2021-10-06 Nr. AB-20724-3-61-3-01146-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2594-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01146-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Raseinių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, CPVA) 2020 m. vasario 26 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas); 2) jeigu bus pripažintas Sprendime nurodytas pažeidimas, sumažinti Sprendime nurodytos finansinės korekcijos dydį, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir finansinį poveikį viešojo pirkimo sutarčiai; 3) priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. vasario 26 d. gavo Agentūros raštą Nr. 2020/2-1488 „Dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. 09.1.3-CPVA-R-724-21-0010“ prie kurio pridėtas Sprendimas. Pažeidimas nustatytas dėl pareiškėjo įvykdyto supaprastinto pirkimo „Šaltinio progimnazijos vidaus patalpų kapitalinio remonto darbai“ (pirkimo Nr. 408941) (toliau – ir Pirkimas). Sprendimu pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 114 082,31 Eur (pradinė sutarties vertė 110 850,76 Eur, sutarties vertė po pakeitimų – 114 082,31 Eur).

3. Pareiškėjas nurodė, kad Pirkimas buvo pradėtas vykdyti 2018 m. lapkričio 14 d., vokų atplėšimo procedūra įvyko 2018 m. gruodžio 3 d. Buvo gauta 12 tiekėjų pasiūlymų. Pirkimo sutarčiai nustatyta fiksuoto įkainio kainodara, pasiūlymai vertinami pagal bendrą pasiūlymo kainą (visi įkainiai padauginti iš darbų kiekių sumos). Atlikus pasiūlymų vertinimą buvo nustatyta, kad tiekėjo UAB „Redanas“ pasiūlymo kaina viršija pirkimui skirtų lėšų sumą, todėl šio tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas dėl per didelės kainos. Tiekėjų UAB „Conlista“, UAB „Virtualūs namai“, UAB „Vilungės statyba“, UAB „Grindalita“, UAB „Namo rūbas“ ir UAB „Napsita“ pasiūlymuose buvo nustatyti neatitikimai, todėl šių tiekėjų buvo prašoma pateikti paaiškinimus Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – ir CVP IS) priemonėmis. UAB „Conlista“, UAB „Grindalita“, UAB „Namo rūbas“ ir UAB „Virtualūs namai“ pateikė paaiškinimus ir patikslinimus, todėl jų pasiūlymai su paaiškinimais buvo pripažinti tinkamais ir jiems leista dalyvauti tolimesnėse viešojo pirkimo procedūrose. UAB „Napsita“ ir UAB „Vilungės statyba“ nepaaiškino prašomos informacijos, todėl jų pasiūlymai buvo atmesti. 2019 m. sausio 15 d. buvo sudaryta pasiūlymų eilė. Pasiūlymai buvo vertinami pagal mažiausią kainą. Patikrinus tiekėjo kvalifikaciją UAB „Grindalita“ pasiūlymas buvo pripažintas laimėtoju ir 2019 m. sausio 29 d. pasirašyta Rangos darbų sutartis. Visi pirkimo dokumentai buvo pateikti CPVA paskesnei viešojo pirkimo dokumentų patikrai, pažeidimų nebuvo nustatyta. Tiekėjas UAB „Grindalita“ kartu su pasiūlymu pateikė lokalines sąmatas, kurių „Elektros instaliacija“ dalies 8 eilutėje nurodytas darbas „Vagų užtaisymas (tinkavimas), nutiesus apšvietimo tinklo laidus sienų paviršiuose“ buvo nurodytas kiekis 8,5 (100 m), o įkainis 250,71 Eur. Pirkimo sąlygų 3 priede „Darbų kiekių žiniaraščiai“ minėtų darbų nurodytas kiekis yra 2,55 (100 m), t. y., mažesnis kiekis nei nurodytas tiekėjo pirminiame pasiūlyme.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Viešojo pirkimo komisija (toliau – ir Komisija) 2019 m. sausio 7 d. vykusio posėdžio metu nusprendė paprašyti tiekėjo UAB „Grindalita“ paaiškinti nustatytus neatitikimus. Tiekėjas UAB „Grindalita“ 2019 m. sausio 8 d. pateikė paaiškinimą, nurodydamas: „Siunčiame koreguotą sąmatą, kurioje buvo atsiradusi techninė klaida, nekeičiant pasiūlymo kainos“ bei pateikė pakoreguotą lokalinę sąmatą taip: „Elektros instaliacija“ dalies 8 eilutėje nurodyto darbo „Vagų užtaisymas (tinkavimas), nutiesus apšvietimo tinklo laidus sienų paviršiuose“ kiekį patikslino iš 8,5 (100 m) į 2,55 (100 m) (kaip buvo nurodyta Pirkimo sąlygose), atitinkamai pakoregavo įkainį iš 250,71 Eur į 835,70 Eur, bendros pasiūlymo kainos nepakeitė.

Komisija 2019 m. sausio 11 d. protokolu Nr. 8 nutarė, kad tiekėjo UAB „Grindalita“ pateiktas paaiškinimas ir pateikta pakoreguota lokalinė sąmata yra tinkami ir pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus. Atsakovas Sprendime darė išvadą, kad perkančioji organizacija pasiūlymų vertinimo etape leisdama tiekėjui UAB „Grindalita“ patikslinti pasiūlymo dokumentus, susijusius su pasiūlymo kaina (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 45 str. 3 d.), t. y. leisdama pakeisti pirminiame pasiūlyme nurodytą įkainį (pasiūlymo kainą), dėl kurių Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas tapo atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus, pažeidė VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

Šiuo atveju tiekėjas UAB „Grindalita“ pasiūlyme nurodė didesnį atitinkamų darbų kiekį nei buvo nustatyta Pirkimo sąlygose. Pareiškėjo vertinimu, tiekėjas UAB „Grindalita“ negalėjo būti pašalintas iš Pirkimo procedūrų. UAB „Grindalita“ tikslinant pasiūlymą (mažinant lokalinėje sąmatoje darbo kiekius nuo 8,5 iki 2,55), bet paliekant šio darbo įkainį (250,71 Eur) nepakeistą, atsiranda aritmetinė klaida, kadangi sumuojant visas lokalinės sąmatos eilutes suma neatitiktų pasiūlymo galutinės kainos (110 850,76 Eur).

UAB „Grindalita“ patikslino pateiktą pasiūlymą pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalies reikalavimus – nepakeitė susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos bendros pasiūlymo kainos, o išvengdamas aritmetinės klaidos pataisė kainos sudedamąsias dalis (įkainis ir yra bendros pasiūlymo kainos sudedamoji dalis). Todėl UAB „Grindalita“, patikslindama / paaiškindama pasiūlymą, neįgavo jokio konkurencinio pranašumo prieš kitus tiekėjus, nes jos pasiūlymo kaina, net ir pasiūlius didesnius darbų kiekius, yra mažiausia. Pasiūlymo paaiškinimas neturėjo jokios įtakos Pirkimo procedūrų rezultatams.

Neaišku, kokiu pagrindu atsakovas padarė išvadą, kad pasiūlytas įkainis negali būti keičiamas, kai VPĮ aiškiai nustatyta, jog tikslinant pasiūlymą negalima keisti pasiūlymo kainos, o taisant aritmetines klaidas, negalima keisti susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos. VPĮ leidžia taisyti kainos sudedamąsias dalis, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

5. Pareiškėjas teigė, kad Pirkimo procedūrose nepažeidė jokių VPĮ reikalavimų bei principų. Net jei būtų pripažinti Sprendime nurodyti pažeidimai, atsakovo Sprendime nustatyta finansinė korekcija (jos dydis) neatitinka teisės aktų reikalavimų. Sutarties vykdymo metu UAB „Grindalita“ atliko tik tokį kiekį darbų, kuris buvo nurodytas lokalinės sąmatos „Elektros instaliacija“ 8 eilutėje „Vagų užtaisymas (tinkavimas), nutiesus apšvietimo tinklo laidus sienų paviršiuose“, t. y. 2,5 (100) m, kurie sudarė 2 578,55 Eur su PVM. CPVA Sprendime apie pažeidimą nurodo, kad sprendimas priimtas atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos veiksmus ir argumentus, tačiau CPVA, atlikdama pažeidimo tyrimą, nesikreipė į pareiškėją dėl UAB „Grindalita“ pasiūlymo (lokalinių sąmatų) vertinimo paaiškinimo. Pritaikydama 25 proc. finansinę korekciją CPVA netinkamai pritaikė Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir Gairės) 2.2 lentelės 17 punkto nuostatas. Pirkimas buvo vykdomas supaprastinto atviro konkurso būdu, nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas ES vidaus rinkai. Gairėse nurodyta, kad pataisa gali būti sumažinta atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad pirminio viešojo pirkimo dokumentų vertinimo metu, kuris vyko 2019 m., pažeidimų nebuvo nustatyta, pagal pažeidime minimą lokalinių sąmatų eilutę nebuvo priimta daugiau darbų nei nurodyta tiekėjo pasiūlyme. Visiems tiekėjams buvo sudarytos vienodos galimybės pateikti paaiškinimus dėl pasiūlymuose nustatytų neatitikimų, sutartis sudaryta su mažiausią kainą pasiūliusiu tiekėju. Todėl CPVA skirtos finansinės korekcijos dydis nekorektiškas ir neproporcingas galimai padarytam pažeidimui. Darant prielaidą, kad tiekėjas UAB „Grindalita“ negalėjo keisti pirminiame pasiūlyme nurodyto įkainio (250,71 Eur), kaip nurodoma Sprendime, galima visiškai tiksliai apskaičiuoti finansinį poveikį sutarčiai. Pasiūlymo lokalinėje sąmatoje, „Elektros instaliacija“ dalies 8 eilutėje nurodyto darbo „Vagų užtaisymas (tinkavimas), nutiesus apšvietimo tinklo laidus sienų paviršiuose“ įkainis buvo 250,71 Eur. UAB „Grindalita“ atliko tik tokį kiekį darbų, kuris buvo nurodytas lokalinės sąmatos „Elektros instaliacija“ 8 eilutėje „Vagų užtaisymas (tinkavimas), nutiesus apšvietimo tinklo laidus sienų paviršiuose“, t. y. 2,55 (100) m. Pagal įkainį 250,71 Eur be PVM už tokį kiekį tiekėjui būtų sumokėta 639,31 Eur be PVM (773,56 Eur su PVM). Pagal patikslinto pasiūlymo įkainį (835,70 Eur be PVM) tiekėjas UAB „Grindalita“ atitinkamų darbų atliko 2 578,55 Eur su PVM. Todėl atsakovas turėjo galimybę tiksliai apskaičiuoti finansinį poveikį sutarčiai pagal jo tariamus pažeidimus: jeigu būtų nepakeistas įkainis, nurodytas pirminiame pasiūlyme, tiekėjui UAB „Grindalita“ būtų už atitinkamus darbus sumokėta 1 804,99 Eur su PVM mažiau.

7. Atsakovas CPVA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas, įgyvendindamas projektą „Raseinių miesto bendrojo ugdymo įstaigų efektyvumo didinimas“, projekto Nr. 09.1.3-CPVA-R-724-21-0010 (toliau – ir Projektas), atliko supaprastintą pirkimą (atviro konkurso būdu) „Šaltinio progimnazijos vidaus patalpų kapitalinio remonto darbai“. Pirkimo laimėtoju buvo pripažinta UAB „Grindalita“, 2019 m. sausio 29 d. su laimėtoju sudaryta statybos rangos darbų sutartis Nr. SR-78 (toliau – ir Sutartis). Pareiškėjas 2019 m. vasario 20 d. CVP IS priemonėmis pateikė CPVA Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai. Atliekant pakartotiną Pirkimo dokumentų tikrinimą visa apimtimi, nustatyta, kad Projekto vykdytojas, vertindamas pasiūlymus, galbūt nesilaikė Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Teisės aktai numato, kad nesvarbu kada ir kas patikrina, svarbu, jei de facto pažeidimas egzistuoja, nesvarbu kuriuo metu – valstybė narė tiesiog jį privalo ištaisyti. Tuo tikslu audito institucija vertina įgyvendinančių institucijų veiksmus. Be to, pažeidimus tiria ir nustato įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju – CPVA), taigi visai nesvarbu, kurio tikrinimo metu yra įtartas pažeidimas, jis privalo būti nustatytas ir ištaisytas.

9. CPVA nurodė, kad atlikusi pažeidimo tyrimą ir įvertinusi Pirkimo dokumentus, priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, kad perkančioji organizacija pasiūlymų vertinimo etape, leisdama Pirkimo dalyviui UAB „Grindalita“ patikslinti pasiūlymo dokumentus, susijusius su pasiūlymo kaina (VPĮ 45 str. 3 d.), t. y. leisdama pakeisti pirminiame pasiūlyme nurodytą darbų kiekį ir atitinkamai įkainį (pasiūlymo kainą), dėl kurių Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas tapo atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus pažeidė VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

10. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai sutapatina fiksuotos kainos ir fiksuoto įkainio kainodaros būdus. Iš Pirkimo dokumentų nustatyta, kad Pirkime buvo taikomas fiksuoto įkainio kainodaros metodas, kuomet pasiūlymų vertinimo metu yra vertinama įkainių, padaugintų iš preliminarių darbų kiekių, suma, o pradinės sutarties vertė yra lygi laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainai, apskaičiuotai sudauginus preliminarius darbų kiekius iš laimėjusio tiekėjo pasiūlytų kainų. Tai reiškia, kad sutartis bus vykdoma pagal pasiūlyme nurodytus įkainius bei faktinį konkrečių darbų poreikį, o bendra pasiūlymo kaina reikalinga tik dėl pasiūlymų palyginimo ir laimėtojo išrinkimo. Todėl buvo reikšmingi atskirų darbų įkainiai. Teikiant pasiūlymą tiekėjai nurodo būtent įkainį, kuris konkuruoja, bei tai, kad pasiūlymo vertinimo metu vertinamas įkainis, tai sąvoka „kaina“ turi būti suprantama ir aiškinama taip, kad fiksuoto įkainio sutartyse tai yra „įkainis“, kurį pasiūlymų vertinimo metu draudžiama keisti. Vadovaujantis Kainodaros metodikos nuostatomis, perkančiosios organizacijos vertina pasiūlyme nurodytų įkainių ir pirkimo sąlygose nurodytų darbų eilučių sandaugą, tai neturi jokios įtakos „įkainio“ („kainos“ pagal VPĮ 55 str. 9 d. nuostatas) sąvokos aiškinimui. Draudimas keisti susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotą kainą taikytinas pasiūlymo įkainiams, o ne bendrai pasiūlymo kainai. Taikant fiksuoto įkainio kainodarą tiekėjai, teikdami pasiūlymus negali keisti darbų eilučių kiekių, atsisakyti ar papildyti naujomis eilutėmis kiekių sąrašus ar žiniaraščius, kuriuos prašoma užpildyti teikiant pasiūlymus. Priešingu atveju pasiūlymai nebūtų palyginami, nes sandauga būtų gaunama darbų įkainį padauginus iš skirtingo kiekio, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas. Tokia situacija susiklostė šio ginčo atveju.

11. Atsakovas nurodė, kad UAB „Grindalita“ kartu su 2018 m. gruodžio 3 d. pasiūlymu pateikė lokalines sąmatas, kurių „Elektros instaliacija“ dalies 8 eilutėje „Vagų užtaisymas (tinkavimas), nutiesus apšvietimo tinklo laidus sienų paviršiuose“ buvo nurodytas darbų kiekis 8,5 (100 m), o įkainis 250,71 Eur. Pirkimo sąlygų 3 priede „Darbų kiekių žiniaraščiai“ minėtų darbų nurodytas kiekis buvo 2,55 (100 m), t. y. tiekėjo kartu su pasiūlymu pateiktoje sąmatoje nurodytas darbų kiekis neatitiko Pirkimo sąlygose nurodyto darbų kiekio ir tokiu atveju pasiūlymas tapo nepalyginamu, užtikrinant lygiateisiškumo principo laikymąsi.

Sutarčiai taikomas fiksuotas įkainis. Komisija 2019 m. sausio 11 d. protokolu Nr. 8 nutarė, kad UAB „Grindalita“ pateiktas paaiškinimas ir pateikta pakoreguota lokalinė sąmata yra tinkami ir pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygose keliamus reikalavimus; taip pat Komisija nutarė vadovaujantis Pirkimo sąlygų 11.13 ir 11.4 punktais, atmesti tiekėjų UAB „Napsita“, UAB „Vilungės statyba“ pasiūlymus. Pirkimui gauta dvylika pasiūlymų, tiekėjo UAB „Redanas“ pasiūlymas atmestas dėl per didelės ir Perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos.

Perkančioji organizacija 2019 m. sausio 11 d. raštu Nr. VPI-27 informavo UAB „Gridalita“, kad išnagrinėjo pateiktus pasiūlymo paaiškinimus ir nustatė, kad pasiūlymas su paaiškinimais atitinka konkurso sąlygų reikalavimus. Tiekėjas pakeitė kainą (įkainį), o ne kainos sudedamąsias dalis ir teikdamas paaiškinimus ir patikslintas lokalines sąmatas, kuriose buvo pakeistas pirminiame pasiūlyme nurodytas įkainis, iš esmės pateikė naują pasiūlymą. Pažeidimo tyrimo metu nustatytas VPĮ pažeidimas ir nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio.

Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė ne tik nurodytas VPĮ straipsnių nuostatas, bet ir VPĮ įtvirtintus principus, o kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu. Atsižvelgiant į nustatytas pažeidimo aplinkybes, kurios nurodytos Sprendime, buvo priimtas sprendimas taikyti 25 proc. finansinę korekciją, kuri yra proporcinga padarytam pažeidimui. Finansinės korekcijos sumažinimas turėtų būti taikomas išimtiniais atvejais, kai tai yra pagrįsta nustatytomis aplinkybėmis. CPVA, atlikdama pažeidimo tyrimą, lengvinančių aplinkybių, kurios leistų taikyti mažesnę finansinę korekciją (10 arba 5 proc.) nenustatė.

Pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė, kuri leistų mažinti finansinės korekcijos dydį. Finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad UAB „Grindalita“ 2018 m. lapkričio 30 d. pateikė pasiūlymą Raseinių Šaltinio progimnazijos patalpų kapitalinio remonto darbų pirkimui. Nutarta, kad UAB „Grindalita“ pateiktas pasiūlymas su paaiškinimais atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus, UAB „Grindalita“ paskelbta nugalėtoja ir nutarta jos atstovą kviesti pasirašyti rangos darbų sutartį 2019 m. sausio 29 d. CPVA 2020 m. vasario 20 d. raštu Nr. IT01 „Įtarimas apie pažeidimą“ informavo, kad perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ 55 straipsnio 9 dalies, leisdama tiekėjui patikslinti dokumentus, susijusius su pasiūlymo kaina (VPĮ 45 str. 3 d.), dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas tapo atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus; akcentavo, jog toks pažeidimas negali būti ištaisytas, yra registruojamas įtarimas apie pažeidimą ir pradedamas jo tyrimas. CPVA 2020 m. vasario mėn. raštu Nr. 2020/2- „Dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. 09.1.3-CPVA-R-724-21-0010“ informavo Administraciją, kad Agentūra pradėjo pažeidimo tyrimą ir nustatė pažeidimą Administracijos įgyvendinamame projekte „Raseinių miesto bendrojo ugdymo įstaigų efektyvumo didinimas“, projekto 09.1.3-CPVA-R-724-21-0010; kartu su šiuo raštu pareiškėjui pateiktas Sprendimas.

14. CPVA Sprendimu nustatė netinkamas finansuoti projekto išlaidas, t. y. 28 520,58 Eur. Nustatytas netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydis sudarė 25 proc., netinkamos finansuoti projekto išlaidos, kurios bus išskaičiuotos iš tarpinio / galutinio mokėjimo prašymo iš viso sudaro 4 718,58 Eur, o lėšos, kurias reikia grąžinti iš viso sudaro 23 802 Eur. Sprendime nurodyta, kad Administracija, įgyvendindama Projektą, CVP IS paskelbė supaprastintą Pirkimą. Atlikus Pirkimo procedūras, su nustatytu Pirkimo laimėtoju UAB „Grindalita“ 2019 m. sausio 29 d. buvo sudaryta Sutartis. Projekto vykdytojas 2019 m. vasario 20 d. per CVP IS pateikė Agentūros vertinimui įvykdyto Pirkimo dokumentus. Atliekant Pirkimo dokumentų tikrinimą, įtarta, kad perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus, galbūt nesilaikė Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, t. y. Perkančioji organizacija galbūt nesilaikė VPĮ 55 straipsnio 9 dalies, leisdama tiekėjui patikslinti dokumentus, susijusius su pasiūlymo kaina (VPĮ 45 str. 3 d.), dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas tapo atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus. Sprendime pažymėta, kad perkančioji organizacija pasiūlymų vertinimo etape leisdama tiekėjui UAB „Grindalita“ patikslinti pasiūlymo dokumentus, susijusius su pasiūlymo kaina (VPĮ 45 str. 3 d.), t. y. leisdama pakeisti pirminiame pasiūlyme nurodytą įkainį (pasiūlymo kainą), dėl kurių Pirkimo dokumentų reikalavimo neatitinkantis pasiūlymas tapo atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus pažeidė VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatas bei 17 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

15. Teismas aptarė aktualias VPĮ nuostatas bei nurodė, kad CPVA, kaip įgyvendinančios institucijos funkcijos, yra nustatytos „Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse“, priimtose Lietuvos Respublikos vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT, Taisyklės).

16. Teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015), pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos (pareiškėjo) diskrecija, taikant VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatas, iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti.

17. Teismas nurodė, kad UAB „Grindalita“ 2018 m. lapkričio 30 d. pareiškėjui pateikė pasiūlymą ir kartu su juo lokalines sąmatas. Pateiktoje lokalinėje sąmatoje „Elektros instaliacija“ 8 eilutėje prie darbų ir išlaidų aprašymo nurodyta „Vagų užtaisymas (tinkavimas), nutiesus apšvietimo tinklo laidus sienų paviršiuose“, kiekis nurodytas 8,5, vieneto kaina nurodyta 250,71. Perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygų 3 priede „Darbų kiekių žiniaraščiai“ minėtų darbų nurodytas kiekis buvo 2,55 (100 m). Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Grindalita“, tikslindama pasiūlymą, pakeitė darbo įkainį. Pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad UAB „Grindalita“ tikslinant pasiūlymą bei paliekant šio darbo įkainį (250,71 Eur) nepakeistą, automatiškai atsiranda aritmetinė klaida, kadangi sumuojant visas lokalinės sąmatos eilutes suma neatitiktų pasiūlymo galutinės kainos (110 850,76 Eur).

18. Teismas vertino, kad darbo įkainio pakeitimas nelaikytinas aritmetinės klaidos ištaisymu, kadangi pakeičiant darbo įkainį, keičiamas pats pasiūlymas. VPĮ 55 straipsnio 9 dalis numato galimybę taisant pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau UAB „Grindalita“ pakeistas darbo įkainis vertintinas kaip pasiūlymo pakeitimas, o ne kainos sudedamosios dalies, kas vadovaujantis VPĮ 55 straipsnio 9 dalimi nėra leidžiama.

19. Teismas darė išvadą, jog sąmatos pakeitimas laikytinas pateikto pasiūlymo pakeitimu, todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažinta, jog UAB „Grindalita“ neturėjo pakeisti pradinio pasiūlyto įkainio, nors ir dėl to nepasikeitė bendra pasiūlymo kaina. CPVA pagrįstai vertino, kad pakeitus pradinį pasiūlytą įkainį buvo pažeistos VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatos, bei lygiateisiškumo ir skaidrumo principai.

20. Teismas pažymėjo, kad Gairėse yra užtikrintas sankcijų (finansinių korekcijų) taikymo proporcingumo principas. Gairių 1.3 punkte nurodyta, kad jose nustatytos 5, 10, 25 ir 100 proc. pataisų normos, taikomos sutarties išlaidoms, atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir proporcingumo principą, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai sutarčiai. Šiuo atveju pareiškėjos pažeidimai susiję su viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymu, todėl finansinis poveikis Europos Sąjungos biudžetui turi būti vertinamas atsižvelgus į šiuos veiksnius: konkurencijos lygį, skaidrumą, vienodą požiūrį. Kai taisyklių nesilaikoma, tai atgraso galimus konkurso dalyvius, o kai nesilaikant taisyklių sudaroma sutartis ne su tuo konkurso dalyviu, su kuriuo ji turėjo būti sudaryta, t. y. sunkus pažeidimas. Gairių 2.1 lentelės 10 punkte nustatyta, kad už pareiškėjo padarytą pažeidimą galima taikyti finansinės korekcijos dydį, kuris gali svyruoti 5, 10 arba 25 proc. Teismas sprendė, kad atsižvelgusi į nustatytas pažeidimo aplinkybes, t. y. tai, jog pareiškėjas leido pakeisti UAB „Grindalita“ pateikto pasiūlymo įkainį, kas sudarė pagrindą pateiktam pasiūlymui tapti atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus, CPVA turėjo teisę taikyti finansinę korekciją pareiškėjo atžvilgiu. Nors pareiškėjas nurodo, kad paskirtos finansinės korekcijos dydis yra nekorektiškas ir neproporcingas padarytam pažeidimui, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta lengvinančių aplinkybių, kas sudarytų pagrindą mažinti pareiškėjui paskirtos finansinės korekcijos dydį. Esant nurodytoms aplinkybėms, CPVA pagrįstai ir teisėtai taikė pareiškėjo atžvilgiu 25 proc. finansinę korekciją, kuri yra proporcinga padarytam pažeidimui.

21. Teismas vertino, kad CPVA pagrįstai taikė 25 proc. finansinę korekciją, atsižvelgusi į Gairių 2.2 lentelės 17 punkto nuostatas, kai pasiūlymas pakeistas vertinimo etape, todėl taikoma 25 proc. finansinė korekcija nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjas pažeidė ne tik VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatas, bet ir lygiateisiškumo bei skaidrumo principus, kas nesudaro pagrindo pakeisti taikytos finansinės korekcijos dydžio.

22. Teismas sprendė, kad Agentūros Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti ar keisti remiantis pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo, nustatytas finansinės korekcijos dydis yra pagrįstas, proporcingas, negali būti mažinamas, Sprendime aiškiai, detaliai nurodyta, kokiais veiksmais kokias VPĮ nuostatas pareiškėjas pažeidė.

23. Teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo sumažinti Sprendime nurodytos finansinės korekcijos dydį, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir finansinį poveikį viešojo pirkimo sutarčiai ir skundą atmetė bei netenkino prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 24. Pareiškėjas Raseinių rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti CPVA Sprendimą; jeigu bus pripažintas CPVA Sprendime nurodytas pažeidimas, sumažinti finansinės korekcijos dydį, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir finansinį poveikį viešojo pirkimo sutarčiai.

25. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, pagal kurią perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti pigiausią tiekėjo pasiūlymą tik tuo pagrindu, kad pasiūlyta per daug prekių ar paslaugų, nesant kitų įstatyme nustatytų apribojimų tokį pasiūlymą pripažinti tinkamu, iš esmės prieštarautų viešųjų pirkimų tikslui, sutrukdytų įsigyti prekių, paslaugų ar darbų už mažesnę kainą, o vėlesnis perteklinių objektų atsisakymas pakeitus sutartį nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Komisija galėjo nesikreipti į UAB „Grindalita“ dėl pasiūlymo paaiškinimo, nes pirminis pasiūlymas buvo tinkamas net nurodžius per didelį darbų kiekį, o pasiūlymo kaina mažiausia. Todėl šiuo atveju netaikytinos VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatos, o tiekėjas, paaiškindamas pasiūlymą, ištaisė aritmetinę klaidą, nekeisdamas bendros pasiūlymo kainos.

26. Pareiškėjo nuomone, VPĮ aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad tikslinant pasiūlymą negalima keisti pasiūlymo kainos, o taisant aritmetines klaidas, negalima keisti susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos. Taisant pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos sudedamąsias dalis. Nesvarbu, ar viešojo pirkimo sutarčiai bus taikoma fiksuotos kainos ar fiksuoto įkainio kainodara, laimėtojas nustatomas pagal bendrą pasiūlymo kainą. VPĮ nevartojama „įkainio“ sąvoka. Kainodaros metodika yra nustatyta poįstatyminiu teisės aktu ir skirta viešojo pirkimo sutarties reikalavimams nustatyti. Pagal VPĮ 44 straipsnio 6 dalį susipažinimo su pateiktais pasiūlymais metu yra skelbiama tik bendra pasiūlymo kaina (ne kiekvienas įkainis) ir žodžiais nurodoma tik bendra pasiūlymo kaina (ne kiekvienas įkainis). VPĮ draudžia tikslinant pasiūlymą keisti bendrą pasiūlymo kainą ir leidžia taisyti kainos sudedamąsias dalis. Komisijai nepagrįstai atmetus UAB „Grindalita“ pasiūlymą būtų sudaryta sutartis už didesnę kainą, tai pažeistų viešųjų pirkimų tikslus.

27. Pareiškėjas nurodo, kad pritaikydamas 25 proc. finansinę korekciją atsakovas netinkamai pritaikė Gairių 2.2 lentelės 17 punkto nuostatas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Gairių 1.3 punktą, kuriame nurodyta, kad šiose gairėse nustatytos 5, 10, 25 ir 100 proc. pataisų normos, taikomos sutarties išlaidoms. Jomis atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir proporcingumo principą. Šios pataisų normos taikomos, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai sutarčiai. Sutarties vykdymo metu UAB „Grindalita“ atliko tik tokį kiekį darbų, kuris buvo nurodytas lokalinės sąmatos „Elektros instaliacija“ 8 eilutėje „Vagų užtaisymas (tinkavimas), nutiesus apšvietimo tinklo laidus sienų paviršiuose“, t. y. 2,5 (100) m, kurie sudarė 2 578,55 Eur su PVM. Pasiūlymo lokalinėje sąmatoje, „Elektros instaliacija“ dalies 8 eilutėje nurodyto darbo „Vagų užtaisymas (tinkavimas), nutiesus apšvietimo tinklo laidus sienų paviršiuose“ įkainis buvo 250,71 Eur. Pagal įkainį 250,71 Eur be PVM už tokį kiekį tiekėjui būtų sumokėta 639,31 Eur be PVM (773,56 Eur su PVM). Pagal patikslinto pasiūlymo įkainį (835,70 Eur be PVM) tiekėjas UAB „Grindalita“ atitinkamų darbų atliko už 2 578,55 Eur su PVM. Darant prielaidą, kad tiekėjas UAB „Grindalita“ negalėjo keisti pirminiame pasiūlyme nurodyto įkainio (250,71 Eur), galima visiškai tiksliai apskaičiuoti finansinį poveikį sutarčiai. Atsakovas turėjo visas galimybes tiksliai apskaičiuoti finansinį poveikį sutarčiai pagal jo tariamus pažeidimus: jeigu būtų nepakeistas įkainis, nurodytas pirminiame pasiūlyme, tiekėjui UAB „Grindalita“ būtų už atitinkamus darbus sumokėta 1 804,99 Eur su PVM mažiau. Todėl atsakovas, net ir nustatęs pažeidimą, nesivadovavo teisės aktais nustatydamas finansinės korekcijos dydį.

28. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad vykdydamas Pirkimo procedūras nepažeidė jokių VPĮ reikalavimų, įskaitant, bet neapsiribojant ir viešųjų pirkimų principais. Net teismui pripažinus pareiškėjo padarytus pažeidimus (leidimą keisti pasiūlyme nurodytą įkainį), atsakovo nustatyta finansinė korekcija (jos dydis) neatitinka teisės aktų reikalavimų, įvertinat ir tai, kad tiekėjo UAB „Grindalita“ pirminis pasiūlymas atitiko pirkimo sąlygų reikalavimus; pakeistas įkainis nepakeitė bendros pasiūlymo kainos ir neturėjo jokios įtakos pirkimo procedūrų rezultatams (UAB „Grindalita“ pasiūlymas iki paaiškinimo ir po paaiškinimo buvo mažiausias).

29. Atsakovas CPVA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Atsakovas nurodo, kad įvertinus tai, kad Pirkimo sąlygose buvo nustatytas fiksuoto įkainio kainodaros būdas, daroma išvada, kad draudimas keisti susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotą kainą taikytinas pasiūlymo įkainiams, o ne bendrai pasiūlymo kainai. Taikant fiksuoto įkainio kainodarą svarbu ir tai, kad tiekėjai, teikdami pasiūlymus, negali keisti darbų eilučių kiekių, atsisakyti ar papildyti naujomis eilutėmis kiekių sąrašus ar žiniaraščius, kuriuos prašoma užpildyti teikiant pasiūlymus. Priešingu atveju pasiūlymai nebūtų palyginami, nes sandauga būtų gaunama darbų įkainį padauginus iš skirtingo kiekio, ir būtų pažeistas lygiateisiškumo principas.

Tokia situacija susiklostė ir šio ginčo atveju. UAB „Grindalita“, teikdama paaiškinimus ir patikslintas lokalines sąmatas, kuriose buvo pakeistas pirminiame pasiūlyme nurodytas įkainis, iš esmės pateikė naują pasiūlymą. Atitinkamai nepagrįstais laikomi pareiškėjo teiginiai, kad laimėtojas, nekeisdamas bendros pasiūlymo kainos, tinkamai ištaisė nustatytus pasiūlymo neatitikimus, nes tiekėjas pakeitė darbo mato vieneto kainą (įkainį), o ne kainos sudedamąsias dalis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog perkančiosios organizacijos veiksmai pripažįstami neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo, t. y. perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais ji priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą (įskaitant ir alternatyvų, jei tokį pateikti pagal pirkimo sąlygas negalima), ir vėliau jį pripažįsta laimėjusiu, nepaisant aplinkybės, kad šio tiekėjo pasiūlyta kaina yra mažiausia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011).

CPVA, atlikusi įtarimo apie pažeidimą tyrimą, Sprendime nustatė ir pagrindė pažeidimą. Remiantis išsamiu pažeidimo vertinimu ir aprašymu, darytina išvada, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir šiais veiksmais padarė žalą Europos Sąjungos bendrajam biudžetui, todėl CPVA pagrįstai taikė finansinę korekciją. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis, administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018).

Nagrinėjamas pažeidimas yra esminis, todėl negali būti vertinamas kaip mažareikšmis ir / ar formalus. Pareiškėjui išmokėjus netinkamas finansuoti išlaidas, susijusias su šiuo pažeidimu, būtų padaryta žala Europos Sąjungos bendrajam biudžetui. Valstybės narės (šiuo atveju – Lietuvos Respublika) gali deklaruoti ir prašyti apmokėti tik tinkamas finansuoti išlaidas, kaip tai numato Europos parlamento ir tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013. Todėl finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo CPVA 2020 m. vasario 26 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Bylos duomenimis, pareiškėjas, įgyvendindamas projektą „Raseinių miesto bendrojo ugdymo įstaigų efektyvumo didinimas“, projekto Nr. 09.1.3-CPVA-R-724-21-0010, atviro konkurso būdu atliko supaprastintą pirkimą „Šaltinio progimnazijos vidaus patalpų kapitalinio remonto darbai“, apie kurį CVP IS paskelbta 2018 m. lapkričio 14 d. Įvykdžius šį pirkimą, laimėtoju buvo pripažinta UAB „Grindalita“, su kuria pareiškėjas 2019 m. sausio 29 d. sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. SR-78.

33. Atsakovas CPVA, dėl pakartotino Pirkimo dokumentų tikrinimo metu nustatyto galimo pažeidimo atliktame tyrime, įvertinęs Pirkimo dokumentus, priėmė ginčijamą Sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas, pasiūlymų vertinimo etape, leisdamas pirkimo dalyviui UAB „Grindalita“ patikslinti pasiūlymo dokumentus, susijusius su pasiūlymo kaina, t. y. leisdamas pakeisti pirminiame pasiūlyme nurodytą darbų kiekį ir įkainį, dėl ko Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas tapo atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus, pažeidė VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, dėl ko nustatė netinkamas finansuoti projekto išlaidas – 28 520,58 Eur, kurias sudaro 25 proc. netinkamų finansuoti projekto išlaidų.

34. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl ginčijamo Sprendimo, nustatė: UAB „Grindalita“ 2018 m. lapkričio 30 d. pareiškėjui pateikė pasiūlymą bei lokalines sąmatas, kurių vienos – lokalinės sąmatos „Elektros instaliacija“ – 8 eilutėje, prie darbų ir išlaidų aprašymo, nurodyta „Vagų užtaisymas (tinkavimas), nutiesus apšvietimo tinklo laidus sienų paviršiuose“, kiekis – 8,5, vieneto kaina – 250,71; pareiškėjo Pirkimo sąlygų 3 priede „Darbų kiekių žiniaraščiai“ minėtų darbų nurodytas kiekis buvo 2,55 (100 m); byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Grindalita“, tikslindama pasiūlymą, pakeitė darbo įkainį, tačiau nesutinka, kad UAB „Grindalita“ negalėjo tikslinti pasiūlymo: paliekant šio darbo įkainį (250,71 Eur) nepakeistą, automatiškai atsiranda aritmetinė klaida, kadangi, sumuojant visas lokalinės sąmatos eilutes, suma neatitiktų pasiūlymo galutinės kainos (110 850,76 Eur). Darbo įkainio pakeitimas nelaikytinas aritmetinės klaidos ištaisymu: UAB „Grindalita“ pakeistas darbo įkainis vertintinas kaip pasiūlymo pakeitimas, dėl ko CPVA pagrįstai vertino, kad, pakeitus pradinį pasiūlytą įkainį, buvo pažeistos VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatos, bei lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. CPVA pagrįstai taikė 25 proc. finansinę korekciją, atsižvelgusi į Gairių 2.2 lentelės 17 punkto nuostatas, kai pasiūlymas pakeistas vertinimo etape, todėl taikoma 25 proc. finansinė korekcija nuo Pirkimo Sutarties vertės tenkančios Projektui. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjas pažeidė ne tik VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatas, bet ir lygiateisiškumo bei skaidrumo principus, kas nesudaro pagrindo pakeisti pareiškėjui taikytos finansinės korekcijos dydžio.

35. Pareiškėjas savo apeliacinio skundo reikalavimus grindžia iš esmės dviem argumentais: UAB „Grindalita“, vengiant aritmetinės klaidos, pataisęs pasiūlymo kainos sudedamąją dalį – įkainį, patikslino pateiktą pasiūlymą pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalies reikalavimus, nepakeitė susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos bendros pasiūlymo kainos, pagal kurią nustatomas laimėtojas, neįgavo jokio konkurencinio pranašumo prieš kitus tiekėjus, nes jo pasiūlymo kaina, net ir pasiūlius didesnius darbų kiekius, yra mažiausia; CPVA, net ir nustačiusi pažeidimą, nesivadovavo teisės aktais, nustatydama finansinės korekcijos dydį, kadangi turėjo visas galimybes tiksliai apskaičiuoti finansinį poveikį sutarčiai pagal tariamus pažeidimus: jeigu būtų nepakeistas įkainis, nurodytas pirminiame pasiūlyme, UAB „Grindalita“ būtų už atitinkamus darbus sumokėta 1 804,99 Eur su PVM mažiau.

36. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nesutinka su dalimi jo išvadų: Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (2017 m. gegužės 2 d. įstatymo Nr. XIII-327 redakcija) 55 straipsnio 9 dalis nustato, kad vadovaudamasi šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis.

37. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad VPĮ 55 straipsnio 9 dalies turinys iš esmės nesiskiria nuo anksčiau galiojusios redakcijos VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl, taikant ginčui aktualios redakcijos VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatas, tikslinga remtis kasacinio teismo suformuota VPĮ 39 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-969/2019 22 punktą).

38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime „pasiūlymo“ terminas vartojamas dvejopa prasme: pirma, kaip tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktų dokumentų visuma (įskaitant dokumentus, pagrindžiančius reikalavimus tiekėjams (tiekėjų kvalifikaciją ir neigiamo pobūdžio sąlygų nebuvimą), kitus reikalavimus tiekėjams (pvz., nuostatos dėl bendro kelių dalyvių dalyvavimo pirkime teikiant bendrą pasiūlymą, pasiūlymo užtikrinimo dokumentai ir kt.), taip pat techninius duomenis ir kt.; antra, pasiūlymas siaurąja prasme – pasiūlymo dalis, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes. Šis sąvokų atskyrimas reikšmingas, be kita ko, sprendžiant dėl tiekėjo teisės taisyti ar aiškinti pasiūlymą apimties ir atitinkamų perkančiosios organizacijos pareigų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014).

39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje VPĮ įtvirtintą galimybę tiekėjams patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus aiškina itin griežtai (siaurai), kaip apimančią tik išskirtines situacijas, daugiau kaip išimtį nei bendrą taisyklę, taikytiną tik tais atvejais, kai pasiūlymo trūkumai yra redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Nustatytas trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, kai jam ištaisyti nepakanka paprasto ūkio subjekto paaiškinimo, o reikia atskiro, gan detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, papildymo naujais duomenimis. Be to, pripažintina, kad nei pats trūkumas, nei jo taisymas nepasižymi objektyvumu, jei jo ištaisymo rezultatas priklauso nuo tai atliekančio subjekto. Šiuo aspektu perkančiosios organizacijos diskrecija iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-916/2020).

40. Ginčo atveju, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su CPVA ginčijamo Sprendimo išvada, kuriai skundžiamu sprendimu pritarė pirmosios instancijos teismas, kad tiekėjas UAB „Grindalita“, teikdamas paaiškinimus ir patikslintas lokalines sąmatas, kuriose buvo pakeistas pirminiame pasiūlyme nurodytas įkainis, prašė leisti, o atsakovas leido pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro konkurso metu, esmę, t. y. pakeisti darbo mato vieneto kainą (įkainį), kas nėra galima pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatas (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-660-415-2015, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-674-969-2015).

41. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas dėl racionaliai naudotų valstybės biudžeto lėšų: VPĮ reikalavimas perkančiosioms organizacijoms siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, negali pateisinti kitų VPĮ principų bei imperatyvių nuostatų nesilaikymo. Priešingas aiškinimas neatitiktų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų, vykdant viešuosius pirkimus, reikalavimų, taip pat šiuo klausimu suformuotos nuoseklios kasacinio teismo praktikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-381/2021 39 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pasisakyta dėl racionalaus lėšų panaudojimo reikšmės vykdant viešojo pirkimo procedūras; konstatuota, kad spręsti dėl racionalaus lėšų panaudojimo pažeidimo, kai perkančioji organizacija nusprendžia sutartį sudaryti su ne mažiausią kainą (nustačius tokį sutarties sudarymo kriterijų) pasiūliusiu tiekėju, nevertinant kitų procedūrų teisėtumo, t. y. nesiaiškinant, kodėl mažiausią kainą pasiūlęs dalyvis nebuvo pripažintas laimėtoju, nėra pagrindo. Priešingu atveju tiek VPĮ nuostatos, tiek pirkimo sąlygos, reglamentuojančios viešojo pirkimo procedūras iki laimėtojo, pasiūliusio mažiausią kainą, išrinkimo, netektų prasmės. Teismo pareigai kvalifikuoti viešųjų pirkimų principų pažeidimą ir spręsti dėl iš to išplaukiančių padarinių racionalus lėšų panaudojimas nedaro įtakos ir nepateisina viešųjų pirkimų principų pažeidimų, t. y. šis tikslas negali būti suabsoliutinamas, paneigiant imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus, kitus įsakmius VPĮ reikalavimus. Neteisėtas racionalaus lėšų panaudojimo suabsoliutinimas konstatuotinas tokiu atveju, jei perkančioji organizacija sudarytų sutartį su pirkimo laimėtoju tik dėl jo pasiūlytos mažiausios kainos, pažeisdama VPĮ nuostatas ir viešųjų pirkimų principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

42. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su dalimi apeliacinio skundo argumentų, kuriais sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjų skundo argumentų, kad CPVA, net ir nustačiusi pažeidimą, nesivadovavo teisės aktais, nustatydama finansinės korekcijos dydį, kadangi turėjo visas galimybes tiksliai apskaičiuoti finansinį poveikį sutarčiai dėl padaryto pažeidimo: ginčui aktualios redakcijos PAFT, be kita ko, nustato: įgyvendinančioji institucija užtikrina, kad informacija apie įtariamo pažeidimo tyrimo eigą ir rezultatus ir kita su pažeidimu susijusi informacija būtų registruojama SFMIS2014 pildant darbo grupės formą „Informacija apie pažeidimą“, kurioje pateikiama informacija apie projektą ir projekto vykdytoją, informacija apie įtariamo pažeidimo tyrimą, priimtą sprendimą dėl pažeidimo ir jo įgyvendinimo eigą, nustatytų netinkamų finansuoti lėšų suma, grąžintinų lėšų suma, informacija apie grąžintinų lėšų susigrąžinimo eigą, su pažeidimu susijusius teisminius ar administracinius procesus ir pritaikytas sankcijas (PAFT 306 p.);

įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į įtariamo pažeidimo pobūdį, apskaičiuoja netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydį: atitinkantį su pažeidimu susijusią projekto išlaidų sumą, jei ją galima tiesiogiai nustatyti; atitinkantį su pažeidimu susijusių projekto išlaidų dalį, kuri apskaičiuojama šių Taisyklių 310 ir 311 punktuose nustatyta tvarka, jei su pažeidimu susijusių išlaidų negalima tiesiogiai nustatyti (PAFT 307–307.2 p.); kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka (PAFT 311 p.); nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (angl.

„Guidelines for determining financial corrections to be made by the Commission to expenditure financed by the Union under shared management, for non-compliance with the rules on public procurement“), kurios skelbiamos interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt (PAFT 7 priedo 6 p.); kai dėl pažeidimo, susijusio su pirkimu, tikslios netinkamų finansuoti projekto išlaidų sumos nustatyti negalima, Gairėse nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo norma, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, taikoma proporcingai pagal pirkimo sutartį arba jos dalį (jei pirkimo sutartis apima ir kitus, projekto lėšomis nefinansuojamus, objektus arba pažeidimas turėjo įtakos tik daliai pirkimo sutarties vertės) projekto vykdytojo patirtoms išlaidoms, kurios buvo pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai, ir pagal tą pačią pirkimo sutartį patirtoms su pažeidimu susijusioms išlaidoms, įtrauktoms į pateiktus ar teikiamus mokėjimo prašymus, prieš jas pripažįstant deklaruotinomis Europos Komisijai (PAFT 7 priedo 7 p.); kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes: ar pirkimas (išskyrus tarptautinį pirkimą) nekelia tarptautinio susidomėjimo (pvz., vertinama, ar kitose valstybėse narėse esantys ūkio subjektai siekė pateikti pasiūlymą dėl pirkimo, arba, kai apie tai nėra duomenų, vertinama, ar tokie ūkio subjektai dalyvavo vykdant panašius pirkimus (vadovaujantis turima informacija apie analogiškus projektus) ir kt.); ar nebuvo neteisėtai ribojama rangovų, prekių tiekėjų ir (ar) paslaugų teikėjų konkurencija (pvz., vertinama, ar sudarytos sąlygos potencialiam rangovui, prekių tiekėjui ir (ar) paslaugų teikėjui pateikti pasiūlymą, pateiktų pasiūlymų skaičius ir kt.); ar dėl nustatytų diskriminuojančių reikalavimų nebuvo atmesta pasiūlymų; ar yra kitų, atsižvelgiant į taikytinų teisės normų pažeidimo pobūdį ir sunkumą, laikantis proporcingumo principo įgyvendinančiosios institucijos nustatytų aplinkybių (pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė) (PAFT 7 priedo 10–10.4 p.).

43. Gairių 1 skirsnio „Įvadas“ 1.3 dalyje „Kriterijai, taikomi sprendžiant, kokią pataisos normą taikyti“, be kita ko, numatyta: šiose gairėse nustatytos 5, 10, 25 ir 100 proc. pataisų normos, taikomos sutarties išlaidoms. Jomis atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir proporcingumo principą. Šios pataisų normos taikomos, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai sutarčiai; pažeidimo, susijusio su viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymu, sunkumas ir susijęs finansinis poveikis Sąjungos biudžetui vertinamas atsižvelgiant į šiuos veiksnius: konkurencijos lygį, skaidrumą ir vienodą požiūrį. Kai taisyklių nesilaikymas atgraso galimus konkurso dalyvius arba kai nesilaikant taisyklių sutartis sudaroma ne su tuo konkurso dalyviu, su kuriuo ji turėjo būti sudaryta – tai ženklas, kad pažeidimas yra sunkus; kai pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio, pataisos nedaromos; kai nustatomi keli tos pačios konkurso procedūros pažeidimai, pataisų normos nesudedamos, o pataisos norma (5, 10, 25 arba 100 proc.) nustatoma pagal sunkiausią pažeidimą.

44. Gairių 2 skirsnio „Pagrindinės pažeidimų rūšys ir atitinkamos finansinių pataisų normos“ 2.1 dalies „Skelbimas apie pirkimą ir pirkimo specifikacijos“ 17 punktas nustato, kad: pažeidimo rūšis – pasiūlymas pakeistas vertinimo etape; teisinis pagrindas ir (arba) susiję dokumentai – Direktyvos 2004/18/EB 2 straipsnis, Direktyvos 2004/17/EB 10 straipsnis; pažeidimo aprašymas – perkančioji organizacija leidžia konkurso dalyviui ir (arba) kandidatui pakeisti savo pasiūlymą, kai pasiūlymai vertinami; pataisos norma – 25 proc. Pataisa gali būti sumažinta iki 10 arba 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

45. Taigi, apibendrinant šios nutarties 44–45 punktuose aptartą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad: aplinkybė, jog įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, savaime nesuponuoja išvados, kad neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai sutarčiai. Nagrinėjamo ginčo atveju CPVA nei ginčijame Sprendime, nei procesiniuose dokumentuose iš esmės niekaip nepagrindė, kodėl nėra įmanoma tiksliai apskaičiuoti pažeidimo finansinio poveikio su UAB „Grindalita“ sudarytai sutarčiai, skundžiamo pirmosios instancijos sprendimo motyvuojamoje dalyje šiuo aspektu taip pat nepasisakyta, nors pareiškėjas skunde nurodė tokio pobūdžio argumentus; esant padarytam pažeidimui, atitinkančiam Gairių 2 skirsnio 2.1 dalies 17 punkte nurodyto pažeidimo rūšį ir aprašymą, taikoma pataisos norma – 25 proc., kuri (pataisa) gali būti sumažinta iki 10 arba 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Taigi, esant padarytam tokio pobūdžio pažeidimui, t. y., kad perkančioji organizacija leidžia konkurso dalyviui ir (arba) kandidatui pakeisti savo pasiūlymą, kai pasiūlymai vertinami, savaime nesuponuoja pagrindo taikyti 25 proc. pataisos normą, kadangi turi būti atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir proporcingumo principą. Ginčo atveju, nors CPVA konstatavo pareiškėją pažeidus ne tik VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatas, bet ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, minėtų principų pažeidimas konstatuotas iš esmės tik atsižvelgiant į tai, kad netinkamas aptartos VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatos taikymas paprastai kartu reiškia ir minėtų viešųjų pirkimų principų pažeidimą, t. y. pakankamai formaliai, dėl ko tokia aplinkybė, t. y., kad yra konstatuotas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nevertinant visų su pažeidimu susijusių aplinkybių, nurodytų PAFT 7 priedo 10.1–10.4 papunkčiuose (sąrašas baigtinis), savaime nesuponuoja didžiausios pataisos normos – 25 proc. – taikymo pagrįstumo. Pažymėtina, kad Gairių 2 skirsnio 2.1 dalies 17 punkte nurodyto pažeidimo teisinis pagrindas ir (arba) susiję dokumentai – Direktyvos 2004/18/EB 2 straipsnis ir Direktyvos 2004/17/EB 10 straipsnis, kuriuose ir įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai.

46. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Kadangi ginčijamas CPVA 2020 m. vasario 26 d. sprendimas dėl pažeidimo Nr. IT01 aptartoje dalyje, t. y. dėl poveikio priemonės taikumo, negali būti laikomas motyvuotu (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), jis naikinamas kaip neteisėtas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.) ir klausimas dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos dydžio nustatymo grąžinamas spręsti iš naujo.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, todėl pareiškėjas įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

48. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

49. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas prašė priteisti ir pateikė 1 524,60 Eur išlaidas pagrindžiančius dokumentus už advokato suteiktas teisines paslaugas – susipažinimą su skundžiamu atsakovo sprendimu, teismų praktikos paiešką ir skundo pirmosios instancijos teismui parengimą. Minėtos teisinės paslaugos laikytinos skundo parengimo paslaugos sudedamosiomis dalimis, jų suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, kuris sudarytų 3 496,25 Eur.

50. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti ir pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus 254,10 Eur sumai už 3 val. pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdyje teisines paslaugas. Rekomendacijų 8.19 punkte numatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą teisinėms paslaugoms apskaičiuoti taikomas 0,1 koeficientas kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Bylos duomenys patvirtina, kad teismo posėdis pirmosios instancijos teisme 2020 m. lapkričio 9 d. truko 29 minutes, t. y. 0,5 valandos. Pareiškėjo prašoma suma už 3 valandas neviršija Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyto dydžio, kuris sudarytų 419,55 Eur (1 398,5 Eur x 0,1 = 139,85 Eur; 139,85 Eur x 3 val.).

51. Pareiškėjas prašo priteisti ir pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus 1 185,80 Eur sumai už apeliacinio skundo parengimą. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, kuris sudarytų 2 473,16 Eur.

52. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė 2 964,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat įvertinusi tai, kad galutiniu procesiniu sprendimu patenkinama iš esmės pusė pareiškėjo materialinių teisinių reikalavimų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 1 482,25 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (2 964,50 / 2 = 1 482,25 Eur).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. vasario 26 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjui Raseinių rajono savivaldybės administracijai taikytinos finansinės korekcijos dydžio nustatymo grąžinti atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai spręsti iš naujo.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui Raseinių rajono savivaldybės administracijai iš atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 1 482,25 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 25 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė