Legislator Case Law & Legislation
2017-03-27 Nr. AB-6784-3-64-3-02831-2015-8 AI generated

2017-03-27 Nr. AB-6784-3-64-3-02831-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2017-03-27 Nr. AB-6784-3-64-3-02831-2015-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Sprendimas

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. R. įmonės „Liturginiai rūbai“ skundą atsakovui Telšių rajono savivaldybės administracijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui I. K. dėl sprendimo panaikinimo ir perdavimo klausimą nagrinėti iš naujo Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui.

Legislator headnote

AI generated

2017-03-27 Nr. AB-6784-3-64-3-02831-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas I. R. įmonė „Liturginiai rūbai“ (toliau – ir įmonė „Liturginiai rūbai“) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus S. U. 2015 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. R7-1543 „Dėl skundo persiuntimo“ (toliau – ir sprendimas) ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-654-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02831-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. R. įmonės „Liturginiai rūbai“ skundą atsakovui Telšių rajono savivaldybės administracijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui I. K. dėl sprendimo panaikinimo ir perdavimo klausimą nagrinėti iš naujo Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. R. įmonė „Liturginiai rūbai“ (toliau – ir įmonė „Liturginiai rūbai“) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus S. U. 2015 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. R7-1543 „Dėl skundo persiuntimo“ (toliau – ir sprendimas) ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui.

Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. gegužės mėn. į įmonę „Liturginiai rūbai“ atvyko Telšių rajono savivaldybės Gadūnavo seniūnijos seniūnė I. K. ir paprašė išsiuvinėti Gadūnavo miestelio vėliavą. Aptarus reikalavimus, kuriuos pateikė seniūnė, suderinus darbų kainą, seniūnės paprašė sudaryti sutartų darbų atlikimo sutartį, tačiau seniūnė, nepateikdama jokių motyvų, atsisakė pasirašyti sutartį, patikinusi, kad viskas yra suderinta su Telšių rajono savivaldybės administracija, todėl jokių problemų dėl apmokėjimo už atliktą darbą neiškils.

Įmonė „Liturginiai rūbai“ pasiuvo vėliavą pagal pateiktą eskizą, kurią pristatė į Gadūnavo miestelio bažnyčią seniūnei I. K.. Paėmusi vėliavą seniūnė užtikrino, kad pirmadienį, t. y. 2015 m. birželio 15 d., atvyks į įmonę „Liturginiai rūbai“ ir atsiskaitys už atliktą darbą. 2015 m. birželio 14 d. Gadūnavo miestelyje vėliava buvo pašventinta bažnyčioje. Už vėliavos pagaminimą 2015 m. birželio 12 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra LIT Nr. 086. 2015 m. birželio 22 d. seniūnė atvežė išteptą vėliavą ir pareiškė, kad vėliava jai nepatinka ir pinigų ji nemokės. Pareiškėjas kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorių S. U., kaip tiesioginį Gadūnavo seniūnijos seniūnės vadovą, kad būtų įvertinti seniūnės I.

K. veiksmai. Administracijos direktorius nenagrinėjo pateikto skundo dėl Gadūnavo seniūnijos seniūnės I. K. veiksmų ir persiuntė skundą nagrinėti tai pačiai Gadūnavo seniūnijos seniūnei I. K., dėl kurios veiksmų ir buvo paduotas skundas. 2015 m. rugsėjo 3 d. buvo gautas Gadūnavo seniūnijos seniūnės I. K. 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas „Dėl Gadūnavo vėliavos ir skundo“ su protokolo išrašu, o sprendime nurodoma, kad atsisakoma sumokėti pinigus už ne pagal reikalavimus pasiūtą vėliavą. Pareiškėjo nuomone, skundas neturėjo būti perduotas nagrinėti Gadūnavo seniūnijos seniūnei, dėl kurios veiksmų buvo skundžiamasi.

Skundą privalėjo išnagrinėti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius, kuriam ir buvo adresuotas šis skundas. Įmonė „Liturginiai rūbai“ pažymėjo, kad Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami. Todėl Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius pažeidė imperatyvias Viešojo administravimo įstatymo normas, neteisėtai ir nepagrįstai perdavė skundą nagrinėti asmeniui, kurio veiksmai ir buvo skundžiami.

Pareiškėjo nuomone, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. R7-1543 „Dėl skundo persiuntimo“ yra nemotyvuotas, neteisėtas, turi būti panaikintas ir perduotas Administracijos direktoriui nagrinėti iš naujo.

Atsakovas Telšių rajono savivaldybės administracija padavė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Gadūnavo seniūnijos vietos bendruomenės taryba nėra nei Telšių rajono savivaldybės administracijos, nei Gadūnavo seniūnijos struktūrinis padalinys. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. R7-1543 „Dėl skundo persiuntimo“ yra be motyvų. Jame aiškiai nurodyta, kad Gadūnavo seniūnijos vietos bendruomenės tarybos posėdžio 2014 m. balandžio 11 d. protokole Nr. R5-10 pažymėta, jog sprendimą dėl Gadūnavo heraldikos sukūrimo priėmė vietos bendruomenės taryba. Minėta taryba taip pat įpareigojo I. K., šios tarybos narę, atlikti visus Gadūnavo heraldikos sukūrimo, įteisinimo ir įsigijimo darbus. Telšių rajono savivaldybės administracija nei Gadūnavo seniūnijai, kaip struktūriniam padaliniui, nei Gadūnavo seniūnijos vietos bendruomenės tarybai nebuvo pavedusi spręsti Gadūnavo heraldikos klausimų. Administracija nebuvo skyrusi ir lėšų vėliavos įsigijimui. Aplinkybė, kad Gadūnavo seniūnijos seniūnė yra ir Gadūnavo seniūnijos vietos bendruomenės tarybos narė, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ji tyrė savo pačios atliktus veiksmus. Atsakovo nuomone, Telšių rajono savivaldybės administracija šioje byloje negali būti pripažinta atsakovu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. K. padavė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad ji nebuvo sakiusi I. R., jog viskas dėl sutarties išsiuvinėti Gadūnavo miestelio vėliavą yra suderinta su Telšių rajono savivaldybės administracija ir dėl apmokėjimo problemų nekils. Telšių rajono savivaldybei neskyrus finansavimo vėliavos siuvimui, vietos bendruomenės tarybos posėdyje buvo svarstomas šis klausimas bei priimtas sprendimas ieškoti kitų finansavimo šaltinių ir įsigyti heraldinę vėliavą. Teigė, kad neatsisako apmokėti už vėliavos pagaminimą, bet mokėjimą atliks tik už kokybiškai pasiūtą gaminį.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjo I. R. įmonės „Liturginiai rūbai“ skundą tenkino – panaikino atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. R7-1543 „Dėl skundo persiuntimo“ ir įpareigojo atsakovą Telšių rajono savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo I. R. įmonės „Liturginiai rūbai“ 2015 m. liepos 21 d. skundą. Taip pat tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – priteisė iš atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos 28 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas vertino kaip nepagrįstą Telšių rajono savivaldybės administracijos argumentą, kad šioje byloje ji negali būti pripažinta atsakovu. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 48 straipsnio 2 dalį atsakovas yra institucija, kurios administracinis aktas skundžiamas. Todėl Telšių rajono savivaldybės administracija yra tinkamas atsakovas šio byloje. Teismas pažymėjo, kad Administracijos direktoriaus sprendime nepateikiama nuoroda į teisės aktų normas, kuriomis vadovaujantis, konstatuota, jog Telšių rajono savivaldybės administracija nėra įgaliota spręsti 2015 m. liepos 31 d. skunde išdėstytų reikalavimų. Taip pat sprendime nenurodomos priežastys, kodėl Administracija negali spręsti klausimo dėl apmokėjimo už pasiūtą vėliavą, nors vietos bendruomenės taryba priskirtina Gadūnavo seniūnijai, o ši priskirtina Telšių rajono savivaldybės administracijai. Ginčijamame sprendime nenurodomos ir priežastys, kodėl Administracija negali spręsti klausimo dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo dėl I. K., kaip seniūnės ir Gadūnavo seniūnijos vietos bendruomenės tarybos narės (pirmininkės), veiklos. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad ginčijamame sprendime nepateikiami argumentai ir teisinis pagrindas, kuriais vadovaujantis atsakovas priėjo išvadą, jog Telšių rajono savivaldybės administracija nėra įgaliota vertinti 2015 m. liepos 31 d. skunde išdėstytų reikalavimų. Todėl teismas konstatavo, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje keliamų administraciniam aktui privalomų reikalavimų. Teismas taip pat pažymėjo, kad Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalis draudžia persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami. Todėl Telšių rajono savivaldybės administracija, persiųsdama ginčijamu sprendimu pareiškėjo 2015 m. liepos 21 d. skundo dalį nagrinėti I. K., pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalį.

III. Atsakovas Telšių rajono savivaldybės administracija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad Gadūnavo seniūnijos vietos bendruomenės taryba nėra nei Telšių rajono savivaldybės administracijos, nei Gadūnavo seniūnijos struktūrinis padalinys. Administracija ir Gadūnavo seniūnija tik techniškai aptarnauja vietos bendruomenę, t. y. jos gyventojus, padėdama spręsti jiems aktualius klausimus. Gadūnavo seniūnijos vietos bendruomenės tarybos posėdžio 2014 m. balandžio 11 d. protokole Nr. R5-10 nurodyta, kad sprendimą dėl Gadūnavo heraldikos sukūrimo priėmė vietos bendruomenės taryba. Minėta taryba taip pat įpareigojo I. K., kuri yra jos narė, atlikti visus Gadūnavo heraldikos sukūrimo, įteisinimo ir įsigijimo darbus. Administracija nei Gadūnavo seniūnijai, kaip struktūriniam padaliniui, nei Gadūnavo seniūnijos vietos bendruomenės tarybai nebuvo pavedusi spręsti Gadūnavo heraldikos klausimų. Atsakovas nebuvo skyręs ir lėšų vėliavos įsigijimui. Aplinkybė, kad I. K., Gadūnavo seniūnijos seniūnė, yra ir Gadūnavo seniūnijos vietos bendruomenės tarybos narė, nesudaro pagrindo išvadai, kad ji tyrė savo pačios atliktus veiksmus. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pagrindinės šios bylos aplinkybės, t. y., kad Administracija nebuvo skyrusi I. K., kaip vietos bendruomenės pirmininkei, narei ar Gadūnavo seniūnijos seniūnei, lėšų dėl Gadūnavo heraldikos sukūrimo darbų atlikimo. Gadūnavo bendruomenė lėšas gavo iš rėmėjų. I. K. pas įmonės „Liturginiai rūbai” savininkę I. P. atvyko kaip privatus asmuo. Vėliavos užsakovu taip pat buvo I. K.. Todėl, atsakovo nuomone, Administracija neturi pagrindo nagrinėti tarp I. K. ir įmonės „Liturginiai rūbai“ kilusio ginčo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 31 d. sprendimo „Dėl skundo persiuntimo“ Nr. R7-1543 teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamą Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. R7-1543 panaikino nustatęs, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes jame nepateikiami argumentai ir juridinis sprendimo priėmimo pagrindas, taip pat kad dalis skundo Gadūnavo seniūnijos seniūnei buvo persiųsta pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, draudžiančią persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami.

Nustatyta, kad pareiškėjas I. R. įmonė „Liturginiai rūbai“ 2015 m. liepos 21 d. skundu kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas apmokėti už vėliavos išsiuvinėjimą pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą bei įvertinti seniūnės I. K. veiksmus, t. y. atlikti tarnybinį patikrinimą su tikslu nustatyti, ar Gadūnavo seniūnės veiksmais nebuvo padarytas tarnybinis nusižengimas (b. l. 7). Pareiškėjas paaiškino, kad Gadūnavo seniūnė I. K., paprašiusi išsiuvinėti Gadūnavo miestelio vėliavą, nepagrįstai atsisako sumokėti už suteiktas paslaugas.

Atsakydamas į pareiškėjo skundą Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius ginčijamame 2015 m. liepos 31 d. sprendime Nr. R7-1543 (b. l. 8) nurodė, kad Telšių rajono savivaldybės administracija nėra įgaliota jį spręsti, kadangi Gadūnavo seniūnijos vietos bendruomenės tarybos posėdžio 2014 m. balandžio 11 d. protokole Nr. R5-10 nurodyta, jog sprendimą dėl Gadūnavo heraldikos sukūrimo priėmė vietos bendruomenės taryba, kuri įpareigojo tarybos pirmininkę I. K. atlikti visus Gadūnavo heraldikos sukūrimo, įteisinimo bei įsigijimo darbus. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo skundas persiunčiamas Gadūnavo seniūnijos vietos bendruomenės tarybos pirmininkei I. K. vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 10 punktu.

Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl reikalavimo I. K. apmokėti sąskaitą už pareiškėjo suteiktas paslaugas – Gadūnavo miestelio vėliavos pasiuvimą.

Remiantis bylos duomenimis, I. K. eina Gadūnavo seniūnijos seniūnės pareigas, taip pat, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 18 d. įsakymu „Dėl Gadūnavo seniūnijos vietos bendruomenės tarybos“ Nr. A1-942 I. K. buvo patvirtinta Gadūnavo seniūnijos vietos bendruomenės tarybos pirmininke (b. l. 126).

Iš Gadūnavo seniūnijos vietos bendruomenės tarybos 2014 m. balandžio 11 d. posėdžio protokolo Nr. R5-10 matyti, kad apsvarsčius klausimą dėl Gadūnavo heraldikos sukūrimo darbų, buvo nutarta Gadūnavo heraldikos sukūrimo, įteisinimo ir įsigijimo darbais pavesti rūpintis I. K. (b. l. 21-22). Iš 2015 m. rugpjūčio 28 d. posėdžio protokolo Nr. R5-18 matyti, kad Gadūnavo seniūnijos vietos bendruomenės taryba nutarė rašyti raštą dėl atsisakymo mokėti pinigus už reikalavimų neatitinkančios vėliavos pasiuvimą (b. l. 25). Šio protokolo kopija kartu su Gadūnavo seniūnijos vietos bendruomenės narės I. K. surašytu 2015 m. rugpjūčio 28 d. raštu „Dėl Gadūnavo vėliavos ir skundo“, kuriuo atsisakoma sumokėti pinigus už ne pagal reikalavimus pasiūtą vėliavą, buvo išsiųsta įmonės „Liturginiai rūbai“ direktorei I. P. (b. l. 23-24). Kiti byloje esantys įmonei „Liturginiai rūbai“ adresuoti raštai taip pat pasirašyti I. K. ne kaip Gadūnavo seniūnijos seniūnės, bet kaip Gadūnavo seniūnijos vietos bendruomenės tarybos pirmininkės (b. l. 26, 30).

Taigi iš bylos duomenų matyti, kad sprendimą dėl Gadūnavo miestelio vėliavos pasiuvimo priėmė Gadūnavo seniūnijos vietos bendruomenės taryba, o ne Gadūnavo seniūnijos seniūnė ar Telšių rajono savivaldybės administracija. Į pareiškėją dėl vėliavos pasiuvimo I. K. kreipėsi ne vykdydama seniūnės funkcijas, o kaip Gadūnavo seniūnijos vietos bendruomenės tarybos pirmininkė, kuriai Gadūnavo seniūnijos Vietos bendruomenės taryba 2014 m. balandžio 11 d. vykusio posėdžio metu pavedė rūpintis Gadūnavo heraldikos sukūrimo, įteisinimo ir įsigijimo darbais. Šiuo atveju tarp pareiškėjo I. R. įmonė „Liturginiai rūbai“ ir Gadūnavo seniūnijos vietos bendruomenės susiklostė civiliniai teisiniai santykiai dėl suteiktos paslaugos – Gadūnavo miestelio vėliavos pasiuvimo.

Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius yra savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos). Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalyje nustatytos savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijos, Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 8 dalyje – savivaldybės administracijos funkcijos, tarp kurių nėra numatyta įgaliojimų šiems viešojo administravimo subjektams spręsti civilinio teisinio pobūdžio ginčų. Todėl Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius, gavęs pareiškėjo skundą dėl neapmokėtos sąskaitos Gadūnavo miestelio vėliavos pasiuvimą, pagrįstai jo nenagrinėjo iš esmės ir persiuntė skundą I. K., kuri, kaip nustatyta, susiklosčiusiuose civiliniuose santykiuose dalyvavo kaip Gadūnavo seniūnijos vietos bendruomenės atstovė.

Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 10 punkte taip pat nustatyta, kad asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. Jeigu institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje išsiunčia prašymą kompetentingai institucijai (pasilikdama prašymo kopiją) ir raštu praneša apie tai asmeniui, paaiškindama persiuntimo priežastis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius, nustatęs, jog pareiškėjo skundo reikalavimas dėl galimai neapmokėtos sąskaitos už pareiškėjo suteiktas paslaugas kyla iš sutartinių teisinių santykių, pagrįstai jo nenagrinėjo iš esmės. Kadangi pareiškėjas Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui apskundė ne I. K. veiksmus, kuriuos ji atliko eidama Gadūnavo seniūnijos seniūnės pareigas, o atliktus I. K. veikiant kaip vietos bendruomenės tarybos pirmininkei, todėl Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius ginčijamu 2015 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. R7-1543, vadovaudamasis minėtu Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 10 punktu, teisėtai ir pagrįstai persiuntė pareiškėjo skundą jame nurodytų civilinių teisinių santykių subjektui, t. y. Gadūnavo seniūnijos vietos bendruomenės tarybos pirmininkei I. K..

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. R7-1543, kuriame nurodyta, jog savivaldybės administracija nėra įgaliota spręsti pareiškėjo skunde išdėstytų klausimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovas netinkamai atsakė į pareiškėjo skundą ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kuriuo ginčijamą atsakovo 2015 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. R7-1543 panaikino. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo I. R. įmonės „Liturginiai rūbai“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė