2015-09-29 Nr. AB-18928-3-61-3-00229-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2029-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00229-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), kuriuo prašo priteisti 1 000 000 Eur žalos, patirtos dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad yra laikomas nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis Lukiškių TI-K. Pareiškėjas nuolat transportuojamas į Lukiškių TI-K, nuo 2006 m. nepasikeitė sąlygos. Kameros perpildytos, tekdavo būti 7,5 kv. m kameroje nuo 4 iki 8 asmenų. Skundžiamu laikotarpiu buvo pažeidžiamas teisės aktų nustatytas minimalaus vienam asmeniui tenkančio 3,6 kv. m. ploto reikalavimas, dėl to patyrė neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Kamerose nėra baldų, džiovyklų, radijo taško, galimybės operatyviai iškviesti pareigūnus naudojantis pavojaus mygtukais. Miegojimui skirti gultai įrengti nesaugiai. Naktį yra įjungiama naktinė lempa, dėl kurios negali užmigti. Tualetas iš esmės neatskirtas nuo likusios patalpos, todėl neužtikrinamas asmeninis privatumas. Naktį nuolat šviečia naktinė lempa. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, yra pripažįstama ir administracinių teismų praktikoje. Atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus reikalavimus, susiklosčiusią Lietuvos ir viršnacionalinių teismų praktiką, patyrė neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti iš Lietuvos valstybės.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu į skundą (b. l. 17–26) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas savo reikalavimo negrindžia konkrečiais įrodymais, nusiskundimai yra deklaratyvaus pobūdžio, kreipėsi į teismą praėjus ilgam laikui nuo jo nurodytų pažeidimų. Vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi prašė pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad tam tikri nepatogumai yra neatsiejama laisvės atėmimo bausmės pasekmė. Pareiškėjas buvo laikomas lygiomis sąlygomis su kitais nuteistaisiais, byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K su juo būtų sąmoningai elgtasi nežmoniškai.

Asmenims suėmimas, areštas ar laisvės atėmimas Lukiškių TI-K skiriamas pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo, teismo nutartį ar nuosprendį. Taip pat į Lukiškių TI-K asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija neturi įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, atvykstančių nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant suimtuosius ir bausmę atliekančius asmenis Lukiškių TI-K laikosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimų.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) buvo nustatyta, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pagal šio Įsakymo Nr. V-124 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 nuostatas, didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti suimtųjų, areštuotų ir nuteistųjų skaičius yra 954. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą.

Lukiškių TI-K stengiamasi sumažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarant galimybes pasivaikščioti, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus resursus, taip pat gavus lėšas iš valstybės biudžeto. Visos kameros yra aprūpinamos reikalingu inventoriumi, jų langai pritaikyti vėdinimui. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (Higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010)) reikalavimus.

Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą. Lukiškių TI-K kamerose pavojaus mygtukai yra įrengti, tačiau dažnai juos suniokoja kamerose laikomi suimtieji, nuteistieji. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, šiuo atveju atsakovo veiksmai buvo teisėti.

Civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu nustatomas žalos padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju nėra būtinų CK nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu (b. l. 118–122) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė V. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nurodė, jog atsakovas atsiliepimu pateikė prašymą pareiškėjo skundui taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Teismas vadovavosi CK 1.124 straipsnio, 1.125 straipsnio 8 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis nuo 2006 m. balandžio 20 d., skundą teismui pareiškėjas pateikė 2015 m. sausio 8 d. Teismas taip pat vadovavosi CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostata. Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad byloje nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą daliai pareiškėjo reikalavimų. Todėl pareiškėjo skundui taikytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas trejų metų senaties terminas. Kadangi pareiškėjas kreipėsi į teismą 2015 m. sausio 8 d., pritaikius ieškinio senaties terminą, žala nepriteisiama, jeigu ji buvo patirta iki 2012 m. sausio 8 d.

Nuo šio momento pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 2012 m. vasario 2 d. – 2012 m. vasario 9 d., 2014 m. rugsėjo 25 d. – 2014 m. spalio 2 d. Šiuo laikotarpiu nustatytas minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas buvo pažeidžiamas 12 parų.

Teismas vadovavosi CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsnio 1 dalimi, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 straipsniu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas V. prieš Lietuvą, 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje P. prieš Graikiją).

Įsakymu Nr. V-124 nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Akivaizdžiai netinkamos kalinimo sąlygos yra vertinamos kaip objektyviai darančios neigiamą poveikį asmens psichinei būklei. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendime byloje S. prieš Lietuvą). Europos Žmogaus teisių teismas savo praktikoje ne kartą nustatė Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą panašiose bylose dėl nuteistiesiems ir suimtiesiems skiriamos minimalios asmeninės erdvės reikalavimo pažeidimo (žr. pvz., EŽTT 2007 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Ciorap prieš Moldovą, nr. 12066/02 19; Kalashnikov prieš Rusiją, nr. 47095/99 ir kt.). Pagal šio teismo praktiką, atsakovo atsakomybės nepašalina atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl suėmimo ir bausmių vykdymų vietų perpildymo bei tai, kad atsakovės atstovė neturi teisinio pagrindo atsisakyti priimti suimtuosius ir nuteistuosius. Valstybės ribotos finansinės galimybės užtikrinti tinkamas laisvės atėmimo ar suėmimo vykdymo sąlygas, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės (EŽTT 2005 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Kehayov prieš Bulgariją, nr. 41035/98; 2006 m. vasario 2 d. sprendimas byloje Iovchev prieš Bulgariją, nr. 41211/98).

Pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant nustatytą vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimą. Šis pažeidimas laikomas objektyviai darančiu neigiamą poveikį asmens psichinei būklei, todėl pareiškėjui priteistinas patirtos neturtinės žalos atlyginimas. Tačiau teismas pasisako, kad pareiškėjo prašoma priteisti pinginė kompensacija neproporcinga jo patirtai neturtinei žalai. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką panašiose bylose, už vieną mėnesį laikymo netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K priteistina 200–600 Lt, perskaičiuojant į eurus – 58–174 EUR žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-790/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1374/2013, 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1453/2013, 2014 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-140-14, 2014 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-315-14, 2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-379-14, 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-464-14, 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-516-14, 2014 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-275-14, 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartis administracinėje byloje A575-622/2014, ir kt.).

Be to, dalis pareiškėjo nusiskundimų yra nulemta nustatyto vienam asmeniui kameroje tenkančio minimalaus ploto reikalavimo pažeidimo ir nenagrinėtini kaip savarankiški. Dauguma aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia savo skundą, yra tikėtinos laisvės atėmimo bausmės pasekmės ir nesudaro atskiro pagrindo asmens teisės į orumą pažeidimo konstatavimui. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų didesnį sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto pažeidimo.

Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų buvęs laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje yra pateikti įrodymai, kad pareiškėjo nurodomu laikotarpiu, kamerose, kuriose jis buvo laikomas, Visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus ir pažeidimų nenustatė arba nustatė nežymius pažeidimus, kurie per nustatytus terminus buvo pašalinti, Lukiškių TI-K perka buitinių kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugas.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl netinkamų laikymo sąlygų yra pagrįsti ir reikalavimas priteisti neturtinę žalą tenkintinas. Tačiau, atsižvelgiant į išdėstyta, inter alia tai, kad teismų praktikoje panašiose bylose, už vieną mėnesį laikymo netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K priteisiamas 58–174 EUR neturtinės žalos atlyginimas, pareiškėjo nurodytas patirtos žalos įvertinimas pinigais (1 000 000 EUR) laikytas neproporcingu patirtai žalai, todėl pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu laikotarpiu (2012 m. sausio 8 d. – 2014 m. spalio 2 d.) pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant jo teisę į orumą, nesilaikant teisės aktuose nustatytų sąlygų, vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo 12 parų, todėl jam priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas, žalos dydį įvertinant 50 EUR (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str., 88 str. 1 d. 5 p.).

III. Pareiškėjas V. K. apeliaciniu skundu (b. l. 130) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad jam tekusio ploto įrodinėti nereikia, kadangi kalinių skaičius Lietuvoje viršija nustatytą ribą. Tvirtina, jog jam beveik 10 metų buvo atimama teisė pailsėti, turėti privatumą. Jam yra nuolat gadinama sveikata.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 136–138) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad Lukiškių TI-K, teikdama atsiliepimą, pateikė duomenis, iš kurių matyti skaičiai, jų plotai, taip pat jose buvusių asmenų skaičius. Šiuos duomenis negalima vertinti vienareikšmiškai, nes asmenų kamerose kaita labai didelė, dažni atvejai, kai per vieną dieną asmenų skaičius kinta keletą kartų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui padarytos jį laikant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturinės žalos, patirtos iki 2012 m. sausio 8 d., atlyginimo, t. y. pareikštą praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą, atmetė; dėl žalos, patirtos likusiu laikotarpiu, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas 12 parų buvo laikomas Lukiškių TI-K nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl vienam asmeniui kameroje tenkančio minimalaus ploto, nusprendė pareiškėjui priteisti 50 eurų neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo jo reikalavimą tenkinti pilnai.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju neturtinės žalos dydis nustatomas individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinus konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekiant teisingo kompensavimo, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Kaip nustato CK 1.126 straipsnio 2 dalis, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. K. skundą, kuriame prašė atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2006 m. iki skundo padavimo jį laikant netinkamomis sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, pateikė 2015 m. sausio 8 d. Bylos duomenimis, šiuo laikotarpiu į Lukiškių TI-K pareiškėjas pirmą kartą atvyko 2006 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintos higienos normos HN 76:199 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, priežiūra“, galiojusios iki 2010 m. balandžio 11 d., 6.15 punkte nurodyta, kad kamerų tipo patalpose laikomiems asmenims turi būti užtikrintas ne mažesnis kaip 5 kv. m plotas vienam žmogui. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusiu nuo 2010 m. gegužės 14 d., buvo nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Atsakovas aplinkybės, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui teko mažiau nei 5 kv. m, vėliau – 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neatitiko teisės normų reikalavimų, iš esmės neginčijo, tai patvirtinta ir byloje pateikti įrodymai, tačiau reikalavimui dėl žalos atlyginimo prašė taikyti ieškinio senatį (b. l. 17–26). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą tik 2015 m. sausio 8 d., atsakovas jo reikalavimui dėl žalos atlyginimo prašė taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškinęs ir taikęs ieškinio senaties institutą reglamentuojančias teisės normas, pagrįstai taikė ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, padarytai laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 20 d. iki 2012 m. sausio 8 d.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė ir ex officio. Teisės normose, reglamentuojančiuose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinimas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013). Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Įvertinusi administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Nustatyta, kad nuo 2012 m. sausio 8 d. iki 2015 m. sausio 8 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiais nuo 2012 m. vasario 2 d., kada atvyko, iki 2012 m. vasario 9 d., kada išvyko, ir nuo 2014 m. rugsėjo 25 d., kada vėl atvyko, iki 2014 m. spalio 2 d., kada išvyko (b. l. 21). Apie 11 parų pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis nei 3,6 kv. m, t. y. buvo mažesnis nei teisės aktais nustatytas.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija, EŽTK) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina vieną pagrindinių demokratinės valstybės vertybių, ji įtvirtina absoliutų kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimą, toks draudimas nepriklauso nuo aukos elgesio (žr., pvz., 2011 m. sausio 20 d. EŽTT sprendimą byloje Mandic ir Jovic prieš Slovėniją ir jame nurodytą teismo praktiką). EŽTT savo praktikoje taip pat nuolat pabrėžia, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Valašinas prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Įvertinusi nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų nesudarymas (tam tikro gyvenamojo ploto nesuteikimas) objektyviai galėjo lemti pareiškėjo nurodytus fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytą vienam asmeniui skiriamą plotą, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos neturtinės žalos dydžio, visų pirma pažymėtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva: teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Neturtinės žalos prigimtis apsprendžia ribotas galimybes jos dydį apskaičiuoti itin tiksliai, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį teismas nustato atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus, taip pat į kitus kriterijus, kuriuos teismas pripažįsta svarbiais. Vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, teismai atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtinta 800 Lt, 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 – 850 Lt, 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 – 1 000 Lt, o 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 – 1 035 Lt nuo 2014 m. spalio 1 d. ir 300 Eur nuo 2015 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga); pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu atsižvelgti ir į teismų analogiškose savo pobūdžiu bylose priteistų lėšų neturtinei žalai atlyginti dydžius (už kiekvieną praleistą dieną Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 3 iki 5 eurų (2015 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015)), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pažeidimo, su kuriuo siejamas prašomos priteisti neturtinės žalos atsiradimas, trukmę, tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K normų neatitinkančio ploto kamerose buvo laikomas atskirais laiko tarpais, pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą bei atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, kad nėra duomenų, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, daro išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o pirmosios instancijos teismo priteista 50 Eur suma laikytina pagrįsta ir adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, padarytų jį laikant Lukiškių TI-K, pažymėtina, jog pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos dydį bei priežastinį ryšį tenka pareiškėjams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/13, 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-684/13). ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Kai konkrečioje byloje paaiškėja, jog nustatymui visų nagrinėjamai bylai svarbių aplinkybių ir visapusiškam, objektyviam jų ištyrimui turi būti pateikti į bylą papildomi įrodymai, teismas gali imtis procesinių veiksmų, kad į bylą būtų pateikti ginčui išspręsti reikalingi dokumentai (ABTĮ 57 str. 4 d., 68 str. 1 d., 80 str. 1 d., 81 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde tik lakoniškai nurodė kitus laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų, kaip teigiama, pažeidimus, tačiau nenurodė ir nepateikė jokių šiuos jo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo Lukiškių TI-K pateikti visus su pareiškėjo skundu susijusius įrodymus (b. l. 4), kuriuos įvertinęs, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodomu laikotarpiu kamerose, kuriose jis buvo laikomas Lukiškių TI-K, Visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu nenustatė pažeidimų ar nustatė nežymius pažeidimus, kurie per nustatytus terminus buvo pašalinti, todėl pareiškėjo teiginius apie neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 8 d. iki 2015 m. sausio 8 d. dėl baldų trūkumo kamerose, netinkamo gultų, sanitarinio mazgo, skalbinių džiovinimo, naktinio apšvietimo įrengimo, iškvietimo mygtuko nebuvimo, pagrįstai atmetė kaip neįrodytus.

Byloje nėra duomenų, kad nebūtų atitikę teisės aktais nustatytų reikalavimų: naktinis apšvietimas (pagal HN 76:2010 23 p., gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx); ventiliacija (pagal HN 76:2010 24 p., gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema), sanitarinis mazgas (pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-172, 14.5. p., sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga), sąlygos skalbti (pagal HN 76:2010 64 p., laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius), aliarminis iškvietimas ar radijas (pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-172, 14.4. p., kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas)), lovos tvirtinimas ir reikalingi baldai (pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-172, 14.6. -14.8. p., kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti).

Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodo, o byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu, kuriuo pareiškėjas teigia Lukiškių TI-K patyręs neturtinę žalą, jis būtų skundęsis laikymo sąlygomis, todėl taip pat nėra pagrindo manyti, kad dėl tam tikrų patogumų trūkumo jis objektyviai galėjo patirti neturtinę žalą. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat akcentuotina, kad EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01).

Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimas, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan