2025-10-22 Nr. AB-17077-3-61-3-03815-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-507-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03815-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.5; 13.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „ViNe Fruit“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „ViNe Fruit“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos teritorinė muitinė).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – ir MB) „ViNe Fruit“ (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Klaipėdos teritorinės muitinės 2022 m. sausio 28 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 2LM190074S; 2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2022 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 1AE-1; 3) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2022 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. S-113 (7-97/2022).

2. Pareiškėjas savo skundo reikalavimus grindė šiais argumentais:

2.1. 2021 m. spalio mėnesį pareiškėjas iš Armėnijos įvežė trumpavaisius agurkus, kurių įvežimą į Europos Sąjungos teritoriją deklaravo 2021 m. spalio 18 d. Į Lietuvą buvo įvežta 19 939 kg agurkų, deklaracijoje nurodyta jų vertė – 90 Eur / 100 kg. Atsižvelgiant į tai, kad sandorio vertė daugiau kaip 8 proc. viršijo apskaičiuotą standartinę importo vertę (60,70 Eur / 100 kg), prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą tik pareiškėjui pateikus galimos mokestinės prievolės dydžio užstatą – 7 537 Eur.

2.2. Pareiškėjas iš agurkų pirkėjo – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Rivona“ – gavo pretenziją, kurioje buvo nurodyta, jog 7 000 kg agurkų yra netinkami vartoti (sugedę). Dėl šios priežasties minėtam agurkų kiekiui buvo išrašyta kreditinė sąskaita faktūra. Kitaip tariant, buvo sumažintas ne sandorio vertės įkainis, o prekių kiekis, dėl to pasikeitė ir bendra sandorio suma. Nekokybiškos prekės turėjo būti grąžintos tiekėjui Armėnijoje, tačiau dėl jų pobūdžio to padaryti nebuvo įmanoma – jos buvo utilizuotos, ką patvirtina ir Klaipėdos teritorinei muitinei pateikti dokumentai.

2.3. MGK nepagrįstai aiškino, kad pareiškėjui nesikreipus į muitinę dėl importo deklaracijos duomenų tikslinimo nėra pagrindo konstatuoti, jog į laisvą apyvartą buvo išleistas mažesnis – 12 939 kg – agurkų kiekis; kad UAB „Rivona“ pretenzija yra neinformatyvi ir nėra dokumentas, patvirtinantis siuntos kokybę, skaidant ją į dvi dalis – aukštos ir žemos kokybės; taip pat kad pretenzija ir jos pagrindu išrašyta kreditinė sąskaita faktūra nepatvirtina fakto, jog pasikeitė į Europos Sąjungą įvežtų agurkų kiekis, nes Medininkų pasienio poste buvo atlikta prekių apžiūra.

2.4. Šiuo atveju buvo sumažintas ne sandorio įkainis, o prekių kiekis, ką pareiškėjas nurodė ir 2022 m. sausio 20 d. pateiktame paaiškinime dėl taikytino dedukcinio muitinio įvertinimo metodo. Po kreditinių PVM sąskaitų faktūrų išrašymo susiklostė situacija, kad pareiškėjas faktiškai įvežė į Lietuvą 12 939 kg agurkų, kurių kilogramo kaina – 1,26 Eur be PVM. Tai reiškia, kad pareiškėjo įvežtų prekių vertė atitinka Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytą kainą (sandorio vertę), nuo kurios muitas neskaičiuojamas. Vien aplinkybė, kad prekių grąžinimo įforminimas nebuvo atliktas formaliai teisingai, nepaneigia tikrųjų ginčo sandorio aplinkybių.

2.5. Tikslindamas importo deklaracijoje sandorio vertę, pareiškėjas per klaidą nurodė netinkamą muitinės vertės nustatymo metodą (deklaracijoje sandorio muitinė vertė apskaičiuota pagal sandorio vertės metodą, nors faktiškai turėjo būti taikomas dedukcinis muitinės vertės nustatymo metodas, nes ne visos prekės pasiekė galutinį pirkėją). Tai, kad pareiškėjas padarė formalią klaidą, nekeičia fakto, jog deklaracijoje nurodytas importuotų agurkų kiekis – 19 939 kg – nėra teisingas, nes 7 000 kg agurkų niekada nebuvo išleisti į laisvą apyvartą (nėra įrodymų, kad su šiuo prekių kiekiu būtų atlikti kokie nors kiti veiksmai, išskyrus jų pristatymą UAB „Rivona“).

2.6. Teismų praktikoje pripažįstama, kad galima nukrypti nuo sandorio vertės metodo, jei, surinkus papildomos informacijos, išlieka abejonių dėl sandorio vertės tinkamumo. Tokiu atveju galima vadovautis importuojančios šalies rinkoje esančiomis panašių prekių kainomis.

2.7. MGK nepagrįstai laiko neinformatyvia UAB „Rivona“ pretenziją. Tai, kad ne visos procedūros, nustatant sugedusių agurkų kiekį, buvo atliktos tinkamai, nesudaro pagrindo pripažinti šių prekių tinkamomis vartoti ar aukštos kokybės.

2.8. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, žinodamas, kad agurkai faktiškai buvo utilizuotos atliekos, t. y. neturėjo jokios vertės, jas vertino kaip sveikas, aukštos kokybės prekes ir jų kainą apskaičiavo atitinkamai. Pažymėtina, kad pasikeitė ne sandorio kaina, o prekių kiekis. Todėl ginčo prekės turėjo būti įvertintos pagal netinkamų parduoti ir vartoti agurkų rinkos kainas, o į laisvą apyvartą išleistų agurkų sandorio vertė turėjo būti taikoma tokia, kokia numatyta sutartyje – 90 Eur / 100 kg.

3. Atsakovas – Muitinės departamentas – atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas savo poziciją grindė šiais argumentais:

4.1. Klaipėdos teritorinė muitinė 2022 m. sausio 28 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2LM190074S nusprendė tikslinti MB „ViNe Fruit“ importo deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM200AB0 (2021 m. spalio 18 d.) nurodytą prekių faktūrinę ir muitinę vertę – iš 17 945,10 Eur į 11 795,40 Eur, perskaičiuoti muitą iš 0,00 Eur į 7 537,00 Eur, PVM – iš 3 775,00 Eur į 4 066,00 Eur, apskaičiuoti 42,00 Eur muito delspinigių ir skirti pareiškėjui 783,00 Eur baudą.

4.2. Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaita, pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris 2022 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 1AE-1 ją patvirtino. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė MGK, kuri 2022 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. S-97(7-51/2022) patvirtino Muitinės departamento sprendimą.

4.3. Vadovaujantis 2017 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/891, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 papildomas nuostatomis dėl vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektorių, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 papildomas nuostatomis dėl tuose sektoriuose taikytinų nuobaudų ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 543/2011 (toliau – ir Reglamentas), 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai VII priedo A dalyje išvardytų produktų muitinė vertė nustatoma pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 70 straipsnyje nurodytą sandorio vertę ir jei muitinė vertė daugiau nei 8 proc. viršija fiksuoto dydžio vertę, kurią Komisija apskaičiavo kaip standartinę importo vertę, taikomą tuo metu, kai teikiama produktų išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, importuotojas turi pateikti garantiją, kaip nurodyta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 148 straipsnyje. Šiuo tikslu importo muito, kuris gali būti taikomas šio reglamento VII priedo A dalyje išvardytiems produktams, dydis lygus muito, kuris turėtų būti mokamas, jei atitinkamas produktas būtų buvęs klasifikuojamas pagal atitinkamą standartinę importo vertę, dydžiui.

4.4. Pareiškėjas importuotų trumpavaisių agurkų muitinę vertę importo deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM200AB0 deklaravo vadovaudamasis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas) 70 straipsnio 1 dalimi, t. y. taikant sandorio vertės muitinio įvertinimo metodą, pagal 2021 m. spalio 6 d. sąskaitą faktūrą Nr. LIT/21-001, išrašytą prekių tiekėjo „SPAYKA LLC“, prekių pirkėjui MB „ViNe Fruit“, kurioje nurodyta 17 945,10 Eur importuojamų agurkų kaina, 2021 m. spalio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LEZ2110059, kurioje nurodyta 30,00 Eur suma už importo procedūros įforminimą, gabenimo dokumentai. Importo deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM200AB0 deklaruota 17 945,10 Eur faktūrinė ir muitinė vertė, apskaičiuotas 3 775,00 Eur importo PVM.

4.5. Vadovaujantis Reglamento 75 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo importuotos prekės sandorio vertė (90,00 Eur/100 kg) daugiau nei 8 proc. viršija pagal 2017 m. kovo 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892, kuriuo nustatomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių ir daržovių sektoriuose taisyklės (toliau – ir Komisijos įgyvendinimo reglamentas), 38 straipsnį Komisijos apskaičiuotą standartinę importo vertę (60,70 Eur/100kg), prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą pateikus galinčios atsirasti mokestinės prievolės dydžio užstatą – 7 537,00 Eur, apskaičiuotą remiantis standartine importo verte taikytinas muitas 0 proc. +37,8 Eur/100 kg.

4.6. Vadovaujantis Reglamento 75 straipsnio 5 dalimi, importuotojas per vieną mėnesį nuo šių produktų pardavimo, bet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos priėmimo dienos, turi įrodyti, kad partija realizuota laikantis sąlygų, patvirtinančių Reglamento (ES) Nr. 952/2013 70 straipsnyje nurodytų kainų teisingumą, arba nustatyti to reglamento 74 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytą muitinę vertę. Pateikta garantija grąžinama, jei pateikiami muitinę tenkinantys įrodymai apie produktų realizavimo sąlygas. Priešingu atveju garantija negrąžinama ir panaudojama importo mokesčiams sumokėti. Siekdamas įrodyti, kad partija realizuota laikantis pirmoje pastraipoje nustatytų sąlygų, importuotojas kartu su sąskaita faktūra pateikia visus atitinkamam muitiniam tikrinimui atlikti reikalingus dokumentus, susijusius su kiekvieno atitinkamos partijos produkto pardavimu ir realizavimu, įskaitant su partijos vežimu, draudimu, tvarkymu ir laikymu susijusius dokumentus. Taigi, importuotojas, siekdamas susigrąžinti sumokėtą užstatą, privalo pagrįsti importuotos prekės kainą dedukciniu muitinio įvertinimo metodu.

4.7. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 11 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos teritorinę muitinę dėl užstato už importuotus trumpavaisius agurkus grąžinimo. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė šiuos dokumentus: 2021 m. spalio 18 d. prekių pardavimo Lietuvoje PVM sąskaitą faktūrą Nr. VNF0295, prekių muitinės vertės apskaičiavimą dedukciniu muitinio įvertinimo metodu, 2021 m. spalio 27 d. prekių tiekėjo įmonės „LLC SPAYKA“ kreditinės sąskaitos su nuoroda į 2021 m. spalio 6 d. sąskaitą LIT/21-001 kopiją, 2021 m. spalio 29 d. MB „ViNe Fruit“ kreditinės PVM sąskaita faktūros Nr. GR-0055 kopiją bei Swedbank mokėjimo nurodymų išrašus.

4.8. Klaipėdos teritorinė muitinė, įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus ir atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjo importuotų trumpavaisių agurkų, deklaruotų importo deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM200AB0, sandorio vertė patikslinta, skundžiama patikrinimo ataskaita nusprendė taisyti prekių faktūrinę ir muitinę vertę iš 17 945,10 Eur į 11 795,40 Eur bei, atitinkamai, perskaičiuoti importo mokesčius.

4.9. Muitinės departamento nuomone, Klaipėdos teritorinė muitinė pagrįstai nusprendė tikslinti ginčo prekių muitinę vertę ir perskaičiuoti importo mokesčius, o pareiškėjo skundo argumentai, jog mokesčiai perskaičiuoti nepagrįstai, nes sandorio vertė sumažėjo atsižvelgiant į sugedusių agurkų kainą, sprendžiant dėl importuotų prekių muitinės vertės nustatymo, laikytini nepagrįstais.

4.10. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalimi, prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama. Pareiškėjas importuotų trumpavaisių agurkų muitinę vertę importo deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM200AB0 grindė pateikdamas sandorį patvirtinantį dokumentą – 2021 m. spalio 6 d. sąskaitą faktūrą Nr. LIT/21-001, išrašytą prekių tiekėjo „SPAYKA LLC“, kurioje importuojamų agurkų kaina nurodyta 17 945,10 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog importuotų agurkų sandorio vertė (90,00 Eur/100 kg) daugiau nei 8 proc. viršija pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento 38 straipsnį Komisijos apskaičiuotą standartinę importo vertę (60,70 Eur/100kg), prekėms muitinio įforminimo metu taikytas 0 proc. muito tarifas, tačiau buvo paimtas galinčios atsirasti mokestinės prievolės 7 537,00 Eur dydžio užstatas, tuo atveju, jeigu pareiškėjas Reglamento 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nesikreiptų į muitinę dėl užstato grąžinimo ir nepagrįstų deklaruotos „aukštos“ importuotų agurkų kainos dedukciniu metodu.

4.11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kartu su 2021 m. lapkričio 11 d. prašymu grąžinti užstatą, be kita ko pateikė ir 2021 m. spalio 27 d. prekių tiekėjo Armėnijos įmonės „LLC SPAYKA“ kreditinės sąskaitos su nuoroda į 2021 m. spalio 6 d. sąskaitą LIT/21-001 kopiją bei 2021 m. lapkričio 3 d. Swedbank mokėjimo pavedimo išrašą, kuriame nurodyta, kad mokėtojas MB „ViNe Fruit“ perveda 11 795,40 Eur sumą gavėjui „LLC SPAYKA“. Taigi, minėti dokumentai patvirtina, kad deklaruota 17 945,10 Eur importuotų trumpavaisių agurkų sandorio kaina vėliau buvo tikslinama ir pareiškėjas prekių tiekėjui Armėnijos įmonei „LLC SPAYKA“ sumokėjo ne 17 945,10 Eur, o 11 795,40 Eur sumą.

4.12. Vadovaujantis pareiškėjo pateiktos sutarties Nr. 2020/03/05 su Armėnijos įmone „LLC SPAYKA“ 7.3 ir 7.5 punktais, prekių kaina dėl žemos prekių kokybės gali būti tikslinama. Būtent dėl importuotų prekių kokybės faktiškai sumokėta kaina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, yra 11 795,40 Eur, todėl darytina išvada, kad importo deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM200AB0 (2021 m. spalio 18 d.) deklaruota 17 945,10 Eur prekės vertė skundžiama supaprastinto patikrinimo ataskaita pagrįstai patikslinta pagal pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus, kurie patvirtina faktinę ginčo prekių sandorio vertę.

4.13. Pareiškėjo skundo argumentai, kad Klaipėdos teritorinė muitinė, tikslindama sandorio vertę, neatsižvelgė į sugedusių agurkų kiekį, ginčo atveju nelaikytini reikšmingais, kadangi importo deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM200AB0 buvo deklaruotas faktinis agurkų kiekis (19 939 kg) pagal pateiktą 2021 m. spalio 6 d. sąskaitą faktūrą Nr. LIT/21-001 ir visas šis prekių kiekis buvo išleistas į laisvą apyvartą. Būtent dėl to, kad pareiškėjo importuotų prekių kokybė nebuvo itin gera, deklaruota „aukšta“ agurkų kaina buvo tikslinama atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus dokumentus ir nustačius faktiškai už importuotas prekes sumokėtą kainą.

4.14. Muitinio įforminimo metu deklaruotos 17 945,10 Eur (90 Eur / 100 kg) kainos pagrindimas dedukciniu metodu siekiant susigrąžinti užstatą nagrinėjamu atveju neaktualus, kadangi atsižvelgiant į importuotų prekių kokybę jų kaina buvo tikslinta, o nustačius, jog prekių vertė yra 11 795,40 Eur (59,16 Eur/100 kg), šioms prekėms, vadovaujantis 2020 m. rugsėjo 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2020/1577, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą, kai prekės 100 kg neto masės importo kaina yra mažesnė kaip 62,80 Eur (nagrinėjamu atveju 59,16 Eur / 100 kg) bei 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008, iš Armėnijos importuotai prekei, turinčiai preferencinę kilmę įrodantį dokumentą – pareiškimą apie prekių kilmę, supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 2LM1900074S mokesčiai perskaičiuoti taikant tarifinės preferencijos muito normą 0 proc. + 37,80 Eur/100 kg.

4.15. Taigi Klaipėdos teritorinė muitinė 2022 m. sausio 28 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2LM190074S pagrįstai nusprendė taisyti prekių, deklaruotų importo deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM200AB0 faktūrinę ir muitinę vertę iš 17 945,10 Eur į 11 795,40 Eur ir, atitinkamai, perskaičiuoti importo mokesčius, o ikiteisminės mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos pagrįstai laikė, jog pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip neturintys teisinio pagrindo.

4.16. Importuojant vaisius ir daržoves, galimi ir kiti muitinio įvertinimo metodai (dedukcinis, konsignacijos pagrindais), tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasirinko prekes deklaruoti taikant sandorio vertės muitinio įvertinimo metodą, o deklaruotą aukštą importuotų prekių kainą, siekdamas susigrąžinti užstatą, privalėjo pagrįsti dedukciniu metodu. Tačiau, Klaipėdos teritorinei muitinei nustačius, jog importuotų agurkų muitinė vertė buvo tikslinta dėl prekių kokybės (vertė sumažėjo), deklaruotos „aukštos“ vertės pagrindimas dedukciniu metodu tapo neaktualus.

4.17. Pareiškėjas skunde nepagrįstai tapatina prekių išleidimą į laisvą apyvartą ir jau išleistų prekių realizavimą, kuris muitų teisės požiūriu nėra aktualus. Sąjungos muitinės kodekso 77 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad importo skola muitinei atsiranda importo muitu apmokestinamoms ne Sąjungos prekėms įforminama išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūra, įskaitant atvejus, kai taikomos nuostatos, susijusios su galutiniu vartojimu. Taigi, importo mokesčiai apskaičiuojami už importuojamas ne Sąjungos prekes, išleidžiamas į laivą apyvartą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pateikdamas importo deklaraciją Nr. 21LTLC0100IM200AB0 (2021 m. spalio 18 d.), importavo 19 939 kg agurkų, už kuriuos atsirado importo skola muitinei, o tai, kad Sąjungos muitų teritorijoje prekes įsigijusi UAB „Rivona“ dalies prekių nerealizavo, muitų apskaičiavimui jokios įtakos neturi.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos teritorinė muitinė – atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir savo poziciją grindė šiais argumentais:

5.1. Pareiškėjas trumpavaisių agurkų muitinę vertę importo deklaracijoje deklaravo pagal sandorio vertės muitinio įvertinimo metodą. Prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą pateikus galinčios atsirasti mokestinės prievolės dydžio užstatą – 7 537 Eur, apskaičiuotą remiantis standartine importo verte taikytinu muitu 0 proc. + 37,80 Eur/100 kg.

5.2. Siekdamas susigrąžinti užstatą, pareiškėjas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad deklaruota 17 945,10 Eur importuotų trumpavaisių agurkų sandorio vertė vėliau buvo patikslinta, o prekių tiekėjui sumokėta ne 17 945,10 Eur, bet 11 795,00 Eur. Supaprastinto patikrinimo ataskaita pagrįstai patikslinta pagal pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus, kurie patvirtina faktinę ginčo prekių sandorio vertę. Importo deklaracijoje nurodytas faktinis agurkų kiekis (19 939 kg) ir buvo išleistas į laisvą apyvartą.

5.3. Muitinio įforminimo metu deklaruotos 17 945,10 Eur (90 Eur/100 kg) kainos pagrindimas dedukciniu metodu siekiant susigrąžinti užstatą neaktualus, kadangi atsižvelgiant į importuotų prekių kokybę, jų kaina buvo tikslinta, o nustačius, jog prekių vertė yra 11 795,40 Eur (59,16 Eur/100 kg), šioms prekėms, vadovaujantis 2020 m. rugsėjo 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (EB) Nr. 2020/1577, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą, kai prekės 100 kg neto masės importo kaina yra mažesnė kaip 62,80 Eur (nagrinėjamu atveju 59,16 Eur / 100 kg) bei 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008, iš Armėnijos importuotai prekei, turinčiai preferencinę kilmę įrodantį dokumentą – pareiškimą apie prekių kilmę, supaprastinto patikrinimo ataskaitoje mokesčiai perskaičiuoti taikant tarifinės preferencijos muito normą 0 proc. + 37,80 Eur / 100 kg.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo MB „ViNe Fruit“ skundą atmetė.

7. Teismas nustatė šias aplinkybes:

7.1. Pareiškėjas 2021 m. spalio 18 d. pateikdamas Klaipėdos teritorinei muitinei importo deklaraciją Nr. 21LTLC0100IM200AB0, muitinę vertę nurodė pagal 2021 m. spalio 6 d. sąskaitą faktūrą Nr. LIT/21-001, išrašytą prekių tiekėjo „SPAYKA LLC“ prekių pirkėjui MB „ViNe Fruit“, kurioje nurodyta 17 945,10 Eur kaina ir 19 939 kg kiekis, 2021 m. spalio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LEZ2110059, kurioje nurodyta 30 Eur suma už importo procedūros įforminimą, taip pat gabenimo dokumentus.

7.2. Vadovaujantis Reglamento 75 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo importuotos prekės sandorio vertė (90,00 Eur / 100 kg) daugiau nei 8 proc. viršija pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento 38 straipsnį Komisijos apskaičiuotą standartinę importo vertę (60,70 Eur / 100kg), prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą pateikus galinčios atsirasti mokestinės prievolės dydžio užstatą – 7 537,00 Eur.

7.3. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 11 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos teritorinę muitinę dėl užstato už importuotus trumpavaisius agurkus grąžinimo. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė su sandoriu susijusius dokumentus.

7.4. Klaipėdos teritorinė muitinė 2021 m. gruodžio 17 d. išsiuntė nurodymą pareiškėjui pateikti sutartį su siuntėju Armėnijos įmone „LLC SPAYKA“, paaiškinimus, ar sutartyje numatytas prekių vertės tikslinimas dėl prekių kokybės, kodėl, po muitinio įforminimo iš įmonės „LLC SPAYKA“ gavus kreditinę sąskaitą nesikreipė dėl sandorio vertės tikslinimo, ir paaiškinti, dėl kokių priežasčių deklaruotos kainos pagrindime dedukciniu metodu nėra išskaitomas PVM.

7.5. Klaipėdos teritorinė muitinė 2022 m. sausio 12 d. raštu Nr. (9.32)11D-296 išsiuntė pranešimą tikrinamam asmeniui apie galimą nepalankų sprendimą vykdant supaprastintą patikrinimą.

7.6. Klaipėdos teritorinė muitinė, atlikusi patikrinimą, 2022 m. sausio 28 d. priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 2LM190074S, kurioje nusprendė: 1) MB „ViNe Fruit“ importo deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM200AB0 taisyti prekių faktūrinę ir muitinę vertę iš 17 945,10 Eur į 11 795,40 Eur, perskaičiuoti muitą iš 0,00 Eur į 7 537,00 Eur, PVM iš 3 775,00 Eur į 4 066,00 Eur; 2) įregistruoti muitinėje mokestinę prievolę: 7 537,00 Eur muito importo deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM200AB0; 3) įtraukti į apskaitą įskaitomą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos importo deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM200AB0 apskaičiuotą PVM sumą, ją padidinant 291 Eur; 4) paskirti ir įregistruoti 783 Eur baudą; 5) Apskaičiuoti ir įtraukti (neįtraukti) į apskaitą 1 priede nurodytus delspinigius (42 Eur muito delspinigių); 6) 7 537 Eur muito įskaityti iš sumokėto užstato.

7.7. Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaita, pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris 2022 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 1AE-1 patvirtino Klaipėdos teritorinės muitinės 2022 m. sausio 28 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 2LM190074S. Pareiškėjas Muitinės departamento sprendimą apskundė MGK, kuri 2022 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. S-97(7-51/2022) patvirtino Muitinės departamento 2022 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 1AE-1.

8. Teismo vertinimu, Sąjungos muitinės kodekso 77 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad importo skola muitinei atsiranda importo muitu apmokestinamoms ne Sąjungos prekėms įforminama išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūra, įskaitant atvejus, kai taikomos nuostatos, susijusios su galutiniu vartojimu. Po išleidimo į laisvą apyvartą įvykę pareiškėjo nurodyti sandoriai ar prekių būklės pakitimai nėra aktualūs nustatant importo momentą ar prekių kiekį.

9. Šiuo atveju muitinei vertei nustatyti taikytas sandorio vertės metodas. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalį, sandorio vertės metodas yra pirmenybinis nustatant muitinę vertę. Pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių (nurodytų Muitinės kodekso 70 straipsnio 3 dalyje), kurios neleistų taikyti sandorio vertės metodo.

10. Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalis numato, kad sandorio vertė prireikus gali būti tikslinama. Šiuo atveju muitinė surinko duomenis apie sandorį, t. y. nustatė, kad galiausiai pareiškėjas tiekėjui už ginčo prekes sumokėjo ne pirminėje pardavėjo sąskaitoje nurodytą 17 909,10 Eur sumą, o 11 795,40 Eur ir dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Pardavėjo Armėnijos įmonės „LLC SPAYKA“ 2021 m. spalio 27 d. kreditinėje sąskaitoje nėra užsiminta apie pardavimo kiekio sumažinimą, o tik nurodyta kompensuojama suma (6149,70 Eur), kas reiškia kainos, o ne kiekio mažinimą. Taigi muitinė pagrįstai nustatė sandorio vertę pagal faktiškai sumokėtą sumą, kaip tai ir numato Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalis. Deklaracijoje nurodytas išleistų prekių kiekis liko nekoreguotas (19 939 kg).

11. Teismo vertinimu, pareiškėjas neteisingai interpretuoja MGK sprendimo dalį, kurioje pasisakyta dėl su prekių pripažinimu netinkamomis susijusių įrodymų nepatikimumo. Pirma, būtent sandorio vertės metodas turi pirmenybę kitų metodų atžvilgiu ir dedukcinis metodas netaikytinas, nes šiuo atveju nepaneigta, kad galima pritaikyti sandorio vertės metodą. Antra, pareiškėjo pateikti su prekių netinkamumu susiję dokumentai nepaneigia sandorio vertės metodo taikymo galimybės ir sutiktina su MGK vertinimu, kad šiuo aspektu jie nėra pakankamai informatyvūs: 1) UAB „Rivona“ pretenzija yra abstrakti, joje nėra nurodyta, kad prekės pašalintos iš prekybos, sunaikintos ar pan., pateiktos nuotraukos neleidžia identifikuoti konkrečių prekių; 2) tiek pareiškėjo kreditinėje sąskaitoje faktūroje UAB „Rivona“, tiek pardavėjo „LLC SPAYKA“ kreditinėje sąskaitoje pareiškėjui nekalbama apie prekių kiekio mažinimą, o kalbama apie nuolaidas arba kompensavimą, t. y. kainos mažinimą; 3) vertintinas laiko atstumas nuo prekių importo (2021 m. spalio 18 d.) iki pirkėjo UAB „Rivona“ pretenzijos (2021 m. spalio 26 d.), kas rodo, kad buvo laiko tarpas, per kurį greitai gendančios prekės (kaip šiuo atveju – agurkai) galėjo pakeisti būklę.

12. Apibendrinęs teismas sprendė, kad pareiškėjas pagal Reglamento 75 straipsnio 5 dalį teikdamas įrodymus nepagrindė, kad jo deklaracijoje nurodyta muitinė vertė buvo teisinga, o muitinė surinko duomenis apie sandorio vertę ir nustatė faktiškai sumokėtą kainą (11 795,40 Eur), kurią ir taikė nustatydama sandorio vertę, o tai reiškia, kad antrinis metodas (dedukcinis metodas) netaikytinas šioje situacijoje.

13. Pareiškėjas muitinei teikė 2021 m. lapkričio 19 d. ir 2021 m. sausio 19 d. dokumentus, kuriuose rėmėsi galutine pardavimo kaina Europos Sąjungos rinkoje (siekė taikyti dedukcinį metodą), t. y. ši aplinkybė eliminuoja jo teiginį, kad pasirinko ne tokį prašymo formulavimą. Klaipėdos teritorinės muitinės, o vėliau – ir MGK, sprendimą nulėmė ne formalūs aspektai, tokie kaip pareiškėjo formuluoto 2021 m. lapkričio 11 d. prašymo pobūdis, o įvertintas realus atliktų operacijų turinys. Tiek muitinės, tiek MGK sprendimuose pateikti esminiai motyvai – kad prekės visa kiekio apimtimi (19 939 kg) laikomos išleistomis nuo importo deklaracijos įforminimo ir kad sandorio verte laikoma faktiškai sumokėta suma (11 795,40 Eur).

III. 14. Pareiškėjas MB „ViNe Fruit“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

15. Pareiškėjas prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiuo klausimu: Ar atsižvelgiant į šioje (pagrindinėje) byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes ir įvykusius sandorius, t. y. kai įvežtos prekės į Europos Sąjungos teritoriją nebuvo patiektos galutiniam vartotojui nustačius, jog jos yra netinkamos naudoti ir buvo utilizuotos, todėl sandorio šalys mažino sandorio vertę mažinant importuojamų prekių kiekį, o ne prekių vieneto kainą, nepažeidžia 2017 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/891, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 papildomas nuostatomis dėl vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektorių, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 papildomas nuostatomis dėl tuose sektoriuose taikytinų nuobaudų ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 ir 2017 m. kovo 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892, kuriuo nustatomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių ir daržovių sektoriuose taisyklių nuostatų bei importuotojas turi teisę susigrąžinti sumokėtą užstatą, jeigu galutiniam vartotojui patiektų prekių vieneto vertė yra nemažesnė nei numato teisės aktai?

16. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Teismas neteisingai sprendė, kad į Lietuvą įvežti 19 939 kg agurkų buvo išleisti visa savo apimtimi į laisvą apyvartą. Teismas, vertindamas taikytino muito mokesčio apskaičiavimą, privalėjo įvertinti, kad nors sandorio vertė buvo sumažinta iki 11 795,40 Eur, ir faktinis, į apyvartą realizuotų agurkų kiekis sumažėjo nuo 19 939 kg iki 12 939 kg. Remiantis tokiu skaičiavimu, importuotų agurkų sandorio vertė (90 Eur / 100 kg) daugiau nei 8 proc. viršija standartinę importo vertę (60,70 Eur / 100 kg) ir tokiu atveju muito mokestis netaikomas.

16.2. Teismo subjektyvus ir šališkas įrodymų vertinimas, juos pripažįstant neinformatyviais, suteikia pagrindą konstatuoti, jog muitinei, surinkusiai informaciją dėl muitinės vertės teisingumo, išlieka pagrįstų abejonių dėl deklaruojamos vertės teisingumo ar tikslumo, todėl importuojamų prekių muitinė vertė negali būti nustatyta pagal deklaruotą sandorio vertę, nevertinant sumažėjusio prekių kiekio.

16.3. Pareiškėjas neginčija to, kad deklaracijoje buvo pritaikytas ne tas muitinės vertės įvertinimo metodas, jog pateikti dokumentai nėra visiškai detalūs, kadangi pareiškėjas prieš pateikdamas deklaraciją neįsitikino, ar deklaruojami duomenys atitinka realią situaciją. Vis dėlto, tai nesuteikia pagrindo teismui taikyti neproporcingai pareiškėjo turtinę padėtį apsunkinantį reglamentavimą, neatsižvelgiant į mokestinių santykių turinio viršenybės prieš formą principą.

16.4. Mokesčių administratorius privalėjo įvertinti tą faktą, kad didžioji dalis prekių, (agurkų) buvo sunaikinti ir tai turi esminės reikšmės sandorio ir išleidimo į apyvartą vertei. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, žinodamas, kad dalis agurkų iš esmės buvo utilizuotos atliekos, t. y. neturėjo vertės, juos vertino ir jų kainą apskaičiavo kaip sveikų, aukštos kokybės prekių, pažymėdamas, jog keitėsi tik sandorio kaina, o agurkų kiekis išliko tas pats. Ginčo prekės privalėjo būti įvertintos pagal netinkamų parduoti ir vartoti agurkų rinkos kainas, o į laisvą apyvartą išleistiems agurkams sandorio vertė turėjo būti pritaikyta tokia, kokia numatyta sutartyje (90 Eur / 100 kg).

16.5. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad nėra galimybės remtis UAB „Rivona“ pretenzija, nes dokumentas neinformatyvus. Tai, kad ne visos procedūros nustatant sugedusių agurkų kiekį buvo tinkamai atliktos, nesudaro pagrindo pripažinti agurkus esant aukštos kokybės.

16.6. Pareiškėjui apskaičiuoti papildomai mokėtini mokesčiai, pažeidžia ir Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintą proporcingumo principą. Teismas, vadovaudamasis proporcingumo, protingumo ir turinio viršenybės prieš formą principais privalėjo analizuoti ir nustatinėti tikrąjį ūkinės operacijos turinį, o ne tik jos įforminimą ir formalias klaidas, dėl kurių agurkų sandorio vertė neteisingai pakeista iš (90 Eur / 100 kg) į (59,16 Eur / 100 kg) ir dėl to pareiškėjui negrąžintas 7 537 Eur užstatas.

17. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Ginčo prekių muitinė vertė tikslinta pagrįstai, o apeliacinio skundo argumentai, jog nebuvo atsižvelgta į sugedusių agurkų kiekį, sprendžiant dėl importuotų prekių muitinės vertės nustatymo, atmestini. Prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama. Pareiškėjas importuotų trumpavaisių agurkų muitinę vertę importo deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM200AB0 grindė pateikdamas sandorį patvirtinantį dokumentą – 2021 m. spalio 6 d. sąskaitą faktūrą Nr. LIT/21-001, išrašytą prekių tiekėjo „SPAYKA LLC“, kurioje importuojamų agurkų kaina nurodyta 17 945,10 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad importuotų agurkų sandorio vertė (90,00 Eur / 100 kg) daugiau nei 8 proc. viršija pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 38 straipsnį Komisijos apskaičiuotą standartinę importo vertę (60,70 Eur / 100 kg), prekėms muitinio įforminimo metu taikytas 0 proc. muito tarifas, tačiau buvo paimtas galinčios atsirasti mokestinės prievolės 7 537,00 Eur dydžio užstatas, tuo atveju, jeigu pareiškėjas Reglamento 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nesikreiptų į muitinę dėl užstato grąžinimo ir nepagrįstų deklaruotos „aukštos“ importuotų agurkų kainos dedukciniu metodu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2021 m. lapkričio 11 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos teritorinę muitinę dėl užstato grąžinimo, pateikė ir 2021 m. spalio 27 d. prekių tiekėjo „LLC SPAYKA“ kreditinės sąskaitos su nuoroda į 2021 m. spalio 6 d. sąskaitą LIT/21-001 kopiją bei 2021 m. lapkričio 3 d. Swedbank mokėjimo pavedimo išrašą, kuriame nurodyta, kad mokėtojas MB „ViNe Fruit“ perveda 11 795,40 Eur sumą gavėjui „LLC SPAYKA“. Šie dokumentai patvirtina, kad deklaruota 17 945,10 Eur importuotų trumpavaisių agurkų sandorio kaina vėliau buvo tikslinama ir pareiškėjas prekių tiekėjui „LLC SPAYKA“ sumokėjo ne 17 945,10 Eur, o 11 795,40 Eur sumą.

18.2. Vadovaujantis pareiškėjo pateiktos sutarties Nr. 2020/03/05 su įmone „LLC SPAYKA“ 7.3 ir 7.5 punktais, prekių kaina dėl žemos prekių kokybės gali būti tikslinama. Būtent dėl importuotų prekių kokybės faktiškai sumokėta kaina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, yra 11 795,40 Eur, todėl konstatuotina, kad importo deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM200AB0 (2021 m. spalio 18 d.) deklaruota 17 945,10 Eur prekės vertė pagrįstai patikslinta pagal pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus, kurie patvirtina faktinę ginčo prekių sandorio vertę.

18.3. Pareiškėjo skundo argumentai, kad ginčo atveju neatsižvelgta į sugedusių agurkų kiekį, nelaikytini teisiškai reikšmingais, kadangi importo deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM200AB0 buvo deklaruotas faktinis agurkų kiekis (19 939 kg) pagal pateiktą 2021 m. spalio 6 d. sąskaitą faktūrą Nr. LIT/21-001 ir visas šis prekių kiekis buvo išleistas į laisvą apyvartą. Vėliau paaiškėjus, kad importuotų prekių kokybė nebuvo itin gera, deklaruota „aukšta“ agurkų kaina buvo tikslinama atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus dokumentus ir nustatyta faktiškai už importuotas prekes sumokėta kaina.

18.4. Muitinio įforminimo metu deklaruotos 17 945,10 Eur (90 Eur / 100 kg) „aukštos“ kainos pagrindimas dedukciniu metodu siekiant susigrąžinti užstatą tapo neaktualus, kadangi dėl prekių kokybės jų kaina buvo tikslinta, o nustačius, jog prekių vertė yra 11 795,40 Eur (59,16 Eur / 100 kg), šioms prekėms, vadovaujantis 2020 m. rugsėjo 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2020/1577, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą, kai prekės 100 kg neto masės importo kaina yra mažesnė kaip 62,80 Eur (nagrinėjamu atveju 59,16 Eur / 100 kg) bei 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008, iš Armėnijos importuotai prekei, turinčiai preferencinę kilmę įrodantį dokumentą – pareiškimą apie prekių kilmę, supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 2LM1900074S mokesčiai perskaičiuoti taikant tarifinės preferencijos muito normą 0 proc. + 37,80 Eur / 100 kg.

18.5. Klaipėdos teritorinė muitinė 2022 m. sausio 28 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2LM190074S pagrįstai nusprendė taisyti prekių, deklaruotų importo deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM200AB0 faktūrinę ir muitinę vertę iš 17 945,10 Eur į 11 795,40 Eur ir, atitinkamai, perskaičiuoti importo mokesčius, o ikiteisminės mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos ir teismas pagrįstai laikė, jog pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip neturintys teisinio pagrindo.

18.6. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos teritorinei muitinei nustačius, jog importuotų agurkų muitinė vertė buvo tikslinta dėl prekių kokybės (vertė sumažėjo), deklaruotos „aukštos“ vertės pagrindimas dedukciniu metodu tapo neaktualus.

18.7. Pareiškėjas skunde nepagrįstai tapatina prekių išleidimą į laisvą apyvartą ir jau išleistų prekių realizavimą, kuris muitų teisės požiūriu nėra aktualus ir neturi įtakos mokesčių apskaičiavimui.

18.8. Importo mokesčiai apskaičiuojami už importuojamas ne Sąjungos prekes, išleidžiamas į laisvą apyvartą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pateikdamas importo deklaraciją Nr. 21LTLC0100IM200AB0 (2021 m. spalio 18 d.), importavo 19 939 kg agurkų ir visas nurodytas kiekis buvo išleistas į laisvą apyvartą (šis kiekis nurodytas ginčo deklaracijos 38 langelyje), o tai, kad Sąjungos muitų teritorijoje prekes įsigijusi UAB „Rivona“ dalies prekių dėl prastos jų kokybės nerealizavo, muitų apskaičiavimui jokios įtakos neturi.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimą.

20. Klaipėdos teritorinės muitinės nuomone, teismas įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialiosios bei procesines teisės normas, taigi priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo nėra pagrindo. Taip pat pažymėjo, kad muitinio įforminimo metu deklaruotos 17 945,10 Eur (90 Eur / 100 kg) kainos pagrindimas dedukciniu metodu siekiant susigrąžinti užstatą yra neaktualus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Administracinėje byloje mokestinis ginčas kilo dėl ūkio subjekto iš Armėnijos įmonės importuotų šviežių agurkų muitinės vertės nustatymo.

22. Pirmosios instancijos teismas atmetė MB „ViNe Fruit“ skundą, nes pareiškėjas neįrodė, kad importuotų prekių kiekis buvo mažesnis ar kad sandorio vertė turėjo būti nustatyta kitu metodu. Muitinė pagrįstai rėmėsi faktiškai sumokėta kaina ir taikė Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnį, todėl muitinės sprendimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

23. Apeliantas MB „ViNe Fruit“ prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Sąjungos muitinės kodekso nuostatas, neįvertino pateiktų įrodymų dėl faktiškai į apyvartą išleistų prekių kiekio, nepagrįstai netaikė dedukcinio muitinės vertės nustatymo metodo bei neatsižvelgė į turinio viršenybės prieš formą, sąžiningumo ir protingumo principus.

24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti pareiškėjo apeliacinio skundo ribas, taip pat nenustatyta ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą nagrinėja apeliacine tvarka, patikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

25. Dėl apelianto MB „ViNe Fruit“ argumentų teismas pažymi, kad pagal Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalį prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė, t. y. kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus gali būti patikslinta. To paties kodekso 74 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 70 straipsnį, ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną 2 dalyje nurodytą punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas, pagal kurį prekių muitinę vertę galima nustatyti.

26. ESTT yra išaiškinęs, kad Sąjungos teise, susijusia su muitiniu įvertinimu, siekiama įtvirtinti teisingą, vienodą ir neutralią sistemą, kuri neleistų naudoti savavališkai nustatytų arba fiktyvių muitinių verčių. Taigi muitinė vertė turi atspindėti realią importuotos prekės ekonominę vertę, todėl ją apskaičiuojant būtina atsižvelgti į šios prekės elementų, turinčių ekonominę vertę, visumą (žr. 2022 m. birželio 9 d. sprendimo Baltic Master, C-599/20, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

27. ESTT taip pat yra pažymėjęs, kad prekių „muitinės vertės pagrindas“ visų pirma yra sandorio vertė, o kiti šios vertės nustatymo pagrindai laikytini „antriniais metodais“, kurie gali būti taikomi tik tada, kai muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 70 straipsnį. Sąjungos muitinės kodekso 70–74 straipsniuose aiškiai nustatyta muitinio įvertinimo metodų hierarchija, todėl importuotojas negali laisvai pasirinkti taikytino metodo. Taigi importuotų prekių muitinė vertė pirmiausia turi būti nustatoma pagal sandorio vertės metodą, kuris laikomas pagrindiniu ir tinkamiausiu (žr. 2022 m. birželio 9 d. sprendimo Baltic Master, C-599/20, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), o Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnyje nurodyti metodai turi būti laikomi papildomais (žr. 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo Hamamatsu Photonics Deutschland, C-529/16, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; taip pat 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo UAB „Tauritus“ prieš Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, C‑782/23, 51–54 punktus).

28. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas MB „ViNe Fruit“ trumpavaisių agurkų muitinę vertę importo deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM200AB0 grindė pateikdamas sandorį patvirtinantį dokumentą – 2021 m. spalio 6 d. sąskaitą faktūrą Nr. LIT/21-001, išrašytą prekių tiekėjo „SPAYKA LLC“, kurioje importuojamų agurkų kaina nurodyta 17 945,10 Eur. Be to, apeliantas 2021 m. lapkričio 11 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos teritorinę muitinę dėl užstato grąžinimo ir, be kita ko, pateikė 2021 m. spalio 27 d. prekių tiekėjo – Armėnijos įmonės „LLC SPAYKA“ – kreditinės sąskaitos, kurioje nurodyta nuoroda į 2021 m. spalio 6 d. sąskaitą Nr. LIT/21-001, kopiją bei 2021 m. lapkričio 3 d. banko „Swedbank“ mokėjimo pavedimo išrašą, kuriame matyti, kad mokėtojas MB „ViNe Fruit“ pervedė 11 795,40 Eur sumą gavėjui „LLC SPAYKA“.

29. Iš importo deklaracijos Nr. 21LTLC0100IM200AB0 ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad buvo deklaruotas faktinis agurkų kiekis – 19 939 kg – pagal 2021 m. spalio 6 d. sąskaitą faktūrą Nr. LIT/21-001 ir visas šis prekių kiekis buvo išleistas į laisvą apyvartą. Taigi byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių nustatyti tiek importuotų prekių kiekį, tiek faktiškai sumokėtą kainą.

30. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis šios nutarties 26–27 punktuose nurodyta teisine argumentacija, darytina išvada, kad importuotų prekių muitinė vertė turi būti nustatoma pagal sandorio vertės metodą, nes nėra jokių objektyvių kliūčių jam taikyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad dedukcinis metodas taikomas tik tada, kai muitinė neturi galimybės nustatyti sandorio vertės. Nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti dedukcinį metodą.

31. Dėl apelianto MB „ViNe Fruit“ argumentų, kad dalis importuotų agurkų buvo netinkami vartoti ir buvo utilizuoti, teismas pažymi, kad šie argumentai nėra pagrįsti objektyviais įrodymais ir prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims, todėl atmetami. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad realią prekių apžiūrą atliko Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Medininkų pasienio kontrolės punkto Fitosanitarijos posto kontrolierė, kuri 2021 m. spalio 17 d. po prekių apžiūros leido realizuoti produkciją ir išdavė atitikties Bendrijos šviežių vaisių ir daržovių prekybos standartams sertifikatą (galiojantį iki 2021 m. spalio 24 d.). Kaip matyti, minėtas sertifikatas ir apžiūra atlikti dieną prieš 2021 m. spalio 18 d. importo deklaracijos užpildymą, todėl prekių išleidimo į rinką metu prekės buvo tinkamos vartoti. Nuo prekių importo (2021 m. spalio 18 d.) iki pirkėjo UAB „Rivona“ pretenzijos (2021 m. spalio 26 d.) praėjo daug laiko, todėl natūralu, kad greitai gendanti prekė, kaip švieži agurkai, galėjo pakeisti būklę. Be to, UAB „Rivona“ pretenzija yra abstrakti – joje nenurodyta, kad prekės buvo pašalintos iš prekybos ar sunaikintos; pateiktos nuotraukos neleidžia identifikuoti konkrečių prekių.

32. Taip pat byloje nėra įrodyta, kad apeliantas importavo kitokį nei deklaracijoje nurodytą kiekį (19 939 kg) agurkų. Kreditinėje sąskaitoje faktūroje, išrašytoje tiekėjo „SPAYKA LLC“, nurodyta tik piniginė kompensacija, bet nėra duomenų apie prekių kiekio sumažinimą. Tai rodo kainos, o ne kiekio koregavimą.

33. Pažymėtina, kad pagal Sąjungos muitinės kodekso 77 straipsnio 1 dalies a punktą importo skola muitinei atsiranda, kai importo muitu apmokestinamoms ne Sąjungos prekėms įforminama išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūra, įskaitant atvejus, kai taikomos nuostatos, susijusios su galutiniu vartojimu. Taigi importo mokesčiai apskaičiuojami už importuojamas ne Sąjungos prekes, išleidžiamas į laisvą apyvartą. Nagrinėjamu atveju apeliantas, pateikdamas importo deklaraciją Nr. 21LTLC0100IM200AB0 (2021 m. spalio 18 d.) importavo 19 939 kg agurkų, ir visas šis kiekis buvo išleistas į laisvą apyvartą (šis kiekis nurodytas ginčo deklaracijos 38 langelyje). Tai, kad Sąjungos muitų teritorijoje prekes įsigijusi UAB „Rivona“ dalies prekių dėl prastos kokybės nerealizavo, muitų apskaičiavimui įtakos neturi. Apeliantas MB „ViNe Fruit“ nepagrįstai tapatina prekių išleidimą į laisvą apyvartą su jų realizavimu, kuris muitų teisės požiūriu nėra aktualus ir neturi reikšmės mokesčių apskaičiavimui.

34. Dėl apelianto argumentų, susijusių su sąžiningumo, protingumo ir turinio viršenybės principų taikymu, teismas pažymi, kad Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas taikomas tik tais atvejais, kai formalių procedūrų laikymasis lemtų iškreiptą mokestinio santykio esmės vertinimą. Šiuo atveju tokios situacijos nenustatyta. Muitinė įvertino realius ekonominius sandorio duomenis, remdamasi objektyviais dokumentais, o apeliantas nepateikė įrodymų, kad tariama formali deklaracijos klaida iškreiptų mokesčių esmę. Be to, apelianto argumentai grindžiami teiginiu, kad 7 000 kg agurkų niekada nebuvo išleisti į laisvą apyvartą. Šis teiginys, kaip nurodyta aukščiau, neįrodytas, todėl minėti argumentai atmetami.

35. Dėl būtinybės kreiptis į ESTT teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra teisinio neaiškumo dėl Sąjungos teisės normų taikymo, kuris reikalautų prejudicinio kreipimosi į ESTT. Sąjungos muitinės kodekso 70 ir 74 straipsnių taikymo tvarka yra aiškiai apibrėžta tiek ES teisėje, tiek Lietuvos teismų praktikoje, todėl kreipimosi į ESTT pagrindo nėra.

36. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Sąjungos muitinės kodekso nuostatas, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti, todėl teisėjų kolegija skundžiamą sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo mažosios bendrijos „ViNe Fruit“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius