ce1daf6b-2bdd-47eb-8ed2-2db9ef9b4eee · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2950-362/2014Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02410-2014-1 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 11 d.Å iauliai            Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjos A. V. – S. atstovui R. Mironovui,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A.

V. –S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja A. V. – S. skunde Å iaulių apygardos administracinio teismo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Skunde pareiÅ¡kėja A. V. – S. nurodė, kad nuo 2010-03-17 iki 2014-02-21 su pertraukomis buvo kalinama Å iaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo kalinama kankinimui prilygstančiomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sÄ lygomis.

Kameros visada bÅ«davo užpildomos maksimaliu žmonių skaičiumi, jai tekdavo 2,0 kv. m – 3,1 kv. m ploto, kamerose buvo labai drėgna, žiemÄ bÅ«davo Å¡erkÅ¡nas, laikėsi nuolatinis pelėsis, nuo byrančio tinko tvyrojo dulkės. NeaiÅ¡ku, kada buvo keistas inventorius. Nors metalinių lovų galiojimo terminas yra 10 metų, tačiau jai buvo suteikta netvarkinga, pasenusi, netinkama naudoti lova, kuri girgždėjo, ji bijojo, kad lova gali sugriÅ«ti, tad buvo psichologinė įtampa. Dėl to miegas buvo neramus, ji neiÅ¡simiegodavo, kamuodavo nuovargis, juto organizmo iÅ¡sekimÄ .

Minimalaus ploto nebuvimas sutrikdė sveikatÄ , pažemino orumÄ , prastos sÄ lygos – drėgmė, pelėsis, paveikė sveikatÄ . JÄ dabar kamuoja nuolatinė įtampa, psichologinis ir fizinis iÅ¡sekimas, nageli ramiai miegoti, jaučia nuolatinę baimę. PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, o iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ ieÅ¡kinio senatis taikoma.

Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, praÅ¡o teismo nagrinėjant pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos.Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014-10-14 pažymos Nr. 69/06-4651 „Dėl A.

V. – S.“, pareiÅ¡kėja į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ etapuotas 2010-03-17 ir įstaigoje periodiÅ¡kai laikytas iki 2014-02-21. PareiÅ¡kėja laikotarpiu, kuriam netaikoma ieÅ¡kinio senatis, buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 33, 107, 109, 108, su dar 1 - 8 asmenimis. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiÅ¡kėjui periodiÅ¡kai tekdavo nuo 1,98 kv. m iki 12,43 kv. m gyvenamasis plotas. PareiÅ¡kėja Å iaulių tardymo izoliatoriuje per aptariamÄ laikotarpį iÅ¡ viso buvo laikoma 79 dienÄ .

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. Atsiliepime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjos laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu kamerose nebuvo atlikti sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, vėdinimas dėl pastato statuso, kas neleidžia atlikti rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto, yra natÅ«ralus.. Tualetai kamerose įrengti pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, suteikiama galimybė pagal teisės aktų reikalavimus naudotis duÅ¡u, atliekama kamerų deratizacija ir dezinfekcija.

Pagal galiojančias teisės normas suimtiesiems yra nustatytas 1 val. trukmės pasivaikščiojimas gryname ore, Å¡is teisės aktų reikalavimas pažeistas nebuvo. Metalinės lovos yra keičiamos pagal suimtųjų 9nuteistųjų) praÅ¡ymus, tokių praÅ¡ymų iÅ¡ pareiÅ¡kėjos nėra gauta. PareiÅ¡kėja nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjos A. V.-S. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėja nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jai nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikoma kamerose, neatitinkančiose higienos normų, nesuteiktas tinkamas inventorius – metalinė lova.Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).Pažymėtina, jog pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ (CK 1.125 str. 8 d.).

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieÅ¡kinio senaties termino eiga. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje A.

S. v. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir kt., bylos Nr. 3K-3-449/2009). Teisės į ieÅ¡kinį atsiradimas, kartu ir ieÅ¡kinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad Å¡ios yra pažeistos. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarÄ jÄ aplinkybę jis turi įrodyti.

Be to, siekiant nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė yra pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų bÅ«ti skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas. Pažymėtina, jog asmens teisės yra pažeidžiamos ne nuo tada, kai teismas pripažįsta, jog jos buvo pažeidžiamos, o atlikus neteisėtus, teisės normoms prieÅ¡taraujančius veiksmus.

Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėja, nuo 2010-03-17 iki 2014-02-21 periodiÅ¡kai kalinta Å iaulių tardymo izoliatoriuje, elgdamasi apdairiai ir protingai, galėjo sužinoti ir turėjo realiÄ galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimų, iÅ¡dėstytų Lietuvos Respublikos priimtų teisės aktų, kurie skelbiami lietuvių kalba.Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv. m, ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124, kuriame nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, yra vieÅ¡ai paskelbti teisės aktai.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovo praÅ¡ymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimosi į teismÄ dienos, tai yra nuo 2014 m. spalio 01 d. (spaudas ant voko, 20 b. l.), ir tai reiÅ¡kia, kad taikant senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjai, nustačius valstybės pareigÄ atlyginti neturtinę žalÄ , ji galėtų bÅ«ti priteistina už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 01 d. iki pareiÅ¡kime praÅ¡omos 2014 m. vasario 21 d.Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014-10-14 pažymos Nr. 69/06-4651 „Dėl A.

V.-S.“, pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ etapuota 2010-03-17 ir įstaigoje periodiÅ¡kai laikyta iki 2014-02-21. Teismas, taikydamas atsakovo praÅ¡omÄ trejų metų senaties terminÄ bei atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjos skunde nurodytÄ laikotarpį bei reikalavimÄ , aptars pareiÅ¡kėjos buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2014-02-21. Konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimui atlyginti žalÄ už laikotarpį nuo 2010-03-17 iki 2011-09-30 yra taikytinas trejų metų senaties terminas ir ta skundo dalis atmestina.Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014-10-14 pažymos Nr. 69/06-4651 „Dėl A. V.-S.“, pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ etapuota 2010-03-17 ir įstaigoje periodiÅ¡kai laikyta iki 2014-02-21.

PareiÅ¡kėja Å¡iuo laikotarpiu buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 33, 107, 109, 108 su dar 1 - 8 asmenimis. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiÅ¡kėjai aptariamu 2011-10-01 – 2014-02-21 laikotarpiu periodiÅ¡kai tekdavo nuo 1,98 kv. m iki 12,43 kv. m gyvenamasis plotas. PareiÅ¡kėjai kalint kameroje Nr. 33 (12,43 kv. m), laikotarpiais nuo 2011-10-01 iki 2011-10-04, nuo 2011-11-15 iki 2011-11-22, nuo 2011-12-06 iki 2011-12-09, nuo 2012-02-08 iki 2012-020-24, nuo 2012-03-21 iki 2012-03-28, nuo 2012-04-18 iki 2012-04-27, nuo 2012-12-27 iki 2012-12-19, nuo 2013-01-23 iki 2013-01-24, nuo 2013-01-31 iki 2013-02-01, nuo2013-04-24 iki 2013-04-25, nuo 2013-05-23 iki 2013-05-24 kameroje bÅ«davo 1-5 asmenys, pareiÅ¡kėjai teko nuo 2,49 kv. m iki 12,43 kv. m kameros ploto, kameroje Nr. 107 (15,81 kv. m), nuo 2013-08-07 iki 2013-08-16, nuo2013-10-23 iki 2013-10-24, kameroje bÅ«davo 3-8 asmenys, pareiÅ¡kėjai teko nuo 1,98 kv. m iki 5,27 kv. m kameros ploto, kameroje Nr. 109 (15,81 kv. m), nuo 2013-11-20 iki 2013-11-20, nuo 2014-02-12 iki 2014-02-13, kameroje bÅ«davo 4-6 asmenys, pareiÅ¡kėjai teko nuo 2,64 kv. m iki 3,95 kv. m kameros ploto, kameroje Nr. 108 (7,87 kv. m), nuo 2014-02-20 iki 2014-02-21, kameroje bÅ«davo 2-3 asmenys, pareiÅ¡kėjai teko nuo 2,62 kv. m iki 3,94 kv. m kameros plotoIÅ¡ viso pareiÅ¡kėja per laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2014-02-21 Å iaulių TI buvo kalinamas 64 dienas, per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį pareiÅ¡kėjui teko nuo 1,98 kv. m iki 12,43 kv. m kameros ploto.

Nustatyti tiksliai, kiek kokiÄ dienÄ kameros ploto teko pareiÅ¡kėjai, galimybės nėra. Laikotarpiu nuo 2013-01-23 iki 2013-01-24, nuo 2013-01-31 iki 2013-02-01, nuo 2013-04-24 iki 2013-04-25, viso 3 dienas, pareiÅ¡kėjai teko nuo 4,14 kv. m iki 12,43 kv. mTaigi darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja aptariamu laikotarpiu, iÅ¡ viso 61 dienÄ , buvo laikoma sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjos subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jai tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Aplinkybės, kad pareiškėja buvo kalinamas kameroje, kurioje jai teko mažesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus plotas, atsakovas iš esmės neginčija.Pareiškėja nurodė, kad ji buvo kalinamas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, savo reikalavimus iš esmės grindė tuo, jog jai teko per mažas kameros plotas, kameros buvo perpildytos, nesilaikyta higienos normų, nesuteiktas tinkamas inventorius.

Kaip atsiliepime nurodė atsakovas, pareiÅ¡kėjos kalinimo Å iaulių TI laikotarpiu nebuvo atlikta Visuomenės sveikatos centro patikrinimų, kamerose vėdinimas atliekamas per langus ir natÅ«ralios traukos kanalais, kameroje yra sanitariniai mazgai, veidrodis, tualeto reikmenų lentynėlė, įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Inventorius suteikiamas pagal pačių suimtųjų praÅ¡ymus. Objektyvių duomenų apie higienos pažeidimus byloje nėra. Pateikta pareiÅ¡kėjos sveikatos duomenų nepatvirtina pareiÅ¡kime nurodytų susirgimų.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.Kadangi pareiÅ¡kėja neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, minėtoje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjos atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjai laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjos bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėja galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių ji nebÅ«tų patyrusi, jei ji bÅ«tų buvusi laikoma teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės.Dėl pareiÅ¡kėjai už neigiamus iÅ¡gyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbiÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėja dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismÄ praėjus beveik aÅ¡tuoniems nuo tada, kai ji iÅ¡vyko iÅ¡ Å iaulių TI.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėja Å iaulių TI paskutiniu laikotarpiu buvo laikoma labai trumpai, po vienÄ dienÄ , ilgesnis laikotarpis – 9 dienos – buvo 2013-08-07 – 2013-08-16, dar prieÅ¡ tai tik 2012 m. vasario mėnesį. Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme).

Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja delsė pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jos patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma pareiÅ¡kime. Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjai priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI administracija kuriuo nors pareiÅ¡kėjos kalinimo laikotarpiu iÅ¡skyrė jÄ iÅ¡ kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jai ankÅ¡tas kalinimo sÄ lygas ar kitaip blogino jo kalinimo sÄ lygas, nėra nustatyta kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų laikoma kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, taip pat į tai, kad Å iaulių TI netinkamos kalinimo sÄ lygos (apgyvendinimas perpildytose kamerose) iÅ¡ esmės nepakenkė pareiÅ¡kėjos sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, nors pareiÅ¡kėja nurodė skunde, kad pareiÅ¡kėjos patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai, jog jį bÅ«tų gydoma nuo skunde nurodytų susirgimų).

Todėl teismo vertinimu, įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjai tam tikrÄ laikÄ nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pažymint, jog pareiÅ¡kėja į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus ilgam laiko tarpui nuo iÅ¡vykimo iÅ¡ Å iaulių TI, laikotarpis, kurio metu buvo pažeidžiamos jo teisės, nebuvo ilgas, dalyje Å¡io laikotarpio pareiÅ¡kėjai galimai teko kameros plotas, didesnis nei nustato normatyvai, pareiÅ¡kėjai priteistinas 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis ABTÄ® 85–87str., 88 str. 1 d. 5 p., n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos A. V.-S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti A. V.-S., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 1000 Lt (vienas tÅ«kstantis) / 289,62 Eur (du Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devyni Eur 62 ct) neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėjas                                                                                Arvydas Martinavičius