2013-11-18 Nr. AB-8316-3-61-3-02970-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-1798/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02970-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (toliau – ir atsakovas) neturtinės žalos, kurią įvertino 50 000 Lt, atlyginimą.

Nurodė, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), todėl jam turi būti atlyginta patirta žala.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2011 m. vasario 20 d. iki 2012 m. gegužės 24 d. ir tuo metu nebuvo sudarytos normalios laikymo sąlygos: kameros plotas – 8 m2, skirta 2 asmenims, o joje pareiškėjas laikytas su dar 3 asmenimis, taigi, leistina ploto norma, nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir įsakymas Nr. V-124), vienam asmeniui, laikomam kameroje, turėjusi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto, viršyta 2 kartus. Be to, 8 m2 patalpoje be 4 asmenų turėjo tilpti dvi masyvios dviaukštės lovos, sanitarinis mazgas, tualetas, radiatorius, spintelė, sieninė spintelė, stalas su 2 kėdėmis, buitiniai reikmenys ir 4 asmenų daiktai. Akivaizdu, kad 23 val. per parą būnant tokioje kameroje, sąlygos yra nežmoniškos: praktiškai nėra vietos pasivaikščioti, net būti atsistojus galima tik pasikeičiant, kadangi visiems vietos nėra; žiemą trūkdavo oro dėl uždarytų langų, vasarą buvo neįtikėtinai karšta, trūkdavo oro naktimis. Pareiškėjui sutriko miegas, skaudėjo galvą, dėl perpildytos kameros dažnai kildavo konfliktai, pareiškėjas tapo uždaras ir irzlus. Lukiškių TI-K administracija į žodinius pareiškėjo skundus nereagavo.

Įrodinėdamas patirtą neturtinę žalą, pareiškėjas vadovavosi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK), jo 6.250, 6.271 straipsniais, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 5 straipsnio 3 dalimi, 44 straipsniu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 104 punktu. Nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką asmuo, kuris laikomas netinkamomis sąlygomis, automatiškai patiria neturtinę žalą, o šiuo atveju atsakovas neveikė taip, kaip privalėjo veikti, dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 11–16) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 16 d. ryte, 2011 m. rugsėjo 29 d. ryte, 2011 m. spalio 12 d. ryte, 2011 m. spalio 25 d. ryte, 2012 m. vasario 29 d. vakare, 2012 m. kovo 14 d. ryte, 2012 m. kovo 28 d. ryte, 2012 m. balandžio 24 d. ryte vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymą, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme (Suėmimo vykdymo įstatymo 8 str.). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, todėl Lukiškių TI-K administracija negali lemti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju, nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytąjį. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Be to, kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras), taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui, išduodama kameroms. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo, plauna bei dezinfekuoja iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis su jam išduotais valikliais. Be to, siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kasmet pratęsiama; sutarties vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, profilaktinius patikrinimus, prižiūri patalpas.

Lukiškių TI-K kameros remontuojamos pagal iš anksto sudarytą planą, atsižvelgiant į turimus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužydami langus, griaudami atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų, ir pan., todėl visiškai suremontuotas Lukiškių TI-K kameras neretai tenka remontuoti pakartotinai.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, reguliariai vėdinantys, prižiūrintys ir tvarkantys savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Rėmėsi CK 6.246 – 6.249, 6.271 straipsnių nuostatomis ir pažymėjo, jog, sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas/neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytos CK 6.271 straipsnyje įtvirtintos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 22 d. sprendimu (b. l. 39−48) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2011 m. vasario 21 d., išvyko į Kybartų pataisos namus 2012 m. gegužės 24 d. (kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelė (b. l. 17–18)). Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas atitinkamose kamerose (Lukiškių TI-K atsiliepimas (b. l. 11–16)). Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (dabar – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba (b. l. 28)) (vykdytojas) 2009 m. gruodžio 24 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (toliau – ir 2009 m. gruodžio 24 d. sutartis) (b. l. 19–22), pagal kurią, siekdamas išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir juos naikinti, vykdytojas įsipareigojo savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, o užsakovas – apmokėti už paminėtus darbus šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis (1 p.). 2009 m. gruodžio 24 d. sutartyje vykdytojas, be kita ko, įsipareigojo: atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones (4.1.1 p.), užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga užtikrinti jų naikinimą (4.1.2 p.); užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvų kenkėjų naikinimą jų veisimosi vietose per vieną darbo dieną (4.1.5 p.); atlikti einamuosius profilaktinius patikrinimus ir priežiūrą ne rečiau kaip 4 kartus per mėnesį (4.1.7 p.). 2009 m. gruodžio 24 d. sutartis, galiojusi iki 2010 m. gruodžio 31 d., 2010 m. lapkričio 30 d. buvo pratęsta 1 kalendoriniams metams (2010 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. 565-01-10 (b. l. 23)).

Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (dabar – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba (b. l. 28)) (vykdytojas) 2012 m. sausio 3 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (toliau – ir 2012 m. sausio 3 d. sutartis) (b. l. 24–27), pagal kurią, siekdamas išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir juos naikinti, vykdytojas įsipareigojo savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, o užsakovas – apmokėti už paminėtus darbus šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis (1 p.). 2012 m. sausio 3 d. sutartyje vykdytojas, be kita ko, įsipareigojo: ištirti kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones (4.1.1 p.), užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga juos naikinti (4.1.2 p.); užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai juos naikinti jų veisimosi vietose per vieną darbo dieną (4.1.5 p.).

Teismas rėmėsi CK 6.246 – 6.249, 6.250, 6.271 straipsnių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010; 2011 m. spalio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 ir kt.), teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006) ir konstatavo neteisėtų veiksmų faktą, nes A. K. nuo 2011 m. vasario 21 d. iki 2012 m. gegužės 24 d. būnant Lukiškių TI-K buvo pažeidžiami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatyti reikalavimai. Teismas įvertino ir tą aplinkybę, jog 2011 m. rugpjūčio 16 d. ryte, 2011 m. rugsėjo 29 d. ryte, 2011 m. spalio 12 d. ryte, 2011 m. spalio 25 d. ryte, 2012 m. vasario 29 d. vakare, 2012 m. kovo 14 d. ryte, 2012 m. kovo 28 d. ryte, 2012 m. balandžio 24 d. ryte vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, tačiau pabrėžė, kad vis tiek tomis dienomis tam tikrą laikotarpį buvo nesilaikoma įsakyme Nr. V-124 nustatytų reikalavimų. Pabrėžta, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Taip pat, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 pateiktu išaiškinimu, tuo, kad šioje administracinėje byloje skundas teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pateiktas 2012 m. lapkričio 20 d. (vokas (b. l. 8)), t. y. praėjus beveik 6 mėnesiams po to, kai pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K, byloje nepateikta įrodymų, jog pareiškėjas, kalėdamas Lukiškių TI-K, skundėsi dėl kalinimo sąlygų, byloje nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, kreipėsi į teismą praėjus pakankamai ilgam laikui po to, kai išvyko iš šios įstaigos, pagrįsdamas skundą abstrakčiais argumentais, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą CK 6.271 straipsnio pagrindu. Šioje administracinėje byloje nenustačius neturtinės žalos fakto, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas A. K. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 53−54), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal suformuotą Lietuvos teismų praktiką, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas asmuo, kurio teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, turi teisę kreiptis į teismą ne vėliau kaip per 3 metus. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus pakankamai laiko po to, kai išvyko iš šios įstaigos, pagrįstos abstrakčiais argumentais, nepagrįstos įstatymu, todėl tai yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalies pažeidimas, atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnio 1 dalį.

2. CPK 178 straipsnyje numatyta, jog įrodymų prasmė yra ta, kad ieškinio (pareiškimo ar skundo) aplinkybės turi būti pagrįstos faktinėmis bylos aplinkybėmis, tačiau yra aplinkybių, kurios nebūtinai turi būti paremtos įrodymais, ir žalos atsiradimo prasme yra akivaizdžios, todėl vidinis įsitikinimas formuojasi, remiantis realumo, protingumo kriterijais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytus žalos nustatymo kriterijus, t. y. tai, jog ilgą laiką būnant Lukiškių TI-K perpildytoje kameroje buvo patiriami nepatogumai, suvaržyta judėjimo laisvė, valgymo metu visiems kameroje esantiems asmenims neužteko vietos prie stalo, todėl kildavo konfliktų, kurie sukeldavo neigiamas emocijas, neužteko vietos pasikabinti drabužius, laisvų spintelių pasidėti asmeninius daiktus, patiriami nepatogumai tenkinant higienos poreikius (skalbiantis drabužius), trūkdavo oro. Be to, etapavimas į teismo posėdžius, įrodinėjant skundo aplinkybes, sukeldavo neigiamus padarinius, kadangi į posėdžius pareiškėjas buvo pristatomas surakintomis rankomis, o tai žemina asmens orumą. Patirti nepatogumai truko ilgą laiką ir buvo intensyvūs, dėl ko patirtos ilgalaikės dvasinės kančios. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad ir menkiausio laipsnio patirtos dvasinės kančios patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą ir konstatuojamas asmens teisių pažeidimas.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 60−63), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas bei argumentų, pateiktų atsiliepime į pareiškėjos skundą, grindžiamas šiais argumentais:

1. Lukiškių TI-K, teikdamas atsiliepimą į pareiškėjo skundą, pateikė duomenis, iš kurių matyti kamerų skaičiai, jų plotai, taip pat jose buvusių asmenų skaičius. Atkreiptinas dėmesys, kad šių duomenų dėl kameros ploto normos vienam asmeniui negalima vertinti vienareikšmiškai, kadangi asmenų kamerose kaita labai didelė, dažni atvejai, kai per vieną dieną asmenų skaičius (o kartu ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas) kameroje kinta keletą kartų. Dėl šių priežasčių negalima objektyviai nustatyti, koks konkretus kameros plotas teko pareiškėjui atitinkamą dieną. Esant dažnai asmenų skaičiaus kameroje kaitai, tam tikromis dienomis vienam asmeniui tekusį, galimai mažesnį kameros plotą nereikėtų vertinti kaip tęstinį ir intensyvų pažeidimą, dėl kurio pareiškėjas galėtų patirti neturtinę žalą.

2. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėj imą. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatorius ir areštinės kameroje nustatymo“ bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra – 954 asmenys. Pažymi, kad šis skaičius nuolat yra viršijamas ir gali siekti virš 1 000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos (pvz., šiuo metu jų yra 86) bei nuteistieji, kurie dirba ūkiniame skyriuje. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, ir, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, jie laikomi po vieną (tik labai retais atvejais jų pačių prašymu jie gali būti talpinami po du asmenis).

3. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie nagrinėjamo laikotarpio savo sveikatos būklę, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl teisės į nustatyto dydžio gyvenamojo ploto suteikimą kamerose neįgyvendinimo įtaką jo sveikatos būklei. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo neva patirtos neigiamos pasekmės, išgyvenimai turėtų negrįžtamą pobūdį, kad jų mastas būtų itin didelis ir pan., dėl ko galėtų atsirasti neturtinė žala. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po to, kai išvyko iš Lukiškių TI-K. Tai rodo tam tikrą pareiškėjo abejingumą savo pažeistoms neturtinėms teisėms, kadangi laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba tuo metu, kai buvo laikomas kamerose, pažeidžiant vienam žmogui tenkančio minimalaus kameros ploto reikalavimą, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti 50 000 Lt suma.

4. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais, kaip to reikalauja ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas. Abstraktūs teiginiai, kuriuose pažodžiui pakartotas CK pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas, negali būti pagrindas tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Todėl, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisimas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pabrėžia, kad kai kuriose bylose, remiantis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., bylas Nr. A525-2017/2012, Nr. A146-1527/2012, A556-73/2013), reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra atmetami, kadangi pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas turėtų buti atmestas kaip nepagrįstas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų suėmimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kuomet viršyta vienam kameroje laikomam asmeniui leistina ploto norma.

Atsakovas iš dalies sutinka su tuo, kad, skirstant atvykusius asmenis į kameras, kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytąjį, tačiau Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo neteisėtų veiksmų faktą, nes pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K, buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatyti reikalavimai, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Tačiau teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas skundą teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pateikė praėjus beveik 6 mėnesiams po to, kai jis išvyko iš Lukiškių TI-K, o byloje nepateikta įrodymų, jog, kalėdamas Lukiškių TI-K, skundėsi dėl kalinimo sąlygų, be to, skundą grindė abstrakčiais argumentais, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos (nenustatytas neturtinės žalos faktas).

Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. punktas numato, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

Atsakovo Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis (b. l. 11–16), pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2011 m. vasario 21 d., išvyko į Kybartų pataisos namus 2012 m. gegužės 24 d. (b. l. 17–18). Pareiškėjas minėtą laikotarpį Lukiškių TI-K buvo laikomas šiose kamerose:

– atvykęs 2011 m. vasario 21 d. patalpintas į kamerą Nr. 108, kurios plotas – 7,38 m2; vakare kameroje buvo 4 asmenys;

– 2011 m. vasario 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 336, kurios plotas – 7,63 m2 (kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys);

– 2011 m. vasario 23 d. – 2011 m. kovo 21 d. kameroje Nr. 336 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. kovo 22 d. kameroje Nr. 336 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. kovo 23 d. – 2011 m. kovo 28 d. kameroje Nr. 336 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. kovo 29 d. – 2011 m. kovo 30 d. kameroje Nr. 336 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2011 m. kovo 31 d. kameroje Nr. 336 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. balandžio 1 d. – 2011 m. balandžio 4 d. kameroje Nr. 336 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. balandžio 5 d. kameroje Nr. 336 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. balandžio 6 d. – 2011 m. balandžio 10 d. kameroje Nr. 336 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. balandžio 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 303, kurios plotas – 8,02 m2 kameroje ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. balandžio 12 d. – 2011 m. gegužės 22 d. kameroje Nr. 303 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. gegužės 23 d. kameroje Nr. 303 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2011 gegužės 24 d. – 2011 m. gegužės 29 d. kameroje Nr. 303 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. gegužės 30 d. kameroje Nr. 303 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;

– 2011 m. gegužės 31 d. – 2011 m. birželio 2 d. kameroje Nr. 303 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2011 m. birželio 3 d. – 2011 m. birželio 7 d. kameroje Nr. 303 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. birželio 8 d. kameroje Nr. 303 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. birželio 9 d. – 2011 m. birželio 19 d. kameroje Nr. 303 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. birželio 20 d. kameroje Nr. 303 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. birželio 21 d. kameroje Nr. 303 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2011 m. birželio 22 d. kameroje Nr. 303 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. birželio 23 d. – 2011 m. birželio 29 d. kameroje Nr. 303 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. birželio 30 d. kameroje Nr. 303 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. liepos 1 d. kameroje Nr. 303 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;

– 2011 m. liepos 2 d. – 2011 m. liepos 12 d. kameroje Nr. 303 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2011 m. liepos 13 d. – 2011 m. liepos 14 d. kameroje Nr. 303 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. liepos 15 d. kameroje Nr. 303 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;

– 2011 m. liepos 16 d. – 2011 m. rugpjūčio 15 d. kameroje Nr. 303 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2011 m. rugpjūčio 16 d. kameroje Nr. 303 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys;

– 2011 m. rugpjūčio 17 d. – 2011 m. rugpjūčio 28 d. kameroje Nr. 303 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2011 m. rugpjūčio 29 d. kameroje Nr. 303 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. rugpjūčio 30 d. – 2011 m. rugsėjo 13 d. kameroje Nr. 303 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. rugsėjo 14 d. kameroje Nr. 303 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys

– 2011 m. rugsėjo 15 d. – 2011 m. rugsėjo 18 d. kameroje Nr. 303 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys

– 2011 m. rugsėjo 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 325, kurios plotas – 7,64 m2; kameroje ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;

– 2011 m. rugsėjo 20 d. – 2011 m. rugsėjo 21 d. kameroje Nr. 325 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys

– 2011 m. rugsėjo 22 d. kameroje Nr. 325 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. rugsėjo 23 d. – 2011 m. rugsėjo 26 d. kameroje Nr. 325 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. rugsėjo 27 d. – 2011 m. rugsėjo 28 d. kameroje Nr. 325 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2011 m. rugsėjo 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 298, kurios plotas – 8,03 m2; kameroje ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. rugsėjo 30 d. – 2011 m. spalio 9 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. spalio 10 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. spalio 11 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2011 m. spalio 12 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. spalio 13 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. spalio 14 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. spalio 15 d. – 2011 m. spalio 18 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. spalio 19 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;

– 2011 m. spalio 20 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. spalio 21 d. – 2011 m. spalio 23 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. spalio 24 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;

– 2011 m. spalio 25 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. spalio 26 d. – 2011 m. lapkričio 2 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. lapkričio 3 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;

– 2011 m. lapkričio 4 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. lapkričio 5 d. – 2011 m. lapkričio 6 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. lapkričio 7 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;

– 2011 m. lapkričio 8 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. lapkričio 9 d. – 2011 m. lapkričio 15 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. lapkričio 16 d. – 2011 m. lapkričio 17 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2011 m. lapkričio 18 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. lapkričio 19 d. – 2011 m. lapkričio 27 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. lapkričio 28 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. lapkričio 29 d. – 2011 m. gruodžio 18 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. gruodžio 19 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2011 m. gruodžio 20 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. gruodžio 21 d. – 2011 m. gruodžio 22 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. gruodžio 23 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. gruodžio 24 d. – 2011 m. gruodžio 28 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. gruodžio 29 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;

– 2011 m. gruodžio 30 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. gruodžio 31 d. – 2012 m. sausio 23 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. sausio 24 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. sausio 25 d. – 2012 m. sausio 26 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. sausio 27 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. sausio 28 d. – 2012 m. vasario 5 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. vasario 6 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. vasario 7 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. vasario 8 d. – 2012 m. vasario 10 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. vasario 11 d. – 2012 m. vasario 12 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. vasario 13 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. vasario 14 d. – 2012 m. vasario 20 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. vasario 21 d. kameroje Nr. 298 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. vasario 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 313, kurios plotas – 7,79 m2; kameroje ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. vasario 23 d. kameroje Nr. 313 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. vasario 24 d. – 2012 m. vasario 28 d. kameroje Nr. 313 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. vasario 29 d. kameroje Nr. 313 ryte buvo 3, vakare – 2 asmenys;

– 2012 m. kovo 1 d. kameroje Nr. 313 ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. kovo 2 d. kameroje Nr. 313 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. kovo 3 d. – 2012 m. kovo 6 d. kameroje Nr. 313 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. kovo 7 d. – 2012 m. kovo 8 d. kameroje Nr. 313 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. kovo 9 d. kameroje Nr. 313 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. kovo 10 d. – 2012 m. kovo 12 d. kameroje Nr. 313 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. kovo 13 d. kameroje Nr. 313 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. kovo 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 322, kurios plotas – 7,77 m2; kameroje ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. kovo 15 d. kameroje Nr. 322 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. kovo 16 d. – 2012 m. kovo 20 d. kameroje Nr. 322 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. kovo 21 d. kameroje Nr. 322 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. kovo 22 d. kameroje Nr. 322 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. kovo 23 d. – 2012 m. kovo 27 d. kameroje Nr. 322 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. kovo 28 d. kameroje Nr. 322 ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. kovo 29 d. kameroje Nr. 322 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. kovo 30 d. – 2012 m. balandžio 11 d. kameroje Nr. 322 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. balandžio 12 d. kameroje Nr. 322 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. balandžio 13 d. kameroje Nr. 322 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. balandžio 14 d. – 2012 m. balandžio 22 d. kameroje Nr. 322 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. balandžio 23 d. kameroje Nr. 322 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. balandžio 24 d. kameroje Nr. 322 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. balandžio 25 d. kameroje Nr. 322 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. balandžio 26 d. kameroje Nr. 322 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. balandžio 27 d. – 2012 m. balandžio 29 d. kameroje Nr. 322 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. balandžio 30 d. kameroje Nr. 322 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. gegužės 1 d. – 2012 m. gegužės 7 d. kameroje Nr. 322 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. gegužės 8 d. kameroje Nr. 322 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. gegužės 9 d. – 2012 m. gegužės 14 d. kameroje Nr. 322 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. gegužės 15 d. – 2012 m. gegužės 16 d. kameroje Nr. 322 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. gegužės 17 d. kameroje Nr. 322 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. gegužės 18 d. – 2012 m. gegužės 21 d. kameroje Nr. 322 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. gegužės 22 d. kameroje Nr. 322 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. gegužės 23 d. kameroje Nr. 322 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. gegužės 24 d. išvyko į Kybartų pataisos namus.

Kaip matyti iš atsakovo pateiktų duomenų, pareiškėjas per visą buvimo Lukiškių TI-K laiką buvo laikomas septyniose kamerose, kurių plotas – 7,38 m2; 7,63 m2; 8,02 m2; 7,64 m2; 8,03 m2; 7,79 m2; 7,77 m2. Paprastai šiose kamerose buvo laikomi 3-4 asmenys. Tai reiškia, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje paprastai buvo mažesnis kaip 3,6 m2. Ir tik 2011 m. rugpjūčio 16 d. ryte, 2011 m. rugsėjo 29 d. ryte, 2011 m. spalio 12 d. ryte, 2011 m. spalio 25 d. ryte, 2012 m. vasario 29 d. vakare, 2012 m. kovo 1 d. ryte, 2012 m. kovo 14 d. ryte, 2012 m. kovo 28 d. ryte ir 2012 m. balandžio 24 d. ryte vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas atitiko ne mažesnio kaip 3,6 m2 ploto reikalavimą. Tai reiškia, jog per 1 metų 3 mėnesių ir 3 dienų laikotarpį, kurį pareiškėjas praleido Lukiškių TI-K, jis buvo kamerose, kurių plotas tik 9 dienas (jų dalis) atitiko vienam asmeniui tenkančio ne mažesnio kaip 3,6 m2 ploto reikalavimą. Visas kitas laikotarpis – neatitiko teisės aktų nustatyto minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto reikalavimo.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog iš esmės pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktais nustatytas kameros ploto minimumas, kadangi jis buvo laikomas kamerose, kur vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis nei 3,6 m2, tokiu būdu buvo pažeidžiami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatyti reikalavimai, o Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovo nurodyti argumentai, kad jis negali lemti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju, nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai, nagrinėjamoje byloje nėra reikšmingi, nes, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl Lukiškių TI-K administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos, t. y. nenustatytas neturtinės žalos faktas, o skundą pareiškėjas grindė abstrakčiais argumentais.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, ginčo laikotarpiu jis buvo suimtas, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas buvo neišvengiamas. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad kalinimo metu nuteistieji iš esmės nenustoja naudotis fundamentaliomis teisėmis ir laisvėmis, kurias užtikrina Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija). Priešingai, tam tikrais atvejais nuteistajam reikalinga papildoma apsauga dėl jo padėties pažeidžiamumo ir dėl to, kad valstybė dėl šio asmens prisiima atsakomybę. Šiame kontekste Konvencijos 3 straipsnis (niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas) nustato valstybės institucijoms pozityvią pareigą užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96; 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 47095/99; 2003 m. vasario 4 d. sprendimas byloje Van der Ven prieš Nyderlandų Karalystę, pareiškimo Nr. 50901/99; 2009 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Norbert Sikorski prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 17599/05, 131 paragrafas). Taigi, iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. kovo 27 d. sprendimą byloje Choukhovoï prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00, 31 paragrafas; 2007 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Benediktov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 106/02, 37 paragrafas).

EŽTT praktikoje ne kartą konstatuota, kad ypač mažas plotas ir gana ilgas kalinimo laikas yra savaime pagrindas pripažinti, kad kalinimo sąlygos yra žeminančios Konvencijos 3 straipsnio prasme (žr., pvz., 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje Karalevičius prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje Dorokhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01, 59 paragrafas). Pabrėžtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose pareiškėjams buvo skiriama mažiau nei 3 m2 asmeninės erdvės, yra pripažinęs, kad kamerų perpildymas buvo toks rimtas, kad šios aplinkybės konstatavimas savaime reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. liepos 16 d. sprendimą byloje Sulejmanovic prieš Italiją, pareiškimo Nr. 22635/03, 51 paragrafas; 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimą byloje Lind prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 25664/05, 59 paragrafas; 2007 m. birželio 21 d. sprendimą byloje Kantyrev prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 37213/02, 50-51 paragrafai; 2007 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Andrey Frolov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 205/02, 47-49 paragrafai; 2005 m. birželio 16 d. sprendimą byloje Labzov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 62208/00, 44 paragrafas; 2011 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Lautaru prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 13099/04, 99 paragrafas; 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje Dorokhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01, 58 paragrafas). Tokiu atveju nėra būtina nustatinėti kitų pareiškėjo skundo aspektų, susijusių su nepriimtinomis kalinimo sąlygomis.

Taigi, remiantis nurodyta EŽTT praktika ir atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 21 d. iki 2012 m. gegužės 24 d. Lukiškių TI-K buvo kalinamas iš viso septyniose kamerose, kurių plotas – 7,38 m2; 7,63 m2; 8,02 m2; 7,64 m2; 8,03 m2; 7,79 m2; 7,77 m2, paprastai šiose kamerose buvo laikomi 3-4 asmenys, vienam asmeniui šiose kamerose tenkantis minimalus plotas, nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124, buvo mažesnis kaip 3,6 m2 (t. y. sudarė 1,85 m2 – 2,67 m2), konstatuojama, jog pareiškėjas 1 metus 3 mėnesius ir 3 dienas Lukiškių TI-K buvo laikomas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis, nepaisant to, kad per šį laikotarpį 9 dienas (jų dalis) vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje atitiko ne mažesnio kaip 3,6 m2 ploto reikalavimą. Įvertinus tai, kad kameros plotas taip pat buvo užstatytas suimtųjų lovomis, jose įrengtas tualetas, kriauklė, pastatytas stalas, spintelės daiktams susidėti, iš tiesų suimtiesiems tenkantis plotas buvo itin mažas, suimtieji beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje jie galėtų judėti. Tokia padėtis savaime reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 12008/03; 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 18364/06).

Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog esant perpildytoms kameroms stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, sudaromos sąlygos palaikyti švarą ir tvarką kamerose bei pasitelkiami tretieji asmenys, siekiant, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, rodo, jog laisvės atėmimo vietos administracija palaipsniui, atsižvelgiant į finansinių galimybių ribas, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti visose kalinimo patalpose tinkamas gyvenimo sąlygas ir neturi tikslo specialiai žeminti bausmes atliekančių asmenų orumą ar nežmoniškai su jais elgtis. Tačiau tokio tikslo nebuvimas negali pašalinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo konstatavimo (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95, 74 paragrafas). Šiuo atveju ilgas kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią. Dar daugiau, toks perpildymas trukdė naudotis bet kokiu privatumu kasdieniniame gyvenime, kas savaime buvo labai traumuojanti patirtis.

Teisėjų kolegija pažymi, jog, remiantis EŽTT praktika, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis (pažeidžiant Konvencijos 3 str.), patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2010 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-122/2010; 2011 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-913/2011; 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2844/2012; 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013 ir kt.). Taigi, atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, šiuo atveju darytina išvada, jog pareiškėjo patirtos neturtinės žalos faktas, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra akivaizdus ir nustatytas, kadangi pareiškėjas patyrė papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą savo praktikoje yra konstatavęs, kad šio pobūdžio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principą, nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigą prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius (žr., pvz., 2011 m. sausio 11 d. sprendimą byloje Hacioglu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 2573/03), todėl pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42255/04, 37 paragrafas; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 33470/03, 82 paragrafas; 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje Pshenichnyy prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 30422/03, 35 paragrafas; 2006 m. birželio 1 d. sprendimą byloje Gridin prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 4171/04, 20 paragrafas).

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė papildomas aplinkybes dėl etapavimo į teismo posėdžius, kuriuose jis įrodinėjo skundo aplinkybes, surakintomis rankomis, žeminant jo orumą, kurių nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 136 str.). Visi reikalavimai ir juos pagrindžiantys argumentai turi būti nurodyti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 ir 7 p., 82 str. 6 ir 7 d., 130 str. 5 d., 138 str. 2 ir 3 d.). Pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo pagrindo, suformuluoto ir išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, bei išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks minėtų teisės normų aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso (ABTĮ 53 str. 3 d.) užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą, nes ji negalėtų būti tikra, kad kita šalis nepateiks jai procesinio siurprizo, pakeisdama savo skundo (prašymo) pagrindą, nurodydama naujas aplinkybes, ir tokiu būdu iš esmės paneigtų pirmosios instancijos teismo proceso prasmę. Dėl minėtų priežasčių, pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi argumentai dėl kalinimo sąlygų nenagrinėtini (ABTĮ 130 str. 5 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiškėjo skundas netenkintinas dėl to, kad skundą teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas pateikė praėjus beveik 6 mėnesiams po to, kai jis išvyko iš Lukiškių TI-K, o byloje nepateikta įrodymų, jog, kalėdamas Lukiškių TI-K, pareiškėjas skundėsi dėl kalinimo sąlygų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis numato, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pažymėtina, jog iš fakto, kad pareiškėjas dėl savo pažeistų teisių į teismą kreipėsi praėjus kuriam laikui (6 mėnesiams) neišplaukia (non sequitur), kad jis neturtinės žalos išvis nepatyrė. Priešingai – minėta aplinkybė (nuo patirtos žalos atsiradimo iki kreipimosi į teismą praėjęs laiko tarpas) gali būti pagrindas ieškinio senačiai taikyti. Tačiau šiuo atveju ieškinio senaties terminas pareiškėjo reikalavimui nebuvo pasibaigęs, atsakovas jo neprašė taikyti, o teismas savo iniciatyva to daryti ir negalėjo (CK 1.126 str. 2 d.). Aplinkybė, kad pareiškėjas dėl savo pažeistų teisių į teismą kreipėsi praėjus 6 mėnesiams po to, kai jis išvyko iš Lukiškių TI-K, o per visą buvimo Lukiškių TI-K laiką pareiškėjas nesikreipė į šios įstaigos administraciją su skundais dėl kalinimo sąlygų (nors pareiškėjas teigia, jog į žodinius jo skundus Lukiškių TI-K pareigūnai nekreipė dėmesio), nagrinėjamu atveju gali būti reikšminga nebent neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, tačiau ne šios žalos fakto nustatymui.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, pažymi, jog asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta. Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba (pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą 6 mėnesiams nuo tada, kai išvyko iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti 50 000 Lt suma. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ir atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos administracinių teismų praktiką bei administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir mastą (Lukiškių TI-K netinkamo kalinimo sąlygos (apgyvendinimas itin perpildytose kamerose)), šio pažeidimo trukmę (1 metai 3 mėnesiai ir 3 dienos), Lietuvos valstybės ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, vien pažeidimo pripažinimas pareiškėjui negalėtų būti pakankama satisfakcija. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms yra adekvati 3 000 Lt suma.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą.

Priteisti A. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas