ce2cd174-ef35-4bb7-9d95-8fb798abf132 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3522-596/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02082-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. V. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), už kiekvienÄ LukiÅ¡kių TI-K praleistÄ parÄ po 10 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. birželio 20 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros, kurioje buvo laikomas su kitu asmeniu, plotas buvo 7 kv. m, sanitarinio mazgo plotas – 2 kv. m.

Kamerų sienos ir lubos buvo atsilupusios, iÅ¡trupėjusios, matėsi pelėsis, todėl negalėjo jų valyti ar dezinfekuoti. LukiÅ¡kių TI-K kamerose esantis sanitarinis mazgas buvo atitvertas 1,30 m aukščio sienele, jame nebuvo įrengta ventiliacija, todėl jautė nemalonius kvapus. Dėl nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė orumo pažeminimÄ ir nepatogumus (b. l. 1–2). Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pateikia gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 11 d., nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. balandžio 15 d., nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. balandžio 29 d. ir nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. birželio 20 d., numerius, jų plotus, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiÅ¡kėjÄ . Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K, skirstydamas atvykusius asmenis į kameras, laikosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Pažymi, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ,,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam tardymo izoliatoriaus kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Nurodo laikotarpius, kuriais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje atitiko nustatytus reikalavimus. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodo, kad kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose yra įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Pažymi, kad HN 134:2015 sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato. Teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims suteikiama teisė kartÄ per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duÅ¡e. Asmens privatumui užtikrinti duÅ¡o patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukÅ¡tis – 1,6 m, plotis – 1,2 m. Atkreipia dėmesį į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Reikalingas inventorius ir priemonės visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Taip pat į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Pažymi, kad, siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama.

Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Dėl kamerų įrengimo nurodo, jog Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), stalo (kamerose, kuriose yra iki 4 lovų) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m), taburetės – apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos – apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 kv. m). Pažymi, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms susidėti.

Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡sikviesti apsaugos ir priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ , tačiau suimtieji ir nuteistieji dažnai piktybiÅ¡kai gadina Å¡iÄ signalizacijÄ . Taip pat nurodo, kad kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Pažymi, kad suimti ir nuteisti asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, langų stiklus, klozetus, griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų, laužydami langus ir pan., todėl suremontuotose kamerose vėl tenka daryti pakartotinį remontÄ . Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka HN 134:2015 17 punkte nustatytus reikalavimus.

Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose patalpose. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s. BÅ«tina įrodyti, jog tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi LukiÅ¡kių TI-K trÅ«kumai turėjo tiesioginės įtakos pareiÅ¡kėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai, paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Mano, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiÅ¡kėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas.

Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Å iuo atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos (b. l. 6–11). Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo priteisti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. birželio 20 d.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018).

Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr. pvz., LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2206-1062/2018).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. birželio 20 d., savo reikalavimÄ grįsdamas netinkamomis jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, t. y. kad nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais nustatytas plotas; kamerų sienos ir lubos buvo atsilupusios, iÅ¡trupėjusios, matėsi pelėsis; sanitarinis mazgas nebuvo visiÅ¡kai atitvertas nuo likusio kameros ploto; sanitariniame mazge nebuvo įrengta ventiliacija. Remiantis byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo laikomas nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 11 d., nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. balandžio 15 d., nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. balandžio 29 d., nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. birželio 20 d. (b. l. 6–7, 12–14).

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktais nustatytas plotas. Suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimas – esminė saugios gyvenamosios aplinkos prielaida. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje ir Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Ginčui aktualiu 2008 m. kovo 1 d. – 2018 m. birželio 20 d. laikotarpiu galiojo HN 134:2015 (galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.), kuri minimalaus ploto normos vienam asmeniui nenustatė. Tačiau šiuo laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Įsakymo Nr. V-124 (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. vasario 1 d.) 1.3.1 punkte, kuriame nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plano patvirtinimo“, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Jokie kiti imperatyvaus pobÅ«džio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Tai atitinka LVAT praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1312-756/2017, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1604-520/2018). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – nagrinėjamu atveju 3,6 kv. m – neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto.

Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06);

LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Atsižvelgiant į LukiÅ¡kių TI-K pateiktus duomenis (b. l. 6–7), byloje nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto laikėsi visÄ ginčo 2008 m. kovo 1 d. – 2018 m. birželio 20 d. laikotarpį, per kurį pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ viso praleido 102 paras.

Įvertinus atsakovės atstovo nurodytus kamerų plotus ir kameroje buvusių asmenų skaičių, nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas: 7,45 kv. m ploto kameroje Nr. 115 (1 asm.); 7,45 kv. m ploto kameroje Nr. 159 (2 asm.); 7,94 kv. m ploto kameroje Nr. 158 (2 asm.); 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 107 (2 asm.); 7,94 kv. m ploto kameroje Nr. 173 (1–2 asm.); 8,08 kv. m ploto kameroje Nr. 297 (2 asm.); 7,21 kv. m ploto kameroje Nr. 331 (1–2 asm.); 6,5 kv. m ploto kameroje Nr. 368 (1 asm.); 7,66 kv. m ploto kameroje Nr. 326 (1 asm.); 8,05 kv. m ploto kameroje Nr. 302 (1–2 asm.); 7,77 kv. m ploto kameroje Nr. 358 (2 asm.); 7,84 kv. m ploto kameroje Nr. 344 (1–2 asm.); 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 108 (1–2 asm.); 7,79 kv. m ploto kameroje Nr. 313 (2 asm.); 7,95 kv. m ploto kameroje Nr. 345 (1–2 asm.); 7,77 kv. m ploto kameroje Nr. 322 (2 asm.); 7,86 kv. m ploto kameroje Nr. 262 (1 asm.); 7,75 kv. m ploto kameroje Nr. 272 (1–2 asm.); 7,75 kv. m ploto kameroje Nr. 323 (1–2 asm.); 7,79 kv. m ploto kameroje Nr. 270 (2 asm.); 8,31 kv. m ploto kameroje Nr. 356 (1 asm.); 7,78 kv. m ploto kameroje Nr. 319 (1–2 asm.).

Taigi ginčo laikotarpiu buvo tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ kamerose, kuriose jam tenkantis patalpos plotas bÅ«tų ne mažesnis, nei Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytas minimalus dydis (3,6 kv. m). Kadangi bylos duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«nant kamerose vienam ar laikomam su kitu asmeniu visÄ ginčo laikotarpį teko daugiau, nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto (nuo 3,69 kv. m iki 8,31 kv. m), todėl nėra pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių pareiÅ¡kėjo teisę į minimalų 3,6 kv. m gyvenamÄ jį plotÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde teismui teigė, kad nebuvo užtikrintos higienos normas atitinkančios sÄ lygos kamerose, t. y. kamerų sienos ir lubos buvo atsilupusios, iÅ¡trupėjusios, matėsi pelėsis, todėl negalėjo jų valyti ar dezinfekuoti. HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C; santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.; oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C.

HN 134:2015 17 punktas nustato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 p.). Remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 107, 108, 115, 158, 159, 173, 262, 270, 272, 297, 302, 313, 319, 322, 323, 326, 331, 344, 345, 356, 358, 368.

Įvertinus Lukiškių TI-K pateiktus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir Centras) patikrinimo aktus, matyti, kad patikrinimo, atlikto 2018 m. sausio–vasario mėn., metu kamerose Nr. 115 ir Nr. 159 pelėsių požymių vizualiai nenustatyta ir tai atitiko HN 134:2015 reikalavimus (b. l. 31–40, 43–52, 54–63, 78–79). Centro 2018 m. vasario 28 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-613 nurodyta, kad kameroje Nr. 108, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2018 m. balandžio 19 d. ir 2018 m. gegužės 3 d., vidinis langas sandariai neužsidarė, išmatuota oro temperatūra buvo 17 °C (b. l. 66–67).

Iš Lukiškių TI-K 2018 m. kovo 2 d. rašto Nr. 9-2591 matyti, kad kameroje Nr. 108 vidinis langas sutvarkytas ir sandariai užsidaro (b. l. 68). 2018 m. kovo 15 d. pakartotinio patikrinimo aktu Nr. (10-12 15.4.8) PA-1001 šioje kameroje HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 69–70). Centro 2018 m. sausio 17 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-51 nustatyta, kad kameroje Nr. 322, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2018 m. gegužės 4 d., buvo vizualiai nešvarūs lango stiklai (b. l. 71–72). Iš Lukiškių TI-K pateikto 2018 m. sausio 26 d. rašto Nr. 9-1087 matyti, kad kameroje Nr. 322 išvalyti langai (b. l. 73). 2018 m. vasario 13 d. pakartotinio patikrinimo metu Nr. (10-12 15.4.8) PA-293 nustatyta, kad šioje kameroje HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 74–75).

Taip pat 2018 m. vasario 13 d. pakartotinio patikrinimo metu Nr. (10.12 15.4.8) PA-295 kameroje Nr. 322 nustatyti pažeidimai 2017 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktu Nr. PA. 10-2047 (16.16.8. 10.12), t. y. sanitariniame mazge ant sienos buvo vizualiai matomų pelėsių požymių, pašalinti, todėl HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 76–77). Iš Lukiškių TI-K pateikto 2018 m. sausio 26 d. rašto Nr. 9-1087 matyti, kad 2018 m. sausio 10 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-19 nustatyti kameroje Nr. 313, kurioje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. balandžio 24 d., nustatyti pažeidimai pašalinti, t. y. vietos, kuriose buvo vizualiai matomi pelėsių požymiai, nušlifuotos ir naujai užglaistytos (b. l. 73).

IÅ¡ byloje pateikto LukiÅ¡kių TI-K administracijos reikalų skyriaus 2018 m. liepos 9 d. tarnybinio praneÅ¡imo ,,Apie R. V. praÅ¡ymus ar skundus“ matyti, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl laikymo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. birželio 20 d. nesikreipė (b. l. 28). Remiantis byloje pateiktais duomenimis taip pat nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo atliekami remonto darbai pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto, t. y. kamerose Nr. 107, 108, 115, 158, 159, 322, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, 2005–2018 m. laikotarpiu buvo atliekami remonto darbai (b. l. 29–30).

Ä®vertinus byloje esančius įrodymus, taip pat nustačius, kad pareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas (pvz., CentrÄ ) dėl kamerų, kuriose buvo laikomas, bÅ«klės iÅ¡tyrimo, nedetalizavo, kada ir kokiose kamerose galimai buvo jo nurodyto pobÅ«džio pažeidimai, spręstina, jog vien pareiÅ¡kėjo subjektyvia nuomone grindžiami argumentai negali bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.

Pažymėtina, jog LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. pvz., 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-378-525/2017).

Taigi atsižvelgiant į LVAT suformuotas nuostatas įrodymų naÅ¡tos paskirstymo prasme bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas privalo pateikti detalų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas pateikė tik savo subjektyviÄ nuomonę, todėl, kaip minėta, vien pareiÅ¡kėjo nuomone grindžiamas argumentas dėl higienos normų neatitinkančių kamerų bÅ«klės negali bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino ir iÅ¡ netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, t. y. sanitarinis mazgas nebuvo visiÅ¡kai atitvertas nuo likusio kameros ploto, jame nebuvo įrengta ventiliacija.

HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Sanitarinio mazgo patalpos įrengimÄ nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktas, kuriame nustatyta, jog sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pažymėtina, kad Å¡ios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.). Ä®vertinus aktualų teisinį reguliavimÄ , pareiÅ¡kėjui pakankamai nekonkretizavus nusiskundimų dėl sanitariniame mazge neįrengtos ventiliacijos, nėra pagrindo nagrinėjamu aspektu konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų.

Dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumento, kad jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis gyvenamojoje kameroje esančiu sanitariniu mazgu, pažymėtina, jog EŽTT ne vienoje byloje yra nurodęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., sprendimÄ byloje Makarov prieÅ¡ RusijÄ ir byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ , 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02), 2002 m. liepos 15 d. sprendimÄ byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99), 2012 m. gegužės 10 d. sprendimÄ byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05)), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (minėtas EŽTT sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).

Pabrėžtina, jog EŽTT byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ neigiamai vertino aplinkybę, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo atviri tualetai be pakankamo privatumo (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, kuriose ne kartÄ yra pažymėta, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5030-556/2017).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nors LukiÅ¡kių TI-K kamerose esančio sanitarinio mazgo įrengimas ir atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau, remiantis teismų praktika, darytina iÅ¡vada, jog sanitarinio mazgo gyvenamosiose kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas ginčo laikotarpiu, įrengimas neužtikrino visiÅ¡ko asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinu su atsakovės atstovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sÄ lygų bloginimui.

PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų, tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimo, jis patyrė orumo pažeminimÄ ir nepatogumus, kuriuos, praÅ¡ydamas priteisti neturtinę žalÄ , įvertino už kiekvienÄ LukiÅ¡kių TI-K praleistÄ parÄ po 10 Eur. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ . Taip pat nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, nei kiti asmenys.

Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimÄ tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr. pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindÄ spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr. pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiant privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais iÅ¡ viso 102 paras, tačiau kitų kalinimo sÄ lygų pažeidimų nenustatyta. Teismo vertinimu, 102 parų laikotarpis, kai pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, laikytinas pakankamai ilgu ir sudarančiu pagrindÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais. Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, į pažeidimo mastÄ , jo trukmę, formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus (LVAT 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-756/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1348-602/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1062/2018), į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas dalį kalinimo laiko kamerose buvo kalinamas vienas, į tai, kad pareiÅ¡kėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir jam priteistinas 450 Eur neturtinės žalos dydis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui R. V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 450 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Jolita Rasiukevičienė