ce35cd69-4f70-42c8-87ed-48e5fd509f4a · Å iaulių apygardos teismas

                                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-264-744/2017                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60411-2015-3             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.2.22.1.1;

                  1.2.26.2; 2.1.2.3; 2.1.3.1; 2.1.7.4; 2.4.6.6.1.                                                    (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 21 d.Šiauliai               Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidmanto Mylės, Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės J.

K., jo gynėjui advokatui Sergiejui Butai,              vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo T. M. apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo, o baudžiamoji byla J.

K. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, nutraukta.                        Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė J. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. spalio 31 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), šalia parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)”, viešoje vietoje, tarpusavio ginčo metu su nukentėjusiuoju T. M., iš dujinio - garsinio šaunamojo ginklo (duomenys neskelbtini)B, C kategorijos, 9 kalibro, kurio priklausomybė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, du kartus šovė T.

M. į pilvo sritį, dėl ko nukentėjusiajam T. M. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkai ir aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .J. K., vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, jo atžvilgiu nutraukta. Teismas nustatė, kad J. K. 2015 m. spalio 31 d. apie 19 val., po konflikto su T.

M., neteisėtai, neturėdamas leidimo, parsigabeno dujinį - garsinį Å¡aunamÄ jį ginklÄ (duomenys neskelbtini)B, C kategorijos, 9 kalibro, kurio priklausomybė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, į tėvams priklausančiÄ sodybÄ (duomenys neskelbtini), paslėpė malkinėje ir laikė ten ginklÄ tol, kol perdavė savo advokatui S. B., kuris 2015 m. lapkričio 3 d. savanoriÅ¡kai minėtÄ ginklÄ su trimis kulkomis pateikė TelÅ¡ių AVPK Mažeikių RPK KPS vyresniajai tyrėjai V. S..J. K. atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukdamas apylinkės temas padarė iÅ¡vadÄ , jog J.

K. po konflikto su T. M. atgabenant Å¡aunamÄ jį ginklÄ Ä¯ tėvams priklausančiÄ sodybÄ ir pažeidus teisės aktais nustatytas Å¡aunamųjų ginklų apyvartos taisykles, byloje nenustatyta objektyvių duomenų, kad tokia J. K. veika kėlė grėsmę ir kitoms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. O dėl to, kad nuo 2015 m. spalio 31 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d. Å¡aunamasis ginklas buvo kaltinamojo tėvų sodybos malkinėje, jokių pavojingų realių padarinių nekilo, kaltininko tyčioje nenustatyti ketinimai šį ginklÄ naudoti nusikalstamiems tikslams, t. y. nebuvo realaus pavojaus žalos visuomenei atsiradimui.

Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas. IÅ¡teisindamas J. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo J. K. veikoje nebuvo visuomenės negerbimo, jis nenorėjo pademonstruoti niekinančio požiÅ«rio į aplinkinius, o konfliktas buvo akivaizdžiai asmeninis dėl nukentėjusiojo T. M. prieÅ¡iÅ¡kumo kaltinamojo atžvilgiu, tai yra J.

K. veikoje nėra bÅ«tinų nusikalstamos veikos (vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo) sudėties (subjektyvinės pusės) požymių, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad dėl kaltinamojo veiksmų kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti pavojingi padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymaiApeliaciniu skundu nukentėjusysis T. M. praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį - pripažinti J.

K. kaltu padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Taip pat praÅ¡o tenkinti jo patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme.5.1. Skunde nurodo, kad nesutinka su Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalimi, kuria J. K. iÅ¡teisintas nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Pažymi, kad parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“ yra pačiame Viekšnių miesto centre, aplink pilna gyvenamųjų namų, daugiabučių, mokykla, be to, teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad T. M. buvo sutrikdyta sveikata viešoje vietoje, tai yra miestelio centre, kurioje bet kuriuo metu galėjo lankytis kiti asmenys. Taip pat atkreipia dėmesį į liudytojos G. K. parodymus, kuriuose ji nurodė, jog kol pardavėja jai skanavo prekes, ji lauke išgirdo du šūvius, sprogimus, panašius į „bombioškės sprogimus“, ir net nepagalvojo, kad galėtų būti šaudoma.

Pažymi, kad ir liudytoja L. K. teismui parodė, jog girdėjo garsus. 5.2. Apelianto tvirtinimu, teismas visiÅ¡kai nevertino, netyrė ir neanalizavo ikiteisminio tyrimo medžiagos, posėdžių garso įrašų, liudytojų parodymų, o tai, kad L. K. ir G. K. kilo įtarimas, jog lauke kažkas įvyko ir tai atitraukė jų dėmesį nuo įprasto veiklos, kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog vieÅ¡oje vietoje, kur lankytis gali kiti asmenys, buvo įvykdyta BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas ir realiai buvo sutrikdytas liudytojų (L.

K. ir G. K.) įprasta veikla. 5.3. Nurodo ir tai, jog apie girdėtus du šūvius parodė ir liudytojas A. K., kuris teismui nurodė, kad užgesinęs automobilį išgirdo du šūvius. Pasak apelianto, šiuo atveju teismo padaryta išvada, jog konfliktas realiai neturėjo jokios įtakos kitiems asmenims, prieštarauja liudytojų parodymams. Pažymi, kad A. K., išgirdęs šūvius ir manydamas, jog jo brolis J. K. peršautas, reagavo į tai ir griebėsi metalinio strypo, esančio jo automobilyje.

Be to nurodo, kad J. K., Å¡audamas T. M. į pilvÄ , sukėlė pavojų ne tik nukentėjusiajam, bet ir prie parduotuvės buvusiam broliui A. K., kuris girdėjo du Å¡Å«vius, matė bėgančius nukentėjusįjį ir kaltinamÄ jį, iÅ¡sigando ir griebėsi atitinkamų veiksmų. Nukentėjusiojo nuomone, teismas, priimdamas nuosprendį, neakcentavo ir nevertino esminės aplinkybės, jog A. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo vieÅ¡oje vietoje – prie parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“ ir J.

K. atlikti veiksmai sukėlė jam iÅ¡gÄ stį. 5.4. Apelianto nuomone, J. K., Å¡audydamas iÅ¡ ginklo tamsiu paros metu (naktį), vieÅ¡oje vietoje prie parduotuvės, Å¡alia esant jo broliui A. K., žinodamas, jog parduotuvėje yra jo sutuoktinė, kuri bet kada galėjo iÅ¡eiti iÅ¡ parduotuvės, kadangi paliko jÄ prie kasos, suvokė, kad kelia realų pavojų kitų žmonių gyvybei, kurie buvo ir galėjo bÅ«ti vieÅ¡oje vietoje ir toks jo pasirinktas veikimo bÅ«das buvo realiai pavojingas kitų įvykio vietoje buvusių žmonių gyvybei, todėl J.

K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje, o teismas, iÅ¡teisindamas J. K., padarė esminę klaidÄ ir priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .5.5. Dėl skundžiamos nuosprendžio dalies, kuria J. K., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, nukentėjusysis nurodo, kad su tuo nesutinka. Pažymi, kad byloje užfiksuota, jog J.

K. ne tik Å¡aunamÄ jį ginklÄ su Å¡audmenimis gabeno, neÅ¡iojo ir laikė, bet ir ardė jį ir Å¡i aplinkybė, pasak nukentėjusiojo, yra viena iÅ¡ esminių, kadangi ji patvirtina, jog kaltinamasis buvo sÄ moningas ir turėjo pakankamai žinių apie Å¡aunamojo ginklo naudojimÄ , jo ardymÄ . 5.6. Be to, nurodo, kad teismas nuosprendyje vertindamas J. K. asmenybę ir juo charakteristikÄ , niekur neakcentavo, jog nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis turėjo 4 galiojančias administracines nuobaudas, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamÄ jį. 5.7.

Pažymi, kad J. K. padarė keletÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų, tai yra Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis gabeno, neÅ¡iojo, laikė ir ardė ir teismas turėjo bÅ«ti kategoriÅ¡kas vertindamas visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, įvykdytų veikų, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje, kiekį, ir, atsižvelgdamas į tai teismas, negalėjo atleisti kaltinamojo nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 37 straipsnį. Nurodo ir tai, kad BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgyja, laiko ir neÅ¡ioja Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis, kuriems reikalingas leidimas, ir nori taip elgtis.

Vertindamas byloje esančius duomenis, apeliantas nurodo, jog J. K. po įvykio slapstėsi 3 dienas ir į policijÄ kreipėsi tik po pokalbio su advokatu, kas rodo, jog jis suvokė nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, vykdymÄ , tyčia ardė, laikė, neÅ¡iojo, gabeno Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis, ir tai pripažino, todėl teismas turėjo pripažinti, jog J. K. veikė tiesiogine tyčia ir negailėjo taikyti BK 37 straipsnio.5.8. Pasak apelianto, esminė priežastis, kodėl kaltinamajam negalėjo bÅ«ti taikytas BK 37 straipsnis, yra ir tai, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sužalota T.

M. sveikata, sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka. Nukentėjusiojo nuomone, Å¡iuo atveju teismas klaidingai vertino bylos aplinkybes ir nekonstatavo, jog buvo pažeistas visuomenės saugumas, savalaikiai netyrė visų bylai reikÅ¡mingų įrodymų, nerinko įrodymų savo iniciatyva, ko pasėkoje priėmė klaidingÄ nuosprendį taikydamas BK 37 straipsnį.5.9. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo atliktas ne pilnai, kÄ patvirtino ir Å iaulių apygardos teismas 2016 m. liepos 29 d. nutartyje ir byla buvo grÄ Å¾inta prokurorui, tačiau, pasak apelianto, po Å¡ios nutarties ikiteisminis tyrimas nebuvo papildytas, nebuvo atlikti jokie papildomi veiksmai, kaltinamasis aktas liko nepakeistas ir nepapildytas, kas rodo, jog prokuroras netinkamai vadovavo ikiteisminiam tyrimui.

Taip pat nurodo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas netenkino jų 2017 m. birželio 7 d. praÅ¡ymo grÄ Å¾inti bylÄ papildyti ikiteisminiam tyrimui ir pakeisti kaltinamÄ jį aktÄ perkvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ . Nurodo, kad apžiÅ«rint automobilį Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuota, jog apgadintas galinis deÅ¡inės pusės automobilio žibintas ir žibinto virÅ¡utinėje dalyje matyti kiaurymės nelygiais kraÅ¡tais ir nedidelė kiaurymė nelygiais kraÅ¡tais žibinto apačioje, tačiau teismas neskyrė ekspertizės, kurios metu bÅ«tų nustatyta, dėl ko atsirado minėti sugadinimai.

Apeliantas daro prielaidÄ , jog ekspertizei nustačius, kad pažeidimai buvo padaryti Å¡aunamojo ginklo „(duomenys neskelbtini) kalibro Å¡ovinių, bÅ«tų įrodytas faktas, jog J. K. tyčia, sÄ moningai trečiÄ kartÄ panaudojo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , siekdamas sužaloti nukentėjusįjį iÅ¡ nugaros.5.10. Apeliantas akcentuoja, kad kaltinamasis nurodė, jog po apsižodžiavimo parduotuvėje jis pirmas išėjo iÅ¡ parduotuvės ir norėjo pasiimti dujų balionėlį iÅ¡ automobilio, kas rodo, jog J.

K. siekė konflikto, turėjo tikslÄ pakenkti T. M. - vienokiu ar kitokiu bÅ«du sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatÄ panaudodamas dujų balionėlį. Nurodo ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog T. M. turėjo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , šį faktÄ patvirtina ir liudytojas D. S., kuris nematė Å¡aunamojo ginklo pas T. M., todėl liko neiÅ¡aiÅ¡kinta aplinkybė, kam priklausė Å¡aunamasis ginklas.5.11. Pasak apelianto, Mažeikių rajono apylinkės teismas vengė analizuoti J. K. ir nukentėjusiojo T.

M. tarpusavio santykių iki Å¡audymo pradžios, kaltinamojo provokuojantį elgesį parduotuvėje ir išėjus iÅ¡ jos, kaltinamojo grasinimus, kaltinamojo vieÅ¡oje vietoje padarytų sužalojimų masto priklausomai nuo to, kad buvo Å¡audyta tiek iÅ¡ arti, tiek ir iÅ¡ toli, vieÅ¡oje vietoje buvusių asmenų įprastos veiklos sutrikdymo, kaltinamojo veiksmų pasibaigus Å¡audymui, Å¡aunamojo ginklo ir Å¡audmenų gabenimo, neÅ¡iojimo, laikymo ir ardymo. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė nukentėjusiojo T.

M. apeliacinį skundÄ atmesti, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės J. K. ir jo gynėjas advokatas S. B. taip pat prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti.              Nukentėjusiojo T. M. apeliacinis skundas atmestinas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Ä®siteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl Å¡is iÅ¡skirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.

Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir apeliacinį skundÄ , konstatuoja, kad sprendžiant klausimÄ dėl J.

K. iÅ¡teisinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir J. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ bei pagrįstÄ nuosprendį, padaryta nebuvo. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis iÅ¡ esmės nesutinka su įrodymų vertinimu priimant skundžiamÄ nuosprendį. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumos, jų viseto, o nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms.

Pažymėtina, kad pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal jÄ teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija negali daryti iÅ¡vados, kad Å¡ioje byloje nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių, nenustatyta, kad apylinkės teismas bÅ«tų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų Å¡aliÅ¡kai, ignoruotų kokias nors svarbias bylos aplinkybes.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylÄ visi byloje surinkti duomenys buvo pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡tirti, priimtame nuosprendyje įrodymai, tiek kaltinantys, tiek teisinantys, iÅ¡dėstyti, iÅ¡analizuoti bei atitinkamai įvertinti, ko pasekoje pagrįstai J. K. iÅ¡teisintas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį vadovaujantis BK 37 straipsniu. Su tokiomis apylinkės teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija sutinka.J. K. buvo pateiktas kaltinimas dėl kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusiajam T.

M. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo du kartus Å¡aunat T. M. į pilvo sritį iÅ¡ dujinio – garsinio ginklo, kurio priklausomybė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, ir tuo sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarkÄ . J. K. viso bylos tyrimo metu ir teisme savo kaltę dėl pareikÅ¡to kaltinimo neigė ir nurodė, kad jokio tikslo sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatos ir pažeisti vieÅ¡osios tvarkos jis neturėjo, jis tesiekė apsiginti nuo T. M., kuris jam grasino ginklu, ir T. M. jis sužalojo jiems susigrÅ«mus ir ginklui netyčia iÅ¡Å¡ovus.Nors nukentėjusysis tvirtina prieÅ¡ingai, tačiau Å¡ioje byloje negalima neatsižvelgti į nagrinėjamos situacijos esmę – tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo iÅ¡ pradžių parduotuvėje įvyko žodinis konfliktas, vėliau konflikto aiÅ¡kinimasis persikėlė iÅ¡ parduotuvės patalpos į jos kiemÄ .

Akivaizdu, kad tokiose situacijose, kai du prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikę asmenys susitinka vieÅ¡oje vietoje ir bando iÅ¡siaiÅ¡kinti nesutarimus, į tokiÄ konfliktinę situacijÄ dėl vienokių ar kitokių priežasčių patenka ir Å¡alia jų esantys asmenys, todėl bÅ«tina itin atidžiai vertinti kiekvieno jų nurodomas aplinkybes, kiekvieno jų elgesį, atsižvelgiant į tai, kad konflikte dalyvaujančios pusės gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situacijÄ ir pan. Tokiu atveju bÅ«tina itin atidžiai įvertinti visas bylos aplinkybes, galinčias turėti įtakos teisingam sprendimui, taip pat vertinti ir tai, ar pakanka įrodymų atitinkamoms iÅ¡vadoms padaryti.Nukentėjusysis, įrodinėdamas J.

K. kaltę dėl vieÅ¡os tvarkos pažeidimo, dėmesį skiria liudytojų G. K., L. K., A. K. parodymams, taip pat nurodo ir tai, kad turi bÅ«ti įvertinta, kaip jie sureagavo į galimÄ Â vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Ir nors nukentėjusysis teigia, kad G. K. patvirtino, jog bÅ«dama parduotuvėje iÅ¡girdo Å¡Å«vius, pardavėja L. K. taip pat parodė, kad girdėjo Å¡Å«vius, o A. K., iÅ¡girdęs Å¡Å«vius ir pamatęs bėgantį brolį J. K., net griebė metalinį vamzdį ir norėjo sulaikyti T.

M., kas, pasak nukentėjusiojo, rodo, kad buvo pažeista vieÅ¡oji tvarka, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. O bÅ«tent, analizuojant G. K. parodymus matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, ji parodė, jog bÅ«dama parduotuvėje girdėjo, kaip T. M. grasino jos vyrui J. K. ir tai jÄ iÅ¡gÄ sdino, o vėliau, kai pardavėja skanavo jos prekes, jis iÅ¡girdo du Å¡Å«vius, kurie buvo labiau panaÅ¡Å«s į ,,bombioÅ¡kės sprogimus“, ir tuo metu ji net nesuprato, kad tai Å¡Å«viai, iÅ¡ kur sklido garsas, ji net nesuprato, išėjus iÅ¡ parduotuvės jÄ pasikvietė vyro brolis A.

K., nieko nepaaiÅ¡kino ir jei kartu iÅ¡važiavo į tėvų namus (1 t. 67-69 b. l.). BylÄ nagrinėjant teisme G. K. parodė, kad bÅ«dama parduotuvėje ji girdėjo, kaip T. M. Å¡aukė, kuo grasino jos vyrui, neprisiminė, bet ji iÅ¡sigando dėl T. M. Å¡aukimo ant jos vyro, teismui patvirtino, jog girdėjo du Å¡Å«vius (3 t. 109-110 b. l.). Tuo tarpu vertinant liudytojos L. K. parodymus matyti, kad Å¡i liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nagrinėjamo įvykio metu dirbo parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“ kasoje, dirbo viena, į parduotuvę įėjęs vaikinas, pravarde ,,mopsas“ ėjo garsiai Å¡aukdamas ant vaikino, kuris prieÅ¡ jį įėjo į parduotuvę su mergina, vadino vaikina necenzÅ«riniais žodžiais, buvo įpykęs, vaikinas su mergina buvo tylus ir ramus, ,,mopsui“ nieko nesakė, vaikinas, buvęs su mergina, išėjo iÅ¡ parduotuvės, ,,mopsas“ susimokėjęs taip pat išėjo iÅ¡ parduotuvės, ,,mopsui“ išėjus iÅ¡ parduotuvės iÅ¡girdo lyg kažkokį pliaukÅ¡telėjimÄ , kas lauke vyko, nematė (1 t. 59-61 b. l.).

Teismui L. K. taip pat parodė, kad girdėjo dirbdama kasoje kaip kitas vaikinas, eidamas paskui kaltinamÄ jį, koliojosi, jis ėjo iÅ¡ paskos kaltinamojo pyktas, garsiai Å¡nekėjo, taip pat parodė, kad, Å¡Å«vių negirdėjo, tik ryte sužinojo, kad buvo įvykis (3 t. 13-14 b. l.). Toliau vertinant A. K. parodymus matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu (buvo atliktos kelios apklausos) jis nurodė, jog atvykęs į parduotuvės automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, užgesinęs automobilį ir darydamas automobilio dureles, iÅ¡girdo du Å¡Å«vius, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pamatė atbėgantį T.

M., o iÅ¡ jo paskos brolį J. K., tada pagriebė automobilyje buvusį metalinį vamzdį ir norėjo sulaikyti T. M., kuris įsėdo į savo automobilį prie vairo ir užsirakino, jis (J. K.) vamzdžiu iÅ¡daužė automobilio kairės pusės Å¡oninį priekinių durelių lango stiklÄ , tačiau T. M. užvedė automobilį ir nuvažiavo. Tvirtino, kad norėjo sulaikyti T. M. dėl to, jog buvo įsitikinęs, kad Å¡audė bÅ«tent T. M., nes jo brolis J. K. niekada neturėjo ginklo (2 t. 13-15, 17-19, 24-25 b. l.).

Teismui J. K. parodė analogiÅ¡kai, t. y. tai, kad atvažiavus į aikÅ¡telę, sustojus, užgesinus automobilį ir atidarius automobilio dureles jis iÅ¡girdo du Å¡Å«vius, tada pamatė iÅ¡ už kampo bėgančius du vaikinus, pamatė, kad antras bėga jo brolis, tada iÅ¡sitraukė metalinį vamzdį iÅ¡ automobilio ir bėgo link automobilio norėdamas sulaikyti tÄ pirmÄ Å¾mogų, nes galvojo, jog jis perÅ¡ovė jo brolį, pribėgęs prie automobilio pamatė, kad tai T. M., kuris buvo jau įsėdęs į automobilį, buvo užrakinęs arba laikė automobilio duris, nes durų negalėjo atidaryti, tuomet jis metaliniu strypu trenkė į langÄ ir jį iÅ¡daužė, tačiau T.

M. užvedė automobilį ir nuvažiavo (3 t. 14-15 b. l.). IÅ¡analizavus anksčiau iÅ¡dėstytus liudytojų parodymus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ G. K. parodymų galima spręsti, jog ji buvo iÅ¡gÄ sdinta paties nukentėjusiojo konfliktiniu elgesiu jos vyro atžvilgiu parduotuvėje, kasoje prekiavusi L. K. taip pat atkreipė dėmesį tik į T. M. garsiÄ ir piktÄ kalbÄ parduotuvėje bei necenzÅ«rinius žodžius kaltinamojo atžvilgiu, o A. K. griebė metalinį strypÄ po to, kai iÅ¡girdęs Å¡Å«vius pamatė, jog T.

M. vejasi jo brolis J. K. pagalvodamas, jog būtent brolis nukentėjo nuo T. M.. Taigi šios išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog šie asmenys galėjo būti išsigandę labiau dėl nukentėjusiojo T. M., o ne dėl A. K. veiksmų. Juolab, kad ikiteisminio tyrimo bei teisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti, kam priklausė panaudotas dujinis - garsinis šaunamasis ginklas (duomenys neskelbtini)B, C kategorijos, 9 kalibro, ir nebuvo paneigta kaltinamojo pateikta versija, jog jis sužalojo nukentėjusįjį netyčia, o gindamasis grumtinių metu su nukentėjusiuoju.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad Å¡ių grumtinių metu buvo tik T. M. ir J. K.. IÅ¡ 2015 m. lapkričio 10 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta, aiÅ¡kintasi, ar kas iÅ¡ aplinkinių namų galėjo kÄ nors matyti ar girdėti, tačiau nepavyko gauti įvykio tyrimui reikalingos informacijos (1 t. 137 b. l.). Kaip jau buvo minėta, J. K. neigia siekęs tyčia sužaloti nukentėjusįjį ir pažeidęs vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o savo veiksmų priežastį ir motyvais nuosekliai įvardija, jog įvykio dienÄ parduotuvėje konfliktinę situacijÄ pradėjo pats nukentėjusysis jam grasindamas, o jis, siekdamas įrodyti, kad nebijo, išėjęs iÅ¡ parduotuvės nuėjo už kampo pasikalbėti su nukentėjusiuoju, kur nukentėjusysis jam vėl grasino iÅ¡sitraukęs ginklÄ , tada jie susigrÅ«mė, jis atėmė ginklÄ ir buvo Å¡Å«vis, po ko nukentėjusysis pradėjo bėgti, o jis (J.

K.) vijosi nukentėjusįjį (2 t. 48-50, 54-56 b. l., 3 t. 9-10 b. l.). Kad parduotuvėje kilo konfliktas neneigė ir pats nukentėjusysis, kuris patvirtino, jog siekė pasiaiÅ¡kinti su kaltinamuoju dėl kaltinamojo komentarų socialiniame tinkle (1 t. 33-34 b. l., 3 t. 10-11 b. l.). Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, iÅ¡teisintojo versijÄ , jog jis išėjo iÅ¡ parduotuvės, kad pasiaiÅ¡kintų su nukentėjusiuoju ir jį sužalojo tik gindamasis nuo T. M., yra pakankamai reali. Å iuo atveju tyčia buvo nukreipta ne į T.

M. sužalojimÄ , vieÅ¡osios rimties sutrikdymÄ , o į siekį apsiginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, rodančias, kad J. K. paskatos nebuvo chuliganiÅ¡kos, konfliktas tarp jų truko pakankamai trumpai, nėra duomenų, kad J. K. veiksmais asmenims bÅ«tų sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, ar jie buvo Å¡okiruoti, Å¡iurkščiai pažeminti, kas rodo, kad padariniai savo pobÅ«džiu nesiekė tokio pavojingumo, kokio reikalaujama kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip realų vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ .

Taigi, įvertinus liudytojų reakcijÄ , iÅ¡teisintojo motyvus, veiksmų pobÅ«dį, trukmę bei intensyvumÄ , kitas aplinkybes, nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad dėl J. K. veiksmų kilo BK 284 straipsnio 1 dalį numatyti pavojingi padariniai, tai yra, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡teisino J. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Apeliaciniu skundu nukentėjusysis T.

M. taip pat nesutinka su apylinkės teismo sprendimu J. K. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Nukentėjusiojo nuomone, J. K. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnyje, negali bÅ«ti laikomas mažareikÅ¡mis dėl to, kad kaltinamasis Å¡aunamÄ jį ginklÄ su Å¡audmenimis ne tik, kad gabeno, neÅ¡iojo ir laikė, bet ir ardė, taip pat mano, kad teismas, taikydamas BK 37 straipsnio nuostatas, privalėjo atsižvelgti ir į J.

K. charakteristikÄ , tai yra į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis turėjo 4 galiojančias administracines nuobaudas. Ir nors nukentėjusysis apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ bei pats įvertinęs iÅ¡tirtus įrodymus konstatuoja, jog J.

K. vadovaujantis BK 37 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 253 straipsnyje, dėl nusikalstamos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir Å¡i baudžiamosios bylos dalis nutraukta pagrįstai.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, Mažeikių rajono apylinkės teismas pripažino, kad J. K. po konflikto su T. M., neteisėtai, neturėdamas leidimo, parsigabeno dujinį - garsinį Å¡aunamÄ jį ginklÄ (duomenys neskelbtini)B, C kategorijos, 9 kalibro į tėvams priklausančiÄ sodybÄ , paslėpė malkinėje ir laikė ten ginklÄ tol, kol perdavė savo advokatui S. B., kuris 2015 m. lapkričio 3 d. savanoriÅ¡kai minėtÄ ginklÄ su trimis kulkomis pateikė TelÅ¡ių AVPK Mažeikių RPK KPS vyresniajai tyrėjai.

Teismas konstatavo, kad jo veikoje yra visi objektyvÅ«s ir subjektyvÅ«s nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnyje, požymiai. SkundÄ nagrinėjantis teismas negali nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis.Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad J. K. veiksmai neteisėtai, neturint leidimo parsigabenus dujinį - garsinį Å¡aunamÄ jį ginklÄ (duomenys neskelbtini)B, C kategorijos, 9 kalibro į tėvams priklausančiÄ sodybÄ , jo paslėpimas malkinėje ir laikymas iki jo perdavimo policijos pareigÅ«nui nesukėlė pavojingų padarinių ir nėra tiek pavojingi, jog bÅ«tų pagrindas atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Apelianto tvirtinimu, J.

K., darydamas nusikalstamÄ veikÄ , veikė tiesiogine tyčia, o tai, kad ginklÄ dar ir ardė, rodo jo sÄ moningus veiksmus, todėl nepagrįstai jam yra pritaikytas BK 37 straipsnis.Pažymėtina, kad vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų sprendžiant klausimÄ apie konkrečios veikos pavojingumÄ yra padarinių (žalos) rÅ«Å¡ys ir dydis. Nėra nusikalstamų veikų, nesukeliančių žalingų padarinių, tačiau atskirais atvejais Å¡ie padariniai bÅ«na labai įvairÅ«s ir jų visų numatyti bei nurodyti baudžiamajame įstatyme tiesiog neįmanoma.

Nusikaltimo pavojingumÄ nulemia du kriterijai – pavojingumo pobÅ«dis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobÅ«dis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobÅ«džiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikÅ¡mę irgi turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti faktoriai – veikos padarymo bÅ«das, kaltė, veikos motyvai, tikslai.

Vadinasi, padarinių nustatymas ir įvertinimas yra bÅ«tini konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumo – kiekvienos veikos materialaus požymio buvimÄ . Pažymėtina, kad padarinių kaip bÅ«tino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiÅ¡kia, jog veikos, BK apraÅ¡ytos formaliosiomis sudėtimis, tarp jų ir numatyta BK 253 straipsnyje, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jos apskritai nereikia tirti byloje. IÅ¡ nusikaltimo sudėties požymių, kurių iÅ¡raiÅ¡ka konkrečiame nusikaltime gali bÅ«ti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimÄ vertinti kaip mažareikÅ¡mį, įstatymas pirmiausia ir nurodo padarytos žalos dydį.

BÅ«tent žalos pobÅ«dis, jos dydis iÅ¡reiÅ¡kia veikos pavojingumÄ , t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iÅ¡ esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos iÅ¡vadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikÅ¡minga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ suponuoja iÅ¡vadÄ , jog, konstatuojant kaltininko veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių iÅ¡raiÅ¡kÄ konkrečiame nusikaltime.

Taigi kaltininko kaltės turinys, jos forma, rÅ«Å¡is, veikos motyvai, tikslai, kaltininko asmenybės ypatumai taip pat turi esminę reikÅ¡mę iÅ¡vadai apie nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ . Nustatydamas baudžiamÄ jÄ atsakomybę už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnyje, padarymÄ Ä¯statymų leidėjas siekia apsaugoti visuomenę, kuriai kyla pavojus dėl neteisėto Å¡aunamųjų ginklų, Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Byloje nustatyta, kad J. K. 2015 m. spalio 31 d. neteisėtai, neturint leidimo parsigabeno dujinį - garsinį Å¡aunamÄ jį ginklÄ (duomenys neskelbtini)B, C kategorijos, 9 kalibro, kurio priklausomybė tyrimo metu nenustatyta, į tėvams priklausančiÄ sodybÄ , jį paslėpė malkinėje ir laikė iki jo perdavimo policijos pareigÅ«nui 2015 m. lapkričio 3 d.

Tačiau byloje nenustatyta, kad J. K. turėjo tikslÄ ateityje Å¡iuo ginklų disponuoti ar kitaip jį panaudoti, be to, ginklas paslėptas buvo trumpÄ laikÄ , po ko paties kaltinamojo savanoriÅ¡kais veiksmais perduotas policijos pareigÅ«nui. Su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sutinka ir konstatuoja, kad minėto ginklo paslėpimas ir laikymas tris dienas malkinėje jokios grėsmės visuomenei nesukėlė, todėl J. K. nusikalstamos veikos pobÅ«dis, jos apimtis BK 253 straipsnyje saugomoms vertybėms – visuomenės saugumui – yra mažareikÅ¡mis.

Juolab, kad tyrimo metu liko nepaneigtos kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog po konflikto su nukentėjusiuoju jis bijojo dėl savo saugumo, taip pat tai, jog minėtas ginklas buvo atimtas iÅ¡ nukentėjusiojo grumtinių metu, kad ginklas priklausė bÅ«tent nukentėjusiajam, o pats J. K. jokio ginklo iki tol neturėjo. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad J. K. padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jos pasireiÅ¡kimÄ nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, jog, vertinant jÄ pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstÄ , bÅ«tų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (t. y. ultima ratio) taikymas, todėl J.

K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla nutraukta pagrįstai.Dėl nukentėjusiojo skundo argumento, jog nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis turėjo 4 galiojančias administracines nuobaudas ir teismas, taikymas BK 37 straipsnį, į tai turėjo atsižvelgti, pažymėtina, kad iÅ¡ byloje esančių administracinių teisės pažeidimo registro matyti, kad nagrinėjamo įvykio metu J. K. turėjo tik vienÄ galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ už greičio virÅ¡ijimÄ (2 t. 29-31 b. l.), kas neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis ypač neigiamai charakterizuojamas ir yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir Å¡ie kaltininko asmenybės ypatumai turėtų esminę reikÅ¡mę iÅ¡vados apie nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ nepagrįstumui. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis iÅ¡dėstė argumentus dėl, jo manymu, padarytų BPK pažeidimų nagrinėjant bylÄ ir nevisapusiÅ¡ko faktinių aplinkybių iÅ¡tyrimo, tačiau, įvertinęs Å¡iuos argumentus ir susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog apelianto skunde dėstomi motyvai yra pagrįsti tik subjektyvia jo paties nuomone apie vykstantį baudžiamÄ jį procesÄ ir Å¡io proceso dalyvius.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme jokie esminiai BPK pažeidimai nebuvo padaryti.Nukentėjusysis teigia, kad nebuvo nagrinėjami jo praÅ¡ymai, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad visi nukentėjusiojo ir jo atstovės advokato padėjėjos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu aktyviai reikÅ¡ti praÅ¡ymai buvo svarstomi, pagrįsti – tenkinami, o nepagrįsti – atmesti (4 t. 70-77 b. l.). Ir nors apeliaciniame skunde nukentėjusysis teigia, kad nepagrįstai nebuvo skirta ekspertizė, siekiant nustatyti, ar transporto priemonės „Nissan Almera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidimai buvo padaryti Å¡aunamuoju ginklu ,,(duomenys neskelbtini)“ 9 kalibro Å¡oviniu, tačiau iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad sprendžiant šį klausimÄ paaiÅ¡kėjo (tÄ nurodė pats nukentėjusysis), jog nukentėjusysis minėto automobilio neiÅ¡saugojo, nes ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (4 t. 72 b. l.).

Apeliacinio skundo argumentai, susiję su galimu bylÄ nagrinėjusios teisėjos ir valstybinį kaltinimÄ palaikiusio prokuroro suinteresuotumu bylos baigtimi, vertintini kaip apelianto nepasitenkinimo bylos baigtimi iÅ¡raiÅ¡ka, kadangi jokie bylos duomenys nepatvirtina apelianto nurodytų faktų. Atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, kurių dauguma yra pagrįsti subjektyviu bylos aplinkybių bei baudžiamojo proceso interpretavimu, nėra objektyvaus pagrindo, todėl nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog atmetus nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ ir palikus J. K. iÅ¡teisinimÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiojo praÅ¡ymo atlyginti civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos bei praÅ¡ymo atlyginti nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a              nukentėjusiojo T.

M. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                      Vidmantas Mylė             Laisvydas ZederÅ¡tremas             Virginija Žindulienė