2020-02-13 Nr. AB-3208-4-45-3-00016-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3584-629/2020

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00016-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant asmeniui be pilietybės G. D. P. (G. D. P.), jo atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei S. S.,

vertėjai S. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl asmens be pilietybės G. D. P. (G. D. P.) sulaikymo Užsieniečių registracijos centre termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – Užsieniečių registracijos centras) kreipėsi į teismą su 2020 m. sausio 8 d. teikimu Nr. (21/26)-7K-27 „Dėl asmens be pilietybės G. D. P. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre pratęsimo“ (toliau – ir Teikimas), kuriame prašė pratęsti asmens be pilietybės G. D. P. (G. D. P.) (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. balandžio 18 d.

2. Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad 2019 m. liepos 18 d. iš Baltarusijos Respublikos (toliau – ir Baltarusija) traukiniu „Minskas–Vilnius“ į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kenos pasienio užkardą (toliau – ir Kenos pasienio užkarda) atvyko asmuo be pilietybės Užsienietis, kuris pateikė Baltarusijos Respublikoje išduotą kelionės dokumentą su žyma apie deportaciją, taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, kurio galiojimo laikas baigėsi 2008 m. kovo 31 d., bet nebuvo pateikti dokumentai, leidžiantis atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. 2019 m. liepos 18 d. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje, tą pačią dieną buvo sulaikytas 48 val., vėliau Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimu sulaikytas 3 mėnesiams iki 2019 m. spalio 21 d. Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. spalio 19 d. sprendimu Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nusprendė nagrinėti iš esmės. 2019 m. liepos 24 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdyba raštu informavo apie Interpolo vykdomą Užsieniečio paiešką bei perspėjimą dėl jo pavojingumo bei keliamos grėsmės visuomenės saugumui. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. spalio 21 d. sprendimu Užsieniečio sulaikymo terminas pratęstas iki 2020 m. vasario 21 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi sutrumpino Užsieniečio sulaikymo terminą iki 2020 m. sausio 18 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Užsieniečių registracijos centras teigė, jog Užsienietis laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, o Departamentas dar nėra priėmęs sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, nes nustatinėjami prieglobsčio prašymo motyvai.

3. Užsienietis paaiškino, kad prašymas pratęsti jo sulaikymą grindžiamas neapibrėžtais spėjimais, Interpolo pažyma ir jos pagrindu į bylą pateikta Kriminalinės policijos pažyma yra nepagrįstos, žemina jo orumą, o įrodymai, kuriais grindžiama Interpolo pažyma, niekada nebuvo jam pateikti, todėl jis neturėjo galimybės Interpolo pateiktų duomenų nuginčyti ar susipažinti su duomenimis, kurių pagrindu tokia pažyma išduota. Užsienietis teigė, kad jo atžvilgiu surengtas sąmokslas, jis yra persekiojamas tiek savo kilmės šalyje, tiek Interpolo pareigūnų. Persekiojimas jo atžvilgiu vykdomas, nes jis, dirbdamas advokatu, įsigijo asmeninį priešą Interpole. Užsienietis nurodė, kad jis Baltarusijoje buvo sulaikytas ilgiau kaip vienerius metus, nes Baltarusijos pareigūnai taip pat vertino Interpolo pažymą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad Interpolas jo neieško, nes nėra išduotas arešto orderis. Užsienietis nurodė, kad jis per buvimo Baltarusijoje laiką nebuvo deportuotas – išduotas savo kilmės šaliai, prieš atvykdamas į Lietuvą jis Baltarusijoje 8 mėnesius turėjo judėjimo laisvę, laikėsi šalies įstatymų ir jokios grėsmės Baltarusijai nekėlė. Užsienietis nurodė, kad kai jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas išvykti iš Baltarusijos, jis geranoriškai pats išvyko ir atvyko į Lietuvą. Jo asmens pasas negaliojo, todėl, atvykęs į Lietuvą, pateikė Baltarusijos institucijų išduotą pažymą. Užsienietis nurodė, kad į Lietuvą atvyko traukiniu ir iš karto pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo ir nepaisant sudėtingų gyvenimo sąlygų laikosi įstatymų.

4. Užsieniečio atstovas prašė panaikinti Užsieniečiui taikomą sulaikymą, kadangi Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas. Nors Užsienietis yra sulaikytas jau 6 mėnesius, jo prašymas suteikti prieglobstį nėra išnagrinėtas. Užsienietis jau sulaikytas maksimaliai leistinam 6 mėnesių terminui, nėra aplinkybių, dėl kurių sulaikymo terminas galėtų būti pratęstas.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. sausio 17 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. liepos 18 d. sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo ir skyrė jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, šios alternatyvios sulaikymui priemonės terminas nustatytas iki 2020 m. balandžio 18 d.

6. Teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 18 d. iš Baltarusijos traukiniu „Minskas–Vilnius“ į Kenos pasienio užkardą atvyko asmuo be pilietybės Užsienietis, kuris pateikė Baltarusijos Respublikoje išduotą kelionės dokumentą, kuriame buvo spaudas „Deportacija“, taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, kurio galiojimo laikas baigėsi 2008 m. kovo 31 d., bet nebuvo pateikti dokumentai, leidžiantis atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. 2019 m. liepos 18 d. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje. Užsienietis 2019 m. liepos 18 d. buvo sulaikytas 48 val., vėliau Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimu sulaikytas 3 mėnesiams iki 2019 m. spalio 21 d. Departamentas 2019 m. spalio 19 d. sprendimu Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nusprendė nagrinėti iš esmės. 2019 m. liepos 24 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdyba raštu informavo apie Interpolo vykdomą Užsieniečio paiešką bei perspėjimą dėl jo pavojingumo ir keliamos grėsmės visuomenės saugumui. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. spalio 21 d. sprendimu Užsieniečio sulaikymo terminas pratęstas iki 2020 m. vasario 21 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi sutrumpino Užsieniečio sulaikymo terminą iki 2020 m. sausio 18 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

7. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas. Teismas analizavo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią prieglobsčio prašytojo sulaikymo atvejus, 5 dalį, kuri įtvirtina aplinkybes, kurios turi būti vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, 114 straipsnio 5 dalį, kurioje įtvirtintas užsieniečio sulaikymo terminas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5787-552/2019 ir konstatavo, kad Užsienietis buvo faktiškai sulaikytas 2019 m. liepos 18 d., todėl jam maksimalus galimas sulaikymo pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį terminas baigiasi 2020 m. sausio 18 d.

8. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo priimtas sprendimas dėl Užsieniečio prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Teismui išėjus priimti sprendimą buvo gautas Departamento 2020 m. sausio 15 d. sprendimas Nr. (15/6-5)12PR-3 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui Užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Teismas darė išvadą, kad Užsieniečio maksimalus galimas sulaikymo pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį terminas baigiasi 2020 m. sausio 18 d., sprendimas dėl jo išsiuntimo nėra priimtas, todėl nėra teisinio pagrindo pratęsti sulaikymo termino.

9. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5787-552/2019 konstatavo, kad byloje esantys duomenys leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad Užsienietis laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Užsieniečio elgesys nuo jo atvykimo į Lietuvos Respubliką, siūlymas leisti jam išvykti į kitą valstybę mainais į prieglobsčio prašymo atsisakymą, prieštaringi prieglobsčio motyvai leidžia pagrįstai įtarti, kad jis gali pasislėpti ar vengti grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo“. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Departamentas priėmė Užsieniečio atžvilgiu neigiamą Sprendimą dėl jo prašymo, darė išvadą, jog neišnyko jau konstatuoti Užsieniečio sulaikymo pagrindai, todėl jam skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

III. 10. Užsieniečių registracijos centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimą ir tenkinti Užsieniečių registracijos centro Teikimą bei pratęsti Užsieniečio sulaikymą trims mėnesiams Užsieniečių registracijos centre.

11. Užsieniečių registracijos centras teigia, jog teismas priėmė skundžiamą sprendimą remdamasis Įstatymo 114 straipsnio 5 dalimi bei taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsieniečių registracijos centras nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir atkreipia dėmesį į Įstatymo 115 straipsnio nuostatoje įtvirtintus jos taikymo atvejus, į Įstatymo 112 straipsnio reglamentavimą bei akcentuoja, kad Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl teismas netinkamai taikė Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį bei 118 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Užsieniečių registracijos centras nurodo, jog Įstatymo 4 straipsnis nustato, kad jokiam užsieniečiui, apie kurį yra informacijos, jog jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nėra suteikiamos jokios privilegijos Lietuvos Respublikoje. Užsieniečių registracijos centras teigia, kad nors formaliai Užsienietis Lietuvos Respublikoje nėra pažeidęs įstatymų, tačiau dėl tam tikrų veikų savo kilmės šalyje jis yra pripažintas pavojingu ir keliančiu grėsmę viešajai tvarkai bei visuomenei, o Interpolo duomenų bazėje jis apibūdinamas kaip pavojingas ir linkęs smurtauti, todėl Užsieniečių registracijos centro teigimu, ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant tiek sulaikymo klausimą, tiek priimant sprendimus dėl Užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje įteisinimo.

12. Užsieniečių registracijos centras taip pat atkreipia dėmesį, kad neigiamas Departamento Sprendimas leidžia daryti išvadą, kad ateityje, palikus šį Sprendimą galioti, Užsienietis negalės likti Lietuvos Respublikoje. Užsieniečių registracijos centras nurodo, kad Užsienietis nesutiko su Departamento Sprendimu ir jį apskundė.

13. Užsienietis atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą iš dalies, t. y. panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Užsieniečių registracijos centro Teikimo netenkinti.

14. Užsienietis teigia, kad jis iš dalies sutinka su Užsieniečių registracijos centro apeliacinio skundo argumentu, kad teismas Užsieniečio atžvilgiu nepagrįstai pritaikė Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes Užsieniečio byloje yra duomenys, su kuriais jis kategoriškai nesutinka ir jų nepripažįsta, t. y. kad Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia tariamą grėsmę visuomenės saugumui. Užsienietis teigia, kad teismas pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį negalėjo jam skirti alternatyvios sulaikymui priemonės ir šiuo aspektu teismo sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas.

15. Užsienietis akcentuoja, kad teismui tenkinus Užsieniečių registracijos centro Teikimą ir pratęsus Užsieniečio sulaikymo terminą, jis akivaizdžiai viršys Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatytą maksimalų 6 mėnesių sulaikymo terminą. Užsienietis pabrėžia, kad teismas turėjo priimti sprendimą Užsieniečių registracijos centro Teikimo netenkinti ir sulaikymo termino nepratęsti, kadangi tam nebuvo jokio teisinio pagrindo, o tokiu atveju, vadovaujantis Įstatymo 79 straipsnio 1 dalimi, Užsienietis būtų apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre (netaikant judėjimo laisvės apribojimų) Departamento sprendimu.

16. Užsienietis pabrėžia, kad Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nėra numatyta išimtis pratęsti užsieniečio ar prieglobsčio prašytojo sulaikymo terminą dėl to, jog yra duomenų, kad jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje keltų grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

17. Užsienietis nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 29 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. A-3519-968/2020, kurioje buvo duomenų, jog prieglobsčio prašytojas galimai kelia grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau, nepaisant to, konstatavo, jog nėra pagrindo taikyti Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatytą pagrindą.

18. Užsieniečių registracijos centro įgaliota atstovė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdžio metu palaikė Teikime ir apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją bei akcentavo, kad teismas negalėjo taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, nes Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl buvo pagrindas pratęsti Užsieniečio sulaikymą trims mėnesiams Užsieniečių registracijos centre.

19. Užsienietis ir jo atstovas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus. Užsienietis akcentavo, jog informacija apie jo galimai keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei yra neteisinga, jis jos nepripažįsta ir jau kreipėsi į Interpolą su prašymu patikslinti duomenis, esančius jų duomenų bazėje. Užsienietis taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi priėmė Užsieniečio skundą dėl Departamento Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta suteikti Užsieniečiui pabėgėlio statusą bei papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo termino nepratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Užsieniečių registracijos centras Teikime prašė pratęsti Užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. balandžio 18 d.

22. Pirmosios instancijos teismas Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkino iš dalies ir vadovaudamasis Įstatymo 114 straipsnio 5 dalimi bei 118 straipsnio 2 dalies 2 punktu, skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, šios alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatė iki 2020 m. balandžio 18 d.

23. Užsieniečių registracijos centras apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį bei skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nes Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

25. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečių judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, kad toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

26. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Užsieniečių registracijos centras Teikime vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 2 ir 5 punktais bei 5 dalies 9 punktu. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) įtvirtina, jog kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo Nr. XII-2080 redakcija) 2 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, o to paties straipsnio 4 dalies 5 punktas – kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Grindžiant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo egzistavimą remtasi, be kita ko, to paties straipsnio 5 dalies (2014 m gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 9 punktu, įtvirtinančiu, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.

27. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2080) įvirtinta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą (Įstatymo 114 str. 7 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrindinės demokratinės visuomenės vertybės – prigimtinės teisės į laisvę – ribojimas įstatymu privalo būti reglamentuotas tiksliai, o įstatymo normos – aiškinamos griežtai, t. y. 6 mėnesių terminas pagal galiojantį reglamentavimą gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 12 mėnesių tik tuo atveju, kai vyksta procedūros dėl užsieniečio išsiuntimo ir (ar) yra priimtas sprendimas išsiųsti užsienietį (nesvarbu, ar šis sprendimas yra apskųstas) (žr., pvz.. 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei bylos faktines aplinkybes (nutarties 6 punktas), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog maksimalus galimas Užsieniečio sulaikymo pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį terminas baigėsi 2020 m. sausio 18 d., procedūra dėl užsieniečio išsiuntimo nėra pradėta ir (ar) sprendimas dėl jo išsiuntimo nėra priimtas, todėl nėra teisinio pagrindo pratęsti Užsieniečio sulaikymo termino.

28. Pažymėtina, jog vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas ir skundžiamame sprendime, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5787-552/2019 jau buvo konstatuota, kad Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Atsižvelgdama į nurodytą teisės normą bei šioje byloje nustatytą faktinę aplinkybę dėl Užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Užsieniečiui paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę.

29. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl Užsieniečių registracijos centro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas – Užsieniečiui alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. sausio 17 d. sprendimą pakeisti – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro 2020 m. sausio 8 d. teikimo „Dėl asmens be pilietybės G. D. P. (G. D. P.) sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre pratęsimo“ netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė

Virginija Volskienė