2020-06-03 Nr. AB-11179-3-61-3-00784-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3774-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00784-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 19.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja G. V. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Centrinio registratoriaus komisija) 2019 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. cspr-40 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo paliktas nenagrinėtu jos skundas dėl 2010 m. kovo 29 d. J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo patikslintų kadastro duomenų registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo; 2) panaikinus Sprendimą, pakeisti Nekilnojamojo turto registro 2010 m. kovo 30 d. išraše – pažymėjime Nr. 1076293, parengtame VĮ Registrų centro Kauno filialo kadastro specialistės N. K., 10 punkte Kadastro žymos 10.2 papunktyje juridinio pagrindo – Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos – bei 2 punkte 2.1 papunktyje – Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – įrašytas datas, t. y. padarytą įrašą ties šia grafa iš „2008 m. vasario 20 d.“ pakeisti į „2009 m. birželio 30 d.“ datą; 3) panaikinti 2010 m. kovo 29 d. J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrija (toliau – ir SB) (duomenys neskelbtini) (sklypo eilės numeris (duomenys neskelbtini)), patikslintų kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre ir priimti sprendimą bei per įstatymo nustatytą terminą išsiųsti pareiškėjai.

2. Pareiškėja nurodė, kad skundžiamu Sprendimu Centrinio registratoriaus komisija paliko pareiškėjos 2016 m. gruodžio 20 d. skundą nenagrinėtą. Pareiškėja skunde prašė: 1) pakeisti 2010 m. kovo 30 d. Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) išraše – pažymėjime Nr. 1076293, parengtame VĮ Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir teritorinis registratorius), 10 punkte Kadastro žymos 10.2 papunktyje juridinio pagrindo – Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos – bei 2 punkte 2.1 papunktyje – Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – įrašytas datas, t. y. padarytą įrašą ties šia grafa iš „2008 m. vasario 20 d.“ pakeisti į „2009 m. birželio 30 d.“ datą (toliau – ir Reikalavimas Nr. 1); 2) panaikinti 2010 m. kovo 29 d. J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (sklypo eilės numeris (duomenys neskelbtini)), patikslintų kadastro duomenų registraciją NTR (toliau – ir Reikalavimas Nr. 2).

3. Pareiškėja paaiškino, kad nuo 1994 m. rugsėjo 28 d. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 1), savininkė. Nuo 2008 m. gruodžio 2 d. gretimo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio SB „(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 2) savininkas yra J. Č.. Pareiškėja 2009 m. gegužės 27 d. dalyvavo kadastriniuose matavimuose bei sklypo ribų parodyme, kurie buvo atlikti J. Č. priklausančiame žemės Sklype Nr. 2, nes šis sklypas ribojasi su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu Sklypu Nr. 1., tačiau VĮ Registrų centre šie matavimai yra įregistruoti atgaline 2008 m. vasario 20 d. data. Pareiškėja nesutiko su parodytomis ribomis, nes jos sklypas tapo mažesnis. Tačiau 2010 m. kovo 29 d. teritorinis registratorius priėmė sprendimą patikslinti J. Č. nuosavybės teise priklausančio Sklypo Nr. 2 kadastro duomenis NTR.

4. Kauno apylinkės prokuratūroje atlikus tyrimą dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Inventora“ ribų paženklinimo-parodymo akto suklastojimo ir ištyrimo metu surinktų duomenų buvo nustatyti akivaizdūs dokumento klastojimo požymiai: Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. vasario 2 d. tyrimo išvadoje Nr. 11K- 455(11) konstatuota, kad 2008 m. vasario 20 d. UAB „Inventora“ žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto egzemplioriuose yra pirminio turinio pakeitimų, atliktų uždažant kai kuriuos pirminius įrašus ir jų vietoje parašant dabar esančius įrašus arba nieko neparašant ir tai yra tokios aplinkybės, kurios savaime lemtų šio akto ydingumą, jo suklastojimą. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras 2013 m. birželio 4 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 20-2-00538-10, tačiau jame prokuroro buvo nurodyta, kad aktas buvo surašytas 2009 m. gegužės 27 d. Pareiškėja kreipėsi į Centrinio registratoriaus komisiją su skundu atsakovams VĮ Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems asmenims J. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), UAB „Inventora”, SB (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė Reikalavimą Nr. 2. Centrinio registratoriaus komisija 2015 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. cspr 1-219 atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nes jis paduotas praleidus vieno mėnesio apskundimo terminą, o pareiškėja neprašė jo atnaujinti.

5. Pareiškėja 2016 m. sausio 21 d. vėl kreipėsi į Centrinio registratoriaus komisiją su skundu atsakovams VĮ Registrų centras Kauno filialui, tretiesiems asmenims J. Č., NŽT, UAB „Inventora”, SB (duomenys neskelbtini), kuriame prašė: atnaujinti pareiškėjai praleistą procesinį terminą skundui dėl teritorinio registratoriaus 2010 m. kovo 29 d. sprendimo patikslinti J. Č. nuosavybės teise priklausančio Sklypo Nr. 2 kadastro duomenis NTR, paduoti bei nurodė Reikalavimą Nr. 2. Centrinio registratoriaus komisija 2016 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą Nr. csprl-29, kuriuo atsisakė atnaujinti terminą bei priimti pareiškėjos skundą, nes pareiškėja apie priimtą skundžiamą sprendimą sužinojo 2010 m. rugpjūčio 21 d.

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-990-520/2018 pareiškėjos 2017 m. sausio 19 d. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo (toliau – ir KAAT, dabar Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai) 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimo panaikinimo atmetė ir minėto teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi Centrinio registratoriaus komisijos 2015 m. spalio 21 d. sprendimu atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, nes praleistas vieno mėnesio apskundimo terminas, o 2016 m. vasario 9 d. sprendimu atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti skundą, todėl KAAT administracinėje byloje Nr. 1-3403-644/2016 (1-6204-437/2016) bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. A-990-520/2018 pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų dėl atliktų kadastrinių matavimų nenagrinėjo, nevertino ir faktinių aplinkybių nenustatinėjo, nes buvo konstatuota, kad praleistas terminas skundui paduoti, tad reikalavimas dėl 2010 m. kovo 29 d. kadastro duomenų tikslinimo liko nenuginčytas.

7. Pareiškėja 2016 m. lapkričio 24 d. vėl kreipėsi į Centrinio registratoriaus komisiją su skundu atsakovui VĮ Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems asmenims J. Č., UAB „Inventora”, SB (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė: atnaujinti pareiškėjai dėl svarbių priežasčių (aplinkybių nežinojimo) praleistą procesinį terminą skundui dėl teritorinio registratoriaus 2010 m. kovo 29 d. sprendimo patikslinti J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės Sklypo Nr. 2 kadastro duomenis NTR panaikinimo, paduoti ir nurodė Reikalavimą Nr. 2. Centrinio registratoriaus komisija 2016 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. cspr1-292, kuriuo nusprendė pareiškėjai skundo padavimo termino neatnaujinti ir atsisakyti priimti jos skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1408-502/2018 pareiškėjos 2017 m. kovo 17 d. apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti 2017 m. vasario 20 d. Vilnius apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2207-535/2017.

8. Pareiškėja nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Centrinio registratoriaus komisiją su skundu, jame nurodydama Reikalavimą Nr. 2. Centrinio registratoriaus komisija 2017 m. gegužės 24 d. priėmė sprendimą Nr. cspr1-111, kuriuo nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjos skundą, nes praleistas terminas skundui paduoti. Šį sprendimą pareiškėja apskundė VAAT, kuris 2017 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. I-4079-171/2017 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau jis dar neišnagrinėtas.

9. Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2016 m. spalio 14 d. kreipėsi su skundu į VAAT, prašydama dėl svarbių priežasčių atnaujinti praleistą terminą 2016 m. spalio 14 d. skundui dėl 2016 m. rugpjūčio 5 d. VĮ Registrų centro direktoriaus pavaduotojo turto vertinimui A. B. rašto Nr. (1.1.35.)s-4175 „Dėl žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ panaikinimo paduoti; panaikinti minėtą raštą; įpareigoti VĮ Registrų centrą priimti naują aktą ir po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakyti į 2016 m. birželio 28 d. pareiškėjos paaiškinime reg. Nr. PL-132 „Dėl VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo padarytos veikos“, persiųsto iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pareikštus klausimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1556-442/2018 pareiškėjos skundą dėl VAAT 2017 m. kovo 6 d. nutarties administracinėje byloje Nr. 1-1294-189/2017 panaikinimo atmetė ir konstatavo, kad visi pareiškėjai aktualūs ir esminiai klausimai bus išnagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-290-454/2017.

10. Pareiškėja 2016 m. gruodžio 20 d. su skundu kreipėsi į Centrinio registratoriaus komisiją, skunde nurodydama Reikalavimą Nr. 1 ir Reikalavimą Nr. 2. Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastrui ir registrui direktorius pavaduotojas R. K. 2017 m. sausio 24 d. raštu „Dėl pareiškėjos skundo“ Nr. (1.1.4.)s-743 pareiškėjos 2016 m. gruodžio 20 d. skundą atsisakė nagrinėti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu. Pareiškėja 2017 m. kovo 3 d. dėl šio rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus kreipėsi į VAAT su skundu, kuris 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2738-244/2017 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu dalį minėto VAAT sprendimo paliko nepakeistą, o kitą dalį, t. y. pareiškėjos skundžiamą raštą panaikino. Centrinio registratoriaus komisija skundžiamu 2019 m. sausio 16 d. Sprendimu pareiškėjos 2016 m. gruodžio 20 d. skundą paliko nenagrinėtą, nes konstatavo, kad jis pakartotinis.

11. Pareiškėja teigė, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes yra neaiškus, neišsamus, nemotyvuotas, neteisėtas ir nepagrįstas. Sprendimo surašymo būdas ydingas, nes jame aiškiai neišdėstytos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas, kurių pagrindu priimtas Sprendimas nenagrinėti pareiškėjos skundą. Centrinio registratoriaus komisija Sprendimu nurodė, kad jokių naujų aplinkybių pareiškėja nėra pateikusi, pareiškėjos skundai ir reikalavimai grindžiami analogiškais motyvais ir aplinkybėmis. Tačiau tokio Sprendimo nepagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais, apsiribojo tik abstrakčiu minėtu teiginiu. Iš Sprendimo nėra aišku, kokių naujų faktinių aplinkybių pareiškėja nepateikė ir kokie konkrečiai argumentai lėmė atsakovo apsisprendimą pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtą.

12. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su Sprendimu, nes mano, jog skundas nėra pakartotinis. Pareiškėjos teigimu, 2016 m. gruodžio 20 d. skunde ji nurodė visiškai naują aplinkybę ir pateikė argumentus dėl neegzistuojančios 2008 m. vasario 20 d. kadastrinės bylos, pridėjo rašytinius įrodymus: 2016 m. lapkričio 21 d. raštą, 2010 m. kovo 26 d. N. Č. VĮ Registrų centrui prašymo ir 2010 m. kovo 30 d. VĮ Registrų centro NTR išrašą pažymėjimą apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą NTR, kurių ankstesniuose skunduose nebuvo, todėl atsakovas nepagrįstai nusprendė palikti jos skundą nenagrinėtą ir neteisėtai taikė VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą.

13. Pareiškėja nesutiko, kad jos skundų reikalavimai grindžiami analogiškais motyvais ir aplinkybėmis, kadangi: pirmo ir antro pareiškėjos skundų (2015 m. spalio 20 d. ir 2016 m. sausio 21 d.) reikalavimai grindžiami rašytiniais įrodymais dėl ribų paženklinimo-parodymo akto galimo suklastojimo, gauto iš ikiteisminio tyrimo medžiagos bei kitų institucijų raštuose nurodytų aplinkybių; trečio skundo (2016 m. lapkričio 24 d.) reikalavimas grindžiamas 2016 m. spalio 7 d. VĮ Registrų centro direktoriaus rašte Nr. (3.4.5.) KAS-1348 „Dėl žemės sklypo plano derinimo“ nurodytos aplinkybės pagrindu; ketvirto skundo (2016 m. rugsėjo 28 d.) reikalavimas grindžiamas 2016 m. rugsėjo 6 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo direktoriaus rašte Nr. (3.4. 5.) KAS-1200 „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų pateikimo Nekilnojamojo turto kadastre“ nurodytos naujos aplinkybės dėl VĮ Registrų centro darbuotojų nežinojimo dėl sodo sklypo Nr. 163 galinės ribos kirtimo / nekirtimo su SB (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo teritorijos riba, todėl buvo pažeistas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalis 3 punktas, 14 straipsnio 5 dalies reikalavimai ir tai sudaro pagrindą panaikinti prašomą dokumentą; penktame skunde (2016 m. birželio 28 d.) pateiktas visiškai kitas reikalavimas, kuriame reikalavimo dėl 2010 m. kovo 29 d. sprendimo panaikinimo nėra, todėl neginčijamas. Šiame skunde pareiškėja tik prašė atsakyti į klausimus dėl darbuotojų veiksmų priimant registravimui aiškiai ištaisytą paženklinimo-parodymo aktą dėl savininko duomenų patikrinimo paženklinimo-parodymo akte, dėl sklypo ribos patikrinimo, dėl SB (duomenys neskelbtini) ribos kirtimo.

14. Pareiškėja teigė, kad atsakovas pažeidė VAĮ 14 straipsnio 7 dalyje nustatytą 5 dienų terminą pranešti pareiškėjai apie jos skundo nenagrinėjimą, nes atsakovas iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą gavo 2018 m. gruodžio 19 d., o sprendimą priėmė 2019 m. sausio 16 d., užregistravo tik 2019 m. vasario 4 d.

15. Pareiškėja teismo posėdyje akcentavo, kad apie naujas aplinkybes sužinojo tik gavusi VĮ Registrų centro 2016 m. lapkričio 21 d. raštą, todėl 2016 m. gruodžio 20 d. pateikė iš esmės kitokį skundą nei buvo nagrinėti anksčiau.

16. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

17. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad NTR centrinio duomenų banko duomenimis J. Č. nuo 2008 m. gruodžio 5 d. nuosavybės teisė įregistruota į 0,06550 ha ploto Sklypą Nr. 2. J. Č. nuosavybės teise priklausančio Sklypo Nr. 2 kadastro duomenys patikslinti 2010 m. kovo 29 d. teritorinio registratoriaus priimtu sprendimu, gavus įgalioto asmens 2010 m. kovo 26 d. prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, t. y. galiojantį ir nenuginčytą Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 02-05-2932 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 52/29369) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“ bei 2008 m. vasario 20 d. kadastro duomenų bylą.

18. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja 2010 m. kovo 29 d. priimtą teritorinio registratoriaus sprendimą pakeisti Sklypo Nr. 2 kadastro duomenis pirmą kartą skundė Centrinio registratoriaus komisijai pateikdama 2015 m. spalio 20 d. skundą, prašydama panaikinti 2010 m. kovo 29 d. J. Č. nuosavybės teise priklausančio Sklypo Nr. 2 patikslintų kadastro duomenų registraciją NTR. Centrinio registratoriaus komisija 2015 m. spalio 21d. sprendimu Nr. cspr1-219 atsisakė priimti skundą, kadangi buvo paduotas praleidus vieno mėnesio apskundimo terminą ir pareiškėja neprašė šio termino atnaujinti. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjai apie 2010 m. kovo 29 d. priimtą sprendimą buvo žinoma jau nuo 2010 metų. KAAT administracinėje byloje Nr. I-3403-644/2016 2016 m. gruodžio 28 d. priimtame sprendime konstatavo, jog pareiškėja vėliausiai 2010 m. rugsėjo 17 d. sužinojo apie 2010 m. kovo 29 d. priimtą sprendimą.

19. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2016 m. sausio 21 d. pateikė prašymą Centrinio registratoriaus komisijai atnaujinti terminą skundui dėl 2010 m. kovo 29 d. teritorinio registratoriaus sprendimo panaikinimo pateikti ir suformulavo analogišką prašymą kaip ir pirmajame skunde. Centrinio registratoriaus komisija 2016 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. cspr1-29 atmetė tokį pareiškėjos prašymą bei atsisakė priimti skundą dėl teritorinio registratoriaus 2010 m. kovo 29 d. sprendimo panaikinimo, kadangi pareiškėjos teiginiai apie kreipimąsi į įvairias kitas institucijas, atsakymų iš jų laukimą, priimtų sprendimų ginčijimą rodo tik asmens subjektyvų atitinkamų aplinkybių vertinimą bei subjektyvų atitinkamo elgesio varianto pasirinkimą, tačiau nepatvirtina objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių nustatytu terminu paduoti Centrinio registratoriaus komisijai skundą, buvimo. Pati pareiškėja nurodė, kad kreipimasis į kitas institucijas buvo jos pasirinktas teisių gynimo būdas. Dėl šio Centrinio registratoriaus komisijos sprendimo, KAAT 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3403-644/2016 atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-990-520/2018 jį atmetė.

20. Atsakovas paaiškino, kad vėliau pareiškėja Centrinio registratoriaus komisijai ne kartą teikė vis naujus prašymus, prašydama panaikinti tą patį Registrų centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą, kuriuo buvo patikslinti žemės sklypo Nr. 2 kadastro duomenys. Centrinio registratoriaus komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundus bei prie jų pridėtus dokumentus, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 ir 32 straipsniais, kiekvieną kartą tokius skundus pagrįstai ir teisėtai atsisakydavo priimti. Pareiškėja juos skųsdavo VAAT, kuris atmesdavo pareiškėjos skundus kaip nepagrįstus (VAAT 2017 m. vasario 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2207-535/2017; 2017 m. balandžio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2738-244/2017; 2017 m. spalio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4079-171/2017). Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė pareiškėjos apeliacinius skundus aukščiau nurodytose administracinėse bylose ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo priimtus sprendimus.

21. Atsakovas nurodė, kad paskutinį pareiškėjos skundą Centrinio registratoriaus komisija Sprendimu atsisakė nagrinėti motyvuodama tuo, kad pareiškėja nepateikė jokių naujų aplinkybių, dėl jos skundo jau buvo ne kartą pasisakyta. Atsakovas teigė, jog pareiškėja nurodo, kad atsiradus naujoms faktinėms aplinkybėms, atsirado ir pagrindas naujo skundo pateikimui, tačiau 2019 m. vasario 25 d. skunde teismui nenurodo nei vienos naujos aplinkybės, vietoj to, pareiškėja kartoja tuos pačius argumentus ir dėsto tas pačias aplinkybes, kurias jau ne kartą buvo išdėsčiusi savo ankstesniuose skunduose ir dėl kurių jau ne kartą yra pasisakę tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai. Visi Centrinio registratoriaus komisijos ir teismų priimti sprendimai dėl pareiškėjos skundų aiškiai nurodyti ir skundžiamame Sprendime.

22. Atsakovas vertino, kad iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog pareiškėjos skundai, teikiami tiek Centrinio registratoriaus komisijai, tiek teismui, yra nepagrįsti ir jų teikimas pažeidžia protingumo, efektyvumo ir operatyvumo principus, tuo tarpu atsakovas pagrįstai juos atsisako nagrinėti.

23. Atsakovas pažymėjo, kad 2016 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr. (1.1.35.)s-4175 „Dėl žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ pareiškėjai nurodė, jog nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas nerevizuoja nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo ir jam pateikiamų sutarčių sudarymo aplinkybių, t. y. VĮ Registrų centras nesprendžia vietovėje nustatytų žemės sklypų ribų teisėtumo ir nevykdo žemės sklypų kadastrinių matavimų kontrolės. Nagrinėjamu atveju, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, įrašyti NTR, atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, o vėliau patikslinti ir atsakovas neturi duomenų, kad dokumentai, kurių pagrindu buvo įregistruotas Sklypas Nr. 2 ir teisės į jį, yra panaikinti ar pripažinti negaliojančiais. NTR esantys duomenys ne ginčo tvarka gali būti pakeisti, įrašant naujus duomenis arba pakeičiant esančius, tik griežtai laikantis tokius pakeitimus įrodančių dokumentų, t. y. galimybė ištaisyti ar panaikinti žemės sklypo kadastro duomenis NTR teisės aktų nustatyta tvarka bei išspręsti pareiškėjos pretenzijas dėl galimai netikslių žemės sklypo matavimų ir įregistravimo aplinkybių atsirastų tik pateikus tai patvirtinančius dokumentus. Kartu su pareiškėjos skundu nepateikti dokumentai, kurių pagrindu galima pakeisti minėto Sklypo Nr. 2 kadastro duomenis NTR.

24. Atsakovo atstovas teismo posėdyje akcentavo, kad administracinių teismų sprendimais konstatuota, jog pareiškėja apie kadastrinius duomenis registro išraše sužinojo 2010 m. rugsėjo 17 d.

II. 25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

26. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2015 m. spalio 20 d. kreipėsi į Centrinio registratoriaus komisiją su skundu atsakovui VĮ Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems asmenims J. Č., NŽT, UAB „Inventora”, SB (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė Reikalavimą Nr. 2. Pareiškėja rėmėsi aplinkybe, kad Sklypo Nr. 2 kadastrinių matavimų data yra ne 2008 m. vasario 20 d., o 2009 m. gegužės 27 d. Centrinio registratoriaus komisija 2015 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. cspr1-219 atsisakė priimti pareiškėjos 2015 m. spalio 20 d. skundą, nes jis paduotas praleidus vieno mėnesio apskundimo terminą, o pareiškėja neprašė šio termino atnaujinti.

27. Pareiškėja 2016 m. sausio 21 d. kreipėsi į Centrinio registratoriaus komisiją su skundu atsakovui VĮ Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems asmenims J. Č., NŽT, UAB „Inventora”, SB (duomenys neskelbtini), kuriame prašė atnaujinti terminą skundui dėl 2010 m. kovo 29 d. teritorinio registratoriaus sprendimo panaikinimo paduoti ir suformulavo analogišką prašymą kaip ir pirmajame skunde, t. y. nurodė Reikalavimą Nr. 2. Taip pat rėmėsi aplinkybe, kad Sklypo Nr. 2 kadastrinių matavimų data yra ne 2008 m. vasario 20 d., o 2009 m. gegužės 27 d. Centrinio registratoriaus komisija 2016 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. cspr1-29 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos 2016 m. sausio 21 d. skundą, nes jis paduotas praleidus vieno mėnesio apskundimo terminą.

28. Teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į KAAT su skundu, prašydama panaikinti Centrinio registratoriaus komisijos 2016 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. cspr1-29 ir įpareigoti atlikti veiksmus. KAAT 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3403-644/2016 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-990-520/2018 minėtą KAAT sprendimą paliko nepakeistą.

29. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2016 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Centrinio registratoriaus komisiją su skundu atsakovams VĮ Registrų centro Kauno filialui ir J. Č., trečiajam suinteresuotam asmeniui SB (duomenys neskelbtini), prašydama panaikinti 2010 m. kovo 29 d. sprendimu patikslintų žemės sklypo Nr. 2 kadastro duomenų registraciją NTR (t. y. nurodė Reikalavimą Nr. 2). Pareiškėja rėmėsi ir aplinkybe, kad Sklypo Nr. 2 kadastrinių matavimų data yra ne 2008 m. vasario 20 d., o 2009 m. gegužės 27 d. Centrinio registratoriaus komisija 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. cspr1-111 atsisakė priimti pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 28 d. skundą, nes jis paduotas praleidus apskundimo terminą. Pareiškėja kreipėsi į VAAT su skundu dėl šio Centrinio registratoriaus komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. VAAT 2017 m. spalio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4079-171/2017 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 9 d. nutartimi VAAT sprendimą paliko nepakeistą.

30. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2016 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į Centrinio registratoriaus komisiją su skundu atsakovui VĮ Registrų centro Kauno filialui, prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti, panaikinti 2010 m. kovo 29 d. sprendimu patikslintų žemės Sklypo Nr. 2 kadastro duomenų registraciją NTR (Reikalavimas Nr. 2). Pareiškėja rėmėsi aplinkybe, kad 2008 m. vasario 20 d. pagal NTR duomenis Sklypo Nr. 2 savininku buvo ne tik J. Č., nors tos pačios datos kadastro byloje nurodytas vienintelis savininkas J. Č.. Centrinio registratoriaus komisija 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. cspr1-292 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nes jis paduotas praleidus apskundimo terminą. Pareiškėja su skundu kreipėsi į VAAT dėl šio sprendimo panaikinimo. VAAT 2017 m. vasario 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2207-535/2017 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1408-502/2018 VAAT 2017 m. vasario 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

31. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2016 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Centrinio registratoriaus komisiją su skundu atsakovui VĮ Registrų centro Kauno filialui, skunde nurodė Reikalavimą Nr. 1 ir Reikalavimą Nr. 2, bei prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastrui ir registrui direktoriaus pavaduotojas R. K. 2017 m. sausio 24 d. raštu Nr. (1.1.4.)s-743 „Dėl pareiškėjos skundo“ pareiškėjos 2016 m. gruodžio 20 d. skundą atsisakė nagrinėti VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu. Pareiškėja dėl šio rašto panaikinimo kreipėsi su skundu į VAAT. Iš prie šios bylos prijungtos VAAT administracinės bylos Nr. I-2738-244/2017 medžiagos matyti, kad VAAT 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2738-244/2017 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1989-442/2018 minėtą VAAT sprendimą pakeitė, t. y. panaikino skundžiamą 2017 m. sausio 24 d. raštą, nes jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, o kitą VAAT 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

32. Teismas pažymėjo, kad Centrinio registratoriaus komisija skundžiamu Sprendimu, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1989-442/2018, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 ir 32 straipsniais bei VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, nusprendė pareiškėjos 2016 m. gruodžio 20 d. skundą palikti nenagrinėtą, kadangi dėl skunde keliamų reikalavimų Centrinio registratoriaus komisija yra ne kartą atsakiusi pareiškėjai bei teismai yra ne kartą pasisakę dėl jos skunde keliamų reikalavimų.

33. Teismas analizavo ginčui aktualias VAĮ, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto registro įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų nuostatas.

34. Teismas nurodė, kad iš byloje esančio 2010 m. kovo 30 d. VĮ Registrų centro NTR išrašo-pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą NTR Nr. 1076293 matyti, kad J. Č. nuosavybės teisė įregistruota į 0,0650 ha ploto Sklypą Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. kovo 9 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 11B-726, 2008 m. gruodžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-11508 ir 2008 m. gruodžio 2 d. dovanojimo sutarties Nr. 2-11507 pagrindu. J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 2 kadastro duomenys patikslinti 2010 m. kovo 29 d. teritorinio registratoriaus priimtu sprendimu, gavus įgalioto asmens 2010 m. kovo 26 d. prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, t. y. Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 02-05-2932 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 52/29369) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“ bei 2008 m. vasario 20 d. kadastro duomenų bylą.

35. Iš pareiškėjos 2016 m. gruodžio 20 d. skundo turinio teismas nustatė, kad ji į Centrinio registratoriaus komisiją kreipėsi, prašydama: pakeisti 2010 m. kovo 30 d. NTR išraše – pažymėjime Nr. 1076293 10 punkte Kadastro žymos 10.2 papunktyje juridinio pagrindo – Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos – bei 2 punkte 2.1 papunktyje – Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – įrašytas datas, t. y. padarytą įrašą ties šia grafa iš „2008 m. vasario 20 d.“ pakeisti į „2009 m. birželio 30 d.“ datą (Reikalavimas Nr. 1); bei panaikinti 2010 m. kovo 29 d. J. Č. nuosavybės teise priklausančio Sklypo Nr. 2 patikslintų kadastro duomenų registraciją NTR (Reikalavimas Nr. 2). Pareiškėja 2016 m. gruodžio 20 d. skunde nurodo, kad žemės Sklypo Nr. 2 kadastro duomenų bylos sudarymo data turi būti „2009 m. birželio 30 d.“, kuomet buvo padarytas bylos vidaus apyrašas, o ne šiuo metu NTR žemės sklypo registro įraše Nr. 52/29369 įrašyta bylos sudarymo bei kadastro duomenų nustatymo data „2008 m. vasario 20 d.“. Iš to seka, kad teritorinio registratoriaus 2010 m. kovo 29 d. sprendimas patikslinti J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės Sklypo Nr. 2 kadastro duomenis NTR turi būti panaikintas, kaip priimtas neteisėtu pagrindu, nes 2008 m. vasario 20 d. byla neegzistuoja.

36. Teismas dėl pareiškėjos 2016 m. gruodžio 20 d. skundo Reikalavimo Nr. 1 nurodė, kad iš byloje esančio VĮ Registrų centro Kauno filialo 2016 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. (3.4.5.) KAS-1545 „Dėl informacijos suteikimo“ matyti, jog teritorinis registratorius pareiškėjai paaiškino aplinkybes dėl kadastro duomenų nustatymo ir kadastro duomenų bylos sudarymo datos nurodydamas, kad J. Č. įgaliotas asmuo N. Č. prie 2010 m. kovo 26 d. prašymo dėl Sklypo Nr. 2 kadastro duomenų tikslinimo pateikė 2008 m. vasario 20 d. atliktų kadastrinių matavimų pagrindu parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Užsakymą priėmusi darbuotoja, paslaugų apskaitos sistemoje įformintame prašyme, įrašydama informaciją apie pridedamus dokumentus, nurodė nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos vidaus apyrašo surašymo datą, t. y. 2009 m. birželio 30 d. Šiame rašte taip pat priduriama, jog žemės sklypo išankstinės patikros tvarka pareiškėjai buvo išsamiai paaiškinta 2016 m. spalio 7 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo rašte Nr. (3.4.5.) KAS-1348 „Dėl žemės sklypo plano derinimo“.

37. Teismas nustatė, kad dėl teritorinio registratoriaus 2016 m. lapkričio 21 d. rašto dalies, kurioje nurodyta, kad kadastro duomenų tikslinimo metu buvo pateikta 2008 m. vasario 20 d. atliktų kadastrinių matavimų pagrindu parengta žemės Sklypo Nr. 2, priklausančio savininkui J. Č. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, panaikinimo, pareiškėja su skundu kreipėsi į KAAT, kuris 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-894-422/2017 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-360-520/2019 minėtą KAAT 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą paliko nepakeistą.

38. Teismas nurodė, kad iš byloje esančio VĮ Registrų centro 2016 m. rugpjūčio 5 d. rašto Nr. (1.1.35.)s-4175 „Dėl žemės sklypo įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ matyti, kad ir jame pareiškėjai buvo išaiškinta, jog Sklypo Nr. 2 kadastro duomenys NTR patikslinti 2010 m. kovo 26 d. prašymo ir kartu pateiktų dokumentų – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 02-05-2932 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 52/29369) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“ pagrindu. Rašte taip pat nurodomi minėti nuosavybės teisių J. Č. į žemės Sklypą Nr. 2 įregistravimo pagrindai. Dėl šio rašto panaikinimo pareiškėja kreipėsi su skundu į VAAT, kuris 2017 m. kovo 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1295-189/2017 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiame sprendime teismas, be kita ko, pažymėjo, kad visi pareiškėjai aktualūs ir esminiai klausimai bus išnagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-290-454/2017; priklausomai nuo šioje byloje priimtų išvadų atitinkamai keistųsi ir ginčo sklypo registracijos duomenys registre. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1556-442/2018 minėtą VAAT 2017 m. kovo 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

39. Teismas nusprendė, kad pareiškėjos argumentas, jog Centrinio registratoriaus komisija nevertino jos 2016 m. gruodžio 20 d. skunde nurodomų naujų faktų apie Sklypo Nr. 2, kadastro duomenų nustatymo bei kadastro duomenų bylos sudarymo datas yra nepagrįsti. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad pareiškėjai jau buvo išaiškintos aplinkybės dėl kadastro duomenų nustatymo ir kadastro duomenų bylos sudarymo datos, todėl Centrinio registratoriaus komisija skundžiamame Sprendime pagrįstai nurodė, jog dėl pareiškėjos Reikalavimo Nr. 1 jau buvo atsakyta.

40. Pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo Reikalavimo Nr. 2 ir skundo pagrindo naujumo teismas nurodė, kad šį reikalavimą, t. y. prašymą panaikinti teritorinio registratoriaus 2010 m. kovo 29 d. sprendimu J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės Sklypo Nr. 2, patikslintų kadastro duomenų registraciją NTR, pareiškėja ne kartą yra reiškusi Centrinio registratoriaus komisijai: pareiškėjos 2015 m. spalio 20 d. skundas (jo nagrinėjimo eiga aptarta šios nutarties 26 punkte), 2016 m. sausio 21 d. skundas (jo nagrinėjimo eiga aptarta šios nutarties 27 punkte), 2016 m. rugsėjo 28 d. skundas (jo nagrinėjimo eiga aptarta šios nutarties 29 punkte) bei 2016 m. lapkričio 24 d. skundas (jo nagrinėjimo eiga aptarta šios nutarties 30 punkte). Taigi dėl pareiškėjos Reikalavimo Nr. 2 yra ne kartą pasisakiusi Centrinio registratoriaus komisija bei teismai. Procesiniais sprendimais buvo atsisakyta atnaujinti terminą dėl šio reikalavimo.

41. Teismas nagrinėdamas pareiškėjos skundą (aptartą nutarties 26 punkte) KAAT 2016 m. gruodžio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3403-644/2016 nustatė, jog registro išrašas kartu su atsakovo J. Č. pateiktu atsiliepimu į ieškinį civilinėje byloje buvo gautas 2010 m. birželio 17 d., todėl nuo šios dienos pareiškėja turėjo galimybę susipažinti su registro išrašu ir jame užfiksuotais duomenimis apie žemės sklypo kadastrinių matavimų tikslinimą. Teismas vertino, kad pareiškėja vėliausiai 2010 m. rugsėjo 17 d. (ieškovė G. V. pripažino gavusi J. Č. atsiliepimą pateikė patikslintą ieškinį, kurio vienu iš reikalavimų prašė panaikinti ginčijamo žemės sklypo atliktus kadastrinius matavimus), žinojo arba turėjo žinoti, kad teritorinis registratorius 2010 m. kovo 29 d. sprendimu patikslino žemės sklypo kadastro duomenis, įrašydamas juos į registro centrinį duomenų banką. Teismas darė išvadą, kad vėliausiai 2010 m. rugsėjo 17 d. pareiškėja sužinojo apie teritorinio registratoriaus 2010 m. kovo 29 d. sprendimą, nes jai tapo prieinama informacija apie esminius šio sprendimo turinį sudarančius elementus, t. y. apie atliktą žemės sklypo kadastrinių matavimų tikslinimą, jų datą, sprendimu nustatomas teises ir pareigas (KAAT 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3403-644/2016).

42. Teismas nurodė, kad pareiškėja nesutinka, jog jos skundų reikalavimai grindžiami analogiškais motyvais ir aplinkybėmis, kadangi: 2015 m. spalio 20 d. (nutarties 26 punkte aptartas) ir 2016 m. sausio 21 d. skundų (nutarties 27 punkte aptartas) reikalavimai grindžiami rašytiniais įrodymais dėl ribų paženklinimo-parodymo akto galimo suklastojimo, gauto iš ikiteisminio tyrimo medžiagos bei kitų institucijų raštuose nurodytų aplinkybių; 2016 m. lapkričio 24 d. skundo (aptartas nutarties 30 punkte) reikalavimas grindžiamas 2016 m. spalio 7 d. VĮ Registrų centro direktoriaus rašte Nr. (3.4.5.) KAS-1348 „Dėl žemės sklypo plano derinimo“ nurodytos aplinkybės pagrindu; 2016 m. rugsėjo 28 d. skundo (aptartas nutarties 29 punkte) reikalavimas grindžiamas 2016 m. rugsėjo 6 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo direktoriaus rašte Nr. (3.4.5.) KAS-1200 „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų pateikimo Nekilnojamojo turto kadastre“ nurodytos naujos aplinkybės dėl VĮ Registrų centro darbuotojų nežinojimo dėl sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) galinės ribos kirtimo / nekirtimo su SB (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo teritorijos riba, todėl pareiškėjos teigimu buvo pažeistas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalis 3 punktas, 14 straipsnio 5 dalies reikalavimai ir tai sudarė pagrindą panaikinti prašomą dokumentą.

43. Teismas dėl minėtų pareiškėjos argumentų analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo ir nustatė, kad pareiškėja skunduose (aptarti nutarties 26–31 punktuose) Centrinio registratoriaus komisijai ir teismams, siekė visiškai tapačių teisinių pasekmių, t. y., jog būtų panaikinta teritorinio registratoriaus 2010 m. kovo 29 d. atlikta Sklypo Nr. 2 patikslintų kadastro duomenų registracija NTR. Teismas darė išvadą, kad tariamas pareiškėjos teisių pažeidimas yra tęstinis, t. y. ji nuo 2010 m. siekia užginčyti patikslintas Sklypo Nr. 2 ribas, nes patikslinus šio sklypo ribas, pareiškėjos Sklypo Nr. 1 ribos sumažėjo.

Pareiškėja 2016 m. gruodžio 20 d. skunde nauja aplinkybe laiko tai, kad iš VĮ Registrų centro 2016 m. lapkričio 21 d. rašto sužinojo apie tai, jog bylos vidaus apyrašas sudarytas ne 2008 m. vasario 20 d. o 2009 m. birželio 30 d. Teismas nusprendė, kad ši aplinkybė nėra nauja esminė aplinkybė, nes susijusi su tuo, kad Sklypo Nr. 2 registro išraše galbūt neteisingai nurodytos kadastro bylos sudarymo ir kadastrinių matavimų datos (pareiškėja ankstesnius skundus grindė aplinkybe, kad data 2008 m. vasario 20 d. yra klaidinga).

Teismas sutiko su pareiškėja, kad Centrinio registratoriaus komisija ir teismai nagrinėdami ankstesnius skundus, aptartus šios nutarties 26–30 punktuose, nenagrinėjo iš esmės kadastro duomenų teisingumo, tačiau dėl to, kad netenkino pareiškėjos prašymų atnaujinti terminą skundui paduoti. Taip pat šiuo atveju nebuvo atliekama galimų klaidų kadastre taisymo procedūra. Teismas nurodė, kad šiuo atveju taip pat išlieka reikšminga KAAT 2016 m. gruodžio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3403-644/2016 (priimtame ginčuose dėl pareiškėjos šios nutarties 26 punkte nurodyto skundo) konstatuota aplinkybė, kad vėliausiai 2010 m. rugsėjo 17 d. pareiškėja sužinojo apie skundžiamą Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą, nes jai tapo prieinama informacija apie esminius šio sprendimo turinį sudarančius elementus, t. y. apie atliktą žemės sklypo kadastrinių matavimų tikslinimą, jų datą, sprendimu nustatomas teises ir pareigas.

Šis sprendimas ir jame konstatuotos aplinkybės turi res judicata (teismo išspręsta byla) galią šioje byloje. Teismas nusprendė, kad būtent tada pareiškėjai tapo žinoma apie galbūt neteisingai nurodytą kadastrinės bylos ar kadastrinių duomenų nustatymo datą, todėl teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad apie naujas esmines aplinkybes ji sužinojo iš VĮ Registrų centro 2016 m. lapkričio 21 d. rašto. Teismas vertino, kad esminis pareiškėjos 2016 m. gruodžio 20 d. prašymo pagrindas buvo tas pats – neteisinga kadastrinės bylos ir (arba) kadastrinių matavimų data.

44. Teismas nurodė, kad nors 2016 m. gruodžio 20 d. skunde pareiškėja aiškiai nepasisakė, jog pageidauja, kad būtų atnaujintas terminas skundui paduoti, iš šio skundo turinio ir reikalavimų (Reikalavimo Nr. 1 ir Reikalavimo Nr. 2), kurie nukreipti į 2010 m. priimtus sprendimus, akivaizdu, kad siekė, jog terminas būtų atnaujintas. Teismas nusprendė, kad skundžiamame Sprendime Centrinio registratoriaus komisija iš esmės teisingai vertino, jog pareiškėja teikia pakartotinius prašymus, nes nagrinėjant pareiškėjos skundus, nurodytus šios nutarties 26–30 punktuose jau buvo pasisakyta dėl termino atnaujinimo esant analogiškiems skundo ir prašymo pagrindams. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjos keliamas Reikalavimas Nr. 1 (dėl kadastro bylos ir kadastrinių matavimų datos panaikinimo) pagal apimtį patenka į Reikalavimą Nr. 2 (panaikinti visą kadastro duomenų pakeitimą), pareiškėja 2016 m. gruodžio 20 d. skunde Reikalavimu Nr. 1 grindžia Reikalavimo Nr. 2 tenkinimą, t. y. iš esmės jis laikytinas skundo pagrindu. Teismas nusprendė, kad tai skundui naujumo nesuteikia.

45. Teismas pažymėjo, kad dėl pareiškėjos Reikalavimo Nr. 2 ne kartą pasisakė Centrinio registratoriaus komisija ir teismai minėtuose sprendimuose, todėl sprendė, jog Centrinio registratoriaus komisija pagrįstai paliko nenagrinėtą pareiškėjos 2016 m. gruodžio 20 d. skundo Reikalavimą Nr. 2, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu.

46. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, esminis pareiškėjos interesas yra nukreiptas į jos Sklypo Nr. 1 ir gretimo Sklypo Nr. 2 ribų nustatymą. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisės ir jų gynimas yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4 knygos nuostatomis, o iš to kylantys teisiniai ginčai yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose.

47. Teismas nustatė, jog Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 išnagrinėjo ieškovės G. V. patikslintą ieškinį atsakovams J. Č., NŽT, tretiesiems asmenims SB (duomenys neskelbtini) ir UAB „Inventora“ dėl žemės sklypo ribų nustatymo, kuriuo pareiškėjos patikslintą ieškinį atmetė. Šioje byloje pareiškėja be kita ko, prašė: pripažinti kaimyninio sklypo žemės sklypo Nr. 2, priklausančio savininkui J. Č., UAB „Inventora“ grupės vadovo bei matininko L. S. atliktus kadastrinius matavimus – nekilnojamojo turto objekto – žemės Sklypo Nr. 2 kadastrinių matavimų bylą, neteisingais, neteisėtais ir juos panaikinti; pripažinti žemės Sklypo Nr. 2, priklausančio savininkui J. Č., 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, sudarytą UAB „Inventora“, neteisėtu ir jį panaikinti, kaip suklastotą bei surašytą atbuline data ir kt. Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1226-273/2012 nutarė Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, taigi šis teismo sprendimas įsiteisėjęs.

48. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-64-454/2018 (Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12159-2016-7) išnagrinėjo ieškovės G. V. patikslintą ieškinį atsakovams J. Č., N. Č., A. Č., R. S., NŽT, SB (duomenys neskelbtini), UAB „Inventora“, VĮ Registrų centras, dėl nuosavybės teisės gynimo (tretieji asmenys notaras M. L., notarė I. J.), kuriuo pareiškėjos patikslintą ieškinį atmetė, dėl dalies reikalavimų bylą nutraukė. Šioje byloje pareiškėja be kita ko, prašė: pripažinti su Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriumi suderintą žemės sklypo Nr. 2, priklausančio savininkui J. Č., 2010 m. vasario 26 d. geodezinių matavimų planą, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), sudarytą UAB „Inventora“, neteisėtu ir jį panaikinti. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-20-264/2019 (Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12159-2016-7) nutarė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, taigi minėtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas įsiteisėjęs.

49. Teismas nurodė, kad iki šiol pareiškėjai nepavyko nuginčyti patikslintų žemės sklypo ribų bei dokumentų, kurių pagrindu buvo patikslinti žemės sklypo Nr. 2 kadastro duomenys NTR, nes minėti bendrosios kompetencijos teismai pareiškėjos patikslintus ieškinius atmetė.

50. Teismas dėl pareiškėjos skundo teiginių, kad atsakovas taip pat pažeidė VAĮ 14 straipsnio 7 dalyje nustatytą 5 dienų terminą pranešti pareiškėjai apie jos skundo nenagrinėjimą, nurodė, jog nagrinėjamu atveju atsakovo skundžiamo Sprendimo priėmimo data neturėjo įtakos šio sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Teismas nusprendė, kad atsakovui reikėjo laiko susipažinti su pareiškėjos skundu bei prie jo pridėtais dokumentais, siekiant užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei pagrįstumą.

51. Teismas nesutiko su pareiškėjos skundo teiginiais, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Teismas nurodė, kad iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, jog jame yra nurodyti objektyvūs duomenys, teisės aktų nuostatos, kuriomis remtasi priimant sprendimą, išdėstyti motyvai, kodėl pareiškėjos skundas nenagrinėjamas, nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka. Teismas sprendė, kad Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

52. Teismas konstatavo, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai nusprendė pareiškėjos 2016 m. gruodžio 20 d. skundą palikti nenagrinėtą, nes dėl jame keliamų reikalavimų ir nurodytų aplinkybių ne kartą yra pasisakiusi Centrinio registratoriaus komisija bei teismai minėtuose sprendimuose. Teismas netenkinęs pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Sprendimą, netenkino ir antrojo bei trečiojo reikalavimų, nes jie yra išvestiniai. Teismas pažymėjo, kad antrasis ir trečiasis reikalavimai galėtų būti tenkinti tik nagrinėjant ir vertinant 2016 m. gruodžio 20 d. skundo pagrindus iš esmės. Tuo tarpu šioje byloje nagrinėjamas tik Centrinio registratoriaus komisijos atsisakymo nagrinėti pareiškėjos skundą teisėtumas.

III. 53. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

54. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja papildomai nurodo, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nebuvo laikomasi nustatytos teisėjų kolegijų bylai nagrinėti sudarymo tvarkos. Bylai nagrinėti buvo sudaryta teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų T. B., I. P. ir G. U., tačiau bylą išnagrinėjo įstatymo nustatyta tvarka nepaskirti kolegijos nariai, taip pat buvo pažeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko įsakymo Nr. TE-2 „Dėl administracinių bylų valdymo ir bylų paskirstymo teisėjams bei teisėjų kolegijų sudarymo Vilniaus apygardos administraciniame teisme“ (toliau – ir VAAT pirmininko įsakymas Nr. TE-2) tvarkos aprašas. Bylai nagrinėti paskirti teisėjai buvo keičiami kitais nesilaikant nustatytos tvarkos, todėl, pareiškėjos nuomone, yra pagrindo abejoti dėl teisėjų nešališkumo. Kadangi byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, sprendimas turi būti panaikintas.

55. Pareiškėja taip pat nesutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais, kad nuo 2010 m. kovo 29 d. pareiškėja žinojo apie neteisingai nurodytą kadastrinės bylos datą, priešingai, teismo nurodytai datai pareiškėja žinojo apie neteisėtą, neteisingą bylą, kadangi buvo sudaryta ištaisytų dokumentų pagrindu, 2008 m. vasario 20 d. (data taisyta) UAB „Inventora" paruoštas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas parengtas neteisėtai, surašytas netinkamai, pažeidžiant nustatytą procedūrą, sudarytas netinkamai pranešus, ir prieštarauja jos sklypo planui, todėl turi būti panaikinti ir UAB „Inventora“ atlikti sklypo NR. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, kaip pažeidžiantys pareiškėjos teises. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešame registre.

56. Pareiškėja nesutinka su teismo vertinimu, kad visų pareikštų reikalavimų administracinėje byloje termino skundui paduoti dėl 2010 m. kovo 29 d. kadastro duomenų patikslinimo panaikinimo eigos pradžia yra teismui ieškovės (pareiškėjos) patikslinto ieškinio pateikimo diena civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012, t. y. 2010 m. rugsėjo 17 d., kai ieškovė (pareiškėja) iš Kauno rajono apylinkės teismo gavo 2010 m. birželio 17 d. atsakovo J. Č. atsiliepimą su registro išrašu. Teismas nevertino, ar 2010 m. rugsėjo 17 d. pareiškėja atsakovo atsiliepime galėjo matyti išrašą dėl kadastro duomenų bylos ir duomenų nustatymo datos, įrašytos ne 2008 m. vasario 20 d., sprendimas grindžiamas prielaidomis, todėl turi būti panaikintas.

57. Pareiškėja nurodo, kad nei ankstesniais sprendimais, nei šiuo sprendimu teismai netyrė ir nenustatinėjo, kada pareiškėjai tapo žinoma apie galbūt neteisingai nurodytą kadastrinės bylos datą, todėl nevertino skunduose nurodytų argumentų, paprasčiausiai taikė ankstesnio sprendimo ir jame konstatuotos aplinkybės dėl 2010 m. kovo 29 d. sprendimo žinojimo, kai res judicata galia šiai bylai nenustatytai aplinkybei dėl kadastro duomenų bylos datos. Tai yra esminė bylos aplinkybė, nuo šios aplinkybės nustatymo momento apie galbūt neteisingai nurodytą kadastrinės bylos datą priklauso, ar tai bus nauja aplinkybė, ar pakartotinė ir, ar ji suteikia pagrindą abejoti ir ginčyti ankstesnį sprendimą.

58. Pareiškėja taip pat nurodo, kad buvo užkirstas kelias į teisminę gynybą civilinėse bylose. Teismas nurodė, kad iki šios dienos pareiškėjai nepavyko nuginčyti patikslintų žemės sklypo ribų bei dokumentų, kurių pagrindu buvo patikslintos žemės sklypo Nr. 2 kadastro duomenys NTR, nes bendrosios kompetencijos teismai pareiškėjos patikslintus ieškinius atmetė. Pareiškėja vertina, jog tai tik patvirtina, kad jai buvo užkirstas kelias į teisminę gynybą, kadangi reikalavimas dėl UAB „Inventora“ atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo įvertinimo nebuvo nagrinėtas konstatavus, jog pareikštas netinkamam atsakovui, o vėliau konstatavus tapatumą.

59. Pareiškėjos teigimu, buvo pažeistas VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktas. Teismas konstatuodamas, kad Centrinio registratoriaus komisija Sprendimu nusprendė pareiškėjos 2016 m. gruodžio 20 d. skundą palikti nenagrinėtą, kadangi dėl skunde keliamų reikalavimų Centrinio registratoriaus komisija yra ne kartą atsakiusi pareiškėjai bei teismai ne kartą pasisakę dėl jos skunde keliamų reikalavimų, netinkamai taikė minėtą VAĮ normą. Nei Centrinio registratoriaus komisija, nei teismas visiškai nenagrinėjo ir nevertino skundo aplinkybės dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos vidaus apyrašo surašymo datos, t. y., 2009 m. birželio 30 d., teismo išvados nepagrįstos bylos aplinkybėmis, kadangi pareiškėjos skundai nėra tapatūs, pakartotiniai, nes grindžiami skirtingomis aplinkybėmis, juose nurodyti skirtingi argumentai ir motyvai, todėl atsakovas netinkamai taikė VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą.

60. Pareiškėja taip pat pažymi, kad atsakovo Sprendimas neatitinka ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, yra tinkamai nepagrįstas, neaiškūs argumentai, dėl ko pareiškėjos skundas paliktas nenagrinėtas.

61. Pareiškėja nurodo, kad teismas neištyrė visų bylos aplinkybių, todėl pareiškėjos Reikalavimas Nr. 1 liko neišnagrinėtas. Dėl visų nurodytų aplinkybių teismo sprendimas turi būti panaikintas.

62. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

63. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde dėstomi argumentai yra nepagrįsti ir atkreipia dėmesį, kad šiuo konkrečiu atveju, teismas sprendė pareiškėjos skundžiamo Centrinio registratoriaus komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Teismas spręsdamas pareiškėjos reikalavimo panaikinti Sprendimą pagrįstumą, įvertino Sprendimo atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams, nenustatė aplinkybių, įgalinančių teismą panaikinti Sprendimą, todėl pareiškėjos skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Teismas bylą išnagrinėjo pagal į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

64. Atsakovas akcentuoja, kad apie pareiškėjos teikiamų skundų analogiškumą buvo pasisakyta jau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-128-492/2017, nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. atliktos J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo patikslintų kadastro duomenų registracijos panaikinimo. Pareiškėja teikdama skundus tiek Centrinio registratoriaus komisijai, tiek vėliau teismams, iš esmės siekia tų pačių pasekmių ir jokių naujų aplinkybių nepateikia.

65. Atsakovas nurodo, kad NTR esantys duomenys ne ginčo tvarka gali būti pakeisti, įrašant naujus duomenis arba pakeičiant esančius, tik griežtai laikantis tokius pakeitimus įrodančių dokumentų, t. y. galimybė ištaisyti ar panaikinti žemės sklypo kadastro duomenis NTR teisės aktų nustatyta tvarka bei išspręsti pareiškėjos pretenzijas dėl galbūt netikslių žemės sklypo matavimų ir įregistravimo aplinkybių atsirastų tik pateikus tai patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja niekada nebuvo pateikusi dokumentų, kurių pagrindu būtų galima pakeisti ginčijamo žemės sklypo kadastro duomenis NTR. Teismas, įvertinęs visą byloje esančią medžiagą, priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio pagrindo.

66. Atsakovas dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo šališkumu, nurodo, kad pareiškėja teismo teisėjų nešališkumą grindžia tik deklaratyviomis prielaidomis ir abstrakčiais samprotavimais, nenurodant nei konkrečių faktinių aplinkybių, nei pateikiant objektyvių įrodymų, galinčių pagrįsti teisėjų tariamą pareiškėjos diskriminavimą. Išdėstyti abstraktūs argumentai nėra tos aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos ar atskirų teisėjų nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti pareiškėjos teisės į nešališką teismą pažeidimą. Teismo posėdžio metu nei pareiškėja, nei jos atstovė nušalinimų nepareiškė, tai tik dar kartą įrodo, kad byla buvo išnagrinėta objektyvios ir nešališkos teisėjų kolegijos, kuri priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą administracinėje byloje.

67. Atsakovas dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad buvo užkirstas kelias į teisminę gynybą civilinėse bylose, nurodo, jog šiuo konkrečiu atveju teismas administracinėje byloje sprendė pareiškėjos skundžiamo atsakovo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl nesuprantamas pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas dėl užkirsto kelio į teisminę gynybą civilinėse bylose. Nepaisant to, kad teismo išnagrinėta administracinė byla neturi jokio ryšio su pareiškėjos nurodytomis civilinėmis bylomis, visgi iš sprendimo matyti, kad teismas teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ patikrino duomenis, susijusius su pareiškėjos nurodytomis civilinėmis bylomis ir pažymėjo, jog pareiškėjos ieškiniai civilinėse bylose buvo priimti, bylos išnagrinėtos ir ieškinius atsisakyta tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 68. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. cspr-40, kuriuo buvo paliktas nenagrinėtu pareiškėjos skundas dėl 2010 m. kovo 29 d. J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo patikslintų kadastro duomenų registracijos NTR panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo, bei su tuo susijusių reikalavimų.

69. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, atsakovo argumentus, įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir ginčui aktualias Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir VAĮ nuostatas, jį atmetė, konstatavęs, jog Sprendimas palikti pareiškėjos 2016 m. gruodžio 20 d. skundą nenagrinėtu yra teisėtas ir pagrįstas, nes dėl pareiškėjos 2016 m. gruodžio 20 d. skunde keliamų reikalavimų ir jame nurodytų aplinkybių ne kartą yra pasisakiusi ir Centrinio registratoriaus komisija, ir teismai. Pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino išvestinių pareiškėjos skundų reikalavimų.

70. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad bylą išnagrinėjo ir skundžiamą sprendimą priėmė neteisėtos sudėties teismas, todėl jai kilo abejonių dėl teismo šališkumo, pareiškėjai buvo užkirstas kelias į teisminę gynybą civilinėse bylose, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą, neištyrė visų aplinkybių, neįsigilino į bylos esmę, todėl pareiškėjos Reikalavimas Nr. 1 liko neišnagrinėtas, o priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas – neteisėtas bei nepagrįstas.

71. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas sprendimo negaliojimo pagrindas – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles.

72. Pareiškėja nurodo, jog bylą išnagrinėjo įstatymo nustatyta tvarka nepaskirti teisėjų kolegijos nariai, tokiu būdu buvo pažeistas VAAT pirmininko įsakymas Nr. TE-2 ir jame nustatyta teisėjų skyrimo tvarka, o tai sudaro pagrindą abejoti dėl teisėjų nešališkumo. Vertindama šiuos pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, ABTĮ normose įtvirtintas nušalinimo (nusišalinimo) institutas, t. y. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjai negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jų nešališkumu. ABTĮ nuostatų dėl nušalinimo (nusišalinimo) taikymas glaudžiai susijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taikymu, dėl kurio išsamiai yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), ne kartą išaiškinęs, kad sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (žr., pvz., EŽTT 2005 m. gegužės 1 d. sprendimą byloje Indra prieš Slovakiją).

73. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). EŽTT jurisprudencijoje suformuluota nuostata, jog vertinant teisėjui, nagrinėjančiam bylą, pareikštą nušalinimą, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo (žr., pvz., 2007 m. vasario 27 d. sprendimą byloje Neštak prieš Slovakiją; 2009 m. kovo 24 d. sprendimą byloje Poppe prieš Nyderlandus). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., pvz., EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., pvz., EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją).

74. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėja naudojosi nušalinimo institutu: 2019 m. rugpjūčio 28 d. teikė pareiškimą dėl teisėjo G. U. (netenkintas VAAT 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi) ir teisėjos I. P. nušalinimo (tenkintas VAAT 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi), 2019 m. spalio 3 d. pareiškė nušalinimą teisėjui H. S. (tenkintas VAAT 2019 m. spalio 3 d. nutartimi), 2019 m. lapkričio 21 d. pareiškimą dėl VAAT pirmininko pavaduotojo T. B. (netekintas VAAT 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi) ir teisėjų kolegijos (R. M., M. P. ir G. U.) nušalinimo. Pastarasis pareiškėjos teiktas teisėjų kolegijos nušalinimas netenkintas VAAT 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi, nes pareiškėja teisėjų kolegijos šališkumą siejo su VAAT pirmininko pavaduotojo T. B. veiksmais, sudarant ir keičiant teisėjų kolegijos sudėtis, bei nenustačius kitų aplinkybių dėl kurių galėtų kilti abejonių teisėjų kolegijos nešališkumu. Pareiškėja, dalyvaudama VAAT 2020 m. sausio 9 d. vykusiame posėdyje, bylą nagrinėti paskirtiems teisėjams R. M., M. P. ir G. U. nušalinimo pakartotinai nereiškė. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta bei į tai, kad pareiškėja nepateikė jokių apeliacinio skundo argumentus dėl teisėjų šališkumo pagrindžiančių įrodymų, konstatuoja, kad tokio pobūdžio argumentai yra abstraktūs ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas (neteisėtos sudėties teismas) ir, kad dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą (bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas).

75. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėja apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas, o aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjai, ir nesutiko su pareiškėjos reiškiama pozicija dėl Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių bylos aplinkybių ar surinktų įrodymų. Pažymėtina, kad pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kitaip vertina bylos duomenis, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, bet dėl to pirmosios instancijos teismas sprendimas negali būti pripažintas neteisėtu, nepagrįstu ir nemotyvuotu. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydamas į esminius apeliacinio skundo motyvus.

76. VAĮ 14 straipsnio 5 dalyje numatyti pagrindai, kuriais viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjami tiek prašymai, kurie yra pagrindas teikti administracines paslaugas, iš jų – ir vykdyti administracinę procedūrą (VAĮ 2 str. 14 d., 15 str. 1 d. 6 p.), nesusijusią su asmens teisių ar teisėtų interesų gynimu, tiek skundai, kurie yra pagrindas pradėti administracinę procedūrą dėl viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padaryto asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (VAĮ 2 str. 15 d., 19 str. 1 d.).

Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą (VAĮ 14 str. 5 d. 4 p.).

Pažymėtina, kad jeigu tuo pačiu klausimu, t. y. dėl veiksmų, neveikimo ar priimto sprendimo administracinėje procedūroje teisėtumo ir pagrįstumo yra pradėtas procesas ar priimtas sprendimas teisme, administracinė procedūra nėra vykdoma: draudimas viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu, lemia, jog viešojo administravimo subjektui taip pat yra draudžiama pradėti bei vykdyti dvi administracines procedūras, dėl kurių įvykdymo būtų priimti du galutiniai sprendimai tuo pačiu klausimu.

Tokiais atvejais, kai dėl dviejų administracinių procedūrų įvykdymo yra priimami du sprendimai, neteisėtu sprendimu paprastai turėtų būti pripažįstamas tas sprendimas, kuris yra priimamas (įsiteisėja) po „pirmojo“ sprendimo priėmimo (įsiteisėjimo), nes priėmus „pirmąjį“ sprendimą, viešojo administravimo subjektui yra draudžiama inicijuoti ir vykdyti antrąją administracinę procedūrą bei priimti iš jos kylančius sprendimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1221/2014; 2016 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-598-438/2016).

77. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tapačiais skundais gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių, todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012). Aplinkybė, kad pareiškėjas nurodo naujas esmines aplinkybes ir pateikia su tuo susijusius papildomus įrodymus, tam tikrais atvejais gali būti vertinama kaip skundo nauju pagrindu pateikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-677/2009), tačiau taikant šią nuostatą, būtina atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes (ar ginčijamas tas pats administracinis aktas, ar tariamas pareiškėjo teisių pažeidimas yra tęstinis ir kt.).

78. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2015 m. spalio 20 d., 2016 m. sausio 21 d., 2016 m. rugsėjo 28 d., 2016 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į Centrinio registratoriaus komisiją su skundu tam pačiam atsakovui VĮ Registrų centro Kauno filialui ir tretiesiems asmenims J. Č., NŽT, UAB „Inventora”, SB (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodė Reikalavimą Nr. 2 bei rėmėsi aplinkybe, kad Sklypo Nr. 2 kadastrinių matavimų data yra ne 2008 m. vasario 20 d., o 2009 m. gegužės 27 d. Centrinio registratoriaus komisija sprendimais atsisakė priimti pareiškėjos skundus, nes jie paduoti praleidus vieno mėnesio apskundimo terminą, o taip pat atsisakyta minėtą terminą atnaujinti. Pareiškėja 2016 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Centrinio registratoriaus komisiją su skundu atsakovui VĮ Registrų centro Kauno filialui, skunde nurodė Reikalavimą Nr. 1 ir Reikalavimą Nr. 2. Atsakovas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1989-442/2018, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 ir 32 straipsniais bei VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, Sprendimu nusprendė pareiškėjos 2016 m. gruodžio 20 d. skundą palikti nenagrinėtą, kadangi dėl skunde keliamų reikalavimų Centrinio registratoriaus komisija yra ne kartą atsakiusi pareiškėjai bei teismai yra ne kartą pasisakę dėl jos skunde keliamų reikalavimų.

79. Atsakovas Sprendime nurodė ir byloje esantis VĮ Registrų centro Kauno filialo 2016 m. lapkričio 21 d. raštas Nr. (3.4.5.) KAS-1545 „Dėl informacijos suteikimo” patvirtina, kad teritorinis registratorius pareiškėjai paaiškino aplinkybes dėl kadastro duomenų nustatymo ir kadastro duomenų bylos sudarymo datos (Reikalavimas Nr. 1). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-360-520/2019 konstatavo, kad atsakovas, atsakydamas pareiškėjai, atsakė ir į jai rūpimą klausimą dėl NTR nurodyto įregistravimo pagrindo (2008 m. vasario 20 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla), paaiškino, dėl kokių priežasčių NTR nurodyta ne 2009 m. birželio 30 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, o 2008 m. vasario 20 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi tai, kad pareiškėja ir ankstesnius skundus grindė aplinkybe, jog data 2008 m. vasario 20 d. yra klaidinga, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentą, kad aplinkybė nuo kurios pareiškėjai tapo žinoma apie neteisingai nurodytą kadastrinės bylos datą, yra nauja ir esminė bylos aplinkybė, atmeta kaip nepagrįstą.

80. Atsakovas Sprendime taip pat nurodė, kad dėl pareiškėjos Reikalavimo Nr. 2 yra priimtas ne vienas Centrinio registratoriaus sprendimas, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjos skundus, nes jie paduoti praleidus vieno mėnesio apskundimo terminą. Tokią atsakovo poziciją patvirtino administraciniai teismai. Šiuo aspektu reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-990-520/2018, kurioje konstatuota, jog pareiškėjos 2016 m. sausio 21 d. skunde nurodomos termino skundui paduoti praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis ir dėl to pagrįstai nepripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Pareiškėja apeliaciniame skunde kelia nepagrįstas abejones dėl to, jog visų pareikštų reikalavimų administracinėje byloje termino skundui paduoti eigos pradžia yra teismui pareiškėjos patikslinto ieškinio pateikimo diena civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012, t. y. 2017 m. rugsėjo 17 d. ir dėl to, ar 2010 m. rugsėjo 17 d. galėjo matyti išrašą dėl kadastro duomenų bylos ir duomenų nustatymo datos. Jau aptartoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje taip pat nustatyta, jog apie VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą pareiškėja vėliausiai turėjo sužinoti 2010 m. rugsėjo 17 d., kadangi būtent šią dieną nagrinėjant civilinę bylą pareiškėjai tapo prieinama informacija apie esminius minėto VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimo turinį sudarančius elementus, t. y. apie atliktą žemės sklypo kadastrinių matavimų tikslinimą, jų datą, sprendimu nustatomas teises ir pareigas. Ši aplinkybė suteikia pagrindą išvadai, jog būtent 2017 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjai tapo žinoma ir apie nurodytą bylos ar kadastrinių duomenų nustatymo datą.

81. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 76–77 punktuose aptartas teisinis reglamentavimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika bei nutarties 78–80 punktuose nustatytos faktinės aplinkybės ir pareiškėjos atžvilgiu priimti administracinių teismų sprendimai suteikia pagrindą prieiti prie išvados, jog atsakovas Sprendimu pareiškėjos 2016 m. gruodžio 20 d. skundą pagrįstai paliko nagrinėtu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėja skunduose (šios nutarties 78 punktas) iš esmės kėlė tą patį reikalavimą – jog būtų panaikinta VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. atlikta Sklypo Nr. 2 patikslintų kadastro duomenų registracija NTR (Reikalavimas Nr. 2), šis pareiškėjos tariamas teisių pažeidimas yra tęstinis, t. y. ji nuo 2010 m. siekia užginčyti patikslintas Skypo Nr. 2 ribas, nes jas patikslinus, pareiškėjos Sklypo Nr. 1 ribos sumažėjo, o pareiškėjos 2016 m. gruodžio 20 d. skunde nurodoma aplinkybė dėl bylos vidaus apyrašo sudarymo ne 2008 m. vasario 20 d., o 2009 m. birželio 30 d. nėra nauja. Taigi, kaip teisingai atsakovas nurodė Sprendime, pareiškėja 2016 m. gruodžio 20 d. skunde nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pakartotinai išnagrinėti jos teikiamą skundą. Todėl konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, pareiškėjos 2016 m. gruodžio 20 d. skundą paliko nenagrinėtu. Teismo vertinimu, skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam aktui reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

82. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje yra sprendžiamas klausimas tik dėl atsakovo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl kiti pareiškėjos apeliacinės instancijos teismui pateikti argumentai, susiję su neteisėtu UAB “Inventora” žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi.

83. Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko pareiškėjos apeliacinio skundo argumentą dėl užkirsto kelio į teisminę gynybą civilinėse bylose. Byloje esanti informacija patvirtina, kad bendrosios kompetencijos teismuose pareiškėja gynė savo teises, jos ieškiniai civilinėse bylose buvo priimti, bylos išnagrinėtos (Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 (Teisminio proceso Nr. 2-21-3-01241-2010-9), Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1226-273/2012 Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą paliko nepakeistą; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-64-454/2018 (Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12159-2016-7), Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-20-264/2019 (Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12159-2016-7) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 6 d. sprendimą paliko nepakeistą), taigi pareiškėja įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su bendrosios kompetencijos teismų sprendimais, kuriais jos ieškinius atsisakyta tenkinti, ar tai, kad netenkinus pareiškėjos prašymų atnaujinti terminą skundui paduoti, iš esmės nebuvo nagrinėjami pareiškėjos reikalavimai dėl kadastro duomenų teisingumo, nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjai buvo užkirstas kelias į teisminę gynybą civilinėse bylose.

84. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan