2025-01-22 Nr. AB-1282-3-62-3-01756-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-35-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01756-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybei, atstovaujamai Prienų rajono savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas P. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovo Prienų rajono savivaldybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Prienų rajono savivaldybės administracijos, (toliau – ir atsakovo atstovas, Administracija) 1 500 Eur turtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausė 2851/10220 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), likusios Žemės sklypo dalys priklauso kitiems bendraturčiams. Tarp bendraturčių buvo kilęs ginčas dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kuris spręstas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-1687-800/2021 (toliau – ir civilinė byla).

2.2. Vienas iš bendraturčių, t. y. M. B. 2021 m. rugsėjo 30 d. prašymu kreipėsi į Administraciją dėl sutikimo išdavimo įrengti nuovažą nuo kelio (toliau – ir Prašymas). Veiverių seniūnijos seniūnas 2021 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. JF-V-913 „Dėl nuovažos įrengimo“ (toliau – ir 2021 m. rugsėjo 30 d. raštas, Sutikimas) tenkino Prašymą, neprieštaravo nuovažos įrengimui nuo kelio VE-9 į Žemės sklypą.

2.3. Kadangi M. B. disponavo Sutikimu, organizavo nuovažos įrengimo darbus, pareiškėjas pateikė skundą Administracijai ir prašė panaikinti Sutikimą, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus tarnyba 2022 m. vasario 1 d. raštu Nr. 4D-2022/2-75/3D-219 „Tarpininkavimas sprendžiant skundo problemą“ įpareigojo Administraciją išnagrinėti pareiškėjo skundą ir pateikti motyvuotą atsakymą. Administracija 2022 m. kovo 2 d. raštu Nr. (12.1Mr)R3-773 „Dėl P. J. 2022 m. sausio 21 d. skundo“ (toliau – ir 2022 m. kovo 2 d. raštas) nurodė, kad Veiverių seniūnijos seniūnas V. R. (toliau – ir Seniūnas) 2022 m. vasario 22 d. raštu Nr. (33.1.4Mr)V-LS-99 „Dėl dokumento panaikinimo“ (toliau – ir 2022 m. vasario 22 d. raštas) panaikino Sutikimą. Pareiškėjas 2022 m. kovo 9 d. prašymu ir 2022 m. kovo 23 d. patikslintu prašymu prašė Administracijos pateikti Administracijos 2022 m. vasario 22 d. rašto kopiją. Administracija 2022 m. balandžio 13 d. raštu Nr. (7.33) R3-1398 pateikė pareiškėjui Administracijos 2022 m. vasario 22 d. raštą, kuriuo tik 2022 m. vasario 22 d. buvo panaikintas Sutikimas, šiuo pripažįstant, kad jis yra neteisėtas ir išduotas be pagrindo, tokiu būdu pripažįstant, kad pareiškėjo skundai dėl Sutikimo panaikinimo Administracijos buvo patenkinti.

2.4. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 27 d. raštu kreipėsi į Administraciją su pretenzija, kuria reikalavo per 20 darbo dienų nuo pretenzijos gavimo dienos padengti P. J. patirtą 1 500 Eur žalą, t. y. išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti, tačiau Administracija atsisakė tenkinti pretenziją.

2.5. Veiverių seniūnijos seniūno 2021 m. rugsėjo 30 d. raštas (Sutikimas) buvo išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, parengtas piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir pažeidžiant kitų savininkų teises bei teisėtus interesus. M. B. yra vienas iš 6 Žemės sklypo savininkų, su kuriais turėjo būti suderintas ketinimas įrengti naują nuovažą į Žemės sklypą, ir tik tada kreiptasi į Administraciją dėl sutikimo nuovažai įrengti išdavimo. Nuovaža būtų įrengiama atliekant statybos darbus, pakeičiant vietinės reikšmės kelio išplanavimą bei naują nuovažą prijungiant prie vietinės reikšmės kelio, tokie veiksmai yra aiški intervencija į kitų bendrasavininkų nuosavybės teises. Civilinėje byloje nagrinėjami 4 planai, pagal kuriuos, tikėtina, bus nustatyta naudojimosi tvarka. Vienas iš esminių ginčo aspektų yra patekimo į Žemės sklypo atitinkamas dalis klausimas. Tačiau Veiverių seniūnijos seniūnas Sutikimu iš esmės pakeitė ginčo faktinę situaciją, sudarydamas palankesnes sąlygas M. B., t. y. davė Sutikimą, nors tarp šalių yra kilęs ginčas teisme, iš esmės tokiu būdu padėdamas vienai iš bylos šalių ginče. Teisės aktai nenumato Seniūnui teisės suteikti neprieštaravimą įrengti nuovažą į Žemės sklypą, tokiais savo veiksmais Seniūnas viršijo jam suteiktus įgaliojimus. M. B. Prašymas buvo išnagrinėtas tą pačią dieną, kas suponuoja išvadą, kad Seniūnas vienus piliečius vertina palankiau už kitus, prašymai yra nagrinėjami pagal interesanto pageidavimus, o ne sąžiningai pagal eilę, kartu priimant ir sprendimus, kurie viršija Seniūno įgaliojimus, ir tai aiškiai parodo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir objektyvumo principų pažeidimą. M. B. Prašyme nenurodyta, kokioje Žemės sklypo vietoje yra prašoma leisti įrengti nuovažą, Seniūnas netyrė šių aplinkybių ir nenagrinėjo, ar yra būtinas dar vienas įvažiavimas į Žemės sklypą, kuomet vienas nuvažiavimas iš valstybinės reikšmės kelio jau yra įrengtas.

2.6. Vadovaudamasis VAĮ 16 straipsnio nuostatomis, nurodęs, kad Seniūnas yra pareiškėjo dukros sutuoktinis, juos sieja itin konfliktiški santykiai, pareiškėjas teigė, kad, nenusišalinęs nuo Prašymo nagrinėjimo, Seniūnas pažeidė VAĮ 24 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus. Administracija nesiėmė jokių veiksmų Seniūno neteisėtiems veiksmams taisyti, atsisakė suteikti pareiškėjui informaciją (apie Prašymą, jo nagrinėjimo eigą), nors pareiškėjas, kaip bendraturtis, turi tokią teisę. Galiojantis Sutikimas sukūrė teisinius padarinius, t. y. suteikė teisę M. B.. Pareiškėjas patyrė turtinę žalą dėl neteisėto Sutikimo priėmimo, kadangi turėjo kreiptis į teisininkus dėl pagalbos parengiant raštus, prašymus, skundus Administracijai, kad būtų suteikta informacija ir panaikintas Sutikimas, kurią sudaro 1 500 Eur už suteiktas teisines paslaugas bei konsultacijas.

3. Atsakovo atstovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Administracija atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūnijos seniūnas, būdamas viešojo administravimo subjektas, atlikdamas jam priskirtas funkcijas, vadovaujasi ne tik VAĮ, bet ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (toliau – ir VSĮ). Veiverių seniūnijos seniūno Sutikimas parengtas vadovaujantis Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai”, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3, (toliau – ir KTR) nuostata, kad nuovažos į ūkinius objektus, sodybas, žemės ūkio paskirties teritorijas ir transporto aptarnavimo ir eismo dalyviams skirtų paslaugų objektus įrengiamos pagal tipinius projektinius sprendinius. Tai reiškia, kad Sutikimu neprieštaraujama nuovažos projektavimui ir įrengimui į Žemės sklypą nuo kelio VE-9, jame nėra nurodoma konkreti nuovažos įrengimo vieta, o neprieštaravimas apima tik laisvos valstybinės žemės ribas, kur ir yra įrengtas inžinerinis statinys (kelias VE-9). Projektinių sprendinių ir susijusių dokumentų rengimas šiuo atveju nėra Administracijos funkcija, todėl netaikomas reikalavimas ir bendraturčių susitarimui / sutikimui. Prasidėjus ginčams Veiverių seniūnijos seniūnas nurodė, kad, išnagrinėjęs esamą padėtį ir nustatęs, jog Žemės sklypas priklauso keliems savininkams, ir P. J., su kuriuo susijęs asmeniniais (šeiminiais) santykiais, Sutikimo adresatui neišsiuntė ir vadovaudamasis VSĮ 18 straipsnio 1 punktu, 2022 m vasario 22 d. raštu panaikino Veiverių seniūnijos seniūno Sutikimą. Nagrinėjamu atveju nekilo teisinės pasekmės, o tai, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja ginčą, nereiškia, kad jo reikalavimas gali būti tenkinamas.

3.2. Veiverių seniūnijos seniūno 2021 m. rugsėjo 30 d. raštu suteiktas neprieštaravimas dėl nuovažos įrengimo nėra intervencija į kitų bendrasavininkų nuosavybės teisės apimtį. 2021 m. rugsėjo 30 d. rašto 3 punktas įpareigoja prašantįjį asmenį parengti projektinius sprendinius ir su jais supažindinti Veiverių seniūniją. Seniūnas prašymo nagrinėjimo metu neturėjo duomenų ir informacijos, kad vyksta teisminis procesas dėl Žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo.

3.3. Pareiškėjas bando įrodyti, kad Veiverių seniūnijos seniūnas neturėjo teisės Sutikimo priimti, tačiau nepateikė jokių konkrečių teisės aktų nuostatų, dėl kurių galėtų atsirasti turtinė žala, esant neteisėtiems veiksmams ir priežastiniam ryšiui. Pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, kad Administracija 2022 m. balandžio 13 d. raštu Nr. (7.33Mr)R3-1398 „Dėl dokumento pateikimo“ (toliau – ir 2022 m. balandžio 13 d. raštas) pateikė pareiškėjui 2022 m. vasario 22 d. raštą, kuriuo buvo panaikintas Sutikimas, šiuo pripažįstant, kad jis yra neteisėtas ir išduotas nesant tam pagrindo, tokiu būdu pripažįstant, kad P. J. teikti skundai dėl Sutikimo panaikinimo Administracijos buvo patenkinti. Sutikimas panaikintas tik dėl tikėtino Seniūno viešųjų ir privačių interesų konflikto (o tai yra ne atsakovo, o jo asmeninis reikalas). Administracija vertino, kad tokio tipo nuovažoms užtenka neprieštaravimo, todėl nėra neteisėtų veiksmų.

3.4. Pareiškėjas neįrodė žalos ir jos dydžio, Administracijos neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, todėl nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodomos neva atsiradusios turtinės žalos ir Administracijos neteisėtų veiksmų.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo P. J. skundą.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausė 2851/10220 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). V. B. ir M. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė 2989/5840 dalys Žemės sklypo, o V. D. ir J. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė 8553/40880 dalys Žemės sklypo.

5.2. Tarp bendraturčių kilo ginčas dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kurį šalys sprendė Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1687-800/2021 pagal pareiškėjo (ieškovo) P. J. 2021 m. vasario 23 d. ieškinį. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. kovo 22 d. nutartimi buvo patvirtinta tarp ieškovo P. J. ir trečiojo asmens S. J. bei atsakovų V. B. ir M. B. 2022 m. kovo 14 d. sudaryta taikos sutartis, o civilinė byla Nr. e2-57-800/2022 nutraukta (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys).

5.3. M. B. 2021 m. rugsėjo 30 d. prašymu kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūniją, prašydamas išduoti sutikimą įrengti nuovažą į Žemės sklypą nuo kelio VE-9.

5.4. Veiverių seniūnijos seniūnas V. R. 2021 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. JF-V-913 „Dėl nuovažos įrengimo“ tenkino Prašymą, nurodė, kad neprieštarauja nuovažos įrengimui nuo kelio VE-9 į Žemės sklypą, ir pažymėjo, jog, įrengiant nuovažą, vadovautis dokumentais: Lietuvos Respublikos kelių įstatymu, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, KTR, Techninių reikalavimų reglamentu STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ ir turėti visų nuovažos vietoje esančių inžinerinių tinklų savininkų suderinimus; su parengtais projektiniais sprendiniais supažindinti Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūniją ir sodų bendrijos „Varnėnas“ pirmininką.

5.5. Pareiškėjas 2021 m. spalio 13 d. pateikė skundą Administracijai, kuriuo prašė panaikinti Sutikimą. Administracija atsisakė šį skundą tenkinti.

5.6. Administracija 2022 m. kovo 2 d. raštu Nr. (12.1Mr)R3-773 „Dėl P. J. 2022 m. sausio 21 d. skundo“ nurodė, kad Seniūnas 2022 m. vasario 22 d. raštu Nr. (33.1.4Mr)V-LS-99 „Dėl dokumento panaikinimo“ panaikino Sutikimą. Pareiškėjas 2022 m. kovo 9 d. su prašymu kreipėsi į Administraciją, kad būtų pateiktas 2022 m. vasario 22 d. raštas. Administracija 2022 m. balandžio 13 d. raštu pateikė pareiškėjui Administracijos 2022 m. vasario 22 d. raštą, kuriame nurodė, jog Sutikimas buvo panaikintas vadovaujantis VSĮ 18 straipsnio 1 punktu.

5.7. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 27 d. kreipėsi į Administraciją su pretenzija, kuria reikalavo, kad Administracija per 20 darbo dienų nuo šios pretenzijos gavimo dienos padengtų pareiškėjo patirtą 1 500 Eur žalą, t. y. išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti. Administracija 2022 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (12.1Mr)R3-1917 „Dėl pretenzijos“ atsisakė atlyginti pareiškėjui jo patirtą turtinę žalą.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reguliuojančiomis žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nuostolių atlyginimą ir nustatė, kad M. B. Prašymu prašė išduoti neprieštaravimą dėl nuovažos įrengimo į Žemės sklypą nuo kelio VE-9 (Prašymas Veiverių seniūnijoje registruotas 2021 m. rugsėjo 30 d. Nr. PP-V-943). Seniūnas 2021 m. rugsėjo 30 d. raštu informavo, kad neprieštarauja dėl nuovažos įrengimo į sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo kelio VE-9, taip pat nurodė teisės aktus ir kitą informaciją, kuriais vadovaujantis turi būti rengiama nuovaža.

7. Teismas vadovavosi VSĮ, Veiverių seniūnijos seniūno veiklą reguliuojančių teisės aktų (VAĮ 7 str., VSĮ 321 str. 2 d. 15 p., Veiverių seniūnijos nuostatais, patvirtintais Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. A2-322) nuostatomis ir priėjo prie išvados, kad Seniūnas, vykdydamas Vietos savivaldos įstatymo 321 straipsnio 2 dalies 15 punkte įtvirtintą funkciją, įgyvendino VSĮ 6 straipsnio 32 punkte nustatytą savarankišką savivaldybės funkciją – savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas, kuri priskirta Administracijai. Tai patvirtino Administracijos 2021 m. spalio 4 d. raštas Nr. (12.1E)R3-5776 „Dėl nuovažos įrengimo“ (toliau – ir 2021 m. spalio 4 d. raštas), kuriuo buvo atsakyta į M. B. 2021 m. rugsėjo 30 d. prašymą, reg. Nr. (12.1E)GP-822, ir 2022 m. vasario 22 d. raštas.

8. Teismas nustatė, kad Administracija 2021 m. spalio 4 d. raštu neprieštaravo nuovažos projektavimui ir įrengimui savo lėšomis į Žemės sklypą kelyje VE-9 (pramonės) Veiveriai, Veiverių sen., tačiau nurodė, kad su parengtais projektiniais sprendiniais turi būti supažindinta Veiverių seniūnija. Teismas vertino, jog tiek Sutikimu, tiek 2021 m. spalio 4 d. raštu neprieštaraujama nuovažos projektavimui ir įrengimui į Žemės sklypą nuo kelio VE-9, jame nėra nurodoma konkreti nuovažos įrengimo vieta, kuri būtų nurodoma M. B. rengiamuose projektiniuose sprendiniuose, o Sutikimas (neprieštaravimas) apima tik laisvos valstybinės žemės ribas, kur ir yra įrengtas inžinerinis statinys (kelias VE-9). Teismas pažymėjo, kad pagal KTR nuostatas projektinių sprendinių ir su tai susijusių dokumentų rengimas, nuovažos įrengimas nagrinėjamu atveju nėra atsakovo funkcija ir bet kuris Žemės sklypo bendraturtis turi teisę įrengti nuvažiavimą (nuovažą) nuo kelio į šalia esančią teritoriją, atitinkantį KTR reikalavimus.

9. Teismas vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika institucijos galimybių teisėtai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį sprendimą aspektu, įvertino atsakovo atsiliepimo argumentus ir sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad Veiverių seniūnija, vykdanti viešąjį administravimą, negalėjo teisėtai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį sprendimą, kuris suteikia teises tam tikriems subjektams, tačiau buvo priimtas pažeidžiant taikytinas teisės normas arba joms prieštarauja pagal savo turinį (neteisėtas administracinis aktas), nes Administracija 2021 m. spalio 4 d. raštu atsakė į M. B. 2021 m. rugsėjo 30 d. prašymą, reg. Nr.(12.1E)GP-822. Seniūnui 2022 m vasario 22 d. raštu panaikinus Sutikimą, Sutikimo panaikinimas ar pagal pareiškėjo skundus, ar administravimo subjekto iniciatyva negali būti pripažįstamas neteisėtu veiksmu. Teismas pažymėjo, jog sutikimas yra vienas iš dokumentų, būtinų nuovažai projektuoti ir įrengti, taigi negalėjo pažeisti pareiškėjo, kaip Žemės sklypo bendraturčio, teisių.

10. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl Prienų rajono savivaldybės galimai neteisėtų veiksmų konkrečiai neapibrėžti ir nenurodyta jų galima konkreti išraiška (galimos pasekmės) asmeniui CK 6.271 straipsnio prasme, todėl nenustatytini valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), o nenustačius vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti turtinę žalą.

11. Teismas atmetė pareiškėjo skundą, o taip pat netenkino prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III. 12. Pareiškėjas P. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes, skundo argumentus, susijusius su Sutikimu (išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, parengtas piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir pažeidžiant kitų savininkų teises bei teisėtus interesus (ketinimas įrengti naują nuovažą į Žemės sklypą turėjo būti suderintas, kėsintasi pažeisti nuosavybės teisės apimtį, ginčas dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, Seniūnas neturi teisės suteikti neprieštaravimą nuovažai į Žemės sklypą įrengti, Seniūnas prašymus nagrinėja pagal pageidavimus ir protekcijas, netirtos visos aplinkybės), Administracijos neatliktais jokiais veiksmais Seniūno neteisėtiems veiksmams atitaisyti (nepriėmė sprendimo dėl Sutikimo panaikinimo, nesiėmė veiksmų dėl tarnybinės atsakomybės Seniūnui taikymo, atsisakė suteikti informaciją) ir nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

13.1. Teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, t. y. pareiškėjas šioje byloje įrodinėjo, kad atsakovas turėjo teisę (VAĮ 16 str. 2 d.) panaikinti Sutikimą, nustatęs, kad jis buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atsakovas delsė daugiau kaip 5 mėn. (nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. vasario 22 d.) panaikinti neteisėtai priimtą Sutikimą, o jį panaikinęs pripažino, kad Sutikimas buvo priimtas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Šios aplinkybės sukėlė pareiškėjui turtinę žalą, kurios atlyginimo ir prašoma šioje byloje. Tačiau teismas sprendime priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė, jog Veiverių seniūnija negalėjo teisėtai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį sprendimą, kuris suteikia teises tam tikriems subjektams.

13.2. Teismo sprendimas prieštaringas, jame nurodoma, kad Sutikimas yra teisėtas, tačiau pateikiamas teisinis reguliavimas, kuris suponuoja, jog atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti Sutikimą. Sutikimas nuo jo patvirtinimo momento, kaip individualus administracinis aktas, sukėlė teisinius padarinius Žemės sklypo bendraturčiams.

13.3. Nagrinėjamu atveju išvada, jog Sutikimas nėra galiojantis ir negali sukelti jokių teisinių padarinių paremta tik viena aplinkybe – jog dokumentų valdymo sistemoje yra atlikta žyma „negaliojantis“. Tačiau pagal VAĮ 16 straipsnio 2 dalį neteisėtas administracinis sprendimas netenka galios nuo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pripažinti šį administracinį sprendimą netekusiu galios įsigaliojimo momento, išskyrus atvejus, kai šis sprendimas viešojo administravimo subjekto motyvuotu sprendimu netekusiu galios pripažįstamas nuo neteisėto administracinio sprendimo priėmimo momento (ab initio).

13.4. Pareiškėjas patyrė 1 500 Eur turtinę žalą dėl neteisėto Sutikimo priėmimo, nes turėjo kreiptis į teisininkus dėl pagalbos parengiant raštus, prašymus, skundus atsakovui, kad būtų suteikta informacija ir panaikintas Sutikimas.

13.5. Pareiškėjui nėra suprantama, kodėl teismas apgynė šalies interesus, kuri nesuinteresuota bylos baigtimi, nedalyvavo teismo posėdžiuose, atsiliepimą į skundą parengė atmestinai, nenurodydama Sutikimo priėmimo, jo panaikinimo pagrindų. Teismas netyrė bei nesiaiškino byloje prieštaringų aplinkybių – fakto, jog M. B. disponavo Sutikimu, tokiu būdu pareiškėjas sužinojo apie neteisėtai priimtą Sutikimą. Teismas, nepašalinęs byloje kilusių abejonių, rėmėsi atsakovo išdėstyta pozicija, netyrė bylos esminių aplinkybių, nenurodė motyvų, kodėl rėmėsi vienomis aplinkybėmis, atmetė joms prieštaraujančias aplinkybes, todėl teismo sprendimas naikintinas. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismas neatliko papildomo įrodymų vertinimo, nenustatė esminių bylos aplinkybių ir bylos esmės, formaliai atidėjo byloje sprendimo priėmimą, tokiu būdu pažeisdamas pareigą imtis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias vilkinti procesą, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, todėl pažeidė ABTĮ 11 straipsnio 1 dalį.

13.6. Pareiškėjas atvyko į teismą išklausyti sprendimo paskelbimo ir susipažinti su juo, tačiau sprendimas dar nebuvo surašytas. Teisėja, atvykusi paskelbti sprendimo, anot pareiškėjo, atrodė neblaivi, perskaitė tik sprendimo rezoliucinę dalį bei paaiškino, kad pareiškėjui bus pateikta sprendimo kopija, kurios jis laukė dar pusvalandį. Pareiškėjas dėl susiklosčiusios situacijos kreipėsi į teismo pirmininką, tačiau pastarasis nesiėmė jokių veiksmų. Šios aplinkybės lėmė, kad pareiškėjo pasitikėjimas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmais ir apskritai teisingumu buvo pamintas, jis nebepasitiki teismų sistema, jautė, jog jo byla nebuvo išnagrinėta sąžiningai bei objektyviai ir, kad teisingumas nebuvo pasiektas, o jo pažeistos teisės nebuvo apgintos.

14. Atsakovo atstovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą (dėl VSĮ 18 str. taikymo, nepripažinto Sutikimo neteisėtumo, nepagrįstos konkrečios pareiškėjui padarytos žalos, Sutikime nenurodytos konkrečios nuovažos įrengimo vietos į Žemės sklypą nuo kelio VE-9, 2021 m. rugsėjo 30 d. prašymo nagrinėjimo metu neturėtos informacijos apie teisminius procesus dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos), pakartoja Seniūno veiklą reguliuojančių teisės aktų nuostatas, sutinka su skundžiamu teismo sprendimu ir papildomai akcentuoja, kad:

14.1. Veiverių seniūnijos seniūno 2021 m. rugsėjo 30 d. raštu buvo išduotos sąlygos nuovažai projektuoti ir įrengti. Be jų projektuotojas negali parengti tinkamų projektinių sprendinių, kuriuos vėliau yra būtina suderinti su Administracija. Projektinių sprendinių rengimo metu konkrečiai numatoma naujos nuovažos vieta, o projektuotojo kompetencijoje yra gauti visus būtinus suderinimus ir leidimus nuovažai įrengti (ir bendrasavininkų). Atsižvelgiant į tai, M. B. niekaip negalėjo disponuoti 2021 m. rugsėjo 30 d. raštu, organizuoti darbus nesant parengtiems ir suderintiems projektiniams sprendiniams. Sąlygų išdavimas nėra intervencija į kitų bendrasavininkų nuosavybės teisės apimtį. Jos apima tik laisvą valstybinę žemę, kur yra įrengtas inžinerinis statinys (kelias VE-9). Nuovaža pagal Veiverių seniūnijos išduotas sąlygas, nėra įrengta.

14.2. Pareiškėjas nenurodo jokio tinkamo pagrindo, kad jo reikalaujama priteisti turtinė žala kilo iš 2021 m. rugsėjo 30 d. rašto, 2022 m vasario 22 d. rašto neteisėtumo ar / ir nepagrįstumo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo P. J. reikalavimo iš Prienų rajono savivaldybės, atstovaujamos Prienų rajono savivaldybės administracijos, priteisti 1 500 Eur turtinę žalą dėl Veiverių seniūnijos seniūno V. R. 2021 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. JF-V-913 „Dėl nuovažos įrengimo“ priėmimo.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Sutikimo panaikinimas ar pagal pareiškėjo skundus, ar administravimo subjekto iniciatyva negali būti pripažįstamas neteisėtu veiksmu, o nenustačius vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti turtinę žalą.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, laikosi pozicijos, jog teismas padarė šiurkščių materialiosios teisės normų taikymo bei aiškinimo pažeidimų, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Teisėjų kolegija, ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo ir atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes pareiškėjo inicijuotam ginčui dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo išspręsti, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos faktais bei ginčui išspręsti aktualiomis teisės normomis pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

20. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y. valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), žalai (CK 6.249–6.250 straipsniai) ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

21. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015; ir kt.).

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja siekęs, kad jo prašymo pagrindu, Sutikimas būtų panaikintas atsakovo. Kadangi atsakovas daugiau kaip penkis mėnesius delsė panaikinti neteisėtai priimtą Sutikimą, o jį panaikinęs pripažino, kad Sutikimas buvo priimtas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, šios aplinkybės sukėlė pareiškėjui turtinę žalą, kurios atlyginimo prašo šioje byloje.

23. Savarankiškosios savivaldybių funkcijos įtvirtintos Vietos savivaldos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 6 straipsnyje. Savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybių funkcija, be kita ko, yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (VSĮ 6 str. 32 p.).

24. Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba. Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pagal kompetenciją priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti jis pats arba savivaldybės administracijos direktorius.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis yra bendra norma, apibrėžianti atitinkamų subjektų kompetenciją, kuri taikytina, jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių. Ši norma negali būti aiškinama plečiamai ir negali būti taikoma nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-869-492/2020). Institucija, vykdanti viešąjį administravimą, gali teisėtai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį sprendimą, kuris suteikia teises tam tikriems subjektams, tačiau buvo priimtas pažeidžiant taikytinas teisės normas arba joms prieštarauja pagal savo turinį (neteisėtas administracinis aktas), tik jeigu tokia galimybė yra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose. Taigi teisės pakeisti (panaikinti) savo priimtą sprendimą, nustačiusį asmenims teises (jų apimtį, ribas), suteikimas viešojo administravimo institucijai reikalauja įstatyminio reguliavimo. Įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenustato. Tačiau pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę priimti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje eA-290-602/2017; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1326-624/2023).

26. Veiverių seniūnijai (Seniūnui), kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi VAĮ įtvirtinti principai bei reikalavimai. Nors VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą administracinį sprendimą, tačiau šiuo aspektu taip pat svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi teisėtų lūkesčių apsaugos principo viešojo administravimo srityje, ar asmuo konkretaus administracinio sprendimo pagrindu įgijo tam tikras teises ir pareigas, ar priimant kitą administracinį sprendimą (dėl administracinio sprendimo panaikinimo) nebus paneigtos asmenų administracinio sprendimo pagrindu įgytos teisės, taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, ar nepriėmus sprendimo dėl galiojančio administracinio sprendimo panaikinimo, nebus pažeisi kiti teisės principai ar viešas interesas, ar įgytos teisės panaikinimas bus proporcinga priemonė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-735-602/2019).

27. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad viešojo administravimo institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuris reikalauja, jog valdžios institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012). Gero administravimo principas paprastai neturėtų kliudyti valdžios institucijoms taisyti atsitiktines klaidas, net ir tas, kurios atsiranda dėl jų pačių aplaidumo. Vis dėlto poreikis ištaisyti praeities „skriaudas“ neturėtų neproporcingai trukdyti naudotis nauja teise, kurią asmuo įgijo pasitikėdamas valdžios institucijos veiksmų teisėtumu ir sąžiningai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-514-662/2024).

28. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas yra Žemės sklypo bendraturtis. Kitas bendraturtis M. B. 2021 m. rugsėjo 30 d. su Prašymu kreipėsi į Veiverių seniūniją, prašydamas išduoti sutikimą įrengti nuovažą į Žemės sklypą nuo kelio VE-9. Seniūnas 2021 m. rugsėjo 30 d. raštu tenkino Prašymą ir nurodė, kad neprieštarauja nuovažos įrengimui nuo kelio VE-9 į Žemės sklypą. Byloje taip pat nustatyta, jog Administracija 2021 m. spalio 4 d. raštu atsakė į M. B. 2021 m. rugsėjo 30 d. raštą, reg. Nr. (12.1E)GP-822 „Dėl nuovažos įrengimo“, kuriuo neprieštaravo nuovažos projektavimui ir įrengimui savo lėšomis į Žemės sklypą. Pareiškėjas 2021 m. spalio 13 d. pateikė skundą Administracijai dėl Sutikimo panaikinimo, tačiau atsakovo atstovas atsisakė šį skundą tenkinti. Administracija 2022 m. kovo 2 d. raštu pareiškėją informavo, kad Veiverių seniūnijos seniūnas 2022 m. vasario 22 d. raštu panaikino Sutikimą.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų formuojamą praktiką bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Seniūnas, priimdamas 2021 m. rugsėjo 30 d. raštą, įgyvendino VSĮ 6 straipsnio 32 punkte nustatytą savarankiškąją funkciją – savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas, kuri priskirta atsakovui, t. y. Seniūnas viršijo savo kompetenciją, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, Administracija, atsižvelgdama į Žemės sklypo bendraturčio M. B. prašymą, taip pat atliko VSĮ jai pavestas funkcijas – 2021 m. spalio 4 d. išdavė M. B. neprieštaravimą nuovažai projektuoti ir įrengti savo lėšomis į Žemės sklypą, kuris savo turiniu iš esmės analogiškas Sutikimui. Taigi, byloje egzistuoja kompetentingo viešojo administravimo subjekto neprieštaravimas dėl nuovažos įrengimo.

30. Siekdamas įrodyti, kad Sutikimas galėjo sukelti ir sukėlė pareiškėjui neigiamus teisinius padarinius, pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde teigė, jog Seniūno 2021 m. rugsėjo 30 d. raštas parengtas piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi (Seniūnas neturi teisės suteikti neprieštaravimą nuovažai į Žemės sklypą įrengti, tą pačią dieną kaip ir Prašymas išduotas Sutikimas suponuoja, kad Seniūnas M. B. prašymus nagrinėja pirmiau nei kitų piliečių prašymus, netiria klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių) ir pažeidžiant kitų savininkų teises bei teisėtus interesus (negavus su kitais Žemės sklypo savininkais suderinto sutikimo, išdavė 2021 m. rugsėjo 30 d. raštą, nors tarp šalių yra kilęs ginčas teisme).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl asmenų prašymo nagrinėjimo tvarkos Veiverių seniūnijoje pripažintini deklaratyviais ir neįrodytais, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Seniūnas neturėjo informacijos apie teisminius ginčus tarp Žemės sklypo bendraturčių, kitų Žemės sklypo savininkų sutikimas nagrinėjamu atveju nėra reikalingas, nes savivaldybės išduodamas neprieštaravimas yra tik vienas iš dokumentų, būtinų nuovažai projektuoti ir įrengti, jame nėra nurodoma konkreti nuovažos įrengimo vieta, neprieštaravimas apima tik laisvos valstybinės žemės ribas, kur yra įrengtas inžinerinis statinys (kelias VE-9) ir bet kuris Žemės sklypo bendraturtis turi teisę įrengti nuvažiavimą (nuovažą) nuo kelio į šalia esančią teritoriją, atitinkantį teisės aktų reikalavimus.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė nei kaip byloje nustatytas pažeidimas (Sutikimas priimtas viešojo administravimo subjektui viršijus kompetenciją) pasireiškė konkrečiai jo atžvilgiu, nei kokios pasekmės jam atsirado būtent dėl Veiverių seniūnijos seniūno neteisėtų veiksmų, nes, kaip jau buvo minėta, teisę Žemės sklypo bendrasavininkui M. B. įrengti nuovažą nuo kelio VE-9 į Žemės sklypą, suteikė ne tik Seniūno 2021 m. rugsėjo 30 d. raštas (Sutikimas), bet ir Administracijos 2021 m. spalio 4 d. raštas.

Taigi šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, nes Administracijos 2021 m. spalio 4 d. raštas galioja, Sutikimas panaikintas jį priėmusio viešojo administravimo subjekto, o taip pat nenustatyta pažeidimo (Seniūno neteisėtų veiksmų) įtaka pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Todėl nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. nesant vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų, nėra sąlygų savivaldybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti, o pirmosios instancijos teismas dėl to pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo atlyginti jam turtinę žalą.

31. Nors pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacine tvarka tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reguliavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundą atmetė. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Atsižvelgus į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto įrodymų vertinimo atmetami. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas priėjo prie bylos faktais ir galiojančiomis teisės aktų nuostatomis nepagrįstų išvadų.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo pateikto procesinio dokumento – atsiliepimo į apeliacinį skundą – turinio trūkumų, atsakovo atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje bei rodyto nepakankamo dėmesio šiai bylai, nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo dėstomos aplinkybės apie galbūt netinkamą teisėjos elgesį teismo sprendimo paskelbimo metu nėra ir negali būti nagrinėjamos bylos dalyku (tikrinamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas), todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, netenkinamas jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė