2023-07-05 Nr. AB-13098-3-61-3-01029-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1264-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01029-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 27.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Naujienų centras“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2021 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. (SK-125,2019) SPR-268 „Dėl A. skundo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2019 m. kovo 8 d. kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) su skundu dėl publikacijose „Turtingiausi Lietuvoje“ („Top“, 2018, Nr. 6) ir „Turtingiausios Lietuvos moterys: kas jos tokios?“ (www.alfa.lt, 2018 m. gruodžio 7 d.) (toliau abi kartu – ir Publikacijos) paskelbtos informacijos. Inspektorius 2020 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. (SK-125, 2019) SPR-62 (toliau – ir 2020 m. balandžio 8 d. sprendimas) pripažino skundą iš dalies pagrįstu, t. y. įspėjo uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Naujienų centras“ dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 3 straipsnio 3 dalies ir 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimų, pareikalavo pašalinti pažeidimus iš publikacijos „Turtingiausios Lietuvos moterys: kas jos tokios?“ bei pareiškė papeikimą viešosios informacijos rengėjui (UAB „Naujienų centras“) dėl 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau ir – BDAR) 5 straipsnio 1 dalies a punkto ir 6 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimų. Viešosios informacijos rengėjas dėl Inspektoriaus 2020 m. balandžio 8 d. sprendimo teisėtumo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris skundo netenkino. Lietuvos vyriausias administracinis teismas, išnagrinėjęs ginčą dėl Inspektoriaus 2020 m. balandžio 8 d. sprendimo teisėtumo, priėmė 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021 (toliau – ir 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas), kuriuo panaikino Tarnybos 2020 m. balandžio 8 d. sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta pripažinti pareiškėjos skundą iš dalies pagrįstu ir grąžino šią pareiškėjos skundo dalį Tarnybai nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas atmetė likusią viešosios informacijos rengėjo skundo dalį.

3. Pareiškėja nurodė, kad Tarnyba, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir išnagrinėjusi pareiškėjos skundo aplinkybes nusprendė atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą, nes nuo Publikacijų paskelbimo 2018 m. iki teismo įpareigojimo pareiškėjos skundą nagrinėti iš naujo praėjo daugiau nei 2 metai. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 27 straipsnio 1 dalies 8 punktu bei teismų praktika. Tarnyba taip pat nurodė, kad negali taikyti jokių poveikio priemonių, nurodytų VIĮ, o skundo dalies nagrinėjimas iš naujo ir galimas pažeidimų konstatavimas be poveikio priemonių taikymo prieštarautų viešojo administravimo principams, todėl būtų neteisėtas. Tuo pagrindu Tarnyba atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą.

4. Pagrįsdama Sprendimo neteisėtumą pareiškėja nurodė, kad Tarnyba, priimdama Sprendimą, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prieš 7 metus suformuota praktika, t. y. 2014 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-996/2014 (toliau – ir 2014 m. nutartis), kurioje teismas suformulavo taisyklę, kad santykiams, kurie nėra sureguliuoti VIĮ, turi būti taikoma įstatymo analogija bei rėmėsi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymu ir kitais įstatymais, kuriuose buvo nustatyta, jog sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos. Nagrinėtoje byloje pagal analogiją teismas taikė 2 metų senaties terminą, nes tuo metu paminėtuose įstatymuose taip pat buvo numatytas 2 metų senaties terminas. Tačiau, pareiškėja teigė, tai nereiškia, kad teismas Inspektoriaus taikomoms poveikio priemonėms neapibrėžtam laikui taip pat nustatė 2 metų senaties terminą.

5. Pareiškėja vertino, jog toks teismų praktikos interpretavimas ir taikymas, kokį taikė Tarnyba, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Teismams nėra suteikta teisė kurti teisę, teismai taiko teisę bei ją aiškina. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. nutartyje pritaikytas 2 metų senaties terminas nėra taikomas visoms kitoms Tarnybos nagrinėjamoms byloms, nes kiekvieną atskirą bylą nagrinėjantis teismas ar ikiteisminė ginčus nagrinėjanti institucija pagal analogiją turi taikyti ginčo metu galiojančius įstatymus, o ne įstatymų, kurie galiojo prieš 7 metus, nuostatas. Pareiškėja pabrėžė, jog 2 metų senaties terminas nebėra taikomas nei viename iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. nutartyje paminėtų įstatymų, nes jie buvo pakeisti, pavyzdžiui, Vertybinių popierių įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje senaties terminas buvo pakeistas į 5 metus, analogiškai nustatyta ir Finansinių priemonių rinkų įstatymo 113 straipsnyje, t. y., ne daugiau kaip 5 metai nuo pažeidimo padarymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vėlesnėje byloje Nr. eA-1059-1062/2021 taip pat konstatavo, kad būtina vertinti, kokios nagrinėjamu atveju terminų skaičiavimo taisyklės turi būti taikomos bei pabrėžė, kad taikomos būtent atitinkamo pažeidimo padarymo metu galiojusios nuostatos.

6. Pareiškėja paaiškino, jog pažeidimas, dėl kurio pareiškėja kreipėsi su skundu į Tarnybą, buvo padarytas 2018 m. gruodžio 7 d., kai buvo paskelbtos Publikacijos, todėl ginčo atveju turi būti taikomos tuo metu galiojusios įstatymų redakcijos. Finansinių priemonių rinkų įstatyme, galiojusiame 2018 m. gruodžio 7 d., buvo įtvirtintas 5 metų senaties terminas, toks pats 5 metų senaties terminas buvo numatytas ir Vertybinių popierių įstatyme. Taigi, taikant įstatymo analogiją, senaties terminas yra ne 2, o 5 metai. Nuo Publikacijų paskelbimo 2018 m. iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įpareigojimo pareiškėjos skundą nagrinėti iš naujo 5 metai nėra praėję, todėl senaties terminas nėra suėjęs.

7. Pareiškėja pabrėžė, kad Tarnyba neteisingai taiko senaties termino skaičiavimo taisykles, nes pareiškėja skundą padavė 2019 m. kovo 8 d., t. y., praėjus tik metams nuo pažeidimo padarymo, todėl nėra pagrindo remtis Sprendime nurodytu ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kuriame yra numatyta, kad priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį, jeigu nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 2 metai. Apeliacinės instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimu, kuriuo buvo grąžintas skundas nagrinėti Tarnybai iš naujo, nėra naujas skundo padavimas – tai yra to paties 2019 metais paduoto skundo nagrinėjimas, vykdant teismo nurodymą ištirti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendime nurodytas aplinkybes. Senaties terminas iki kol vyksta tyrimas ir skundo nagrinėjimas Tarnyboje ir teismuose turi būti stabdomas. Pagal analogiją šiuo atveju turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas, kurio 35 straipsnio 4 dalies 1 punkte yra numatyta, kad senaties terminas stabdomas, kai (ir kol) Konkurencijos taryba atlieka tyrimą; sankcijų skyrimo terminas sustabdomas nuo skundo padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi nėra suėjęs senaties terminas nei poveikio priemonėms taikyti, nei skundui paduoti.

8. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, laikėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytų pareigų, todėl priimtas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Dėl senaties termino atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ši situacija laikoma teisės spraga, kuri sprendžiama pritaikius įstatymo analogiją. Teismas ne kartą yra nurodęs, jog už VIĮ pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai, poveikio priemonės negali būti taikomos, nes poveikio priemonės taikymo terminas negali tęstis neapibrėžtą laikotarpį. Taigi suėjus įstatymų nustatytam senaties terminui poveikio priemonės skyrimas nebegalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. nutartį; 2015 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-624/2015; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1059-1062/2021; 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-304-525/2022).

10. Atsakovas paaiškino, jog teismų praktikoje nurodoma, kad negalima pripažinti pažeidimo, neskiriant įstatyme numatytos sankcijos dėl suėjusios senaties, nes tai prieštarauja viešojo administravimo principams. Atsakovo funkcijos nustatytos VIĮ 50 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 3 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sprendimo rūšių, kuriuos Inspektorius priima atlikdamas minėto straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas. VIĮ 50 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta, kad, esant praleistam terminui priimti sprendimą dėl poveikio priemonių taikymo, Inspektorius galėtų konstatuoti (pripažinti skundą pagrįstu / iš dalies pagrįstu) pažeidimą, tačiau neskirti poveikio priemonės žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-624/2015). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad toks teisės aktuose nenumatytas sprendimas sukuria tam tikrą neapibrėžtumą, kas nėra priimtina gero administravimo principo požiūriu: viena vertus, toks viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuriuo jokios poveikio priemonės nėra taikomos, nesukelia asmeniui jokių teisinių pasekmių, todėl, pagal vyraujančią administracinių teismų praktiką, negalėtų būti ginčo dalyku administraciniame teisme, kita vertus, tokiame sprendime yra konstatuojamas tam tikrų aplinkybių buvimas / nebuvimas, jis (sprendimas) gali būti naudojamas kaip įrodymas kitoje byloje, todėl jau savaime gali apsunkinti asmeniui galimybę ginti savo teises arba saugomus interesus.

11. Dėl senaties skaičiavimo taisyklės atsakovas nurodė, kad ADTAĮ yra įtvirtintas imperatyvus terminas, kuriuo remiantis Inspektorius gali taikyti poveikio priemonę. Atsakovas poveikio priemonės skyrimo terminą skaičiavo ne nuo skundo padavimo dienos, o nuo ginčo informacijos paskelbimo dienos. ADTAĮ 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog sprendimas dėl administracinės baudos, t. y. administracinio poveikio priemonės skyrimo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai pažeidimas trunkamasis, – nuo jo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundo dalį, t. y. jau praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo ginčo informacijos paskelbimo ir pareiškėjos sužinojimo apie ginčo informaciją paskelbimą momento. VIĮ nėra konkrečiai įtvirtinti terminai Inspektoriaus taikomoms poveikio priemonėms skirti, tačiau ADTAĮ įtvirtinta, jog sprendimas dėl administracinės baudos skyrimo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos.

12. Atsakovas akcentavo, kad, įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendime pateiktus išaiškinimus ir ADTAĮ imperatyvią nuostatą dėl 2 metų termino nuo pažeidimo įvykdymo ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos, Tarnyba negalėjo taikyti jokių poveikio priemonių, nurodytų VIĮ ir ADTAĮ, o pateikto skundo detalesnė analizė ir galimas pažeidimų konstatavimas be poveikio priemonių taikymo prieštarautų viešojo administravimo principams, todėl būtų neteisėtas.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu tenkino pareiškėjos A. skundą, panaikino Inspektoriaus Sprendimą bei įpareigojo Inspektorių išnagrinėti pareiškėjos skundą.

14. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

14.1. Pareiškėja 2019 m. kovo 8 d. kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą su skundu dėl publikacijose „Turtingiausi Lietuvoje“ („Top“, 2018, Nr. 6) ir „Turtingiausios Lietuvos moterys: kas jos tokios?“ (www.alfa.lt, 2018 m. gruodžio 7 d.) paskelbtos informacijos.

14.2. Tarnyba 2020 m. balandžio 8 d. sprendimu pripažino skundą iš dalies pagrįstu, t. y. įspėjo UAB „Naujienų centras“ dėl VIĮ 3 straipsnio 3 dalies ir 14 straipsnio 1 bei 2 dalies pažeidimų, pareikalavo pašalinti pažeidimus iš publikacijos „Turtingiausios Lietuvos moterys: kas jos tokios?“ bei pareiškė papeikimą viešosios informacijos rengėjui (UAB „Naujienų centras“) dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto ir 6 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimų.

14.3. Viešosios informacijos rengėjas Tarnybos 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris skundo netenkino.

14.4. Lietuvos vyriausias administracinis teismas, išnagrinėjęs viešosios informacijos rengėjo apeliacinį skundą, priėmė 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. eA-2066-624/2021, kuriuo panaikino Tarnybos sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta pripažinti pareiškėjos skundą iš dalies pagrįstu ir grąžino šią pareiškėjos skundo dalį Tarnybai nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas atmetė likusią viešosios informacijos rengėjo skundo dalį.

14.5. Tarnyba, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, vadovaudamasi ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punktu bei teismų praktika, nusprendė atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą, nes nuo Publikacijų paskelbimo (2018 m.) iki teismo įpareigojimo pareiškėjos skundą nagrinėti iš naujo praėjo daugiau nei 2 metai. Tarnyba taip pat nurodė, kad negali taikyti jokių poveikio priemonių, nurodytų VIĮ, o skundo dalies nagrinėjimas iš naujo ir galimas pažeidimų konstatavimas be poveikio priemonių taikymo prieštarautų viešojo administravimo principams. Tuo pagrindu Tarnyba atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą.

14.6. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

15. Teismas nustatė, kad atsakovas atsisakymą nagrinėti pareiškėjos skundo dalį – įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, pateisino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose (2014 m. nutartis) bei imperatyvaus pobūdžio nuostata, įtvirtinta ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti šių atsisakymo nagrinėti pareiškėjos skundą pagrindų ryšį su nagrinėjama individualia ginčo situacija.

16. Teismas įvertino atsakovo atsiliepimo į skundą argumentus ir priėjo prie išvados, jog, atsakovo nuomone, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, kuriuo Tarnyba įpareigota pareiškėjos skundo dalį išnagrinėti iš naujo, įvykdymas iš esmės būtų neteisėtas, nes prieštarautų viešojo administravimo principams.

17. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalimi ir akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas, kuris įsiteisėjo nuo jo paskelbimo dienos ir kuriuo atsakovas įpareigotas pareiškėjos skundo dalį išnagrinėti iš naujo, yra privalomas ir turi (turėjo) būti vykdomas.

18. Teismas nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimo turinys suponuoja išvadą, kad pareiškėjos dar 2019 m. pateiktas skundas dėl viešosios informacijos skleidėjo veiksmų teisėtumo, nors ir buvo pradėtas nagrinėti, tačiau iki galo liko neišnagrinėtas. Teismas sprendė, jog tokia faktinė situacija, kai viešojo administravimo subjektas atsisako užbaigti savalaikiai paduoto skundo nagrinėjimą, atitinkamai įvykdant teismo sprendimą, negali būti vertinama kitaip, kaip tik akivaizdus pareiškėjai įstatymų garantuotos teisės suvaržymas. Teismas analizavo atsakovo poziciją, susijusią su VIĮ 50 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtintos teisės įgyvendinimu, vadovavosi VAĮ 2 straipsnio 18 punktu ir pažymėjo, jog nagrinėjamo ginčo dalykas – viešojo administravimo subjekto atsisakymas vykdyti teismo sprendimą, o toks veiksmas, pagal savo turinį, reikšmę, negali būti tapatinamas su tokia veikla, kuri viešojo administravimo subjektui priskirta pagal kompetenciją, t. y. jam vykdant viešojo administravimo funkcijas, kitaip tariant, tapatinimas su tiek ABTĮ, tiek VAĮ vartojama sąvoka „viešasis administravimas“. Teismas akcentavo, jog teismo sprendimo vykdymas nėra viešasis administravimas – viešųjų paslaugų teikimas pagal kompetenciją. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija bei pažymėjo, kad ABTĮ 16 straipsnis, kuris reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems subjektams, o įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas ar kitaip interpretuojamas, negu instancine tvarka (aukštesnių instancijų teismuose), todėl akivaizdu, kad viešojo administravimo subjektas privalo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.

19. Nustatęs, kad teismo sprendimo vykdymas yra tiesiogiai susijęs su asmens pažeistų subjektinių teisinių ir interesų gynyba ir teismo sprendimo vykdymo privalomumas negali būti paneigtas administracinių paslaugų (kompetencijos) įgyvendinimu, teismas atsakovo atsisakymą nagrinėti pareiškėjos skundo dalį, kurią išnagrinėti įpareigojo teismas, vertino kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė būtent apeliacinės instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimo neįvykdymu, todėl ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymo vertinimas, šiuo konkrečiu atveju, atsakovo teisinės padėties nekeistų (neteisėtumas konstatuotas). Atsakovas, gavęs apeliacinės instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, kuriame jam suformuluotas įpareigojimas pareiškėjos skundo dalį įvertinti iš naujo, turėjo imtis priemonių įvykdyti teismo įpareigojimą, kuris, beje, nėra naujas, o susijęs su savalaikiai paduotu ir jau pradėtu nagrinėti 2019 m. pareiškėjos skundu (ginčo aplinkybės, šalys nuo pirminio skundo nebuvo pasikeitusios), o ne susiklosčiusią situaciją, pirmiausiai, vertinti poveikio priemonių skyrimo senatį reglamentuojančių nuostatų apimtyje. Teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo principai (gero administravimo principai), kuriuos Sprendime ir atsiliepime nurodė atsakovas, šios individualios ginčo faktinės situacijos kontekste (pareiškėjos 2019 m. pateiktas skundas iki galo neišnagrinėtas; neįvykdytas teismo sprendimas) nėra viršesni už įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principą, kurio nepaisymas, kaip šiuo atveju, sukėlė neigiamus padarinius – paneigė įstatymų garantuotą pareiškėjos teisę į savo teisių ir pareigų gynimo užbaigimą.

20. Teismas nusprendė pareiškėjos skundą tenkinti, o Inspektoriaus Sprendimą panaikino. Nors pareiškėja skunde nesuformulavo reikalavimo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos skundą, tačiau teismas, siekdamas objektyvaus keliamo ginčo išnagrinėjimo iš esmės, įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjos skundą. Teismas pažymėjo, kad įpareigojimas atsakovą atlikti veiksmus, esamoje faktinėje situacijoje, nelaikytinas skundo ribų peržengimu.

III. 21. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir palikti galioti Inspektoriaus Sprendimą.

22. Atsakovas nurodo nekvestionuojantis įsiteisėjusio teismo sprendimo ir nutarties privalomumo (ABTĮ 16 str. 1 d.), tačiau nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo atsisakymas nagrinėti pareiškėjos skundo dalį, kurią išnagrinėti įpareigojo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertintinas kaip nepagrįstas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Inspektorius priėmė naują Sprendimą dėl pareiškėjos skundo, vadovaudamasis būtent paties Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota nuoseklia praktika bylose dėl 2 metų senaties termino taikymo, kuri plėtojama iki šiol (žr., pvz., 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-799-442/2022). Atsakovas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjos skundo pateikimas buvo savalaikis. Vis dėlto, net ir tuo atveju, jeigu atsakovas iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjos skundą būtų nustatęs, kad ginčo informacija pažeidė vieną iš pareiškėjos skundžiamų neturtinių teisių (garbę ir orumą, teisę į privataus gyvenimo apsaugą ar teisę į tinkamą asmens duomenų apsaugą), pareiškėjos prašomos taikyti poveikio priemonės negalėtų būti taikomos, nes yra pasibaigęs 2 metų senaties terminas. Taigi pareiškėjos galimai pažeistos teisės pagal jos skunde suformuluotą reikalavimą negalėtų būti apgintos, nes suėjęs 2 metų senaties terminas taikyti VIĮ numatytas poveikio priemones. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pažymėjo apie asmens besikreipusio teisminės gynybos materialiojo skunde suformuluoto reikalavimo teisės suėjus 2 metų senaties terminui išnykimą. Taigi nagrinėjamu atveju teismo vertinimas, kad atsakovas neteisėtai priėmė Sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą, prasilenkia su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika.

23. Atsakovas teigia, kad teismas konstatavo neteisėtus atsakovo veiksmus atsisakant nagrinėti pareiškėjos skundą dėl suėjusios 2 metų senaties, visiškai ignoruodamas ADTAĮ, nors pareiškėja skundėsi ir dėl galimai pažeistos jos teisės į tinkamą asmens duomenų tvarkymą. ADTAĮ taip pat kaip ir VIĮ reguliuoja atsakovo priežiūros veiklą, tačiau teismas apie tai nieko plačiau nepasisakė, tiesiog deklaratyviai teigė, kad Tarnybos veiksmų neteisėtumas pasireiškė būtent apeliacinės instancijos teismo sprendimo neįvykdymu, todėl ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymo vertinimas, šiuo konkrečiu atveju, atsakovo teisinės padėties nekeistų (neteisėtumas konstatuotas). Atsakovas akcentuoja, jog ADTAĮ yra įtvirtintas imperatyvus terminas, kuriuo atsakovas gali taikyti poveikio priemonę. Atsakovas poveikio priemonės skyrimo terminą skaičiavo ne nuo pareiškėjos skundo atsakovui padavimo dienos, o nuo ginčo informacijos paskelbimo dienos. ADTAĮ 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog sprendimas dėl administracinės baudos, t. y. administracinio poveikio priemonės skyrimo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai pažeidimas trunkamasis, – nuo jo paaiškėjimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundo dalį, t. y. jau praėjus daugiau nei 2 metams nuo ginčo informacijos paskelbimo ir pareiškėjos sužinojimo apie ginčo informaciją paskelbimo momento, todėl nustačius galimus pažeidimus, poveikio priemonių skyrimas prieštarautų imperatyviai ADTAĮ nuostatai bei būtų neteisėtas.

24. Atsakovas vertina, jog jo veiklą reguliuojantys įstatymai turėtų būti aiškinami sistemiškai, todėl VIĮ esanti įstatymo spraga dėl senaties taikymo termino, pagal įstatymo analogiją gali būti užpildyta taikant ADTAĮ, kuris tiesiogiai reglamentuoja atsakovo veiklą, įtvirtintą nuostatą dėl administracinės baudos skyrimo termino. Taigi negalima sutikti su teismo pozicija, kad viešojo administravimo subjekto atsisakymas užbaigti savalaikiai paduoto skundo nagrinėjimą, atitinkamai įvykdant teismo sprendimą, vertinamas, kaip įstatymų garantuotos teisės suvaržymas, nes atsakovas sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą priėmė atsižvelgęs į imperatyvias teisės aktų nuostatas, įvertinęs egzistuojančias aplinkybes bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką. Konkrečiu atveju teismas pažymėjo, kad teismo sprendimo vykdymas nėra viešasis administravimas – viešųjų paslaugų teikimas pagal kompetenciją. Tačiau išdėstytų argumentų pagrindu, atsakovo nuomone, teismo sprendime pateiktas vertinimas palieka teisinį neapibrėžtumą ir teisinio reguliavimo neaiškumą dėl 2 metų senaties termino taikymo panašaus pobūdžio bylose. Atsakovas pabrėžia, kad poveikio priemonių skyrimo terminas turėtų būti siejamas su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, t. y. jų skyrimas negali būti taikomas neapibrėžtą laikotarpį, tam turėtų būti paskirtas protingas ir pagrįstas laikotarpis, kad atitinkamas teises įgiję asmenys galėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties.

25. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes ir teigia, jog teismas tinkamai įvertino ir išanalizavo nustatytas faktines bylos aplinkybes, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuo grindžiamos padarytos išvados, sprendimas yra teisėtas, pagrįstas bei motyvuotas, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir panaikinti teismo sprendimą.

27. Pareiškėjos įsitikinimu, Tarnyba, pakartotinai teismo nurodymu nagrinėdama laiku paduotą jos skundą, t. y. iš esmės tęsdama to paties skundo nagrinėjimo procedūrą, kaip viešojo administravimo subjektas, privalėjo jį išnagrinėti vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendime nurodytais motyvais. Pareiškėja nurodo, kad skundas Tarnybai dėl publikacijų gali būti paduotas per 2 metus. Skundo nagrinėjimo terminas pagal Žurnalistų etikos inspektoriaus 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-10 patvirtintą asmens skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau vadinama – ir Aprašas) 56 punktą yra iki 6 mėnesių. VIĮ aiškinant taip, kaip jį supranta atsakovas, skundą dėl viešosios informacijos rengėjo veiksmų paduoti reikėtų likus mažiausiai pusei metų iki skundo padavimo termino pabaigos, o vertinant šalių teisę apskųsti teismui Inspektoriaus sprendimą, atsižvelgiant į analogiškų bylų nagrinėjimo terminus (pvz. pareiškėjos skundas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo išnagrinėtas per 1,5 metų nuo Inspektoriaus sprendimo dienos), viešosios informacijos rengėjo nubaudimas tampa praktiškai neįmanomas, jeigu Inspektorius priima sprendimą netenkinti skundo. Taigi, Tarnyba visiškai nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, nurodydama, kad nuo Publikacijų paskelbimo 2018 m. iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įpareigojimo pareiškėjos skundą nagrinėti iš naujo praėjo daugiau nei 2 metai, todėl Tarnyba negali nagrinėti skundo iš naujo, nes negalės taikyti poveikio priemonių dėl suėjusios senaties. Toks Tarnybos faktinių aplinkybių aiškinimas ir senaties taisyklių taikymas yra neteisingas, nes poveikio priemonės jau yra paskirtos, t. y. Inspektorius jau priėmė 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą skirti poveikio priemones, tačiau sprendimas buvo apskųstas ir teismas įpareigojo Tarnybą papildyti jau atliktą tyrimą, kurio metu jau buvo paskirtos poveikio priemonės, o ne atlikti naują tyrimą. Pareiškėja pažymi ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimu nenutraukė administracinės bylos dėl suėjusio senaties termino.

28. Pareiškėja nurodo, kad toks teisės aktų nuostatų aiškinimas, kokį taikė Tarnyba atsisakydama vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą ne tik neužtikrina teisingumo vykdymo, nes kaltas viešosios informacijos rengėjas lieka nenubaustas, bet ir sukuria teisinio neapibrėžtumo situaciją, nes nėra įvykdytas teismo sprendimas. Tokia situacija nėra suderinama su teisinės valstybės principu, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais. Pareiškėja, laiku padavusi skundą dėl viešosios informacijos rengėjo veiksmų, vien dėl to, kad Tarnyba neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjos skundą negali tikėtis ne tik, kad atsakovas bus nubaustas, bet ir kad bus pašalinti pažeidimai iš viešosios informacijos rengėjo Publikacijų. Šiuo aspektu, nors ir ne analogiškoje situacijoje, pareiškėja vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. A822-692/2010.

29. Dėl senaties termino taisyklių taikymo pareiškėja pakartoja skunde išdėstytus argumentus ir nurodo, kad Tarnyba neteisingai pagal analogiją aiškina ir taiko senaties taisykles, remiasi netinkama teismų praktika (2014 m. nutartimi). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1059-1062/2021 konstatuota, kad būtina vertinti, kokios nagrinėjamu atveju terminų skaičiavimo taisyklės turi būti taikomos bei pabrėžė, kad taikomos būtent atitinkamo pažeidimo padarymo metu galiojusios nuostatos. 2018 m. gruodžio 7 d., kai buvo paskelbtos Publikacijos, galiojusiame Finansinių priemonių rinkų įstatyme buvo įtvirtintas 5 metų senaties terminas, toks pats 5 metų senaties terminas buvo numatytas ir Vertybinių popierių įstatyme, todėl, taikant įstatymo analogiją, senaties terminas yra ne 2, o 5 metai. Nuo Publikacijų paskelbimo 2018 m. iki šiol 5 metai nėra praėję. Tačiau 5 metų senaties terminas gali sueiti dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą. Pareiškėja pažymi ir tai, jog tiek Finansinių priemonių rinkų įstatyme, tiek Vertybinių popierių įstatyme buvo nustatyta taisyklė dėl senaties termino nutraukimo pradėjus tyrimą, todėl pagal analogiją VIĮ pažeidimams turėtų būti taikomas ne tik senaties terminas, bet ir senaties termino skaičiavimo bei nutraukimo taisyklės.

30. Pareiškėja dėl apeliaciniame skunde nurodytos administracinės bylos Nr. eA-799-442/2022, kurioje teismas taip pat taikė 2 metų senaties terminą, nurodo, kad teismas perrašė 2014 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-996/2014 konstatuotas aplinkybes, kad VIĮ nėra nustatytas poveikio priemonių taikymo senaties terminas, bei nurodė, kad tai laikytina įstatymo spraga ir ginčo situacijoje taikė 2 metų senaties terminą, nors administracinėje byloje Nr. eA-1059-1062/2021 teismas buvo suformavęs taisyklę, kad taikomos būtent atitinkamo pažeidimo padarymo metu galiojusios nuostatos. Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje pats nukrypo nuo savo suformuotos praktikos, ir nepatikrino, kad pažeidimo padarymo metu minėtuose įstatymuose buvo nustatytas 5, o ne 2 metų senaties terminas. Pareiškėja akcentuoja, kad remtis šia byla nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo, nes cituojamos administracinės bylos aplinkybės nėra tapačios šioje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms.

31. Pareiškėja nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad VIĮ esanti įstatymo spraga dėl senaties taikymo termino, pagal įstatymo analogiją gali būti užpildyta taikant ADTAĮ, kuris tiesiogiai reglamentuoja atsakovo veiklą, įtvirtintą nuostatą dėl administracinės baudos skyrimo termino, ir pabrėžia, kad pagal analogiją taikyti nurodytą atsakovo nuostatą dėl administracinių baudų skyrimo, nėra jokio pagrindo, nes pareiškėjos byloje viešosios informacijos rengėjui buvo paskirta ne administracinė bauda, taikyta ne administracinė atsakomybė, o buvo taikytos kitos poveikio priemonės pagal specialų įstatymą, t. y. papeikimas, įspėjimas, reikalavimas pašalinti pažeidimus iš publikacijos. Inspektoriui VIĮ nėra numatyta pareiga skirti administracines baudas.

32. Pareiškėja vadovaujasi Aprašo 50 punktu, kuriame įtvirtinta, kad skundai Tarnyboje turi būti išnagrinėti per 3 mėnesius, išskyrus atvejus, kai iškyla būtinybė išsamiau patikrinti skundo duomenis, daro išvadą, kad skundų nagrinėjimo terminas nėra naikinamasis ir skundų nagrinėjimas gali užsitęsti neribotą laiką. Tarnybos skundų nagrinėjimo trukmė šiuo metu vidutiniškai siekia 1,5 metų, pareiškėjos skundas taip pat buvo išnagrinėtas ne per 3 mėnesius, o per daugiau negu metus. Kadangi Inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami, o bylinėjimasis administraciniuose teismuose vidutiniškai gali trukti dar iki 3 metų, senaties terminas iki kol vyksta tyrimas ir skundo nagrinėjimas teismuose turi būti arba naikinamas, arba stabdomas pagal analogiją taikant arba Finansinių priemonių rinkų įstatyme ir Vertybinių popierių įstatyme įtvirtintą taisyklę, jog pradėjus tyrimą dėl pažeidimo senaties termino skaičiavimas nutraukiamas, tačiau poveikio priemonės turi būti paskirtos per ne ilgesnį kaip 10 metų terminą, arba Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kuriame yra numatyta, kad senaties terminas stabdomas, kai (ir kol) Konkurencijos taryba atlieka tyrimą, 35 straipsnio 4 dalies 3 punktą, kuriame yra numatyta, kad sankcijų skyrimo terminas šiuo atveju sustabdomas nuo skundo padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tik toks senaties termino eigos vertinimas atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2021 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. (SK-125,2019) SPR-268, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos A. skundo dalį, nes nuo Publikacijų paskelbimo 2018 m. iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendime įtvirtinto teismo įpareigojimo atsakovui Tarnybai pareiškėjos skundo dalį nagrinėti iš naujo praėjo daugiau nei 2 metai.

34. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad teismo sprendimo vykdymas yra tiesiogiai susijęs su asmens pažeistų subjektinių teisinių ir interesų gynyba ir teismo sprendimo vykdymo privalomumas negali būti paneigtas administracinių paslaugų (kompetencijos) įgyvendinimu, nusprendė, jog atsakovo atsisakymas nagrinėti pareiškėjos skundo dalį, kurią išnagrinėti įpareigojo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimu, vertintinas kaip nepagrįstas. Konstatavęs, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė būtent teismo sprendimo neįvykdymu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo teisinės padėties nekeistų ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymo vertinimas.

35. Atsakovas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir apeliaciniame skunde, nors ir nekvestionuoja įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių privalomumo, tačiau laikosi pozicijos, jog poveikio priemonių taikymo terminas negali tęstis neapibrėžtą laikotarpį. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė aktualios ir nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, ignoravo ADTAĮ, kaip tiesiogiai Tarnybos veiklai taikomą teisės aktą, todėl skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.

36. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetamai, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino proceso šalių argumentus bei į bylą pateiktus įrodymus. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pažymėtina, kad atsakovas nenurodė jokių naujų reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, o vien tai, kad Tarnyba nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde akcentuojamų aspektų.

38. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad teismo sprendimo juridinė galia prilygsta įstatymui, todėl teismo sprendimų niekas negali nevykdyti (1994 m. birželio 30 d. nutarimas), jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims (1997 m. lapkričio 13 d. nutarimas).

39. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo naujo sprendimo priėmimo dienos (ABTĮ 98 str. 3 d.). Administracinio sprendimo vykdymo tvarka nustatyta ABTĮ 99 straipsnyje.

40. Visuomenės informavimo įstatyme yra apibrėžta žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija ir jos ribos. VIĮ 50 straipsnio (straipsnio redakcija, galiojusi tiek 2020 m. balandžio 8 d. sprendimo (nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2021 m. sausio 31 d.), tiek Sprendimo (nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) priėmimo metu) 1 dalyje nurodyta, kad Inspektorius, inter alia (be kita ko), atlieka šias funkcijas: 1) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo; 2) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse; 3) nagrinėja duomenų subjektų pagal Reglamento (ES) 2016/679 77 straipsnio 1 dalį pateiktus skundus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, Inspektorius gali priimti sprendimą: įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti (VIĮ 50 str. 3 d. 1 p.); reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją (VIĮ 50 str. 3 d. 2 p.); atsisakyti nagrinėti skundą (pareiškimą) (VIĮ 50 str. 3 d. 8 p.).

41. Byloje nustatyta, jog pareiškėja su patikslintu skundu kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą dėl visuomenės informavimo priemonėje (2018 m. gruodžio 7 d. paskelbtose Publikacijose) paskleistos galbūt tikrovės neatitinkančios, jos garbę ir orumą žeminančios, privataus gyvenimo apsaugą pažeidžiančios informacijos bei asmens duomenų paskelbimo, t. y. dėl tikėtino VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nekyla ginčas dėl to, jog pareiškėja dėl Publikacijose paskelbtos informacijos į atsakovą kreipėsi laiku, per protingą terminą nuo Publikacijų paskelbimo dienos.

42. Inspektorius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, priėmė 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą dėl Publikacijose paskelbtos informacijos pripažino iš dalies pagrįstu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimu panaikino Inspektoriaus 2020 m. balandžio 8 d. sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta pripažinti pareiškėjos skundą iš dalies pagrįstu, įspėti UAB „Naujienų centras“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimų bei reikalauti pašalinti pažeidimus iš publikacijos „Turtingiausios Lietuvos moterys: kas jos tokios?“ (www.alfa.lt, 2018 m. gruodžio 7 d.), pareikšti papeikimą UAB „Naujienų centras“ dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto ir 6 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimų, ir grąžino Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai šią pareiškėjos skundo dalį nagrinėti iš naujo. Inspektorius Sprendimu, vadovaudamasis VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktais, 3 dalies 8 punktu, ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalimi ir 27 straipsnio 1 dalies 8 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą.

43. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo nekvestionuojantis įsiteisėjusio teismo sprendimo ir nutarties privalomumo, tačiau, gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą su konkrečiais įpareigojimais (pavyzdžiui, nustatyti, ar pareiškėja yra viešasis asmuo, ar jos asmens duomenų paskelbimas galėjo prisidėti prie viešojo intereso diskusijos, papildyti atliktą tyrimą, nustatyti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir pan.), jis nesiėmė jokių priemonių įvykdyti teismo nurodymus, kuriuos tinkamai įgyvendinus pareiškėjos dar 2019 m. paduotas skundas dėl viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) veiksmų teisėtumo būtų baigtas nagrinėti. Vietoje to Inspektorius priėmė Sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundo dalį dėl jos galbūt pažeistų neturtinių teisių (garbės ir orumo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą ar teisės į tinkamą asmens duomenų apsaugą) (VIĮ 50 str. 1 d. 1–3 p.) VIĮ 50 straipsnio 3 dalies 8 punkto pagrindu, vadovaudamasis poveikio priemonių skyrimo senatį reglamentuojančiomis nuostatomis. Tokiu būdu atsakovas atsisakė vykdyti teismo sprendimą, kurio juridinė galia prilygsta įstatymui, paneigė pareiškėjos, laiku padavusios skundą dėl viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) veiksmų, įstatymų garantuotas teises į tinkamą jos skundo nagrinėjimą pagal žurnalistų etikos inspektoriaus kompetenciją. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustačius, jog teismo sprendimo vykdymas yra tiesiogiai susijęs su asmens pažeistų subjektinių teisių ir interesų gynyba, teismo sprendimo vykdymo privalomumas negali būti paneigtas administracinių paslaugų (kompetencijos) įgyvendinimu, atsakovo atsisakymas nagrinėti pareiškėjos skundo dalį, kurią išnagrinėti įpareigojo teismas, yra nepagrįstas.

44. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika bylose dėl 2 metų senaties termino taikymo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytų nutarčių ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa. Nagrinėjamo ginčo dalykas – viešojo administravimo subjekto (atsakovo) atsisakymas vykdyti teismo sprendimą. Atsakovas, tik įvykdęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendime pateiktus nurodymus ir pagal savo kompetenciją priėmęs VIĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sprendimą, užbaigs pareiškėjos laiku paduoto skundo dėl galimo jos neturtinių teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, kuri nebuvo baigta dėl teismo sprendimu nustatytų atsakovo atlikto tyrimo trūkumų.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymo vertinimas, šiuo konkrečiu atveju, atsakovo teisinės padėties nekeistų (atsakovo veiksmų neteisėtumas, atsisakant vykdyti teismo sprendimą, konstatuotas). Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo ir teisėtumo.

46. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis