2017-08-30 Nr. AB-15870-3-61-3-02435-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAtnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu jis būtų praleistas, nes jis galėjo būti praleistas nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių ir aplinkybių, nes paskutinis dokumentas iš valstybinės institucijos yra gautas tik 2017 m. birželio 20 d. (iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus elektroniniu paštu buvo gautas 2017 m. birželio 5 d. raštas Nr. 62-5-1397).
Legislator headnote
AI generated2017-08-30 Nr. AB-15870-3-61-3-02435-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: birželio 20 d. (iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus elektroniniu paštu buvo gautas 2017 m. birželio 5 d. raštas Nr. 62-5-1397).
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. eAS-741-502/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02435-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.2; 43.5.3;44.1.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. rugpjūčio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. liepos 17 d. buvo gautas pareiškėjo D. S. skundas atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, kuriuo pareiškėjas prašė:
1. Atnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu jis būtų praleistas, nes jis galėjo būti praleistas nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių ir aplinkybių, nes paskutinis dokumentas iš valstybinės institucijos yra gautas tik 2017 m. birželio 20 d. (iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus elektroniniu paštu buvo gautas 2017 m. birželio 5 d. raštas Nr. 62-5-1397).
2. Atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl blogos dabartinės pareiškėjo turtinės padėties.
3. Jeigu ši administracinė byla nebūtų teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui, perduoti bylą pagal teismingumą kitos apygardos administraciniam teismui.
4. Teismo iniciatyva įtraukti visas reikalingas bylos šalis, kurių dėl savo nežinojimo galėjo nenurodyti pareiškėjas. Taip pat teismo iniciatyva pakeisti atsakovo procesinę padėtį į trečiojo asmens ir atvirkščiai, jeigu tai yra reikalinga, siekiant teisingai išnagrinėti šią bylą.
5. Spręsti klausimą, ar įtraukti į šios bylos nagrinėjimą šias institucijas: Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos Seimą.
6. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus ir Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išsireikalauti visą su šio skundo nagrinėjimu susijusią ir reikalingą medžiagą ir ją prijungti prie šios administracinės bylos nagrinėjimo.
7. Kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje administracinėje byloje.
8. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl šiame skunde nurodytų teisės aktų galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18, 21, 23, 29, 38, 39, 48, 52, 150 straipsnių normoms.
9. Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. kovo 31 d. raštą Nr. 62-5-828.
10. Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 5 d. raštą Nr. 62-5-1355.
11. Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 15 d. raštą Nr. 62-5-1397.
12. Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 14 d. pranešimą Nr. 2702 dėl socialinės pašalpos pareiškėjui mokėjimo nutraukimo nuo 2017 m . birželio 1 d.
13. Panaikinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. gegužės 22 d. atsakymą Nr. (7.5) D2-10678.
14. Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių nedelsiant perskaičiuoti D. S. socialinės išmokos dydį už 2017 m. balandžio ir gegužės mėn. bei apskaičiuoti D. S. socialinės išmokos dydį už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 7 d. ir šias sumas nedelsiant pervesti D. S.. Taip pat priteisti 6 proc. metines palūkanas už D. S. laiku nepervestas lėšų sumas, palūkanas skaičiuojant nuo tokių lėšų privalomos pervesti dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Šią sprendimo dalį nukreipti vykdyti skubiai.
15. Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių nedelsiant apskaičiuoti D. S. socialinės išmokos dydį už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. ir šias sumas nedelsiant pervesti D. S.. Taip pat priteisti 6 proc. metines palūkanas už D. S. laiku nepervestas lėšų sumas, palūkanas skaičiuojant nuo tokių lėšų privalomos pervesti dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Šią sprendimo dalį nukreipti vykdyti skubiau.
16. Teismo sprendimu nustatyti ir pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės remiamos pajamos nepasiturintiems asmenims 2017 metams yra 400 Eur vienam asmeniui tiek pilnamečiams asmenims, tiek ir nepilnamečiams vaikams, neįskaitant būsto (ne daugiau kaip 40 kv. m. bendro ploto vienam asmeniui) ir būsto nuomos ar paskolos bankui už vieną būstą išlaidų vienai šeimai ar atskirai gyvenančiam asmeniui.
17. Teismo sprendimu pripažinus 2017 m. liepos 14 d. skundo 42 ir 44 punktuose prašomas teises, pareiškėjo išlaikomai nepilnametei dukrai G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvieną kalendorinį mėnesį iš atsakovų solidariai iš valstybės / valstybės lėšų, kurią administruoja atitinkama institucija, priteisti pusę iš teismo pripažintos sumos, kuri būtų lygi 200 Eur (1/2 x 400 Eur = 200 Eur) kiekvieną kalendorinį mėnesį, kurį tėvo D. S. gaunamos lėšos neviršija prašymų administraciniam teismui 15 reikalavime teismo sprendimu pripažintos Lietuvos Respublikos valstybės remiamų pajamų nepasiturintiems asmenims, uždraudžiant, kaip yra dabar, šias išmokėtas sumas regresuoti iš tėvo D. S. turto ir lėšų. Šiame punkte priteistiną lėšų sumą prašo skaičiuoti nuo 2017 m. balandžio 1 d. Priteistas pinigines lėšas G. S. pervesti tiesiogiai į dukros motinos J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą SWEDBANK banke, o D. S. pateikti tokių bankinių dokumentų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus nuorašus.
18. Teismo sprendimu pripažinus 2017 . liepos 14 d. skundo 42 ir 44 punktuose prašomas teises, įpareigoti atsakovus perskaičiuoti D. S. socialinės išmokos dydį už 2017 m. balandžio ir gegužės mėn. bei už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 7 d. ir įpareigoti atsakovus šį apskaičiuotą skirtumą nedelsiant pervesti D. S.. Šiame punkte priteistiną lėšų sumą prašo skaičiuoti nuo 2017 m. balandžio 1 d.
19. Priteisti D. S. iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 500 Eur patirtą neturtinę žalą dėl patirto pažeminimo, patyčių ir neteisėto kankinimo, laiku už 2017 m. balandžio–gegužės mėn. nepervedant ir taip minimalių pagal teisės aktus priklausančių lėšų, kurios yra gyvybiškai svarbios pačiam pareiškėjui ir jo nepilnamečiui vaikui G. S..
20. Įpareigoti atsakovus Kauno miesto savivaldybės administraciją ir Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos solidariai atlyginti D. S. patirtus nuostolius, išlaidas ir žalą ikiteisminėje stadijoje: procesinių dokumentų surašymui patirtas 132 Eur (12 val. x 11 Eur) išlaidas, 1,80 Eur dokumentų spausdinimo ir kopijavimo išlaidų (30 lapų po 0,06 Eur), 5 Eur pašto išlaidų.
21. Įpareigoti atsakovus solidariai atlyginti D. S. patirtus nuostolius, išlaidas ir žalą: procesinio dokumento – 2017 m. liepos 14 d. skundo – surašymui patirtas 880 Eur (80 val. x 11 Eur) išlaidas, patirtas 14 Eur kelionės išlaidas iš Kauno į Vilnių ir atgal į teismo posėdį (bilietas iš Kauno į Vilnių ir atgal kainuoja po 7 Eur), transporto išlaidas miesto transportu 2,44 Eur (Vilniaus miesto transportu du bilietai po 0,64 Eur, Kauno miesto transportu du bilietai po 0,58 Eur, papildomai 66 Eur (po 11 Eur už kiekvieną valandą, kurios buvo sugaištos atvykti į teismą Vilniaus mieste ir sugrįžti iš teismo į Kauną, kur gyvena D. S. (tai nuvykti ir sugrįžti užima minimaliai 6 val.), po 11 Eur už kiekvieną valandą už dalyvavimą teismo posėdyje pagal faktinį laiką.
22. Visas šias prašomas priteisti sumas D. S. atsakovus įpareigoti pervesti į AB Lietuvos pašto skyrių: Kauno 40-asis paštas, Vėtrungės g. 2, 48001 Kaunas, arba į Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje esančią D. S. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), ir apie tai raštu informuoti D. S..
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 20 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. gegužės 22 d. atsakymą Nr. (7.5) D2-10678 ir išvestinių reikalavimų, susijusių su išlaidų atlyginimu, atsisakė priimti, nes pareiškėjas D. S. nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Taip pat atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo teismo sprendimu nustatyti ir pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės remiamos pajamos nepasiturintiems asmenims 2017 metams yra 400 Eur vienam asmeniui tiek pilnamečiams asmenims, tiek ir nepilnamečiams vaikams, neįskaitant būsto (ne daugiau kaip 40 kv. m bendro ploto vienam asmeniui) ir būsto nuomos ar paskolos bankui už vieną būstą išlaidų vienai šeimai ar atskirai gyvenančiam asmeniui, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas nutarė perduoti pagal teismingumą D. S. skundo dalį dėl reikalavimų, susijusių su Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškėjo atžvilgiu priimtais aktais ir šio skyriaus funkcijoms priskirtų veiksmų atlikimu (neatlikimu) (skundo teismui 1, 2, 4, 6–12, 14–15, 17–22 reikalavimai), Kauno apygardos administraciniam teismui, spręsti šios skundo dalies priėmimo klausimą. Teismas pašalino Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, iš proceso šalių.
Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą, teismas pasisakė, kad pareiškėjas nesilaikė privalomos ikiteisminio ginčo dėl Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. (7.5) D2-10678 nagrinėjimo tvarkos, todėl pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. gegužės 22 d. atsakymą Nr. (7.5) D2-10678 ir išvestinius reikalavimus, susijusius su išlaidų atlyginimu, teismas atsisakė priimti, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos).
Pareiškėjo 16 reikalavimą, kuriuo jis prašė teismo sprendimu nustatyti ir pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės remiamos pajamos nepasiturintiems asmenims 2017 metams yra 400 Eur vienam asmeniui tiek pilnamečiams asmenims, tiek ir nepilnamečiams vaikams, neįskaitant būsto (ne daugiau kaip 40 kv. m bendro ploto vienam asmeniui) ir būsto nuomos ar paskolos bankui už vieną būstą išlaidų vienai šeimai ar atskirai gyvenančiam asmeniui, teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Dėl pareiškėjo skundo teismui 5 reikalavimo – spręsti klausimą, ar įtraukti į bylos nagrinėjimą Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos Seimą, teismas pažymėjo, jog, vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos, todėl, vadovaujantis ABTĮ 12 straipsniu, išaiškino pareiškėjui, kad minėtos institucijos administracinio ginčo šalimis ABTĮ 46 straipsnio prasme būti negali.
Įvertinęs likusius pareiškėjo skundo teismui reikalavimus, teismas nustatė, jog jie iš esmės susiję su Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškėjo atžvilgiu priimtais aktais ir šio skyriaus funkcijoms priskirtų veiksmų atlikimu (neatlikimu), todėl atsižvelgęs į pareiškėjo skunde nurodytą trečią reikalavimą (jeigu administracinė byla nebūtų teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui, perduoti bylą pagal teismingumą kitos apygardos administraciniam teismui) ir vadovaudamasis ABTĮ 31 straipsni 1 dalimi, teismas skundą perdavė tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė, t. y. Kauno apygardos administraciniam teismui.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde atsakovu nurodė ir Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, tačiau reikalavimų šiam atsakovui skunde nesuformulavo, todėl, atsižvelgiant į pareiškėjo skundo reikalavimų pagrindą ir dalyką, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, pašalino iš proceso šalių.
III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį.
Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo procesiniai sprendimai užkirto kelią administracinės bylos eigai, todėl skundžiama nutarties dalis turi būti panaikinta.
Pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalimi, kuriais nusprendė išskirti iš šios administracinės bylos nagrinėjimo klausimą susijusį su Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos pateiktu procesiniu dokumentu - 2017 m. gegužės 22 d. atsakymu Nr. (7.5) D2-10678. Pareiškėjo nuomone, klausimą su šiuo atsakovu yra tikslinga nagrinėti šioje vienoje administracinėje byloje sistemiškai ir kompleksiškai.
Pareiškėjo manymu, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme, prašo uždrausti Vilniaus apygardos administraciniam teismui perduoti bylą Kauno apygardos administraciniam teismui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Šioje byloje tikrinama, ar pagrįstai ir teisėtai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 20 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti, o likusią skundo dalį perdavė Kauno apygardos administraciniam teismui pagal teismingumą spręsti skundo priėmimo klausimą.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau svarbu pažymėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 7 straipsnyje yra numatyta, kad Fondo administratoriaus sprendimą atsisakyti mokėti Fondo išmokas, sustabdyti arba nutraukti Fondo išmokų mokėjimą pareiškėjas gali apskųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai per 20 darbo dienų nuo Fondo administratoriaus sprendimo gavimo (1 d.), o Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą pareiškėjas gali skųsti teismui teisės aktų nustatyta tvarka (2 d.). Iš teisinio reguliavimo yra akivaizdu, kad prieš keliant ginčą administraciniame teisme, pareiškėjas privalo pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ir tik ja pasinaudojęs, bei nesutikdamas su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimu, pareiškėjas per 20 darbo dienų gali kreiptis su skundu į apygardos administracinį teismą. Kadangi, šiuo atveju, pareiškėjas nesilaikė privalomos ikiteisminio ginčo dėl Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. (7.5) D2-10678, nagrinėjimo tvarkos, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. (7.5) D2-10678 ir išvestinius reikalavimus, susijusius su reikalavimu priteisti lėšas jo dukrai (dalis pareiškėjo reikalavimo nr. 17) atsisakė priimti, pareiškėjui nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).
Pareiškėjas skundo teismui 16 reikalavimu prašė teismo sprendimu nustatyti ir pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės remiamos pajamos nepasiturintiems asmenims 2017 metams yra 400 Eur vienam asmeniui tiek pilnamečiams asmenims, tiek ir nepilnamečiams vaikams, neįskaitant būsto (ne daugiau kaip 40 kv. m bendro ploto vienam asmeniui) ir būsto nuomos ar paskolos bankui už vieną būstą išlaidų vienai šeimai ar atskirai gyvenančiam asmeniui.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinių teismų kompetencijai priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad administraciniai teismai faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatyti neįgalinti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti priimti šį pareiškėjo reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teismas nustatė, kad atsisakius priimti dalį pareiškėjo reikalavimų, likę reikalavimai yra teismingi Kauno apygardos administraciniam teismui, pagal tai, kurio teismo veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė. Teisėjų kolegija, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kadangi iš pareiškėjo reikalavimų 9-12, 14-15, 17-22 matyti, kad jie yra susiję su Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškėjo atžvilgiu priimtais aktais ir šio skyriaus funkcijoms priskirtų veiksmų atlikimu (neatlikimu). Įvertinus tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ši ginčo dalis yra teisminga Kauno apygardos administraciniam teismui, dėl ko, vadovaudamasis ABTĮ 31 straipsni 1 dalimi Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perdavė spręsti Kauno apygardos administraciniam teismui.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 20 d. iš pareiškėjo skunde nurodytų bylos šalių pašalino Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos.
ABTĮ 53 straipsnyje yra numatyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas šalies pakeitimo klausimą turėjo spręsti nustatyta tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pašalinta viena iš pareiškėjo nurodytų šalių (Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos) yra neteisėta. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos jokių savarankiškų reikalavimų nebuvo suformulavęs, o dalies jo reikalavimų priėmimo klausimas perduotas kitam teismui pagal teismingumą, ši nutarties dalis realių teisinių pasekmių nesukėlė. Šalių tinkamumo klausimas galės būti sprendžiamas tiek skundo priėmimo stadijoje tiek nagrinėjant ginčą iš esmės (ABTĮ 53 straipsnis).
Atkreiptinas dėmesys, kad kiti pareiškėjo skundo reikalavimai yra procesinio pobūdžio ir spręstini kompetentingo atitinkamą ginčą nagrinėti teismo. Pažymėtina, kad remiantis ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, teismas, manydamas, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Taigi iš įstatyminio reguliavimo matyti, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą bei Europos Sąjungos teisminę instituciją suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į šias institucijas. Todėl, šiuo atveju, teismas tik nagrinėdamas bylą iš esmės ir matydamas poreikį, spręs būtinumo kreiptis į Konstitucinį teismą ar Europos Sąjungos teisminę instituciją klausimą.
Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo D. S. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė