ce1a9ec6-d13f-4bd7-baaf-63a72d076bfa · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr                                                                       Pirmosios instancijos teismo                         Civilinė byla Nr. 2A-248-278/2011Teisėja M. Bučienė                                              Teisminio proceso Nr.2-37-3-01207-2010-8                                                                            Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                         44.5.2.11; 44.5.2.16; 44.2.4.1.; 44.2.4.2;

                          99.5; 99.10; 121.15; 121.15;121.21                                                                                                                                                                                          PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                                                            N U T A R T I S                                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                  2011 m. birželio 30 d.                                                            Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,kolegijos teisėjų:

Romualdo JanuÅ¡kos, Birutės Valiulienės (pranešėja),sekretoriaujant Angelei Andikonienei,dalyvaujant ieÅ¡kovams I. R. , A. R. , atstovei adv. R. Čibirienei,atsakovui K. M. , atstovams G. M. , adv. V. Sketeriui, J. Stankevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų S. R. , I. R. , A. R. ir atsakovų D. Å . , V. R. , R. R. apeliacinius skundus dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1325-126/2010 pagal ieÅ¡kovų S. R. , I.

R. , A. R. ieÅ¡kinį atsakovams T. Å . , T. M. , M. R. , E. B. , D. Å . , S. Å . , V. M. , K. M. , V. R. , R. R. , J. B. , A. B. , RokiÅ¡kio „Romuvos“ gimnazijai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjos B. Valiulienės praneÅ¡imÄ apie bylÄ , Å¡alių, jų atstovų paaiÅ¡kinimus n u s t a t ė : ieÅ¡kovai S. R. , I. R. , A. R. patikslintu ieÅ¡kiniu nurodė, kad 2009 m. balandžio 2 - 3 dienomis Romuvos gimnazijos patalpose ir teritorijoje S. R. buvo sumuÅ¡tas bei įžeidinėjamas tos pačios gimnazijos moksleivių T.

Š. , T. M. , M. R. ir E. B. . Nurodė, jog po paskutinio sumušimo Rokiškio ligoninėje S. R. buvo diagnozuotas smegenų sutrenkimas ir įvairių kūno vietų sumušimas. Blogėjant sveikatai, 2009-04-06 jis buvo perkeltas tolimesniam gydymui į Panevėžio ligoninę, kurioje buvo gydomas iki 2009-04-23. Teigė, kad 2009-04-27 - 2009-05-19 laikotarpiu S. R. buvo gydytas Druskininkų reabilitacinėje sanatorijoje „Saulutė“, konstatuotas laikinas praeinantis psichikos sutrikimas, pasireiškęs mišriu elgesio ir emocijų sutrikimu, išsivystęs dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos.

Atlikus psichiatrinę ekspertizę, nustatytas laikinas psichikos sutrikimas, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nurodė, kad RokiÅ¡kio rajono apylinkės prokuratÅ«ra 2010-05-28 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 83-1-00140-09, kadangi T. Å . , T. M. , M. R. , E. B. nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. IeÅ¡kovas S. R. nurodė, kad po patirtų patyčių ir sumuÅ¡imų, jis negalėjo lankyti mokyklos ir 9 klasę baigė namų sÄ lygomis.

Bijodamas tolimesnio susidorojimo, nes po sumuÅ¡imo jam buvo siunčiamos grasinančio turinio žinutės telefonu, perėjo mokytis į Kamajų A. S. gimnazijÄ , kas sukelia papildomų nepatogumų: reikia ankščiau keltis, vėliau tenka grįžti namo, sutrumpėjo laikas pamokų ruoÅ¡ai, neturi galimybės pietauti namuose, atsirado bÅ«tinos papildomos kelionės iÅ¡laidos. Jam reikalinga psichiatro pagalba, vartoja tiapridalį – vaistÄ skirtÄ psichikos sutrikimams ir stipriam nerimstančiam skausmui gydyti, stipriai skauda ir svaigsta galva, tirpsta galÅ«nės, sutriko ir neatsistato į normaliÄ bÅ«senÄ miegas, susilpnėjo atmintis, pasidarė nervingas, padidinto jautrumo, jaučiasi vieniÅ¡as, nes pasunkėjo bendravimas su tėvais ir bendraamžiais, patyrė didelius nepatogumus, susijusius su mokyklos pakeitimu.

Teigia, jog jam padaryta neturtinė žala, kuriÄ vertina 40 000 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovo „Romuvos“ gimnazijos draudikas UAB „IF draudimas“ sumokėjo 500 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , neturtinės žalos dydį mažina iki 39 500 Lt. IeÅ¡kovai I. R. ir A. R. nurodo, kad dėl sÅ«naus sumuÅ¡imo jie patyrė didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų, baimę dėl jo sveikatos bÅ«klės. Dėl patirtų sužalojimų sÅ«nus pasikeitė, tapo uždaras, todėl jie neteko galimybės bendrauti su juo tokiu lygiu, kaip buvo iki sÅ«naus sužalojimo.

Nurodė jog patyrė 2 241,51 Lt turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro kelionių iÅ¡laidos į Panevėžį ir Druskininkus, pagerintam maistui, vaistams, telefoninių pokalbių iÅ¡laidos. Nurodė, kad nusikalstami veiksmai prieÅ¡ sÅ«nų buvo padaryti „Romuvos“ gimnazijoje pamokų bei pertraukų metu, esant pedagogų priežiÅ«roje, tačiau mokymo įstaiga netinkamai atliko savo funkcijas, nes per dvi dienas keliskart pasikartojančiam fiziniam smurtui nebuvo užkirstas kelias, nors apie patirtÄ fizinį smurtÄ pirmÄ dienÄ sÅ«nus papasakojo mokyklos psichologei, todėl gimnazija taip pat atsako už jos moksleiviui padarytÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kovai prašė teismÄ priteisti solidariai S. R. 39 500 Lt iÅ¡ T. Å . , T. M. , M. R. ir E. B. nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti, o I. R. ir A. R. po 5 000 Lt kiekvienam jų bei I. R. 2 241,51 Lt turtinei žalai atlyginti. Nepilnamečiams atsakovams neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų ieÅ¡kovams padarytai žalai atlyginti, likusiÄ turtinę ir neturtinę žalÄ prašė subsidiariai priteisti iÅ¡ jų tėvų D. Å . , S. Å . , V. M. , K. M. , V. R. , R. R. , J. B. , A.

B. ir RokiÅ¡kio „Romuvos“ gimnazijos. RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu S. R. , A. R. , I. R. ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė solidariai iÅ¡ T. Å . , T. M. , M. R. , E. B. 4 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo S. R. , 700 Lt neturtinės žalos ir 608,44 Lt turtinės žalos atlyginimui, iÅ¡ viso 1 308,44 Lt I. R. bei 300 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ A. R. . Atsakovams T. Å . , T. M. , M. R. , E. B. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, ieÅ¡kovams turtinę ir neturtinę žalÄ priteisė subsidiariai iÅ¡ bendraatsakovų: 1 321,69 Lt iÅ¡ D.

Å . ir S. Å . ; 1 321,69 Lt iÅ¡ V. M. ir K. M. ; 1 321,69 Lt iÅ¡ V. R. ir R. R. ; 1 321,69 Lt iÅ¡ J. B. ir A. B. ; 821,69 Lt iÅ¡ RokiÅ¡kio „Romuvos“ gimnazijos, nustatant, kad Å¡i bendraatsakovų pareiga pasibaigia, kai atsakovai T. Å . , T. M. , M. R. , E. B. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieÅ¡ pilnametystę įgyja turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 83-1-00140-09 duomenimis nustatyta, kad 2009 m. balandžio 2 ir 3 dienomis RokiÅ¡kio „Romuvos“ gimnazijos patalpose bei teritorijoje nepilnamečio S. R. atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, jį dvi dienas iÅ¡ eilės mušė tos pačios gimnazijos moksleiviai T.

M. , T. Å . , E. B. , M. R. . Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialistas pateikė iÅ¡vadÄ , kad S. R. nustatyti pakauÅ¡io, sprando, kairio dilbio, nugaros ir juosmens sričių sumuÅ¡imai. Židininis galvos smegenų deÅ¡inės kaktos skilties sumuÅ¡imas su kraujo iÅ¡siliejimu. Sužalojimai padaryti sumuÅ¡ant iÅ¡vardintas sritis kietais, bukais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais. Sužalojimai padaryti keletÄ valandų prieÅ¡ patenkant į ligoninę.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos specialistas iÅ¡vadoje nurodė, jog S. R. nustatytas psichikos sutrikimas, potrauminio streso sutrikimas. IÅ¡ pateiktų nepilnamečių atsakovų T. Å . , T. M. , M. R. , E. B. charakteristikų teismas darė iÅ¡vadÄ , kad bendraatsakoviai D. Å . , S. Å . , V. M. , K. M. , V. R. , R. R. , J. B. , A. B. pažeisdami CK 3.155 str., 3.159 str. 2 d. nuostatų, LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 str., 6 str., 21 str. 1, 2 d. reikalavimus tinkamai nevykdė teisės norminiuose aktuose įtvirtintų pareigų, dėl ko jų nepilnamečiai vaikai T.

Å . , T. M. , M. R. , E. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ S. R. atžvilgiu. Konstatavo, jog aplinkybė, kad žala padaryta mokyklai prižiÅ«rint nepilnamečius vaikus, nereiÅ¡kia, kad tėvai turi bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai atleidžiami nuo žalos atlyginimo. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad mokykla taip pat netinkamai vykdė vaikų priežiÅ«rÄ , kas turėjo įtakos žalos padarymui ir konstatavo, jog dėl žalos padarymo yra ir mokyklos kaltės. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovų T.

Å . , T. M. , M. R. , E. B. veiksmais ieÅ¡kovui S. R. padaryti sužalojimai sukėlė ieÅ¡kovui didelį fizinį skausmÄ , po įvykio jis buvo gydomas ligoninėje ir sanatorijoje, dėl ko patyrė nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės, kas jam sukėlė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į ieÅ¡kovo S. R. sveikatos sužalojimo pasekmes, padaryto sužalojimo sunkumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus ir darė iÅ¡vadÄ , kad 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nepilnamečiui S. R. yra pakankamo dydžio žalos atlyginimas.

Ä®vertino, jog dėl patirto sužalojimo ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta 500 Lt draudimo iÅ¡moka ir konstatavo esant pagrindui ieÅ¡kovui priteisti 4 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kovų I. R. ir A. R. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodė, kad ieÅ¡kovai patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl sÅ«nui padarytų sužalojimų, bendravimo galimybių sumažėjimÄ bei tėvų rÅ«pestį ar toks sužalojimas ateityje neturės sÅ«nui neigiamų pasekmių.

Be to, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovas A. R. , 2009-04-02 sÅ«nui grįžus iÅ¡ mokyklos ir sužinojus apie sumuÅ¡imÄ , nesiėmė priemonių užkirsti keliÄ tolimesniam smurtui, darė iÅ¡vadÄ esant pagrindui A. R. priteisti 300 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovei I. R. priteistina 538,16 Lt transporto iÅ¡laidų ir 70,28 Lt už medikamentus. Nesant įrodymų, kad S. R. buvo reikalingas pagerintas maitinimas iÅ¡laidas maistui bei iÅ¡laidas telefoniniams pokalbiams, atmetė.

Teismas nurodė, jog bendraatsakovių D. Å . , S. Å . , V. M. , K. M. , V. R. , R. R. , J. B. , A. B. , RokiÅ¡kio „Romuvos“ gimnazijos atsakomybė yra subsidiari, t.y, jie atsako už atitinkamÄ Å¾alos dalį tik tuo atveju, jeigu žalÄ padaręs nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti. Kadangi žala padaryta kelių asmenų bendrais veiksmais, todėl bendraatsakoviai atsako pagal dalinės atsakomybės taisykles, t.y. tik ta dalimi, kuri tenka jų prižiÅ«rimam nepilnamečiui, o įvertinus jog gimnazija buvo apdraudusi moksleivius ir S. R. iÅ¡mokėta 500 Lt draudimo iÅ¡moka, darė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ RokiÅ¡kio „Romuvos“ gimnazijos priteistina dalis yra 821,68 Lt.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010-12-23 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, nesilaikant teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų. Teismo sprendimu nepagrįstai sumažinti jų reikalavimai atsakovams, neteisingai įvertintas atsakovų nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dydis. Nurodo, jog nepagrįstai 500 Lt iÅ¡mokėta draudimo suma teismas sumažino iÅ¡ atsakovo RokiÅ¡kio „Romuvos“ gimnazijos priteistinos žalos dydį, nes Å¡ia suma ieÅ¡kovas S. R. pats sumažino ieÅ¡kinio reikalavimÄ .

Teigia, jog po pirmo sumušimo sūnus kreipėsi į mokyklos psichologę, tačiau nebuvo imtasi priemonių tolimesniam smurtui nutraukti. Be to, mažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį A. R. , teismas neįvertino aplinkybės, kad S. R. apie sumušimus gimnazijoje tėvui pasakė tik vėlai vakare, jam grįžus iš darbo. Sūnus taip pat nurodė, jog dėl patirto smurto kreipėsi į mokyklos psichologę, todėl ieškovas A. R. buvo įsitikinęs, kad gimnazijos vadovybė žino apie įvykį ir nemanė, kad turi apie tai papildomai pranešti gimnazijos direktoriui.

Teigia, jog esant minėtoms aplinkybėms nepagrįstai konstatuota, kad A. R. nesiėmė priemonių užkirsti keliÄ tolimesniam smurtui. Nurodo, jog ieÅ¡kovų patirta neturtinė žala nepagrįstai įvertinta labai maža pinigų suma, neatsižvelgta į tai, kad tėvų iÅ¡gyvenimai buvo gilÅ«s ir ilgalaikiai, medikai neprognozuoja psichinės sÅ«naus sveikatos bÅ«klės ateityje, o ieÅ¡kovas S. R. , dėl pasikartojančių sumuÅ¡imų, patyrė didelį fizinį skausmÄ bei dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Nurodo, kad ieÅ¡kovams nesuprantami teismo motyvai ir dėl turtinės žalos dydžio. Nors teismas sprendime nurodė, kad pagal pateiktus įrodymus transporto iÅ¡laidas sudaro 1 341,52 Lt, tačiau iÅ¡ viso ieÅ¡kovei I. R. buvo priteista tik 608,44 Lt turtinės žalos suma.IeÅ¡kovų atstovė advokatė R. Čibirienė pareiÅ¡kimu nurodė, kad prisideda prie ieÅ¡kovų apeliacinio skundo, sutinka su skunde nurodytais motyvais dėl ieÅ¡kovams nustatytos priteistinos neturtinės žalos dydžio ir palaiko jų praÅ¡ymÄ RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .

Apeliaciniu skundu atsakovai D. Å . , V. R. , R. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010-12-23 sprendimÄ pakeisti ir ieÅ¡kovų S. R. , A. R. , I. R. ieÅ¡kinį atsakovų D. Å . , V. R. , R. R. atžvilgiu atmesti. Atsakovai nurodo, kad žalos padarymo metu nepilnamečiai vaikai buvo mokymosi įstaigoje priežiÅ«roje ir RokiÅ¡kio „Romuvos“ gimnazija neįrodė, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės. Mano, kad nepilnamečių vaikų tėvai negali atsakyti už vaikus, todėl žala iÅ¡ tėvų negali bÅ«ti priteista, o žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas tik iÅ¡ tiesioginių kaltininkų ir mokymo institucijos.

Nurodo, kad V. R. buvo suteikta  valstybinė teisinė pagalba, apmokant 50 proc. teisinės pagalbos iÅ¡laidų, tačiau tiek jai, tiek valstybei, ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra priteistos.Atsakovai E. B. , J. B. , A. B. atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Teigia, kad nors ieÅ¡kovai nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė materialiÄ sias teisės normas, tačiau konkrečių teisės normų nenurodo. Teigia, kad tiek turtinė, tiek neturtinė žala atlyginama tik tada, kai ji įrodoma, tai yra kai nukentėjęs asmuo įrodo, kad tokiÄ Å¾alÄ patyrė ir ji atsirado dėl konkretaus atsakovo veiksmo.

Mano, jog ieškovai nepateikė žalos dydį patvirtinančių įrodymų, o pateikti maisto produktų pirkimo kvitai neįrodo, kad S. R. gydymo metu buvo reikalingas pagerintas maitinimas. Nurodo, kad nėra įrodyta, jog 50 Lt telefoniniams pokalbiams išleista būtent dėl S. R. sveikatos sutrikimų. Nors ieškovai pateikė kuro pirkimo kvitus ir pagal juos prašė priteisti kelionės išlaidas į gydymo įstaigas Panevėžyje ir Druskininkuose, tačiau neįrodė, kad būtent tiek kuro išnaudojo kelionėms, kiek yra nurodyta pateiktuose kvituose.

Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors ieÅ¡kovai teigia, kad dėl sumuÅ¡imų S. R. buvo netekęs sÄ monės, jam buvo diagnozuotas smegenų sutrenkimas, 2009 m. negalėjo mokytis, jam stipriai svaigsta galva, tirpsta galÅ«nės, sutrikęs miegas, nukentėjusysis yra be galo nervingas, padidinto jautrumo, jaučiasi labai vieniÅ¡as ir kt., tačiau Å¡iems savo argumentams pagrįsti įrodymų nepateikta.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados matyti, kad jokių sutrikimų, tame tarpe ir psichikos, iÅ¡vados pateikimo dienÄ S. R. nustatyta nebuvo, jam konstatuotas tik asmenybės sutrikimas, kuris negali bÅ«ti susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su sumuÅ¡imu. Byloje kitų, nei gydymasis ligoninėje, S. R. sužalojimo pasekmių neįrodyta. Atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, pagrįstai vertino atsakovų turtinę padėtį bei atsižvelgė į pačių nukentėjusiųjų elgesį – žinodami apie S. R. sumuÅ¡imus, jie iÅ¡ esmės nesiėmė jokių priemonių užkirsti keliÄ Å¾alos atsiradimui.

Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nustatant neturtinės žalos dydį, pagal kuriÄ esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui dėl BK 138 str. 1 d. numatytos veikos, paprastai nustatomas ne didesnis nei 5 000 Lt atlygintinos žalos dydis.Atsakovai T. M. , V. M. , K. M. atsiliepimu į ieÅ¡kovų S. R. , A. R. , I. R. apeliacinį skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, o RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010-12-23 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, nustatydamas ieÅ¡kovų patirtos neturtinės žalos dydžius įvairiapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos objektyvius duomenis ir tinkamai taikė CPK 178 straipsnio nuostatas, įpareigojančias ieÅ¡kovus pagrįsti savo reikalavimus, bei CK 6.282 straipsnio nuostatas, suteikiančias teismui teisę sumažinti žalos atlyginimÄ , esant nukentėjusio asmens dideliam neatsargumui.

PraÅ¡o iÅ¡ apeliantų I. R. , A. R. , S. R. , atsakovo K. M. naudai priteisti turėtas advokato pagalbos iÅ¡laidas. Atsiliepimu į atsakovų D. Å . , V. R. , R. R. apeliacinį skundÄ nurodo, kad su skunde iÅ¡dėstytais motyvais sutinka. Mano, kad visa atsakomybė dėl vaikų konfliktų sukeltų pasekmių tenka mokymo įstaigai.Atsakovai D. Å . , V. R. , R. R. atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Mano, kad ieÅ¡kovai civiliniu ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo realiai siekia ne žalos atlyginimo, bet nubaudimo.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, konkretaus nukentėjusiojo patirtų dvasinių kančių dydis nustatomas ir vertinamas vadovaujantis vidutinio protingo žmogaus standartu, o žalÄ padariusio asmens kaltė vertinama siekiant ne baudinių, o kompensacinių tikslų. IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, kuriais vadovaujantis reikėtų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priteistos žalos dydį. Atsakovai nurodo, kad vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis.

Atsakovai T. Å . , M. R. yra moksleiviai, nedirbantys, jokio turto ir pajamų neturi, todėl priteisiant neturtinę žalÄ , bÅ«tina atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir žalÄ padariusių asmenų interesus, kad priteista žala netaptų pernelyg didelė naÅ¡ta žalÄ padariusiems asmenims.Apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies.Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2009 m. balandžio 2 - 3 dienomis S. R. buvo sumuÅ¡tas bei įžeidinėjamas RokiÅ¡kio „Romuvos“ gimnazijos patalpose ir teritorijoje tos pačios gimnazijos moksleivių T.

Å . , T. M. , M. R. ir E. B. . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad dėl S. R. padarytų sužalojimų jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau RokiÅ¡kio rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2010-05-28 nutarimu ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 83-1-00140-09 nutrauktas, nes T. Å . , T. M. , M. R. , E. B. nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (1 t. b.l. 7-10, 30), baudž. byla Nr. 83-1-00140-09). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad dėl patirtų sužalojimų ieÅ¡kovas gydėsi RokiÅ¡kio ir Panevėžio ligoninėse, o 2009-04-27 - 2009-05-19 laikotarpiu Druskininkų reabilitacinėje sanatorijoje „Saulutė“, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad patirtų sužalojimų pasekoje ieÅ¡kovų patirtÄ tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ privalo atlyginti nepilnamečiai atsakovai, nes Civilinio kodekso (toliau - CK) 6. 276 straipsnio 1 dalis nustato, kad nepilnametis nuo 14 iki 18 metų už savo padarytÄ Å¾alÄ atsako bendrais pagrindais.

Tais atvejais, kai nepilnametis nuo 14 iki 18 metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, atitinkamÄ Å¾alos dalį turi atlyginti jo tėvai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Be to, minėta straipsnio 2 dalies nuostata numato, kad tokios pat teisinės pasekmės atsiranda jeigu nepilnametis žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiÅ«ros ar globos (rÅ«pybos) institucijos prižiÅ«rimas. IÅ¡ nurodytų įstatymo nuostatų turinio matyti, kad įstatymas subsidiariÄ jÄ atsakomybę nustato tiek tėvams, tiek vaikÄ prižiÅ«rinčioms institucijoms, tačiau Å¡ių asmenų atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, kai yra nustatoma jų kaltė.

Sprendžiant klausimÄ , kas yra atsakingas už vaiko padarytÄ Å¾alÄ â€“ tėvai ar priežiÅ«ros institucija, pagrindinis veiksnys paskirstant atsakomybę yra kaltė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tai, ar turi ir kokiomis dalimis subsidiarieji skolininkai turi atsakyti prieÅ¡ nukentėjusįjį, kiekvienu atveju priklauso nuo Å¡ių asmenų kaltės dėl vaiko nepriežiÅ«ros. Kalte Å¡io delikto prasme yra vaikų nepriežiÅ«ra ar netinkama priežiÅ«ra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymÄ .

IÅ¡Â byloje esančių duomenų matyti, kad  ieÅ¡kovas buvo sužalotas bÅ«nant mokymo įstaigoje pamokų – pertraukų metu. Apie patirtÄ fizinį smurtÄ S. R. pirmÄ dienÄ informavo mokyklos psichologę, tačiau mokyklos administracija nesiėmė jokių veiksmų nutraukti neteisėtus smurtÄ . Ši aplinkybė leidžia konstatuoti, jog byloje yra pagrindas civilinei atsakomybei taikyti mokymo įstaigai dėl netinkamos nepilnamečių priežiÅ«ros. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad RokiÅ¡kio „Romuvos“ gimnazija ir I.

R. , atstovaujanti sÅ«naus interesus, buvo sudariusi sutartį, kuria gimnazija įsipareigojo užtikrinti saugumÄ ugdymo procese (mokyklos teritorijoje ir už jos ribų pamokinių ir užklasinių renginių metu), sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sÄ lygas, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos ir iÅ¡naudojimo (1 t., b.l. 62). Akivaizdu, kad mokyklos auklėtiniams smurtaujant prieÅ¡ kitÄ tos pačios mokyklos auklėtinį pamokų – pertraukų metu nebuvo tinkamai užtikrinta vaikų priežiÅ«ra.

Minėti veiksmai nebuvo sustabdyti, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog mokymo įstaiga RokiÅ¡kio „Romuvos“ gimnazija subsidiariai su T. Å . , T. M. , M. R. ir E. B. tėvais, kurie nepakankamai rÅ«pinosi bei tinkamai auklėjo savo nepilnamečius vaikus, nepilnamečiams neturint turto privalo atlyginti ieÅ¡kovų patirtÄ turtinę bei neturtinę žalÄ . Atsakovų D. Å . , V. R. , R. R. teiginiai, jog žalÄ ieÅ¡kovams privalo atlyginti tik mokykla, vertintini kritiÅ¡kai ir atmestini.IeÅ¡kovai nurodė, kad dėl patirto smurto buvo patirta turtinė ir neturtinė žala.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad įvykusių konfliktų pasekoje S. R. patyrė fizinį skausmÄ , dvasinį sukrėtimÄ , be to, pakeitė mokyklÄ ir perėjo mokytis į Kamajų A. S. gimnazijÄ , kas tiek jam pačiam, tiek tėvams sukėlė papildomų nepatogumų bei iÅ¡laidų. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tiek S. R. , tiek ir jo tėvai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl patirtų sužalojimų, galimų sveikatos sutrikimų ateityje ir pagrįstai darė iÅ¡vadÄ esant pagrindui priteisti iÅ¡ atsakovų neturtinę žalÄ , tačiau su priteistos žalos dydžiu ieÅ¡kovai nesutinka.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes Å¡ios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, nėra galimybių jÄ tiksliai apibrėžti, rasti tikslų piniginį ekvivalentÄ . Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .

Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as, nurodytas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai sprendžiant dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, bÅ«tina įvertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgti į įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintus ir konkrečioje byloje reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus, t.y. specifinius kriterijus, nustatytus konkrečioje byloje.

Specifiniai kriterijai gali bÅ«ti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobÅ«dis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009, 2010-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Nustatant neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti atsižvelgta ir į žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, tačiau teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti bÅ«tina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensacijÄ didinančių ir mažinančių kriterijų santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Formuodamas teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Jei iÅ¡gyvenimai yra sukeliami dėl asmeniui gyvybiÅ¡kų svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, tai iÅ¡gyvenimai negali bÅ«ti vertinami menkais.

Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma, pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumÄ . Tačiau asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimÄ gali bÅ«ti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualÅ«s, todėl, remdamasis tokiais vidiniais iÅ¡gyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobÅ«džio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį.

Priteisiant neturtinę žalÄ tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡iÄ pažeistÄ vertybę. Sprendžiant neturtinės žalos dydį yra svarbu iÅ¡laikyti teisingÄ ir protingÄ pusiausvyrÄ tarp padarinių ir kompensacijos dydžio, nepervertinant nei vieno iÅ¡ jų. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl pasekmių Å¡alinimo, tai piniginė iÅ¡raiÅ¡ka turi bÅ«ti didesnė.

Kartu nustatant tokios žalos dydį, svarbu ir bÅ«tina vadovautis ne tik teisės normose, bet ir teismų praktikoje suformuluotais neturtinės žalos dydžio kriterijais bei atsižvelgti į analogiÅ¡kose bylose priteistus dydžius. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas S. R. nurodė, kad dėl sužalojimo jis patyrė 40 000 Lt neturtinę žalÄ , o jo tėvai prašė priteisti kiekvienam po 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į sveikatos sužalojimo pasekmes, padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį, atsakovų turtinę padėtį, vadovavosi protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir neturtinę žalÄ S. R. vertino 5 000 Lt, ieÅ¡kovės I.

R. – 700 Lt, o A. R. - 300 Lt suma. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovui S. R. tyčiniais veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta neginčijamų duomenų, jog patirti sužalojimai gali turėti įtakos jo sveikatai, darbingumui ateityje (baudž. byla, b.l. 38, 158-164). Ieškovai nepateikė objektyvių duomenų, jog sužalojimai yra ilgalaikiai, negrįžtamojo pobūdžio, sukėlę negrįžtamų ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Atsižvelgdamas į neturtinės žalos prigimties sÄ lygotÄ jos pasireiÅ¡kimų specifikÄ , neturtinės žalos fakto bei dydžio įrodymu galėtų bÅ«ti tik akivaizdžiai matomi ieÅ¡kovo fiziologiniai sveikatos pakitimai arba kiti objektyvÅ«s įrodymai. Å ių pakitimų trukmę, formÄ , priežastinį ryšį konstatuojančių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti 39 500 Lt žalos dydžiui įrodyti, apeliacinės instancijos teismui nepateikta.

IÅ¡ bylos aplinkybių aiÅ¡ku, kad Å¡ioje byloje didinantys neturtinės žalos atlyginimÄ kriterijai yra pažeistos vertybės pobÅ«dis (sveikata) ir žalÄ padariusių asmenų kaltės pobÅ«dis; mažinantys – pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieÅ¡kovo sveikatos sužalojimo pasekmės pagal pateiktus byloje duomenis nėra sunkios, grėsmė gyvybei nebuvo iÅ¡kilusi, nedarbingumo netekimas nenustatytas, patirti sužalojimai netrukdo gyventi visavertį gyvenimÄ ir toliau mokytis, todėl atsižvelgiant į teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieÅ¡kovo S. R. patirtos neturtinės žalos dydį.

IeÅ¡kovai pripažįsta, kad sÅ«nui UAB „IF draudimas“ iÅ¡mokėjo 500 Lt, todėl Å¡ia suma pagrįstai priteistos žalos suma yra sumažinta. Byloje nepaneigta, jog iÅ¡gyvenimus patyrė ir ieÅ¡kovo tėvai. Šį faktÄ pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau jų dydį vertino skirtingai. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ta aplinkybė, jog sužinojęs apie sÅ«naus sumuÅ¡imÄ A. R. nedelsiant neinformavo mokyklos vadovybės, nėra pakankamas pagrindas jam priteisti mažesnę neturtinę žalÄ nei sÅ«naus motinai, nes duomenų, jog tėvas mažiau iÅ¡gyveno ir jaudinosi nei I.

R. , nėra. Nepaneigta, jog apie sÅ«naus sumuÅ¡imÄ A. R. sužinoję grįžęs iÅ¡ darbo, be to, jis buvo informuotas, jog sÅ«nus bendravo su mokyklos psichologe, todėl netikėti ieÅ¡kovo teiginiu jog jis buvo įsitikinęs, kad apie įvykį mokykloje žinoma ir tolimesni neteisėti veiksmai bus sustabdyti, nėra pagrindo. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo priteista 300 Lt neturtinė žala ieÅ¡kovui A. R. didintina iki 700 Lt.  Teisėjų kolegija dėl aukščiau nurodytų motyvų daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo tėvams priteistina neturtinės žalos suma po 700 Lt kiekvienam yra pakankama vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo principais bei atsižvelgiant į sÅ«naus sveikatos sužalojimo pasekmes.

IeÅ¡kovė prašė teismÄ priteisti iÅ¡ atsakovų patirtÄ turtinę žalÄ . Å ioje dalyje teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai mažino žalos dydį, nes iÅ¡laidas maistui bei telefoniniams pokalbiams ieÅ¡kovai bÅ«tų patyrę ir sÅ«nui nesigydant, nes iÅ¡laidos maistui ir telefoniniams pokalbiams yra reikalingi tenkinant kiekvieno žmogaus kasdienius poreikius. Duomenų, jog Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų mažesnės ar kad S. R. buvo perkamas specialus, gydytojų rekomenduotas maistas, teismui nepateikta.

Ä®vertinęs ieÅ¡kovo A. R. paaiÅ¡kinimus apie vairuojamÄ automobilį, įvertinęs sunaudojamo kuro kiekį, teismas darė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad už kurÄ priteistina 538,16 Lt, nes duomenų, kad sÅ«nų ieÅ¡kovai lankė kitomis transporto priemonėmis, kurioms buvo naudojamas benzinas, apeliacinės instancijos teismui nepateikta (CPK 178 str.). Dėl paminėtų motyvų keisti sprendimÄ Å¡ioje dalyje nėra pagrindo.IÅ¡ byloje esančių duomenų, pateiktų pirmosios bei apeliacinės instancijos teismui matyti, kad ieÅ¡kovai, atsakovai K.

M. V. R. , turėjo bylinėjimosi išlaidų, be to, R., M. R. , T. Š. buvo teikiama valstybės teisinė pagalba, todėl iš dalies patenkinus ieškinį bei apeliacinius skundus, iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos (1 t., b.l. 4, 62, 2 t., b.l. 41, 156,  3 t., b.l. 9, 10, 30, 41, 44). Be to, iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.)Dėl aukščiau paminėtų motyvų sprendimas iš dalies keistinas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija     n u t a r ė :

RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ieÅ¡kovui A. R. bei bylinėjimosi iÅ¡laidų Å¡alių ir valstybės naudai priteisimo, pakeisti ir sprendimÄ Å¡iose dalyse iÅ¡dėstyti sekančiai:Priteisti solidariai iÅ¡ T. Å . , T. M. , M. R. , E. B. 700 Lt neturtinės žalos atlyginimo A. R. naudai.Priteisti iÅ¡ T. Å . , T. M. , M. R. , E. B. solidariai 1 000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės I.

R. naudai ir iš kiekvieno po 17 Lt (septyniolika Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei po 54 Lt (penkiasdešimt keturis Lt) žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokos kodas 5660). Atsakovams T. Š. , T. M. , M. R. , E. B. neturint turto ar uždarbio, pakankamo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, priteisti ieškovei I. R. bylinėjimosi išlaidas subsidiariai iš bendraatsakovių D. Š. , S. Š. , V. M. , K. M. , V. R. , R. R. , J. B. , A. B. , Rokiškio „Romuvos“ gimnazijos, o valstybei - iš D.

Å . , S. Å . , V. M. , K. M. , V. R. , R. R. , J. B. , A. B. , nustatant, kad Å¡i bendraatsakoviams pareiga pasibaigia, kai atsakovai T. Å . , T. M. , M. R. , E. B. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieÅ¡ pilnametystę įgyja turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.Priteisti solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovų S. R. , I. R. , A. R. 500 Lt (penkis Å¡imtus Lt) K. M. ir 100 Lt (vienÄ Å¡imtÄ Lt) V. R. atstovavimo iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės I. R. 100 Lt (vienÄ Å¡imtÄ Lt) atstovavimo iÅ¡laidų valstybės naudai (įmokos kodas 5630).

Priteisti iÅ¡ S. R. , I. R. , A. R. po 12 Lt (dvylika Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (įmokos kodas 5660)Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ T. Å . , T. M. , M. R. , E. B. solidariai 300 Lt (tris Å¡imtus Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės I. R. naudai ir iÅ¡ kiekvieno po 5 Lt (penkis Lt) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei po 17 Lt (septyniolika Lt) žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

Atsakovams T. Å . , T. M. , M. R. , E. B. neturint turto ar uždarbio, pakankamo bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti, priteisti ieÅ¡kovei I. R. bylinėjimosi iÅ¡laidas subsidiariai iÅ¡ bendraatsakovių D. Å . , S. Å . , V. M. , K. M. , V. R. , R. R. , J. B. , A. B. , RokiÅ¡kio „Romuvos“ gimnazijos, o valstybei - iÅ¡ D. Å . , S. Å . , V. M. , K. M. , V. R. , R. R. , J. B. , A. B. , nustatant, kad Å¡i bendraatsakoviams pareiga pasibaigia, kai atsakovai T. Å . , T. M. , M. R. , E. B. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieÅ¡ pilnametystę įgyja turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.Priteisti iÅ¡Â ieÅ¡kovų S. R. , I.

R. , A. R. po 100 (vienÄ Å¡imtÄ Lt) atstovavimo iÅ¡laidų valstybės naudai (įmokos kodas 5630) bei solidariai 500 Lt (penkis Å¡imtus Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų K. M. naudai.              Teisėjų kolegija                                                                                           Ramunė Čeknienė                                                                                                                                   Romualdas JanuÅ¡ka                                                                                                                           Birutė Valiulienė