ce2ba8d4-34ae-43d3-aa89-ca2082abf3dc · Klaipėdos apygardos teismas

                                            Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-660-360/2012                                                     Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00397-2012-7                                             Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4..; 45.4.5. (S)                                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. spalio 18 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal V.

U. apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nutarimo, kuriuo V. U. nubaustas pagal Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,  n u s t a t ė:   V. U., nubaustas už tai, kad 2012-05-20, 20.04 val., V. M. g. 5, Plungėje, vairuodamas automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsisukdamas kliudė kitÄ kieme stovėjusį automobilį, jį apgadino ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino.

Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti automobiliai. Tokiais savo veiksmais V. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 231.1 punktų reikalavimus. Be to, nubaustas už tai, kad jis 2012-05-20, 20.13 val., TelÅ¡ių g. 39, Plungėje, vairuodamas automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė kitÄ stovėjusį automobilį, jį apgadino ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti automobiliai.

Tokiais savo veiksmais V. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 231.1 punktų reikalavimus. Plungės rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 25 d. nutarimu V. U. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus ir už pažeidimus, padarytus 2012 m. gegužės 20 d. 20.04 val. paskyrė: pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt dydžio baudÄ ; pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; už pažeidimus, padarytus 2012 m. gegužės 20 d. 20.13 val. paskyrė: pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt baudÄ ; pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., subendrinta nuobauda V. U. paskirta – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.Administracine tvarka nubaustas V. U. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nutarimo dalį dėl atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d., arba taikyti ATPK 301 str. ir pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nutarimÄ paskiriant Å¡velnesnę, nei numato įstatymas nuobaudÄ - neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.

Apeliantas nurodo, jog 2012 m. gegužės 20 d. vakarÄ bÅ«damas blaivus, tačiau bÅ«damas labai pavargęs po įtemptos darbo savaitės vairavo jam priklausantį automobilį „Opel Astra“ ir ties V. M. g. 5 namu bei TelÅ¡ių g. 39 namu Plungėje, manevruodamas kieme (bandydamas apsisukti, parkuodamasis) kliudė Å¡alia stovėjusius automobilius. Buvo pavargęs, automobilyje garsiai grojo muzika, todėl jo vairuojamo automobilio kontakto su kitais automobiliais nepajuto, tik pasiekęs galutinį kelionės tikslÄ ir iÅ¡lipęs iÅ¡ transporto priemonės apie 21 val., pastebėjo automobilio apgadinimus, tačiau negalėjo suprasti iÅ¡ kur jie atsirado.

Tik vėliau buvo informuotas, jog yra kaltinamas sukėlęs autoįvykius bei tyčia iÅ¡ jų pasiÅ¡alinęs. Apelianto teigimu, jis neturėjo tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, jei tai bÅ«tų daręs sÄ moningai, bÅ«tų stengęsis nuslėpti įvykio įrodymus juos užmaskuodamas, paslėpdamas, pakeisdamas apgadintas detales. Tačiau, jis elgėsi kaip įprastai, nieko neslėpė. Be to, automobilis buvo apdraustas, todėl jam nebuvo jokių motyvų pasiÅ¡alinti. Todėl apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai pripažino jį padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat pažymi, jog pagal byloje pateiktas nuotraukas matyti, kad kontaktas tarp automobilių buvo labai nedidelis, apgadinimai nežymÅ«s, greičiausia galėjo bÅ«ti slystančio pobÅ«džio, kas patvirtina, jog smÅ«gio jis nepajuto.Skunde taip pat keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, apeliantas mano, jog teismas pasirinkdamas specialiosios teisės atėmimÄ turėjo konstatuoti Å¡iurkÅ¡tų arba sistemingÄ naudojimosi teise tvarkos pažeidimÄ t.y., pažeidimas padarytas veikiant tyčia, padarytas neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, pažeidimas, kuris sukėlė realiÄ grėsmę, o sisteminis pažeidimų darymas yra tada, kai vairuotojas tokius pažeidimus daro nuolat, periodiÅ¡kai ir pakartotinai.

Å iuo atveju, apelianto nuomone, nėra pagrindo konstatuoti Å¡iurkÅ¡taus arba sistemingo naudojimosi Å¡ia teise tvarkos pažeidimo. Tai kad tÄ patį vakarÄ padarė du eismo įvykius parodo, kad tikrai buvo paveiktas nuovargio, tačiau toks jo elgesys negalėtų bÅ«ti vertinamas kaip neatsakingas. Teigia, jog nuo teisės vairuoti įgijimo momento iki Å¡io įvykio niekada nebuvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nukentėjusiesiems žala atlyginta, pretenzijų dėl įvykio jie neturi, geranoriÅ¡kai bendradarbiavo su policijos pareigÅ«nais, prisipažino dėl įvykio ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, žmonės sužaloti nebuvo.

Darbdavio charakterizuojamas teigiamai, mokosi, taigi, dažnai tenka vykti į KaunÄ Ä¯ paskaitas bei atsiskaitymus, netekęs vairuotojo pažymėjimo nebegalėtų suderinti darbo su mokslu, kas taip pat neigiamai atsilieptų. Atėmus teisę vairuoti transporto priemonę bus apribota galimybė nuvykti pas savo Å¡eimÄ ir jai padėti. Jo darbo vieta kinta priklausomai nuo konkretaus projekto vietos. Darbinės pareigos yra glaudžiai susijusios su specialiÄ ja teise vairuoti transporto priemones, o darbas yra vienintelis pajamų Å¡altinis.

Todėl mano, jog teismas tinkamai nevertino Å¡ių aplinkybių, teismo paskirta nuobauda neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, yra perteklinė ir tinkamai nepagrįsta, todėl turėtų bÅ«ti Å¡velninama remiantis ATPK 301 str.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliantas V. U. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymÄ . Apeliantas pripažįsta, kad padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ATPK 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties buvimo V.

U. veikoje.ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V.

U. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus - teismo iÅ¡vados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos, priimtos teismui iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai ir teisingai įvertinus įrodymus.ATPK 130 str. 1 d. yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Ä®rodinėjant šį administracinį teisės pažeidimÄ bÅ«tina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su Å¡iuo įvykiu susijęs, bei kad jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Å is pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ gali bÅ«ti padaromas tik tyčia, tai yra, kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina sÄ moningai, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.).Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad apelianto teiginiai dėl automobilių kontaktų nepajutimo nepagrįsti.

Tai, kad V. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 231.1 punktų reikalavimus, dėl to atsitrenkė ir apgadino automobilius „VW Caravelle“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Peugeot 307“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina eismo įvykio vietos schemos (b.1. 7, 27), protokoluose užfiksuoti automobilių sugadinimai (b. l. 5, 21), automobilių po įvykio fotonuotraukos (b. l. 8, 28, 29, 30), paties V. U. paaiškinimai (b. l. 9, 25), A. B. paaiškinimas (b. l. 10), N. J. paaiškinimas (b.l. 24), A.

D. paaiÅ¡kinimas (b.l. 26). Byloje esantys įrodymai sudaro pagrindÄ neabejotinai teigti, jog V. U. pajuto įvykusius kontaktus ir tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, su kuriuo buvo susijęs. IÅ¡analizavus byloje esančių po įvykio užfiksuotų automobilių nuotraukas matyti, jog prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, abiejų automobilių apgadinimai yra pakankamai žymÅ«s. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡kose bylose - kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį - daro iÅ¡vadÄ , kad ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobÅ«dis (pvz., Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010).

Å iuo atveju, įvertinus automobilių „VW Caravelle“ ir „Peugeot 307“ bei „Opel Astra“ susidÅ«rimų mechanizmus ir apgadinimų mastus, darytina iÅ¡vada, jog V. U. turėjo suprasti, kad kliudė net dvi kitas transporto priemones ir jas apgadino. „VW Caravelle“ automobiliui buvo apgadintas galinis buferis, galinis kairės pusės žibintas, bagažinės dangtis. Aplinkui mėtėsi apgadinto automobilio nuolaužos, kas suteikė pažeidėjui galimybę ne tik pajusti, bet ir girdėti susidÅ«rimÄ .

„Peugeot 307“ automobiliui buvo apgadintas dešinės pusės galinis sparnas ir galinis buferis. Tokių pobūdžių kontaktų apeliantas objektyviai negalėjo nepajusti ar neišgirsti. Juo labiau, kad V. U. nurodė, jog manevravo kieme, bandydamas apsisukti, parkuotis), taigi bandydamas išmanevruoti jis žiūrėjo į automobilio veidrodėlius, iš ko seka, kad apeliantas manevravo pakankamai lėtai, todėl nepajusti ar nepamatyti ženklius dviejų automobilių sugadinimus sukėlusio susidūrimo negalėjo.

Pažeidėjo aiÅ¡kinimai, jog jis nejautė, kad atsitrenkė į dvi kitas transporto priemones, nes automobilyje garsiai grojo muzika, ne tik ne logiÅ¡ki, tačiau ir paneigiami liudytojos N. J. paaiÅ¡kinimu, ji nurodė, jog apie 19.40 val. iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ esančioje aikÅ¡telėje, todėl išėjo į balkonÄ pažiÅ«rėti, taigi liudytoja net bÅ«dama patalpoje iÅ¡girdo automobilių susidÅ«rimų garsÄ , vadinasi smÅ«gis buvo pakankamai stiprus. V. U., bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas vairuotojas, turėjo įvertinti tai, kad stovėjimo aikÅ¡telėje mažai vietos, ir kad iÅ¡važiuoti iÅ¡ stovėjimo vietos yra sudėtinga, todėl turėjo ypač atidžiai ir saugiai vairuoti, imtis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui.

IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V. U. žinodamas, kad sukėlė eismo įvykius, sÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, todėl jo veikoje yra visi ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, tai pagrįstai konstatuota skundžiamame nutarime. Remiantis iÅ¡dėstytu, naikinti V. U. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtas administracines nuobaudas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Apeliaciniame skunde taip pat alternatyviai yra keliamas paskirtosios administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t.y. manoma, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir nuobaudÄ Å¡velninti.ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į Å¡io kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos suÅ¡velninimo yra ne kartÄ konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , sprendžia, kad tokių aplinkybių Å¡ioje byloje nenustatyta.Apygardos teismas pažymi, kad tai, jog teisė vairuoti transporto priemones apeliantui reikalinga siekiant dirbti ir tokiu bÅ«du užsitikrinti pragyvenimo Å¡altinį, mokytis ar rÅ«pintis Å¡eima nėra iÅ¡imtinės aplinkybės, leidžiančios skirti apeliantui mažesnę, nei įstatymo numatyta, nuobaudÄ ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės Å¡velninimÄ (pvz., administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N3-34/2007, N1-413/2007).

Pažeidėjo asmenybė tinkamai įvertinta administracinės nuobaudos skyrimo procese individualizuojant bausmę sankcijos ribose ir tai, kad pažeidėjas prisipažino, gailisi, charakterizuojamas teigiamai darbovietėje, taip pat negali bÅ«ti laikoma iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis. Nurodytos aplinkybės Å¡velnina jo atsakomybę, ir pagal administracinės nuobaudos skyrimo taisykles leidžia skirti mažesnę nuobaudÄ nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis, tai ir buvo padaryta. V. U. padarė du atskirus eismo įvykius, kurie kelia didelį pavojingumÄ eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams, todėl visiÅ¡kai nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas parinkdamas specialiosios teisės atėmimÄ turėjo konstatuoti Å¡iurkÅ¡tų arba sistemingÄ naudojimosi Å¡ia teise tvarkos pažeidimÄ .

Vairuotojas, prieÅ¡ darydamas teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ , turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, spręstina, jog V. U. paskirta minimali įstatymo sankcijoje numatyta administracinė nuobauda buvo tinkamai individualizuota, atitinka jo padarytų administracinių teisės pažeidimų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p.,                                                                   n u t a r i a:

V. U. apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                                     Savinijus Katauskas