2019-10-02 Nr. AB-18875-3-61-3-02979-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-664-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02979-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kyževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjo I. Ž. skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo I. Ž. skundo dalį dėl žalos atlyginimo, kuri kildinama iš nekokybiškai suteiktų gydymo paslaugų. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas priėmė.

Teismas įvertinęs pareiškėjo skundo turinį nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina ne tik iš netinkamų kalinimo sąlygų (dėl nešvarių langų baudos izoliatoriaus kameroje bei per didelio laikomų asmenų skaičiaus kameroje), bet ir dėl jo manymu jam nekokybiškai suteiktų gydymo paslaugų.

Teismas pažymėjo, kad paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas). Todėl, sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Taigi, nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos.

Teismas pareiškėjui išaiškino, kad jis, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamai jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, prieš kreipdamasis į teismą turi pasinaudoti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka – kreiptis su rašytiniu pareiškimu į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą (bendrosios kompetencijos) dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo. Atitinkamai teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo dalis dėl žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš nekokybiškai suteiktų gydymo paslaugų, atsisakytina priimti.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti jo reikalavimus susijusius su jam suteiktomis medicinos paslaugomis ir jo skundą priimti nagrinėti visa apimtimi.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad į Vilniaus apygardos administracinį teismą jis kreipėsi tik todėl, kad jam buvo suteiktas netinkamas gydymas, dėl šios priežasties jis visą laiką kankinosi, dėl gydytojų aplaidumo tapo neįgaliu ir tai lėmė jo netektą darbingumą.

Pareiškėjas teigia, jog ta aplinkybė, kad jis praėjus tik 10 dienų po operacijos buvo perkeltas į baudos izoliatorių rodo gydytojų ir slaugytojų nekompetenciją, taip pat ir Vilniaus PN neteisėtus veiksmus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisme nagrinėjamo ginčo pobūdį apibūdina ne ginčo šalys, o teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, pobūdis.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pagal ABTĮ administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. ABTĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. Pagal ABTĮ įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, administraciniai teisiniai santykiai yra įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais reglamentuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantys atliekant viešąjį administravimą. ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti.

Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą, prašydama priteisti neturtinės žalos atlyginimą kurį jis kildina dėl jam nekokybiškai suteiktų medicinos paslaugų. Atkreiptinas dėmesys, jog atskirajame skunde pareiškėjas tai patvirtino ir detaliai nurodė, kas jo netenkino jam suteikiant gydymo paslaugas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tokios žalos atlyginimo santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai. Todėl, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 2 d.). Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai priėmus sprendimą, pacientas ar kiti asmenys ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Komisijos sprendimu sprendimą turi teisę jį skųsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d.). Taigi, šiuo atveju pareiškėjo skundo dalis, kuria jis kildino žalos kilimą dėl jam netinkamai suteiktų medicinos paslaugų, administraciniam teismui nėra teisminga.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria jis žalą kildino dėl jam nekokybiškai suteiktų medicinos paslaugų. Pareiškėjo atskirojo skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius