2019-09-30 Nr. AB-18309-4-45-3-00210-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-5454-756/2019

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00210-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant užsienietei I. D. (I. D.), jos atstovui – advokatui Viliui Žilioniui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjui Giedriui Kašubai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Rusijos Federacijos pilietės I. D. (I. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsienietės I. D. (I. D.) sulaikymo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose 2019 m. rugpjūčio 30 d. gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) prašymas Nr. (21/26)-7K-741 (toliau – ir Prašymas), kuriuo prašoma: sulaikyti Centre Rusijos Federacijos pilietę I. D. (taip pavardė nurodyta Prašyme), gim. (duomenys neskelbtini) Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. lapkričio 30 d.

2. Užsieniečių registracijos centras Prašyme nurodė, kad užsienietė I. D. 2019 m. rugpjūčio 29 d. apie 12.55 val. važiavo iš Lietuvos Respublikos išvykstančiame lengvajame automobilyje Škoda O. C. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (PL reg.). Automobilį, kurį vairavo Baltarusijos Respublikos pilietis R. K., gim. (duomenys neskelbtini) Akmenų kaimo ribose, kelyje Lazdijai-Seinai, 100 m iki VSŽ 066, sustabdė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Kalvarijos pasienio rinktinės pareigūnai dokumentų patikrinimui. Be minėtos užsienietės automobiliu kaip keleiviai vyko dar du Rusijos Federacijos piliečiai – K. I., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. I., gim. (duomenys neskelbtini) kurie dokumentų patikrinimui pateikė Užsieniečių registracijos centre išduotas apgyvendinimo korteles. Nors užsienietė ir yra prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašytoja, bet kadangi ji akivaizdžiai mėgino savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybes, todėl prašė sulaikyti ją Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams – iki 2019 m. lapkričio 30 d., nes priešingu atveju ji vėl bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos, nesulaukusi jos prašymo dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje išnagrinėjimo.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro Prašymą tenkino ir sulaikė Rusijos Federacijos pilietę I. D., gim. (duomenys neskelbtini) Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. lapkričio 30 d.

4. Teismas nurodė, kad užsienietė I. D. teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra Rusijos Federacijos pilietė, gyvenusi (duomenys neskelbtini), išsituokusi, prieš keletą savaičių išvykusi iš kilmės šalies dėl grėsmės jos gyvybei ir sveikatai. Ji nusprendė pasiprašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir Baltarusijoje su dviem advokatais iš Lietuvos – D. ir V. pasirašė teisinių paslaugų sutartį, kurie padėjo jai Lietuvoje kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo. Su I. pora susipažino bevykstant iš Baltarusijos į Lietuvą, jai buvo gaila pasiligojusios M. I., todėl stengėsi jai visokeriopai pagelbėti. Tą kartą ji Užsieniečių registracijos centro maršrutiniu autobusu kartu su I. šeima nuvažiavo į Vilnių, kur M. I. pradėjo iš nosies tekėti kraujas ir jai reikėjo pagalbos. K. I. pasakė, kad reikia važiuoti vaistų, tad jie važiavo ir buvo sulaikyti pasienio pareigūnų. Užsienietė teigė, kad supranta, jog reikia laikytis Užsieniečių registracijos centro tvarkos taisyklių ir pažada jų nepažeidinėti, nenori būti sulaikyta. Užsienietės gynėja advokatė I. I. pažymėjo, kad I. D. nevalingai pažeidė nustatytą tvarką-neleistinai ketino išvykti į kitą ES valstybę, bet tai padarė išimtinai dėl to, kad norėjo padėti ligų kamuojamai savo tautietei. Ji dabar, nebūdama sulaikyta keletą parų, niekur iš Užsieniečių registracijos centro nepasišalino, o tai įrodo, jog ir ateityje laikysis Lietuvos Respublikos įstatymų ir taisyklių reikalavimų, todėl prašė netenkinti Užsieniečių registracijos centro prašymo bei skirti užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – jos apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

5. Teismas nustatė, kad Rusijos Federacijos pilietė I. D., gim. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 20 d. 18.07 val. atvyko per Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijos Medininkų pasienio kontrolės punktą, pateikė Rusijos Federacijos piliečio vidaus pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2018 m. vasario 26 d. bei draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Užsienietė 18.20 val. žodžiu paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Į Lietuvos Respubliką ji atvyko kaip keleivis lengvuoju automobiliu „Volkswagen LT35, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ją lydėjo advokatas V. Ž. ir advokato padėjėjas D. D.. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyrius priėmė 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 15 PR187 „Prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės, apgyvendinant Užsieniečių registracijos centre“ ir užsienietė 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo pristatyta ir apgyvendinta Užsieniečių registracijos centre. 2019 m. rugpjūčio 29 d. 8.08 val. užsienietė išėjo iš Užsieniečių registracijos centro teritorijos, o 2019 m. rugpjūčio 29 d. 12.55 val. buvo sulaikyta Kalvarijų pasienio rinktinės pareigūnų, kai bandė iš Lietuvos Respublikos išvykti į Lenkijos Respubliką ir tą pačią dieną pareigūnų buvo grąžinta į Užsieniečių registracijos centrą.

Užsienietė paaiškino, kad ji nežinojo kur vyksta. Užsieniečių registracijos centre atlikus apžiūrą pas minėtą asmenį rasti Rusijos Federacijos piliečio vidaus pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2018 m. vasario 26 d., bei draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir praėjus labai trumpam laikui jau bandė išvykti į Lenkijos Respubliką, teismas konstatavo, kad prieglobsčio prašymo pateikimas buvo kaip būdas tranzitu per Lietuvos Respubliką patekti į Lenkijos Respubliką.

Teismas darė išvadą, jog yra didelė tikimybė, kad netaikant sulaikymo prieglobsčio prašytojai, I. D., pasinaudojusi laisvu judėjimu Šengeno erdvėje, bandys vėl išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip dar kartą pažeisdama tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių įstatymus. Todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 113 straipsnio 2 dalimi, 114 straipsnio 2 dalimi, 116 straipsniu, prašymą sulaikyti minėtą užsienietę tenkino ir I.

D. skyrė sulaikymą.

III. 6. Rusijos Federacijos pilietė I. D. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo: taikyti jai alternatyvią sulaikymo priemonę, t. y. apgyvendinti užsienietę Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų; įpareigoti VSAT atlikti užsienietės I. D. pažeidžiamumo vertinimą.

7. Užsienietė pabrėžia, kad ji nekirto Lietuvos Respublikos pasienio ruožo neteisėtu būdu, susisiekė su advokatais ir sudarė atstovavimo sutartį bei tinkamai kreipėsi į Lietuvos Respublikos institucijas dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos) suteikimo. Užsienietė yra musulmonė, jos tikėjimas bei papročiai įpareigoja rūpintis vyresniais asmenimis, todėl ji, atsižvelgdama į tautietės M. I. sveikatos būklę stengėsi pagelbėti jos šeimai. Apgyvendinus Užsieniečių registracijos centre užsienietei buvo grąžinti jos asmeniniai daiktai bei dokumentai, išdavus apgyvendinimo kortelę buvo paaiškinta, kad ji gali išvykti iš centro, t. y. be judėjimo laisvės apribojimų savarankiškai (nevaržomai) nuvykti į atitinkamas Lietuvos Respublikos vietas, įstaigas ir kt., tačiau į Užsieniečių registracijos centrą privalo grįžti. 2019 m. rugpjūčio 29 d. apie 8 val. užsienietė kartu su K. ir M.

I. įsėdo į Užsieniečių registracijos centro maršrutinį autobusą ir išvyko į Vilniaus miestą. Pasivaikščiojus po miestą M. I. sveikatos būklė pablogėjo, jai pradėjo iš nosies bėgti kraujas, todėl su K. I. jie nusprendė sustabdyti automobilį ir vykti medikamentinių preparatų bei kuo greičiau grįžti į Užsieniečių registracijos centrą Pabradėje. Sustabdytas automobilį vairavęs asmuo kalbėjo rusų kalba, sutiko padėti. Su nepažįstamu vairuoju užsienietė kartu su K. ir M. I. važiavo apie pusantros valandos, kadangi kelionė iš Užsieniečių registracijos centro truko panašų laiką, o jie nepažinojo Vilniaus ir jo apylinkių, užsieniečiams nekilo jokių abejonių ar įtarimų, kol jų nesustabdė VSAT Kalvarijos pasienio rinktinės pareigūnai.

Patikrinimą atlikusiems pareigūnams pareiškėja pateikė visus dokumentus, nesipriešino, apie tai, kad užsienio piliečio asmens dokumentų turėjimas gali būti preziumuojamas kaip bandymas išvykti iš Lietuvos Respublikos pareiškėja nežinojo. Po patikros užsienietė kartu su I. šeima buvo sugrąžinti į Užsieniečių registracijos centrą Pabradėje ir jame Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimu buvo sulaikyta iki 2019 m. lapkričio 30 d. Užsienietė pažymi, kad K. ir M. I. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas taikė alternatyvią priemonę – apgyvendino juos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.).

I. D. tvirtina neturėjusi tikslo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

8. Užsienietė nurodo, kad sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tuo atveju, kai įstatyme numatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Nėra jokio pagrindo sulaikyti I. D., nes ji yra prieglobsčio prašytoja, jos asmens tapatybė yra nustatyta, motyvai, kurių pagrindu buvo prašomas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje išnagrinėti. Užsienietė akcentuoja, kad ji, bijodama patirti dar didesnius persekiojimo veiksmus Rusijos Federacijoje, pateikė prašymą tikslu gauti tarptautinę apsaugą.

9. Užsienietė teigia, kad teismas pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį gali priimti sprendimą taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.), nes ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui ir valstybės institucijoms nustatant jos teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes (ji neturi pastovios gyvenamosios vietos ir pakankamai lėšų, jos prieglobsčio suteikimo procedūroje galima svarstyti bei taikyti šeimos susijungimo pagrindus).

10. Užsienietė nurodo, kad sprendžiant dėl jai pritaikytos priemonės proporcingumo svarbu tai, kad po sulaikymo ji neatliko neteisėtų veiksmų, pažeidusių sulaikymo priemonių sąlygas, o pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad ji neturi socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su ES šalimis, šių aplinkybių plačiau nesiaiškino, nors ji nurodė ir pateikė su tuo susijusias faktines aplinkybes, kad yra sukūrusi šeiminius santykius su Prancūzijoje oficialiai gyvenančiu Rusijos Federacijos piliečiu R. D. C.. Pirmosios instancijos teismo posėdyje Užsieniečių sulaikymo centro atstovė negalėjo paaiškinti, kaip užsienietės sulaikymas centre sudarys palankesnes sąlygas ir (ar) pagreitins prieglobsčio procedūrą bei nenumatė aplinkybės, jog faktiško išvykimo iš Lietuvos užsienietei nereikia, nes ji atvyko į Lietuvos Respubliką prašyti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), o išvažiuoti iš Lietuvos Respublikos teritorijos ribų norėtų tik tuo atveju, jei jai pavyktų pritaikyti šeimos susijungimo pagrindus bei leisti laisvai išvykti į Prancūziją, kurioje oficialiai gyvena jos sutuoktinis.

11. Užsienietė pažymi, kad atsirado naujų faktinių aplinkybių, dėl kurių būtina iš naujo vertinti jos sulaikymo pagrįstumą, nes turi būti vertinama pablogėjusi jos sveikatos būklė bei paūmėjusi alerginė reakcija į maisto produktus, išryškėjo ir atsinaujino pavojingi viso kūno bėrimai (dariniai), pašlijo (pablogėjo) psichologinė ir emocinė būklė – ji jaučiasi bejėgė ir praradusi viltį, atsinaujino kelių sąnarių skausmai, todėl jai būtinas atitinkamas gydymas ir medikamentai. Remiantis teismų praktika, aplinkybė, ar dėl galimai sunkių sveikatos problemų užsienietis gali būti priskiriamas pažeidžiamų asmenų grupei, yra aktuali sprendžiant dėl užsieniečio sulaikymo bei termino pratęsimo pagrįstumo, todėl atsakovas įpareigotinas atlikti užsienietės pažeidžiamumo įvertinimą.

12. Užsienietės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįrodė ir tinkamai nepagrindė, jog egzistuoja realus pagrindas manyti, kad ji slapstysis ir bėgs iš Lietuvos Respublikos, ji savo elgesiu neparodė ketinimų išvykti, netrukdė kompetentingoms Lietuvos Respublikos institucijoms atlikti reikalingus veiksmus bei nesudarė pagrindo manyti, kad vengs priemonių jos atžvilgiu taikymo, todėl nėra pagrindo įtarti, jog yra didelė tikimybė, kad ji gali išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, nesulaukusi jos prašymo dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėjimo bei bandys trukdyti ar kitaip vengs tyrimo. Todėl sulaikymas Užsieniečių registracijos centre nėra būtinas ir neatitiktų proporcingumo tarp Įstatymo siekiamų tikslų ir taikomų priemonių.

13. Atsakovas Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovas pakartoja prašyme nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su užsienietės I. D. atvykimu į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinimu Užsieniečių registracijos centre, nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. 8.18 val. I. D. išėjo iš Užsieniečių registracijos centro teritorijos, o 2019 m. rugpjūčio 29 d. 12.55 val. sulaikyta Kalvarijų pasienio rinktinės pareigūnų, kai bandė iš Lietuvos Respublikos išvykti į Lenkijos Respubliką. I. D. grąžinta į Užsieniečių registracijos centrą, sulaikymo metu pateikė paaiškinimą, kad vyko į Lenkijos Respubliką su K. ir M.

I. šeima, kad galėtų jiems padėti. Užsieniečių registracijos centre atlikus apžiūrą pas užsienietę rasti šie dokumentai: Rusijos Federacijos piliečio vidaus pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2018 m. vasario 26 d. bei draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo nuomone, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendime įvertino visas byloje esančias faktines aplinkybes ir nusprendė, kad Įstatyme nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais, kaip tik suvaržius minėto užsieniečio laisvę.

Atsakovas nesutinka su užsienietės nuomone, jog teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi tik prielaidomis, nes teismas, įvertinęs tiek byloje esamas faktines aplinkybes, tiek išklausęs pačios užsienietės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, padarė išvadą, kad jos veiksmai nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką momento buvo nukreipti į tai, kad būtų pateiktas prieglobsčio prašymas Lietuvos Respublikoje ir, nesulaukus sprendimo dėl jo, ji patektų į Europos Sąjungos valstybių narių teritoriją bei išvengtų galimo išsiuntimo į kilmės šalį.

Nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d., t. y. praėjus 1 mėnesiui nuo prieglobsčio prašymo pateikimo, dar nėra nustatyti prieglobsčio prašymo motyvai, kurių nustatymas negalimas be pačios pareiškėjos dalyvavimo, todėl užsienietei išvykus iš Lietuvos Respublikos klausimo dėl prieglobsčio suteikimo / nesuteikimo nebūtų galima išspręsti. Darytina išvada, kad užsienietė nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų darbuotojais, kadangi nepranešė apie savo ketinimą pakeisti gyvenamąją vietą bei išvykimą iš Lietuvos Respublikos.

I. D. iš anksto suplanavo išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, kadangi išvykdama iš Lietuvos Respublikos ji paėmė su savimi Rusijos Federacijos piliečio vidaus pasą, kurį privalėjo pateikti Migracijos departamentui kartu su prieglobsčio prašymu. Tačiau ji pateikė tik užsienio pasą, be to, atvykusi į Užsieniečių registracijos centrą vidaus paso neturėjo (buvo atlikta jos asmens ir daiktų apžiūra, surašytas protokolas). Vadinasi, minėtą vidaus pasą ji nuslėpė nuo kompetentingų institucijų darbuotojų tikslu paimti jį kaip tapatybės įrodymą vykstant į kitas ES valstybes nares.

Aplinkybė, kad I. D. vyko į Lenkijos Respubliką įsigyti vaistų, negali būti tikėtina, kadangi, kaip pati užsienietė teismo posėdyje paaiškino, kad ji buvo Vilniuje, kai jos pažįstamai M. I. sutriko sveikata, todėl pats greičiausias būdas gauti pagalbą – kreiptis į Vilniaus miesto gydymo įstaigas bei gauti būtinąją greitąją pagalbą, o ne vykti į Lenkijos Respubliką ir ten ieškoti medicininės pagalbos ar vaistų. I. D. nėra įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą, vadinasi tiek jos psichologinė, tiek sveikatos būsena nėra bloga, kad kompetentingas asmuo (t. y. psichologas, gydytojas ar socialinis darbuotojas) pripažintų ją pažeidžiamu asmeniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsienietei pritaikyto sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 113 straipsnio 2 dalimi, 114 straipsnio 2 dalimi, 116 straipsniu, tenkino Užsieniečių registracijos centro prašymą sulaikyti užsienietę Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. lapkričio 30 d. Nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, Rusijos Federacijos pilietė I. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu ir teisės taikymu.

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė (lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

18. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties, be kita ko ir jų sulaikymo, klausimus Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 1 dalis nustato, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.

19. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

20. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

21. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

22. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

23. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog užsienietė Rusijos Federacijos pilietė I. D., gim. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 20 d. 18.07 val. atvyko per Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijos Medininkų pasienio kontrolės punktą, pateikė Rusijos Federacijos piliečio užsienio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2018 m. lapkričio 13 d. ir žodžiu paprašė prieglobsčio. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyrius 2019 m. rugpjūčio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 15 PR187 „Prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės, apgyvendinant Užsieniečių registracijos centre“ ir užsienietė 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo pristatyta ir apgyvendinta Užsieniečių registracijos centre. 2019 m. rugpjūčio 29 d. 8.08 val. užsienietė išėjo iš Užsieniečių registracijos centro teritorijos, o 2019 m. rugpjūčio 29 d. 12.55 val. buvo sulaikyta Kalvarijų pasienio rinktinės pareigūnų, kai bandė iš Lietuvos Respublikos išvykti į Lenkijos Respubliką ir tą pačią dieną pareigūnų buvo grąžinta į Užsieniečių registracijos centrą. Užsienietė paaiškino, kad ji nežinojo kur vyksta. Užsieniečių registracijos centre atlikus apžiūrą pas užsienietę rasti Rusijos Federacijos piliečio vidaus pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2018 m. vasario 26 d., bei draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Rusijos Federacijos pilietė I. D. Užsieniečių registracijos centro pareigūno 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 4T-189 sulaikyta iki 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimu sulaikė I. D. Užsieniečių registracijos centre 3 mėnesiams, iki 2019 m. lapkričio 30 d.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 135 straipsnio 4 punktą užsieniečio išvykimas iš Lietuvos Respublikos laikomas neteisėtu, jeigu jis neturėdamas galiojančio kelionės dokumento bando išvykti iš Lietuvos Respublikos. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 patvirtinto Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 22.1 punktas įtvirtina asmens pareigą laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių.

25. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyrius priėmė 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 15 PR187 užsienietės I. D. prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės, apgyvendinant ją Užsieniečių registracijos centre. 2019 m. rugpjūčio 29 d. 12.55 val. užsienietė buvo sulaikyta VSAT Kalvarijų pasienio užkardos pareigūnų, kai bandė iš Lietuvos Respublikos išvykti į Lenkijos Respubliką, tikrinimui pateikė Užsieniečių registracijos centro apgyvendinimo kortelę. Užsieniečių registracijos centre atlikus apžiūrą pas užsienietę rasti Rusijos Federacijos piliečio vidaus pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2018 m. vasario 26 d., bei draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi užsienietei yra išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, ji laikinai apgyvendinta Užsieniečių registracijos centre, yra vykdoma jos, kaip prieglobsčio prašytojos, prašymo nagrinėjimo procedūra. Užsienietės turimas pažymėjimas nesuteikia jai teisės vykti į kitas ES valstybes, tačiau ji buvo sulaikyta, kai ketino išvykti iš Lietuvos į Lenkijos Respubliką.

26. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja, apgyvendinta Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo teisės apribojimų, ketino išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Ji sulaikyta kaip keleivė automobilyje, kurį vairavo Baltarusijos Respublikos pilietis. Nors užsienietė apeliaciniame skunde teigė, kad nežinojo kur važiuoja, norėjo padėti pažįstamiems K. ir M. I., nes M. I. būnant Vilniuje sutriko sveikata, ir išvykti iš Lietuvos Respublikos neketino, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė jau kitokias aplinkybes, t. y., jog M.

I. sveikata sutriko dar jiems būnant Užsieniečių registracijos centre, tačiau jai buvo nurodyta vykti į miesto medicinos įstaigą pasidaryti kažkokį tyrimą. Pažymėtina, kad pagal Aprašo 18.4 punktą užsieniečiai, apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre turi teisę nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą ir socialines paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad sulaikymo prie Lenkijos Respublikos metu užsienietė turėjo Rusijos Federacijos piliečio vidaus pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2018 m. vasario 26 d., bei draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurių anksčiau nebuvo pateikusi VSAT pareigūnams.

Nors užsienietė teigia, kad ji neturėjo tikslo išvykti iš Lietuvos Respublikos ir dėl to, kad yra pateikusi prašymą dėl prieglobsčio suteikimo bei yra susituokusi su Prancūzijos Respublikoje gyvenančiu asmeniu bei ketina prašyti leidimo išvykti šeimos susijungimo pagrindu, tačiau byloje nustatytų aplinkybių visuma (be kita ko, ir prieštaringi pačios I. D. paaiškinimai) sustiprina įsitikinimą, kad užsienietė nesiekė tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, jos tikslas būtent ir buvo išvykimas iš Lietuvos Respublikos.

Iš atsakovo Užsieniečių registracijos centro atsiliepimo į I. D. apeliacinį skundą pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d., t. y. praėjus mėnesiui nuo prieglobsčio prašymo pateikimo, dar nėra nustatyti prieglobsčio prašymo motyvai, kurių nustatymas negalimas be pačios užsienietės dalyvavimo, todėl jai išvykus iš Lietuvos Respublikos klausimo dėl prieglobsčio suteikimo / nesuteikimo nebūtų galima išspręsti. Todėl sulaikymas ir jo trukmė nagrinėjamu atveju vertintini kaip reikalinga ir proporcinga priemonė, atitinkanti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto sąlygas.

Užsienietė neneigia buvusi supažindinta ir žinojusi laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką, tačiau ją pažeidė (Įstatymo 113 str. 5 d. 7 p.).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė pagrindų tenkinti užsienietės apeliacinio skundo reikalavimo įpareigoti VSAT atlikti jos pažeidžiamumo vertinimą (Įstatymo 182 str.). Pažymėtina, kad kitų su užsieniete sulaikytų asmenų K. ir M. I. faktinė padėtis kitokia, nei I. D., nes jie susiję šeiminiais ryšiais, vyresnio amžiaus, davė nuoseklius ir neprieštaringus paaiškinimus, be to, M. I. yra silpnos sveikatos, todėl aplinkybė, kad minėtiems asmenims taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nesudaro pagrindo tenkinti I. D. apeliacinio skundo.

28. Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, buvusias ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas sulaikyti užsienietę iki 2019 m. lapkričio 30 d. šiuo konkrečiu atveju yra pagrįstas, kadangi nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ji gali pasislėpti siekdama išvengti galimo grąžinimo į savo kilmės valstybę, todėl jos sulaikymas, kol bus galutinai užbaigtos procedūros dėl jos teisinio statuso nustatymo, yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė pagal byloje nustatytas aplinkybes dėl sulaikymo pagrindų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 117 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Rusijos Federacijos pilietės I. D. (I. D.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė