ce291dc6-cfd2-4336-94fa-605ebb3714fe · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. AN2-157-354/2020

Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00166-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

16.9.3; 21.3.3; 21.11.10; 21.11.11.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 10 d.

Å iauliai

Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos J. S. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. spalio 16 d. nutarimo, kuriuo J. S. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 ir 7 dalis 60 Eur bauda, ir

n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarimu J. S. buvo nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį 60 Eur bauda, pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį – 10 Eur bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirta galutinė nuobauda – 60 Eur. J. S. buvo nubausta už tai, kad 2020 m. birželio 22 d. 13.06 val., (duomenys neskelbtini) namu, vairuodama automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį bei sukdama į dešinę neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir dėl to susidūrė su pagrindiniu keliu tiesiai važiavusiu elektriniu paspirtuku. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Å iaulių apygardos teismui pateiktu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta J. S. praÅ¡o panaikinti 2020 m. spalio 16 d. Å iaulių apylinkės teismo nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti.

2.1. Skunde apeliantė teigia, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas formaliai, neiÅ¡samiai, neatsižvelgiant į tai, kad net ir simbolinės nuobaudos paskyrimas jai ateityje sukelia neigiamas juridines ir materialines pasekmes (praranda teisę į materialinės žalos atlyginimÄ , pabrangsta automobilio draudimas).

2.2. Be to, apeliantė nurodo, kad buvo neatsižvelgta į tai, jog elektrinio paspirtuko vairuotojas buvo mažametis, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kuris pagal KET reikalavimus turėjo dviratininko pareigas. Skunde teigiama ir tai, jog nebuvo atsižvelgta, kad iÅ¡važiavimÄ Ä¯ pagrindinę gatvę užstojo krÅ«mai, vaikas judėjo ne pagal taisykles kaire kelio puse ir ji (apeliantė), kaip vairuotoja, neturėjo jokios fizinės galimybės pamatyti kliÅ«tį ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo, tuo labiau kad ne ji vaikÄ partrenkė, o pastarasis taranavo jos vairuojamÄ automobilį, atsitrenkdamas į valstybinį numerį ir kapotÄ . Jei paspirtukas bÅ«tų važiavęs pagal KET reikalavimus deÅ¡iniÄ ja kelio dalimi, joks susidÅ«rimas nebÅ«tų įvykęs.

2.3. Skunde apeliantė nurodo, jog tyrimo metu oficialiai kreipėsi su praÅ¡ymu iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti šį įvykį, kreipiantis į specialistÄ autotechnikÄ , kad jis atsakytų konsultacine tvarka į jos (apeliantės) nurodytus klausimus, tačiau niekas net nebandė nieko tirti ir ekspertams nieko nepateikė. Pažymi, kad teismo posėdžio metu policijos darbuotoja paaiÅ¡kino, jog jie nusprendė jos (apeliantės) praÅ¡ymo prie bylos neprijungti, jo nenagrinėti iÅ¡ viso ir ekspertizės medžiagoje neskirti (teismui dėl to nekilo jokių klausimų).

2.4. Apeliantė pastebi ir tai, kad su administracinės bylos medžiaga nebuvo supažindinta, tik prieÅ¡ priimant nutarimÄ buvo paskelbtas bylos dokumentų sÄ raÅ¡as. Be to, teismas nutarime pripažįsta ir konstatuoja, jog nukentėjusysis G. G. važiavo kaire kelio puse, nors privalėjo važiuoti arčiau deÅ¡iniojo kelio kraÅ¡to, tačiau teismui dėl to nekilo jokių abejonių, kad tai ir buvo pagrindinė Å¡io autoįvykio kilimo priežastis.

3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybė patrauktos J. S. apeliacinį skundÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato Veiklos skyrius praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, Å¡ioje byloje nustatydamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumÄ , pernelyg sureikÅ¡mino aplinkybę, jog J. S. vairuojamas automobilis važiavo Å¡alutiniu keliu, neatsižvelgė į kito eismo įvykio dalyvio atliktus veiksmus, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad J. S. veikoje yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalyse, požymių.

5.1. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

5.2. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti keliÄ pradedant važiuoti, įvažiuojant į keliÄ , persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymÄ , to paties straipsnio 7 dalyje – už kelių eismo taisyklių pažeidimus, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytus (Å¡iuo atveju už eismo įvykio sukėlimÄ ). Taigi, siekiant asmenį patraukti atsakomybėn pagal minėtus ANK straipsnius, bÅ«tina nustatyti, kad bÅ«tent atsakomybėn traukiamas asmuo padarė kelių eismo taisyklių pažeidimÄ ir padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas nulėmė eismo įvykio kilimÄ .

5.3. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai nustatė bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tačiau netinkamai jas įvertino teisės aktų, reglamentuojančių eismo dalyvių teises ir pareigas, kontekste. Pažymėtina, jog byloje pagrįstai nustatyta, kad: J. S. vairuojamas automobilis važiavo Å¡alutiniu keliu, ketino sukti į deÅ¡inę, kai pradėjus manevrÄ Ä¯ J. S. vairuojamo automobilio priekio deÅ¡inę pusę atsitrenkė nukentėjusysis; mažametis nukentėjusysis G. G., neprižiÅ«rint suaugusiajam, važiavo pagrindinio kelio kaire puse, vairuodamas elektrinį paspirtukÄ . Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog dėl Å¡ių aplinkybių byloje nėra jokio ginčo ir abejonių (apylinkės teismo posėdžio metu Å¡ias aplinkybės pripažino J. S., nukentėjusysis G. G., jo atstovė E. G.), todėl Å¡iuo atveju bÅ«tina įvertinti nustatytas aplinkybes eismo dalyviams keliamų reikalavimų kontekste.

5.4. J. S. buvo inkriminuoti Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 101 punktų pažeidimai. Pagal KET 9 punktÄ eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti. KET 101 punkte numatyta, kad, prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, jog tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Apygardos teismas pažymi, jog automobilio vairuotojas pagal KET 101 punkto reikalavimus iÅ¡ tiesų turi praleisti pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones, tačiau tuo pačiu metu turi visiÅ¡kai pagrįstÄ lÅ«kestį tikėtis, kad ir kiti eismo dalyviai laikysis KET reikalavimų, jų Å¡iurkščiai nepažeis.

5.5. Apygardos teismas šiuo atveju įvertina ir reikalavimus, kurie yra aktualūs vertinant G. G. veiksmus.

5.5.1. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Ä®statymas) 3 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje eismas keliais vyksta deÅ¡ine kelio puse (analogiÅ¡kai nurodyta KET 99 punkte). Ä®statymo 2 straipsnyje numatyta, jog motorinis dviratis – transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad važiuoti važiuojamÄ ja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų, o iÅ¡klausiusiems Å vietimo ir mokslo ministerijos nustatytÄ mokymo kursÄ ir turintiems mokyklos iÅ¡duotÄ pažymėjimÄ , – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims, prižiÅ«rint suaugusiajam, važiuoti važiuojamÄ ja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims, gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas (KET 55 punkte įtvirtintas analogiÅ¡kas reikalavimas).

5.5.2. Pagal KET 57 punkto reikalavimus, važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat, kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. KET 66 punkte numatyta imperatyvi taisyklė, jog KET nustatyti reikalavimai dviračių vairuotojams taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams.

5.6. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusysis G. G. įvykio metu vairavo elektrinį paspirtukÄ . Kadangi byloje nėra duomenų apie konkrečiÄ paspirtuko galiÄ , teismas vertina, jog elektrinio paspirtuko galia buvo ne didesnė nei 1 kW ir jo didžiausias projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, todėl toks paspirtukas, pagal anksčiau nurodytus teisės aktus, laikytinas motoriniu dviračiu. Taigi, Å¡iuo atveju G. G., kaip eismo dalyviui, buvo privaloma laikytis reikalavimų, keliamų dviračių vairuotojams, kurių Å¡iuo atveju buvo akivaizdžiai nesilaikyta.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bÅ«tent reikalavimų, numatytų dviračių, o ne automobilių vairuotojams, nesilaikymas, buvo pagrindinė priežastis, nulėmusi eismo įvykio kilimÄ , kadangi mažametis nukentėjusysis, kuris įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vairavo elektrinį paspirtukÄ neprižiÅ«rimas suaugusiųjų (KET 55 punktas) ir nors važiavo pagrindiniu keliu, tai darė Å¡iurkščiai pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. važiavo prieÅ¡ eismo kryptį, kaire eismo juostos puse (KET 99), todėl automobilio vairuotoja atlikdama manevrÄ (sukdama į deÅ¡inę pusę) neturėjo jokios galimybės numatyti, kad jos važiavimo kryptimi gali netikėtai atsirasti kitas eismo dalyvis, kurio pagal KET reikalavimus apskritai negalėjo bÅ«ti.

Tuo pačiu apygardos teismas įvertina ir įvykio vietos specifikÄ , buvusį matumÄ , t. y. norint įvažiuoti iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį ir pasukti į deÅ¡inę pusę matomumÄ Ä¯ deÅ¡inę pusę itin riboja deÅ¡inėje pusėje esanti gyvatvorė (b. l. 18–19), be to, Å¡alutinis kelias yra žemiau nei pagrindinis. Pastebėtina ir tai, kad įvykio vietos fotonuotraukos rodo, kad J. S. dar mėgino stabdyti ir iÅ¡vengti eismo įvykio, jos stabdymo kelias buvo itin mažas (b. l. 4, 17), tačiau net ir greitai sureagavus į esamÄ situacijÄ J.

S. neturėjo realios galimybės iÅ¡vengti eismo įvykio bÅ«tent dėl paspirtuko vairuotojo padarytų KET pažeidimų. Esant nurodytoms aplinkybės, darytina neabejotina iÅ¡vada, kad paspirtuko vairuotojui nepažeidus KET reikalavimų ir važiavus deÅ¡ine kelio puse, kaip tai numato KET reikalavimai, J. S. bÅ«tų saugiau įvažiavusi į pagrindinį keliÄ , pasukusi į deÅ¡inę ir eismo įvykio nebÅ«tų įvykę, todėl automobilio vairuotojos J. S. veiksmai nelaikytini nei neteisėtais, nei pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi.

5.7. Teismas privalo nustatyti visus bÅ«tinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius, nesant nors vieno iÅ¡ jų administracinio nusižengimo bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta. Nagrinėjamu atveju, įvertinus įrodymų visumÄ pripažintina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog J. S. veiksmuose yra ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalyse numatytų administracinių nusižengimų sudėties požymių.

5.8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje J. S. veiksmų negalima traktuoti kaip pavojingų veikų, atitinkančių administracinių nusižengimų, už kuriuos numatyta administracinė nuobauda, požymius. J. S. veikoje nesant administracinių nusižengimų požymių, o konkrečiai objektyvių sudėties požymių – neteisėtumo ir priežastinio ryšio, pradėtoji administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra panaikinamas administracinio nusižengimo byloje, kurioje J. S. yra nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalis, nes J. S. veikoje nėra administracinių nusižengimų požymių. Atsižvelgiant į tai, kad J. S. atžvilgiu administracinė teisena nutraukiama, apygardos teismas dėl kitų apeliantės skundo argumentų nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a:

panaikinti Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. spalio 16 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teisenÄ J. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 ir 7 dalis nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ .

Teisėja Nijolė Matuzevičienė