ce28db8a-8def-40f1-ad06-6c875766bb80 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-527-178/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00232-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.5.; 2.6.6.2.; (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 29 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Romualdos Janovičienės ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilnista“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilnista“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl iÅ¡ankstinių mokėjimų įskaitymo pripažinimo neteisėtais ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“ ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ra.

             Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje sprendžiamas klausimas dėl šalių tarpusavio atsiskaitymo teisėtumo. Ieškovė BUAB „Vilnista“ (ieškinio padavimo metu RUAB „Vilnista“) pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus vandenys“, prašydama:

1) pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais atsakovės pagal 2011 m. lapkričio 18 d. Rangos sutartį Nr. 2011-11/18 „Vandentiekio ir nuotekų renovacija ir statyba Salininkuose“ (toliau – Sutartis 1) atliktus iÅ¡ankstinio mokėjimo įskaitymus laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d. pagal 2013 m. gegužės mėn. suvestinį (supaprastintÄ ) atliktų darbų aktÄ Nr. 8, 2013 m. liepos mėn. suvestinį (supaprastintÄ ) atliktų darbų aktÄ Nr. 9, 2013 m. rugsėjo mėn. suvestinį (supaprastintÄ ) atliktų darbų aktÄ Nr. 10, 2013 m. spalio mėn. suvestinį (supaprastintÄ ) atliktų darbų aktÄ Nr. 11, 2013 m. lapkričio mėn. suvestinį (supaprastintÄ ) atliktų darbų aktÄ Nr. 12, iÅ¡ viso 212 562,57 Eur sumai;

2) pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais atsakovės pagal 2011 m. lapkričio 23 d. Rangos sutartį Nr. 2011-11/23 „Vandentiekio ir nuotekų sistemų iÅ¡vystymas BuivydiÅ¡kėse, vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungimas prie Vilniaus miesto tinklų“ (toliau – Sutartis 2) atliktus iÅ¡ankstinio mokėjimo įskaitymus laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d. pagal 2013 m. liepos mėn. suvestinį (supaprastintÄ ) atliktų darbų aktÄ Nr. 6, 2013 m. spalio mėn. suvestinį (supaprastintÄ ) atliktų darbų aktÄ Nr. 7, iÅ¡ viso – 238 501,82 Eur sumai;

3) iÅ¡ atsakovės priteisti 451 207,75 Eur nuostolius, 6 proc. procesinių palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad ieÅ¡kovė kaip rangovė ir atsakovė kaip užsakovė sudarė Sutartį 1 (kaina 9 046 221,92 Lt) ir Sutartį 2 (kaina 6 397 222,82 Lt). Pagal Sutarčių Bendrųjų sÄ lygų 14.2 punktÄ atsakovė atliko 30 proc. sutarties kainos be PVM dydžio iÅ¡ankstinius mokėjimus, t. y. pagal Sutartį 1 – 2 242 864,94 Lt (649 578,59 Eur) ir pagal Sutartį 2 – 1 586 088,30 Lt (459 362,92 Eur).

Å alys susitarė, kad iÅ¡ankstinis mokėjimas bus grÄ Å¾inamas iÅ¡skaitant iÅ¡ tarpinių mokėjimų ne daugiau kaip 40 proc. tarpinio mokėjimo pažymos sumos (Bendrųjų sutarties sÄ lygų 14.2 (a) ir 14.2 (b)). Už atliktus darbus atsakovė su ieÅ¡kove atsiskaitinėjo taip, kaip buvo numatyta Sutartyse. Nespėjus galutinai įvykdyti Sutarčių, ieÅ¡kovė susidÅ«rė su finansiniais sunkumais, dėl ko akcininkai priėmė sprendimÄ dėl jos reorganizavimo. 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi UAB „Vilnista“ iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla (įsiteisėjo 2013 m. gegužės 1 d.).

Po restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovė tęsė veiklÄ , taip pat ir Sutarčių su atsakove vykdymÄ . Laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d. (iki restruktÅ«rizavimo plano patvirtinimo) atsakovė, atlikdama tarpinius mokėjimus už pagal Sutartį 1 ir Sutartį 2, panaudojo (užskaitė) buvusias iÅ¡ankstinio mokėjimo sumas, taip patenkindama savo kaip kreditorės reikalavimus. Tokiu bÅ«du atsakovė einamÄ sias sÄ skaitas apmokėjo 60 proc. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d. be teismo leidimo atliko Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo (toliau – Ä®RÄ®) 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte draudžiamÄ veiksmÄ â€“ mokėjimų įskaitymÄ , taip sumažindama savo kreditorinį reikalavimÄ , pažeisdama Ä®RÄ® normÄ bei kitų įmonės kreditorių interesus.

Dėl minėtų atsakovės veiksmų ieÅ¡kovė patyrė 451 207,75 Eur nuostolių. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinio netenkino.Teismas sprendė, kad kvalifikuojant Å¡alių teisinius santykius svarbu nustatyti, ar ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d.) atsakovės atlikti veiksmai atitiko prieÅ¡prieÅ¡inių prievolių įskaitymÄ . Teismas nurodė, kad Å¡alių abipusiai sutartiniai santykiai atsirado iki ieÅ¡kovei restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo Sutarties 1 ir Sutarties 2 pagrindu, bei nustatė, kad ieÅ¡kovei iÅ¡kėlus restruktÅ«rizavimo bylÄ Å¡alių sutartiniai santykiai tęsėsi.

Sutarties 1 ir Sutarties 2 PasiÅ«lymo priede Nr. 1.1, be kita ko, nustatytos darbų apmokėjimo sÄ lygos: iÅ¡ankstinis užsakovo mokėjimas – iki 30 proc. nuo priimtos sutarties sumos, skirtas iÅ¡ anksto apmokėti dalį pagal Sutartį numatytų darbų; iÅ¡ankstinio mokėjimo grÄ Å¾inimo suma – 40 proc. tarpinio mokėjimo. Sutarties sÄ lygų 14.2 punktas nustato reikalavimus ir rangovei – iÅ¡ankstinis mokėjimas galimas tik rangovei pateikus garantijÄ ar laidavimÄ ; tuo atveju, jei rangovė nepateiktų (nepratęstų) iÅ¡ankstinio mokėjimo garantijos tam tikru sutarties vykdymo laikotarpiu, nustatyta, kad iÅ¡mokėtas iÅ¡ankstinis mokėjimas bus dengiamas sÄ skaitoje/ sÄ skaitose už atliktus Rangos darbus nurodyta mokėtina suma, t. y. rangovei mokėjimai bus atliekami tik visiÅ¡kai padengus jai pervesto iÅ¡ankstinio mokėjimo sumÄ .

Atsakovė vykdė avansinius mokėjimus tol, kol buvo avanso grÄ Å¾inimo laidavimas. Å ios aplinkybės neneigia ir ieÅ¡kovė. Pati ieÅ¡kovė patvirtino, kad, jai iÅ¡kėlus restruktÅ«rizavimo bylÄ , draudimo bendrovė atsisakė pratęsti avanso grÄ Å¾inimo laidavimÄ . Todėl pasibaigus laidavimo galiojimui (2013 m. balandžio 30 d.), atsakovė nebeatliko avansinių mokėjimų (Sutarties sÄ lygų 14.2 punktas) bei vykdė avansinio mokėjimo grÄ Å¾inimus (40 proc.). IeÅ¡kovė nepaneigė atsakovės argumentų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ji vykdė Sutartimis nustatytus darbus, kurie jau buvo atsakovės apmokėti avansiniais mokėjimais.IeÅ¡kovė neįrodinėjo, kad atliko darbų daugiau negu jai buvo apmokėta avansiniais mokėjimais.

Todėl teismas sprendė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d. reikalavimo teisę turėjo tik avansÄ sumokėjusi Å¡alis – atsakovė. Nenustačius tarp ginčo Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų, teismas ieÅ¡kovės argumentus dėl atsakovės atliktų įskaitymų laikė nepagrįstais, taip pat atmetė ieÅ¡kovės argumentus ir dėl Ä®RÄ® 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei restruktÅ«rizuojamos įmonės kitų kreditorių interesų pažeidimo.

Teismui nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, teismas taip pat atmetė ir ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 451 207,75 Eur nuostolių priteisimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų teisiniai argumentai IeÅ¡kovė (toliau ir - apeliantė) apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus bei nepagrįstai sprendė, kad Å¡alys viena kitos atžvilgiu neturėjo prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų.Teismas nepagrįstai nurodė, kad draudimo bendrovė atsisakė pratęsti avanso grÄ Å¾inimo laidavimÄ .

IÅ¡ankstinio mokėjimo grÄ Å¾inimo laidavimo draudimo raÅ¡to terminas pagal Sutartį 2 baigėsi 2013 m. balandžio 30 d., o pagal Sutarties 1 Å¡is terminas nebuvo pasibaigęs ir toliau galiojo. Sprendžiant, ar iÅ¡ankstinio mokėjimo užskaitymai buvo atlikti teisėtai, apeliantės 2013 m. gegužės 17 d. raÅ¡tas atsakovei neturi teisinės galios, nes atsakovė nesuteikė leidimo tęsti darbus pagal Sutartį 2 be laidavimo raÅ¡to; darbai pagal Sutartį 2 nebuvo aktuojami ir mokėjimai nebuvo vykdomi iki kol nebus pateiktas naujas laidavimo raÅ¡tas; apeliantė 2013 m. rugpjūčio 9 d. pateikė atsakovei iÅ¡ankstinio mokėjimo grÄ Å¾inimo laidavimo draudimo raÅ¡tÄ , kuris įsigaliojo nuo 2013 m. rugpjūčio 9 d., ir tik tada atsakovė aktavo darbus - 2013 m. liepos 25 d. suvestinis aktas Nr. 6 pasiraÅ¡ytas 2013 m. rugpjūčio 12 d.

Sutarties sÄ lygų 14.2 punktas numato, kad „Rangovui mokėjimai bus atliekami tik visiÅ¡kai padengus jam pervesto iÅ¡ankstinio mokėjimo sumÄ â€œ, o Å¡iuo atveju mokėjimai buvo atliekami ir tik iÅ¡ dalies dengiami avanso suma. Pagal Sutartį 1 nebuvo pagrindo tiesiogiai vykdyti mokėjimų ir užskaityti 40 proc. avanso sumos tol, kol nebus pateikta garantija. Todėl nebuvo teisinio pagrindo pagal Sutartį 1 atsiskaitinėti už darbus, kol darbais nebus padengta visa avansinio mokėjimo suma. Tas ir nebuvo padaryta.

Mokėjimai nebuvo atliekami ir aktai netvirtinami iki tol, kol apeliantė nepateikė naujo laidavimo raÅ¡to. Sprendime nenurodoma jokių argumentų, dėl kurių teisėtais ir pagrįstais bÅ«tų laikytini atsakovės vykdyti mokėjimai įskaitant avansu sumokėtas sumas pagal Sutartį 1, pagal kuriÄ iÅ¡ankstinio mokėjimo grÄ Å¾inimo laidavimo draudimo raÅ¡to terminas nebuvo pasibaigęs ir toliau galiojo. Todėl nebuvo Sutartyje numatytos sÄ lygos, kuria remdamasi atsakovė galėjo dalimis įskaityti avansinio mokėjimo sumas.

Ginčui aktualiu laikotarpiu apeliantė buvo atlikusi darbų už ženkliai didesnę sumÄ nei nepanaudotų avansinių mokėjimų suma. Pagal Sutartį 1 2013 m. gegužės mėn. nepanaudota iÅ¡ankstinio mokėjimo suma sudarė 733 936,03 Lt (212 562,60 Eur), o pagal Sutartį 2 – 823 994,10 Lt (238 645,20 Eur). Iki 2013 m. gegužės mėn. pagal Sutartį 1 atlikta darbų viso už 3 772 322,26 Lt (1 092 240,05 Eur), liko atlikti 3 703 894,20 Lt (1 072 721,92 Eur) vertės darbų; pagal Sutartį 2 darbų buvo atlikta 2 871 195,38 Lt (831 555,66 Eur) vertę, o liko atlikti už 2 229 797,20 Lt (645 793,91 Eur) vertę.

Tai patvirtina suvestiniai aktai Nr. 8 ir Nr. 6.Å alys viena kitos atžvilgiu turėjo prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus. Atsižvelgiant į faktiÅ¡kai atliktų darbų kiekį, apeliantė turėjo teisę už juos reikalauti apmokėjimo, nes buvo atlikusi darbų daugiau nei sudarė nepanaudota iÅ¡ankstinio mokėjimo suma. Apeliantė atsakovės atžvilgiu ginčo laikotarpiu turėjo pareigÄ ne tik grÄ Å¾inti iÅ¡ankstinio mokėjimo sumas, bet ir vykdyti darbus pagal Sutartis, taip pat turėjo teisę reikalauti apmokėti už faktiÅ¡kai atliktus darbus.

Atitinkamai atsakovė turėjo pareigÄ priimti ir apmokėti už faktiÅ¡kai atliktus darbus bei reikalauti toliau tinkamai vykdyti sutartį. Atsakovė pažeidė imperatyvias Ä®RÄ® nuostatas, nes laikotarpiu nuo restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo iki restruktÅ«rizavimo plano patvirtinimo dienos apeliantės dispozicijoje buvusias iÅ¡ankstinių mokėjimų sumas įskaitė faktiÅ¡kai atliktiems darbams apmokėti, negavusi tokiems įskaitymams teismo leidimo. Jei atsakovė bÅ«tų paisiusi įstatyme įtvirtinto draudimo, tai teikiamas einamÄ sias sÄ skaitas bÅ«tų apmokėjusi ne 60 proc., bet 100 proc.

Tokiu būdu apeliantės dispozicijoje būtų išlikusios nurodytos išankstinio mokėjimo sumos ir apeliantė ginčui aktualiu laikotarpiu būdų gavusi 40 proc. daugiau pajamų negu realiai gavo. Būtent iš gaunamų sumų buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šalių sutartyje nustatyta aplinkybė dėl avanso užskaitymo momento nekeičia avanso paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovė neginčija aplinkybių dėl iÅ¡ankstinio mokėjimo grÄ Å¾inimo laidavimo draudimo raÅ¡to galiojimo terminų, todėl visus mokėjimus atliko pagal Sutarčių reikalavimus. Visi mokėjimai ginčijamu laikotarpiu pagal Sutartį 2 buvo atlikti Å¡ioje sutartyje nustatyta tvarka. Apeliantė teikė atsakovei atliktų darbų aktÄ Nr. 7 ir PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. MEL 1705, kurioje buvo minusuojamas avansinio mokėjimo grÄ Å¾inimas (40 proc.) – 386 383,96 Eur bei tuo pagrindu buvo atliktas mokėjimas Sutartyje 2 nustatyta tvarka.

Apeliantė klaidingai teigia, kad mokėjimai Sutarties 1 pagrindu vyko prieÅ¡ingai nei joje numatyta. Visi mokėjimai vyko tokia pat tvarka: apeliantė teikė atliktų darbų aktÄ Nr. 9 ir PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. MEL 1704, kurioje buvo minusuojamas avansinio mokėjimo grÄ Å¾inimas (40 proc.) – 221 654,92 Eur. Tokia pat tvarka ginčijamu laikotarpiu vyko ir kiti mokėjimai. 2013 m. gegužės 17 d. raÅ¡te apeliantė nurodė, kad „gegužės mėn. aktavimu padengs nesugrÄ Å¾into avanso dalį“, kas parodo, kad pati apeliantė pritarė tokiam apmokėjimui už darbus ir pripažino, kad iÅ¡ankstinis mokėjimas yra ne vienarÅ«Å¡ių prievolių įskaitymas, o Sutartimi 1 ir Sutartimi 2 numatytas avansinis mokėjimas.

Todėl iÅ¡ankstinio mokėjimo grÄ Å¾inimo laidavimo draudimo raÅ¡tų galiojimo terminai neturėjo įtakos atsiskaitymas pagal Sutartį 1 ir Sutartį 2 vykdyti. Visi mokėjimai atlikti Sutartyse nustatyta tvarka. Nesutiktina su apeliante dėl atliktų darbų kiekio ir avansinių mokėjimų už juos. Apeliantė lygina skirtingų laikotarpių ir skirtingų sutarčių suvestinius atliktų darbų aktus. Suvestiniai darbų aktai pasiraÅ¡omi tik tada, kai darbai yra tinkamai atlikti pagal sutartį, iki tol nėra pagrindo jų priimti ir suraÅ¡yti darbų perėmimo akto bei atlikti mokėjimų.

Apeliantė neginčija ir neįrodinėja, kad terminai sumokėti už atliktus darbus buvo pradelsti ir buvo atsiradusi reikalavimo teisė. Apeliantė reiÅ¡kia reikalavimus dėl to, kad 40 proc. darbų vertės buvo apmokama iÅ¡ avansinio mokėjimo, tačiau neginčija paties mokėjimo fakto. Tai nepagrindžia, kad apeliantė buvo atlikusi daugiau darbų nei likusi avansinio mokėjimo suma ir tuo pagrindu buvo atsiradę prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai. Teismas pagrįstai nurodė, kad ginčo laikotarpiu reikalavimo teisę turėjo tik avansÄ sumokėjusi Å¡alis – atsakovė.

Todėl nepagrįstas apeliantės argumentas, kad atsakovė įvykdė įskaitymÄ . Atsakovės iÅ¡ anksto apmokėti apeliantei statybos darbai (avansas) nesukelia Å¡alių vienarÅ«Å¡ių kreditorinių reikalavimų įskaitymo teisinio santykio, todėl apeliantės reikalavimas atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).Byloje nustatyta, kad Å¡alis siejo statybos rangos teisiniai santykiai Sutarties 1 ir Sutarties 2 pagrindu.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi apeliantei iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2013 m. gegužės 1 d., restruktÅ«rizavimo planas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi. Apeliantė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, nes atsakovė, vykdydama atsiskaitymus pagal minėtas Sutartis, laikotarpiu nuo restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo (nutarties įsiteisėjimo) iki teismo nutarties patvirtinti restruktÅ«rizavimo planÄ priėmimo dienos, negavusi tam teismo leidimo, apeliantės dispozicijoje buvusias iÅ¡ankstinių mokėjimų sumas neteisėtai užskaitė atliktiems darbams apmokėti, tuo pažeisdama imperatyvias Ä®RÄ® 8 straipsnio 1 punkto nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs nei sÄ lygų įskaitymo institutui taikyti, nei neteisėtų atsakovės veiksmų, ieÅ¡kinio netenkino. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundÄ .Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliantė prašė pripažinti negaliojančiais laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d., neteisėtai atliktus atsakovės iÅ¡ankstinių mokėjimų įskaitymus bei priteisti Å¡iais atsakovės neteisėtais veiksmais apeliantei padarytÄ 451 207,75 Eur žalÄ .

Vienas iÅ¡ prievolės pasibaigimo pagrindų yra prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas prieÅ¡inis vienarÅ«Å¡is reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibÅ«dintas pareikalavimo momentu. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos sÄ lygos, kurias turi atitikti įskaitomos prievolės:

1) prievolės šalis turi sieti abipusės, nebūtinai tuo pačiu teisiniu pagrindu atsiradusios, teisės ir pareigos;

2) šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat;

3) Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai, t. y. nukreipti viena kitai, o ne trečiajam asmeniui, ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies padengti vienas kitÄ ;

4) abu reikalavimai turi bÅ«ti galiojantys ir vykdytini (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2013 ir kt.). Pažymėtina, kad įskaitymui, kaip prievolės (ar jo dalies) pasibaigimo pagrindui, bÅ«tina nustatyti pirmiau nurodytas sÄ lygas atitinkančias Å¡alių prievoles, kurios gali bÅ«ti pabaigtos (ar sumažintos) įskaitant jas tarpusavyje.Nagrinėjamu atveju aptartas prievolės pasibaigimo pagrindas aktualus dėl to, kad pagal Ä®RÄ® 8 straipsnio 1 punktÄ nuo teismo nutarties iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktÅ«rizavimo planÄ priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ priėmimo dienos, įskaitant palÅ«kanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipotekÄ , servitutus, uzufruktÄ , įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtÄ , reikalingÄ Ä¯monės veiklai tęsti.

Å io punkto apribojimai netaikomi gavus teismo leidimÄ Å¡io įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais. Taigi, Å¡iuo atveju sprendžiant apeliantės pareikÅ¡tų reikalavimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei kvalifikuojant Å¡alių teisinius santykius, visų pirma, nustatytina, ar ginčijamu laikotarpiu atsakovės atlikti veiksmai (mokėjimai) atitiko aukščiau aptartÄ teisės institutÄ â€“ įskaitymÄ . RestruktÅ«rizavimo bylos apeliantei iÅ¡kėlimas nesustabdė, nekeitė, t. y. niekaip neįtakojo jos įsipareigojimų vykdymo atsakovei pagal Sutartis.

PrieÅ¡ingai, bylos duomenys patvirtina, jog apeliantei iÅ¡kėlus restruktÅ«rizavimo bylÄ Å¡alių sutartiniai santykiai tęsėsi.Sutarties 1 ir Sutarties 2 PasiÅ«lymo priede 1.1, be kita ko, nustatytos darbų apmokėjimo sÄ lygos: iÅ¡ankstinis užsakovo (atsakovės) mokėjimas – iki 30 proc. nuo priimtos sutarties sumos (14.2 p.), iÅ¡ankstinio mokėjimo grÄ Å¾inimo pradžia – pirmas tarpinis mokėjimas (14.2 (a) p.) ir iÅ¡ankstinio mokėjimo grÄ Å¾inimo norma – 40 proc. tarpinio mokėjimo pažymos sumos (14.2 (b) p.) (1 t., b.l. 11-14, 19-22).

Apeliantei pateikus iÅ¡ankstinio mokėjimo grÄ Å¾inimo laidavimo draudimo raÅ¡tus, atsakovė atliko 30 proc. sutarties kainos iÅ¡ankstinius mokėjimus, t. y. avansiniai mokėjimai buvo skirti iÅ¡ anksto apmokėti dalį pagal Sutartį 1 ir Sutartį 2 numatytų darbų (1 t., b.l. 15, 23) . Kaip matyti, Å¡alys susitarė, kad iÅ¡ankstinis mokėjimas bus grÄ Å¾inamas iÅ¡skaitant iÅ¡ tarpinių mokėjimų ne daugiau kaip 40 proc. tarpinio mokėjimo pažymos sumos (14.2 (a) ir 14.2 (b) punktai). IÅ¡ nurodytų sutarčių nuostatų spręstina, kad dar apeliantei nepradėjus Sutartyje 1 ir Sutartyje 2 numatytų darbų, atsakovė jai pervedė avansÄ (30 proc. sutarties vertės) tikslu apmokėti dalį pagal minėtas sutartis numatytų atlikti darbų.

Taip pat spręstina, kad apeliantė, pateikdama atsakovei sÄ skaitas už jau atliktus darbus, turėjo minusuoti avansinio mokėjimo grÄ Å¾inimo sumÄ (40 proc.). Å iuos argumentus patvirtina ir į bylÄ apeliantės pateiktos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ras, kurios iÅ¡raÅ¡ytos už Sutartyje 1 ir Sutartyje 2 numatytų darbų atlikimÄ (t. 1, b.l. 42, 45, 48, 51, 54, 57). Pavyzdžiui, vykdant Sutartį 1, apeliantė pateikė atsakovei 2013 m. liepos 25 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad už atliktus darbus iÅ¡raÅ¡yta 554 137,30 Lt (be PVM) suma, tačiau iÅ¡ Å¡ios sumos minusuotas 40 proc. avansinis mokėjimas (t. 1, b.l. 42), tuo pačiu principu iÅ¡raÅ¡ytos visos kitos byloje esančios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros.

Pažymėtina ir tai, kad bÅ«tent pati apeliantė, iÅ¡raÅ¡ydama atsakovei PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras už atliktų darbų apmokėjimÄ , iÅ¡ nurodytos sumos minusuodavo 40 proc. sumokėto avansinio mokėjimo sumos, t. y. pati apeliantė mokėtinÄ suma sumažindavo dar prieÅ¡ darbų atlikimÄ pervesta avansinio mokėjimo dalimi. Todėl vien dėl to laikytinas nepagrįstu apeliantės teiginys, kad atsakovė atliko įskaitymÄ . Nors įskaitymui ir pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo, tačiau įskaitoma praneÅ¡ant apie tai kitai prievolės Å¡aliai (CK 6.130 str. 1 d., 2 d.).

Nagrinėjamu atveju nebuvo gautas joks atsakovės pareiÅ¡kimas apie atliktÄ Ä¯skaitymÄ , nors tai yra bÅ«tinoji įskaitymo taikymo sÄ lyga. PrieÅ¡ingai, apeliantė 2013 m. gegužės 17 d. raÅ¡tu atsakovei nurodė, kad „...gegužės mėn. aktavimu padengs nesugrÄ Å¾into avanso dalį...“ (1 t., b.l. 75). Taigi, Å¡is raÅ¡tas patvirtina, kad pati apeliantė ginčo atliktus mokėjimus laikė avanso grÄ Å¾inimu, atsiskaitymu už darbus, o ne įskaitymu, t. y. laikė Sutartimi 1 ir Sutartimi 2 numatytais avansiniais mokėjimais.

Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakove, kad iÅ¡ankstinio mokėjimo grÄ Å¾inimo laidavimo draudimo raÅ¡tų galiojimo terminai neturėjo įtakos atsiskaitymams pagal Sutartį 1 ir Sutartį 2 vykdyti, nes visi mokėjimai atlikti Sutartyse nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad avansas yra iÅ¡ankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimÄ ar jo dalį, jis paprastai atlieka mokėjimo funkcijÄ bei yra įskaitomas į bÅ«simas įmokas.

Avansas yra pinigų suma, kuria rangos sutarties pagrindu viena Å¡alis iÅ¡ anksto sumoka kitai Å¡aliai už sutartimi sulygtus darbus. Vykdant sutartį, avansu sumokėti pinigai sutartyje nustatytomis sÄ lygomis naudojami atsiskaityti už faktiÅ¡kai atliktus darbus. Ä®vertinus pirmiau Å¡ioje nutarties 15 punkte nurodytus įskaitymo, kaip prievolės pasibaigimo pagrindo, ir avanso, kaip iÅ¡ankstinio mokėjimo pagal sutartį, bruožus ir paskirtį, spręstina, kad tuo atveju, kai viena Å¡alis pagal sutartį sumoka avansÄ , turi bÅ«ti laikoma, jog ji atsiskaitė už darbus avanso sumai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011 konstatuota, kad avansas, kaip iÅ¡ankstinis mokėjimas už darbus, ir įskaitymas, kaip prievolės pasibaigimo pagrindas, yra atskiri ir skirtingomis aplinkybėmis taikytini teisės institutai. Ä®skaitymui atlikti reikalingos pirmiau nurodytas sÄ lygas atitinkančios Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės, t. y. kiekviena iÅ¡ Å¡alių kitos atžvilgiu turi tiek reikalavimo teisę, tiek prievolę.

Å ios prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės gali pasibaigti ar sumažėti jas įskaičius tarpusavyje. Tuo tarpu avansas atlieka mokėjimo funkcijÄ ir yra vienos Å¡alies iÅ¡ anksto pagal sutartį kitai Å¡aliai sumokama suma už bÅ«simus darbus. Dėl to reikalavimo teisė atsiranda tik vienai iÅ¡ Å¡alių: arba avansÄ sumokėjusiai Å¡aliai (jei avansas yra didesnis už realiai kitos Å¡alies pagal sutartį atliktų darbų, už kuriuos jis mokėtas, vertę), arba darbus atlikusiai Å¡aliai (jei avansas yra mažesnis už realiai atliktų darbų kainÄ ).

Atitinkamai ir prievolę turi tik viena iš šalių.Atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, spręstina, kad apeliantė atsiskaitinėjo su atsakove ne įskaitymu CK 6.130 straipsnio prasme, o apeliantei už atliktus darbus buvo iš dalies sumokėta išankstiniu apmokėjimu – avansu. Kaip minėta, avansas kaip išankstinis mokėjimas už darbus, ir įskaitymas, kaip prievolės pasibaigimo pagrindas, yra atskiri ir skirtingomis aplinkybėmis taikytini teisės institutai (žr. nutarties 21 p.), todėl konstatuotina, kad atsakovės iš anksto apmokėti apeliantei darbai (avansas) nesukelia šalių vienarūšių kreditorinių reikalavimų įskaitymo teisinio santykio.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė, kad ji turėjo prieÅ¡prieÅ¡inį vienarūšį reikalavimÄ , kurį buvo galima įskaityti. Todėl atmestini jos argumentai dėl imperatyvios teisės normos – Ä®RÄ® 8 straipsnio 1 punkto, pažeidimo. IÅ¡ byloje esančių Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ros procesinių dokumentų matyti, kad Å¡i institucija, atsakovei atsiskaitant už apeliantės pagal Sutartis atliktus darbus, Sutartyje 1 ir Sutartyje 2 numatytų sÄ lygų pažeidimų nenustatė.Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius ir pagrįstai, nenustatęs tarp ginčo Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų, sprendė, kad nepagrįsti apeliantės reikalavimai dėl atsakovės atliktų mokėjimų laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d. pripažinimo neteisėtais.

Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismo laikytas nepagrįstu ir apeliantės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo. Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ , todėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl kitų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie esminės reikÅ¡mės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                           Teisėjai                                                                                                                     Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                                   Romualda Janovičienė                                                                                                                                   Alvydas PoÅ¡kus