2017-02-22 Nr. AB-4175-3-61-3-05493-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą dėl jo perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą.
Legislator headnote
AI generated2017-02-22 Nr. AB-4175-3-61-3-05493-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikino ir skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 19–21).
Full text
Administracinė byla Nr. AS-103-146/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05493-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija 59.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą dėl jo perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas K. K. su 2015 m. lapkričio 16 d. skundu, įvardytu pareiškimu, kreipėsi į teismą, prašydamas teismo posėdžio metu jam pritaikyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas, BVK) 69 straipsnio 2 dalį ir 68 straipsnio 1 bei 2 dalis. Pareiškėjas nurodė, kad daug kartų kreipėsi į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktorių, iš kurio sulaukdavo neigiamų atsakymų ir nurodymų kreiptis į apygardos administracinį teismą. Pareiškėjo teigimu, jis yra atskleidęs padarytą nusikaltimą, todėl jo gyvybei ir sveikatai gresia pavojus ir jam daug saugiau būtų bausmę atlikti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) (b. l. 1–2).
Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi K. K. skundą atsisakė priimti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš esmės siekia, jog teismas perkeltų jį iš vienos pataisos įstaigos į kitą, tačiau pagal BVK 69 straipsnio 4 dalį, sprendimą dėl nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą priima ne teismas, o Kalėjimų departamentas. Teismas išaiškino, kad pareiškėjas, siekdamas būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą, turi kreiptis į Kalėjimų departamento direktorių, o šiam priėmus neigiamą sprendimą, tokį sprendimą jis turi teisę skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. l. 4).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikino ir skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 19–21).
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi nustatė K. K. terminą iki 2016 m. vasario 4 d. šioje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog sprendimą dėl nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą priima ne teismas, o Kalėjimų departamentas, pareiškėjas, siekdamas būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą, turėtų skųsti teismui jam nepalankų Kalėjimų departamento sprendimą, t. y. suformuluoti reikalavimą dėl tokio sprendimo panaikinimo, o skųsdamas Kalėjimų departamento sprendimą, pareiškėjas turėtų pastarąjį pateikti teismui, Kalėjimų departamentą nurodyti atsakovu bei sumokėti 28 Eur žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, jeigu K. K. praleido terminą Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimui apskųsti, jis gali pateikti teismui prašymą dėl šio termino atnaujinimo, nurodydamas termino praleidimo priežastis ir pateikdamas jas patvirtinančius įrodymus (b. l. 24–25).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjo K. K. skundą laikė nepaduotu ir nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog K. K. skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų, jam buvo nustatytas terminas iki 2016 m. vasario 4 d. skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad siekdamas būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą, jis turėtų skųsti teismui jam nepalankų Kalėjimų departamento sprendimą, t. y. suformuluoti reikalavimą dėl tokio sprendimo panaikinimo. Be to, tokiu atveju K. K. turėtų pateikti teismui skundžiamą sprendimą, nurodyti tinkamą atsakovą, sumokėti 28 Eur žyminį mokestį arba pateikti prašymą atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo, taip pat, jei reikia, pateikti prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, tačiau K. K. teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino. Atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalimi, teismas K. K. skundą laikė nepaduotu ir nutarė jį grąžinti pareiškėjui. Teismas taip pat pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta kelio K. K. pakartotinai kreiptis į teismą su ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus atitinkančiu skundu (b. l. 42).
III. Pareiškėjas K. K. pateikė skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties, kuriame prašė, kad teismas pritaikytų Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalį, 68 straipsnio 1 ir 2 dalis bei perkeltų jį iš pataisos namų į Lukiškių TI-K (b. l. 47).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 8 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2016 m. kovo 22 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti: pateikti tinkamai pavadintą atskirąjį skundą, kuriame būtų tinkamai suformuluotas reikalavimas pagal ABTĮ 151 straipsnyje nurodytas sprendžiant atskiruosius skundus galimas priimti sprendimų rūšis; atskirajame skunde nurodyti visų proceso dalyvių duomenis. K. K. buvo išaiškinta, kad per nustatytą termino atskirojo skundo trūkumų nepašalinus, šis skundas bus laikomas nepaduotu ir jam grąžintas (b. l. 50–51).
Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė raštus, kuriuose nurodė, kad papildo savo atskirąjį skundą, pavadina jį atskiruoju skundu bei prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį ir jo skundą priimti (b. l. 55–56).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. balandžio 12 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti: pateikti teismui vientisą ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą, kuriame būtų aiškiai suformuluoti atskirojo skundo pagrindas ir dalykas (b. l. 58–59).
K. K. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė atskirąjį ir apeliacinį skundus, kuriuose nurodė, kad pageidauja būti perkeltas į Lukiškių TI-K(b. l. 63, 64).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties laikė nepaduotu, kadangi pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino atskirojo skundo trūkumų (b. l. 66).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties, minėtą nutartį panaikino ir pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties priėmė nagrinėti (b. l. 90–93).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį paliko nepakeistą.
IV. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. lapkričio 7 d. buvo gautas pareiškėjo K. K. 2016 m. lapkričio 3 d. išsiųstas teismui iš Marijampolės pataisos namų 2016 m. lapkričio 3 d. skundas (b.l.105-106,108), kuriame pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį ir panaikinus Kalėjimų departamento direktoriaus bei Marijampolės pataisos namų direktoriaus sprendimus ir pritaikius Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalį bei 68 straipsnio 1 ir 2 dalis, jį perkelti į Lukiškių TI-K (b. l. 105–106).
Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo pateiktą dokumentą vertino kaip atskirąjį skundą ir jo priėmimui taikė atskirojo skundo priėmimo taisykles. Teismas 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsisakė priimti atskirąjį skundą ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus, atskirąjį skundą su priedais grąžinti pareiškėjui. Motyvavo tuo, kad paskutinė diena atskirajam skundui paduoti dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties buvo 2016 m. kovo 4 d., todėl pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su atskiruoju skundu 2016 m. lapkričio 3 d., buvo praleidęs nutarties apskundimo septynių dienų terminą, atnaujinti terminą neprašo. Be to, teismas konstatavo, kad pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties panaikinimo jau yra išnagrinėtas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-927-575/2016 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį paliko nepakeistą (b. l. 109–110).
V. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2016 m. lapkričio 10 d. buvo gautas pareiškėjo K. K. 2016 m. lapkričio 7 d. išsiųstas teismui iš Marijampolės pataisos namų 2016 m. lapkričio 3 d. skundas (b.l.114-115,116), kuriame suformuluotas analogiškas prašymas, kaip ir 2016 m. lapkričio 3 d. išsiųstame skunde - panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį ir panaikinus Kalėjimų departamento ministerijos bei Marijampolės pataisos namų direktoriaus sprendimus ir pritaikius Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalį bei 68 straipsnio 1 ir 2 dalis, jį perkelti į Lukiškių TI-K (b. l. 114–115).
Šis pareiškėjo pateiktas dokumentas buvo vertintas kaip atskirtasis skundas ir jo priėmimo klausimą spręsti buvo perduota Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą atsisakė priimti ir nutarė šiai nutarčiai įsiteisėjus, atskirąjį skundą su priedais grąžinti pareiškėjui. Teismas šioje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo atskirasis skundas paduotas praleidus įstatymu nustatytą, be to, K. K. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties panaikinimo jau yra išnagrinėtas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-927-575/2016 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį paliko nepakeistą (b. l. 117–118).
VI. Pareiškėjas K. K. pateikė teismui 2016 m. lapkričio 24 d. skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį ir panaikinus Kalėjimų departamento bei Marijampolės pataisos namų direktoriaus sprendimus ir pritaikius Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalį bei 68 straipsnio 1 ir 2 dalis, jį perkelti į Lukiškių TI-K (b. l. 123–124).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi šį pareiškėjo skundą vertino kaip atskirąjį skundą ir jį priėmė, perduodamas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (b.l.130).
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
VII. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, įsigaliojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.
Atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti K. K. 2016 m. lapkričio 3 d. atskirąjį skundą, paduotą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 3 d. atskirajame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį, kuri įsiteisėjo 2016 m. spalio 12 d. (ABTĮ 155 straipsnis), t.y. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2016 m. spalio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-927-575/2016 pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą atmetus ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį palikus nepakeistą (b. l. 117–118).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos galimybės pakartotinai ginčyti įsiteisėjusius pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus nenumato.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties motyvai, kad pareiškėjas atskirąjį skundą padavė praleidęs įstatymu nustatytą terminą yra pertekliniai, nes esminė aplinkybė dėl kurios teismas šiuo konkrečiu atveju neturėjo teisinio pagrindo priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties yra ta, kad ši teismo nutartis pareiškėjo 2016 m. lapkričio 3 d. atskirojo skundo padavimo dieną buvo įsiteisėjusi ir negalėjo būti skundžiama.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti K. K. atskirąjį skundą ir naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė
Stasys Gagys
Romanas Klišauskas