ce1e14b5-e99f-4786-bedd-f7bd4fc555e1 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1018-881/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00578-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Imondesima“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-3114-803/2020 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Imondesima“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sapus“ dėl nuostolių atlyginimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „IMONDESIMA“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Sapus“ 32 670 Eur nuostolių atlyginimo pagal 2019 m. kovo 12 d. paslaugų sutartį (projektas „(duomenys neskelbtini)“); 14 229,60 Eur nuotolių atlyginimo pagal 2019 m. kovo 12 d. paslaugų sutartį (projektas „(duomenys neskelbtini)“); 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki sprendimo įsiteisėjimo dienos areÅ¡tuoti atsakovės UAB „Sapus“ lėšas, esančias jos atsiskaitomojoje sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitose sÄ skaitose, bei kitÄ turtÄ , uždraudžiant šį turtÄ parduoti, įkeisti ir kitu bÅ«du disponuoti areÅ¡tuotu turtu.

3. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė nesÄ Å¾iningai vykdė 2019 m. kovo 12 d. tarp Å¡alių sudarytas paslaugos sutartis: 2019 m. kovo 12 d. paslaugų sutartis dėl projekto „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo vykdoma ir apie tai ieÅ¡kovė nebuvo informuota, o 2019 m. kovo 12 d. paslaugų sutartis, susijusi su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), buvo vykdoma tik iÅ¡ dalies. Esant preliminariai įrodytam atsakovės UAB „Sapus“ nesÄ Å¾iningumui, atsakovė gali imtis nesÄ Å¾iningų veiksmų, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas.

Pagal VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovė turto neturi. Vertinant Å¡iuos duomenis, pagrįstai kyla abejonių dėl atsakovės mokumo ir atsakovės galimybės, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsiskaityti su ieÅ¡kove. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovės UAB „IMONDESIMA“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5. Teismas, preliminariai įvertinęs ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , sprendė, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų bÅ«ti patenkintas.

6. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė nesÄ Å¾iningai vykdė tarp Å¡alių sudarytas sutartis, kad neturi nekilnojamojo turto, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu ir spręsti, jog atsakovė turi ketinimų savo turtÄ paslėpti ar imtųsi kitokių nesÄ Å¾iningų veiksmų, siekdama iÅ¡vengti galimai palankaus ieÅ¡kovei sprendimo vykdymo.

7. Teismas sprendė, kad atsakovė nevengė bendrauti su ieÅ¡kove, informavo jÄ apie sutarčių nutraukimÄ . Aplinkybė, kad atsakovė geruoju nesumoka ieÅ¡kovės reikalaujamų sumų yra pagrindas kreiptis į teismÄ , o ne taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

8. Teismas, remdamasis vieÅ¡ais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, nustatė, kad atsakovė yra veiklÄ vykdanti įmonė, kurioje dirba 2 apdraustieji asmenys, įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nėra. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, tikėtinai pagrindžiančių atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9.

IeÅ¡kovė UAB „IMONDESIMA“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – tenkinti ieÅ¡kovės UAB „IMONDESIMA“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Atsakovė nesÄ Å¾iningai vykdė 2019 m. kovo 12 d. sutartį dėl projekto „(duomenys neskelbtini)“. Å i sutartis iÅ¡ viso nebuvo vykdoma ir apie tai ieÅ¡kovė nebuvo informuota.

Taip pat atsakovė nesÄ Å¾iningai vykdė 2019 m. kovo 12 d. sutartį Nr. 2 dėl projekto „(duomenys neskelbtini)“. Å i sutartis buvo vykdoma tik iÅ¡ dalies, nepasiekiant sutartyje numatytų tikslų. Taigi, esant preliminariai įrodytam atsakovės nesÄ Å¾iningumui, atsakovė ir ateityje gali imtis nesÄ Å¾iningų veiksmų, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas. 6.2. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovė jokio nekilnojamojo turto neturi, įmonėje dirba tik 2 darbuotojai.

Atsižvelgiant į Å¡iuos duomenis, ieÅ¡kiniu reikalaujama atlyginti 46 899,60 Eur suma yra didelė, todėl kyla abejonių dėl UAB „Sapus“ galimybių, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsiskaityti su ieÅ¡kove. 6.3. Atsakovės UAB „Sapus“ netinkamÄ prievolių vykdymÄ taip pat įrodo ir nevienkartinis įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Å¡iai dienai įsiskolinimo nėra, tačiau atsakovė ne vienÄ sykį netinkamai vykdė prievolę Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

10. Atsakovė UAB „Sapus“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Skunde nurodytos aplinkybės dėl tariamo atsakovės nesÄ Å¾iningumo yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas. Atskirajame skunde ieÅ¡kovė kelia klausimus, susijusius su civilinės bylos nagrinėjimu, pavyzdžiui: atskirajame skunde perkeltas tekstas iÅ¡ ieÅ¡kinio, kuriame dėstoma deklaratyvi, subjektyvi ieÅ¡kovės nuomonė apie tai, kad atsakovė nepagrįstai pasipelnė iÅ¡ ieÅ¡kovės ir tai savaime suponuoja atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ .

Tai, kad ieÅ¡kinys yra preliminariai pagrįstas, nereiÅ¡kia, jog teismas taip pat mano, jog ieÅ¡kinyje keliami reikalavimai yra neginčijamai pagrįsti. 7.2. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių tariamÄ atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ ar objektyvius ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti. Atsakovės nesÄ Å¾iningumas vertinamas netinkamai aiÅ¡kinant į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius dokumentus. Atsakovės tariamas nesÄ Å¾iningumas siejamas su ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, bet ne su tuo, kad tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas priims ieÅ¡kovei palankų sprendimÄ , atsakovė imsis nesÄ Å¾iningų veiksmų nevykdyti teismo sprendimo. 7.3.

Vien aplinkybė, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto ir / ar įmonėje dirba 2 darbuotojai, savaime nereiÅ¡kia, jog atsakovės finansinė padėtis yra sunki ir, pirmosios instancijos teismui priėmus ieÅ¡kovei palankų sprendimÄ , atsakovė nepajėgs jo įvykdyti. 7.4. Atsižvelgiant į atsakovės anksčiau buvusius nežymius įsiskolinimus Valstybinio socialinio draudimo fondui už 4 mėnesius, tai tos skolos nedidelės, nesiekiančios 100 Eur, kurios jau yra apmokėtos. Be to, Å¡ios aplinkybės neįrodo atsakovės finansinių galimybių, neatskleidžia dabartinės atsakovės finansinės padėties ir nepreziumuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybės. IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

13. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo, galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

14. Tikėtino ieÅ¡kinio pagrindimo sÄ voka reiÅ¡kia, kad, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikÅ¡tų reikalavimų gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius praÅ¡omų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).

Preliminarus ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti, o bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016).

Kai vertinamas ieÅ¡kinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieÅ¡kinys grindžiamas faktinį pagrindÄ sudarančiais argumentais, ar ieÅ¡kinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieÅ¡kinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau Å¡ioje stadijoje suformuluojant teismo kategoriÅ¡kÄ atsakymÄ dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieÅ¡kovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.

15. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindÄ teigti, kad ieÅ¡kinys tikėtinai pagrįstas: suformuluoti aiÅ¡kÅ«s reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. IeÅ¡kinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad spręsdamas procesinio pobÅ«džio klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja bylos iÅ¡ esmės, o tik preliminariai įvertina, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieÅ¡kovei palankus sprendimas.

16. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieÅ¡kinio pagrįstumas (pirmoji sÄ lyga), bet ir realios grėsmės bÅ«simam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sÄ lyga), kuriÄ privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Tai reiÅ¡kia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sÄ raÅ¡o, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Å is klausimas gali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas tik iÅ¡analizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikÅ¡ti turtinio pobÅ«džio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali bÅ«ti reikÅ¡minga ir ieÅ¡kinio suma, ir atsakovo turtinė padėtis bei jos pokyčių perspektyvos, ir atsakovo elgesys iki bylos iÅ¡kėlimo ir jos nagrinėjimo metu, ir kitos panaÅ¡ios aplinkybės. Tačiau kiekvienu atveju jas vertinant bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo iÅ¡vadai, jog yra grėsmė ieÅ¡kovo interesams, turi bÅ«ti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumÄ , nesuteikiant iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1700-464/2018).

17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, tikėtinai pagrindžiančių atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ . Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad atsakovė nesumoka ieÅ¡kovės reikalaujamų sumų, yra pagrindas kreiptis į teismÄ , o ne taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Atsakovės nesÄ Å¾iningumo neįrodo tai, kad ji nesÄ Å¾iningai vykdė tarp Å¡alių sudarytas sutartis ir neturi nekilnojamojo turto.

18. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vadomis, nes, jos teigimu, atsakovės nesÄ Å¾iningumas yra preliminariai įrodytas, kadangi atsakovė nesÄ Å¾iningai vykdė 2019 m. kovo 12 d. sutartį dėl projekto „(duomenys neskelbtini)“ ir 2019 m. kovo 12 d. sutartį Nr. 2 dėl projekto „(duomenys neskelbtini)“. Be to, ieÅ¡kinio suma yra didelė atsakovei, nes ji neturi nekilnojamojo turto ir jos įmonėje dirba tik 2 darbuotojai. Apeliantės vertinimu, svarbi ir aplinkybė, kad atsakovė anksčiau yra turėjusi skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nors pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad Å¡iai dienai įsiskolinimų atsakovė valstybės biudžetams neturi.

19. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos iÅ¡vadomis. IÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Å¡iuo atveju apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių objektyvių duomenų ar aplinkybių, liudijančių apie atsakovės UAB „Sapus“ galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ , t. y. apie jo ketinimÄ paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar pinigines lėšas, turint tikslÄ eliminuoti bet kokiÄ galimybę ateityje iÅ¡ Å¡io turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieÅ¡kovės naudai priimtÄ teismo sprendimÄ .

20. Teismų praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, suponuoja Å¡io instituto taikymo iÅ¡imtinumÄ , todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį praÅ¡ymÄ , tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo bÅ«tinumÄ . Vien tik kreipimasis į teismÄ ir reikalavimų pareiÅ¡kimas nesuteikia pranaÅ¡umo kitos Å¡alies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, o teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, nepagrįsti leistinais įrodymais, nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises.

21. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi bÅ«tinumÄ , bei spręsti, ar Å¡is praÅ¡ymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai Å¡aliai priemonė. PrieÅ¡ingu atveju (t. y. pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iÅ¡kils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui), bÅ«tų iÅ¡kreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių turėtų bÅ«ti imamasi iÅ¡ esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1700-464/2018).

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad didelei reikalavimo sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo reikalavimus pareiÅ¡kusios Å¡alies, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios areÅ¡to taikymÄ aplinkybės reikÅ¡mė. Reikalavimo dydis gali bÅ«ti tik vienas iÅ¡ daugelio kriterijų, sprendžiant dėl galinčios atsirasti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien reikalavimo dydis savaime negali bÅ«ti vertinamas kaip pakankamas pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , jog tokia grėsmė egzistuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-305-464/2018).

23. Atsižvelgęs į tai, kad apeliantė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas dėl to, kad atsakovė UAB „Sapus“ vengs įvykdyti teismo sprendimÄ (imsis nesÄ Å¾iningų veiksmų), apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentÄ , jog ieÅ¡kinio reikalavimo suma yra itin didelė, todėl byloje atsakovės atžvilgiu turi bÅ«ti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.

24. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad finansinis neiÅ¡galėjimas įvykdyti sprendimÄ ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis iÅ¡vengti vykdymo) yra visiÅ¡kai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų bÅ«ti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017). Taigi aplinkybė, kad atsakovė galimai neturi turto, kuriuo bÅ«tų galima užtikrinti visÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nėra pakankama sÄ lyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

25. Nagrinėjamoje situacijoje, taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areÅ¡tas, egzistuoja poreikis nepažeisti proceso Å¡alių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iÅ¡ bendrųjų teisės principų. Å io principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iÅ¡ Å¡alių nesuteikti nepagrįsto pranaÅ¡umo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, bÅ«tų iÅ¡kreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip iÅ¡imtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų bÅ«ti imamasi iÅ¡ esmės kiekvienoje byloje.

26. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ iÅ¡sprendė teisingai, atsižvelgęs į šį institutÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimÄ , pateikiamÄ aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Vilija Mikuckienė