ce286516-dfb8-4ae1-b8a2-83d90896eec9 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-992-210/2014                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01534-2014-2                                                           Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3.; 75.8.;121.21. (S)                                                                               ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 18 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Kursevičiaus, teisėjų Laisvės Aleknavičienės, Danutės Burbulienės, teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

A. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2536-291/2014 pagal ieÅ¡kovės B. A. ieÅ¡kinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bei turto padalijimo, ir           n u s t a t ė:                                                                    I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė B.

A. ieÅ¡kiniu kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ praÅ¡ydama nutraukti santuokÄ su atsakovu dėl jo kaltės. Nutraukus santuokÄ praÅ¡o palikti jai santuokinę A. pavardę. Padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ â€“ vieno kambario butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tai yra butÄ priteisti ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui priteisti piniginę kompensacijÄ . Butas įvertintas 50 000 Lt, todėl pusė jo vertės priklausytų atsakovui, tačiau ji praÅ¡o sumažinti priteistinos atsakovui kompensacijos dydį iki 13 500 Lt, atimant iÅ¡ jam priklausančios ½ dalies buto vertės buto iÅ¡laikymo ir priežiÅ«ros, privalomų mokesčių, atlikto remonto iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 1977-09-03, tačiau jau 13 metų kartu negyvena.

Gyvenant santuokoje, atsakovas neatliko savo kaip sutuoktinio pareigų, nesirÅ«pino Å¡eima, girtavo, smurtavo, buvo neiÅ¡tikimas. Apie 2000 m. atsakovas paliko Å¡eimÄ ir išėjo gyventi pas kitÄ moterį, tokiu savo elgesiu jis iÅ¡ esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, dėl ko ir iÅ¡iro Å¡eima. Atsakovas savo neiÅ¡tikimybės nebeslepia, ir savo elgesiu bei įžeidžiančiais žodžiais ieÅ¡kovę žemina ir skaudina. Susitaikyti nebėra jokios galimybės ir noro. NežiÅ«rint į tai, jog ji turi negaliÄ , yra tik iÅ¡ dalies darbinga, po santuokos nutraukimo iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovo nepraÅ¡o.

Atsakovas A. A. sutinka iÅ¡situokti su ieÅ¡kove, tačiau praÅ¡o pripažinti, jog santuoka iÅ¡iro ne dėl jo vieno, bet dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat nesutinka su ieÅ¡kovės jam siÅ«loma pinigine kompensacija už jai tenkantį santuokinį turtÄ natÅ«roje. Nurodo, kad gyvenant santuokoje su ieÅ¡kove, kildavo nuolatiniai konfliktai, ji priekaiÅ¡taudavo dėl jo tariamos neiÅ¡tikimybės, dėl ko kildavo barniai, ir jis buvo priverstas iÅ¡eiti gyventi atskirai nuo ieÅ¡kovės. Sutinka, jog faktiÅ¡kai bendras gyvenimas nutrÅ«ko 2000 m. ir jų nebesieja jokie bendri Å¡eimos poreikiai.

Atsakovo manymu, abi Å¡alys kaltos dėl Å¡eimos iÅ¡irimo. Sutinka su ieÅ¡kovės pageidavimu, jog padalinus santuokoje įgytÄ turtÄ , ieÅ¡kovei bÅ«tų priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), o jam priteista piniginė kompensacija. Tačiau nesutinka su ieÅ¡kovės siÅ«loma 13 500 Lt suma ir pageidauja 18 000 Lt kompensacijos. Nurodo, kad butu nesinaudojo, tačiau buto iÅ¡laikymui ir komunaliniams mokesčiams jis duodavęs apie 200 Lt kas mėnesį, todėl nesutinka, jog jis kaip sutuoktinis nuslėpė ir naudojo savo lėšas tik savo asmeninėm reikmėm.

Taikytis su ieÅ¡kove nepageidauja, iÅ¡laikymo nepraÅ¡o.                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio1 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Nutraukė santuokÄ tarp B. A. ir A. A., neturinčių nepilnamečių vaikų, konstatuojant jog santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo A. A. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliko A., o atsakovui – A. pavardes. Padalino santuokos metu įgytÄ turtÄ :IeÅ¡kovei B.

A. asmeninės nuosavybės teise priteisė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 50 000 Lt.Priteisė atsakovui A. A. iÅ¡ ieÅ¡kovės B. A. 13 500 Lt piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį.Priteisė iÅ¡ atsakovo A. A. 72 Lt ieÅ¡kovei už jos sumokėtÄ Å¾yminio mokesčio dalį.Priteisė iÅ¡ atsakovo A. A. valstybei: 477 Lt žyminio mokesčio bei 583,70 Lt už ieÅ¡kovei suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuokÄ .

Teismas nustatė, kad Å¡alys susituokė 1977-09-03, susilaukė dviejų vaikų, kurie Å¡iuo metu yra pilnamečiai. Nuo 2000 m. Å¡alys kartu nebegyvena, santuokiniai ryÅ¡iai nutrÅ«kę. Nors atsakovo nuomone Å¡eima iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau teismui jis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jog ieÅ¡kovė kokiu tai bÅ«du bÅ«tų pažeidusi savo kaip sutuoktinės pareigas, bÅ«tų nesirÅ«pinusi Å¡eima ar jos netinkamas elgesys bÅ«tų įtakojęs Å¡eimos iÅ¡irimÄ .

Atvirkščiai, byloje teismo nustatyta, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės – jo girtavimo, neiÅ¡tikimybės, smurto Å¡eimoje. Jis paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pino. Atsižvelgiant į tai, teismas, nutraukdamas Å¡alių santuokÄ , konstatavo, kad šeima iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliko A., o atsakovui A. pavardės.     Dėl turto padalijimo. Teismas manė, jog byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog Å¡alių įgytas nekilnojamas turtas, t.y. butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Byloje nustatyta, kad atsakovas, negyvendamas ir nesinaudodamas keturiolika metų bendru turtu, neteikė Å¡eimai jokio materialinio iÅ¡laikymo, neprisidėjo prie bendro turto iÅ¡laikymo, nemokėjo už jį jokių mokesčių, todėl teismas ieÅ¡kovei priteisė didesnę priklausančiÄ turto dalį, t.y. teismas sumažino atsakovui priteistinÄ piniginę kompensacijÄ už jam priklausančiÄ nekilnojamojo turto dalį. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ savo asmeninių lėšų mokėjo už komunalines paslaugas:

Å¡ildymÄ , vandenį ir kt., už balkono įstiklinimÄ , langų pakeitimÄ , kitus remonto darbus. IÅ¡ viso ieÅ¡kovė bendro su atsakovu turto iÅ¡laikymui ir priežiÅ«rai iÅ¡leido 11 239,43 Lt. Kadangi atsakovas savo gaunamas lėšas nuslėpė nuo Å¡eimos ir naudojo tik savo poreikių tenkinimui, be to ieÅ¡kovė, atlikdama buto remontÄ iÅ¡leido dar apie 10 000 Lt, taip pat, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės neįgalumÄ , teismas, dalindamas sutuoktinių turtÄ , nukrypo nuo bendro turto lygių dalių principo, priteisdamas atsakovui mažesnę jam priklausančio turto dalį.                       III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas A. A. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimÄ dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, dėl piniginės kompensacijos dydžio priteisimo ir dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti, kad Å¡alių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 18 000 Lt piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį, jÄ sumokant per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi ir advokato atstovavimo iÅ¡laidas, proporcingai ieÅ¡kovės tenkintiems reikalavimams.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas, vertindamas surinktus įrodymus, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ kad santuoka iÅ¡iro tik dėl apelianto kaltės. Tokie teismo argumentai paremti vien tik ieÅ¡kovės subjektyviais parodymais, nesurinkus ir nepateikus byloje jokių Å¡iuos faktus patvirtinančių įrodymų. Apelianto teigimu byloje liudytojai nepatvirtino, o ir nėra įrodymų dėl smurto Å¡eimoje, nepateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovė dėl sumuÅ¡imo kreipėsi į policijÄ , ekspertus.

Teismas atsakovo neiÅ¡tikimybę grindė tik subjektyviu ieÅ¡kovės supratimu, kas yra santuokinė neiÅ¡tikimybė. Apelianto manymu, dėl santuokos iÅ¡irimo, kaltė yra abiejų, kadangi skyrėsi interesai, požiÅ«ris į Å¡eimyninį gyvenimÄ , iÅ¡ gyvenamojo bÅ«sto atsakovas išėjo pasirinkdamas sudėtingesnes gyvenimo sÄ lygas, bei vengdamas bet kokių konfliktinių situacijų su ieÅ¡kove.2. Teismas sprendime nepagrindė, kodėl priteisiamos piniginės kompensacijos dalis yra mažinama bÅ«tent iki Å¡ios sumos.

Apelianto teigimu, jis keletÄ kartų yra prisidėjęs prie buto iÅ¡laikymo. Teismas, mažindamas priteisiamos piniginės kompensacijos dydį, neargumentuodamas konstatavo, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ savo asmeninių lėšų bendro turto iÅ¡laikymui ir priežiÅ«rai iÅ¡leido 11 239,43 Lt, tačiau teismas nenurodo, kuriÄ piniginės prievolės dalį pripažįsta kaip atsakovo asmeniÅ¡kai neįvykdytos prievolės dalį. Atkreipia dėmesį į tai, kad į Å¡ias iÅ¡laidas teismas įskaičiuoja komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2013 m., kuomet apeliantas visiÅ¡kai nesinaudojo turtu, negavo iÅ¡ jo jokių pajamų.

Apeliantas nesutinka su įskaitoma 938 Lt suma Å iaulių regiono atliekų tvarkymo skyriui. IeÅ¡kovė minimus remonto ir langų montavimo darbus atliko 2009 metais, apeliantui negyvenant ir nesinaudojant bendru turtu. Pripažįsta faktÄ , kad galimai nepilnai vykdė savo pareigÄ prisidėti prie bendro turto iÅ¡laikymo, todėl sutinka, kad piniginė kompensacija bÅ«tų mažinta iki 18 000 Lt. Be to, ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti 10 000 Lt kompensacijÄ , tačiau teismo posėdžio metu niekuo neargumentuodama ir nepateikdama jokių įrodymų, piniginės kompensacijos dydį padidino iki 13 500 Lt ir teismas šį padidintÄ reikalavimÄ teismas tenkino kaip pagrįstÄ .

Todėl apeliantas mano, kad teismas mažindamas jo dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir priteisdamas 13 500 Lt kompensacijÄ priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , nesivadovavo surinktų įrodymų visetu, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė B. A. su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Byloje esantys įrodymai paneigia apelianto teiginius, kad atsakovas neva nenaudojo prieÅ¡ savo sutuoktinę B.

A. smurto, negirtavo ir nepažeidė santuokinės iÅ¡tikimybės pareigos. Apeliantas ne tik kad nepateikė į bylÄ jokių įrodymų apie savo sutuoktinės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, tačiau net ir nenurodė, kokie įrodymai patvirtintų dėl santuokos iÅ¡irimo kalta esant ir ieÅ¡kovę. Dėl netinkamo ir netoleruotino atsakovo elgesio, atsakomybės už savo poelgius ir Å¡eimÄ stoka, tolimesnį Å¡alių, kaip sutuoktinių gyvenimÄ , padarė nebeįmanomu, o apelianto, kaip sutuoktinio moraliniai, vertybiniai požiÅ«riai, taip pat požiÅ«ris į Å¡eimÄ bei jos tikslus esmingai skyrėsi nuo lojalaus, atidaus ir pareigingo sutuoktinio standartÄ atitinkančio asmens elgesio, todėl teismas pagrįstai pripažino dėl santuokos iÅ¡irimo kaltu esant vien tik apeliantÄ .

Apeliantas praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovės B. A. priteisti 18 000 Lt kompensacijÄ , sumokant jÄ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau apeliaciniame skunde kelti naujÄ reikalavimÄ , jei jis apelianto nebuvo pareikÅ¡tas pirmosios instancijos teisme, įstatymas draudžia. Teismas sprendime iÅ¡dėstė argumentus bei nurodė paskaičiavimus, kiek ir kokių mokesčių, susijusių su bendro turto iÅ¡saugojimu ir iÅ¡laikymu sumokėjo ieÅ¡kovė, taip pat įskaitė neprisidėjimÄ prie Å¡eimos, ieÅ¡kovės kaip neįgalios sutuoktinės, poreikių tenkinimo ir sumažino apeliantui iÅ¡mokėtinÄ Â½ buto vertės (25 000 Lt) kompensacijÄ 11 500 Lt suma, kuri susideda iÅ¡ pusės ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų turtui iÅ¡laikyti bei iÅ¡saugoti, t. y. skaičiuojant po 191,66 Lt nuslėptų nuo Å¡eimos ir panaudotų savo asmeniniams poreikiams tenkinti lėšų per mėnesį (60-ies mėnesių laikotarpyje), priteisiant apeliantui iÅ¡ ieÅ¡kovės kompensacijÄ 13 500 Lt, kuriÄ ieÅ¡kovė laiko pakankama, todėl jos nuomone, sprendimas Å¡ioje dalyje paliktinas galioti kaip pagrįstas ir teisėtas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                    Apeliacinis skundas atmestinas.            Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo pagrindo bei atsakovui priteistos kompensacijos dydžio. Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje S. P. v. R. P., V. Å . ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.).

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Ä®rodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumÄ teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumÄ , detalumÄ ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje V.

G. v. K. P., P. P., bylos Nr. 3K-7-540/2009; kt.).Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.), iÅ¡skyrus aplinkybes, nuo kurių įrodinėjimo pagal įstatymÄ yra atleidžiami (CPK 182 str.). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės.Apeliantas skundžia teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta jo kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo, ir tvirtina, jog teismo iÅ¡vados paremtos vien tik ieÅ¡kovės subjektyviais parodymais, liudytojai nepatvirtino, o ir nėra įrodymų dėl smurto Å¡eimoje, nepateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovė dėl sumuÅ¡imo kreipėsi į policijÄ , ekspertus.

Teismas atsakovo neiÅ¡tikimybę grindė tik subjektyviu ieÅ¡kovės supratimu, kas yra santuokinė neiÅ¡tikimybė. Apelianto manymu, dėl santuokos iÅ¡irimo, kaltė yra abiejų sutuoktinių, kadangi skyrėsi interesai, požiÅ«ris į Å¡eimyninį gyvenimÄ , gyvenamÄ jį bÅ«stÄ atsakovas paliko vengdamas bet kokių konfliktinių situacijų su ieÅ¡kove.Å eimos santykiai yra grindžiami abipusiu Å¡eimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rÅ«pinimusi vienas kitu. Byloje, be paties apelianto samprotavimų apie ieÅ¡kovės kaltę, nesama jokių kitų patikimų duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, bÅ«tų nesirÅ«pinusi Å¡eima ar jos netinkamas elgesys bÅ«tų įtakojęs Å¡eimos iÅ¡irimÄ .

Tik tokių aplinkybių nustatymas leistų jos elgesį traktuoti kaip kaltę dėl nesusiklosčiusių Å¡eimyninių santykių ir dėl Å¡eimos iÅ¡irimo. TokiÄ apelianto pareigÄ leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiama sutuoktinės kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo, suponuoja Å¡alių rungimosi byloje principas (CPK 12 str., 177 str., 178 str.). PrieÅ¡ingai, byloje ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus patvirtino Å¡alių vaikų ir liudytojų parodymai, kuriais nustatyta, kad pats apeliantas iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nes atsakovas girtavo ir konfliktai Å¡eimoje kilodavo bÅ«tent dėl Å¡io jo pomėgio, atsakovas smurtavo prieÅ¡ savo sutuoktinę, buvo neiÅ¡tikimas, neteikė materialinės paramos Å¡eimai.

Apeliantas ne tik kad nepateikė į bylÄ jokių įrodymų apie savo sutuoktinės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, tačiau net ir nenurodė, kokie įrodymai patvirtintų dėl santuokos iÅ¡irimo kalta esant ir ieÅ¡kovę. Byloje apeliantas neįrodė, kad ieÅ¡kovė netinkamai vykdė savo kaip sutuoktinės pareigas, nustatytas CK 3.60, 3.26-3.28 straipsniuose, t. y. sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo, lojalumo ir pagarbos vienas kitam. Lojalumas - tai sutuoktinių veikimas tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų kito sutuoktinio bei Å¡eimos interesais, savo interesų nesuprieÅ¡inimas su kito sutuoktinio interesais, protinga tolerancija ir pakantumas, be kurių Å¡eimos gyvenimas neįmanomas.

Sutuoktinis turi rÅ«pintis vienas kito ne tik materialine, bet ir psichologine, dvasine bÅ«kle. Abipusės pagarbos pareiga įpareigoja sutuoktinius paisyti vienas kito nuomonės, nevartoti vienas prieÅ¡ kitÄ ir kitus Å¡eimos narius fizinės prievartos ar smurto, negrasinti, nedaryti psichologinio spaudimo. Tokių atsakovo sutuoktinės pareigų pažeidimo byloje esantys įrodymai konstatuoti neleidžia. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto teiginiai dėl ieÅ¡kovės kaltės grindžiami vien tik prielaidomis, ir nepaneigus byloje vertintų liudytojų parodymų, teisėjų kolegijos nuomonė, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas įrodė, jog ieÅ¡kovė yra pažeidusi savo, kaip sutuoktinės, pareigas.

Remiantis iÅ¡dėstytu, yra pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, kad Å¡eimos santykiai iÅ¡iro dėl netinkamo atsakovo elgesio, kadangi jis girtavo, naudojo smurtÄ prieÅ¡ sutuoktinę, buvo neiÅ¡tikimas, o Å¡eimÄ paliko prie 14 metų, visiÅ¡kai ja nesirÅ«pino. Kolegija, nesutikdama su deklaratyviais ir jokiais įrodymais nepagrįstais apelianto argumentais, sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų esmingai pažeidusi santuokines pareigas. Byloje pateikti duomenys, kolegijos nuomone, teismui leido pagrįstai manyti, kad ieÅ¡kovė didžiÄ ja dalimi viena vykdė pareigÄ rÅ«pintis ir iÅ¡laikyti ne tik vaikus, bet ir bÅ«stÄ .

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktus ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad bÅ«tent atsakovas iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30 straipsniuose, nepateisinamai ilgÄ laikÄ trunkančiu netinkamu elgesiu Å¡eimos narių atžvilgiu prisidėjo prie santuokos iÅ¡irimo ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl visiÅ¡kai pagrįstai pripažino, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės (CK 3.3, 3.5 str., 3.27 str. 1d., 3.60 str., 3.61 str., CPK 177, 178, 185, 186 str. 1 d.).

Dėl priteistos kompensacijos dydžio CK 3.117 straipsnyje yra įtvirtintas sutuoktinių bendro turto dalių lygybės principas. CK 3.123 straipsnio 1 dalis leidžia nukrypti nuo Å¡io principo įstatyme numatytais atvejais: atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes. CK 3.123 straipsnyje pateikiamas aplinkybių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, sudarančias pakankamÄ pagrindÄ nukrypti nuo lygių dalių principo.

Tačiau nukrypstant nuo Å¡io principo svarbu vadovautis tokiomis aplinkybėmis, kad toks nukrypimas bÅ«tų pagrįstas ne tik įstatymu, bet ir teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Remiantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, santuokinis turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais; parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo bÅ«das priskirtini teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).Apeliantui neprieÅ¡taraujant dėl santuokos metu įgyto bendro turto – buto (duomenys neskelbtini), padalijimo bÅ«do, teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti ieÅ¡kovei turtÄ natÅ«ra tenkino ir vadovaudamasis LR CK 3.127 str. 1 d., priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės apeliantui kompensacijÄ pinigais, sumažinant kompensacijos sumÄ Å¡eimos negautų pajamų suma, kaip numatyta LR CK 3.123 str. 4 d.Apeliantas su priteistos kompensacijos dydžiu nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas sprendimu nepagrindė, kodėl priteisiamos kompensacijos suma buvo sumažinta bÅ«tent iki 13 500 Lt.Paminėtina tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) mieste yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o buto rinkos vertė yra 50 000 Lt.

Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priteisdamas atsakovui kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę turto dalį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovas bute negyvena nuo 2000 metų, o byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad butas buvo pagerintas ieÅ¡kovės lėšomis, kito gyvenamojo ploto ieÅ¡kovė neturi, jame gyvena nuolat, juo rÅ«pinasi, prižiÅ«ri, viena moka buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas. Be to, ieÅ¡kovė yra tik iÅ¡ dalies darbinga, jai nustatytas 40 procentų darbingumo lygis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime pagal byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡dėstė argumentus ir nurodė paskaičiavimus, kiek ir kokių mokesčių, susijusių su bendro turto iÅ¡saugojimu ir iÅ¡laikymu, sumokėjo ieÅ¡kovė, taip pat įskaitė neprisidėjimÄ prie Å¡eimos, ieÅ¡kovės kaip neįgalios sutuoktinės, poreikių tenkinimo. BylÄ nagrinėjęs teismas, apeliantui iÅ¡mokėtinÄ Â½ buto vertės kompensacijÄ â€“ 25 000 Lt sumažino 11 500 Lt suma, kuri susideda iÅ¡ pusės ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų turtui iÅ¡laikyti bei iÅ¡saugoti, t. y. skaičiuojant po 191,66 Lt nuslėptų nuo Å¡eimos ir panaudotų savo asmeniniams poreikiams tenkinti lėšų per mėnesį už penkerių metų laikotarpį.

IÅ¡ teismui pateiktų pažymų teismui akivaizdu, kad į buto iÅ¡laidas nėra įskaičiuotos suteiktos paslaugos pagal skaitiklius, buto iÅ¡laikymo ir remonto iÅ¡laidos tiesiogiai susijusios su buto iÅ¡laikymu, kurie visais atvejais privalomi apmokėti nepriklausomai gyveno atsakovas bute ar ne. Todėl, atsakovui kyla pareiga prisidėti prie tiesioginių buto mokesčių, susijusių su jo iÅ¡laikymu, kuriuos privalo mokėti kiekvienas buto bendrasavininkas. Nors apeliantas teigia, kad jis keletÄ kartų yra prisidėjęs prie buto iÅ¡laikymo, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių Å¡iuos teiginius, nepateikė.

Be to, per paskutinių penkerių metų laikotarpį, paties atsakovo pripažintų, kelių kartų prisidėjimas prie buto iÅ¡laikymo, kuris neįrodytas, teismo vertinimu, nėra pakankamas, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas yra prisidėjęs prie buto iÅ¡laikymo. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepaneigė teismo priteistos kompensacijos dydžio ir nepateikė įrodymų patvirtinančių didesnės kompensacijos priteisimÄ . Apeliantas nesutinka su buto iÅ¡laikymo ir remonto iÅ¡laidomis nurodydamas, kad teismas jas įskaičiavo už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2013 m., kuomet apeliantas visiÅ¡kai nesinaudojo turtu, negavo iÅ¡ jo jokių pajamų.

Su tokia apelianto pozicija nesutinka, nes CK 123 straipsnio 4 dalis numato ne ilgesnį nei paskutinių penkerių metų, iki turto padalijimo bylos iÅ¡kėlimo, terminÄ . Nors apeliantas nesutinka su įskaitoma 938 Lt suma Å iaulių regiono atliekų tvarkymo skyriui, tačiau Å¡is raÅ¡ytinis įrodymas atsakovo nepaneigtas. Apeliaciniame skunde apeliantas pats pripažįsta faktÄ , kad galimai nepilnai vykdė savo pareigÄ prisidėti prie bendro turto iÅ¡laikymo. Nors atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovės siÅ«lomu kompensacijos dydžiu, tačiau prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl 18 000 Lt kompensacijos priteisimo nereiÅ¡kė.

Be to, apeliantas reikalavimo dėl kompensacijos mokėjimo termino iÅ¡dėstymo pirmosios instancijos teisme nebuvo pareiÅ¡kęs. Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apelianto argumentas, kad teismas mažindamas jo dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir priteisdamas 13 500 Lt kompensacijÄ priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , nesivadovavo surinktų įrodymų visetu, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, laikytinas nepagrįstu. Apeliantui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistÄ 13 500 Lt kompensacijÄ , teisėjų kolegija laiko pakankama, todėl sprendimas Å¡ioje dalyje paliktinas galioti kaip pagrįstas ir teisėtas.Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Remdamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje Byloje pateikta pažyma patvirtina, jog antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje sudaro 243,45 Lt (70,51 Eur) (86 b. l.). Atmetus apelianto apeliacinį skundÄ , Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo valstybei. Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .           Priteisti iÅ¡ atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 243,45 Lt (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt tris litus 45 cnt) (70,51 Eur) už ieÅ¡kovei suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme, nurodant, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“188659752, bankÄ â€“ AB „Swedbank“, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

                                                                                                                                           Kolegijos pirmininkas                                                                        Vytautas Kursevičius                                                                                                  Teisėjai                                                                                               Laisvė Aleknavičienė                                                                                                            Danutė Burbulienė