2024-11-06 Nr. AB-16005-3-61-3-04634-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2024-11-06 Nr. AB-16005-3-61-3-04634-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytus reikalavimus, todėl minėta nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas 14 kalendorinių dienų terminas skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti ginčijamą Sprendimą, jo metaduomenis ir duomenis, iš kurių būtų matoma šio Sprendimo gavimo data, nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas šalindamas skundo trūkumus 2024 m. rugsėjo 3 d. teismui pateikė Sprendimą, jo metaduomenis ir duomenis, iš kurių matoma šio Sprendimo gavimo data, nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-697-442/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04634-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas N. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 24S183859 išsiųsti pareiškėją į jo pilietybės valstybę – (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausta atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 36 mėnesius (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti VSAT 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. 24S183859 vykdymą.
Teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytus reikalavimus, todėl minėta nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas 14 kalendorinių dienų terminas skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti ginčijamą Sprendimą, jo metaduomenis ir duomenis, iš kurių būtų matoma šio Sprendimo gavimo data, nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas šalindamas skundo trūkumus 2024 m. rugsėjo 3 d. teismui pateikė Sprendimą, jo metaduomenis ir duomenis, iš kurių matoma šio Sprendimo gavimo data, nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.
II. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdė VSAT 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. 24S183859 vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.
Teismas nustatė, kad Sprendimas priimtas tuo pagrindu, jog pareiškėjas yra Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje pasibaigus bevizio režimo laikotarpiui, o Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 12 d. yra priėmęs sprendimą dėl pareiškėjo savanoriško išvykimo į kilmės šalį. Atsižvelgęs į pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, formuojamą sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, į tai, kad atsakovas gali imtis veiksmų, t. y. dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, o tai darys įtaką jo teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises, į tai, kad pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjui būtų suteikiama galimybė asmeniškai dalyvauti administraciniame procese skundžiant priimtus administracinius sprendimus, teismas sprendė, jog šiuo atveju yra tikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti VSAT Sprendimo vykdymą.
III. Atsakovas VSAT atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 21 d. pateiktas skundas buvo paremtas tikrovės neatitinkančiais faktais, kadangi tai dienai pareiškėjas jau buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos ir reikalavimo užtikrinimo priemonių jo atžvilgiu taikyti yra neįmanoma.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo bei Sprendimo vykdymo sustabdymo klausimus, nenurodė nei vieno argumento, kuris galėtų pagrįsti, kokie skundo teiginiai iš pirmo žvilgsnio atrodo sudarantys pagrindą tenkinti skundą. Teismas nutarties tinkamai nemotyvavo, nepagrindė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl neteisėtai ir nepagrįstai patenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Pareiškėjas N. K. atsiliepime į VSAT atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį.
Pareiškėjas nurodo, kad tai, jog pareiškėjo jau nebėra Lietuvos Respublikoje niekaip nepaneigia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo reikšmės, nes išlieka galimybė imtis regresinio pobūdžio veiksmų.
Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas taptų nebeįmanomas arba pasunkėtų, kadangi pareiškėjas būtų išsiųstas į (duomenys neskelbtini), kurios atžvilgiu šiuo metu yra vykdoma agresija, (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai.
Sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo aktualu atkreipti dėmesį į aplinkybę, kad kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, t. y. Lenkijoje buvo sprendžiamas klausimas dėl galimos grėsmės pareiškėjui ir jam buvo suteikta laikina apsauga.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalies, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021).
Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, įtvirtintą ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte, t. y. ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikiną sustabdymą.
Prašymą taikyti nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad, jo nuomone, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis bus išsiųstas į kilmės valstybę, o teismui priėmus jam palankų sprendimą ir panaikinus ginčijamą administracinį sprendimą, teismo sprendimo vykdymas būtų iš esmės neįmanomas.
Bylos duomenimis, pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos išvyko 2024 m. rugpjūčio 19 d. (pareiškėjas į teismą kreipėsi 2024 m. rugpjūčio 21 d., t. y. jau būdamas išvykęs iš šalies). Todėl pareiškėjo nurodyti skundo ir atskirojo skundo argumentai, kuriais jis grindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nagrinėjamu atveju nepagrindžia neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo grėsmės realumo.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalis, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, panaikinama, o pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti
Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo panaikinti.
Pareiškėjo N. K. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys
Egidijus Šileikis