracinio nusižengimo byloje konstatuota, kad ginčo situacijoje automobilį vairavo pareiÅ¡kėjos sÅ«nus, o ne pareiÅ¡kėja, kaip teigė į įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams. 3.2.

PareiÅ¡kėja klaidino į įvykio vietÄ atvykusius pareigÅ«nus dėl automobilį vairavusio asmens, taip pat davė melagingus liudytojo parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-105097-19, kuris buvo pradėtas dėl 2019 m. sausio 20 d. avarijos fiksavimo aplinkybių. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja, bÅ«dama policijos pareigÅ«nė, gindama savo sÅ«nų nuo gręsiančios atsakomybės, sÄ moningai teikė tikrovės neatitinkančius duomenis įvykio vietoje, taip pat teikė neteisingus duomenis ikiteisminio tyrimo metu.

Tokiu bÅ«du diskreditavo policijos sistemÄ . 3.3. Konstatavimas, kad asmuo pažemino pareigÅ«no vardÄ nėra tarnybinės atsakomybės taikymas, o atskiras ir imperatyvus (privalomas) pagrindas pabaigti tarnybos santykius.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVPK patiekė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , su skundu nesutiko, rėmėsi Å¡iais argumentais: 4.1. Tarnybinis patikrinimas, įsiteisėjus Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros ONKTS prokuroro M. R. 2019 m. liepos 10 d. nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-05097, pradėtas 2019 m. rugpjūčio 5 d. Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigÅ«no vardÄ Å¾eminanti veika turi nusikalstamos veikos požymių (jog V. M. davė melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-05097- 19), vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d.

įsakymu Nr. 1V-55 (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as).Tvarkos apraÅ¡o 11 p., 2019 m. rugsėjo 25 d. tarnybinis patikrinimas dėl V. M. veiksmų sustabdytas, o medžiaga perduota pagal kompetencijÄ spęsti klausimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (2019 m. spalio 3 d. V. M. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d.). 2020 m. balandžio 8 d. tarnybinis patikrinimas atnaujintas. iÅ¡vadÄ Vilniaus apskr. VPK virÅ¡ininkas patvirtinto 2020 m. balandžio 14 d., kuri pagal Tvarkos apraÅ¡o 31 p., laikytina pareigÅ«no vardo pažeminimo paaiÅ¡kėjimo diena. 4.2.

PareiÅ¡kėja buvo statutinė valstybės tarnautoja, todėl jai keliami didesni reikalavimai ir nustatomi nepriekaiÅ¡tingo elgesio standartai. Ji į ivvkio vieta atvykusiems pareigÅ«nams (M. Č. ir J. J.) pateikė klaidinga ir melagingÄ informacijÄ apie tai, kad neva ii vairavo automobilį, t. v. tokiais savo veiksmais siekė palengvinti sÅ«naus teisine padėtį ir padėti jam iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, sÄ moningai davė faktinėms ivvkio aplinkybėms prieÅ¡taraujančius paaiÅ¡kinimus/ parodymus, taip trukdė atlikti tyrimÄ ir nukreipė jį neteisinga kryptimi.

Toks veiksmų pobÅ«dis akivaizdžiai kertasi ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kuriu visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, Å¡ie veiksmai akivaizdžiai nesuderinami su jos tuo metu užimamomis pareigomis bei policijos pareigÅ«no statusu. 4.3. IÅ¡vadoje nurodytų teiginių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ liudija Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. galutinė ir neskundžiamÄ nutartis, kuria konstatuota, kad automobilį vairavo ne pareiÅ¡kėja, o jos sÅ«nys S. M.. 4.4.

Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, kuris Vidaus tarnybos statuto 72 str. 1 d. 7 punkte. Statutas nenumato vidaus reikalų ištaigos vadovui alternatyviu sprendimo būdu tokiu atveju. Ankstesnė pareigūno tarnyba, nei jos trukmė, šios pasekmės taikymui negali turėti įtakos. Teismas k o n s t a t u o j a:

5. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatytos Å¡ios esminės bylos aplinkybės: 5.1. 2019 m. sausio 20 d. apie 00.54 val. įvyko avarija (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja, tuo metu ėjusi (duomenys neskelbtini) tyrėjos pareigas į įvykio vietÄ atvykusiems Utenos Apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir - AVPK) Ignalinos rajono pareigÅ«nams nurodė, kad ji vairavo autoįvykyje atsidÅ«rusį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 5.2. Utenos AVPK 2019 m. vasario 2 d. nutarimu pagal medžiagÄ Nr. M-1-01-04890 (dėl galimo vairavimo esant neblaiviam) buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ . 5.3. 2019 m kovo 7 d.

Utenos AVPK buvo pradėta administracinė teisena dėl 2019 m. sausio 20 d. autoįvykio. Administracinė teisena buvo sustabdyta pradėjus ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-105097-19 dėl Utenos AVPK pareigÅ«nų ir V. M. veiksmų fiksuojant 2019 m. sausio 20 d. avarijÄ . 5.4. Å io ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kėja 2019 m. gegužės 14 d. teikė parodymus, kad 2019 m. sausio 20 d. ji autoavarijos metu vairavo automobilį. Å is ikiteisminis tyrimas nutrauktas Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2019 m. liepos 10 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-105097-19 dėl Utenos AVPK pareigÅ«nų veiksmų, nesurinkus pakankamai duomenų apie kaltę ir nusikalstamas veikas Å iame nutarime nurodyta, kad V.

M. galimai klaidino į įvykio vietÄ atvykusius pareigÅ«nus apie tai, kad pati vairavo automobilį, su kuriuo buvo padaryta avarija. Nutarime konstatavus, kad avarijÄ padarė ne V. M., o galimai jos sÅ«nus S. M., klausimas dėl S. M. administracinės atsakomybės perduotas policijai pagal kompetencijÄ . 5.5. 2019 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus AVPK Imuniteto valdyba pradėjo tarnybinį patikrinimÄ dėl pareiÅ¡kėjos veiksmų. 5.6. PraneÅ¡imas dėl tarnybinio nusižengimo pareiÅ¡kėjai įteiktas 2019 m. rugpjūčio 14 d.

PareiÅ¡kėja 2019 m. rugpjūčio 20 d. tarnybiniu praneÅ¡imu paprašė remtis jos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-105097-19 metu duotais parodymais. 5.7. 2019 m. rugpjūčio 28 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas pratęstas 2019 m. rugpjūčio 28 d. 5.8. 2019 m. rugpjūčio 29 d. Utenos AVPK Ignalinos rajono PK tarnybiniu raÅ¡tu informavo, kad gavus 2019 m. liepos 22 d. prokuroro nutarimÄ , kuriame konstatuota, kad S. M. vairavo avarijÄ padariusį automobilį, jam bus suraÅ¡ytas protokolas dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 592 4 d.

Tai pat nurodė, kad V. M. atžvilgiu administracinė teisena dėl melagingų parodymų davimo nepradedama, nes ji nėra dalyvis autoįvykio administracinėje byloje (nebuvo apklausta nei kaip liudytoja, nei kaip pažeidėja). 5.9. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pareiškėjos atžvilgiu sustabdytas 2020 m. rugsėjo 25 d., nes pareiškėjos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį (dėl melagingų parodymų). Šis ikiteisminis tyrimas nutrauktas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2020 m. vasario 18 d. nutarimu nesurinkus pakankamai neginčijamų įrodymų dėl pareiškėjai inkriminuojamos veikos padarymo. 5.10. 2019 m. lapkričio 8 d.

Utenos AVPK Ignalinos rajono PK S. M. surašė administracinio pažeidimo protokolÄ dėl 2019 m. sausio 20 d. padarytos avarijos ir paskyrė 11 Eur baudÄ pagal ANK 417 str. 8 d. Å i nuobauda buvo panaikinta Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų 2020 m. sausio 16 d. nutarimu. Vėliau Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 16 d. panaikino šį nutarimÄ , konstatuodamas, kad pakanka įrodymų, jog automobilį (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 20 d. vairavo S. M. ir nuobauda jam už tai skirta pagrįstai. 5.11.

PareiÅ¡kėja nuo 2020 m. sausio 3 d. perkelta į Valstybės sienos apsaugosi tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinę 5.12. Tarnybinio nusižengimo tyrimas atnaujintas 2020 m. balandžio 8 d. 5.13. Tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada (toliau – ir IÅ¡vada) suraÅ¡yta 2020 m. balandžio 14 d. IÅ¡vadoje konstatuota, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti faktiniai duomenys pakankami konstatuoti, kad 2019 m. sausio 20 d. V. M., bÅ«dama ne tarnybos metu ir nęatlikdama jokių pareiginių funkcijų, į eismo įvykio vietÄ ?tvykusiems pareigÅ«nams pateikė klaidingÄ ir melagingÄ informacijÄ apie tai, kad neva ji (o nė jos sÅ«nus S. M.), apie 00.50 vai, vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Å io nesuvaldė bei atsitrenkė į kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, t. y. klaidino į įvykio vietÄ atvykusius pareigÅ«nus, nurodė melagingas aplinkybes (turimais duomenimis, eismo įvykį padaręs S. M. buvo galimai neblaivus), tai pat teikė melagingus parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05097-19 liudytojos apklausos metu. Konstatuota, kad pareiÅ¡kėja, duodama melagingus parodymus vienareikÅ¡miÅ¡kai veikė ne tarnybos, ne valstybės, ne visuomenės, bet iÅ¡skirtinai savo sÅ«naus S. M. interesams, suprato, kad teikdama melagingus paaiÅ¡kinimus, t, y. veikdama pavojingai ir nusikalstamai, ji klaidino į įvykio vietÄ atvykusius pareigÅ«nus, teismÄ , trukdė įvykdyti teisingumÄ ir siekė padėti sÅ«nui iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. kad nagrinėjamu atveju V.

M., kurios profesinė pareiga sutinkamai su Policijos įstatymo'25 str. 1 d. 2 p. užkirsti keliÄ teisės pažeidimams, o Pareigybės apraÅ¡yme numatyta pareiga užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ visuomenės saugumÄ ir kitų iÅ¡keltÄ uždavinių bei funkcijų įgyvendinimÄ vykdant nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijÄ bei tyrimÄ . Tokie pareiÅ¡kėjos, kaip policijos pareigÅ«nės, kuri pati tirai administracinius nusižengimus ir vykdo jų prevencijÄ , veiksmai įvertinti kaip neatitinkantys jai, kaip policijos pareigÅ«nei, keliamiems reikalavimams, aiÅ¡kiai prieÅ¡ingi nustatytai valdymo tvarkai, prieÅ¡ingi teisės ir etikos normoms, griaunantys vidaus tarnybos autoritetÄ ir akivaizdžiai besikertantys su visuomenės lÅ«kesčiais iÅ¡ policijos pareigÅ«nų, todėl pažemino pareigÅ«no vardÄ . 5.14.

VSAT vado įsakymas dėl pareiškėjos atleidimo (Skundžiamas Įsakymas) priimtas 2020 m. balandžio 15 d.

6. Å ioje byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai IÅ¡vadoje konstatuota, kad pareiÅ¡kėja pažemino pareigÅ«no vardÄ . PareiÅ¡kėja remiasi Å¡iais esminiais argumentais: nėra pakankamai įrodymų, kad padarė inkriminuotÄ veikÄ ir tai nebÅ«tinai yra pareigÅ«no vardo pažeminimas; buvo praleistas terminas nuobaudai skirti; skirta nuobauda yra neproporcinga.

7. Dėl pareigÅ«no vardo pažeminimo: 7.1. Teisinis reguliavimas ir teismų praktika: Prisiekdamas vidaus tarnybos pareigÅ«nas, be kita ko, prisiekia visada saugoti gerÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no vardÄ . (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-518/14) VTS 2 str. 4 d. numatyta, kad pareigÅ«no vardo pažeminimas – pareigÅ«no veika, padaryta dėl pareigÅ«no kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunanti pasitikėjimÄ statutine įstaiga arba jÄ kompromituojanti. PareigÅ«no vardo pažeminimo sÄ voka yra pateikta VTS 2 str. 7 d. PareigÅ«no vardo pažeminimas VTS 2 str. 7 d. prasme yra susijęs su Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymu:

1) pareigūno kaltės dėl atitinkamos jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu;

2) Å¡i veika turi sukelti pasekmes - akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griauti pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Statuto 2 str. 7 d. apibrėžtos veikos pasekmes akivaizdžiai žeminančiu vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunančiu pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituojančiu, laikytinas toks pareigÅ«nų elgesys, kuris akivaizdžiai kertasi su įprastinėmis visuotinai pripažintomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ atitinkamos statutinės sistemos pareigÅ«nų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-165/2005, 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008; 2012 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2412/2012 ir kt.). 7.2.

PareiÅ¡kėja ginčija aplinkybę, kad avarijos metu ji vairavo automobilį. PareiÅ¡kėjos vertinimu, aplinkybė, kad ne ji vairavo automobilį, yra grindžiama tik netiesioginiais įrodymais bei prielaidomis. Visgi pareiÅ¡kėja konkrečiai neįvardija, kokie įrodymai IÅ¡vadoje buvo įvertinti neteisingai ir kodėl. Ä®rodymais tiek teisme , tiek ir administracinėje procedÅ«roje gali bÅ«ti visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylÄ nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (ABTÄ® 56 straipsnis).

Tai, kad pareiÅ¡kėjos elgesys konstatuotas įvertinus netiesioginius įrodymus, savaime nepaneigia IÅ¡vados teiginių. Taigi toks pareiÅ¡kėjos skundo argumentas iÅ¡ esmės yra deklaratyvus. 7.3. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja pateikė versijÄ , kad po avarijos skubiai iÅ¡bėgo iÅ¡ automobilio į namus, nes galvojo, kad telefonÄ paliko namuose, po to sÅ«nus pamatė, kad telefonas yra automobilyje ir nubėgo jos vytis. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-105097-19 metu pareiÅ¡kėja 2019 m. gegužės 14 d. teikdama parodymus paaiÅ¡kino, kad:

„<..>...vairavau automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ignalinos m. Neprisimenu kieno vardu buvo registruotas automobilis. Kartu su manimi važiavo mano sÅ«nus S. M.. (duomenys neskelbtini) nesuvaldžiau automobilio ir atsitrenkiau į pėsčiųjų perėjos ženklÄ . Tuomet aÅ¡ patyriau didžiulį stresÄ . Tada neturėjau telefono. Mano sÅ«nus turėjo telefonÄ , tačiau tuo metu žinojau, kad tokiam eismo įvykiui įvykus, sutinkant kelio ženklo savininko atstovui, užtenka užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ <...>“.

Apie tai, kad iÅ¡ karto po įvykio bÅ«tų iÅ¡bėgusi į namus ir tik po to sugrįžusi į įvykio vietÄ , nenurodė. Papildomai paklausta, kaip galėtų paaiÅ¡kinti, kad liudytojas matė, jog nuo automobilio po įvykio nubėgo tik vyriÅ¡kis, iÅ¡ esmės nieko nepaaiÅ¡kino. Aplinkybių tikslinimo metu dėl galimo vairavimo esant neblaiviam (medžiagoje Nr. M-1-01-04890) pareiÅ¡kėja parodymų nedavė, naudodamasi teise neduoti aprodymų apie save arba artimÄ asmenį. Tuo pačiu pagrindu pareiÅ¡kėja atsisakė duoti parodymus ir ikiteisminiame tyrime dėl jos melagingų parodymų.

Ikiteisminiuose tyrimuose pareiÅ¡kėja atsisakė tikrintis poligrafu. Tarnybinio patikrinimo metu pareiÅ¡kėja prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-105097-19 duotais parodymais. IÅ¡ to matyti, kad pareiÅ¡kėja anksčiau įvykių versijos apie bėgimÄ iÅ¡ automobilio neteikė, nesiekė kuo detaliau paaiÅ¡kinti įvykių eigos. PareiÅ¡kėjos pateiktos įvykių versijos kiti netiesioginiai įrodymai nepatvirtina. Pati įvykių versija nėra visiÅ¡kai atitinkanti natÅ«raliÄ gyvenimiÅ¡kÄ situacijÄ (neaiÅ¡ku, kodėl reikėjo bėgti iÅ¡ automobilio ieÅ¡koti telefono, jeigu Å¡alia esantis sÅ«nus turėjo telefonÄ ).

Panevėžio apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-32-491/2020, priimdamas 2020 m. kovo 16 d. nutarimÄ , konstatavo, kad aptariamoje situacijoje S. M. vairavo automobilį. Minėtoje byloje teismas pareiÅ¡kėjos sÅ«naus S. M. ir pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus apie tai, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ karto po avarijos iÅ¡bėgo iÅ¡ automobilio pasiimti telefono, vertino kritiÅ¡kai, nes patikimesniais įrodymais laikyti liudytojo V. L., mačiusio pro langÄ situacijÄ po įvykio, parodymai. Å ioje byloje teismas nemato pagrindo, kodėl reikėtų kitaip vertinti tuos pačius įrodymus.

Liudytojo, stebėjusio situacijÄ iÅ¡ Å¡alies ir niekaip nesuinteresuoto, parodymais nėra pagrindo netikėti. Liudytojo parodymai tiek ikiteisminiuose tyrimuose, tiek administracinio nusižengimo byloje buvo nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki. Liudytojas nurodė, kad po 5-7 sekundžių po to, kai iÅ¡girdo smÅ«gį, pažiÅ«rėjęs pro langÄ matė nuo automobilio (duomenys neskelbtini), nuvertusio kelio ženklÄ , nubėgo vyriÅ¡kis, kuris paskui, po maždaug 3 minučių, sugrįžo į įvykio vietÄ su moterimi.

Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas nurodo jau po 5 ar 7 sekundžių matęs tik iÅ¡ įvykio vietos bėgantį vyrÄ . Pagal pareiÅ¡kėjos versijÄ , iki to laiko ji turėjo apsižiÅ«rėti, kad neturi telefono, iÅ¡bėgti iÅ¡ automobilio, jos sÅ«nus pastebėti, kad visgi telefonas yra automobilyje ir iÅ¡bėgti iÅ¡ automobilio. PareiÅ¡kėja iÅ¡ automobilio turėjo iÅ¡bėgti gerokai anksčiau ir nubėgti tiek, kad jos įvykio vietoje nesimatytų. Be to, liudytojas nurodo, kad tik po 3 minučių grįžo vyras su moterimi, dėl ko nėra patikima pareiÅ¡kėjos pateikta versija, kad sÅ«nus iÅ¡bėgo paskui jÄ : tai bÅ«tų įvykę po 5-7 sekundžių po avarijos, per tÄ laikÄ pareiÅ¡kėja negalėjo nubėgti toli, taigi į įvykio vietÄ su sÅ«numi bÅ«tų turėjusi grįžti gerokai anksčiau nei 3 minutės. Kadangi pėsčiųjų perėja, Å¡alia kurios įvyko įvykis, yra gerai apÅ¡viesta, liudytojas turėjo visas sÄ lygas ir galimybes matyti įvykio vietÄ .

Tokie liudytojo parodymai paneigia pareiÅ¡kėjos versijÄ apie tai, kad ji po avarijos iÅ¡bėgo iÅ¡ automobilio. IÅ¡ dalies pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus susilpnina ir tai, kad, kaip matyti iÅ¡ 2019 m. liepos 10 d. prokuroro nutarime apraÅ¡yto įvykio fiksuoti atvykusių policijos pareigÅ«nų tarpusavio pokalbio tarnybiniame automobilyje, jiems taip pat susidarė įspÅ«dis, kad greičiausiai ne V. M. vairavo automobilį (vienas jų sakė „Pa liubomu čia na jinai vairavo“, į kÄ kitas atsakė „Tai aiÅ¡ku, ne“).

Tai, kad pareigūnai vėliau teikė kitokius paaiškinimus (pvz., kad pagal sėdynės padėtį jiems nekilo abejonių dėl vairuotojo) vertintini kritiškai, nes jiems buvo palanku nurodyti tokias aplinkybes, siekiant išvengti jiems patiems gresiančių neigiamų teisinių pasekmių. Prokuroro nutarime padaryta išvada, kad policijos pareigūnai tinkamai neatliko pareigų, kad įsitikintų, kas vairavo automobilį, tačiau įrodymų, kad įvyko nusikalstama veika, nepakako. Pareigūnams dėl neteisėtų veikų buvo pritaikyta drausminė atsakomybė, t. y. laikytina nustatyta, kad jie aplinkybę, kad, kad automobilį vairavo V.

M., fiksavo netinkamai. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjai, matant, kad į įvykio vietÄ atvyko J. J. ir kuriÄ , kaip pati nurodė, iÅ¡ matymo pažinojo, galėjo atsirasti papildoma paskata (motyvas) teikti neteisingus duomenis tikintis, kad J. J. jÄ taip pat atpažins ir nesiims visų įmanomų priemonių tam, kad patikrintų pareiÅ¡kėjos teiginius (galiausiai nustatytas faktas, kad taip ir įvyko – pareigÅ«nai tinkamai įvykio aplinkybių nefiksavo). TokiÄ pareiÅ¡kėjos nuostatÄ (motyvÄ elgesiui) patvirtina pareiÅ¡kėjos pokalbis tarnybiniame automobilyje fiksuojant įvykius, kuriame ji nurodo, kad nenorėtų tirtis alkoholio matuokliu, t. y. tikisi, kad pareigÅ«nai nesiims visų veiksmų aplinkybėms iÅ¡siaiÅ¡kinti.

PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad paprastai avarijÄ padariusiu automobiliu naudojasi jos sÅ«nus. Visų aptartų aplinkybių visuma formuoja teismo vidinį įsitikinimÄ , kad bÅ«tent pareiÅ¡kėja vairavo avarijÄ padariusį automobilį. Todėl IÅ¡vadoje pagrįstai konstatuota, kad į eismo įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams pareiÅ¡kėja pateikė klaidingÄ ir melagingÄ informacijÄ apie tai, kad neva ji (o ne jos sÅ«nus S. M.), apie 00.50 val., vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡io nesuvaldė bei atsitrenkė į kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, t. y. klaidino į įvykio vietÄ atvykusius pareigÅ«nus, nurodė melagingas aplinkybes. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu teikė neteisingus parodymus, kad ji vairavo automobilį. 7.4. Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjai nebuvo taikyta baudžiamoji atsakomybė dėl melagingų parodymų teikimo nereiÅ¡kia, kad negalima konstatuoti pažeminus pareigÅ«no vardÄ . Baudžiamosios atsakomybės taikymo paskirtis yra kitokia, ji laikoma kraÅ¡tutine (lot. ultima ratio) priemone ir jos taikymui keliami aukÅ¡ti įrodinėjimo reikalavimai.

Šiuo atveju pareiškėjai pritaikyta ne baudžiamoji atsakomybė, o įvertintas jos elgesys pareigūnų etikos ir VTS 2 straipsnio 4 dalies (pareigūno vardo pažeminimas) prasme ir pritaikyta VTS 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta pasekmė (atleidimas iš pareigų). 7.5. Pažymėtina, jog pareiškėja V. M. buvo statutinė valstybės tarnautoja, todėl jai keliami didesni reikalavimai ir nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-518/14).

Policijos įstatymas policijÄ apibrėžia, kaip asmens, visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ užtikrinančiÄ policijos įstaigų ir policijos pareigÅ«nų sistemÄ (2 str. 4 d.), policijos pareigÅ«nÄ â€“ kaip VTS nustatyta tvarka į pareigÅ«no pareigas priimtÄ statutinį valstybės tarnautojÄ , atliekantį įstatymuose nustatytas policijos funkcijas, kuriomis užtikrinamas policijos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis policijos pareigÅ«nams (2 str. 6 d.).

Policijos įstatymo 25 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta policijos pareigÅ«no pareiga gavus praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar administracinį nusižengimÄ arba bÅ«nant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam nusižengimui, įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį nusikalstamÄ veikÄ ar administracinį nusižengimÄ ar įtariamÄ jų padarymu ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka praneÅ¡ti apie tai policijai.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 7 p. nustato, kad policijos darbuotojas, turi vadovautis Å¡iais moraliniais orientyrais: saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigÅ«no, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto (7.1. p.); visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visÄ policijos sistemÄ , jos pareigÅ«nus ir kitus darbuotojus (7.2. p.). 7.6.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėja, bÅ«dama policijos pareigÅ«ne, klaidino į įvykio vietÄ atvykusius pareigÅ«nus, taip pat ikiteisminį tyrimÄ atlikusius pareigÅ«nus, trukdė teisingumui. TokiÄ veikÄ atliko sÄ moningai, tyčia – siekė, kad jos sÅ«nus iÅ¡vengtų atsakomybės. Policijos pareigÅ«no pagrindinė pareiga yra užkirsti keliÄ pažeidimams ir objektyviai fiksuoti įrodymus. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjos elgesys nebuvo tik formalus ar mažareikÅ¡mis pažeidimas, nes buvo sÄ moningai nukreiptas visiÅ¡kai prieÅ¡inga visuomenės formuojamų lÅ«kesčių policijos atžvilgiu linkme.

Toks elgesys, net ir ne tarnybos metu, neatitinka visuomenės lÅ«kesčių policijos pareigÅ«nų atžvilgiu, akivaizdžiai kertasi su įprastinėmis visuotinai pripažintomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais policijos atžvilgiu, kelia nepasitikėjimÄ visa policijos sistema, jÄ diskredituoja. Todėl IÅ¡vadoje pagrįstai konstatuota, kad pareiÅ¡kėja pažemino pareigÅ«no vardÄ , kaip tai suprantama VTS 2 straipsnio 4 dalies ir 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme.

8. Dėl proporcingumo: Sutiktina su atsakovo pozicija, kad atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagrindas, nurodytas Vidaus tarnybos statuto (72 straipsnio 1 d. 7 p.) yra savarankiÅ¡kas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas ir nėra laikomas tarnybine nuobauda. Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyviu sprendimo bÅ«du tais atvejais, kai konstatuojamas pareigÅ«no vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ yra imperatyvi Å¡iame Statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali bÅ«ti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis (LVAT 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr A662-193/2011).

Kadangi pareigÅ«no vardo pažeminimas yra savarankiÅ¡kas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, o ne tarnybinė nuobauda, todėl nei ankstesnė pareigÅ«no tarnyba, nei jos trukmė, Å¡ios pasekmės taikymui negali turėti įtakos. Tokio pobÅ«džio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka bÅ«tų nubaustas pareigÅ«no vardÄ pažeminęs asmuo, bet ir tam, jog tokiu bÅ«du bÅ«tų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, bÅ«tų formuojamas visuomenės teigiamas požiÅ«ris į Å¡ios sistemos veiklos principingumÄ ir efektyvumÄ LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-l554-662/2015).

Å iuo atveju konstatuota, kad pareiÅ¡kėjos elgesys buvo tokio netinkamumo masto, kad atitiko pareigÅ«no vardo pažeminimo sÄ vokÄ , taigi ir pagrįstai ir teisėtai pritaikytas atleidimas iÅ¡ pareigų kaip vienintelė toki atveju taikytina pasekmė.

9. Dėl termino: 9.1. VTS 39 straipsnio 4 d. nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos, Å¡io straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos pabaigos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimÄ , – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo, patikrinimo pabaigos dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, iÅ¡skyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas Å¡io straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių inventorizacijÄ ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos.

Å iais atvejais tarnybinė nuobauda turi bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos. 9.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra padaręs iÅ¡vadÄ , jog tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo diena laikytina tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados patvirtinimo diena (žr., pvz., 2011 m. kovo 14 d. nutartį! administracinėje byloje Nr. A662-360/2011, 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1927-629/2018).

PareiÅ¡kėja atleista iÅ¡ pareigų sekančiÄ dienÄ po to, kai buvo patvirtinta IÅ¡vada, taigi 30 dienų terminas nepraleistas. 9.3. Tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigÅ«no vardÄ Å¾eminančių veikų atlikimo bei Statute nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo pareigÅ«nams tvarkÄ nustato Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d.

įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (Tvarkos apraÅ¡as). Tvarkos apraÅ¡o 23 p. nurodoma, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimu gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimÄ gavimo dienos, neįskaitant laiko, kurį tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas. Tarnybinis patikrinimas pareiÅ¡kėjos atžvilgiu pradėtas 2019 m. rugpjūčio 5 d. Vėliau, remiantis Tvarkos apraÅ¡o 23 p. tarnybinio patikrinimo terminas pratęstas 30 d. (2019 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr 10-PR2-33889).

Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigÅ«no vardÄ Å¾eminanti veika turi nusikalstamos veikos požymių (dėl melagingų parodymų) vadovaujantis Tvarkos apraÅ¡o 11 p., tarnybinis patikrinimas dėl V. M. veiksmų 2020 m. rugsėjo 25 d sustabdytas, o medžiaga perduota pagal kompetencijÄ spęsti klausimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2020 m. balandžio 8 d. tarnybinis patikrinimas, vadovaujantis Tvarkos apraÅ¡o 11 p., atnaujintas, o 2020 m. balandžio 14 d. patvirtinta IÅ¡vada. IÅ¡ viso tarnybinis patikrinimas tęsėsi 57 dienas, neskaičiuojant sustabdymo laikotarpio.

Taigi tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai nebuvo pažeisti.

10. Ä®vertinęs ginčijamo Nutarimo turinį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Skundžiamas Ä®sakymas (kartu su IÅ¡vada) atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes yra priimtas kompetentingo pareigÅ«no, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Taigi teisinio pagrindo panaikinti SprendimÄ nėra.

11. Apibendrinus aptartus motyvus, laikytina, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ tarnybos atleista teisėtai. Netenkinus pagrindinio reikalavimo panaikinti SkundžiamÄ Ä¯sakymÄ , netenkinami iÅ¡vestiniai pareiÅ¡kėjos reikalavimai - pareiÅ¡kėjos V. M. naudai iÅ¡ atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ pareiÅ¡kėjos V. M. priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki teismo sprendimo Å¡ioje administracinėje byloje visiÅ¡ko įvykdymo dienos; bei grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ V.

M. į iki neteisėto atleidimo eitas pareigas. Atmetus pareiÅ¡kėjos reikalavimus, nepritiestinos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos (ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos V. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Gediminas Užubalis