ce299fb3-c633-4f74-a98c-e4922209338a · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1905-258/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-11103-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 73.2.6.1;121.14; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 31 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo M. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M.

S. ieÅ¡kinį atsakovui UADB “Industrijos garantas” dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, tretieji asmenys A. A., I. A., ir n u s t a t ė :I. Ginčo esmė  IeÅ¡kovas Marius Survila kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 3 451,04 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 6 proc. delspinigius nuo ieÅ¡kinio sumos nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant 200 Lt nepriklausomų ekspertų iÅ¡vadai apmokėti. Nurodo, kad 2011-06-01, apie 17 val. 30 min., Gedvydžių g., Vilniuje, į A.

S. vairuojamÄ ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ deÅ¡inės pusės atsitrenkė trečiojo asmens I. A. vairuojamas automobilis Opel Astra, valst. Nr.(duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio, todėl policija nebuvo kviečiama, o įvykio vietoje buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija. Kadangi trečiojo asmens automobilis buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu pas atsakovÄ UADB “Industrijos garantas”, ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ dėl draudimo iÅ¡mokos.

Pasak ieÅ¡kovo, atsakovas nepagrįstai atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į nepriklausomus ekspertus, kurie apskaičiavo, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontas kainuos 3 451,04 Lt.Atsakovas UADB “Industrijos garantas” atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Pasak atsakovo, transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja nesilaikė Kelių eismo taisyklių 120 punkto reikalavimo duoti keliÄ iÅ¡ deÅ¡inės artėjančiai transporto priemonei, todėl yra kalta dėl eismo įvykio.

Atsakovas taip pat nesutiko su ieÅ¡kovo nurodytu žalos dydžiu, nes ieÅ¡kovas padarytÄ Å¾alÄ apskaičiavo pagal naujų originalių dalių kainas, neatsižvelgdamas į nusidėvėjimÄ . Pažymėjo, jog atsakovas apskaičiavo padarytÄ Å¾alÄ , kuri siekia 2 116,80 Lt, tačiau atsakovo teigimu, įvykis yra nedraudžiamasis, todėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėti neturi pagrindo. Nurodo, jog kadangi atsakovas apskaičiavo žalos dydį, ieÅ¡kovo reikalavimas atlyginti nepriklausomo vertintojo samdymo iÅ¡laidas yra nepagrįstas.

Trečiasis asmuo I. A. su ieÅ¡kiniu nesutiko, palaikė atsakovo nurodytus argumentus ir prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad iÅ¡kart po įvykio, bÅ«dama stresinėje situacijoje, dėl suklydimo nepagrįstai prisiėmė atsakomybę už eismo įvykį. Kadangi ji turėjo iÅ¡vykti, eismo įvykio deklaracijÄ draudimui užpildė jos motina.Trečiasis asmuo A. A. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ji savo vardu užpildė eismo įvykio deklaracijÄ ir patvirtino savo kaltę dėl eismo įvykio, tačiau automobilį nurodė, jog automobilį vairavo ne ji, o jos dukra I.

A. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto 1-as apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieÅ¡kovo M. S. ieÅ¡kinį atmetė. IÅ¡ byloje esančios eksperto iÅ¡vados, teismas nustatė, jog dėl eismo įvykio kalta automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja A. S. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiais, jog jo automobilis važiavo pravažiavimo keliu, raudonos linijos žymi aikÅ¡telės ribas ir nurodė, jog Eismo organizavimo skyriaus 2012-05-31 raÅ¡te nurodyta, kad transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telė ir privažiavimo kelias prie minėtų pastatų yra už Gedvydžių g. raudonųjų linijų ir patenka į kiemų teritorijÄ .

Pirmosios instancijos teismas sutiko su ekspertės teiginiais, kad jeigu eismas teritorijoje nėra organizuotas, vairuotojas negali žinoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento brėžinių. Konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog Opel Astra vairuotoja pažeidė KET 106 punkto reikalavimus ir nustatė, jog automobilio Opel Astra valdytoja dėl suklydimo prisiėmė kaltę dėl eismo įvykio, todėl atsakovas pagrįstai pripažino įvykį nedraudžiamuoju ir atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovui.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai Apeliantas Marius Survila pateikė apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, jog draudikas, spręsdamas draudimo iÅ¡mokos klausimÄ privalo besÄ lygiÅ¡kai vadovautis asmens atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ pripažinimu. Pažymi, kad Å¡iuo atveju trečiasis asmuo A. A. pasirašė eismo įvykio deklaracijÄ , bÅ«dama sÄ moninga ir be jokios prievartos, įvertinusi situacijÄ , taip pat, jog automobilį vairavo jos dukra, kuriai negaliojo civilinės atsakomybės draudimas ir ji negalėjo vairuoti automobilio.

Pasak apelianto, būtent iš foto nuotraukų akivaizdu, kad stovėjimo aikštelės ribos apibrėžtos stovėjimo vietomis, kurios neužima kelio juostos vedančios iki gyvenamųjų namų kvartalo. Pažymi, jog kito kelio iki šių namų nėra, todėl byloje esančioje savivaldybės pažymoje ir nurodyta, kad tai yra kelias iki gyvenamųjų namų, o ne stovėjimo aikštelė. Apelianto teigimu, teismas nevertino aplinkybės, jog apelianto sutuoktinė bei trečiasis asmuo A. A. gyvena šiame rajone ir joms gerai žinoma važiavimo tvarka.

Nurodo, jog teismas nepagrįstai vadovavosi vien eksperto iÅ¡vada, kuri ne tik kad nekompetentinga, bet joje neįvertintos esminės aplinkybės, trečiojo asmens vairuojamo automobilio kaltė dėl autoavarijos. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog pakartotinai iÅ¡kvietus ekspertÄ apklausai ir pateikus jam duomenis bei foto nuotraukas apie aikÅ¡telės ribas ir keliÄ link gyvenamų namų, jis nesugebėjo logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti, kodėl jis apibrėžtas stovėjimo vietomis aikÅ¡telės ribas nelaiko aikÅ¡telės ribomis, o keliÄ Ä¯traukia į aikÅ¡telės ribas.

Nurodo, jog vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti bus saugu ir duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams, o trečiasis asmuo tuo neįsitikino. Apelianto manymu, teismas neturėjo jokio pagrindo vadovautis nepagrįsta eksperto iÅ¡vada, kuri prieÅ¡tarauja, ne tik kad KET reikalavimams, bet ir logiÅ¡kam bei protingam supratimui.Atsakovas UADB „Industrijos garantas“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Atkreipia dėmesį, jog 2011-05-17 Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros posėdyje patvirtintoje pozicijoje „Dėl eismo įvykio deklaracijoje iÅ¡reikÅ¡to asmens atsakomybės už eismo įvykį metu padarytÄ Å¾alÄ pripažinimo įrodomosios vertės” taip pat nurodoma, kad spręsdamas, ar eismo įvykio metu dalyvio pripažinta atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ laikyti nustatyta, draudikas turėtų įsitikinti, jog Å¡io fakto pripažinimas atitinka įvykio aplinkybes ir nėra pareikÅ¡tas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesÄ .

Nurodo, jog gauta eksperto iÅ¡vada patvirtino, kad apeliantui priklausančio automobilio vairuotojos veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui. Atsakovo manymu, teismas priimdamas sprendimÄ , visapusiÅ¡kai analizavo ir vertino visus byloje esančius įrodymus ir priėmė objektyvų, pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ - atmetė apelianto ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , kadangi trečiasis asmuo kaltę dėl eismo įvykio prisiėmė dėl suklydimo, atitinkamai atsakovui nekyla pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokos apeliantui.Tretieji asmenys A.

A. ir I. A. atsiliepimų į apeliacinį skundÄ per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti pagrindu peržengti pateikto apeliacinio skundo ribas, todėl bylÄ apeliacinės instancijos teismas nagrinėja apeliacinio skundo ribose, jų neperžengdamas.Tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, kai Å¡alys skirtingai traktuoja važiavimo tvarkÄ eismo įvykio vietoje. Apeliantas, apeliaciniame skunde kelia įrodymų vertinimo, jų pakankamumo bei jų vertinimo kaip visumos klausimus. Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu bei apelianto apeliaciniu skundu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė draudimo iÅ¡mokos priteisimÄ reglamentuojančias teisės normas, tinkamai ir teisingai iÅ¡tyrė faktines bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus.Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v.

UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprÅ«pinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.).Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentÄ , kad draudikas, spręsdamas draudimo iÅ¡mokos klausimÄ privalo besÄ lygiÅ¡kai vadovautis asmens atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ pripažinimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos 2011-05-17 posėdyje patvirtintoje Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos pozicijoje „Dėl eismo įvykio deklaracijoje iÅ¡reikÅ¡to asmens atsakomybės už eismo įvykį metu padarytÄ Å¾alÄ pripažinimo įrodomosios vertės“ nurodoma, kad spręsdamas žalos atlyginimo klausimÄ draudikas ne visais atvejais privalo besÄ lygiÅ¡kai vadovautis asmens atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ pripažinimu.

Draudikas spręsdamas, ar eismo įvykio dalyvio pripažinta atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ laikyti nustatyta, turėtų įsitikinti, jog Å¡io fakto pripažinimas atitinka įvykio aplinkybes ir nėra pareikÅ¡tas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesÄ . Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio iÅ¡mokÄ , nevirÅ¡ijančiÄ Å¡io įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilio Opel Astra valdytoja dėl suklydimo prisiėmė kaltę dėl eismo įvykio, todėl atsakovas pagrįstai pripažino įvykį nedraudžiamuoju ir atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovui.Apelianto argumentai, jog pirmos instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad apelianto sutuoktinė bei trečiasis asmuo A. A. gyvena rajone, kuriame įvyko autoįvykis ir, kad joms yra gerai žinoma važiavimo tvarka atmestini kaip nepagrįsti, kadangi gyvenimas rajone, kuriame įvyko autoįvykis nereiÅ¡kia, jog galima to rajono gyventojus laikyti gerai žinančius kelių eismo taisykles.

Apeliacinio skundo argumentai dėl eksperto iÅ¡vados nekompetentingumo, esminių aplinkybių neįvertinimo, jos prieÅ¡taravimo ne tik KET reikalavimams, bet ir logiÅ¡kam bei protingam supratimui vertinami kaip nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ , savo nutartyse yra pasisakęs, kad eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma. Ji turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu (CPK 218 straipsnis), t. y. ekspertizės iÅ¡vada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų Å¡altinio, vertinimo kasacinis teismas yra suformavęs teisės aiÅ¡kinimo praktikÄ , pagal kuriÄ konkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti paneigti, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo.

Pagrindas atmesti kaip įrodymÄ eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį gali bÅ«ti tai, kad ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, kad iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kad iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali bÅ«ti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi didesnės įrodomosios galios.

Kita vertus, ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų Å¡altiniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Ž. v. J. A. V., bylos Nr. 3K-3-733/2002; kt.). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs teismo paskirtos autotechninės ekspertizės aktÄ , vadovaudamasis proceso teisės normų nustatytomis ir teismų praktikos iÅ¡plėtototomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, konstatuoja, kad ekspertės L.

L. iÅ¡vada yra pagrįsta, kompetentinga, joje yra įvertintos esminės aplinkybės, ji ne tik neprieÅ¡tarauja KET reikalavimams, bet ir logiÅ¡kam bei protingam supratimui, todėl ieÅ¡kovas neįrodė, kad ekspertizės aktas turi tam tikrų trÅ«kumų. IÅ¡ byloje esančios eksperto iÅ¡vados nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga kilti eismo įvykiui. Ekspertizę atlikusi Lietuvos tiesmo ekspertizės centro ekspertė L.

L. nustatė, kad eismo įvykis įvyko automobilių stovėjimo aikÅ¡telės teritorijoje. Tai patvirtina ir Eismo organizavimo skyriaus 2012-05-31 raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telė ir privažiavimo kelias prie minėtų pastatų yra už Gedvydžių g. raudonųjų linijų ir patenka į kiemų teritorijÄ (b.l. 124). Teismo posėdyje ekspertė L. L. paaiÅ¡kino, kad minėtas raÅ¡tas tik patvirtina jos iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykis įvyko teritorijoje, o ne gatvėje ar kelyje, o ar ta teritorija yra kiemas, ar automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės (b.l. 152).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su ekspertės teiginiu, kad jeigu eismas teritorijoje nėra organizuotas, vairuotojas negali žinoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento brėžinių. Eksperto išvada atlikta remiantis vairuotojų pateiktomis eismo įvykio schemomis (b.l. 33-34), eismo įvykio vietos fotonuotraukomis (b.l. 35-40, 59). Iš byloje esančios vaizdinės medžiagos matyti, kad eismo įvykio vietoje automobilių važiavimo trajektorijų sankirtoje nėra įrengta jokių ženklų ar pažymėta horizontalių kelio ženklinimų, išskyrus pažymėtas stovėjimo vietas automobiliams.

Pagal KET 120 punktÄ , kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Å¡iose taisyklėse neaptarta, keliÄ privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iÅ¡ deÅ¡inės. Taigi ieÅ¡kovo argumentas, kad jo automobilis turėjo pirmenybės teisę važiuoti, pirmos instancijos teismo buvo pagrįstai atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi eksperto iÅ¡vada, kuri patvirtina, kad dėl eismo įvykio kalta automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja A.

S., nes vairuotojų nurodytoje situacijoje automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas turėjo duoti keliÄ automobilio Opel Astra vairuotojui, kuris artėjo jam iÅ¡ deÅ¡inės, o automobilio Opel Astra vairuotojas, iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, kada automobilis (duomenys neskelbtini) sudarė jam kliÅ«tį, turėjo stabdyti savo automobilį. Automobilis Opel Astra priekiniu deÅ¡iniu kampu atsitrenkė į jam iÅ¡ kairės judančio automobilio (duomenys neskelbtini) priekines deÅ¡inės pusės dureles (b.l. 78-80).

Pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė iÅ¡kovo argumentus, kad automobilio Opel Astra, valst. Nr. CDP 837, vairuotoja pažeidė KET 106 punktÄ , kuris numato, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Remiantis ekspertės iÅ¡vadoje pateiktais duomenimis, kad dėl duomenų stokos negalima spręsti, ar automobilio Opel Astra vairuotoja turėjo techninę galimybę laiku sustabdyti automobilį ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu (duomenys neskelbtini).

Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių eismo įvykio aplinkybes, byloje nėra pateikta, todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog Opel Astra vairuotoja pažeidė KET 106 punkto reikalavimus.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykio vietos schema (b.l. 33-34), eismo įvykio vietos fotonuotraukos (b.l. 35-40, 59), teismo paskirtas autotechninės ekspertizės aktas (b.l. 78-80), trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai, transporto priemonių apgadinimai bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A.

S., vairuodama automobilį teritorijoje, nedavė kelio automobiliui artėjančiam iÅ¡ deÅ¡inės, atsitrenkė į jį ir tokiu bÅ«du apgadino abu automobilius ((duomenys neskelbtini) ir Opel Astra). Teismas teisingai vadovavosi KET 120 punkte nustatyta bendra taisykle, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka nėra aptarta, keliÄ privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iÅ¡ deÅ¡inės. Å i taisyklė galioja nereguliuojamose lygiareikÅ¡mių kelių sankryžose, taip pat situacijose, kai persirikiuoti vienu metu ketina kelios transporto priemonės ir kitais atvejais, kurių KET nereglamentuoja.

Šis punktas yra svarbus uždarose teritorijose, aikštelėse prie parduotuvių, keliuose, kur nėra kelio ženklų arba kelio ženklai nukritę, todėl labai svarbu važiuojant tokiose teritorijose ar nepažymėtuose keliuose vadovautis šiuo punktu. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad teritorijoje, esančioje prie parduotuvės “Maxima”, esančios adresu Gedvydžių g. 17, Vilniuje, yra daug važiuojamųjų dalių susikirtimo vietų, kuriose važiavimo tvarka (pirmumas) nėra sureguliuota.

Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai Å¡ioje teritorijoje transporto eismas turi vykti pagal KET 120 punkto nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas nesutikdamas dėl autoįvykio kaltinnko, t. y. dėl to kuris vairuotojas kaltas dėl įvykusio autoįvykio, turėjo teisę skųsti kaltininko nustatymo klausimÄ administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nustatyta tvarka. Kadangi ieÅ¡kovas Å¡ito nepadarė, tai teismas pagrįstai vertina, kad ieÅ¡kovas sutiko su kalte, t. y. pripažino kad dėl įvykusio autoįvykio yra kalta automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja A.

S.. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 320 str., 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu, LR CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str. teismas nutaria: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                                     Rita Kisielienė