ce10a5c1-d72e-47aa-bb2a-b41999cdd337 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-47-387/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00026-2012-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5; 1.1.4.5.2; 1.1.6.6; 1.2.17.6.1; 1.2.18.4; 1.2.22.1.1; 2.1.15.3.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorams Regimantui Žukauskui, Ruslanui Boiko, nuteistajam A.

M. ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui Blažiui, nuteistajam Č. T. ir jo gynėjai advokatei Violetai Bazienei, nuteistiesiems D. G., A. S. ir jų gynėjui advokatui Liutaurui LukoÅ¡iui, nuteistajam A. L. (A. L.) ir jo gynėjui advokatui Raimundui Lideikai, nuteistajam A. J. ir jo gynėjui advokatui Egidijui Losiui, nuteistosios A. S. gynėjui advokatui Dariui Stalioniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. M., Č. T., D.

G., A. S., A. L., A. J., A. S. gynėjo advokato Dariaus Stalionio apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo: A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam 3 389,40 eurų (90 MGL) dydžio baudÄ . A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam 3 766 eurų (100 MGL) dydžio baudÄ .

A. S. pripažinti kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 216 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam 1 883 eurų (50 MGL) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, A. S. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, paskiriant jam 4 707,50 eurų (125 MGL) dydžio baudÄ . A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam 2 636,20 eurų (70 MGL) dydžio baudÄ . A. S. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jai 3 012,80 eurų (80 MGL) dydžio baudÄ .

D. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 202 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam 1 883 eurų (50 MGL) dydžio baudÄ . Č. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 202 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam 1 883 eurų (50 MGL) dydžio baudÄ . A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 24 straipsnio 6 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam 1 129,80 eurų (30 MGL) dydžio baudÄ . A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam 15 parų areÅ¡tÄ .

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, A. M. paskirtos bausmės subendrintos visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du, paskiriant jam 15 parų areÅ¡tÄ ir 1 129,80 eurų (30 MGL) dydžio baudÄ . A. J., A. S., A. S., Č. T. paskirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, A. L. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Civilinių ieÅ¡kovų ieÅ¡kiniai tenkinti visiÅ¡kai, o G.

Ž. ieškinys tenkintas iš dalies. Solidariai iš kaltinamųjų A. L., A. S., A. J., A. S., V. G., S. V., A. M., D. G. ir Č. T. K. E. naudai priteista 65,74 Eur, A. J. naudai – 1 448 Eur, Š. J. naudai – 1 737,72 Eur, N. L. naudai – 424,69 Eur, R. M. naudai – 1 447 Eur, V. V. naudai – 5 601 Eur, G. Ž. naudai – 3 340,50 Eur. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis konfiskuota: iš D. G. 20 782,72 Eur, iš A. J. – 12 496,89 Eur, iš A. S. – 42 232,03 Eur, iš A.

L. – 12 258,11 Eur, iš A. M. – 702,54 Eur, iš Č. T. – 588,57 Eur, iš A. S. – 11 104,42 Eur, iš S. V. – 1 023,19 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti S. V. (S. V.) ir V. G., tačiau ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neskundžiama. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. A. L., A. S., A. S., A. J., V. G., S. V., buvo pripažinti kaltais dėl to, kad veikdami organizuota grupe, kartu su D. G. ir Č. T., veikusiais bendrininkų grupe, versliškai, o A.

S. ir stambiu mastu, ėmėsi finansinės veiklos neturėdami licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, o būtent: 1.1. A. L. laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 01 d. iki 2012 m. gegužės 15 d., A. S. laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 24 d. iki 2012 m. birželio 4 d., A. S. laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėnesio pabaigos iki 2012 m. birželio 4 d., A. J. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 12 d. iki 2012 m. birželio 4 d., V. G. laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki 2012 m. birželio 4 d., S. V. laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2012 m. birželio 4 d., veikdami organizuota grupe, kartu su bendrininku grupe veikusiais D.

G., kuris nusikalstamÄ veikÄ darė laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 17 d. iki 2012 m. gegužės 10 d. ir Č. T., kuris nusikalstamÄ veikÄ darė laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 11 d. iki 2012 m. birželio 4 d., bei A. A., D. B.-Ž., V. T., E. M., D. S., A. G., L. M., M. B., V. S., A. J., A. S., E. Å ., D. O., M. B., R. R., A. M., J. L., pažeisdami Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1 punktÄ (2009 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. XI-554 (įsigaliojo nuo 2009 m. gruodžio 28 d.) (Žin., 2009, Nr. 153-6892) redakcija), kad tik kredito įstaiga turi iÅ¡imtinę teisę priimti indėlius ir kitas grÄ Å¾intinas lėšas iÅ¡ neprofesionalių rinkos dalyvių ir Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 2 straipsnio 6 dalies 1 punktÄ (2009 m. gruodžio 10 d.

įstatymo Nr. XI-551 (nuo 2009 m. gruodžio 28 d.) (Žin., 2009, Nr. 153-6889) redakcija), kad licencinės finansinės paslaugos – tai indėlių ar kitų grÄ Å¾intinų lėšų priėmimas iÅ¡ neprofesionaliųjų rinkos dalyvių, neturėdami kredito įstaigos statuso ir Lietuvos banko nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo priėmė indėlius. Å ia veikla nuteistieji užsiėmė versliÅ¡kai, nes: 1.2. naudojo daug tinklalapių: www.2011-mmm.lt, www.i-mmm.eu, www.i-mmm.co.uk, www.mmm-2011.lt, www.mmm-2011.eu, www.e-mmm.lt, www.e-mmm.eu, www.i-mmm.lt, www.2011mmm.eu, www.2011mmm.lt, www.mmm-2011.eu, www.sergey-mavrodi.lt ir www.sergey-mavrodi.com ir nemokamų pokalbių ir susiraÅ¡inėjimų programoje „Skype“ sukurtų viešų grupių „info-mmm-2011“ ir „mmm-2011-lietuva“, kuriuose buvo pristatomos finansinės sistemos „MMM-2011“ veiklos taisyklės ir metodai; 1.3. sistema buvo paremta vadovų pozicijų ir jiems priskirtų užduočių pasiskirstymu bei tvirta hierarchine – „deÅ¡imttÅ«kstantininko“, „tÅ«kstantininkų“, „šimtininkų“ ir „deÅ¡imtininkų“ – valdymo struktÅ«ra bei vidine organizacija; 1.4. dėl užimamų sistemoje pareigų nuteistieji sprendė pagrindinius su sistemos veikla Lietuvoje susijusius klausimus: davė privalomus nurodymus kitiems sistemos vadovams ir dalyviams dėl finansinių srautų, investuojamų į sistemÄ â€žMMM-2011“ Lietuvoje panaudojimo, jų kontrolės, sistemos buhalterinės apskaitos vedimo tvarkos bei ataskaitų pateikimo, bendradarbiavimo tarp atskirų sistemos vadovų, rengė ir tobulino sistemos veiklos metodus ir naujų narių įtraukimo ir pinigų iÅ¡viliojimo bÅ«dus, reklamos panaudojimo galimybes, rengė nusikalstamos veikos maskavimosi, konspiracijos planus ir bÅ«dus; 1.5.

A. L. ir A. S. 2011 m. gruodžio mėnesį įsigytos ir nuo 2011 m. gruodžio 12 d. A. S. vadovaujamos UAB „Atumas“ pagalba per Lietuvos reklamos agentÅ«ras, masines visuomenės informavimo priemones (TV laidose, spaudiniuose), lankstinukuose, ant automobilių klijuojamuose reklaminiuose lipdukuose, lauko reklamos stenduose automagistralėje, Nacionalinio operos ir baleto teatro fasado dalyje įrengtuose ekranuose ir prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ Vilniuje, kino teatre „Forum Cinemas“ prieÅ¡ seansÄ , reklamavo finansinę sistemÄ â€žMMM-2011“, organizuotų seminarų, susirinkimų, konferencijų metu pristatė finansinės sistemos „MMM-2011“ veiklÄ ; 1.6.

A. L., A. S., A. S., A. J., V. G., S. V. į sistemÄ Ä¯traukė ne mažiau kaip 781 asmenį, iÅ¡ jų priėmė ne mažiau kaip 1 969 711,83 litų (o tai atitinka 611 390,84 eurų), 40 922,90eurų, 16 613,25 JAV dolerių, 22 490 GBP (Didžiosios Britanijos svarų) indėlių; 1.7. D. G. priėmė indėlius iÅ¡ ne mažiau kaip 84 jam priskirtų narių ir disponavo ne mažiau kaip 387 811,52 Lt ir 19 000 eurų (bendra suma eurais yra 131 317,98 eurų); Č. T. priėmė indėlius iÅ¡ ne mažiau kaip 39 jam priskirtų narių ir disponavo ne mažiau kaip 7 482 Lt (2 151,30 eurų). 1.8.

Å iÄ veiklÄ A. S. vykdė ir stambiu mastu, nes iÅ¡ Å¡ios veiklos gavo 33 658,06 eurus pajamų. 1.9. Å iuos veiksmus nuteistieji padarė padedant A. M., kuris laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2012 m. birželio 4 d., koordinavo ir plėtojo „MMM-2011“ sistemos rinkodarÄ ir komunikacijÄ , nes kÅ«rė ir įgyvendino reklaminę „MMM-2011“ koncepcijÄ : pirko ir užsakė reklamos paslaugas socialiniame tinkle „Facebook“, prižiÅ«rėjo ir tobulino domenų, internetinių tinklapių, kuriuose pristatoma finansinė sistema „MMM-2011“ (www.2011-mmm.lt, www.i-mmm.eu, www.i-mmm.co.uk, www.mmm-2011.lt, www.mmm-2011.eu, www.e-mmm.lt, www.e-mmm.eu, www.i-mmm.lt, www.2011mmm.eu, www.2011mmm.lt, www.mmm-2011.eu, www.sergey-mavrodi.lt ir www.sergey-mavrodi.com) veiklÄ , kartu su A.

L. kaip „MMM-2011“ atstovas pristatė ir reklamavo sistemos „MMM-2011“ veiklÄ televizijos „TV3“ programos „Akistata“ laidoje.

2. Be to, A. S. buvo pripažintas kaltu už tai, kad siekdamas įteisinti savo paties turtÄ , žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu bÅ«du, sudarė su tuo turtu sandorį, t. y. siekdamas įteisinti savo paties iÅ¡ neteisėtai vykdomos finansinės veiklos gautas pinigines lėšas, 2012 m. gegužės 3 d. sudarė automobilio „Toyota Land Cruiser“ pirkimo-pardavimo sutartį ir sumokėjo pardavėjui iÅ¡ nusikalstamos veikos gautus 35 000 litų (10 136,70 Eur) grynaisiais pinigais ir taip juos įteisino, o siekdamas nuslėpti save kaip faktinį transporto priemonės valdytojÄ , pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė, kad automobilio pirkėjas yra J. S..

3. A. M. taip pat buvo pripažintas kaltu už tai, kad neteisėtai disponavo savadarbiais šaudmenimis, t. y. jis, nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2012 m. birželio 04 d., 20.50 val., savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė 14 vienetų C kategorijos šaunamiesiems ginklams skirtų savadarbių šaudmenų, pagamintų perdirbant pramoninės gamybos 6 mm (.22) kalibro žiedinio įskėlimo „FLOBERT CB“ šovinius. II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai 4.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 202 straipsnio 1 dalį ir jį išteisinti; pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį dėl A. M. pripažinimo kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis. 4.1. Nuteistasis pažymi, kad jo kaip padėjėjo vaidmuo veikiant organizuota grupe nėra įrodytas.

Anot A. M., iÅ¡teisinus jį pagal BK 182 straipsnį dėl padėjimo įvykdyti šį nusikaltimÄ kitiems nuteistiesiems, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis versliÅ¡kai padėjo jiems verstis Å«kine, komercine, finansine veikla. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nustatydamas versliÅ¡kumo požymį, teismas akcentavo veiklos organizavimÄ ir valdymÄ , ilgÄ veiklos laikotarpį, hierarchinį sistemos veiklos principÄ , pinigų srautų paskirstymÄ ir kt., tačiau kaip Å¡ie duomenys sietini su A. M. dalyvavimu jam inkriminuotos veikos padaryme, teismas neatskleidė. 4.2.

Pasak nuteistojo, jis nebuvo ir niekada nesiekė tapti MMM-2011 hierarchinės sistemos dalimi. Jis tik norėjo pasinaudoti jos, kaip savitarpio pagalbos kasos, galimybėmis. A. M. teigimu, prokuroras nepateikė įrodymų apie nuteistojo dalyvavimÄ hierarchinėje sistemoje, taip pat įrodymų, patvirtinančių jo pagalbÄ kuriant ir įgyvendinant reklaminę MMM-2011 koncepcijÄ , perkant ir užsakant reklamos paslaugas, prižiÅ«rint ir tobulinant internetinių tinklapių duomenis, atliekant kitus nuosprendyje nurodytus veiksmus.

Apeliantas pažymi, kad teismas padarė netgi prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , konstatuodamas, kad Å¡iais klausimais rÅ«pinosi sistemos vadovai. Keli nuosprendyje paminėti atvejai – A. M. dalyvavimas susitikime su TV3 žurnaliste, kurio metu buvo kalbėta apie MMM-2011, ir jo dalyvavimas susirinkimuose, kuriuose galėjo dalyvauti visi norintys asmenys – negalėtų bÅ«ti pagrindu interpretuoti juos kaip padėjimÄ veikti organizuotai grupei. 4.3. Anot A. M., teismas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo tyčios buvimÄ , t. y. tai, kad jis suvokė, jog padeda kitiems asmenims daryti nusikalstamÄ veikÄ ir(ar) savo veiksmais sudaro sÄ lygas jiems taip veikti.

Nuteistasis akcentuoja, kad A. S., A. L., A. S. teisme paneigė, kad jis aktyviai dalyvavo MMM-2011 veikloje, o padėjimas tai aktyvÅ«s veiksmai. Esant Å¡ioms aplinkybėms, A. M. daro iÅ¡vadÄ , kad jo veiksmai neatitinka BK 24 straipsnio 6 dalies požymių. 4.4. Apeliantas nurodo, kad jis tik vienÄ kartÄ pasinaudojo MMM-2011 – įdėjo 4 500 Lt, o atsiėmė 1 800 Lt daugiau. Tokie jo veiksmai taip pat negali bÅ«ti pripažinti versliÅ¡ku vertimusi neteisėta Å«kine komercine veikla. Be to, anot A.

M., Mokesčių administratorius nepraneÅ¡imÄ apie vykdomÄ individualiÄ veiklÄ traktuoja ne kaip neteisėtÄ veikÄ , o kaip mokesčių mokėtojo duomenų registravimo tvarkos pažeidimÄ . Už tai buvo numatyta administracinė atsakomybė Administracinių teisės pažeidimų (Å¡iuo metu – Administracinių nusižengimų) kodekse (172 straipsnis). Tame pačiame įstatyme nustatyta atsakomybė ir už neteisėtÄ vertimÄ si komercine, Å«kine, finansine ir profesine veikla (173 straipsnis).

Esminė aplinkybė, atribojanti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės taikymÄ , yra versliÅ¡kas arba stambus vykdytos veikos mastas. Anot A. M., dėl to aiÅ¡kinant BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos požymių turinį, teismas turėjo detaliau atsižvelgti į Administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio jam inkriminuotos veikos padarymo metu, 173 straipsnį ir Å¡iÄ normÄ aiÅ¡kinančiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ , vadovaujantis kuria, pasak nuteistojo, jo veiksmai – vienkartinis indėlis ir gautos pajamos – negali bÅ«ti pripažinti versliÅ¡ku veikimu. 4.5.

A. M. pažymi, kad prisipažino kaltu ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl neteisėto Å¡audmenų laikymo, žada nekartoti padarytų klaidų. Anot A. M., jis yra teigiamai charakterizuojamas darbovietėje, anksčiau neteistas, kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, o tai sudaro pagrindÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Pasak nuteistojo, byloje pateikti laiduotojo – J. S. – duomenys atitinka ne tik formalias įstatymo nustatytas sÄ lygas, bet patvirtina, kad jis, turėdamas gyvenimiÅ¡kÄ ir darbo patirtį, autoritetÄ apeliantui, gali daryti pastarajam teigiamÄ Ä¯takÄ .

Apeliacinės instancijos teismui atsisakius taikyti A. M. BK 40 straipsnio nuostatas, nuteistasis praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ 15 parų areÅ¡to bausmę, nes jis jau kelis metus gyvena Didžiojoje Britanijoje, tad dėl jam paskirtos bausmės trukmės gali prarasti darbo vietÄ ir netekti pragyvenimo Å¡altinio.

5. Apeliaciniame skunde A. S. gynėjas advokatas D. Stalionis (toliau – gynėjas) praÅ¡o iÅ¡taisyti raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad iÅ¡ A. S. konfiskuojama mažesnė pinigų suma – 451,82 Eur, o ne 11 104,42 Eur, kaip kad nurodė apygardos teismas. Anot gynėjo, klaida įsivėlė dėl to, kad tokiÄ pinigų sumÄ savo baigiamojoje kalboje minėjo prokuroras, teigdamas, jog A. S. pajamos sudarė 12 667,15 Eur. Tačiau gynybai akcentavus, kad nuteistosios pajamos tesudarė 2 014,55 Eur ir bÅ«tent Å¡i suma yra nurodyta kaltinamajame akte, prokuroras sutiko suklydęs. Nepaisant to, skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ A. S. konfiskuota žymiai didesnė pinigų suma negu kad galėjo bÅ«ti konfiskuota jÄ pripažinus kalta.

6. Apeliaciniame skunde Č. T. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendį, o jam pradėtÄ baudžiamÄ jį procesÄ nutraukti; atmesti nuteistajam pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius; panaikinti Č. T. paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – 588,57 Eur konfiskavimÄ . Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad nuteistasis visgi yra kaltas, Č. T. praÅ¡o ženkliai sumažinti jam paskirta bausmę – 1 883 Eur baudÄ . 6.1. Nuteistasis nurodo nepripažįstantis savo kaltės, nes turėjo leidimÄ verstis individualia veikla, o apie tai, kad tokio leidimo neužtenka, nežinojo.

Pasak apelianto, tuo metu niekas neturėjo aiÅ¡kaus atsakymo dėl MMM-2011 veiklos teisėtumo. Valstybinė mokesčių inspekcija teikė tik rekomendacinio pobÅ«džio konsultacijas. Taigi, anot Č. T., teismas nusprendė, kad jis – pagyvenęs pensininkas – turėjo žinoti, jog jo veikla buvo neteisėta jau tuo metu, kai Å¡ito dar nežinojo diplomuoti teisininkai. Anot nuteistojo, kaltinimÄ palaikęs prokuroras tenurodė, kad apie veiklos neteisėtumÄ jis turėjo spręsti įvertinęs televizijos laidoje „Akistata” pateiktÄ informacijÄ ir pastebėti, kad buvo nuimti MMM-2011 reklaminiai skydai.

Niekaip kitaip jo tyčios buvimo – žinojimo, kad jis veikė neteisėtai – prokuroras nepagrindė. Pasak nuteistojo, verslo liudijimÄ jis pakeitė paklausęs S. (V. – teisėjų kolegijos pastaba) patarimo, kuris žinodamas apie mokesčių inspekcijos atliekamÄ patikrinimÄ , nurodė jam įsigyti verslo liudijimÄ , leidžiantį užsiimti kita piniginio tarpininkavimo veikla. 6.2. Apelianto teigimu, daugiau byloje nėra jokių jo kaltės įrodymų. Taip pat byloje neįrodyta, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe.

Č. T. nurodo, kad iÅ¡ visų nuteistųjų bendravo tik su S., jokiuose susirinkimuose ir (ar) pasitarimuose nedalyvaudavo. 6.3. Anot nuteistojo, nustatydamas jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) teismas nedetalizavo kuo pasireiÅ¡kė jo veiksmų reikÅ¡mingumas ir pavojingumas, o tiesiog deklaratyviai nurodė, kad jis veikė bendrininkų grupe. 6.4. Č. T. akcentuoja, kad dėl jo veiksmų nenukentėjo nė vienas asmuo. Jis rizikavo norėdamas prisidurti prie menkos pensijos ir pats prarado apie 1 500 Eur.

Anot apelianto, jis nuo pat proceso pradžios davė nuoseklius parodymus, sakė tiesÄ , yra charakterizuojamas teigiamai, pensininkas, senyvo amžiaus, jo sveikatos bÅ«klė sunki. Nuteistojo teigimu, atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, apygardos teismas turėjo paskirti jam Å¡velnesnę bausmę, kuri atitiktų teisingumo ir proporcingumo principus.

7. Apeliaciniame skunde A. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir paskirto turto konfiskavimo. 7.1. Nuteistasis nesutinka su jam priimtu nuosprendžiu, mano, kad pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir faktiÅ¡kai teisėtÄ , t. y. neuždraustÄ veiklÄ , pripažino nusikalstamÄ , be to visiÅ¡kai netinkamai taikė BK 216 straipsnį, o paskirdamas turto konfiskavimÄ netinkamai argumentavo konfiskuotino turto vertę. 7.2.

Apeliantas pabrėžia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmo teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl neteisėtos ūkinės komercinės veiklos vykdymo, todėl skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodoma jo pozicija, kuri yra perteikta iš atskiro teismo posėdžio protokolo. 7.3. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nuteistasis nurodo, kad situacija, kuomet dirbtinai kriminalizuojami asmens veiksmai traukiant jį atsakomybėn pagal BK 216 straipsnį, yra ydinga ir nepagrįsta.

Nuteistojo teigimu, nagrinėjamu atveju, kai paprastas automobilio pirkimas tapo “pinigų plovimu”, taip pat reikėtų kalbėti apie tokios situacijos buvimÄ . Pasak apelianto, pripažindamas jį kaltu pagal BK 216 straipsnį, apygardos teismas akcentavo, kad nuteistasis siekė nuslėpti faktinį automobilio valdytojÄ , automobilio pirkimo-pardavimo dokumentuose vietoj savęs nurodydamas savo motinÄ . A. S. teigimu, tokia teismo argumentacija yra nepakankama, nes visiÅ¡kai neįrodo jo siekio įteisinti neteisėtai gautus pinigus.

Pasak apelianto, automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra dažnai sudaromas sandoris, o pirkėjai dažnai įgyjamų automobilių savininkais nurodo savo Å¡eimos narius. 7.4. Anot nuteistojo, nuosprendyje yra vadovaujamasi specialisto iÅ¡vados duomenimis apie A. S. piniginių lėšų judėjimÄ , tačiau specialistas nenurodė esminės aplinkybės – ar tai pinigai gauti pardavus A. S. turėtus Mavrus. Apelianto teigimu, tai yra ypatingai svarbu, nes jis nesisavino kitų žmonių pinigų, o buvo toks pats MMM-2011 dalyvis kaip ir kiti, tad kaip ir kiti dalyviai privalėjo pirkti Mavrus.

A. S. nurodo, kad pinigai, kurie buvo paimti iÅ¡ jo sÄ skaitos, priklausė jam ir buvo gauti pardavus jo turėtus Mavrus. 7.5. Be to, apeliantas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje teismas padarė tik prielaidÄ , kad bÅ«tent iÅ¡ A. S. sÄ skaitos paimti pinigai, buvo panaudoti automobilio pirkimui. Anot nuteistojo, vadovaujantis tokiomis prielaidomis bet kokioje baudžiamojoje byloje, kurioje asmuo kaltinamas finansinio ar ekonominio nusikaltimo padarymu, jo turimi pinigai ir jų panaudojimas legalioje apyvartoje perkant namų apyvokos daiktus, automobilius, baldus ir kt., bÅ«tų BK 216 straipsnio objektas.

Anot A. S., toks teisinis vertinimas kritikuotinas, nes traukiant asmenį atsakomybėn pagal aptariamÄ straipsnį bÅ«tina įrodyti, kad jis siekė pinigus legalizuoti, t. y. nuslėpti jų tikrÄ jÄ kilmę ir parodyti, kad pinigai neva gauti iÅ¡ legalių Å¡altinių. 7.6. Nesutikdamas su jam apygardos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu – A. S. nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje apskritai nėra aiÅ¡kiai nustatytas ir identifikuotas jo pinigų srautas gautas iÅ¡ MMM-2011 veiklos.

Apeliantas pažymi, kad kiekvienas MMM-2011 dalyvis aiÅ¡kiai suprato Å¡ios sistemos veiklos principus ir itin didelę finansinę rizikÄ , todėl teiginiai apie apgaulę yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Tai skundžiamame nuosprendyje konstatavo ir apygardos teismas. 7.7. Nuteistojo teigimu, apygardos teismo iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla nėra ir nebuvo klasikinio sukčiavimo byla jau vien dėl to, kad nėra aiÅ¡ku kÄ laikyti nukentėjusiuoju. A. S. nurodo, kad didžioji dalis MMM-2011 dalyvių nesijaučia buvę apgauti ir nukentėję, tačiau kiti mano prieÅ¡ingai ir pareiÅ¡kė civilinius ieÅ¡kinius.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad MMM-2011 veikusi sistema buvo paremta dalyvių piniginėmis perlaidomis, kuomet vienų dalyvių pinigai po tam tikro laikotarpio ir atlikus virtualios valiutos Mavro pardavimo veiksmÄ , buvo pervedami kitiems sistemos dalyviams. Taigi, anot A. S., vieni MMM-2011 dalyviai itin iÅ¡lošė, o kiti atvirkščiai – pralošė, tad jeigu taikomas turto konfiskavimo institutas Å¡ioje byloje, iÅ¡ esmės prarandamas galimas situacijos grÄ Å¾inimas į pradinę padėtį. 7.8. Pasak nuteistojo, jis kaip ir kiti MMM-2011 dalyviai gaudavo Mavro kaip savotiÅ¡kus bonusus, o taip pat ir investuodamas savo nuosavas lėšas.

Taigi kategoriÅ¡kai teigti, kad jis nusikalstamu bÅ«du, t. y. vykdydamas BK 202 straipsnyje nustatytÄ veiklÄ , gavo sau konkrečios naudos, bÅ«tų neteisinga. Å iuo atveju visi dalyviai, kurie buvo gavę naudos iÅ¡ MMM-2011 sistemos, niekuo nesiskyrė nuo A. S., tačiau konfiskuojamas tik pastarojo turtas, o kitų asmenų pinigai, o tiksliau konkreti piniginė nauda nėra konfiskuojama, todėl neaiÅ¡ku kodėl skundžiamu nuosprendžiu privilegijuojami kai kurie asmenys, o kitiems taikomas turto konfiskavimas. 7.9.

Anot A. S., pirmos instancijos teismas tik iÅ¡ dalies ir visiÅ¡kai neiÅ¡samiai aptarė nuteistojo piniginius srautus, gautus iÅ¡ MMM-2011 veiklos. Pasak nuteistojo, yra faktiÅ¡kai reikÅ¡mingų nesutapimų tarp specialisto iÅ¡vadoje nurodytų sumų ir iÅ¡ nuteistojo konfiskuotinų pinigų. 7.10. A. S. pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje visiÅ¡kai nėra nagrinėta jo pateikta informacija apie “Lloyds TSB plc” banko sÄ skaitoje buvusių pinigų panaudojimÄ , t. y. konkrečiai MMM-2011 dalyvių iÅ¡mokoms ir asmeniÅ¡kai S. T..

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuteistasis teikė tyrėjams informacijÄ apie šį asmenį, tačiau ji niekaip nebuvo analizuota, todėl apeliantas informacijÄ apie piniginių lėšų naudojimÄ pakartotinai teiks apeliacinės instancijos teismui. Pasak A. S. Å¡ie duomenys yra svarbÅ«s, nes yra konkrečiai susiję su nuteistuoju ir iÅ¡ jo konfiskuojamų lėšų dydžiu, kuris pirmosios instancijos teismo buvo nustatytas netinkamai. 7.11. Nuteistojo teigimu, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio visgi nėra aiÅ¡ku, kiek A.

S. priklausančiose sÄ skaitose buvo įplaukų iÅ¡ MMM-2011 sistemos, iÅ¡mokėjimų, konkrečiai nurodant asmenis pirkusius Mavrus ir pardavusius Mavrus, bei kartu apskaičiuojant konkrečiai A. S. įsigytus ir parduotus Mavrus, o taip pat ir bonusinius Mavrus bei jų pardavimÄ . Pasak apelianto, specialisto iÅ¡vada tėra tik piniginių srautų skaitlinė iÅ¡raiÅ¡ka neturinti jokio turinio, o tai nėra teisinga ir sÄ Å¾ininga A. S. atžvilgiu. 7.12. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nuteistasis taip pat nurodo, kad piniginės lėšos, gautos iÅ¡ BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytos veiklos negali vienareikÅ¡miÅ¡kai bÅ«ti prilygintos konfiskuojamoms pajamoms, nes tai nėra uždrausta veikla.

Anot A. S., tokia veikla pagal Mokesčių administravimo įstatymÄ ir atitinkamÄ konkretaus mokesčio mokėjimÄ reglamentuojantį teisės aktÄ gali bÅ«ti pripažinta apmokestinama. 7.13. Nuteistasis nurodo teikęs apygardos teismui praÅ¡ymÄ dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Anot A. S., Å¡is praÅ¡ymas buvo atmestas pripažinus jį kaltu pagal BK 216 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad nuteistojo veiksmuose nėra Å¡io nusikaltimo sudėties, A.

S. praÅ¡o svarstyti jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ klausimÄ .

8. Apeliaciniame skunde D. G. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį – nuosprendį, nustačius, kad apelianto veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. 8.1. Nuteistasis nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis nėra iÅ¡samus, nėra identifikuoti konkretÅ«s D. G. nusikalstami veiksmai, o paskirto turto konfiskavimo piniginė suma yra nepagrįsta bylos duomenimis. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nagrinėjama baudžiamoji byla nėra įprasta, joje sprendžiami BK 202 straipsnio kvalifikavimo, turto konfiskavimo klausimai, kurie siejami su savotiÅ¡ka MMM-2011 kaip tam tikros sistemos egzistavimu. 8.2.

Pasak nuteistojo, skundžiamame nuosprendyje nėra atskleisti MMM-2011 pagrindiniai veiklos principai, nes nėra aišku, kokie asmenys galėtų būti laikomi nukentėjusiaisiais, o kokie kaltinamaisiais. D. G. teigimu, šis apsektas yra ypatingai svarbus, nes sistema veikė savotiškos finansinės savitarpio pagalbos principu. Nuteistasis pažymi, kad pirmos instancijos teismas nepripažino, jog MMM-2011 sistema pati savaime yra nusikalstama, o šiuo konkrečiu atveju, sistema veikusi ypatingai aiškiai visiems sistemos dalyviams.

Anot apelianto, kiekvienas jų aiÅ¡kiai suprato Å¡ios sistemos veiklos principus, tarp jų ir didelę finansinę rizikÄ , tad teigti, kad kai kurie asmenys buvo apgauti neleidžia ne tik pačios sistemos apraÅ¡omieji požymiai, bet ir pačių liudytojų parodymai. 8.3. D. G. nurodo, kad kvalifikuojant veikÄ pagal BK 202 straipsnio 1 dalį bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkas veikė suvokdamas vykdomos Å«kinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumÄ ir norÄ taip veikti, t. y. jo tiesioginę tyčiÄ .

Apkaltinamajame nuosprendyje nėra visiÅ¡kai apraÅ¡yta nuteistojo subjektyvioji nusikaltimo, nustatyto BK 202 straipsnio 1 dalyje, pusė. Pasak apelianto, Å¡iam klausimui spręsti didelę reikÅ¡mę turi jo patekimas į MMM-2011 ir ryÅ¡ys su Å¡ia sistema. 8.4. Anot D. G., jis užsiregistravo MMM-2011 dar 2011 m., nes tuo metu už 10 000 rublių įsigijo atitinkamÄ kiekį virtualios valiutos pavadinimu Mavro. Kitaip pateikti į sistemÄ nėra galimybių. Nuteistasis akcentuoja, kad tuo metu jokių kaltinamajame akte nurodytų asmenų nepažinojo ir net negalėjo žinoti, nes į MMM-2011 sistemÄ pateko per Rusijos MMM-2011, neturinčiÄ jokio sÄ lyčio su Lietuvoje veikusia MMM-2011.

Apeliantas pažymi, kad 2011 metais jo įsigytų Mavro taip ir nepavyko parduoti, todėl tai rodo, kad jis buvo toks pat MMM-2011 dalyvis, nukentėjusysis kaip ir kiti sistemoje dalyvavę asmenys. 8.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad MMM-2011 nėra ir niekada nebuvo bankas, o tik savotiÅ¡ka savitarpio pagalbos kasa, kuri sukurta tam, kad žmonės galėtų, esant finansiniams sunkumams, kreiptis ir gauti finansinės naudos. Pasak nuteistojo, Å¡i informacija buvo vieÅ¡ai skelbiama, akcentuojant su tuo susijusia didžiulę finansinę rizikÄ , kuriÄ S. M. pagrįsdavo tuo, jog jei visi vienu metu pultų ir papraÅ¡ytų iÅ¡ bankų savo pinigų, bankai tiesiog neatlaikytų.

Anot apelianto, niekas niekada neteigė, jokiame pavidale, kad MMM-2011 yra tarsi koks bankas ar indėlių laikymo įstaiga. Pirma, viskas buvo vieÅ¡a, antra – asmuo visada galėjo parduoti savo turimus Mavro, o bankuose indėliai visada laikomi terminuotai, su sÄ lygomis. Be to, Å¡iuo atveju asmenys pirko rizikingÄ virtualiÄ valiutÄ , kuriÄ galėjo parduoti brangiau, esant aiÅ¡kiam ir nedviprasmiÅ¡kam įspėjimui, kad esant tam tikroms sÄ lygoms sistema vis tik gali žlugti. 8.6. D. G. nesutinka su apygardos teismo teiginiu, kad kaltinamųjų veikla buvo indėlių rinkimas.

Anot jo, Å¡i klaidinga iÅ¡vada buvo padaryta, nes teismas visiÅ¡kai neanalizavo MMM-2011 veiklos principų. Nuteistasis nurodo niekada nepriiminėjęs asmenų pinigų kaip indėlių, nes MMM-2011 sistema yra paremta Mavro pardavimu už tam tikrÄ kursÄ , kai pinigus vieni kitiems gali pervesti tik sistemos dalyviai. D. G. teigimu, Å¡iuo atveju, skirtingai nei banko veikloje, nėra jokio pinigų surinkimo centro, kuris skirstytų gautas pinigines lėšas. MMM-2011 sistemos dalyviai pervesdavo pinigus kitiems sistemos dalyviams tiesiogiai, be jokių finansinių tarpininkų.

Apeliantas pripažįsta, kad padėdavo žmonėms susipažinti su MMM-2011 sistema, nusipirkti Mavrų, tačiau niekada jų nekontroliavo ir nesprendė už kitus kÄ ir kaip daryti. 8.7. Pasak nuteistojo, jis yra nuteistas už neteisėtÄ finansinio pobÅ«džio veiklÄ , tačiau jos nėra ir niekada nebuvo sukÅ«ręs. Jis pats buvo MMM-2011 dalyviu, kaip ir kiti, neteko savo pinigų ir niekada jokiomis formomis nebuvo MMM-2011 sistemos kÅ«rėjas, iÅ¡radėjas ar palaikytojas. 8.8. Anot D. G., pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neanalizavo liudytojų-nukentėjusiųjų parodymų, iÅ¡ kurių galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad bet kuriam sistemos dalyviui pinigai turėjo bÅ«ti iÅ¡mokami iÅ¡ kitų, tokių pačių sistemos dalyvių.

Vadovaujantis tokia logika, vieni asmenys iÅ¡mokėdami pinigus automatiÅ¡kai tampa nukentėjusiaisiais, o kiti nepagrįstai praturtėja. Tačiau, pasak nuteistojo, liudytojo Ž. parodymai leidžia teigti, kad jis, gaudavęs naudÄ iÅ¡ MMM-2011 sistemos, o tiksliai iÅ¡ kitų jos dalyvių, nesijautė apgaudinėjęs ar „skriaudęs“ kitus asmenis, bet negavęs pelno pats jaučiasi nukentėjęs. Nuteistojo teigimu, liudytojas pats ne kartÄ pirko ir pardavinėjo Mavro, o negautÄ pelnÄ Ä¯vardija kaip žalÄ , nors tai yra neteisinga ir neteisėta.

Nuteistasis pažymi, kad iÅ¡ visų pirmos instancijos teisme kaip liudytojai apklaustų asmenų tik nukentėjusieji (civiliniai ieÅ¡kovai) nurodė, kad jie jaučiasi apgauti, bet kiti asmenys teigė, kad jie visiÅ¡kai suprato veiklos rizikingumÄ ir nieko nereikalauja. Pasak D. G., negali bÅ«ti tokios situacijos, kai esant analogiÅ¡koms aplinkybėms asmenys turėtų skirtingÄ procesinį statusÄ baudžiamajame procese – liudytojai ir nukentėjusieji. 8.9. Nuteistasis nurodo, kad niekada nėra gavęs jokių piniginių lėšų kaip užmokesčio/pelno ar kokio kito atlygio iÅ¡ MMM-2011 kaip sistemos, o yra gavęs tik atlygį už konsultacijas iÅ¡ asmenų, kurie siekė patekti į MMM-2011.

Apeliantas pažymi, kad suvokdamas mokesčių paskaičiavimo principus ir suprasdamas, jog negali Å¡iaip sau gauti piniginių lėšų be jokio pagrindo, konsultavosi su Valstybine mokesčių inspekcija ir kitomis institucijomis. Po konsultacijų gavo individualios veiklos pažymėjimÄ , pagal kurį galėjo užsiimti su lėšų skirstymu susijusia finansinių paslaugų veikla, iÅ¡skyrus paskolų teikimÄ . D. G. teigimu, jis buvo įsitikinęs, kad veikė teisėtai, nesiekė slėpti savo veiklos ir apie jÄ oficialiai informavo Valstybinę mokesčių inspekcijÄ . 8.10.

Anot apelianto, jis tarpininkavo, padėdamas žmonėms įsigyti Mavro MMM-2011 sistemoje. Pinigai už nupirktus Mavro buvo saugomi jo vardu atidarytoje specialioje Ūkio banko sÄ skaitoje, iÅ¡ kurios savo reikmėms jis pinigų nenaudojo. Å ioje sÄ skaitoje buvę pinigai buvo naudojami Mavro pirkimui ir(ar) pardavimui, tačiau tai nebuvo jo asmeninės pajamos ar net nauda. Pasak nuteistojo, savo už tarpininkavimÄ gautas pajamas jis deklaruodavo, o sistemos dalyvių pinigai priklausė jiems patiems. 8.11. Esant Å¡ioms aplinkybėms, D.

G. daro iÅ¡vadÄ , kad jis nesivertė neteisėta veikla. Atvirkščiai, savo jėgomis konsultavosi su mokesčių inspekcija, gavo individualios veiklos pažymėjimÄ , o gautas pajamas deklaravo, todėl jo veiksmuose nėra bÅ«tinųjų BK 202 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymių, t. y. nėra bÅ«tinojo subjektyviosios pusės požymio – tyčios. 8.12. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad skirtingai nei kitų kaltinamųjų, D. G. pajamoms, gautoms iÅ¡ MMM-2011 veiklos apskaičiuoti nebuvo pasitelkti specialistai.

Anot nuteistojo, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas tarnybiniame praneÅ¡ime tiesiog iÅ¡vardino apibendrinamuosius ir, jo nuomone, svarbius D. G. pajamas apibÅ«dinančius skaičius, tačiau jų neanalizavo ir nepagrindė. 8.13. Nuteistojo teigimu, jis deklaravo savo kaip finansinio tarpininko gautas pajamas, todėl nėra priežasčių teigti, kad jis iÅ¡ MMM-2011 veiklos gavo kažkokias kitas pajamas. Pasak apelianto, nesant padarytos aiÅ¡kios jo pajamų, iÅ¡laidų ir gautos naudos analizės, nėra ir galimybių taikyti BK 72 straipsnyje nustatytÄ turto konfiskavimÄ .

D. G. pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas nėra specialistas turintis specialių finansinių žinių, todėl toks besÄ lyginis vadovavimasis tarnybinio praneÅ¡imo duomenimis, yra nepriimtinas. 8.14. Anot nuteistojo, jis minėjo, kad visos V. S. jam pervestos piniginės lėšos negali bÅ«ti vertinamos kaip pajamos, nes niekaip nėra susijusios su MMM-2011 veikla. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Å¡is asmuo teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas, jo parodymai net nebuvo pagarsinti. Be to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, gali bÅ«ti konfiskuojamas tik toks turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, o nagrinėjamu atveju nėra vis tik aiÅ¡ku, ar iÅ¡ D.

G. konfiskuota pinigų suma – 20 782,72 Eur – yra nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas. Taip pat nėra aišku, ar šie pinigai yra nuteistojo gautos pajamos, ar apyvarta, t. y. asmenų, kurie siekė nusipirkti Mavro pervesti pinigai. 8.15. D. G. nurodo, kad iš BK 202 straipsnio 1 dalies gautinos piniginės lėšos negali būti vienareikšmiškai prilyginamos konfiskuotinoms pajamoms kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Anot nuteistojo, būtina aiškiai identifikuoti pinigų srautus, kurie galėtų būti prilyginami pajamoms, tuomet atimti išlaidas, ir tik tuomet spręsti, ar esantis skirtumas yra veiklos rezultatas.

Taip pat apeliantas pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 202 straipsnio 1 ir 2 dalis skiriasi, nes pastarojoje nustatyta atsakomybė už vertimÄ si uždrausta Å«kine komercine veikla. D. G. veikla kvalifikuota kaip teisėta, bet vykdyta be atitinkamos valstybės institucijos leidimo, todėl, pasak nuteistojo, negalima neginčijamai teigti, jog nagrinėjamu atveju jam galėtų bÅ«ti taikomos BK 72 straipsnio nuostatos.

9. Apeliaciniame skunde A. L. praÅ¡o: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį dėl civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡ jo priteisimo ir jam pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius atmesti; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį dėl jam paskirto 12 258,11 Eur turto konfiskavimo. 9.1. Nesutikdamas su teismo nuosprendžio dalimi dėl civilinių ieÅ¡kinių priteisimo ir turto konfiskavimo nuteistajam paskyrimo, A. L. pažymi, kad pats kaltinimas buvo suformuluotas taip, jog kaltinimo požiÅ«riu žala nukentėjusiesiems buvo padaryta ne nuteistųjų veiksmais, kuomet jie vykdė neteisėtÄ Å«kinę, komercinę veiklÄ (BK 202 straipsnis), o sukčiavimu.

Apeliantas nurodo, kad kaltinimÄ suprato bÅ«tent taip ir nuo to gynėsi. Anot A. L., apie tai, kad žala nukentėjusiesiems buvo padaryta BK 202 straipsnyje nustatyta veika, dėl kurios padarymo jis yra pripažintas kaltu, kaltinime net nebuvo užsiminta, todėl teismas, tenkindamas civilinius ieÅ¡kinius, peržengė kaltinimo ribas, taip pažeisdamas BPK 256 straipsnyje nustatytas taisykles ir BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ kaltinamojo teisę žinoti kuo jis yra kaltinamas. 9.2. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesnių procesų metu, kai pagal BK 202 straipsnio 1 dalį buvo pripažinti kaltais ar atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kiti MMM-2011 dalyviai, nė iÅ¡ vieno iÅ¡ jų nebuvo priteisiamas žalos atlyginimas.

Be to, anot A. L., apygardos teismas visiškai neatskleidė ir nemotyvavo, ar jo nustatyti nuteistųjų veiksmai – veikla be licencijos (leidimo) – yra susiję ir kaip susiję (tiesiogiai ar netiesiogiai) su nukentėjusiųjų patirtais nuostoliais. 9.3. Pasak nuteistojo, skundžiamame nuosprendyje apygardos teismas teisingai nustatė, kad nukentėjusieji, dalyvavę MMM-2011 veikloje, patys nusprendė rizikuoti, tačiau šios aplinkybės tinkamai neįvertino. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad sprendimas rizikuoti yra rizikos prisiėmimas, o rizikos prisiėmimas yra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės arba nuo jos visiškai ar iš dalies atleisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalys). 9.4.

Anot A. L., byloje nustačius, kad G. Ž. ir V. G. veikė susiklosčiusių asmeninių ir turtinių santykių fone, kai abu nesilaikė MMM-2011 taisyklių, nenumačiusių jokio įnešimo grynaisiais pinigais, o tik banko pavedimais, kai nukentėjusysis turtines pretenzijas buvo nukreipęs tik į V. G. asmeniškai, kai nebuvo nustatyta, kiek nukentėjusiojo pinigų buvo įnešta į MMM-2011, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo priteisinėti nukentėjusiajam pinigus iš visų nuteistųjų.

Pasak apelianto, tokie V. G. veiksmai, nesilaikant MMM -2011 nustatytų pinigų įneÅ¡imo taisyklių, turėjo bÅ«ti vertinami kaip vykdytojo ekscesas. 9.5. Apeliantas taip pat nurodo, kad spręsdamas pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ , pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į byloje esantį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimÄ , kuriuo buvo suformuotas teisinis precedentas, nustatant, kad MMM-2011 sistemos dalyviai, kurie jautėsi patyrę žalos, jos turi reikalauti iÅ¡ kitų sistemos dalyvių, kuriems savo pinigus ir pervedė. 9.6.

Pasak A. L., priimdamas sprendimÄ konfiskuoti iÅ¡ jo 12 258,11 Eur, apygardos teismas taip ir neatskleidė kokiais įrodymais vadovavosi nustatydamas nuteistojo iÅ¡ MMM-2011 veiklos gautų pajamų dydį. Apeliantas pažymi, kad teismo posėdžio metu nesutiko su kaltinime nurodyta formuluote, jog iÅ¡ MMM-2011 veiklos jis gavo ne mažiau kaip 47 720,62 Lt (13 820,84 Eur) pajamų ir su analogiÅ¡ka specialisto iÅ¡vadoje nurodyta jo neva gautų pajamų suma. A. L. atkreipia dėmesį į tai, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas specialisto iÅ¡vadÄ pateikęs specialistas, todėl praÅ¡o jį apklausti apeliacinių skundų nagrinėjimo metu.

Be to, anot nuteistojo, nei specialistas, nei teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal MMM-2011 nustatytas taisykles buvo galima sistemos dalyviams jų pačių prašymu išmokėti pinigus grynaisiais. A. L. teigimu, jis turėjo tris tokius atvejus, todėl ta suma turėtų būti mažinamas iš jo konfiskuotino turto dydis.

10. Apeliaciniame skunde A. J. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį dėl atsisakymo jam taikyti laidavimÄ ir nuteisimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį; priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo A. J., vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoju skiriant D. V. ir bylÄ Å¡ioje dalyje dėl A. J. nutraukti. 10.1. Nesutikdamas su skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytu sprendimu dėl BK 40 straipsnio nuostatų jam netaikymo, A.

J. nurodo, kad apygardos teismas netinkamai įvertino Å¡iam klausimui spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, iÅ¡samiai neiÅ¡tyrė faktinių aplinkybių visumos, susijusios su atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygomis bei D. V. ir A. J. asmenybėmis ir kt. 10.2. Pasak nuteistojo, skundžiamame nuosprendyje buvo pernelyg sumenkintos ir nuvertintos D. V. objektyvios galimybės daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Apelianto manymu, nagrinėjamoje byloje buvo vadovautasi vien formaliomis prielaidomis, neva D. V. neįtikino ir neįrodė teismui, kad jis yra „akivaizdžiai“ tinkamas kandidatas, galintis ateityje pozityviai veikti A.

J. ir atsakyti už jo elgesį. 10.3. Vadovaudamasis byloje esančiais D. V. vien teigiamai charakterizuojančiais duomenimis, apeliantas nurodo, kad pastarasis atitinka kasacinėje praktikoje laiduotojui keliamus reikalavimus, t. y. tinkamas laidavimo pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalis subjektas, kaip asmuo galintis daryti ne tariamÄ , bet realiÄ ir teigiamÄ Ä¯takÄ apelianto asmenybei. A. J. pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta jokių D. V. neigiamai apibÅ«dinančių duomenų, o prieÅ¡ingai – netgi pats teismas sutiko su tuo, kad jam nekyla abejonių dėl Å¡io asmens pozityvios charakteristikos. 10.4.

Nesutikdamas su teismo teiginiu, kad D. V. pateikė tik bendro pobÅ«džio pasisakymus ir pažadus dėl ateityje nuteistajam ketinamos daryti teigiamos įtakos, A. J. nurodo, jog BK 40 straipsnyje nėra reglamentuota, o teismų praktikoje nėra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad potencialÅ«s laiduotojai privalo teismui pateikti ypač specifinius ir konkrečius parodymus, kaip jie planuoja prižiÅ«rėti ir kontroliuoti atleistÄ nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, kad jis ateityje vėl nenusikalstų. 10.5. Apelianto teigimu, D.

V. apklausos teisme metu nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip nereikÅ¡mingi „bendro pobÅ«džio pasisakymai ir pažadai“, nes laiduotojas pareiÅ¡kė konkretų ir aiÅ¡kų ketinimÄ teigiamai veikti A. J. – susitikinėti su juo, dažnai bendrauti, teikti konsultacijas, pasiÅ«lymus bÅ«ti atidesniam ir kt. 10.6. A. J. teigimu, teismo nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, tad teismui kilus abejonių dėl D. V. konkrečių veiksmų, kuriais bÅ«tų daroma pozityvi įtaka nuteistajam, byloje turėjo bÅ«ti atliekamos papildomos laiduotojo, o taip pat A.

J. apklausos. 10.7. Nuteistasis sutinka, kad jis profesinėje srityje yra daug pasiekęs, yra įmonės vadovas, lektorius, aktyvus pilietis įvairiose gyvenimo srityse, tačiau, prieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, Å¡ios aplinkybės negali reikÅ¡ti, kad susidariusioje situacijoje ir visais kitais panaÅ¡iais atvejais brandžioms asmenybėms, t. y. faktiÅ¡kai pilnametystės sulaukusiems asmenims, turintiems bent kokį autoritetÄ , yra savaime paneigiama galimybė bÅ«ti atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . 10.8.

Pasak A. J., apygardos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jo veika pasižymi iÅ¡skirtiniu pavojingumu, o jis pats, praÅ¡ydamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tarsi bando lengvai iÅ¡vengti visų baudžiamosios atsakomybės pasekmių. Apeliantas pažymi, kad nepaisant jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, byloje vis vien gali bÅ«ti įgyvendinti teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai bei pasiekti bausmės tikslai, nes: jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo; prieÅ¡ tai nėra teistas ar baustas administracine tvarka; nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų; nebuvo abejingas padarytai žalai ir įnešė į Generalinės prokuratÅ«ros depozitinę sÄ skaitÄ 300 Eur. 10.9.

Nuteistasis akcentuoja, kad teismo argumentai dėl atsisakymo jam taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ paskirčiai, nes šį institutÄ Ä¯statymų leidėjas ir įtvirtino tam, kad esant visoms BK 40 straipsnyje nustatytoms sÄ lygoms, pirmÄ kartÄ gyvenime suklydusiems, teigiamai vertinamiems asmenims bÅ«tų sudaryta galimybė iÅ¡vengti teistumo ir kitų neigiamų padarinių. 10.10. Akcentuodamas byloje esančius vien teigiamai A.

J. asmenybę ir jo darbinę veiklÄ apibÅ«dinančiais duomenimis, apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra visi BK 40 straipsnyje nustatyti pagrindai, o jo charakteristika ir socialinis vertingumas rodo, jog jis yra vertas bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . 10.11. A. J. tai pat praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis bandė atlyginti dalį padarytos žalos, įneÅ¡damas į Generalinės prokuratÅ«ros depozitinę sÄ skaitÄ 300 Eur, ir pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

11. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti apeliacinius skundus, prokuroras prašė tenkinti A. S. gynėjo advokato apeliacinį skundÄ , kitų nuteistųjų apeliacinius skundus – atmesti. Apeliaciniai skundai tenkintini. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Dėl BK 202 straipsnio 1 dalies taikymo 12. IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visų apeliantų veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 202 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

Teismas, pripažindamas nuteistuosius kaltais, nustatė, kad jie versliÅ¡kai, neturėdami licencijos (leidimo), ėmėsi finansinės veiklos – indėlių rinkimo. Skundžiamame nuosprendyje taip pat pažymima, kad patys kaltinamieji savo veiksmus gali apibÅ«dinti įvairiais žodžiais, suteikti jiems įvairiÄ prasmę ir įvairius apibrėžimus, tačiau jų pačių savo veiksmų vertinimas teisiÅ¡kai nėra svarbus. Svarbu yra tik tai, kaip jų veiksmus apibrėžia įstatymai (93 t., b. l. 167).

Su Å¡iais pirmosios instancijos teismo teiginiais negalima sutikti.

13. BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliÅ¡kai ar stambiu mastu ėmėsi Å«kinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu bÅ«du. Å ia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytÄ verslo tvarkÄ . Tokia tvarka apima tiek bendrÄ sias verslo subjektų teises ir pareigas, tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rÅ«Å¡ims. Pagal BK 202 straipsnį Å«kinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147/2010, 2K-490/2010, 2K-48/2011, 2K-199/2011, 2K-174/2012, 2K-7-58/2013, 2K-428/2014).

14. Pažymėtina, kad kvalifikuojant veikÄ pagal BK 202 straipsnio 1 dalį bÅ«tina nustatyti ir tai, kad kaltininkas veikė suvokdamas vertimosi Å«kine, komercine, finansine ar profesine veikla neteisėtumÄ ir norėjo taip veikti, t. y. tiesioginę jo tyčiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539/2013, 2K-262-697/2016). Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nagrinėjamu atveju yra svarbus kaltininkų jų pačių veiksmų vertinimas ir suvokimas, nes traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal aptariamÄ straipsnį, bÅ«tina konstatuoti, kad jis suvokė, jog neteisėtai (nagrinėjamu atveju – neturėdamas leidimo (licencijos)), ėmėsi finansinės veiklos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje Å¡is bÅ«tinasis apeliantams inkriminuoto nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymis nėra atskleistas. IÅ¡samiai pasisakydamas dėl BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų pusės požymių (veiklos pobÅ«džio, versliÅ¡kumo, stambaus masto) buvimo nuteistųjų veiksmuose, pirmosios instancijos teismas nenurodė kuo pasireiÅ¡kė jų kaltė, kuri nagrinėjamu atveju sietina ne su pačios vykdytos veiklos draudžiamumo, bet su bÅ«tinumo gauti jos vykdymui reikalingÄ leidimÄ suvokimu.

15. IÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad tiek skundžiamame nuosprendyje, tiek prokuroro baigiamojoje kalboje (93 t., b. l. 166, 95 t., b. l. 20), kalbant apie apeliantų kaltę padarius jiems inkriminuojamÄ veikÄ , akcentuojamas tik jų vykdytos veiklos neteisėtumas a priori (nuo pat pradžių; iÅ¡ anksto). Antai skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad nuteistieji suprato, jog finansinė sistema MMM-2011 <...> veikė finansinės piramidės principu. O apeliacinės instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu prokuroras pažymėjo, kad Å¡iuo atveju neteisėta finansinė veikla buvo vykdoma Rusijos piliečio M. M. sukurtos finansinės sistemos MMM-2011, veikiančios finansinės piramidės principu, pagrindu, todėl visi nuteistieji žinojo ir suprato, jog Lietuvos banko leidimo užsiimti Å¡ia veikla jie tikrai negaus, t. y. kad toks leidimas jiems negali bÅ«ti iÅ¡duotas.

16. Akcentuotina, kad pastarieji teiginiai visiÅ¡kai atitinka teismų praktikoje pateikiamus iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl BK 202 straipsnio 2 dalies taikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad pagal Å¡iÄ teisės normÄ vertimasis Å«kine, komercine, finansine ar profesine veikla yra pripažįstamas neteisėtu, kai verčiamasi uždrausta Å«kine, komercine, finansine ar profesine veikla. BÅ«tent BK 202 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vertimÄ si tokiomis Å«kinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos rÅ«Å¡imis, kuriomis apskritai draudžiama verstis Lietuvoje.

Užsiimti Å¡iomis veiklos rÅ«Å¡imis nei licencijos, nei kitokie leidimai neiÅ¡duodami. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal Å¡iÄ teisės normÄ kvalifikuojami asmenų veiksmai, nustačius ne tik, kad jų veikla buvo vykdoma neteisėtai, bet ir tai, kad jos vykdyti teisėtai apskritai neįmanoma – teisės aktų ir tvarkos, kuria remiantis tokiÄ veiklÄ bÅ«tų galima vykdyti teisėtai, Lietuvos Respublikoje nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-358-303/2015).

17. Taigi aukščiau nurodyti pirmosios instancijos teismo ir prokuroro argumentai bÅ«tų aktualÅ«s, jei reikėtų spręsti apeliantų kaltės klausimÄ dėl BK 202 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos padarymo, tačiau nagrinėjamoje byloje jiems yra pareikÅ¡ti kaltinimai pagal kitÄ â€“ pirmÄ â€“ to paties straipsnio dalį. Dėl pastarosios priežasties, traukiant juos baudžiamojon atsakomybėn, bÅ«tina nustatyti ne tai, kad jie žinojo, jog jų veikla yra neteisėta ir negali bÅ«ti įteisinta, bet tai, kad jie suvokė, jog vykdo licencijuojamÄ , t. y. neuždraustÄ , veiklÄ neturėdami tam atitinkamo leidimo, Å¡iais savo veiksmais pažeisdami įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ .

Å ios iÅ¡vados pagrįstumÄ patvirtina ir Å¡iame procesiniame sprendime jau minėta aptariamu klausimu formuojama teismų praktika, kurioje pažymima, kad pagal BK 202 straipsnio 1 dalį Å«kinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama, t. y . iÅ¡ esmės leidžiama, veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ kvalifikuojami kaltininkų veiksmai, kai vykdoma veikla, kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali bÅ«ti verčiamasi teisėtai, nors konkrečiu atveju padaryti nustatytos tvarkos pažeidimai suponuoja tokios veiklos nusikalstamumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2009, 2K-147/2010, 2K-490/2010, 2K-199/2011, 2K-48/2011, 2K-174/2012, 2K-7-58/2013, 2K-428/2014, 2K-37-689/2018, 2K-130-976/2018).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo aspektu nuteistųjų veiksmai ir jų teisminio bylos nagrinėjimo metu išsakyti argumentai, susiję su apeliantų vykdytos veiklos esmės suvokimu, pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinami.

18. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka nagrinėjančiam teismui nesuteikti įgaliojimai, iÅ¡tyrus naujus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus įrodymus, savo iniciatyva pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas veikos faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis, jeigu tas pakeitimas lemtų nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimÄ , taip pat nesuteikti įgaliojimai pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas veikos faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis, jeigu dėl to nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis bÅ«tų pabloginta labiau, nei to praÅ¡oma prokuroro, <...> ar nukentėjusiojo apeliaciniame skunde.

Teismas, iÅ¡tyręs naujus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus įrodymus, savo iniciatyva gali pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas veikos faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis tik jeigu toks pakeitimas lemia nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pagerinimÄ arba jeigu dėl to pakeitimo jų padėtis nepasikeičia (Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas). Esant Å¡ioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra paduoti tik nuteistųjų apeliaciniai skundai, o bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nebuvo nustatytos iÅ¡ esmės skirtingos faktinės aplinkybės, nei nustatė pirmosios instancijos teismas (BPK 320 straipsnio 4 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktis), teisėjų kolegija sprendžia apeliantų kaltės klausimÄ jiems pareikÅ¡to kaltinimo ribose.

19. IÅ¡tyrus bylos medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad nuteistieji veikė tiesiogine tyčia, t. y. kad jie suvokė, jog neteisėtai – neturėdami reikiamo leidimo – verčiasi finansine veikla ir norėjo taip veikti. Apklausiami tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose apeliantai parodė, kad nežinojo, jog jų vykdytai veiklai reikėjo leidimo. Jų teigimu, jie konsultavosi su Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) darbuotojais, kurie jiems į šį klausimÄ atsakė neigiamai.

Antai A. J., jo apklausos pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad jam atvykus į VMI, niekas nieko konkrečiai pasakyti negalėjo. Žmonės keitėsi gauta informacija apie tai, kad jokių leidimų nereikia, todėl jų vykdyta veikla nebuvo traktuojama kaip verslas ir joks juridinis vienetas nebuvo įregistruotas (91 t., b. l. 132, 135). Apklausiamas A. L. paaiÅ¡kino, kad praÅ¡ydamas suteikti teisinę konsultacijÄ dėl vykdytos veiklos, buvo kreipęsis ne tik į VMI, bet ir į advokatÄ , tačiau niekas nieko jam konkrečiai taip ir nepasakė (92 t., b. l. 88–89).

Pastaruosius nuteistojo žodžius patvirtino ir A. S., nurodęs, kad kartu su A. L. važiavo pas advokatę. Kreipėsi į jÄ norėdami sužinoti, kÄ daro nelegaliai, kas grėstų, jei kažkas atsitiktų. Anot A. S., advokatė paaiÅ¡kino, kad jis neturėjo teisės savo sÄ skaitoje laikyti pinigų, nes tai yra neteisėta. Nuteistasis taip pat paaiÅ¡kino, kad jeigu anksčiau valstybės institucijos bÅ«tų įspėjusios, kad jų veikla yra neteisėta, viskas bÅ«tų sustoję. Vėliau savo veiklos negalėjo nutraukti, nes labai daug žmonių neatgautų pinigų (92 t., b. l. 94, 95).

AnalogiÅ¡kas aplinkybes jos apklausos metu nurodė ir A. S., paaiÅ¡kinusi, kad buvo nuvykusi į VMI, gavo individualios veiklos pažymÄ , planavo sumokėti mokesčius. Pasak nuteistosios, ji yra pasiruoÅ¡usi sumokėti juos ir Å¡iandien. Apeliantės teigimu, ji nemanė, kad verčiasi finansine veikla neteisėtai. Nesupranta, kodėl prieÅ¡ingu atveju jai nebuvo paskambinta ir paaiÅ¡kinta, jog jai iÅ¡duota pažyma negalioja, o ji pati negali verstis Mavro pirkimu ‑ pardavimu (92 t., b. l. 107). Apklausiamas A.

M. nurodė neturėjęs net minties, kad dalyvauja nelegalioje veikloje. Pasak jo, viskas atrodė atvira ir legalu. Veikla vyko vieÅ¡oje erdvėje. Jokios informacijos apie tai, kad MMM-2011 veikla yra nelegali, skelbiama nebuvo (92 t., b. l. 118–119). Atsakydamas į pirmosios instancijos teismo klausimus, D. G. nurodė supratęs, kad už gaunamas pajamas turi mokėti mokesčius, todėl kreipėsi į VMI ir gavo individualios veiklos (finansinio tarpininkavimo) pažymÄ . Stengėsi nepažeisti įstatymų ir laikytis nustatytos tvarkos (92 t., b. l. 138).

Č. T. teigimu, MMM-2011 veikloje jis nusprendė dalyvauti norėdamas prisidurti prie pensijos. Matė vieÅ¡ai iÅ¡kabintas reklamas, ofisÄ , todėl dėl vertimosi Å¡ia veikla teisėtumo jokių klausimų ir abejonių jam nekilo. Pasak apelianto, jam nebuvo žinoma apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ . Atsakydamas į prokuroro klausimus, nuteistasis pripažino, kad jam tapus MMM-2011 nariu, reklamos virÅ¡ Operos ir baleto teatro jau nebuvo, bet nežinojo, kad jÄ uždraudė. Gerai prisiminė matęs jÄ anksčiau, todėl nesuabejojo vertimosi Å¡ia veikla teisėtumu.

Sužinojęs apie tai, kad tokios veiklos vykdymui reikia individualios veiklos pažymos, kreipėsi į VMI. Jo prašymas buvo tenkintas, tačiau pažyma jau pasinaudoti nespėjo, nes MMM-2011 veikla buvo nutraukta (92 t., b. l. 146–148). Savo paaiškinimus nuteistieji patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (95 t., b. l. 2–9).

20. Nors apeliantai negalėjo pateikti jų nurodytas aplinkybes dėl kreipimosi į VMI pagrindžiančių dokumentų, teigdami, kad konsultacijos jiems buvo suteiktos žodžiu, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinktais įrodymais nuteistųjų paaiškinimai nėra paneigti. Priešingai, jų visumos analizė iš esmės patvirtina A. S., A. S., A. J. ir kt. nuteistųjų aukščiau nurodytus teiginius.

21. Nagrinėjamų skundų kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius. Å ie principai inter alia (be visa kita; be kita ko) suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui.

Neužtikrinus asmens teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Teismai, taikydami teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principÄ , nors ir fragmentiÅ¡kai, pirmiausia Å¡io principo paskirtį susieja su bÅ«tinybe užtikrinti pasitikėjimÄ valstybės institucijomis. Å i teismų pozicija visiÅ¡ka atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais; tiesiogiai) pripažinusiÄ , kad pasitikėjimas valstybe ir jos institucijomis yra teisėtų lÅ«kesčių apsaugos pagrindas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimas N.K.M. prieÅ¡ VengrijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66529/11).

IÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant apeliantų baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , nebuvo tinkamai atsižvelgta į minėto principo svarbÄ ir jo apsaugos užtikrinimo bÅ«tinumÄ .

22. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas, iÅ¡nagrinėjęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareiÅ¡kimÄ dėl internetinio tinklapio www.mmm-2011.lt, priėmė 2011 m. spalio 26 d. nutarimÄ Nr. 10-At-00595-11, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Minėtame procesiniame sprendime nurodoma, kad patikslinus pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytus faktus, nebuvo nustatyta duomenų, sudarančių pagrindÄ manyti, kad internetinės svetainės www.mmm-2011.lt atsakingo asmens veiksmuose yra nusikaltimo, nustatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, arba kito nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK, požymių, todėl ikiteisminis tyrimas nepradėtinas (1 t., b. l. 19–20).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡is nutarimas buvo panaikintas tik 2012 m. kovo 21 d., Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorui R. Žukauskui priėmus atitinkamÄ nutarimÄ ir pradėjus ikiteisminį tyrimÄ pagal nusikaltimo, nustatyto BK 202 straipsnio 1 dalyje, požymius (1 t., b. l. 3–5). Taigi teisėsaugos institucijoms apie nuteistųjų vykdytÄ veiklÄ buvo žinoma nuo 2011 m. spalio mėnesio, tačiau buvo nuspręsta, kad jie veikia nepažeisdami teisės aktų reikalavimų.

Kitos išvados teisėsaugos institucijos priėjo tik po penkių mėnesių, kuomet tie patys duomenys atsakingų pareigūnų buvo įvertinti priešingai, konstatavus, jog nagrinėjamu atveju turi būti pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt neteisėtai vykdomos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos.

23. Pažymėtina, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog apie nuteistųjų vykdytÄ veiklÄ buvo žinoma ir kitoms valstybės institucijoms, o bÅ«tent Vertybinių popierių komisijai ir VMI. Tačiau pirmoji, kuri iki 2012 m. sausio 1 d. vykdė vertybinių popierių rinkos priežiÅ«rÄ , tik įspėjo investuotojus, kad MMM-2011 sistema nėra jos prižiÅ«rima, jos atžvilgiu nėra taikomi Finansinių priemonių rinkų įstatymo įtvirtinti investuotojų apsaugos ir jų teisių gynimo mechanizmai, tokiai veiklai nėra taikoma Lietuvos Respublikos teisė, t. y. nurodė, kad visa rizika dėl investicijų tenka investuotojui.

Å i Vertybinių popierių komisijos nuomonė buvo žinoma ir apeliantams, nes MMM-2011 tinklapyje, įspėjant asmenis apie jiems tenkančiÄ rizikÄ , buvo cituojamas aukščiau nurodytas pareiÅ¡kimas (1 t., b. l. 45). Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad jokių papildomų veiksmų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog valstybės institucijos vertina nuteistųjų veiksmus kaip neteisėtus (reklamos uždraudimo, aktyvesnio informacijos skleidimo dėl dalyvavimo MMM-2011 veikloje galimo neteisėtumo ar pan.) tuo metu imtasi nebuvo.

Valstybės institucijų apeliantų veiksmų vertinimas iÅ¡ esmės pasikeitė tik Lietuvos bankui perėmus visas Vertybinių popierių komisijos funkcijas. Tik tuomet – 2012 m. sausio 20 d. – buvo pakartotinai kreiptasi į teisėsaugos institucijas su praÅ¡ymu dėl galimai nusikalstamos veikos užkardymo (1 t., b. l. 23). Tačiau ir tada gautas atsakymas, kad Å¡iuo klausimu jau yra pasisakyta, priėmus nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Lietuvos bankui skirtame atsakyme taip pat buvo pažymėta, kad minėtas nutarimas yra patikrintas Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«roje ir yra galiojantis, o Lietuvos banko pareiÅ¡kimas bus pridėtas prie medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (1 t., b. l. 30). 2011 m. spalio 26 d. nutarimas buvo panaikintas ir ikiteisminis tyrimas pradėtas tik tuomet, kai buvo tiesiogiai kreiptasi į Generalinę prokuratÅ«rÄ 2012 m. kovo 15 d. (1 t., b. l. 1–2).

MMM-2011 reklamos transliacijos virš Operos ir baleto tetaro buvo nutrauktos nuo 2012 m. sausio 27 d. (1 t., b. l. 32), o lauko reklamos stenduose eksponuojama MMM-2011 reklama buvo nuimta 2012 m. kovo 17 d. (1 t., b. l. 40).

24. Svarbu pabrėžti ir tai, kad informacijÄ apie atsisakymÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir tokio atsisakymo priežastis buvo aktyviai skleidžiama žiniasklaidoje (8 t., b. l. 80, 90), tad neabejotinai buvo žinoma skundžiamu nuosprendžiu nuteistiems asmenims. Be to, internetiniuose portaluose publikuotuose straipsniuose buvo cituojami Å¡iuo klausimu pasisakę teisėsaugos pareigÅ«nai. Antai atsakydamas į žurnalistų klausimus, Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovas buvo nurodęs, kad „finansinė piramidė“ gali bÅ«ti priskiriama prie komercinės ar finansinės veiklos, todėl jo nuomone, tik įregistruotas juridinis ar fizinis asmuo, gali reklamuotis elektroninėje erdvėje.

Atstovas taip pat paaiÅ¡kino, kad apžvelgus www.mmm-2011.lt svetainės turinį matyti, jog pastaroji yra informacinio pobÅ«džio ir „greitu praturtėjimu“ susidomėję asmenys nukreipiami į užsienio ribotos atsakomybės kompanijai priklausančiÄ interneto svetainę. Taigi, anot policijos atstovo, Å¡iuo atveju asmuo, susigundęs investuoti į nepagrįstai rizikingÄ veiklÄ , betarpiÅ¡kai sudaro sutartį su užsienio kompanija. Lietuvos Respublikos teritorijoje jokia veikla nevykdoma (8 t., b. l. 80–81).

25. Ä®vertinus aukščiau aptartus duomenis, darytina iÅ¡vada, kad valstybės institucijoms laiku nesiėmus jokių veiksmų dėl galbÅ«t nusikalstamos veikos užkardymo, o netgi prieÅ¡ingai – vieÅ¡ai konstatavus, kad atlikus patikrinimÄ , jokios nusikaltimo sudėties požymių nustatyta nebuvo – nuteistieji turėjo pagrindÄ manyti ir tikėtis, kad verčiasi finansine veikla nepažeisdami galiojančiais teisės aktais nustatytos tvarkos.

26. Å ios iÅ¡vados pagrįstumÄ patvirtina ir jų tarpusavio susiraÅ¡inėjimo turinys, iÅ¡ kurio matyti, kad apeliantai nesuvokė savo veiksmų neteisėtumo. Antai 2012 m. kovo 24 d., t. y. netrukus po ikiteisminio tyrimo pradžios, tarp MMM-2011 dalyvių buvo iÅ¡platintas praneÅ¡imas, kuriame teigiama, jog bÅ«tina perspėti dalininkus iÅ¡ Lietuvos, kad pildant metinę pajamų deklaracijÄ jie nepamirÅ¡tų nurodyti sumų, gautų iÅ¡ MMM veiklos, ir sumokėtų visus mokesčius. Taip pat buvo akcentuojamas bÅ«tinumas įsigyti individualios veiklos pažymas – veiklos kodai 641900 ir 649900 – finansinis tarpininkavimas (44 t., b. l. 144).

Bylos medžiaga nustatyta, kad didžioji dalis apeliantų vadovavosi gautomis instrukcijomis, nesiekė veikti pažeidžiant teisės aktų nustatytos tvarkos, ir kreipėsi į VMI su praÅ¡ymais dėl individualios veiklos pažymų iÅ¡davimo, nurodydami, kad nori verstis finansinio tarpininkavimo veikla. Minėtos pažymos buvo iÅ¡duotos A. L., A. S., A. S., Č. T. (50 t., b. l. 28, 31, 92 t., b. l. 188, 195). Taigi vieÅ¡oje erdvėje pasirodžius informacijai apie tai, kad valstybės institucijos pradėjo vertinti MMM-2011 dalyvių veiklÄ kaip galbÅ«t neteisėtÄ , nuteistieji ėmėsi veiksmų siekdami jÄ Ä¯teisinti, o ne atvirkščiai.

27. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, kalbėdamas apie apeliantų kaltę, padarius jiems inkriminuojamÄ veikÄ , prokuroras akcentavo, kad net ir po ikiteisminio tyrimo pradžios MMM-2011 veikla buvo tęsiama. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie teiginiai nepatvirtina nuteistųjų veikimo tiesiogine tyčia. Ikiteisminio tyrimo pradžios faktas dar nereiÅ¡kia, kad bus surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių vertinti konkretaus asmens veiksmus kaip nusikalstamus. Esant tokiai nenuosekliai valstybės, tarp jų ir teisėsaugos, institucijų pozicijai, apeliantai galėjo pagrįstai tikėtis, kad jiems pasikreipus į VMI, gavus atitinkamus dokumentus ir vėliau sumokėjus mokesčius, jų veiksmai nebus vertinami kaip neteisėti.

Juo labiau, kad nusikaltimo, nustatyto BK 202 straipsnio 1 dalyje, padarymas teismų praktikoje paprastai siejamas su kaltininko nenoru „būti matomu“ ir jo vengimu mokėti mokesčius. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad apeliantai niekada nesistengė slapstytis, patys nuvyko į VMI ir pateikė reikiamus dokumentus individualios veiklos pažymoms gauti.

28. Nagrinėjamų skundų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aukščiau minėtos pažymos didžiajai daliai apeliantų buvo iÅ¡duotos, nors 2013 m. liepos 5 d. VMI raÅ¡te nurodoma, kad fiziniams asmenims, įregistravusiems individualiÄ veiklÄ pagal pažymÄ , draudžiama vykdyti finansinio tarpininkavimo veiklÄ , neįregistravus juridinio asmens (1 t., b. l. 216). Å ias aplinkybes patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas M. M., dirbantis VMI Teisės departamento Tiesioginių mokesčių skyriaus vyriausiuoju specialistu.

Atsakydamas į teisėjų kolegijos klausimus, specialistas taip pat pažymėjo, kad 2011–2012 m. m., iÅ¡duodant tokias pažymas, nelabai buvo tikrinama, ar tam tikrÄ veiklÄ gali vykdyti fizinis asmuo. Tuo turėjo pasidomėti pats gyventojas. Anot specialisto, Å¡iuo metu, kai praÅ¡ymai yra teikiami elektroniniu bÅ«du, jeigu pasirenkama veiklos, kuria gali verstis tik juridinis asmuo, klasė, iÅ¡ karto nurodoma, kad toks praÅ¡ymas negali bÅ«ti paduodamas. O jeigu toks praÅ¡ymas tam tikra dalimi net ir praeitų, vėliau sistema parodytų, kad tokios veiklos vykdyti negalima ir praÅ¡ymas bÅ«tų atmestas.

Specialisto teigimu, bylos nagrinėjimo metu buvo teikiami tik popieriniai praÅ¡ymai, tad įtakos galėjo turėti žmogiÅ¡kasis faktorius – VMI darbuotojas nepasižiÅ«rėjo, kas pateikė praÅ¡ymÄ , ir įregistravo tokiÄ veiklÄ (94 t., b. l. 171–173).

29. Taigi nagrinėjamu atveju negalima atmesti tikimybės, kad individualiosios veiklos pažymos visiems aukščiau nurodytiems apeliantams buvo iÅ¡duotos dėl žmogiÅ¡kosios klaidos, tačiau tokios klaidos buvimas negali nulemti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Nors specialistas akcentavo, kad gavęs minėtÄ pažymÄ , gyventojas turėjo pats pasidomėti, ar jis gali verstis tam tikra veikla, manytina, jog kreipdamasis į kompetentingÄ valstybės institucijÄ , asmuo pasitiki ja ir pagrįstai tikisi, kad tam tikras dokumentas jam bus iÅ¡duotas tik tuo atveju, jei jis atitinka visus reikalavimus.

TokiÄ teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ netiesiogiai patvirtina ir tai, kad Å¡iuo metu, pasikeitus praÅ¡ymų VMI teikimo tvarkai, apeliantai jau nebÅ«tų gavę individualiosios veiklos pažymų finansinio tarpininkavimo veiklai vykdyti, o bÅ«tų įspėti, kad tokia veikla jie verstis negali. Esant Å¡ioms aplinkybėms, galima teigti, kad gavę minėtas pažymas jie turėjo pagrindÄ manyti, jog veikia laikydamiesi teisės aktų nustatytų reikalavimų.

30. Aukščiau aptartų duomenų visuma patvirtina, kad versdamiesi finansine veikla, nuteistieji nesuvokė darę tai neteisėtai, t. y. neturėdami reikiamo leidimo ir nesiekė taip veikti. Taigi jų veiksmuose nėra bÅ«tinojo BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios. TokiÄ teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ suponuoja ne tik apeliantų paaiÅ¡kinimai ir argumentai, bet Å¡iame procesiniame sprendime aptartos ikiteisminio tyrimo pradžios aplinkybės bei atsakingų valstybės institucijų – teisėsaugos institucijų, Vertybinių popierių komisijos, VMI – veiksmų nenuoseklumas, sudaręs apeliantams pagrindÄ tikėtis, kad jų veiksmai yra teisėti.

31. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apklausdamas apeliantus, prokuroras akcentavo slapto sekimo metu tarp jų užfiksuotų pokalbių turinį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is įrodymų Å¡altinis nepaneigia aukščiau nurodytos iÅ¡vados pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, kad minėti procesiniai veiksmai, atitinkamai ir tarp apeliantų užfiksuoti pokalbiai, vyko 2012 m. gegužės mėnesio pabaigoje, t. y. prieÅ¡ pat nuteistųjų sulaikymÄ , kuris įvyko 2012 m. birželio 4 d.

Tuo metu visuomenėje jau buvo plačiai aptarinėjamas ne tik ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas, bet ir apeliantų galimas patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 straipsnį, galbÅ«t iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ jų dideles pinigų sumas. NatÅ«ralu, kad jie panikavo, kalbėjosi tarpusavyje apie tai, aptarinėjo susiklosčiusiÄ situacijÄ , pažymėdami, kad nėra pagrindiniai dalyviai, visÄ laikÄ klausydavo nurodymų iÅ¡ užsienio (daugiausiai iÅ¡ Rusijos), o dabar turės už viskÄ atsakyti.

Reikėtų pažymėti ir tai, kad tarp apeliantų užfiksuotų pokalbių turinys patvirtina, kad jie iki paskutinės akimirkos stengėsi grÄ Å¾inti žmonėms jų įmokėtus pinigus, tuo tikslu vyko į užsienį ir kt. (11 t., b. l. 97–98, 177–178 ir kt.). Tačiau Å¡ie duomenys nepagrindžia apeliantų kaltės dėl BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymo, nes vadovaujantis 2012 m. gegužės pabaigoje užfiksuotais pokalbiais negalima teigti, kad nuteistieji jau 2011 m. (A.

L., A. S., A. J., D. G.) ar 2012 m. pradžioje (A. S., A. M., V. G., S. V., Č. T.) suvokė, kad verčiasi finansine veikla pažeisdami teisės aktų reikalavimus, t. y. neturėdami reikiamo leidimo, ir siekė taip veikti.

32. Atkreiptinas dėmesys, kad kiti byloje surinkti duomenys – kratos protokolai, specialisto iÅ¡vados, liudytojų parodymai ir kt. – pagrindžia apeliantų vertimosi finansine veikla faktÄ , kurio jie ir neneigia, tačiau neatskleidžia jų kaltės turinio taip, kaip Å¡is jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymis yra aiÅ¡kinamas teisės doktrinoje ir teismų praktikoje, formuojamoje nagrinėjant analogiÅ¡kas bei panaÅ¡aus pobÅ«džio bylas.

33. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad nuteistojo A. M. veiksmuose nėra jam inkriminuoto nusikaltimo, nustatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje, o nuteistųjų D. G. ir Č. T. veiksmuose – nusikaltimo, nustatyto BK 202 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, naikintina Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalis dėl jų nuteisimo, priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

34. Apeliacinės instancijos teismui suÅ¡velninus nuosprendį nuteistiesiems ir nustačius, kad tuo pačiu procesiniu sprendimu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismui konstatavus neteisėtÄ vertimÄ si finansine veikla veikiant organizuota grupe, buvo nuteisti ir kiti, nagrinėjamoje byloje apeliacinių skundų nepadavę asmenys (S. V., V. G.), arba savo apeliaciniuose skunduose neginčiję jų nuteisimo pagal minėtÄ straipsnį asmenys (A. L., A. S., A. S., A. J.), tais pačiais pagrindais Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendis Å¡velnintinas ir Å¡iems asmenims (BPK 320 straipsnio 5 dalis). Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl aukščiau nurodytų nuteistųjų pripažinimo kaltais ir nubaudimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir  202 straipsnio 1 dalį naikintina, priimant jiems iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

35. Išteisinus A. S., A. S., A. L., A. J. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir  202 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl jų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų, išnykus apeliacinių skundų pagrindui.

36. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, iÅ¡teisinus A. L., A. S., A. S., A. J., S. V., V. G., A. M., D. G. ir Č. T., nustačius, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, byloje pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai paliekami nenagrinėti. Dėl A. S. nuteisimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį 37. Savo apeliaciniame skunde A. S. taip pat prašė iÅ¡teisinti jį dėl nusikaltimo, nustatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nurodydamas, kad pripažindamas jį kaltu pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Nuteistojo praÅ¡ymas tenkintinas.

38. BK 216 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 8 d.) nustatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia alternatyviais veiksmais: finansinių operacijų su nusikalstamu bÅ«du įgytais pinigais ar turtu atlikimu; sandorių su nusikalstamu bÅ«du įgytais pinigais ar turtu sudarymu; nusikalstamu bÅ«du įgytų pinigų ar turto naudojimu Å«kinei, komercinei veiklai; melagingu nurodymu, kad nusikalstamu bÅ«du įgyti pinigai ar turtas gauti iÅ¡ teisėtos veiklos. Pažymėtina, kad objektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, visų pirma suponuoja bÅ«tinumÄ nustatyti pinigų ar kitokio turto nusikalstamÄ kilmę (tokia kilmė negali bÅ«ti preziumuojama; aplinkybė, jog kaltininkas, įteisindamas pinigus ar turtÄ , turi žinoti, kad jie įgyti nusikalstamu bÅ«du, byloje turi bÅ«ti nustatyta ir įrodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-251/2014, Nr. 2K-7-330/2011).

39. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad A. S. nesivertė neteisėta finansine veikla, nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltinime nurodytÄ turtÄ â€“ automobilį „Toyota Land Cruiser“ – jis įgijo iÅ¡ nusikalstamų bÅ«dų gautų pajamų. Nesant apelianto veiksmuose bÅ«tinojo BK 216 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymio, naikintina Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalis dėl A. S. nuteisimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, priimant jam iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl A. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ 40. Kreipdamasis su apeliaciniu skundu, A. M. prašė teismo, iÅ¡teisinus jį dėl vertimosi neteisėta finansine veikla, taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 253 straipsnio 1 dalis). Apeliantas pažymi, kad savo kaltę pripažįsta, supranta, kad pasielgė netinkamai, labai gailisi. Pasak A. M., jo veiksmais žala nepadaryta, jis pirmÄ kartÄ traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl apysunkio nusikaltimo padarymo, o teismo pasitikėjimo vertas asmuo – J.

S. – praÅ¡o perduoti A. M. jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

41. Priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, pirmosios instancijos teismas nepasisakė BK 40 straipsnio nuostatų taikymo A. M. klausimu, nes pastarÄ jį pripažino kaltu dėl dviejų tyčinių nusikaltimų padarymo, o tai eliminavo galimybę taikyti apeliantui aptariamÄ teisės institutÄ . Apeliacinės instancijos teismui iÅ¡teisinus nuteistÄ jį pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, vertintinos jo praÅ¡yme nurodytos aplinkybės dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

42. Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta Å¡iame BK 40 straipsnyje įtvirtintų sÄ lygų visuma. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos yra: 1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Laidavimas gali bÅ«ti su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalys). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sÄ lygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-241/2012, 2K-150/2015, 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-108-697/2017, 2K-274-693/2018, 2K-134-1073/2018, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019).

43. Ä®vertinus bylos medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos BK 40 straipsnio taikymui bÅ«tinos sÄ lygos. Byloje nustatyta, kad A. M. nusikalto pirmÄ kartÄ , įvykdė apysunkį nusikaltimÄ , pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl įvykio, jo neteisėtais veiksmais žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 1–3 punktai). Å ioje situacijoje taip pat yra pagrindo manyti, kad ateityje apeliantas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Byloje nėra duomenų apie tai, kad jis praeityje bÅ«tų padaręs kitokio pobÅ«džio pažeidimų. Po A. M. inkriminuotos veikos padarymo yra praėję daugiau nei septyneri metai. Teismo turimais duomenimis, per šį laikotarpį apeliantas taip pat nebuvo pažeidęs įstatymo reikalavimų, o tai leidžia pagrįstai teigti, kad įvykdytas nusikaltimas buvo atsitiktinis ir nebÅ«dingas nuteistojo elgesio pavyzdys.

44. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad priimant sprendimÄ dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sÄ lygos buvimo, vertintinas ir konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumas, kuris nagrinėjamu atveju yra mažesnis nei rÅ«Å¡inis A. M. inkriminuotos veikos pavojingumas. Bylos medžiaga patvirtina, kad kratos metu pas nuteistÄ jį buvo rasta 14 vienetų C kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams skirtų savadarbių Å¡audmenų. Pažymėtina, kad nei Å¡aunamojo ginklo, kuriam galėtų bÅ«ti skirti rasti Å¡audmenys, nei kitų sprogstamųjų ar pavojingų medžiagų, kurios galėtų kelti grėsmę visuomenei, apelianto gyvenamojoje vietoje rasta nebuvo. Nuteistojo neteisėtais veiksmais žala nepadaryta.

45. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, kad laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo, turi savarankiÅ¡kÄ reikÅ¡mę, jos konstatavimas turi bÅ«ti motyvuotas.

46. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobÅ«dį ir realiÄ galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat į jo charakteristikÄ ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas. Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kintas jo požiÅ«ris į kaltininko padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat laiduotojas turi nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

47. Byloje yra J. S. praÅ¡ymas atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimÄ . PraÅ¡yme nurodoma, kad nuteistÄ jį ir laiduotojÄ sieja ilgametė draugystė, jie dažnai bendrauja, draugauja Å¡eimomis. Anot J. S., jam yra žinoma apie A. M. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ . Nuteistasis jam pasakojo apie tai, gailėjosi dėl savo neteisėto elgesio. Jų dažni pokalbiai privertė pastarÄ jį suvokti savo veiksmų neteisėtumÄ .

A. M. prižadėjo, kad ateityje laikysies teisės aktų reikalavimų (92 t., b. l. 191–192). PraÅ¡yme nurodytas aplinkybes J. S. patvirtino jo apklausos pirmosios instancijos teisme metu. Papildomai laiduotojas parodė, kad jie ne tik draugauja su A. M., bet ir dirba kartu, vykdo įvairius projektus. J. S. teigimu, apeliantas yra labai įdomus žmogus, meniÅ¡kas, apsiskaitęs, mÄ stantis nestandartiÅ¡kai, rimtai žiÅ«rintis tiek į savo Å¡eimÄ , tiek į darbÄ . Jis iÅ¡ karto papasakojo laiduotojui apie tai, kad pas jį surado Å¡ovinius.

Labai gailėjosi. Pasak J. S., jų bendravimas labai teigiamai veikia A. M.. Be to, jis ir pats yra padaręs atitinkamas išvadas dėl savo elgesio ir susiklosčiusios situacijos, tad nekartos tų pačių klaidų (93 t., b. l. 5–6).

48. Bylos medžiaga nustatyta, kad J. S. dirba UAB „P. I.“ (duomenys pakeisti) direktoriumi nuo pat Å¡ios bendrovės įsteigimo 2003 metais. Jo pajamos yra stabilios ir sudaro 1 370 Eur per mėnesį. J. S. neteistas, charakterizuojamas teigiamai (92 t., b. l. 193, 93 t., b. l. 19–21). Vertindama laiduotojo asmenybę, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad jis yra žymiai vyresnis už A. M., didesnę gyvenimiÅ¡kÄ patirtį turintis žmogus, kurio nuomonė yra svarbi apeliantui ir kuriuo jis pasitiki.

Å ios iÅ¡vados pagrįstumÄ patvirtina tai, kad A. M. netrukus po įvykio papasakojo J. S. apie pas jį rastus Å¡ovinius, prašė patarimo. Be to, bÅ«tent J. S. paprašė laiduoti už jį. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytos sÄ lygos nereikalauja, kad laiduotojas turėtų gyventi kartu su kaltininku, jo darbinė veikla turėtų bÅ«ti panaÅ¡i į kaltininko. Esant Å¡ioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad J. S. ir A. M. sieja draugystės ryÅ¡iai, jie kartu dirba, dažnai bendrauja, darytina iÅ¡vada, kad J.

S. yra pasitikėjimo vertas asmuo, galintis laiduoti už A. M. ir prisiimti dėl jo atsakomybę.

49. Teisėjų kolegijai pripažinus J. S. tinkamu laiduotoju, esant BK 40 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai, A. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalis dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį naikintina (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas).

50. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veikÄ padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-114-1073/2018).

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju finansinio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemonė – 7 MGL (350 EUR) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ â€“ yra proporcinga nuteistojo įvykdytai veikai ir užtikrins kitų teisės pažeidimų prevencijÄ . Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 327 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Tenkinti nuteistųjų A. M., A. S. gynėjo advokato Dariaus Stalionio, D. G., Č. T., A. S., A. L. (A. L.), A. J. apeliacinius skundus. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį dėl D. G. ir Č. T. pripažinimo kaltais ir nubaudimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Išteisinti D. G. ir Č. T. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį dėl A. M. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį. Išteisinti A. M. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį dėl A.

L., A. S., A. J., A. S., V. G., S. V. (S. V.) pripažinimo kaltais ir nubaudimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį. Išteisinti A. L. (A. L.), A. S., A. J., A. S., V. G., S. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį dėl A. S. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį.

IÅ¡teisinti A. S. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį dėl A. M. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atleisti, ir perduoti jį J. S. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ .

BaudžiamÄ jį procesÄ , pradėtÄ jam pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nutraukti. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu , 71 straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę –  7 MGL ( 350 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per 1 (vienerius) metus; IÅ¡aiÅ¡kinti A. M., kad: - jeigu jis, kaip atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, per 1 (vienerius) metus padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; - jeigu jis, kaip atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, per 1 (vienerius) metus padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Panaikinti A. J., A. S., V. G., A. S., Č. T., S. V., A. L. paskirtas kardomÄ sias priemones. Panaikinti D. G., A. J., A. S., A. L., A. M., Č. T., A. S. ir S. V. paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ . Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį dėl civilinių ieÅ¡kinių solidaraus priteisimo iÅ¡ D. G., A. J., A. S., A. L., A. M., Č. T., A. S., S. V., V. G.. K. E., A. J., Å . J., N. L., R. M., V. V., G. Ž. civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtus.

Panaikinti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ : į D. G. pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banko sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); į V. G. pinigines lėšas 6000 litų (1738 eurų), esančias „D. B. A/S Lietuvos Filialas“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB SEB banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei kratos metu paimtus 3030 litų (877,55 eurų) (saugomus Lietuvos kriminalinės policijos biure);

į A. J. pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 1/3 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); į A. L. pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); į A. M. pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); į A. S. pinigines lėšas, esančias Kredito unijos „Prienų taupa“ sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini);

į A. S. pinigines lėšas, esančias Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriaus sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį SAAB 9000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); į UAB „Atumas“ pinigines lėšas, esančias Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriaus sÄ skaitose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

GrÄ Å¾inti A. J. 300 Eur, įneÅ¡tus į Generalinės prokuratÅ«ros depozitinę sÄ skaitÄ . LikusiÄ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .  Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Ernesta Montvidienė Algimantas Valantinas