ce2cf236-9266-47ed-aca6-c76e424edb95 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Jurgis KiškisPranešėjas Algerdas Urbšys                                          Baudžiamosios bylos Nr. 1A-638-175-2014 Teisėja Danutė Giačaitė                                               Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01676-2012-6                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.5.; 1.2.14.5.1; 2.4.6.; 2.4.7. (S)              KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Evaldo Gražio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Mariui Žukauskui ir Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorui Edmundui Bagdonui, nukentėjusiajai R.

B., jos atstovui advokatui Vytautui Vinikui, iÅ¡teisintajai S. K., jos gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus prokuroro Edmundo Bagdono ir nukentėjusiosios bei civilinės ieÅ¡kovės R. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. iÅ¡teisinta, nenustačius, jog ji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. S. K. atžvilgiu pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai nukentėjusiosios R.

B. turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) turtinei žalai atlyginti atmesti.nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Kolegija, atlikusi dalinį įrodymų tyrimÄ ir iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : S. K. buvo kaltinama tuo, kad 2012-09-02 13:32 val., veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kaip bendrininkų grupė, iÅ¡ anksto leisdama ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasinaudoti jos vardu atidaryta AB (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du padėjo įvykdyti sukčiavimÄ , t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai R.

B. į bute, esančiame (duomenys neskelbtini), esantį fiksuoto ryÅ¡io telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodžius melagingas aplinkybes – tariamai neteisėtai per jos sÄ skaitÄ vykdomas finansines operacijas - bei bÅ«tinybę pateikti prisijungimo prie jos vardu atidarytos AB (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis, ir taip tyčia suklaidinus nukentėjusiÄ jÄ R. B., bei pastarajai padiktavus prisijungimo prie AB (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis, tokiu bÅ«du neteisėtai įgijus Å¡iuos prisijungimo duomenis, kurių dėka prisijungus prie elektroninės bankininkystės R.

B. sÄ skaitos banke bei nukentėjusiosios vardu neteisėtai atlikus finansines operacijas, t.y. tos pačios dienos 14:23:14 val. iÅ¡ kompiuterinės sistemos IP adreso (duomenys neskelbtini) užsiregistravus interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) ir R. B. vardu pateikus paraiÅ¡kÄ 1500 Lt paskolai gauti bei iÅ¡ R. B. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 0,01 Lt registracijos mokestį, po ko į minėtÄ R. B. sÄ skaitÄ buvo gauti 1500 Lt, bei tos pačios dienos 14:14:39 val. iÅ¡ kompiuterinės sistemos IP adreso (duomenys neskelbtini) R.

B. vardu užsiregistravus internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) ir pateikus paraiÅ¡kÄ 1000 Lt paskolai gauti, iÅ¡ R. B. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 0,01 Lt registracijos mokestį, po ko į minėtÄ R. B. sÄ skaitÄ gavo 1000 Lt paskolÄ , bei iÅ¡ R. B. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 59 Lt mobiliojo ryÅ¡io numeriui (duomenys neskelbtini) papildyti, po ko iÅ¡ R.

B. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į jos, t. y. S. K. vardu AB (duomenys neskelbtini) banke atidarytÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus 3000 Lt, ji 2012-09-02 14:44:13 val. AB (duomenys neskelbtini) banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), nuimdama 200 Lt, taip pat 14:47:58 val. AB (duomenys neskelbtini) banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), nuimdama 200 Lt, taip pat 15:25:38 val. AB (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), nuimdama 495 Lt, bei 15:25:49 val. AB (duomenys neskelbtini) banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), nuimdama 2100 Lt, taip Å¡iuos pinigus iÅ¡grynino, po ko prie PC (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui perdavė 2945 Lt, sau palikdama 50 Lt, tokiu bÅ«du savo ir kitų asmenų naudai padėjo apgaule įgyti svetimÄ - R.

B. (559,02 Lt), UAB (duomenys neskelbtini) (1500 Lt) ir UAB (duomenys neskelbtini) (1000 Lt) priklausantį turtÄ â€“ viso 3000,02 Lt. Prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo S. K. pripažinti kalta pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. ir už nusikalstamÄ veikÄ paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be teismo ir bausmę vykdančios institucijos leidimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos, bÅ«ti namuose nuo 24 iki 6 val. bei bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų nemokamų darbų, taip pat tenkinti nukentėjusiosios R.

B. civilinį ieÅ¡kinį dėl 559 Lt turtinės žalos atlyginimo, tenkinti UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieÅ¡kinį dėl 1598,53 Lt turtinės žalos atlyginimo ir UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieÅ¡kinį dėl 1337,52 Lt turtinės žalos atlyginimo, Å¡ias sumas priteisiant iÅ¡ S. K..Prokuroras skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog S. K. nedalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., o iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį iÅ¡ esmės grindė tik S. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, taip pat kaltinamÄ jÄ charakterizuojančia medžiaga bei teismo prielaidomis - jog „nenustatyti asmenys manipuliavo S. K., iÅ¡ pastarosios iÅ¡viliojo sÄ skaitos numerį ir pasinaudojo ja iÅ¡gryninant iÅ¡ sÄ skaitos pinigus“.

Teismas vertino tik iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui suraÅ¡yti reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, o byloje surinktus objektyvius duomenis vertino pavirÅ¡utiniÅ¡kai, t. y. tiek, kiek jie neprieÅ¡taravo nekonkretiems kaltinamosios S. K. parodymams, arba Å¡ių duomenų apskritai nevertino. Tačiau S. K. kaltę, padarius nusikalstamÄ veikÄ , įrodo baudžiamojoje byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu tirti įrodymai, į kuriuos teismas neatsižvelgė ir nuosprendyje jų nevertino bei nemotyvavo, kodėl jais nesiremia.

S. K. tiesioginę tyčiÄ padedant sukčiauti atskleidžia telekomunikacijų tinklais perduotos informacijos turinys, kÄ nuosprendyje ir nurodė teismas, o bÅ«tent SMS praneÅ¡imai, kuriuos kaltinamoji gavo 2012-09-02 iÅ¡ abonento Nr. (duomenys neskelbtini). ObjektyvÅ«s byloje esantys duomenys - nenustatyto asmens iÅ¡ abonento Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-09-02 14:40:51 siųstas SMS praneÅ¡imas su turiniu „Tavo toj uzblokos“ patvirtina prieÅ¡ingÄ aplinkybę, t. y. kad dar net iki pirmojo pinigų iÅ¡gryninimo S. K. buvo žinoma ir suprantama, jog į jos sÄ skaitÄ nenustatytų asmenų pervedamų piniginių lėšų kilmė sÄ lygoja jos sÄ skaitos banke blokavimÄ (b.l. 154, 155-157).

Todėl, nesant byloje duomenų apie S. K. nepakaltinamumÄ ar ribotÄ pakaltinamumÄ , galima konstatuoti, jog kaltinamoji suprato savo veiksmų, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusių su nusikalstamomis pasekmėmis - neteisėtu bÅ«du įgytų piniginių lėšų užvaldymu, pavojingumÄ , numatė, kad dėl pinigų iÅ¡gryninimo gali kilti pavojingi padariniai (sÄ skaitos blokavimas dėl jos panaudojimo nusikaltime, disponavimas jai nepriklausančiomis piniginėmis lėšomis ir pan.) ir tokių padarinių siekė, t. y.

S. K. veikė tiesiogine tyčia. IÅ¡ kaltinamosios S. K. veiksmų, atliktų 2012-09-02 laikotarpyje nuo 14.40 val. iki 15.30 val., galima teigti, jog ji suprato, kad be jos aktyvių veiksmų - operatyvaus vykimo prie skirtingose (duomenys neskelbtini) vietose esančių bankomatų, vienintelio sekmadienį dirbančio AB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriaus - nusikaltimo bendrininkai nebÅ«tų užvaldę R. B. (559,02 Lt), UAB (duomenys neskelbtini) (1500 Lt) ir UAB (duomenys neskelbtini) (1000 Lt) priklausančio turto – iÅ¡ viso 3000,02 Lt.Prokuroro teigimu, teismas, spręsdamas susitarimo buvimo tarp S. K. ir nenustatytų bendrininkų klausimÄ , sistemiÅ¡kai pagal loginę sekÄ neįvertino nenustatyto asmens SMS praneÅ¡imų, raÅ¡ytų 2012-09-02 12.48:41 val., 14:37:27 val., 15:28:32 val. ir 15:42:13 val., turinio.

Kaltinamosios tvirtinimu nusikaltimo dienÄ ji bendravo tik su vienu asmeniu - „G.“, tačiau Å¡ių praneÅ¡imų turinys įrodo, jog S. K. 2012-09-02 iki 15:46:59 val. bendravo mažiausiai su dviem skirtingais asmenimis, su kurių vienu kaltinamoji SMS praneÅ¡imais derino („sugalvosim“) pervedamų į jos sÄ skaitÄ pinigų padalinimo mažiausiai tarp trijų bendrininkų, o ne Å¡ių pinigų perdavimo nenustatytai merginai prie PC (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) klausimus, o su antru asmeniu, vardu „G.“, jei tikėti kaltinamosios parodymais, palaikė nuolatinį ryšį pokalbių mobiliuoju telefonu metu („palauk dabar jam nieko nesakyk“).

Minėtų SMS praneÅ¡imų turinys įrodo, jog susitarimas, grįstas savanaudiÅ¡kais S. K. tikslais, tarp kaltinamosios ir kitų bendrininkų buvo, nes (duomenys neskelbtini) PN buvęs bendrininkas kaltinamajai dar iki pastarosios nusikalstamų veiksmų atlikimo paaiÅ¡kino, kad jam naujos sÄ skaitos reikalingos todėl, kad po pinigų „užmetimo“ bankas tokias sÄ skaitas užblokuoja (b.l. 154, 155-157). Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji parodė, kad asmens, vardu „G.“, praÅ¡ymu nuiminėti pinigų prie bankomato (duomenys neskelbtini), važiavo iÅ¡ namų (gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), o jai iÅ¡gryninus 400 Lt, neva pats „G.“ jai paskambino ir nurodė nuvažiuoti į „(duomenys neskelbtini)“, kur ateisiančiai panelei ji turės paduoti pinigus.

S. K. teigė, jog nusikaltimo metu manė, kad kažkokie žmonės yra skolingi „G.“, o gauti (skolos) pinigai pervedami į jos sÄ skaitÄ . Å iuos kaltinamosios parodymus paneigia byloje esantys objektyvÅ«s duomenys: nenustatyto asmens 2012-09-02 15:28:32 val. ir 15:42:13 val. kaltinamajai raÅ¡ytuose SMS praneÅ¡imuose užfiksuota, jog ji bendru sutarimu su nenustatytu SMS praneÅ¡imų autoriumi, iÅ¡ anksto derino bendrÄ planÄ pasidalinti pervedamus pinigus. Iniciatyva gauti daugiau pinigų už pinigų iÅ¡gryninimÄ buvo iÅ¡ kaltinamosios pusės. Vadovaujantis tik kaltinamosios parodymais iÅ¡eitų, jog S. K. su kitu asmeniu dalinosi „G.“ grÄ Å¾inamus pinigus („sakom („G.“) taip kad as užmečiau tau 1500 Lt.

Ir tau daviau 400 lt tai tu jam sakyk kad 300 duodi jam o 100 pasilieki sau“) (b.l. 154, 155-157). Ikiteisminio tyrimo metu S. K. teigė, jog bankomate, adresu (duomenys neskelbtini) nebegalint iÅ¡sigryninti daugiau nei 400 Lt, ji pati paskambino „G.“ ir praneÅ¡usi apie nesklandumus, susijusius su pinigų iÅ¡gryninimu, toliau veikė pagal „G.“ instrukcijas (t. 1, b.l. 150-151, 165-166, 172-174). Prokuroro nuomone, remiantis baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma, galima teigti, kad kaltinamoji ir nenustatyti bendrininkai ((duomenys neskelbtini) PN bausmes atlikinėję nenustatyti asmenys) aptarinėjo nusikalstamus veiksmus dar iki buvo iÅ¡grynintos nusikalstamu bÅ«du įgytos piniginės lėšos, be to, daromo nusikaltimo metu kaltinamoji itin operatyviai su bendrininkais iÅ¡sprendė 2012-09-02 (sekmadienį) apie 15.00 val. iÅ¡kilusį kaltinamosios naudotos mokėjimo kortelės dienos limito padidinimo klausimÄ - S. K. bendrininkų nurodymu vyko į vienintelį Kaune tuo metu veikusį AB (duomenys neskelbtini) skyrių - t. y. kaltinamoji objektyviai ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant savo ir kitų asmenų naudai neteisėtai užvaldyti svetimÄ - nukentėjusiajai R.

B. bei civiliniams ieÅ¡kovams UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį - turtÄ . Teismas, nevertindamas dalies įrodymų ir tokio savo sprendimo nemotyvuodamas, nepagrįstai konstatavo, jog kaltinamoji S. K. nedalyvavo padarant jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Dėl to darytina iÅ¡vada, kad teismas nesivadovavo baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, o darė vienpusiÅ¡kas, nepagrįstas iÅ¡vadas, ir nepagrįstai iÅ¡teisino S. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., padarymo.Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė R.

B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendį, praÅ¡o pripažinti S. K. dalyvavus padarant jai inkriminuojamas BK 24 str. 6 d ir 182 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas ir skirti jai piniginę baudÄ , taip pat pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir visa apimtimi tenkinti civilinį ieÅ¡kinį. Skunde nurodo, kad bylos faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo neteisingai vertintos ir neteisingai pritaikytos materialinės normos. Pagal BK 182 str. dispozicijÄ sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtÄ Ä¯gijimas apgaule.

Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, rezultatas - turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. Nusikaltimo sudėtis - objektyviosios pusės požymiai (iÅ¡skirtinai nusikalstamos veikos objektas, dalykas, padarymo bÅ«das) bei subjektyviosios pusės požymiai (tikslas, kaltė) leidžia manyti esant nusikalstamos veikos sudėčiai, kuri kvalifikuotina pagal BK 182 str. 1 d. Skunde nukentėjusioji nurodo, kad dėl nusikalstamų teisiamosios veiksmų ji patyrė turtinę žalÄ , kuri privalo bÅ«ti atlyginta.

Jai padaryta 559 Lt materialinė žala, kuri yra pilnai įrodyta raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl ji turi bÅ«ti tenkinama pilna apimtimi. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Priimdamas nuosprendį pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nesivadovavo nukentėjusiosios teismo posėdyje duotais parodymais, neteisingai vertino bylos raÅ¡ytinius įrodymus. Apeliantės teigimu, jos civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas ir įrodytas, atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl turėtų bÅ«ti priteistas.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras savo apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė prašė jos ir prokuroro skundus tenkinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės atstovas prašė nukentėjusios skundÄ tenkinti. IÅ¡teisintoji ir jos gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus prokuroro ir nukentėjusiosios bei civilinės ieÅ¡kovės R. B. apeliaciniai skundai atmestini.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuo­me­nės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įsta­ty­mÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nu­teistas.

BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įro­dy­mais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å ioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­tina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡na­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo pre­rogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundÄ suraÅ¡iusiam as­me­niui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo tai­ky­mu ar BPK normų pažeidimu.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pir­mo­sios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir iÅ¡nagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, vado­vau­da­ma­sis baudžiamojo proceso įstatymo nuo­s­tatomis, ir savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas iÅ¡teisinamajame nuos­pren­dy­je, pagrindė iÅ¡samia įro­dy­mų vi­su­mos analize bei iÅ¡dėstė motyvus, kuriais rem­damasis at­me­tė kitus įrodymus.

AukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad S. K. iÅ¡tei­si­nęs pirmosios instancijos teismas pagal nustatytas bylos aplinkybes tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog S. K. veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., iÅ¡tei­sin­ta­jai pareikÅ¡tas kaltinimas nebuvo pagrįstas.BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , o tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis nekal­tumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį per­se­kio­jimÄ vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. Teismų prak­ti­koje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prie­lai­domis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. IÅ¡ nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. bei BPK 44 str. 6 d., kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Lietuvos AukÅ¡­Äiau­sio­jo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų by­lai aplinkybių drau­džia­ma priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012). Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas iÅ¡teisinamojo nuosprendžio iÅ¡va­dÄ iÅ¡ esmės grindė tik S. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, taip pat iÅ¡teisintÄ jÄ charakterizuojančia medžiaga bei teismo prielaidomis, jog nenustatyti asmenys manipuliavo S. K., iÅ¡ pastarosios iÅ¡viliojo sÄ skaitos numerį ir pasinaudojo ja iÅ¡gryninant iÅ¡ sÄ skaitos pinigus, o, spręsdamas, ar S. K. veikė tyčia, vertino tik iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui suraÅ¡yti reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus bei nuos­pren­dyje rėmėsi ne vien iÅ¡teisintosios parodymais. Vertindamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu proceso dalyvių duotus parodymus, teismas turi remtis tik ta jų parodymų dalimi, kuri atitinka kitais įrodymais nustatytas objektyvias bylos aplin­kybes. S. K. duoti paaiÅ¡kinimai ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės nesikeitė, tik keitėsi pozicija, jeigu iki gynėjo dalyvavimo apklausta S. K. teigė prisipažįstanti dariusi nusikalstamÄ veikÄ , o pradėjus ginti jos interesus paskirtam gynėjui nurodė, jog nepripažįsta, nes tuo metu nesuprato, jog daro kokį nors nusikaltimÄ .

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikus dalinį įrodymų tyrimÄ apklausta iÅ¡teisintoji S. K. nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos pirmosios instancijos teisme. BK 182 str. 1 d. nurodyta, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės ar jÄ panaikino. BK 182 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika – sukčiavimas – padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininkÄ praneÅ¡damas neteisingus duo­menis, meluodamas, nutylėdamas ar iÅ¡kraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ .

Tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių buvus iÅ¡ankstinį susitarimÄ daryti nusikalstamÄ veikÄ - sukčiavimÄ , padėti užvaldyti pinigus apgaulės bÅ«du. Nors, prokuroro teigimu, S. K. tiesioginę tyčiÄ padedant sukčiauti atskleidžia telekomunikacijų tinklais perduotos informacijos turinys, o bÅ«tent SMS praneÅ¡imai, kuriuos ji gavo 2012-09-02 iÅ¡ abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, jog ji galėjo suprasti, iÅ¡ kur pervedami pinigai į jos sÄ skaitÄ , kÄ patvirtina ir tai, kad nenustatytas asmuo iÅ¡ abonento Nr. (duomenys neskelbtini) žinutėse jos klausė, ar ji suprantanti, iÅ¡ kur litai, ar žinanti, kur jis Å¡iuo metu yra.

Byloje nepaneigti iÅ¡teisintosios paaiÅ¡kinimai, kad ji manė Å¡iuos pinigus esančius kaip gražinamÄ skolÄ G.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir iÅ¡teisintosios asmenybę atspindinčias aplinkybes (S. K. yra naÅ¡laitė, užaugo pas globėjÄ , vidurinio iÅ¡silavinimo, dirba ligoninėje slaugytoja, netekėjusi, augina mažametį vaikÄ , jai suteikta antrinė teisinė pagalba), kurios parodo, jog jos pragyvenimas nėra geras, taip pat ir supratimas apie įvairius gyvenimo įvykius, žmonių vertinimas, domėjimasis daromais nusikaltimais yra pakankamai ribotas.

Prokuroras nepagrįstai vertina, kad SMS praneÅ¡imų turinys įrodo, jog susitarimas tarp iÅ¡teisintosios ir kitų bendrininkų buvo, nes (duomenys neskelbtini) pataisos namuose buvęs bendrininkas iÅ¡teisintajai dar iki pastarosios nusikalstamų veiksmų atlikimo paaiÅ¡kino, kad jam naujos sÄ skaitos reikalingos todėl, kad po pinigų „užmetimo“ bankas tokias sÄ skaitas užblokuoja. Tokių duomenų byloje nėra, o viena žinutė „Tavo toj užblokos“ dar neleidžia manyti, kad iÅ¡teisintoji jÄ suprato bÅ«tent taip, kaip nurodo prokuroras.

Taip pat nepagrįstai prokuroro skunde nurodoma ir tai, kad S. K. parodymus paneigia 2012-09-02 15:28:32 val. ir 15:42:13 val. iÅ¡teisintajai raÅ¡ytuose SMS praneÅ¡imuose užfiksuoti duomenys, jog ji bendru sutarimu su nenustatytu SMS praneÅ¡imų autoriumi, iÅ¡ anksto derino bendrÄ planÄ pasidalinti pervedamus pinigus, o iniciatyva gauti daugiau pinigų už pinigų iÅ¡gryninimÄ buvo iÅ¡ jos pusės. Tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad įvykio dienÄ per laikotarpį nuo 14 val. iki 16 val., bÅ«tent nenustatytas asmuo iÅ¡ telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), skambino S. K. net 11 kartų.

S. K. raÅ¡ytos SMS žinutės telefone nebuvo iÅ¡likusios, jų turinys nenustatytas, todėl vien tai, kad ji minėtÄ dienÄ stengėsi kuo greičiau iÅ¡gryninti pinigus, dar neduoda pagrindo manyti, jog ji suprato, kad jos sÄ skaita gali bÅ«ti užblokuota. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog toks dažnas SMS žinučių siuntimas, kontroliavimas skambinant telefonu, siekis iÅ¡laikyti dėmesį, sukelti jai norÄ gauti kuo daugiau pinigų, bandymas su ja flirtuoti, aiÅ¡kiai parodo nusikaltėlio siekį kontroliuoti asmenį, leidusį pasinaudoti savo sÄ skaita iki to momento, kol buvo iÅ¡gryninti ir perduoti pinigai nenustatytam asmeniui.

S. K. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad ji matė, jog buvo skambinama ir raÅ¡omos SMS žinutės iÅ¡ to paties telefono numerio, kuriuo jai skambindavo asmuo, save pasivadinęs G.. Jos nuomone, iÅ¡ to paties telefono galėjo skambinti ir raÅ¡yti ir G. draugai. Todėl kaip visiÅ¡kai nepagrįstas vertintinas prokuroro skundo argumentas, kad iÅ¡teisintoji neteisingai nurodė, jog nurodytu telefonu bendravo tik su vienu asmeniu. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad S. K. bÅ«tų 2012-09-02 pinigų iÅ¡gryninimo metu naudojusis internetine bankininkyste ir mačiusi, iÅ¡ kokios sÄ skaitos jai buvo pervesti pinigai.

Ji nekaltinama iÅ¡grynintų pinigų pasisavinimu. Visos Å¡ios aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados, kad S. K. veikė tyčia, kad iÅ¡ anksto pažadėjo padėti iÅ¡gryninti sukčiavimo bÅ«du užvaldytus nukentėjusios R. B. pinigus, suprato jog veikia iÅ¡vien su asmenimis, jiems padeda ir iÅ¡grynindama pinigus palengvina padaryti nusikaltimÄ , kaip nurodoma apeliaciniuose prokuroro ir nukentėjusiosios skunduose. Kadangi BK 182 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik tiesiogine tyčia, Å¡is nusikaltimo sudėties po­Å¾y­mis – Å¡iuo atveju – S. K. susitarimas su kitais asmenimis apgaule užvaldyti svetimus pinigus ar bent žinojimas apie tokiÄ vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ ir sÄ moningas prisidėjimas prie jos, privalo bÅ«ti įrodytas.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apylinkės teismas, remdamasis in dubio pro reo principu, nurodančiu, jog bet kokios abe­jo­nės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai, pagrįstai nusprendė, kad byloje nesu­rin­kus neabejotinų įrodymų, patikimai patvirtinančių buvus S. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyvinę pusę – tyčiÄ apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyti svetimÄ turtÄ , abejones aiÅ¡kino iÅ¡teisintosios nau­dai ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl S. K. iÅ¡teisinimo, nenustačius, jog ji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. Nukentėjusioji R.

B. byloje buvo pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį 559 Lt turtinei žalai atlyginti ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. UAB (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 1598,53 Lt turtinei žalai atlyginti. UAB (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 1337,52 Lt turtinei žalai atlyginti. BPK 115 str. 3 d. 1 p. numatyta, kad priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį teismas atmeta civilinį ieÅ¡kinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisinęs S. K., byloje neįrodžius, kad ji padarė jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius byloje atmetė pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiosios R. B. gynėjas advo­ka­tas teismui pateikė pinigų perdavimo kvitÄ 2000 (dviejų tÅ«kstančių) litų sumai ir prašė priteisti atstovavimo iÅ¡laidas. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, turi teisę nu­spręsti iÅ¡ kal­ti­namojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas ad­vo­ka­to, kuris dalyvavo byloje kaip nu­ken­tė­ju­sio­jo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgdamas į nu­teistojo tur­ti­nę padėtį, teismas gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina ir tai, kad pri­tei­siant iÅ¡ nuteistųjų nukentėjusiesiems iÅ¡laidas advokato darbui apmokėti apeliacinėje instan­cijoje, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo na­gri­nė­ji­mo rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 2K-377/2009). Atsižvel­giant į tai, kad nukentėjusiosios skundas buvo atmestas ir byloje yra duomenų, patvirtinančių sunkiÄ iÅ¡teisintosios turtinę padėtį, nu­kentėjusiosios patirtos atstovavimo iÅ¡laidos, teisėjų kolegijos nuomone, nepriteistinos.Byloje taip pat gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė ir patikslintos pažymos, kuriose nurodoma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos iÅ¡teisintajai S. K., iÅ¡laidas iki 2014 m. spalio 23 d. sudaro 290 (dviejų Å¡imtų devyniasdeÅ¡imties) litų dydžio advokato užmokestis (t. 2, b.l. 153, 159, 169).

Tačiau BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nuro­dy­ta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti run­gi­mo­si principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Valstybė turi pareigÄ už­tikrinti galimybę teise į gynybÄ pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam as­me­niui, nepaisant jo turtinės padėties.

Todėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ kaltinamojo gali bÅ«ti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pa­reikÅ¡­to kaltinimo. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡teisintosios gynėjas pats nurodė, kad jei bÅ«tų sprendžiamas teisinės pagalbos priteisimas iÅ¡ ginamosios, jis praÅ¡o netenkinti, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 51 str.

įstatymas numato, jog gynėjo dalyvavimas yra privalomas (t. 2, b.l. 178). Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, jog na­gri­nėjant bylÄ apeliacine tvarka skiriant advokatÄ iÅ¡teisintajai S. K. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo teisme susidariusios antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos gali bÅ«ti iÅ¡ jos priteistos, iÅ¡laidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmo­kėti nepriteistinos.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ nuos­prendį, kuriame iÅ¡va­das dėl iÅ¡teisintosios kaltės nebuvimo pagrindė bylos duo­me­nimis ir tinkamai jas moty­vavo.

Taip pat teismas nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teis­mi­nio nagri­nė­ji­mo me­tu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tenkinti prokuroro ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nuos­prendis pa­lie­kamas galioti nepakeistas, o apeliaciniai skundai at­metami.Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,n u t a r i a:

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus prokuroro Edmundo Bagdono ir nukentėjusiosios bei civilinės ieÅ¡kovės R. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                            Algerdas UrbÅ¡ys Teisėjai                                                                                                                    Evaldas Gražys                                                                                                                                  Jurgis KiÅ¡kis