ce30a772-e1cc-4382-a3dc-83ad51a05ba2 · Utenos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-5956-913/2019 Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00881-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 3.2.6.1 (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 28 d. Anykščiai Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų teisėja Jolanta Gasparavičienė, sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai V. M., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. N. ir Valstybės įmonės Turto bankas atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. N., Valstybės įmonė Turto bankas. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja V. M. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ , nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja V. M. po A. M. mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ per tris mėnesius priėmė ir faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ , rÅ«pintis kaip savo turtu.

2. PareiÅ¡kime nurodė, kad tėvas V. M. mirė (duomenys neskelbtini), įraÅ¡as apie tai įraÅ¡ytas mirties metrikų knygoje Nr. (duomenys neskelbtini). Motina A. M. mirė (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenusi adresu (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja po motinos mirties palikimÄ per tris mėnesius priėmė ir faktiÅ¡kai pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ , rÅ«pintis juo kaip savo turtu, tačiau, praleisdama įstatymo nustatytÄ terminÄ pavėlavo kreiptis į palikimo vietos notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo.

Po motinos A. M. mirties priėmė motinos asmeninius daiktus: laikrodį, albumÄ su nuotraukomis, vestuvinį žiedÄ , dokumentus, rÅ«bus, jais disponuoja bei valdo iki Å¡iol. Mirus motinai per trijų mėnesių terminÄ po jos mirties nesikreipė į notarų biurÄ , kadangi registruoto nekilnojamojo turto motina neturėjo. Atsitiktinai sužinojo, kad motinos sÄ skaitoje yra piniginės lėšos. Po motinos mirties įstatyminė paveldėtoja taip pat yra dukra A. N., kuri dėl paveldėjimo pretenzijų nereiÅ¡kia.

Nurodė, kad savo aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯ palikimÄ ir priėmė likusį mirusios motinos kilnojamÄ jį turtÄ .

3. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja palaikė pareiÅ¡kimÄ , paaiÅ¡kino, kad mirus mamai abi su seserimi tvarkė laidojimo reikalus. PareiÅ¡kėjos mama pas jÄ gyveno septynerius metus, tačiau jokio turto neturėjo. Mamos asmeniniai daiktai buvo du žiedai, kuriuos su seserimi pasidalino, galbÅ«t dar buvo patalynės komplektas, daugiau jokio turto mama neturėjo. Pinigų irgi neturėjo, tik pensija ir slauga, nes buvo neįgali. Mirus tėvui visas turtas buvo parduotas. Kadangi sužinojo, kad yra likę už slaugÄ skirti pinigai, gal 250 eurų, todėl nori susitvarkyti. PraÅ¡o atstatyti paveldėjimo teisę.

4. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjų A. M. ir V. M. palikimo perėjimÄ valstybei. Tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiÅ¡kimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo patenkinimui. Prašė pareiÅ¡kimÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

5. Suinteresuotas asmuo A. N. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad sutinka su pareiÅ¡kimu.

6. Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens praÅ¡ymÄ ir į tai, kad suinteresuotas asmuo A. N. su pareiÅ¡kimu sutiko, jai apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai, byla iÅ¡nagrinėta suinteresuotiems asmenims teismo posėdyje nedalyvaujant. PareiÅ¡kimas netenkintinas.

7. Bylų nagrinėjimas ypatingÄ jÄ teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikÅ¡mingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sÄ lygas jÄ Ä¯gyvendinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 dalis).

8. Bylos medžiaga, pareiÅ¡kėjos ir suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos V. M. mama A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini), medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). PareiÅ¡kėjos tėvas V. M. mirė (duomenys neskelbtini), įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ pareiÅ¡kėja V. M. ir jos sesuo suinteresuotas asmuo A.

N. yra pirmos eilės įpėdinės, turinčios teisę paveldėti po mamos A. M. mirties likusį turtÄ . IÅ¡raÅ¡as gautas iÅ¡ Testamentų registro patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos mama A. M. testamento suraÅ¡iusi nebuvo (b. l. 30). IÅ¡ Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės Jolitos Viederienės 2019 m. rugsėjo11 d. raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad po A. M., mirusios (duomenys neskelbtini), į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas (b. l. 12).

Po pareiškėjos mamos A. M. mirties jos vardu nebuvo registruota jokio nekilnojamojo turto. Gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame iki mirties gyveno A. M. priklausė pareiškėjai V. M..

9. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo bÅ«du jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, yra vienas iÅ¡ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo bÅ«dų. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimÄ , pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , reikÅ¡mingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

10. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja V. M. savo reikalavimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po savo mamos A. M. mirties atsiradusį palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti turtÄ grindė savo veiksmais, kurie pasireiÅ¡kė tuo, jog po mamos mirties kartu su seserimi tvarkė laidojimo reikalus, pasiėmė mamos žiedÄ ir likusį patalynės komplektÄ . Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja nurodė, kad daugiau jokio turto mama neturėjo, nes septynerius metus gyveno pas pareiÅ¡kėjÄ . Pinigų mama irgi neturėjo, tik buvo mokama pensija ir slauga, kurios neiÅ¡mokėtÄ dalį pareiÅ¡kėja planuoti paveldėti.

11. CK 5.14 straipsnyje įtvirtinta, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymÄ , nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėjant tokio pobÅ«džio bylas, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks turtas paveldimas įstatyminių ar testamentinių įpėdinių ir koks priskirtinas prie namų apstatymo daiktų ir apyvokos reikmenų, nes Å¡ie pagal CK 5.14 straipsnį nepaveldimi, o pereina įpėdiniams pagal įstatymÄ , nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006).

12. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų ir dokumentų, laiškų, nuotraukų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006, 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Pagal konkrečios bylos aplinkybes turi būti įvertinta ir nuspręsta, ar palikėjo drabužių, asmeninių ir kitokių daiktų paėmimas ar pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu vertinamas kaip palikimo priėmimo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikėja A. M. nemažiau kaip vienerius metus iki mirties gyveno kartu su pareiškėja V.

M., pareiÅ¡kėjai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-29). Palikėja su savimi turėjo asmeninius daiktus, kurie logiÅ¡ka, kad po jos mirties ir liko pas pareiÅ¡kėja, tačiau vien tik palikėjos asmeninių daiktų, jos turėtų gyvenant pas pareiÅ¡kėjÄ metu, perėmimas pats savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti palikimo priėmimo faktui.

13. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjos nurodyti daiktai priskiriami prie CK 5.14 straipsnyje nurodytų asmeninių ar namų apyvokos daiktų, todėl veiksmai juos paimant negali bÅ«ti vertinami kaip veiksmai, kuriais buvo priimtas palikimas. Byloje nenustatytos kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, todėl vien tai, kad pareiÅ¡kėja pasiliko savo mamos asmeninį daiktÄ â€“ žiedÄ ir namų apyvokos daiktus (patalynės komplektÄ ) neįrodo, kad ji priėmė mamos A. M. palikimÄ .

14. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tiek pačios pareiÅ¡kėjos V. M. teismo posėdžio metu nurodytos faktinio pobÅ«džio aplinkybės, tiek byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog pareiÅ¡kėja V. M. per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjos mirties momento) bÅ«tų faktiÅ¡kai atlikusi aktyvius veiksmus ir priėmusi palikimÄ pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, todėl pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas dėl juridinio reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, atmestinas, kaip nepagrįstas.

15. Byloje susidarė 8,85 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, kurios priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos į valstybės biudžetÄ (CPK 96 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis CPK 185, 259, 263-265, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos V. M. pareiÅ¡kimo netenkinti. Priteisti valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kėjos V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidas – 8,85 Eur (aÅ¡tuoni eurai 85 centai) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mus. Teisėja Jolanta Gasparavičienė