2025-10-29 Nr. AB-18062-3-61-3-00655-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2561-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00655-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.3; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. ir trečiojo suinteresuotojo asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – B. T., Z. T., akcinė bendrovė „Vilniaus paukštynas“ ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. T. kreipėsi į teismą su skundu, kurį tikslino, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 48SK-5463-(14.48.111E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir NŽT Sprendimas); 2) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą įtraukti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis) teritoriją, teritorijos kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Registrų centro Sprendimas, ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas); 3) panaikinti Registrų centro 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą pakeisti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis (toliau – ir 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimas), ir 2022 m. gruodžio 30 d. raštą Nr. S-56547 (1.4 E) (toliau – ir 2022 m. gruodžio 30 d. raštas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė šias faktines aplinkybes ir argumentus:

2.1. Skundžiamu NŽT Sprendimu pareiškėjui priklausančiam Sklypui buvo nustatyta nauja speciali žemės naudojimo sąlyga – „Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis)“, kuri Žemės sklypo kadastro duomenyse niekada nebuvo ir nėra nurodyta. NŽT Sprendimas priimtas remiantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnio 3 dalimi ir šios procedūros taikymui NŽT privalėjo nustatyti aplinkybę, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos – „Pastatų, kuriose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis)“ – nustatymas egzistavo ne dabar ir ne šiuo metu egzistuojančių žemės sklypų formavimo metu (sklypai suformuoti 2008 m. atidalijus prieš tai buvusius sklypus), bet tuomet kai buvo vykdoma žemės reforma ir buvo suformuotas pirminis žemės sklypas, t. y. 1993 metais. Pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį NŽT turėjo pateikti atitinkamą sprendimą dėl sanitarinės zonos (toliau – ir SAZ) nustatymo, o kol šis sprendimas nepateiktas, net nėra aišku apie kokios klaidos taisymą kalbama. Tačiau vis dėlto NŽT nustatė SAZ pareiškėjui priklausančiam Sklypui ir įregistravo jį Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) bei Nekilnojamojo turto kadastre (toliau – ir NTK).

2.2. Pirminis namų valdos žemės sklypas buvo suformuotas dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – pagal Kolūkių statybos projektavimo instituto parengtą Vilniaus raj., Juodšilių paukštyno 13 keramzitinių gyvenamųjų namų projektą. Tuomet galiojusioje santvarkoje nebuvo privačios žemės nuosavybės instituto, tačiau egzistavo privati nuosavybė į statinius, kurių pastatymo tikslu ir buvo suformuotas Sklypas. Pagal tuomet galiojusį teisinį reguliavimą Juodšilių paukštyno projektuoti ir statyti namai nepateko į paukštyno sanitarinę apsaugos zoną arba toks SAZ apskritai nebuvo nustatytas. Atkūrus nepriklausomybę ir pradėjus žemės reformą namų valda 1994 m. buvo suformuota kaip žemės sklypas, 2006 m. padalintas į du žemės sklypus, o 2008 m. į tris žemės sklypus. Tiek 1994 m., tiek 2006 m., tiek 2008 m. buvo nustatomi formuojamų žemės sklypų kadastro duomenys, kurie įrašyti į NTR. Iš NŽT Sprendimo nėra aišku, kurio kadastro duomenų nustatymo ir įrašymo metu buvo padaryta tariama klaida dėl SAZ neįrašymo. Jeigu joks sprendimas nebuvo priimtas, tai ir jokia klaida nebuvo padaryta, nes nebuvo galima įrašyti to, kas nebuvo nustatyta. SAZ į NTR nėra įrašoma tuo pagrindu, kad kažkur veikė ar veikia ferma, kurioje laikomas kažkoks vištų skaičius. SAZ į NTR yra įrašoma tuo atveju, kai atitinkamos fermos savininkas inicijuoja procedūrą, kurios metu yra priimamas sprendimas dėl SAZ nustatymo, ir galiojant tam sprendimui, atitinkamoje teritorijoje suformuojamas naujas žemės sklypas, kuris patenka į nustatytas SAZ ribas. Tas pats galioja ir Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies atveju, NŽT privalo nustatyti, kad: 1) buvo priimtas galiojantis sprendimas dėl SAZ nustatymo; 2) žemės reformos metu buvo formuojamas žemės sklypas, kuris pateko į nustatytos SAZ ribas, tačiau dėl žemės reformą vykdžiusių institucijų kaltės SAZ zonoje suformuotam žemės sklypui speciali žemės naudojimo sąlyga nebuvo nustatyta.

2.3. Akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Vilniaus paukštynas“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, ir Vilniaus paukštynas, ir Bendrovė) teiginys, kad SAZ Sklypui buvo nustatyta A. T. 0,5420 ha bendro ploto kitos paskirties žemės individualiems namams / statiniams statyti ir eksploatuoti (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), detaliajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. A27-1875 (toliau – ir Detalusis planas), kuriuo Sklypas suformuotas, yra nepagrįstas, nes joks SAZ juo šiam Vilniaus paukštynui nebuvo nustatytas. Detaliuoju planu buvo nustatytos tik vandentiekio lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos, elektros linijų apsaugos zonos, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, dujotiekių apsaugos zonos ir ryšių linijų apsaugos zonos.

2.4. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2024 m. sausio 24 d. rašte Nr. A33(1)-874 taip pat patvirtino, kad SAZ Vilniaus paukštynui nebuvo nustatytos ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijoje) bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477 (toliau – ir U zonos Bendrasis planas).

2.5. Registrų centro Sprendimas yra išvestinis iš NŽT Sprendimo, todėl jam netaikoma Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTR įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti, panaikinti NŽT Sprendimą.

4. Atsakovas NŽT atsiliepime nurodė šias faktines aplinkybes ir argumentus:

4.1. Nagrinėjamu atveju Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Kadastrų nuostatai), 541.1 papunktyje įtvirtintas klaidos taisymo būdas galėjo būti taikomas tik tuo atveju, jeigu SAZ būtų buvusi nustatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, tačiau dėl klaidos nebuvo įrašyta į formuojamo žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir (ar) į NTK ir NTR.

4.2. Šiuo atveju SAZ pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Sklypo kadastro duomenų byloje nebuvo nurodyta ir (ar) įrašyta į NTK ir NTR, todėl šios teritorijos minėtu pagrindu galėjo būti įrašytos tik tuo atveju, jeigu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, kuriuose buvo būtent projektuojamas šis žemės sklypas, būtų numatytos tokios teritorijos. Nagrinėjamu atveju, nei Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323 (toliau – ir Bendrasis planas), nei U zonos Bendrajame plane, Sklypas nebuvo ir negalėjo būti projektuojamas, kadangi suformuotas 2008 m. birželio 16 d.

4.3. Ginčijamas NŽT Sprendimas priimtas nepagrįstai taikant Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje ir Kadastro nuostatų 541.1 papunktyje įtvirtintą klaidos taisymo procedūrą, nors SAZ teritorijos ribos pagal galiojusį teisinį reguliavimą buvo nustatytos vėliau nei Sklypas baigtas formuoti ir kaip NTK objektas įregistruotas NTK ir NTR.

5. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į skundą prašė bylos dalį dėl skundo reikalavimo panaikinti Registrų centro Sprendimą nutraukti arba reikalavimą palikti nenagrinėtu, o šių prašymų netenkinus, atmesti reikalavimą kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į skundą nurodė šias faktines aplinkybes ir argumentus:

6.1. Vadovaujantis tuo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, NŽT prašant, skundžiamo NŽT Sprendimo ir pateiktos 2022 m. spalio 14 d. kadastro duomenų bylos pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre 2022 m. gruodžio 28 d. buvo įregistruotas Sklypo kadastro duomuo – teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įrašytos NTK kadastro duomenų byloje nurodytų duomenų pagrindu: „Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis)“.

6.2. Vadovaujantis Įstatymo, NTR įstatymo, Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 (toliau – ir Registro nuostatai), nuo 2023 m. sausio 1 d. NTR registruojamos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Šiuo metu galiojančios NTR įstatymo redakcijos 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad NTR objektas yra Įstatymo nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

6.3. Vilniaus paukštynas pateikė 2023 m. liepos 27 d. prašymą ir Registrų centras 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu šį prašymą tenkino – įregistravo teritoriją, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: „Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis)“ (toliau – ir Teritorija), minėtos teritorijos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjo ją Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje (toliau – ir Kadastro žemėlapis), taip pat žemės sklypų, kurie pateko į nustatytą Teritoriją, registro įrašuose (taip pat ir Sklypo NTR įraše Nr. (duomenys neskelbtini)) 2023 m. rugpjūčio 3 d. įrašė informaciją apie šią NTR įregistruotą Teritoriją.

6.4. Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) buvo gavusi V. T., J. T., B. T., Z. T. 2024 m. kovo 18 d. skundą dėl 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo ir 2024 m. kovo 12 d. rašto Nr. S-8082 (1.4 E) panaikinimo, kuriuo pareiškėjai, be kita ko, prašė panaikinti įregistruotą Teritoriją. Komisija 2024 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. CSPR-195, pažymėjo, kad pareiškėjai nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą 2023 m. rugpjūčio 3 d. Alytaus kadastro tvarkytojo sprendimui apskųsti, todėl atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl 2023 m. rugpjūčio 3 d. Registrų centro Sprendimo panaikinimo. Dėl minėto sprendimo šiuo metu Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose yra užvesta administracinė byla Nr. eI3-11792-983/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03026-2024-2).

6.5. Pareiškėjo reikalavimas yra netikslus ir neaišku ko iš tiesų pareiškėjas siekia tokiu reikalavimu. Kaip minėta, Teritorija kaip NTR objektas buvo įregistruota 2023 m. rugpjūčio 3 d., o žemės sklypų, kurie patenka į nustatytą Teritoriją, registro įrašuose, tame tarpe ir Sklypo NTR įraše Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio 3 d. buvo įrašyta informacija apie NTR įregistruotą Teritoriją. Registrų centras nėra priėmęs jokio atskiro sprendimo Sklypo atžvilgiu dėl jo įtraukimo į Teritoriją, kaip skundo reikalavime nurodo pareiškėjas. Registro objektas yra Teritorija, o į šią Teritoriją patenkančių žemės sklypų Registro įrašuose tik padaromi įrašai, tokiu būdu paviešinant, kad žemės sklypas patenka į NTR įregistruotą Teritoriją. Vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, teismo sprendimu gali būti panaikinta Teritorija, o ne atskiruose į šią Teritoriją patenkančiuose žemės sklypuose padaryti įrašai apie jos įregistravimą. Panaikinus Teritoriją, šis duomuo būtų panaikintas visuose į šią Teritoriją patenkančių žemės sklypų NTR įrašuose.

6.6. Kadangi pareiškėjas dėl minėto sprendimo jau buvo kreipęsis į Komisiją, o dėl Komisijos priimto sprendimo šiuo metu nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-11792-983/2024, todėl aptariamas reikalavimas šioje administracinėje byloje negali būti nagrinėjamas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 4 punktu, turėtų būti paliktas nenagrinėtu. Registrų centro Sprendimo apskundimui yra taikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 10 punktu, byla dėl minėto reikalavimo turėtų būti nutraukta, o netenkinus šio prašymo, skundo reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą laikėsi pozicijos, kad SAZ ribos Bendruoju planu nenustatomos ir preliminarios sanitarinės apsaugos zonų ribos gali būti nustatomos arba tikslinamos Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus paukštynas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė šias faktines aplinkybes ir argumentus:

9.1. Pareiškėjas skunde nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas laikėsi Registrų centro Sprendimui apskųsti nustatytos tai bylų kategorijai išankstinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Be to, administracinėje byloje Nr. eI3-11792-983/2024 taip pat nagrinėjamas ginčas dėl Registrų centro Sprendimo panaikinimo, todėl nagrinėjama administracinė byla yra dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tik inicijuojant administracinę bylą Nr. eI3-11792-983/2024 pareiškėjas laikėsi NTR įstatymo nustatytos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ABTĮ 105 straipsnio 4 punktu skundas dalyje dėl Registrų centro Sprendimo panaikinimo turi būti paliktas nenagrinėtas arba vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 10 punktu byla nutraukta.

9.2. NŽT Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Sklypas NTR įregistruotas 2008 m. birželio 16 d., suformuotas Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 2.3-6381-(41) „Dėl A. T. privačios žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ (toliau – ir 2008 m. gegužės 27 d. įsakymas). Sklypas suformuotas pagal Detalųjį planą, kuriame suprojektuoti 3 žemės sklypai. Pagal Detaliojo plano brėžinio sprendinius nustatyta, kad visi pagal Detalųjį planą formuojami žemės sklypai (3 žemės sklypai) yra sanitarinės apsaugos zonos ribose, kurios pažymėtos laikantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) 2.2 punkte ir šiuo Nutarimu patvirtintų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Sąlygos) 73 punkte įtvirtintų reikalavimų.

9.3. Tačiau Sklypo kadastro duomenų byloje esančiame Sklypo plane, parengtame 2007 m. gruodžio 5 d. pagal Detalųjį planą, sanitarinės apsaugos zona ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos nenurodytos, atitinkamai jos nenurodytos ir Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 27 d. įsakyme, kuriuo patvirtinti Sklypo kadastro duomenys. Tokia situacija atitinka Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas.

9.4. Net ir tuo atveju, jeigu nebūtų patvirtintas Detalusis planas, kuriame nustatyta SAZ, tokio Sklypo kadastro duomenų keitimas pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies ir Kadastro nuostatų 541.1 papunktį būtų pagrįstas ir teisėtas. Pirminis žemės sklypas 5420 kv. m. buvo suformuotas 1993 m. gruodžio 11 d., tačiau nebuvo suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nes toks dokumentas 1993 m. net nebuvo parengtas žemės sklypui suformuoti, todėl jokiame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte ir negalėjo būti nurodytos SAZ specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Reikalavimas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, kuriame projektuojamas žemės sklypas, nurodyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, gali būti reiškiamas tuo atveju, jeigu toks teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas apskritai buvo rengiamas. Namų valdos žemės sklypas 5420 kv. m. ploto suformuotas 1993 m. gruodžio 11 d. pagal namų valdos techninės apskaitos bylą, t. y. parengus tik žemės sklypo kadastro duomenų bylą (žemės sklypas suformuotas teritorijoje, kurioje iki teritorijų planavimo dokumento nebuvo suformuotas žemės sklypas), toks teritorijų planavimo dokumentas nebuvo patvirtintas, o buvo parengta tik žemės sklypo kadastro duomenų byla, kurioje nebuvo nurodytos Sąlygų 65 punkte, galiojusiame žemės sklypo formavimo metu (1993 m. gruodžio 11 d.) nustatytos SAZ specialiosios žemės naudojimo sąlygos (paukštyno SAZ – 1 000 m nuo pastatų). Šios aplinkybės visiškai atitinka Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas.

9.5. SAZ specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos ne tik Detaliajame plane, kuriame suformuotas Sklypas, bet ir Bendrojo plano sprendinių brėžinyje 2E3S-1, U zonos Bendrajame plane, Lietuvos Respublikos teritorijos M1:10000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų erdvinių duomenų rinkinyje SŽNS_DR10LT, parengtame NŽT užsakymu valstybės biudžeto lėšomis.

9.6. Sklypui, suformuotam pagal Detalųjį planą, kuriame sutartiniu žymėjimu pažymėta, kad jis patenka į SAZ ribas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį NŽT Sprendimu turėjo būti nurodytos kadastro duomenų byloje pagal Detalųjį planą. Tačiau pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką jam SAZ specialiosios žemės naudojimo sąlygos pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį NŽT Sprendimu galėjo būti nurodytos ir pagal Bendrojo plano ir U zonos Bendrojo plano sprendinius, nepriklausomai nuo to, kad Bendrasis planas ir U zonos Bendrasis planas patvirtinti vėliau, nei suformuotas Sklypas.

9.7. NŽT Sprendimas priimtas pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, o pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, atliekant Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytą procedūrą žemės sklypo savininko sutikimas neprivalomas.

9.8. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad pagal Įstatymo 141 straipsnio 1 dalį SAZ gali būti nustatyta tik gavus žemės sklypų savininkų sutikimus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 141 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja sanitarinės apsaugos zonų, kurios nurodytos Įstatymo IV skyriuje nustatymo ir įrašymo į NTK ir NTR. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškiai konstatuota, kad NŽT Sprendimas pakeisti žemės sklypo duomenis – tai ne sprendimas nustatyti SAZ, tai jau nustatytos SAZ duomenų nurodymas konkretaus žemės sklypo kadastro duomenyse ir jų išviešinimas NTK ir NTR.

9.9. Nors NŽT sutiko su skundo reikalavimu dėl NŽT Sprendimo panaikinimo, tačiau Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostata, reglamentuojanti NŽT veiksmus ir priimamus sprendimus, t. y. atlikti nustatytos SAZ įrašymą į NTK ar NTR arba atsisakyti tai padaryti, yra imperatyvios. NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 48SD-11194-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2022 m. liepos 20 d. sprendimas), pripažinus, kad SAZ nustatyta ir ją reikia įrašyti į NTK ir NTR, ir galiojant NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimui priėmus ginčijamą NŽT Sprendimą dėl Sklypo kadastro duomenų pakeitimo ir SAZ įrašymo į NTK ir NTR, vėliau savo valia NŽT Sprendimo pripažinimas neteisėtu ir prašymas tokį sprendimą panaikinti pagal pareiškėjo skundą, kai nėra paneigti jau nustatyti faktai, kad SAZ yra nustatyta, prieštarauja imperatyvioms Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatoms, pažeidžia viešąjį interesą.

9.10. NŽT nepagrįstai teigė, kad SAZ turėjo būti nustatyta tame pačiame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, kuriame žemės sklypas suformuotas. Minėtas teiginys neatitinka Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 1 daliai, Nutarimo 2.2 punktui. Pagal nurodytas nuostatas, SAZ nustatymo dokumentas gali būti bendrasis planas, o pagal bendruosius planus žemės sklypai neformuojami. Nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte, reglamentuojančiame, kad teritorija (SAZ) nustatoma patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) žemės valdos projektuose, taip pat nėra reikalavimo nustatyti teritoriją (SAZ) tik tame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, kuriame formuojamas konkretus žemės sklypas.

9.11. NŽT Sprendimo teisėtumo vertinimas nebeturi jokios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų bei įstatymų saugomų interesų apimčiai. Nuo 2023 m. sausio 4 d. pagal Įstatymo 53 straipsnio 11 dalį sanitarinės apsaugos zonose, į NTK ir NTR įrašytose šio Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Sąlygų įsigaliojimo dienos), išskyrus sanitarinės apsaugos zoną (jos dalį), patenkančią į likviduotos sodininkų bendrijos teritoriją, draudžiama keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą žemės paskirtį, pagal kurią galima šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų objektų statyba; šioje dalyje nurodytose sanitarinės apsaugos zonose netaikomos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Sklypas yra kitos paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdo, todėl jam, patenkančiam į SAZ, nuo 2023 m. sausio 4 d. netaikomos jokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nurodytos Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje. Pagal Įstatymo 51 straipsnio 3 dalį, nuo 2023 m. sausio 4 d. tose SAZ dalyse, kuriose yra objektai, nurodyti Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose (gyvenamieji, sodo, visuomeninės paskirties pastatai ir kiti), ūkinės veiklos sukeliama tarša neturi viršyti nustatytų ribinių verčių, t. y. taršos lygis turi būti toks pat, koks yra privalomas už SAZ ribų. Taigi, NŽT Sprendimas, kuriuo nurodyta, kad Sklypas yra SAZ ribose, nuo 2023 m. sausio 4 d. jokios įtakos pareiškėjo subjektinėms teisėms ir pareigoms neturi, pareiškėjo subjektinių teisių apimtis lyginant iki ir po NŽT Sprendimo priėmimo nepakito. Vien NTR išraše esanti žyma, kad Sklypas yra SAZ ribose pagal Įstatymo nuostatas neturi jokių teisiškai reikšmingų pasekmių, panaikinus NŽT Sprendimą pareiškėjo teisių apimtis nepasikeis.

II. 10. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. liepos 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – panaikino NŽT Sprendimą; dalyje dėl skundo reikalavimo panaikinti 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir 2022 m. gruodžio 30 d. raštą bylą nutraukė; dalyje dėl Registrų centro Sprendimo panaikinimo skundą paliko nenagrinėtą. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo NŽT 2 031,80 Eur, o trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus paukštynui iš pareiškėjo 2 149,26 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

11. Teismas konstatavo, kad nagrinėjant bylą iš esmės, 2025 m. birželio 17 d. teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad palaiko savo 2023 m. vasario 2 d. atsisakymą nuo reikalavimų panaikinti Registrų centro 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir 2022 m. gruodžio 30 d. raštą. Teismas vertino, kad pareiškėjo pareiškimas dėl dalies reikalavimų atsisakymo pateiktas įstatymo nustatytu terminu (iki teismas išeina į pasitarimų kambarį), skundo atsisakymas neprieštarauja įstatymui ir viešajam interesui, nepažeidžia šalių ir kitų asmenų teisių ir įstatymu saugomų interesų, todėl priėmė jį ir šioje dalyje bylą nutraukė (ABTĮ 50 str. 2 d., 103 str. 4 p.).

12. Vadovaudamasis NTR įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis administracinėje byloje Nr. eI3-2021-983/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03026-2024-2) ir nustatęs, kad minėtoje byloje pareiškėjas kartu su kitais pareiškėjais teikė skundą panaikinti Registrų centro Sprendimą, teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pateikdamas skundą dėl Registrų centro Sprendimo panaikinimo, pareiškėjas nesilaikė išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, tokia tvarka pareiškėjas dar galės pasinaudoti administracinėje byloje Nr. eI3-2021-983/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03026-2024-2), todėl pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Registrų centro Sprendimą paliko nenagrinėtą (ABTĮ 105 str. 1 p.). Teismas taip pat vertino, kad minėta skundo dalis paliekama nenagrinėta ir vadovaujantis ABTĮ 105 straipsnio 4 punkto pagrindu, kadangi teisme yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kitoje administracinėje byloje (Nr. eI3-2021-983/2025).

13. Spręsdamas klausimą dėl NŽT Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo teismas nustatė, kad:

13.1. Pareiškėjui V. T., B. T. ir Z. T. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (Sklypas).

13.2. NTR duomenų bazės išrašų (Registro Nr. 41/4588, Nr. 44/747298 ir Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, Sklypas yra kilęs iš pradinio žemės sklypo, kadastro Nr. 4177/0100:154, unikalus Nr. 4177-0100-0154, Vilniaus r. sav., Rudaminos sen., Kalviškių k., Gelių g. 7, kuris suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 1993 m. gruodžio 11 d.

13.3. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 48SD-16853-(14.48.104.) informavo pareiškėją apie numatomą Sklypo kadastro duomenų pakeitimą ir minėtam žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į NTK ir NTR.

13.4. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 9 d. pareiškimu kreipėsi į atsakovą NŽT, informuodamas, kad jie nesutinka su 2022 m. lapkričio 7 d. pranešime Nr. 48SD-16853-(14.48.104.) nurodytų specialiųjų sąlygų nustatymu žemės sklypui, laiko tokius atsakovo planus neteisėtais ir nepagrįstais bei vadovaudamasis Įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi pareikalavo pateikti informaciją apie: 1) pastato, dėl kurio nustatoma sanitarinė apsaugos zona duomenis: unikalų numerį, pastato vietą kadastro žemėlapyje; 2) įrodymus, kad pastatas atitinka Įstatyme nustatytus kriterijus, dėl kurių yra nustatoma sanitarinė apsaugos zona: įrodymus apie pastato paskirtį ir apie tame pastate laikomą paukščių skaičių; 3) žemės sklypo atstumą iki konkretaus pastato dėl kurio yra nustatoma sanitarinė apsaugos zona; 4) duomenis, kada nagrinėjama sąlyga neva turėjo būti įrašyta į žemės sklypo kadastro duomenis, nurodant ir tuomet galiojusį teisinį reguliavimą, kuris numatė tokios apsaugos zonos nustatymą, ir pateikiant to laikotarpio faktinius duomenis, pagal kuriuos tas teisinis reguliavimas turėjo būti taikomas įrašant specialią žemės naudojimo sąlygą į formuojamą žemės sklypą.

13.5. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 48SK-5463-(14.48.111E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (NŽT Sprendimas) patvirtino žemės sklypo kadastrinius duomenis, nustatytus pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „GEO“ matininko A. V. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 2365363. Šiuo sprendimu patikslinti duomenys apie žemės sklypui nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos.

13.6. NŽT Vilniaus rajono skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zona, 2022 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 48SD-19423-(14.48.104.) „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir 2022 m. gruodžio 22 d. raštas) pareiškėjo pranešime pateiktas pastabas pripažino nepagrįstomis bei nurodė, kad Sklypui turi būti nustatoma specialioji žemės naudojimo sąlyga – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos (Įstatymo IV skyrius, pirmasis skirsnis), nes Sklypas yra arčiau nei 1 000 metrų nuo pastatų, kuriuose laikoma broilerių, vištų (nuo 300 vnt.).

13.7. Pareiškėjas su NŽT Sprendimu nesutiko ir prašė panaikinti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas nurodė, kad NŽT, ketindama priimti sprendimą apriboti pareiškėjo nuosavybės teises, privalėjo pagrįsti tokį savo sprendimą, pateikdama pareiškėjui įrodymus apie sanitarinę apsaugos zoną, kuri buvo nustatyta ir egzistavo konkrečioje teritorijoje žemės sklypo formavimo metu, tačiau per klaidą nebuvo įrašyta į formuojamų žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenis. Atsakovas NŽT sutiko su pareiškėjo skundo reikalavimu ir prašė skundą tenkinti – panaikinti skundžiamą NŽT Sprendimą. Su pareiškėjo skundu nesutiko byloje dalyvaujantis trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus paukštynas.

14. Teismas akcentavo, kad NŽT Sprendimas iš esmės grindžiamas Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Kadastro nuostatų 841.1.1.2.5 papunkčiu, kurie patvirtina NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo teisę priimti sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo. Vienok teismas atkreipė dėmesį, kad minėtame sprendime nenurodyta kokiu teisiniu pagrindu ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis NŽT nustatė, jog Sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurias reikia įrašyti į NTK ir NTR.

15. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju skundžiamo NŽT Sprendimo įžanginėje dalyje nėra nurodyti jokie procedūriniai dokumentai, kurie galėtų būti laikomi šio konkretaus individualaus akto sudėtine (motyvuojamąja) dalimi. Anot teismo, byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 48SD-16853-(14.48.104.) (toliau – ir 2022 m. lapkričio 7 d. raštas) buvo informuotas apie numatomą Sklypo kadastro duomenų pakeitimą ir minėtam žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į NTK ir NTR. Taip pat byloje pateiktas NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. gruodžio 22 d. raštas, kuriuo pareiškėjo 2022 m. gruodžio 9 d. pranešime pateiktas pastabas NŽT pripažino nepagrįstomis bei nurodė, kad Sklypui turi būti nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos (Įstatymo IV skyrius, pirmasis skirsnis), nes Sklypas yra arčiau nei 1 000 metrų nuo pastatų, kuriuose laikoma broilerių, vištų (nuo 300 vnt.). Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad NŽT 2022 m. lapkričio 7 d. raštas gali būti laikomas skundžiamo NŽT Sprendimo sudedamuoju procedūriniu dokumentu, tačiau NŽT 2022 m. gruodžio 22 d. raštas buvo priimtas jau po skundžiamo NŽT Sprendimo (2022 m. gruodžio 20 d.). Teismas teigė, kad net ir pripažinus NŽT 2022 m. lapkričio 7 d. ir 2022 m. gruodžio 22 d. raštus skundžiamo NŽT Sprendimo sudedamaisiais procedūriniais dokumentais, vis tiek neaišku, kokiu pagrindu NŽT darė išvadą, kad pareiškėjo Sklypui buvo nustatytos SAZ, tik per klaidą nebuvo įregistruota, nes dėl to nėra jokių motyvų NŽT Sprendime.

16. Teismas pažymėjo, kad NŽT 2022 m. lapkričio 7 d. ir 2022 m. gruodžio 22 d. raštuose nurodyta Įstatymo 9 straipsnio 3 dalis yra išimtinio pobūdžio ir taikoma tik tuo atveju, kai specialioji apsaugos zona jau yra nustatyta, tačiau savalaikiai nebuvo įregistruota. Teismas vertino, kad NŽT raštuose nurodomas Įstatymo IV skyriaus 1 skirsnis „Sanitarinės apsaugos zonos ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“ turi būti vertinamas ir aiškinamas sistemiškai su bendrosiomis Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis. NŽT, priimdama skundžiamą NŽT Sprendimą, turėjo įvertinti ir pagrįsti, kokiu konkrečiu Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytu dokumentu nustatyta ginčijama SAZ. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju NŽT nei priimdama NŽT Sprendimą, nei 2022 m. lapkričio 7 d. ir 2022 m. gruodžio 22 d. raštuose nenurodė jokio dokumento ir (ar) individualaus administracinio akto, nustatančio SAZ.

17. Teismas nesutiko su Bendrovės teiginiu, kad SAZ buvo įtvirtinta įstatymu, nurodydamas, kad aplinkybė, jog teisės akte yra numatytas sanitarinės apaugos zonos dydis ir nustatymo tvarka, savaime nereiškia, kad SAZ jau yra nustatyta, t. y. kad egzistuoja jos nustatymą sukuriantis juridinis faktas. Anot teismo, sanitarinės apsaugos zonos nustatymui turėjo būti priimtas atskiras administracinis aktas, kuriame būtų apibrėžta ir įvertinti sanitarinės apsaugos zonos pagrindai, dydis, pasekmės ir tik po to ši apsaugos zona galėjo būti įregistruojama.

18. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad NŽT 2022 m gruodžio 22 d. rašte nurodė, jog Sklypui turi būti nustatoma specialioji žemėms naudojimo sąlyga – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų SAZ, nes sklypas yra arčiau nei 1 000 metrų nuo pastatų, kuriuose laikoma broilerių, vištų (nuo 300 vnt. sąlyginių gyvūnų), taigi, galima daryti išvadą, kad NŽT SAZ siejo su Vilniaus paukštyno auginamu sąlyginiu gyvūnų skaičiumi (daugiau nei 300 vnt.). Teismas vertino, kad NŽT Sprendimo motyvai nėra aiškūs, nes iš esmės neaišku su kokiomis faktinėmis aplinkybėmis NŽT siejo SAZ nustatymą. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus paukštynas laikėsi pozicijos, jog iki Įstatymo įsigaliojimo (2020 m. sausio 1 d.) galiojusių Sąlygų XV skyriaus „Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanitarinės apsaugos zonos“ 65 punkte buvo reglamentuojamas Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatams sanitarinės apsaugos zonos nustatymas ir paukštynų (fermų) sanitarinės apsaugos zonos dydis buvo nustatytas 1 000 m. Toks dydis (plotis) nebuvo siejamas su laikomų gyvūnų skaičiumi ir buvo nustatytas ne maksimalus SAZ dydis (1 000 m), bet vienintelis normatyvinis SAZ dydis, nustatomas paukštynams, – 1 000 m atstumas nuo paukštyno pastatų, kuriuose laikomi paukščiai (vištos, broileriai) ir joks atskiras administracinis aktas negalėjo nustatyti kitokio dydžio SAZ.

19. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Bendrovė šioje byloje rėmėsi tiek Detaliuoju planu, tiek Bendruoju planu, tiek U zonos Bendruoju planu, tačiau NŽT, priimdama skundžiamą NŽT Sprendimą, nenurodė nei šių teritorijų planavimo dokumentų, kaip Sanitarinės apsaugos zonos ribų (teritorijos) nustatymą patvirtinančių dokumentų, nei kitų dokumentų ar norminio pagrindo, kuriuo remiantis darė išvadą, kad SAZ yra nustatyta. Teismas laikėsi pozicijos, kad NŽT Sprendime nėra tokių pagrindų, kuriais rėmėsi Bendrovė.

20. Teismas taip pat pažymėjo, kad NŽT, teisme pateikdamas savo poziciją, nurodė, kad Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje ir Kadastro nuostatų 541.1 papunktyje įtvirtintas klaidos taisymo būdas galėjo būti taikomas tik tuo atveju, jeigu SAZ būtų buvusi nustatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, tačiau dėl klaidos nebuvo įrašyta į formuojamo Sklypo kadastro duomenų bylą ir (ar) į NTK ir NTR. Anot teismo, atsakovas pripažino, kad NŽT Sprendimas priimtas nepagrįstai taikant Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje ir Kadastro nuostatų 541 papunktyje įtvirtintą klaidos taisymo procedūrą.

21. Teismas laikė, kad NŽT Sprendimas yra tinkamai nemotyvuotas ir nepagrįstas faktinių duomenų ir teisinių normų visuma. Iš NŽT Sprendimo ir procedūrinių dokumentų turinio nėra aišku, kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu buvo atlikta pareiškėjui priklausančio Sklypo kadastro duomenų pakeitimo procedūra, t. y. NŽT Sprendime nenurodyti Sanitarinės apsaugos zonos ribų (teritorijos) nustatymą patvirtinantys teritorijų planavimo ar kiti dokumentai, ar kitas teisinis pagrindas, dėl ko neaišku, kas patvirtina SAZ ribų nustatymo faktą. Teismas vertino, kad kilus administraciniam ginčui dėl NŽT Sprendimu nustatytų Sklypo kadastro duomenų pakeitimo, teismas neturi galimybių patikrinti tokio akto teisėtumą ir pagrįstumą kitais aspektais, išskyrus jo atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimams, nes iš sprendimo, kuriame nėra motyvų, teismui bei bylos proceso dalyviams nėra žinoma kokia buvo viešojo administravimo subjekto tikroji valia ir motyvai (jei jie buvo) akto priėmimo metu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 9 d. raštu keipdamasis į NŽT iš esmės siekė, kad atsakovas savo būsimą sprendimą aiškiai ir išsamiai motyvuotų, tačiau šiuo atveju NŽT iš pradžių priėmė skundžiamą NŽT Sprendimą, neatsakant į pareiškėjo klausimus ir argumentus, t. y. be motyvų, o tik po dviejų dienų, 2022 m. gruodžio 22 d. raštu, atsakė pareiškėjui į jo pastabas, tačiau jokių motyvų, kuo remiantis traktuoja, kad SAZ yra nustatyta ir dėl to turi būti įregistruota, taip pat nenurodė. Teismas sprendė, kad šie skundžiamo NŽT Sprendimo faktinio bei teisinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjui suprasti priimto sprendimo esmę, dėl ko šis sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 10 straipsniui ir priimant tokį sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

22. Teismas konstatavo, kad teismo sprendimas iš esmės yra priimtas pareiškėjo naudai, todėl iš dalies tenkino jo prašymą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo NŽT 2 031,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Vertindamas, kad trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus paukštyno naudai byla išspręsta tik dėl vieno iš atsiliepime aptartų reikalavimų, Bendrovei iš pareiškėjo priteisė 50 procentų nurodytos sumos, t. y. 2 149,26 Eur.

III. 23. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gauti pareiškėjo V. T. ir trečiojo suinteresuotojo asmens Vilniaus paukštyno apeliaciniai skundai.

24. Pareiškėjas V. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 16 d. sprendimo dalimi, kuria paliktas nenagrinėtas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Registrų centro Sprendimą ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas pareiškėjui priteisiant iš atsakovo 2 031,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus paukštynui iš pareiškėjo – 2 149,26 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas prašo ginčijamą Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 16 d. sprendimo dalį panaikinti ir šioje dalyje perduoti ginčą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

25.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad NTR įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka yra privaloma visiems registro tvarkytojo sprendimams apskųsti, nes įstatyme nėra jokių išimčių, kad ji galėtų būti netaikoma, be kita ko, ir išvestiniams reikalavimams. Tokia išvada yra nelogiška ir nepagrįsta, nes išvestinio reikalavimo prigimtis / esmė, kad tokio reikalavimo negalima tenkinti prieš tai neišnagrinėjus pagrindinio reikalavimo. Tiek NŽT, tiek pareiškėjas NTR įrašą apie įregistruotą SAZ teritoriją šioje byloje traktuoja kaip NŽT Sprendimo rezultatą. Vienoje iš analogiškų bylų teismui patvirtinus žemės sklypo savininko ir NŽT sudarytą identiško turinio taikos sutartį, NŽT teikė prašymą dėl žymos apie SAZ teritorijos išregistravimo iš to sklypo registro ir Registrų centras tokį NŽT prašymą įvykdė. Tai įrodo, kad ir Registrų centras SAZ teritoriją traktavo kaip išvestinį juridinį faktą iš žemės sklypams NŽT sprendimais nustatyto SAZ. Nelogiška, kad išvestinis reikalavimas būtų nagrinėjamas Komisijoje, kai teismas dar nėra pasisakęs dėl NŽT Sprendimo pagrįstumo. Tais atvejais, kai skundžiamas Registrų centro Sprendimas yra išvestinis juridinis faktas iš kito byloje skundžiamo juridinio fakto (šiuo atveju NŽT Sprendimo), t. y. Registrų centro Sprendimo teisėtumas / pagrįstumas priklauso nuo to, ar bus pripažintas neteisėtu NŽT sprendimas, tokiu atveju NTR įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka netaikytina ir abu reikalavimai nagrinėjami teisme.

25.2. Pirmosios instancijos teismas išvadas ginčijamu aspektu padarė remdamasis neįsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2021-983/2025. Minėtos bylos ir nagrinėjamos bylos skundo pagrindas ir reikalavimas yra skirtingi, todėl teismas neturėjo pagrindo remtis minėta byla.

25.3. Nepaisant faktų, kad žemės sklypo savininkai nėra davę sutikimo SAZ nustatymui jų Sklypui ir prieštarauja SAZ nustatymui, taip pat, kad pareiškėjai ginčija NŽT Sprendimą, Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija teigė, kad jokiame teritorijų planavimo dokumente, įskaitant Bendrąjį planą bei U zonos Bendrąjį planą, Vilniaus paukštyno sanitarinė apsaugos zona nebuvo / nėra nustatyta, Registrų centras, gavęs Vilniaus paukštyno prašymą, 2023 m. rugpjūčio 3 d. įregistravo Nekilnojamojo turto registre Vilniaus paukštyno SAZ, į kurio ribas įtraukė ir pareiškėjo Sklypą, kai jau vyko teisminis ginčas dėl SAZ nustatymo šiam žemės sklypui NŽT Sprendimu ir Registrų centras žinojo tiek apie pačią bylą, tiek apie tai, kad jokiame teritorijų planavimo dokumente Vilniaus paukštyno SAZ nebuvo / nėra nustatyta. SAZ teritorijos įregistravimas Nekilnojamojo turto registre 2023 m. rugpjūčio 3 d. įvyko Registrų centrui nepriėmus jokio administracinio sprendimo ir neinformavus apie tokius veiksmus žemės sklypo savininkų, todėl pareiškėjas šią informaciją sužinojo tik administracinės bylos eigoje.

25.4. Šioje byloje susiklostė tokia procesinė situacija, kai pareiškėjas ir NŽT siekė užbaigti bylą taikos sutartimi, tačiau tai nebuvo padaryta dėl Vilniaus paukštyno interesų ir veiksmų. Tai įrodo, kad ginčas administracinėje byloje de facto (faktiškai) vyksta ne tarp pareiškėjo ir NŽT, bet tarp pareiškėjo ir Vilniaus paukštyno bei Registrų centro. NŽT su pareiškėjo skundu sutiko. Kadangi teismas pripažino pagrįstu ir tenkino pagrindinį pareiškėjo skundo reikalavimą, o išvestinį skundo reikalavimą paliko nenagrinėtu, teismas pripažino, kad Vilniaus paukštyno prašymo pagrindu NŽT nepagrįstai ir neteisėtai tikslino pareiškėjui priklausančio Sklypo kadastro duomenis ir nustatė jiems SAZ. Esant tokiai faktinei situacijai ir teisiniam vertinimui, t. y. teismui konstatavus pareiškėjo nuosavybės teisių pažeidimą, kuris inicijuotas Vilniaus paukštyno ir atliktas šios bendrovės naudai, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai iš pareiškėjo neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus paukštynas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 16 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies ir panaikinti NŽT Sprendimą, ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundo reikalavimą – panaikinti NŽT Sprendimą. Vilniaus paukštynas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

27.1. Tai, kad NŽT pripažino skundo reikalavimą – panaikinti NŽT Sprendimą – negali būti pagrindu teismui pripažinti minėtą sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu. Byla turėjo būti išsamiai ir visapusiškai išnagrinėta nepriklausomai nuo NŽT pozicijos, tačiau tai nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas bylos nenagrinėjo, nenustatė ir nevertino faktinių aplinkybių, reikšmingų bylos tinkamam išnagrinėjimui, netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų. Teismas nenagrinėjo ir nevertino trečiojo suinteresuoto asmens argumentų dėl NŽT išdėstytos pozicijos prieštaravimo teisės aktų nuostatoms ir suformuotai teismų praktikai. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus paukštynas liko neišklausytas.

27.2. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nustatyti faktą, ar ginčo atveju SAZ egzistuoja, ar neegzistuoja, ir pagal tai priimti atitinkamus sprendimus. Teismui nustačius, kad SAZ egzistuoja – NŽT Sprendimo panaikinimas laikytinas pertekliniu (teisėti administraciniai sprendimai nėra naikinami dėl formalaus sprendimo preambulės turinio trūkumo); NŽT vykdytas SAZ duomenų įrašymas į NTK ir NTR yra akivaizdžiai teisėtas ir formalus NŽT Sprendimo preambulės turinio trūkumas nesudaro savarankiško pagrindo jo panaikinti. Teismui nustačius, kad SAZ neegzistuoja – tai galėtų būti laikoma teisiniu pagrindu panaikinti NŽT Sprendimą. Tokiu atveju NŽT vykdytas SAZ duomenų įrašymas į NTK ir NTR galėtų būti traktuojamas neteisėtu.

27.3. Bendrovė savo procesiniuose dokumentuose nuolat akcentavo, kad SAZ yra nustatyta teritorijų planavimo dokumentuose: Bendrajame plane, U Zonos Bendrajame plane, Detaliajame plane, bei teikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius ir SAZ nustatymo faktą, ir faktą, kad NŽT pati savo sprendimais ir veiksmais pripažino ir patvirtino, kad SAZ nustatyta. Vien pirmosios instancijos teismo nurodyti NŽT Sprendimo turinio (formuluočių) trūkumai negali nulemti NŽT Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teismas turėjo įvertinti šių trūkumų įtaką NŽT Sprendimui. Vien ta aplinkybė, kad į NŽT Sprendimo įžanginę dalį nebuvo perkelti NŽT 2022 m. lapkričio 7 d. rašto ir NŽT 2022 m. gruodžio 22 d. rašto duomenys nereiškia, kad pareiškėjas nežinojo ir nesuprato atliekamo Sklypo kadastro duomenų keitimo faktinio pagrindo (faktinių aplinkybių) ir teisinės argumentacijos. Taip pat, tas faktas, kad NŽT Sprendimo preambulėje kaip SAZ ribų nustatymo pagrindas nenurodytas Detalusis planas, Bendrasis planas, U zonos Bendrasis planas, kurie yra viešai visuomenei prieinami ir pagal Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatas privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, negali paneigti teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, kuriais pažymėta ir nustatyta normatyvinio dydžio SAZ, į kurią patenka Sklypas, t. y. negali paneigti būtinumo patikslinti Sklypo kadastro duomenis į juos įrašant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. NŽT Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje nurodytus individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, jame nurodyti faktinis ir teisinis pagrindas, jo priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. NŽT Sprendimo faktinis pagrindas ir motyvai yra žinomi Sklypo savininkui (pareiškėjui).

27.4. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas sprendime nustatęs, kad NŽT Sprendime nenurodyti SAZ ribų (teritorijos) nustatymą patvirtinantys dokumentai ir, kad toks NŽT Sprendimo preambulės (formalios procedūros) trūkumas trukdo įvertinti NŽT Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą kitais aspektais, išskyrus jo atitiktį VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, kartu turėjo išdėstyti išvadą dėl NŽT pareigos pašalinti formalios procedūros trūkumus ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų išviešinimo procedūrą organizuoti ir atlikti tinkamai, taip pat turėjo pasisakyti dėl NŽT pareigos iš naujo vadovaujantis NŽT Sprendimo priėmimo metu galiojančiu NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimu, kuriame nurodyta, kad Vilniaus paukštyno 2022 m. gegužės 11 d. prašymas atlikti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytą žemės sklypų kadastro duomenų keitimo ir SAZ įrašymo į NTK ir NTR, procedūrą tenkinamas ir yra pradedama vykdyti specialiosios žemės naudojimo sąlygos – SAZ nustatymo procedūra, ir kuris galiojo NŽT Sprendimo priėmimo metu, NŽT pripažino, kad SAZ nustatyta, bet neįrašyta į NTK ir NTR, todėl turėjo vykdyti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą organizuoti aptariamų teritorijų įrašymą į NTK ir NTR, vykdyti imperatyvias Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas ir priimti naują teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl Sklypo kadastro duomenų pakeitimo.

Ta aplinkybė, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. pasikeitė teisinis reguliavimas ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTK įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatai (kad teritorijos (SAZ) ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos) laikomos žemės sklypo kadastro duomenimis) netekus galios, atitinkamai netekus galios Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatai, reglamentavusiai NŽT atliekamą žemės sklypų kadastro duomenų keitimą, negali būti kliūtimi NŽT ištaisyti visus identifikuotus formalios procedūros trūkumus (jeigu tokie pagrįstai nustatyti), padarytus Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatų galiojimo metu (2020 m. sausio 1 d.

– 2022 m. gruodžio 31 d.) ir priimti naują administracinį aktą – sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo preambulėje nurodant visus būtinus faktinio ir teisinio pagrindo elementus. Tačiau teismas to nepadarė, Sprendimu sukūręs tokią situaciją, kai Vilniaus paukštyno 2022 m. gegužės 11 d. prašymas lieka patenkintas NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimu, tačiau Sklypo kadastro duomenys taip ir nėra patikslinti, ir NŽT, kuri privalėjo tinkamai vykdyti imperatyvias Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, neįpareigojama tinkamai atlikti viešojo administravimo subjekto pareigą ir užbaigiant pradėtą viešojo administravimo procedūrą priimti naują tinkamai įformintą administracinį sprendimą.

27.5. Pagal byloje esantį Sklypo Nekilnojamojo turto registro išrašą nustatyta, kad Sklypas įregistruotas 2008 m. birželio 16 d., suformuotas Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 27 d. įsakymu pagal detalųjį planą. Pagal detaliojo plano brėžinio sprendinius galima nustatyti, kad visi formuojami žemės sklypai (3 žemės sklypai) yra sanitarinės apsaugos zonos ribose. Tačiau Sklypo kadastro duomenų byloje esančiame Sklypo plane, parengtame 2007 m. gruodžio 5 d. pagal detalųjį planą, SAZ ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos nenurodytos, atitinkamai jos nenurodytos ir Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 27 d. įsakyme, kuriuo patvirtinti Sklypo kadastro duomenys.

27.6. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį, Žemės įstatymo 22 straipsnio 4 dalį, Nutarimo 2.2 punktą Detaliojo plano sprendiniai turėjo atitikti Vyriausybės nutarimu nustatytus specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimus, o būtent Sąlygų 73 punktą, kuriame nustatyta, jog paukštynų sanitarinių apsaugos zonų dydis yra 1 000 m nuo pastatų, kuriuose laikomi paukščiai, neatsižvelgiant į pastatuose laikomų vištų, broilerių skaičių. Tokia situacija (formuojant Sklypą specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios turėjo būti nurodytos, bet nebuvo nurodytos Sklypo kadastro duomenų byloje) visiškai atitinka Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios reglamentuoja žemės sklypo kadastro duomenų bylos trūkumo ištaisymą, žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą nurodant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kurios nebuvo nurodytos žemės sklypo formavimo metu, ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į NTK ir NTR, pagal kurias buvo priimtas byloje ginčijamas NŽT Sprendimas.

27.7. Ginčo Sklypas yra kilęs iš pradinio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kuris suformuotas tik pagal žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurioje buvo „trūkumas“ – nebuvo nurodytos Sąlygų 65 punkte, galiojusiame žemės sklypo formavimo metu (1993 m. gruodžio 11 d.), nustatytos SAZ specialiosios žemės naudojimo sąlygos (paukštyno SAZ – 1 000 m nuo pastatų, neatsižvelgiant į pastatuose laikomų vištų, broilerių skaičių). Šios aplinkybės visiškai atitinka Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies (redakcija 2020 m. sausio 1 d.– 2022 m. gruodžio 31 d.) nuostatas.

27.8. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad dėl to, kad NŽT Sprendime nenurodyti SAZ ribų (teritorijos) nustatymą patvirtinantys dokumentai, yra neaišku, kas patvirtina SAZ ribų nustatymo faktą, nenagrinėjo ir nevertino minėtų dokumentų (duomenų). Teismas privalėjo išsiaiškinti ir atsakyti į klausimus, ar pagal teritorijų planavimo dokumentų – Detaliojo plano, Bendrojo plano, U zonos Bendrojo plano sprendinius SAZ nustatyta ar nenustatyta; jeigu daroma išvada, kad SAZ nenustatyta, kuo remiantis (teisės aktų nuostatos, teismų praktika) tokia išvada daroma; jeigu teismas prieina išvados, kad SAZ nenustatyta, sprendime privaloma pagrįsti, koks dokumentas pagal teisės aktus turėjo būti parengtas SAZ nustatymui. Reikalavimas turėti konkretaus turinio dokumentą privalo būti pagrįstas teisės aktų nuostatomis. Teismui NŽT Sprendimo neteisėtumui nustatyti pakako tos aplinkybės, kad NŽT Sprendime nėra nuorodos į Bendrąjį planą ir U zonos Bendrąjį planą. Tačiau teismas nevertino ir nepagrindė, kodėl norminio akto – visuomenei paviešinto ir privalomo teritorijų planavimo dokumento ne nurodymas NŽT Sprendime nulemia NŽT Sprendimo neteisėtumą.

27.9. Bendrasis planas (patvirtintas 2009 m. rugsėjo 30 d.), U zonos Bendrasis planas (patvirtintas 2019 m. gruodžio 18 d.), patvirtinti vėliau, nei suformuotas Sklypas (suformuotas 2008 m.), tačiau stacionarus taršos šaltinis (paukštyno pastatai) atsirado ir pradėjo veikti anksčiau (1964 – 1976 m.) nei suformuotas Sklypas (ir net „pradinis“ 5420 kv. m. žemės sklypas, suformuotas 1993 m.), todėl formuojant Sklypą, į jo kadastro duomenis (į Detalųjį planą, taip pat į Sklypo kadastro duomenų bylą) turėjo būti įrašyta Sąlygų 73 punkte nurodyta 1000 m SAZ.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatomis tvirtinant teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kuriame nustatomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos suformuotam žemės sklypui, žemės sklypų savininkų sutikimas buvo nereikalingas, ir toks teritorijų planavimo dokumentas yra pagrindas pakeisti jau suformuotų ir NTR įregistruotų žemės sklypų kadastro duomenis, todėl 2009 m. rugsėjo 30 d. patvirtinus Bendrąjį planą, kuriame pažymėta nustatyta normatyvinio dydžio (Sąlygų 73 punkte – 1000 m nuo pastatų) SAZ, atsirado pagrindas SAZ specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nurodyti kiekvieno į SAZ ribas patenkančio jau suformuoto žemės sklypo (tarp jų ir Sklypo) kadastro duomenyse;

įsigaliojus 2020 m. sausio 1 d. Įstatymo 9 straipsnio 3 daliai, buvo nustatytas terminas iki kada NŽT pagal ūkio subjektų prašymus turi atlikti žemės sklypų kadastro duomenų keitimo procedūrą – iki 2022 m. gruodžio 31 d.; Vilniaus paukštynui pateikus NŽT 2022 m. gegužės 11 d. prašymą ir NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimu patvirtinus, kad SAZ nustatyta ir Vilniaus paukštyno prašymas tenkinamas, NŽT privalėjo atlikti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą ir priimti NŽT Sprendimą. Tokią išvadą visiškai patvirtina ir Viliaus paukštyno procesiniuose dokumentuose išsamiai išdėstyta suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz. 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-470/2013; 2016 m. sausio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A1995-492/2015; 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-682-492/2017; 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-45-415-2023).

Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo suformuota teismų praktika, nukrypo nuo vyraujančios teismų praktikos, tačiau nepateikė jokių nukrypimą pagrindžiančių argumentų, kad tai šiuo konkrečiu atveju objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama.

27.10. Nė viename teisės akte (nei galiojusiame iki Įstatymo įsigaliojimo (2019 m. gruodžio 31 d.); nei galiojančiame nuo Įstatymo įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d.) nebuvo ir nėra nuostatų, reikalaujančių po teritorijų planavimo dokumento, kuriame nustatyta SAZ, patvirtinimo, priimti dar vieną „atskirą“ administracinį aktą dėl SAZ nustatymo, nes pats teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas tvirtinamas administraciniu aktu (norminiu ar individualiu administraciniu aktu) ir būtent patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas yra specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo dokumentas. Pagal teisinį reguliavimą (Žemės įstatymo 32 str. 3 d. 11 p., NTK įstatymo 7 str. 4 d., Kadastro nuostatų 12 p.) žemės sklypas laikomas suformuotu, kai žemės sklypo kadastro duomenų byloje nustatytus kadastro duomenis patvirtina valstybės institucija – NŽT, t. y. būtent NŽT administracinis sprendimas patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis ir yra tas administracinis aktas, kuriuo nurodoma, kad konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Būtent Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies imperatyvios normos reglamentuoja NŽT pareigą priimti administracinį aktą, kuriuo esant nustatytai teritorijai (SAZ), konkrečiam žemės sklypui nurodomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. NŽT Sprendimas ir yra atskiras administracinis sprendimas, kuriuo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nustatytos SAZ specialiosios žemės naudojimo sąlygos nurodomos (perkeliamos) Sklypo kadastro duomenų byloje. Teismo argumentacija šiuo aspektu negali būti pripažinta pakankama ir tinkama, todėl teismo sprendimas negali būti laikomas motyvuotu.

27.11. Ir Bendrajame plane, ir U zonos Bendrajame plane pažymėta tokio pat Viliaus paukštyno pastatų SAZ, nes Viliaus paukštyno veiklos apimtis pastatuose atitiko nuo 2011 m. liepos 17 d. Sąlygų 73 punkte ir atitinkamai nuo 2020 m. sausio 1 d. Įstatymo 4 priede nurodytą SAZ dydį, t. y. SAZ liko tokia pat. NŽT 2022 m. gruodžio 22 d. rašte nurodyta galiojančio Įstatymo nuostata (IV skyrius, pirmasis skirsnis), kurioje nurodytas SAZ dydis, kurį visiškai atitinka Bendrajame plane ir U zonos Bendrajame plane pažymėta SAZ. Be to, NŽT Sprendimu SAZ nenustatyta, bet jau nustatytos SAZ duomenys perkelti į Sklypo kadastro duomenis. Jeigu teisės akte būtų nustatytas tik objekto (teritorijos) maksimalus dydis, akivaizdu, kad teisės akto reguliavime turi būti nustatyta aiški tvarka – privalomai atliekami veiksmai, priimami sprendimai, nukreipti į objekto (teritorijos) tikrojo (ne maksimalaus) dydžio identifikavimą. Teisės aktuose, reglamentavusiuose ir reglamentuojančiuose sanitarinės apsaugos zonų dydžius ir jų nustatymą, buvo ir yra nustatytas tik vienas normatyvinis paukštyno pastatų SAZ dydis – 1000 m nuo pastatų. Vienintelis atvejis, kai SAZ normatyvinis dydis (1000 m) gali būti keičiamas – tai poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimas, kuris niekada nebuvo ir nėra privalomas (Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 str. 3 d., Įstatymo 51 str. 1 d., U zonos Bendrojo plano aiškinamojo rašto 36 p.).

27.12. Priešingai, nei reikalaujama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-148-1188/2024, 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-181-624/2024, 2024 m. gegužės 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-172-575/2024, 2024 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-282-629/2024, 2024 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-178-556/2024, 2024 m. liepos 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-352-822/2024, 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-397-552/2024, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino nagrinėjamo ginčo dėl NŽT Sprendimo (aplinkybių ir argumentacijos) viešojo intereso aspektu. Minėtose nutartyse Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškiai akcentavo, kad specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas yra viešasis interesas, todėl byloje, kurioje proceso šalys nesutaria dėl aplinkybių, susijusių su specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikymu, nustatymu ir įregistravimu, turi būti įvertinta ir motyvuotai pagrįsta, ar NŽT Sprendimo galiojimas ar NŽT Sprendimo panaikinimas atitinka viešąjį interesą.

27.13. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas teigti, kad bylos nagrinėjimo dalykas – NŽT Sprendimo teisėtumo vertinimas – nebeturi jokios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų bei įstatymų saugomų interesų apimčiai. Sklypas yra kitos paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdo, todėl Sklypui, patenkančiam į SAZ, nuo 2023 m. sausio 4 d. netaikomos jokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nurodytos Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje. Pagal Įstatymo 51 straipsnio 3 dalį nuo 2023 m. sausio 4 d. tose SAZ dalyse, kuriose yra objektai, nurodyti Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose (gyvenamieji, sodo, visuomeninės paskirties pastatai ir kiti), ūkinės veiklos sukeliama tarša neturi viršyti nustatytų ribinių verčių, t. y. taršos lygis turi būti toks pat, koks yra privalomas už sanitarinės apsaugos zonos ribų. Taigi, NŽT Sprendimas, kuriuo nurodyta, kad Sklypas yra SAZ ribose, nuo 2023 m. sausio 4 d. jokios įtakos pareiškėjo subjektinėms teisėms ir pareigoms neturi, pareiškėjo subjektinių teisių apimtis lyginant iki ir po NŽT Sprendimo priėmimo nepakito. Vien Nekilnojamojo turto registro išraše esanti žyma, kad Sklypas yra SAZ ribose, pagal Įstatymo nuostatas neturi jokių teisiškai reikšmingų pasekmių, panaikinus NŽT Sprendimą pareiškėjo teisių apimtis nepasikeis.

28. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. NŽT pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog Registrų centro Sprendimas yra priimtas NŽT Sprendimo pagrindu, kurį teismas panaikino, teismas nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo išvestinio reikalavimo dėl Registrų centro Sprendimo panaikinimo. Be kita ko, NŽT akcentuoja, kad ginčas administracinėje byloje faktiškai vyksta ne tarp pareiškėjo ir NŽT, bet tarp pareiškėjo ir Vilniaus paukštyno bei Registrų centro, nes NŽT su pareiškėjo skundu sutiko, be to, pareiškėjas pasirašydamas taikos sutartį su NŽT sutarė, kad pareiškėjas atsisako bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš NŽT. Taigi, jeigu ne Vilniaus paukštyno bei Registrų centro interesai bei veiksmai, pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos apskritai nebūtų atsiradusios.

29. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 16 d. sprendimą skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Registrų centras pabrėžia, kad šioje byloje laikosi pozicijos, jog pareiškėjo reikalavimas panaikinti Registrų centro Sprendimą yra netikslus, nes Teritorija kaip NTR objektas buvo įregistruota 2023 m. rugpjūčio 3 d., o žemės sklypų, kurie patenka į nustatytą Teritoriją, registro įrašuose, tame tarpe ir Sklypo Registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio 3 d. buvo įrašyta informacija apie NTR įregistruotą Teritoriją.

Registrų centras nėra priėmęs jokio atskiro sprendimo Sklypo atžvilgiu dėl jo įtraukimo į Teritoriją, kaip skundo reikalavime nurodė pareiškėjas. Registrų centro Sprendimas įregistruoti ir Kadastro žemėlapyje pažymėti Teritoriją bei žemės sklypų, kurie patenka į Teritoriją, NTR įrašuose įrašyti duomenis apie įregistruotą Teritoriją buvo atliekamas / įvykdomas vienu metu, o sprendimo įregistruoti Teritoriją vien tik Sklype, nėra (įrašų padarymas žemės sklypų, kurie patenka į nustatytą teritoriją, NTR įrašuose daromas automatizuotai informacinių technologijų priemonėmis).

NTR objektas yra Teritorija, o į šią Teritoriją patenkančių žemės sklypų NTR įrašuose tik padaromi įrašai, tokiu būdu paviešinant, kad žemės sklypas patenka į šiame registre įregistruotą Teritoriją. Registrų centro vertinimu, vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, teismo sprendimu gali būti panaikinta Teritorija, o ne atskiruose į šią Teritoriją patenkančiuose žemės sklypuose padaryti įrašai apie jos įregistravimą. Panaikinus Teritoriją, šis duomuo būtų panaikintas visuose į šią Teritoriją patenkančių žemės sklypų NTR įrašuose.

Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pritarė Registrų centro pozicijai, kad pareiškėjas šioje byloje nesilaikė privalomos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos bei kad teisme yra nagrinėjamas tapatus ginčas. Registrų centras pritaria teismo pozicijai, kad nesvarbu ar Registrų centro Sprendimas yra išvestinis iš NŽT Sprendimo, ar ne, tokiam sprendimui vis tiek privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kadangi dėl tokio sprendimo turi būti priimtas Komisijos sprendimas ir teismas turi jį įvertinti.

NTR įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad registro tvarkytojo sprendimai dėl registro objektų (Įstatymo nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra Registro objektai) registravimo ir (ar) registro duomenų taisymo skundžiami išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Registro tvarkytojo sudarytai ginčų nagrinėjimo komisijai. Registrų centro įsitikinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad skundo pagrindas ir reikalavimai nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI3-2021-983/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03026-2024-2) yra skirtingi.

Registrų centras taip pat akcentuoja, kad nėra priėmęs jokio atskiro sprendimo Sklypo atžvilgiu dėl jo įtraukimo į Teritoriją, nes Registro objektas yra Teritorija, o į šią Teritoriją patenkančių žemės sklypų NTR įrašuose tik padaromi įrašai, tokiu būdu paviešinant, kad žemės sklypas patenka į NTR įregistruotą Teritoriją. Taigi, pareiškėjas formuluodamas netikslų ir neaiškų reikalavimą klaidina teismą bei siekia išvengti privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus paukštynas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus paukštynas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

31.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad NTR įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka yra privaloma visiems registro tvarkytojo sprendimams apskųsti, nes įstatyme nėra jokių išimčių, kai ji galėtų būti netaikoma, todėl priešingai, nei teigia pareiškėjas, visiškai nesvarbu kaip Registrų centro Sprendimą traktuoja šalys, ar kaip išvestinį iš NŽT Sprendimo, ar kaip savarankišką sprendimą savarankiškoje administracinėje procedūroje, bet kuriuo atveju teismui NTR tvarkytojo – Registrų centro Sprendimas gali būti skundžiamas tik pasinaudojus NTR įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kadangi teismas turi vertinti ir Registrų centro ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą bei jos argumentus. Registrų centro Sprendimu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Nekilnojamojo turto registro objektas – Teritorija (SAZ), kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (NTR įstatymo 5 str. 1 d. 2 p.), todėl nagrinėjamu atveju minėto sprendimo statusas ir santykis su NŽT Sprendimu neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos taikymo privalomumo. Tai patvirtina teisės principas, jog privalomos ikiteisminės procedūros negali būti apeinamos, nes jos yra sudėtinė teisės į teisminę gynybą realizavimo sąlyga, o jų nesilaikymas lemia skundo nenagrinėjimą.

31.2. Pareiškėjo argumentai, kad abu skundo reikalavimai privalo būti nagrinėjami kartu vienoje byloje, nepaisant to, kad Registrų centro Sprendimo apskundimui yra privalomai taikoma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, yra atmestini. Be kita ko, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-453-525/2024, be kita ko, pasisakė, jog NŽT Sprendimas dėl konkretaus žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo bei Registrų centro Sprendimas dėl Teritorijos (SAZ) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, tai yra skirtingose procedūrose priimti atskiri administraciniai aktai ir jų teisėtumo klausimas turėtų būti sprendžiamas atskirais procesais.

31.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamas administracinis ginčas buvo ir yra nagrinėjamas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kaip ir kitoje administracinėje byloje Nr. eI3-2021-983/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03026-2024-2), t. y. pareiškėjas skundžia tą patį Registrų centro Sprendimą, remdamasis tais pačiais pagrindais, tik į teismą minėtoje byloje jis kreipėsi neva laikydamasis ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje ir NTR įstatymo 9 straipsnio 1 ir 8 dalyse nustatytų reikalavimų. Teismas pagrįstai nustatė, kad būtent administracinėje byloje Nr. eI3-2021-983/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03026-2024-2) ginčas dėl galimybės pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir atitinkamai teisės ginčyti minėto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą įgyvendinimo ir bus išspręstas galutinai, nepriklausomai nuo to, kurios šalies argumentai toje byloje bus pripažinti pagrįstais.

31.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad NŽT, kaip atsakovas, privalo atlyginti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas už tą bylos dalį, kurią pareiškėjas pagal teismo sprendimą laimėjo, o Vilniaus paukštynas, kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, turi teisę gauti išlaidų atlyginimą už tą bylos dalį, kurioje buvo apgintas jo interesas (teisės). Priešingu atveju būtų sudaroma nepagrįsta situacija, kai privatūs asmenys būtų baudžiami už teisėtų interesų gynimą teisme, o viešojo administravimo subjektai, netinkamai vykdę įstatymų nustatytas funkcijas, būtų atleidžiami nuo išlaidų atlyginimo vien dėl to, kad pripažino „padarytas klaidas“. Vilniaus paukštyno aktyvus dalyvavimas procese – savo pozicijos reiškimas, be kita ko, nesutikimas su siūloma taikos sutartimi – buvo šios jo teisės realizavimas ir negali būti savaime laikomas nesąžiningu ar užtraukti jam neigiamų procesinių padarinių, tokių kaip pareiga apmokėti kito dalyvio bylinėjimosi išlaidas. Tuo labiau, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, jog taikos sutarties sąlygos pažeidė imperatyvias įstatymų nuostatas ir Vilniaus paukštyno teises ir ji negalėjo būti tvirtinama.

32. Pareiškėjas V. T. atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus paukštyno apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 16 d. sprendimą skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti ar Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostata, ta apimtimi, kad valstybės institucijų padarytos klaidos yra taisomos apribojant sąžiningų žemės savininkų nuosavybės teises ir neatlyginant savininkams dėl nustatomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų patiriamų nuostolių, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 30 straipsniui bei konstituciniam teisinės valstybės principui; ar Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostata, ta apimti, kai ši nuostata yra taikoma ir nustatant sanitarines apsaugos zonas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui ir 29 straipsniui.

33. Pareiškėjas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus paukštyno apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

33.1. Vilniaus paukštyno pozicija yra grindžiama vienas kitam prieštaraujančiais motyvais. Viena vertus Vilniaus paukštynas įrodinėja, kad SAZ neva buvo nurodytas ankstesnį namų valdos sklypo padalijimą į tris žemės sklypus numačiusiame Detaliajame plane. Tuo pačiu jis teigia, kad pagal galiojusį teisinį reguliavimą SAZ teritorijos jokiame dokumente nustatyti ir nereikėjo, neva SAZ nustatymui užtenka pačio ūkinės veiklos vykdymo fakto.

33.2. Pirmasis motyvas grindžiamas Detaliojo plano brėžinio sutartinių ženklų lentelės žymėjimu „Sanitarinių bei apsauginių zonų riba” (punktyrinė linija) ir tuo faktu, kad punktyrine linija yra apibrėžta visa detaliojo plano teritorija. Pareiškėjo atstovas bylos nagrinėjimo metu parodė ir paaiškino, remdamasis Nekilnojamojo turto registro išrašuose žemės sklypams nustatytomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis (visų Detaliuoju planu suformuotų žemės sklypų), kad Detaliojo plano brėžinyje punktyrinė linija žymi ne SAZ, bet vandens telkinių apsaugos juostas ir zonas, į kurias pateko visa Detaliojo plano teritorija. Vilniaus paukštyno atstovai nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti bent jau prielaidas, kad ta linija ženklina Vilniaus paukštyno SAZ.

33.3. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Detaliojo plano rengimo metu jokiame tuomet galiojusiame teritorijų planavimo dokumente ir apskritai jokiame dokumente SAZ nebuvo nustatytas. Taigi rengdamas detalųjį planą autorius, kurio tikslas padalinti vieną namų valdos sklypą į tris sklypus, neturėjo jokių duomenų ir pagrindų naujai formuojamiems sklypams nustatyti niekur neegzistuojančią Vilniaus paukštyno SAZ ir dėl to toks aiškinimas yra absurdiškas.

33.4. Antrasis Vilniaus paukštyno motyvas, kad SAZ turėjo būti nustatomas remiantis pačiu ūkinės veiklos faktu taip pat nepagrįstas, nes SAZ priklausė ir priklauso nuo laikomų gyvūnų skaičiaus, atstumų, priemonių, kurios taikomos ūkinėje veikloje. Kuomet buvo formuojamas tiek ginčo, tiek pirminis namų valdos žemės sklypas, Ūkinių gyvūnų registras dar neegzistavo. Toks registras įsteigtas žemės ūkio ministro 2007 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 3D-451 „Dėl Ūkinių gyvūnų registro nuostatų patvirtinimo“, kuris įsigaliojo nuo 2008 m. sausio 1 d. Faktiškai šiame registre visi ūkiniai gyvūnai buvo registruoti dar vėliau, tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo į bylą neteikia kokie Vilniaus paukštyno duomenys buvo tame registre 2008 m.

33.5. Vilniaus paukštynas veikia per tris skirtingus padalinius, kurie vienas nuo kito nutolę kilometrų atstumais. Pareiškėjo žemės sklypas nuo artimiausio padalinio (buvusio Juodšilių paukštyno) artimiausių fermų nutolęs didesniu kaip 500 metrų atstumu, o atstumas iki kitų dviejų padalinių matuojamas kilometrais.

33.6. Kaip matyti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pateiktos informacijos, netgi pagal dabar Vilniaus paukštyno leidžiamą laikyti ūkinių gyvūnų skaičių turėtų būti nustatyta 300 metrų SAZ teritorija ir pareiškėjo Sklypas į tą teritoriją nepatektų. Byloje galima tik spėlioti kiek vištų buvo laikoma Vilniaus paukštyno fermoje, kuri yra arčiausiai nutolusi nuo pareiškėjo Sklypo, ir koks yra tas atstumas, bet tas atstumas tikrai yra daugiau kaip 500 metrų.

34. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus paukštyno apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Vilniaus paukštyno apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, nesutinka su apeliaciniu skundu, ir iš esmės pakartoja argumentus nurodytus pirmosios instancijos teismui. Be kita ko, akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje kadastro duomenų nustatymo klaidos atsiradimo momentą sieja su žemės sklypo suformavimo momentu bei kadastro duomenų nustatymo klaidai SAZ atveju priskiria šios zonos ribų nustatymą žemės sklypo suformavimu metu. Tačiau tie atvejai, kai SAZ teritorijos ribos pagal galiojusį reguliavimą buvo nustatytos vėliau nei žemės sklypas baigtas formuoti ir kaip NTK objektas įregistruotas NTK ir NTR, negalėtų būti priskiriami žemės sklypų suformavimo metu padarytos kadastro duomenų nustatymo klaidos atvejui. Šiuo atveju, SAZ Sklypo kadastro duomenų byloje nebuvo nurodyta ir (ar) įrašyta į NTK ir NTR, todėl šios teritorijos minėtu pagrindu galėjo būti įrašytos tik tuo atveju, jeigu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, kuriuose buvo būtent projektuojamas šis Sklypas, būtų numatytos tokios teritorijos. Nagrinėjamu atveju nei Bendrajame plane, nei U zonos Bendrajame plane, Sklypas nebuvo ir negalėjo būti projektuojamas.

35. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus paukštyno apeliacinį skundą prašo sprendimą dėl šio apeliacinio skundo priimti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 48SK-5463-(14.48.111E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, dėl Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo, kuriuo žemės sklypas įtrauktas į teritoriją, kuriai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos, dėl VĮ „Registrų centras“ 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimo ir 2022 m. gruodžio 30 d. rašto Nr. S-56547 (1.4 E) teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. liepos 16 d. sprendimu pareiškėjo V. T. patikslintą skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 48SK-5463-(14.48.111E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (NŽT Sprendimas), nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti VĮ „Registrų centras“ 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą pakeisti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis ir VĮ „Registrų centras“ 2022 m. gruodžio 30 d. raštą Nr. S-56547 (1.4 E), taip pat paliko nenagrinėtą patikslinto skundo dalį, kuria prašoma panaikinti VĮ „Registrų centras“ 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą įregistruoti teritoriją, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos („Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis)“).

38. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėjas atsisakė reikalavimų panaikinti VĮ „Registrų centras“ 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir VĮ „Registrų centras“ 2022 m. gruodžio 30 d. raštą Nr. S-56547 (1.4 E). Teismas paliko nenagrinėtą patikslinto skundo dalį, kuria prašoma panaikinti VĮ „Registrų centras “ 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą, nes pareiškėjas nesilaikė įstatyme nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Pirmosios instancijos teismas minėtą NŽT Sprendimą panaikino, kadangi šis sprendimas neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje administraciniam aktui nustatytų reikalavimų.

39. Pareiškėjas su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka iš dalies, apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyse dėl palikimo nenagrinėtu patikslinto skundo reikalavimo panaikinti VĮ „Registrų centras“ 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo (tiek dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš NŽT, o ne iš AB „Vilniaus paukštynas“, tiek dėl pastarojo bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjo) panaikinti ir šiose dalyse perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismo išvadą dėl būtinybės pasinaudoti privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka skundžiant VĮ „Registrų centras“ 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą vertina kaip nelogišką ir nepagrįstą, o bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus paukštynui neatitinkantį protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka iš dalies, apeliaciniame skunde prašo panaikinti jo dalį, kuria nuspręsta pareiškėjo V. T. patikslintą skundą patenkinti iš dalies ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 48SK-5463-(14.48.111E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, ir priimti naują sprendimą – atmesti kaip nepagrįstą šį pareiškėjo V. T. patikslinto skundo reikalavimą. Vilniaus paukštynas nurodo, kad teismas neteisingai nustatė ir vertino reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, nesivadovavo teismų praktika, suformuota specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo kategorijų bylose, pateikė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas, todėl sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo skundas ir panaikintas NŽT Sprendimas, yra neteisėta ir nepagrįsta bei turi būti panaikinta.

41. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

42. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje ginčijamus administracinius aktus ir pareiškėjo keliamus klausimus, išanalizavo pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą, išnagrinėjo ir įvertino reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais (išskyrus trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus paukštynui bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą iš pareiškėjo) ir jų nebekartodama, šioje nutartyje pasisakys tik dėl V. T. ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus paukštyno apeliacinių skundų argumentų.

Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde reikalavimą panaikinti VĮ „Registrų centras“ 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą vertina kaip išvestinį reikalavimą iš pagrindinio reikalavimo, t. y. panaikinti NŽT Sprendimą. Visų pirma pažymėtina, kad nors kaip skundo reikalavimai jie ir yra tarpusavyje susiję, tačiau ginčijami aktai yra priimti vykdant visiškai skirtingas administracines procedūras, skirtinga jų apskundimo tvarka, taip pat skirtingi ir juos priėmę viešojo administravimo subjektai. Kita vertus, nors reikalavimai ir susiję, tačiau tai nereiškia, jog pagrindinio reikalavimo byloje panaikinimas tiesiogiai suponuoja ir kito reikalavimo patenkinimą.

Antra, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo reikalavimas panaikinti VĮ „Registrų centras“ 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą šioje administracinėje byloje negalėjo būti nagrinėjamas, kadangi teisme jau vyksta tapatus ginčas. Vadovaujantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo vertinamas Regionų administracinio teismo išnagrinėtoje (sprendimas priimtas ir paskelbtas 2025 m. birželio 5 d.) administracinėje byloje Nr. eI3-2021-983/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03026-2024-2).

Šiuo metu pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacine tvarka yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eA-2369-502/2025). Trečia, atsakovas VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad Teritorija, kaip Registro objektas, buvo įregistruota 2023 m. rugpjūčio 3 d., o žemės sklypų, kurie patenka į nustatytą Teritoriją, registro įrašuose, tame tarpe ir Sklypo Registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio 3 d. buvo įrašyta informacija apie Registre įregistruotą Teritoriją.

Pasak atsakovo, Registrų centras nėra priėmęs jokio atskiro sprendimo Sklypo atžvilgiu dėl jo įtraukimo į Teritoriją, kaip skundo reikalavime nurodė pareiškėjas. Alytaus kadastro tvarkytojo 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas įregistruoti ir Kadastro žemėlapyje pažymėti Teritoriją bei Registre žemės sklypų, kurie patenka į Teritoriją, registro įrašuose įrašyti duomenis apie įregistruotą Teritoriją, buvo atliekamas / vykdomas vienu metu, o sprendimo įregistruoti Teritoriją vien tik Sklype, nėra. Akcentavo, kad Registro objektas yra Teritorija, o į šią Teritoriją patenkančių žemės sklypų Registro įrašuose tik padaromi įrašai, tokiu būdu paviešinant, kad žemės sklypas patenka į Registre įregistruotą Teritoriją.

Registrų centro nuomone, vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, teismo sprendimu gali būti panaikinta Teritorija, o ne atskiruose į šią Teritoriją patenkančiuose žemės sklypuose padaryti įrašai apie jos įregistravimą. Panaikinus Teritoriją, šis duomuo būtų panaikintas visuose į šią Teritoriją patenkančių žemės sklypų Registro įrašuose. Taigi, be kita ko, pareiškėjo reikalavimas nėra tikslus ir neaišku, ko tokiu reikalavimu pareiškėjas siekia.

44. V. T. apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas VĮ „Registrų centras“ 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas yra išvestinis juridinis faktas iš kito byloje skundžiamo juridinio fakto (šiuo atveju NŽT Sprendimo), t. y. VĮ „Registrų centras“ 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo teisėtumas / pagrįstumas priklauso nuo to, ar bus pripažintas neteisėtu NŽT Sprendimas, tokiu atveju Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka netaikytina ir abu reikalavimai nagrinėjami teisme (jeigu sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme (ABTĮ 19 str. 1 d.)).

45. Bylos duomenimis pareiškėjas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijos (Komisija) 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. CSPR-195, kuriuo ši komisija atsisakė priimti pareiškėjų 2024 m. kovo 18 d. skundą, konstatavusi, jog terminas dėl 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo apskundimo yra praleistas ir prašymo dėl šio praleisto termino atnaujinimo pareiškėjai nepateikė, yra apskundę ABTĮ nustatyta tvarka. Įvertinęs susiklosčiusią situaciją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjų argumentų pagrįstumas paaiškės tik apeliacine tvarka išnagrinėjus Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-2021-983/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03026-2024-2) pagrįstumą, o šio teismo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas dar nėra praradęs galimybės pasinaudoti išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl šioje byloje pateikdamas patikslintą 2024 m. vasario 12 d. skundą pareiškėjas nesilaikė išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos skundžiant anksčiau minėtą Registrų centro sprendimą ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, jeigu apeliacine tvarka nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-2021-983/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03026-2024-2) įrodys, jog nėra praleidęs termino kreiptis į Komisiją, todėl pareiškėjo patikslinto 2024 m. vasario 12 d. skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti VĮ „Registrų centras“ 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą šioje byloje paliekama nenagrinėta ABTĮ 105 straipsnio 1 punkto pagrindu. Taigi nagrinėjamu atveju vadovaujantis išdėstytu (administraciniuose teismuose yra nagrinėjama administracinė byla dėl VĮ „Registrų centras“ 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjas galbūt nėra praradęs teisės apskųsti šį sprendimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismo tvarka VĮ „Registrų centras“ sudarytai Komisijai), t. y. kilęs tapatus ginčas, kuris atskirai nagrinėjamas teisme, todėl teisminės gynybos prioriteto principas, įtvirtintas anksčiau minėtame ABTĮ straipsnyje, netaikytinas.

46. Pareiškėjas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš pareiškėjo priteista trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus paukštynui 2 149,26 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. V. T. nuomone, ginčas administracinėje byloje de facto vyksta ne tarp pareiškėjo ir NŽT, bet tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ bei VĮ „Registrų centras“, t. y. atitinkamai jeigu ne AB „Vilniaus paukštynas“ bei VĮ „Registrų centras“ interesai bei veiksmai, pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos apskritai nebūtų atsiradusios.

47. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, pagrįstai pareiškėjui priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo NŽT. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus paukštyno patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai nagrinėjant administracinę bylą skundo dalis paliekama nenagrinėta.

48. Todėl sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai skundo dalis paliekama nenagrinėta (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausia būtina įvertinti kelto ginčo turinį bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl, šiuo atveju, trečiojo suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų. Būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) yra atsakingi atsakovai, ar yra atsakingas ir trečiasis suinteresuotas asmuo.

49. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pagal to paties įstatymo ir straipsnio 4 dalį, teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant trečiojo suinteresuoto asmens patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą <...>, pirmiausia būtina įvertinti kelto ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo kelti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, kieno iniciatyva tretieji suinteresuoti asmenys buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, <...>, nustatyti atsakingą dėl bylinėjimosi išlaidų kilimo asmenį ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-144-662/2020).

50. Be kita ko, NŽT Sprendimo ir Registro centro 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo priėmimą lėmė trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai (kadastriniai matavimai atlikti ir inicijuoti NŽT Sprendimo bei Registro centro sprendimo priėmimai). Taigi, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus paukštyno suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Šioje byloje ginčytas NŽT Sprendimas buvo panaikintas ir trečiojo suinteresuoto asmens tikslas – kad minėtas NŽT Sprendimas liktų galioti su jame nustatytomis sanitarinės apsaugos zonomis – iš esmės nebuvo pasiektas, kas taip pat galėtų turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl sanitarinės apsaugos zonos įregistravimo NTR ir NTK. Todėl įvertinusi byloje kelto ginčo esmę, trečiojo suinteresuoto asmens veiksmus (inicijavo kadastrinių matavimų atlikimą ir ginčijamų sprendimų priėmimą) ir bylos baigtį, inter alia (be kita ko) tai, kad nagrinėtoje byloje pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį paliko nenagrinėtą dėl to, jog ginčas dėl Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo yra nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme kitoje administracinėje byloje, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sprendžia, jog trečiojo suinteresuoto asmens teisės nebuvo apgintos (patenkintos), teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo apskritai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tame tarpe ir iš pareiškėjo.

51. V. T. prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (originali 2019 m. birželio 6 d. redakcija) 9 straipsnio 3 dalies nuostata, ta apimtimi, kad valstybės institucijų padarytos klaidos yra taisomos apribojant sąžiningų žemės savininkų nuosavybės teises ir neatlyginant savininkams dėl nustatomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų patiriamų nuostolių, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 30 straipsniams bei konstituciniam teisinės valstybės principui (1) ir, ar Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (originali 2019 m. birželio 6 d. redakcija) 9 straipsnio 3 dalies nuostata, ta apimtimi, kai ši nuostata yra taikoma ir nustatant sanitarines apsaugos zonas, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir 29 straipsniui (2).

52. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, tik jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Būtent teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl nurodomų teisės aktų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (šioje byloje nėra sprendžiami nuosavybės teisių ribojimo ir kompensavimo klausimai nustatant sanitarines apsaugos zonas), todėl pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nėra.

Dėl trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus paukštyno apeliacinio skundo argumentų

53. Kaip jau buvo minėta anksčiau, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus paukštynas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo panaikintas NŽT Sprendimas. Jis nurodo, kad nors NŽT pripažino pareiškėjo skundo reikalavimą, tačiau tai negali būti pagrindu teismui pripažinti minėtą sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu. Anot trečiojo suinteresuoto asmens, byla turėjo būti išsamiai ir visapusiškai išnagrinėta, nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, įvertintos teisės aktų nuostatos ir įrodymai bei trečiojo suinteresuoto asmens išdėstyta pozicija.

54. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas NŽT Sprendimą iš esmės panaikino dėl jo neatitikties VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, t. y. atsakovo sprendimas panaikintas kaip tinkamai nemotyvuotas ir nepagrįstas faktinių duomenų ir teisinių normų visuma, nes iš NŽT Sprendimo ir procedūrinių dokumentų turinio nėra aišku, kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu buvo atlikta pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo procedūra, t. y. NŽT Sprendime nenurodyti Sanitarinės apsaugos zonos ribų (teritorijos) nustatymą patvirtinantys teritorijų planavimo ar kiti dokumentai, ar kitas teisinis pagrindas, dėl ko neaišku, kas patvirtina SAZ ribų nustatymo faktą.

55. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimai administracinio sprendimo turiniui, kad jame būtų nurodomi administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.), administracinio sprendimo motyvai (6 p.), turi tiek materialųjį, tiek ir procesinį aspektą, t. y. šie reikalavimai susiję su asmens teise į teisminę gynybą. Proceso požiūriu nemotyvuotas administracinis sprendimas, kuris daro neigiamą poveikį subjekto teisėms ar interesams, negali būti pripažintas teisėtu, nes riboja subjekto teises skųsti tokį aktą ir apsunkina tokio akto teisminę kontrolę. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkto reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-572-821/2024; kt.), apsunkina teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2025; kt.)

56. Vilniaus paukštynas apeliaciniame skunde nurodo, kad vien tik pirmosios instancijos teismo nurodyti NŽT Sprendimo turinio (formuluočių) trūkumai negali nulemti NŽT Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, taip pat minėtas teismas nustatęs, jog NŽT Sprendime nenurodyti SAZ ribų (teritorijos) nustatymą patvirtinantys dokumentai ir, kad toks NŽT Sprendimo preambulės (formalios procedūros) trūkumas trukdo įvertinti NŽT Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą kitais aspektais, išskyrus jo atitiktį VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, kartu turėjo išdėstyti išvadą dėl NŽT pareigos pašalinti formalios procedūros trūkumus ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų išviešinimo procedūrą organizuoti ir atlikti tinkamai.

57. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog iš NŽT Sprendimo ir procedūrinių dokumentų turinio nėra aišku, kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu buvo atlikta pareiškėjui priklausančio Sklypo kadastro duomenų pakeitimo procedūra, t. y. NŽT Sprendime nenurodyti sanitarinės apsaugos zonos ribų (teritorijos) nustatymą patvirtinantys teritorijų planavimo ar kiti dokumentai, ar kitas teisinis pagrindas, dėl ko neaišku, kas patvirtina SAZ ribų nustatymo faktą ir, kad kilus administraciniam ginčui dėl NŽT Sprendimu nustatytų Sklypo kadastro duomenų pakeitimo, teismas neturi galimybių patikrinti tokio akto teisėtumą ir pagrįstumą kitais aspektais, išskyrus jo atitiktį VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, nes iš sprendimo, kuriame nėra motyvų, teismui bei bylos proceso dalyviams nėra žinoma kokia buvo viešojo administravimo subjekto tikroji valia ir motyvai (jei jie buvo) akto priėmimo metu. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šie skundžiamo NŽT Sprendimo faktinio bei teisinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjui suprasti priimto sprendimo esmę, dėl ko šis sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 10 straipsniui ir priimant tokį sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

58. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir po pareiškėjo 2022 m. gruodžio 9 d. kreipimosi į NŽT ir informavimo apie tai, kad jie nesutinka su 2022 m. lapkričio 7 d. pranešime Nr. 48SD-16853-(14.48.104.) nurodytų specialiųjų sąlygų nustatymu žemės sklypui bei laiko tokius atsakovo planus neteisėtais ir nepagrįstais, t. y. esant pareiškėjo išreikštai valiai (prieštaravimui) dėl jo Sklypui nustatomų sanitarinės apsaugos zonos ribų, atsakovas, priimdamas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 48SK-5463-(14.48.111E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ vis vien priėmė absoliučiai nemotyvuotą sprendimą.

59. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, nustačius ginčijamo administracinio akto tokį esminį trūkumą, kuris sudaro pagrindą aktą panaikinti, paprastai nenagrinėjami ir nevertinami kiti pareiškėjo skunde / apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai. Šio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo motyvai privalo būti išdėstyti priimtame sprendime, nes viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014; kt.).

60. Be to, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pasisakė dėl Bendrovės teiginių, susijusių su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, dėl laikomų gyvūnų skaičiaus ir atstumo nuo paukštyno pastatų, dėl SAZ ribas patvirtinančių dokumentų bei dėl klaidos taisymo procedūros. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus paukštynas siekia, kad pirmosios instancijos teismas būtų visapusiškai išnagrinėjęs ir įvertinęs visus jo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Pagal ABTĮ 86 straipsnio 3 dalį, teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Todėl atmestini trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti ir atsakyti į klausimus, ar pagal teritorijų planavimo dokumentų – Detaliojo plano, Bendrojo plano, U zonos Bendrojo plano sprendinius SAZ nustatyta ar nenustatyta; jeigu daroma išvada, kad SAZ nenustatyta, kuo remiantis (teisės aktų nuostatos, teismų praktika) tokia išvada daroma; jeigu teismas prieina išvados, kad SAZ nenustatyta, sprendime privaloma pagrįsti, koks dokumentas pagal teisės aktus turėjo būti parengtas SAZ nustatymui.

61. Įvertinęs NŽT Sprendimo turinį, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog iš esmės šis sprendimas grindžiamas nuostatomis, patvirtinančiomis NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo teisę priimti sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo, tačiau nenurodoma, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis atsakovas NŽT nustatė, jog Sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurias reikia įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Taigi NŽT Sprendimas teisine ir faktine prasmėmis visiškai nemotyvuotas, todėl nebuvo jokio pagrindo išvadai, kad sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimus ir gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

62. Kiti trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus paukštyno apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į ginčo esmę ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, taip pat AB „Vilniaus paukštynas“ procesinę padėtį byloje, yra nereikšmingi, todėl jų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina ir plačiau nepasisako.

63. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus paukštynas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

64. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu, remiantis byloje esančiais įrodymais, susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (ABTĮ 56 str. 1 d.). ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo.

65. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimas netenkina trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus paukštyno bei kitaip vertino Bendrovės pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

66. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuota, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai pareiškėjo V. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (ją panaikinant), kuria priteista trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Vilniaus paukštynas“ iš pareiškėjo V. T. 2 149,26 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus paukštyno apeliacinį skundą atmesti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Trečiojo suinteresuotojo asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 16 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 16 d. sprendimo dalį, kuria priteista trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Vilniaus paukštynas“ iš pareiškėjo V. T. 2 149,26 Eur (du tūkstančiai vienas šimtas keturiasdešimt devyni eurai ir 26 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kitą Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė