2018-10-10 Nr. AB-18087-3-62-3-00642-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2642-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00642-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. (R. S.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 4–11), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 6 d. iki 2014 m. gegužės 27 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. balandžio 6 d. iki 2014 m. gegužės 27 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K, kur jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais nustatytas plotas, kamerose buvo tarakonų, nevalomi langai, nes dėl esamų grotų langų patiems išsivalyti neįmanoma. Pareiškėjas, pats būdamas nerūkantis, buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Kameroje buvo tik vienas langas, kuris buvo labai nedidelis, todėl natūralus vėdinimas neužtikrino gero kameros išvėdinimo, ventiliacija neveikė, buvo pelėsis, grybelis, drėgmė, dulkės, oro trūkumas, blogas apšvietimas, nuo dirbtinės šviesos pradėdavo skaudėti akis. Dėl drėgmės puvo čiužiniai, kamerose buvo blogas kvapas, rūdijo metalinės lovos. Visose kamerose tualetas buvo gyvenamojoje patalpoje, atskirtas sienele, kuri ne aukštesnė nei 1,35 m, ir naudojantis tualetu neužtikrinamas privatumas, todėl pareiškėjas patyrė gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus, jautėsi pažemintas kitų kalinčiųjų atžvilgiu.

3. Nurodė, kad turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, vedant nusiprausti tik 1 kartą per savaitę negalėjo jaustis pakankamai švarus. Žiemą buvo šalta, o vasarą per karšta. Maistas Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai teikiamas – nebuvo užtikrinamas maisto kiekis ir kokybė. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė emocinių ir psichologinių išgyvenimų, garbės ir orumo pažeminimą, kančią ir pasekmes jaučia iki šiol. Būdamas Lukiškių TI-K, kreipėsi psichologinės pagalbos. Nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), spręsdamas tokio pobūdžio bylas, netaiko senaties termino.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą (b. l. 17–27) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 1,92 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

5. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas vieną kartą jau kreipėsi į teismą su skundu dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 6 d. iki 2014 m. gegužės 27 d. (administracinė byla Nr.1-8518-764/2016). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundas atmestas. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką yra išduodamas į kameras. Taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui bei universalus valiklis, tinkantis indams plauti. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais.

Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dezinfa“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše, o dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos pareiškėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.

II. 6. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo R. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių TI-K prašymo dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo priteisimo netenkino.

7. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo dalyką – savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 str. 1 d. 7 ir 8 p.). Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas nustato nagrinėjamos bylos ribas bei pasirinktą gynybos būdą. Priimdamas sprendimą, teismas negali pakeisti pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ir peržengti nagrinėjamos bylos ribų.

8. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad jo laisvė Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 6 d. iki 2014 m. gegužės 27 d. buvo ribojama pažeidžiant galiojančiuose teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas. Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2014 m. kovo 6 d. atvyko į Lukiškių TI-K, o 2014 m. balandžio 2 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, 2014 m. gegužės 30 d. atvyko iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir atgal išvyko 2014 m. birželio 4 d. (b. l. 30). Lukiškių TI-K pateikti duomenys patvirtina, kad skunde nurodytu laikotarpiu (nuo 2014 m. balandžio 6 d. iki 2014 m. gegužės 27 d.), pareiškėjo Lukiškių TI-K nebuvo, todėl jo teisės negalėjo būti pažeistos. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam neturtinę žalą nėra, nes nenustatyta viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti – neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai. Skunde nurodytu laikotarpiu pareiškėjas buvo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, todėl Lukiškių TI-K negalėjo pažeisti jo teisių. Pareiškėjo skundas atmestas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

9. Teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad atsiliepimai į pareiškėjo skundą bei su ginču susijusi medžiaga teismui buvo pateikta elektroninių ryšių priemonėmis, todėl akcentavo, kad Lukiškių TI-K nepateikė teismui jokių kopijų, už kurias galėtų reikalauti atlyginti patirtas išlaidas.

10. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentai laikyti pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.

III. 11. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 76), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

12. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad Europos teisės aktai turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl nesutinka, kad nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas. Be to, pažymi, kad teismas nesilaikė Lietuvos vyriausiojo teismo praktikos (administracinės bylos Nr. A442-1346/2013; Nr. A858-977/2013; Nr. A525-197/2013; Nr. A563-442/2017) ir EŽTT praktikos (2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 6 d. iki 2014 m. gegužės 27 d. atlyginimo.

14. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo R. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad skunde nurodytu laikotarpiu (nuo 2014 m. balandžio 6 d. iki 2014 m. gegužės 27 d.) pareiškėjo Lukiškių TI-K nebuvo, todėl jo teisės negalėjo būti pažeistos.

15. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė pareiškėjas R. S. Apeliaciniame skunde nesutinka su teismo teiginiu, kad nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas.

16. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, jog pareiškėjas 2014 m. kovo 6 d. atvyko į Lukiškių TI-K, o 2014 m. balandžio 2 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, 2014 m. gegužės 30 d. atvyko iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir atgal išvyko 2014 m. birželio 4 d. (b. l. 30). Taigi akivaizdu, jog skunde nurodytu laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 6 d. iki 2014 m. gegužės 27 d. pareiškėjo Lukiškių TI-K nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog skunde nurodytu laikotarpiu pareiškėjas buvo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, todėl Lukiškių TI-K negalėjo pažeisti jo teisių.

17. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. S. (R. S.) apeliacinį atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė