ce1a382f-bc6b-44a8-91cb-88261e366fcb · Vilniaus apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-235-817/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01907-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.20.; 19.9.; 21.11.10.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. atstovo advokato D. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. birželio 2 d. nutarties, kuria V. B. atstovo advokato D. S. skundas netenkintas ir Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės A. S.-K. 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 6 dalį, 505 straipsnio 1 dalį, 451 straipsnio 6 dalį, 451 straipsnio 2 dalį, 452 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis 2021 m. rugpjūčio 3 d., apie 10.32 val., kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas ir patikrinimui sustabdytas apvaliÄ medienÄ vežantis sunkvežimis ,,Volvo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba ,,Jyki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės, vežančios apvaliÄ jÄ medienÄ , svorio nustatymo akte (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad vairuotojas V. B. važiavo be leidimo kelių transporto priemonių junginiu virÅ¡ijant didžiausiÄ leidžiamÄ jÄ bendrÄ jÄ masę. Bendra masė su kroviniu – 52,83 t, (leistina bendra masė su kroviniu – 40 t), bendra masė su kroviniu virÅ¡yta – 12,83 t. Vairuotojas V. B. nurodė, kad pats pasikrovė krovinį.

Vairuotojas V. B. kliudė įstatymų įgaliotam pareigÅ«nui įgyvendinti jo veiklÄ Ä¯tvirtintÄ Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje ir pareigÅ«no teisėtų nurodymų bei reikalavimų vykdymÄ . Vairuotojas V. B. atsisakė važiuoti į svėrimui tinkamÄ aikÅ¡telę ir pasverti transporto priemonių junginį ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Jyki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (triaÅ¡is vilkikas su triaÅ¡e puspriekabe), teigdamas, kad pablogėjo sveikata, nors iki transporto priemonės sustabdymo vairavo puikiai.

Taip pat nustatyta, kad vairuotojas V. B. 2021 m. liepos 26 d. virÅ¡ijo darbo be pertraukų laikÄ 4 val. 33 min.; 2021 m. liepos 28 d. virÅ¡ijo paros darbo laikÄ 42 min.; 2021 m. liepos 29 d. kasdienio poilsio trukmė per trumpa 2 val. 46 min. Tuo nusižengė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 19.6 punkto, Leidimų važiuoti valstybinės reikÅ¡mės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis iÅ¡davimo ir mokesčio už važiavimÄ valstybinės reikÅ¡mės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. 3-289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikÅ¡mės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis iÅ¡davimo ir mokesčio už važiavimÄ valstybinės reikÅ¡mės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos apraÅ¡o“ 25 punkto, 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 12 straipsnio 4 dalies, Reglamento (ES) Nr. 165/2014 32 straipsnio 3 dalį, Reglamento (EB) Nr. 561/2006 8 straipsnio 2 dalies reikalavimams.

Už Å¡ių administracinių nusižengimų padarymÄ V. B. skirta 1 600 Eur bauda.

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, V. B. atstovas advokatas D. S. jį apskundė teismui. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutartimi V. B. atstovo advokato D. S. skundas netenkintas ir Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu V. B. atstovas advokatas D. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. birželio 2 d. nutartį, kuria V. B. atstovo advokato D. S. skundas netenkintas; panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. B. paskirta 1 600 Eur bauda; nutraukti administracinę teisenÄ V. B. atžvilgiu.

4. Skunde dėl Institucijos pareigÅ«nų nurodymo nevykdymo apeliantas nurodo, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog byloje nėra duomenų, kad krovininio automobilio vairuotojas V. B. nevykdė Institucijos pareigÅ«nų teisėtų nurodymų toliau vairuoti transporto priemonę ir važiuoti ja į svėrimo vietÄ dėl jo (V. B.) sveikatos pablogėjimo. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginÄÄ Å¡ioje dalyje sprendė iÅ¡ esmės apsiribodamas vertinimu apie tai, ar V. B. sveikatos bÅ«klė pablogėjo ar nepablogėjo po Institucijos pareigÅ«no nurodymo (ar V. B. sveikatos bÅ«klė objektyviai leido jam vykdyti tokį nurodymÄ ). Tačiau teismas neįvertino kito esminio kriterijaus, kuris yra bÅ«tinas sprendžiant dėl V. B. administracinės atsakomybės – ar Institucijos nurodymas buvo teisėtas, kokiame teisės akte įtvirtintinas ir ar V. B. privalėjo jį įvykdyti.

4.1. Apeliantas pažymi, kad Institucija reikalavo, jog vairuotojas toliau vairuotų transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančiÄ (pasak Institucijos – perkrautÄ ) transporto priemonę. Taigi, toks Institucijos reikalavimas neteisėtas, juolab, kad Institucija nepasisako, kas prisiims atsakomybę, jei vykdant tokį nurodymÄ bÅ«tų atsitikęs eismo įvykis, padaryta žala. Institucija taip pat nenurodo ir jokių teisės aktų, kurie patvirtintų inspektoriaus reikalavimÄ važiuoti paskui jį į svėrimo vietÄ teisėtumÄ . Joks teisės aktas nenumato asmens pareigos vairuoti transporto priemonę, juolab krovininę ir dargi (pasak Institucijos) perkrautÄ , jei jis to nenori arba vertina, kad nesugebės. Apelianto vertinimu, pati Institucija turėjo pasirÅ«pinti priemonėmis, kaip pasverti transporto priemonę, nepasitelkiant atsakomybėn traukiamo asmens aptarnavimo.

4.2. Apeliantas pažymi, jog Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigÅ«nai turi teisę krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, be kita ko, pasverti. Minėtoje nuostatoje nėra nustatyta detalesnės Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkos, taip pat nėra nustatyta, kad pareigÅ«nai turėtų teisę nurodyti krovinių transporto priemonių vairuotojams važiuoti ant mobilių svarstyklių. Vienintelis nurodymas, kurį pareigÅ«nai turi teisę duoti, yra važiavimas paskui specialiÄ transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos. PareigÅ«nai V. B. vairuotÄ transporto priemonės junginį turėjo pasverti patys, o ne dalį svėrimo veiksmų (važiavimÄ ant svarstyklių) nurodyti atlikti vairuotojui. Tokio nurodymo davimo Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalis nereglamentuoja. Taigi Å¡iuo atveju V. B. neatsisakė vykdyti jokio teisėto Institucijos pareigÅ«nų nurodymo.

4.3. Apeliantas taip pat pažymi, jog V. B. buvo informavęs pareigÅ«nus, kad jis jaučiasi prastai, o pareigÅ«nai neturėjo specialių medicinos žinių, jog tÄ paneigtų. PareigÅ«nų teiginys „iki sustabdymo vairavo puikiai“ yra medicininiu ir teisiniu požiÅ«riu bereikÅ¡mis. Tačiau nei Institucija, nei V. B. nekvietė į įvykio vietÄ GMP, kad bÅ«tų galima, pasitelkus specialias medicinos žinias, objektyviai patikrinti, ar V. B. tikrai pablogėjo sveikata. Apelianto vertinimu, teismas šį ginÄÄ turėjo iÅ¡spręsti pagal baudžiamojo pobÅ«džio Å¡akose įtvirtintÄ nekaltumo prezumpcijos principÄ â€“ ne V. B. turi įrodyti savo nekaltumÄ (jog jis neapsimetinėjo sergÄ s), bet bÅ«tent Institucija turėjo įrodyti, kad V. B. apsimeta.

5. Skunde dėl neteisingai nustatytos transporto priemonės masės, neteisėto matavimo priemonės naudojimo apeliantas nurodo, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Institucija teisingai nustatė, kad V. B. vairavo transporto priemonę, kurios masė su kroviniu buvo 52,83 t. V. B. turėjo leidimÄ vairuoti transporto priemonę, kurios masė galėjo siekti 48 t, o Institucija neįrodė, jog Å¡i riba buvo virÅ¡yta.

5.1 Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad Institucijos pareigÅ«nai, atlikdami transporto priemonių ir krovinio masės apskaičiavimÄ , vadovavosi teisės aktu, kuris nėra skirtas tam. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintos Apvaliosios medienos bei nenukirsto miÅ¡ko matavimo ir tÅ«rio nustatymo taisyklės yra skirtos ne transporto priemonių masės skaičiavimui ir atsakomybės už pažeidimus transporto srityje taikymui – tai visai kitos paskirties teisės aktas. Jo paskirtis nustatyta Å¡io teisės akto 1.2. punkte: taisyklės privalomos visiems miÅ¡kų savininkams, valdytojams, nepriklausomiems medienos matuotojams, pardavėjams ir pirkėjams, atsiskaitant Lietuvoje už pirktÄ arba parduotÄ medienÄ , vykdant mainus, medienos gamintojams, atsiskaitant už medienos ruoÅ¡os darbus, taip pat visais atvejais, kai nuo pagamintos, perkamos arba parduodamos medienos kiekio tiesiogiai priklauso valstybei skirtų mokesčių apskaičiavimas. Taigi Å¡iame teisės akte nėra numatyta, kad jis taikomas administracinės atsakomybės už naudojimosi automobilių keliais ir transporto priemonių vairavimo tvarkos nustatymui baudų apskaičiavimui.

5.2 Apeliantas pažymi, jog apvaliosios medienos svorio nustatymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad apskaičiuota vežamos medienos masė 31,461, transporto priemonių junginio su kroviniu bendroji masė – 52,83 t., t.y. leistina (nevertinant leidimo) masė (40 t.) virÅ¡ijama 12,83 t. Papildomai akte nurodoma, kad atliekant nurodytus matavimus buvo naudoti matavimo prietaisai – 30 m metalinė matavimo ruletė Nr. (duomenys neskelbtini) (sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2019-11-23) ir teleskopinė liniuotė Nr. (duomenys neskelbtini) (sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2019-11-23). Apelianto vertinimu, akte nurodytų matavimo priemonių metrologinė patikra buvo pasibaigusi ir minėti matavimai buvo atlikti metrologinės patikros neturinčiomis matavimo priemonėmis. Nors Institucijos teigimu, akte yra padaryta klaida, jog, neva, iÅ¡ tikrųjų buvo naudojama teleskopinė liniuotė Nr. (duomenys neskelbtini), kurios metrologijos sertifikatas (patikra) galiojo iki 2021-10-11, kÄ patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Institucijos inspektorius V. Å ., kuris nurodė, jog matavimai buvo atlikti tik teleskopine liniuote, tačiau, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino tokius paaiÅ¡kinimus kaip pagrindžiančius masės matavimo rezultatų teisingumÄ , kadangi Institucijos pareigÅ«nai galėjo suklysti dėl realiai naudoto matavimo priemonės numerio, patikros galiojimo ir matavimo rezultatų. Institucija nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų apie tai, kad medienos matavimui buvo naudota kita, nei nurodyta akte, liniuotė, kuri turėjo bÅ«ti metrologiÅ¡kai patikrinta, o tik nurodė, kad akte nurodytas liniuotės numeris yra neteisingas, nes iÅ¡ tikrųjų buvo naudota liniuotė Nr. (duomenys neskelbtini). Nesant įrodymų apie tai, kad matavimui buvo panaudota metrologiÅ¡kai patikrinta liniuotė, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vadovautis iÅ¡ tokio matavimo rezultatų iÅ¡vestais skaičiavimais apie transporto priemonių junginio masę.

5.3 Apeliantas pažymi, jog Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos atliekant matavimus, kai nuo matavimo rezultatų priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis. Matavimo priemonės, patenkančios į techninių reglamentų taikymo sritį, teisinį metrologinį patvirtinimÄ sudaro matavimo priemonės atitikties įvertinimas, matavimo priemonės patikra (periodinė, neeilinė) ir kiti techniniuose reglamentuose nustatyti veiksmai (Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Fiziniai ir juridiniai asmenys, jų filialai, padaliniai, kurie patiekia ir tiekia rinkai, įrengia ir naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad bÅ«tų laiku atliktas Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas teisinis metrologinis patvirtinimas (Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 3 dalis). Apelianto vertinimu, atliekant matavimus, nuo kurių priklausė V. B. administracinė atsakomybė (bauda), buvo privaloma naudotis matavimo priemonėmis, kurioms yra atliktas teisinis metrologinis įvertinimas, patvirtinimas, patikra ir kiti techniniuose reglamentuose nustatyti veiksmai. PareigÄ užtikrinti, kad matavimo priemonė atitiktų patikros reikalavimus turi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie savo veikloje naudoja teisinio metrologinio reglamentavimo matavimo priemones, Å¡iuo atveju – Institucija.

5.4 Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Institucijos panaudotas medienos krovinio masės apskaičiavimo metodas yra labai netikslus, neorientuotas į transporto priemonės masės skaičiavimÄ , kuomet kiekviena papildoma tona ženkliai nulemia veikos kvalifikavimÄ ir nuobaudos griežtumÄ . Be to, minėtos taisyklės akivaizdžiai reikalauja specialių žinių – numato daugybę koeficientų, formulių, susijusių su medienos drėgnumu, asortimentu, glaudumu (tarpais tarp rastų), drÅ«tgalio ir laibgalio skersmens skirtumu, žievės storiu, rietuvės pobÅ«džiu ir t.t., o apklaustas teisme inspektorius V. Å . nurodė, kad jis nėra baigęs atitinkamų apmokymų, susijusių su medienos masės apskaičiavimu. Taigi, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Institucija galėjo klaidingai apskaičiuoti V. B. vairuotos transporto priemonės masę, todėl nepagrįstai patraukė V. B. administracinėn atsakomybėn.

6. Atsiliepimu Lietuvos transporto saugos administracijos Administracinių nusižengimų teisenos skyrius praÅ¡o V. B. atstovo advokato D. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. birželio 2 d. nutarties atmesti ir palikti Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistÄ .

6.1. Atsiliepime dėl Institucijos pareigÅ«nų nurodymo nevykdymo nurodoma, kad pirmosios Instancijos teismo posėdžio metu buvo vertinama visuma faktinių aplinkybių, o bÅ«tent, kad iki patikrinimo vietos vairuotojas vairavo; kad Institucijos ir policijos pareigÅ«nams kelis kart siÅ«lant, vairuotojas atsisakė ir nesutiko, kad bÅ«tų iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba bei pats jos nepageidavo; kad neilgai trukus po patikrinimo transporto priemonių junginio jau nebebuvo toje vietoje, kurioje vyko patikrinimas, bei tai, kad teismui ar posėdžių metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, apie patikrinimo dienÄ buvusiÄ sveikatos bÅ«klę, kuri bÅ«tų buvusi tokia, jog vairuotojas nebegalėtų vairuoti, vykdyti teisėtų Institucijos pareigÅ«nų reikalavimų. Taigi, Institucijos vertinimu, tai pagrįstai laikyta kaip gynybinė taktika, siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.

6.2. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai ir detaliai nurodė, kokiame teisės akte įtvirtinta Institucijos pareigÅ«nų teisė pasverti transporto priemonę, nurodyti sekti paskui specialiÄ jÄ transporto priemonę iki patikrinimo vietos ir kodėl vairuotojas privalėjo jį vykdyti. Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti Valstybinės kelių transporto priežiÅ«ros ir kelių transporto kontrolės įgaliojimai. Nagrinėjamu atveju V. B. nevykdė Institucijos pareigÅ«nų nurodymo važiuoti paskui specialiÄ jÄ transporto priemonę iki patikrinimo vietos ir pasverti transporto priemonių junginį užvažiuojant ant transporto priemonių svarstyklių, kad jo vairuojamas transporto priemonių junginys galėtų bÅ«ti pasvertas.

6.3. Atsiliepime nurodoma, kad V. B. vairuojamo transporto priemonių junginio masė buvo apskaičiuojama iÅ¡matavus ir apskaičiavus bÅ«tent dėl to, kad pats V. B. atsisakė važiuoti į svėrimui tinkamÄ aikÅ¡telę ir pasverti transporto priemonių junginį įprasta tvarka. Dėl atliekamų matavimų jokių pastabų pareigÅ«nams įvykio vietoje nepateikė, neįrašė bei atsisakė pasiraÅ¡yti ant svorio nustatymo akto. PareiÅ¡kėjo skunde nurodomos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-10 įsakymu Nr. 631 „Dėl apvaliosios medienos bei nenukirsto miÅ¡ko matavimo ir tÅ«rio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ taisyklės reglamentuoja apvaliosios medienos ir nenukirsto miÅ¡ko matavimo ir tÅ«rio nustatymo tvarkÄ , o ne transporto priemonių junginių matavimo procedÅ«ra, todėl nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pareigÅ«nai patys, savo nuožiÅ«ra, turėjo teisę ir galėjo pasirinkti tinkamiausius rietuvėse vežto krovinio (medienos) matmenų bei glaudumo koeficiento nustatymo bÅ«dus, pamatuoti medienos drėgnumÄ , kuriais remiantis ir buvo apskaičiuota transporto priemonių junginio bendra masė. Matavimai atlikti galiojančiÄ metrologinę patikrÄ turinčia teleskopine liniuote (patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir matavimo rezultatai gauti pamatavus kiekvienoje rietuvėje esančios medienos aukÅ¡tį keliose vietose iÅ¡vedant aritmetinį vidurkį, ilgį ir plotį, pritaikius paklaidÄ , iÅ¡matavus medienos drėgnumÄ drėgnomačiu (sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) bei įvertinus tai, kad vežama miÅ¡ri mediena, pasirenkant lengviausios vežamos medienos rūšį masės nustatymui.

6.4. Atsiliepime nurodoma, kad Institucijos pareigÅ«nų naudojamos matavimo priemonės yra metrologiÅ¡kai patikrintos ir turinčios tai patvirtinančius sertifikatus. Institucijos tarnybiniuose automobiliuose yra visos bÅ«tinos priemonės ir įranga bÅ«tina vykdyti kelių transporto kontrolę. Teismo posėdžių metu svorio nustatymo akte (duomenys neskelbtini) nustatytos žmogiÅ¡kosios klaidos buvo iÅ¡siaiÅ¡kintos, o visi galimi neaiÅ¡kumai iÅ¡spręsti. Pirmosios instancijos teismui pateiktas naudotos teleskopinės liniuotės ir drėgnomačio sertifikatai, matavimo foto nuotraukos, o jų naudojimÄ paliudijo patikrinimÄ atlikę Institucijos pareigÅ«nai, todėl apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad Institucijos pareigÅ«nai galėjo suklysti dėl patikros galiojimo, rezultatų ar klaidų skaičius yra akivaizdžiai per didelis, kad bÅ«tų galima patikėti skaičiavimų teisingumu yra nepagrįstas ir deklaratyvus, nes skaičiavimai atlikti tinkamomis, metrologiÅ¡kai patikrintomis ir patvirtintomis priemonėmis, skaičiavimai atlikti teisingai, aiÅ¡kiai ir tinkamai, matavimo procesas užfiksuotas foto nuotraukose.

6.5. Institucijos vertinimu, visos anksčiau paminėtos faktinės aplinkybės, kurios buvo įvertintos ir nurodytos pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, įrodo, kad V. B. nevykdė teisėtų Institucijos reikalavimų, dėl ko Institucijos pareigÅ«nams teko iÅ¡matuoti ir apskaičiuoti transporto priemonių junginio su kroviniu bendrÄ jÄ masę, o matavimo procesas detaliai fiksuotas, darant foto nuotraukas, kuriose užfiksuoti visi matavimo rezultatai. Konstatuota, kad vairuotojas vairavo sunkiasvorę transporto priemonę, neturėdamas leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais, nes virÅ¡yta leidimu leistina galima maksimali 48 t bendroji masė, todėl V. B. pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį ir 505 straipsnio 1 dalį.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

8. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija pažeidimų, numatytų ANK 451 straipsnio 6 dalyje, 451 straipsnio 2 dalyje ir 452 straipsnio 3 dalyje, tačiau nesutinka su pažeidimais, numatytais ANK 459 straipsnio 6 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje. Esminiai apeliacinio skundo argumentai sietini su apelianto vertinimu, jog Institucijos nurodymas buvo neteisėtas, neaiÅ¡ku kokiame teisės akte jis įtvirtintinas ir ar dėl Å¡ių priežasčių V. B. iÅ¡ties privalėjo jį įvykdyti bei tai, kad Institucijos atstovai neteisingai nustatė, kad V. B. vairavo transporto priemonę, kurios masė su kroviniu buvo 52,83 t. V. B. turėjo leidimÄ vairuoti transporto priemonę, kurios masė galėjo siekti 48 t, ir Institucija neįrodė, jog Å¡i riba buvo virÅ¡yta. Patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto skundo argumentais. Tai, kad V. B. atstovas advokatas D. S. pateiktame apeliaciniame skunde kitaip vertina susiklosčiusiÄ situacijÄ ir pateikia savitÄ teisinio reguliavimo interpretacijÄ , nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamÄ nutartį.

9. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d., apie 10.32 val., kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas ir patikrinimui sustabdytas apvaliÄ medienÄ vežantis sunkvežimis ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba ,,Jyki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo vairuotojas V. B..

10. ANK 505 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kliudymÄ Ä¯statymų įgaliotiems pareigÅ«nams įgyvendinti jų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, Å¡ių pareigÅ«nų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigÅ«nų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ (pareigÅ«nų neįleidimÄ Ä¯ tikrinamas teritorijas, patalpas (iÅ¡skyrus žmogaus bÅ«stÄ ) ar kitus objektus, nepateikimÄ pareigÅ«nams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimÄ , atsisakymÄ paaiÅ¡kinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimÄ , vengimÄ atvykti ir duoti paaiÅ¡kinimus ir kt.), iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 5051, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

11. Å iame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad transporto saugos administracijos pareigÅ«nai turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, nurodyti važiuoti paskui specialiÄ jÄ transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos, jas pasverti, tikrinti jų matmenis, apipavidalinimÄ , techninę bÅ«klę, privalomosios techninės apžiÅ«ros atlikimo periodiÅ¡kumÄ , ekipažo dokumentus, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų keleivių bilietus ir bagažo kvitus, važtaraščius.

Valstybinės kelių transporto priežiÅ«ros teisę turintys pareigÅ«nai, nustatę pažeidimus, turi teisę siųsti transporto priemonę į techninės apžiÅ«ros stotį ar tachografų dirbtuvę, uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentÄ , kol bus paÅ¡alinti pažeidimai, taip pat gauti iÅ¡ keleivių paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu ir (ar) žodžiu. IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto teisinio reglamentavimo, matyti, kad Lietuvos transporto saugos administracijos pareigÅ«nai turi teisę duoti nurodymÄ važiuoti paskui specialiÄ jÄ transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos, taip pat pasverti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones.

Vienas iÅ¡ transporto priemonės patikrinimo bÅ«dų yra jos svėrimas. Ir nors joks teisės aktas nereglamentuoja kaip pareigÅ«nai gali įgyvendinti jiems Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ teisę pasverti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, akivaizdu, kad transporto priemonių svėrimas atliekamas užvažiuojant ant svarstyklių. Todėl transporto priemonės patikrinimo vieta gali bÅ«ti laikoma ir vieta, kurioje transporto priemonė yra sveriama. Å iuo atveju transporto saugos administracijos pareigÅ«nai V.

B. nurodė važiuoti į transporto priemonės svėrimui tinkamÄ aikÅ¡telę ir pasverti transporto priemonių junginį ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Jyki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau V. B. Å¡io pareigÅ«nų teisėto nurodymo nevykdė, taip trukdydamas jiems įgyvendinti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ teisę patikrinti V. B. vairuojamos transporto priemonės svorį. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad V.

B. neneigia, nevykdęs reikalavimo važiuoti į vairuojamos transporto priemonės pasvėrimo vietÄ , jo teigimu, taip elgėsi dėl to, jog blogai jautėsi. Tačiau, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų šį V. B. pateiktÄ paaiÅ¡kinimÄ . Liudytojai V. Å ., R. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje aiÅ¡kiai nurodė, kad V. B. pats vairavo automobilį, stabdomas sustojo, pateikė praÅ¡omus dokumentus ir tik po to, kai jam buvo nurodyta važiuoti į transporto priemonės pasvėrimo vietÄ , jis to nedarė, motyvuodamas bloga savijauta, tačiau greitosios medicinos pagalbos atsisakė, nurodydamas, jog ji jam nereikalinga.

Liudytojas V. Š. pažymėjo, jog ne tik jiems, bet ir vėliau atvykusiems policijos pareigūnams V. B. nurodė, kad greitosios medicinos pagalbos jam nereikia. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. B. pozicija, jog Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnų reikalavimo jis nevykdė dėl blogos savijautos, laikytina gynybine taktika, kuria siekiama išvengti administracinės atsakomybės. Taigi V. B. nevykdžius Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnų teisėto nurodymo, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

12. ANK 459 straipsnio 6 dalis numato administracinę atsakomybę už važiavimÄ be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) virÅ¡ijant didžiausiÄ jÄ leidžiamÄ jÄ aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrovÄ daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiÄ jÄ leidžiamÄ jÄ masę daugiau kaip 8 tonomis.

13. Å iame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios nevirÅ¡ija įgyvendinant Europos SÄ jungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima Å¡io įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. gavus leidimÄ .

14. Byloje esančiame 2021 m. rugpjūčio 3 d. Vežamos apvalios medienos svorio nustatymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 18) nurodyta, kad tikrinamo krovininių transporto priemonių junginio vairuotojui atsisakius tikrinti svorį pasveriant, vežamos apvaliosios medienos matavimas ir tÅ«rio nustatymas bei svorio paskaičiavimas atliktas vadovaujantis teisės aktu, t. y. Apvaliosios medienos bei nenukirsto miÅ¡ko matavimo ir tÅ«rio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631. Nustatant V. B. vairuoto transporto priemonių junginio bendrÄ jÄ masę buvo vadovautasi Å¡ių taisyklių 3 punkto 3.2, 3.3 papunkčiais, 4 punkto 4.3, 4.3.2 papunkčiais bei taisyklių 1 priedo 6.1 ir 15 lentelėmis. Apvaliosios medienos matavimas atliktas naudojant teleskopinę liniuotę, taikytas grupinis matavimo metodas. IÅ¡ Å¡io akto matyti, kad bendroji transporto priemonės junginio masė buvo apskaičiuota susumavus transporto priemonės be krovinio, priekabos be krovinio ir vežtos medienos masių sumas. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad V. B. vairuoto transporto priemonės junginio bendroji masė 12,83 t virÅ¡ija leistinÄ 40 t ribÄ . Taigi, buvo padarytas ANK 459 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas.

15. Apeliaciniu skundu nesutinkama su 2021 m. rugpjūčio 3 d. Vežamos apvalios medienos svorio nustatymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad buvo neteisingai apskaičiuota gabentos medienos masė ir nebuvo įrodyta, kad V. B. vairavo transporto priemonę, kurios masė su kroviniu buvo 52,83 t (t .y. V. B. vairuotos transporto priemonės masė 12,83 t. virÅ¡ijo leistinÄ ribÄ ). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, suraÅ¡ant Vežamos apvalios medienos svorio nustatymo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), matavimo procesas detaliai fiksuotas, darant fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti visi matavimo rezultatai (b. t. 1, b. l. 21-45).

Nors apeliantas pagrįstai pažymėjo, jog Vežamos apvalios medienos svorio nustatymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad atliekant matavimus, naudota teleskopinė liniuotė Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) galioja iki 2019 m. lapkričio 23 d., tačiau pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas minėtÄ aktÄ surašęs ir matavimus atlikęs Lietuvos transporto saugos administracijos Transporto veiklos priežiÅ«ros departamento Vilniaus skyriaus vyriausiasis inspektorius V.

Å . paaiÅ¡kino, kad Vežamos apvalios medienos svorio nustatymo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) rašė pagal Å¡ablonÄ , todėl padarė techninę klaidÄ â€“ akte nepakeitė teleskopinės liniuotės numerio, jos patikros sertifikavo numerio ir jo galiojimo datos. Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti Å¡io liudytojo parodymų patikimumu, todėl netikėti ir nesivadovauti jo parodymais aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Be to, skundo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Institucija pateikė teleskopinės liniuotės Nr. (duomenys neskelbtini), naudotos atliekant V.

B. vairuotos transporto priemonės svorio patikrinimÄ , patikros sertifikatÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio matyti, kad sertifikatas galiojo iki 2021 m. spalio 11 d., taip pat pateikė papildomus duomenis, patvirtinančius, kaip buvo nustatyta V. B. vežtos medienos drėgmė, pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti medienos drėgmės matavimo rezultatai, taip pat pateiktas medienos drėgmės matuoklio Nr. (duomenys neskelbtini) patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojantis iki 2022 m. gruodžio 17 d.).

Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo abejoti atliktų matavimų patikimumu ir jais nesivadovauti. Tai, kad šiuo atveju 2021 m. rugpjūčio 3 d. Vežamos apvalios medienos svorio nustatymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padarytos tam tikros techninės klaidos, įvertinus šių klaidų pobūdį, nepaneigia išvados, jog matavimai buvo atlikti tinkamai ir gauti rezultatai laikytini teisingais.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Institucijos pareigÅ«nai, atlikdami transporto priemonių ir krovinio masės apskaičiavimÄ , vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintomis Apvaliosios medienos bei nenukirsto miÅ¡ko matavimo ir tÅ«rio nustatymo taisyklėmis, tai yra, teisės aktu, kuris nėra skirtas administracinės atsakomybės už naudojimosi keliais ir transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimus nustatymui. Vis tik, aukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, nors minėtos taisyklės nagrinėjamu atveju nebuvo privalomos Lietuvos transporto saugos administracijos pareigÅ«nams, tai nereiÅ¡kia, kad jie, įvertinę V. B. vežamo krovinio pobÅ«dį, apskaičiuodami V. B. vairuotos transporto priemonės masę negalėjo vadovautis Å¡iose taisyklėse įtvirtintomis nuostatomis. Pažymėtina, kad tokiu bÅ«du V. B. vairuojamo transporto priemonių junginio masė buvo apskaičiuojama bÅ«tent dėl to, kad pats V. B. nepateikė transporto priemonės pasvėrimui. Todėl pareigÅ«nai patys, savo nuožiÅ«ra, turėjo teisę pasirinkti tinkamiausius vežto krovinio svorio nustatymo bÅ«dus, kuriais remiantis ir buvo apskaičiuota bendra vairuotos transporto priemonės junginio masė.

17. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes aukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei V. B. atstovo advokato D. S. skundo argumentus, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo.

18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

V. B. atstovo advokato D. S. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. birželio 2 d. nutartį nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė