ce100421-cc66-4859-bf2f-2bcdf543f7a2 · Vilniaus apygardos teismas

2A-1472-881/2011              Civilinė byla Nr. 2A-1472-881/2011 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00791-2010-7                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 22.7; 26.6; 44.2.4.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 15 d.Vilnius  Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,sekretoriaujant Gintarei Blechertaitei,dalyvaujant ieškovui V.

R., atsakovui Å alčininkų rajono laikraščio ,,Vesti Å alči“ leidėjui individualios įmonės ,,Rožinis dramblys“ savininkui V. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2A-1472-881/2011 pagal ieÅ¡kovo V. R. ir atsakovo Å alčininkų rajono laikraščio ,,Vesti Å alči“ leidėjui individualios įmonės ,,Rožinis dramblys“ savininkui V. K. apeliacinius skundus dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V.

R. ieÅ¡kinį atsakovui Å alčininkų rajono laikraščio ,,Vesti Å alči“ leidėjui individualios įmonės ,,Rožinis dramblys“ savininkui V. K. dėl garbės ir orumo gynimo,  Teisėjų kolegija n u s t a t ė: Ginčo esmė           ieÅ¡kovas V. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovÄ Å alčininkų rajono laikraščio „Vesti Å alči“ leidėjÄ , individualios įmonės „Rožinis dramblys“ savininkÄ V.

K., ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikraščio „Vesti Å alči“ numeryje (rusų kalba) pirmame puslapyje tokiu pat Å¡riftu, kokiu buvo iÅ¡spausdintas 2003 m. rugpjūčio 29 d. straipsnis „Kriminalinės policijos inspektorius vogė žuvį, o kitÄ darbo dienÄ praleido“ paskelbti Å¡iÄ informacijÄ : 2003 m. rugpjūčio 29 d. leidinio Nr. 65 (558) straipsnyje „Kriminalinės policijos inspektorius vogė žuvį, o kitÄ darbo dienÄ praleido“, 2003 m. rugpjūčio 22d.

Šalčininkų rajono laikraštyje „Vesti Šalči“ (rusų kalba) leidinio Nr. 63 (556) straipsnyje „Uždaroji akcinė bendrovė „Šalčininkų policijos komisariatas“, 2003 m. rugsėjo 12 d. leidinio Nr. 69 (562) straipsnyje „Komisarui atžymai“, 2004 m. birželio 18 d. leidinio Nr. 48 (640) straipsnyje ,,Nusikaltėlis neduoda ramybės“, 2004 m. lapkričio 9 d. leidinio Nr. 88 (680) straipsnyje „Pagalbos nesulaukė“, 2006 m. spalio 10 d. leidinio Nr. 77 (872) straipsnyje „Ir vėl V.

R.. Ir kiti“, 2006 m. gruodžio 29 d. leidinio Nr. 99 (895) straipsnyje „Ir vėl V. R.“, kurių autorius yra V. K., buvo paskleisti Å¡ie tikrovės neatitinkantys teiginiai apie Å alčininkų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo grupės vyresnįjį inspektorių V. R.:1. „Kriminalinės policijos inspektorius vogė žuvį, o kitÄ darbo dienÄ praleido“; 2. 2003 m. rugpjūčio 24 d. Organizuotų nusikaltimų tyrimų inspektorius V.

R. buvo nuvykęs prie AB „Šalčininkų žuvis“ prÅ«dų pavogti karpių, kai kuriems ne visai sveikiems kriminalistams nuo įtempto darbo važiuoja „stogas“, ,,nuo darbo tuščioje galvoje susidarė adrenalino trÅ«kumas, taigi ir tenka leistis į sunkius“.3. „V. R. – „nusikaltėlis-nevykėlis“, V. R. buvo užmetęs žūklės įrankius“. 4. „Maldavimas pasigailėti ir užuominos apie grasinimÄ â€œ, ,,vagiÅ«kščiai, priklaupė kaip vaikai per pirmÄ jÄ KomunijÄ , prašėsi paleidžiami geruoju.

Ėmė mojuoti iÅ¡ kiÅ¡enių iÅ¡trauktais policijos darbuotojų pažymėjimais, pajutęs savo nebaudžiamumÄ , V. R. pradėjo netiesiogiai užsiminti apie galimus greitus susitikimus, bet jau kaip svečiams jo kabinete“, ,,policininkai sugebėjo sugauti apie penkis kilogramus karpių“. 5. „Vadovybė vėl padėjo (V. R.)“, „Nepaprastai skaudėjo galvÄ , nerealiai skaudėjo per stebuklÄ iÅ¡vengė Å¡autuvo ir batų kaulai“, Todėl vadovybė priėmė tiesiog genialų sprendimÄ : surasti kenčiantį pravaikÅ¡tininkÄ ir duoti jam galimybę reabilituotis, paraÅ¡ius atgaline data praÅ¡ymÄ dėl laisvos dienos suteikimo pirmadienį“. 6.

„Organizuotų nusikaltimų tyrimų inspektorius V. R. galvojo pasidalinti ir pavaiÅ¡inti varduvininkÄ vogtais karpiais“.7. „kai kuriems kriminalinės policijos vyresniesiems inspektoriams įdomiau patiems prasibrauti į svetimÄ telkinį ir pavogti žuvies, negu užsiimti nusikaltėlių paieÅ¡ka“.8. „Dar kartÄ inspektorius (V. R.) pasižymėjo su bičiuliu brakonierių bÅ«du gaudydamas žuvis privačiuose AB „Šalčininkų žuvis“ tvenkiniuose. Tada V. R. pasielgė kaip pats tikriausias bailys ir metęs draugÄ pasislėpė artimiausiuose krÅ«muose“. 9.

„kovos su organizuotais nusikaltimais inspektorius V. R.-brakonierius“.10. „Titanikas“ nuskendo“, rajone be jo (V. R.) gali nutrÅ«kti ... brakonieriavimas“, V. R. – „žmogus, kuris savo elgesiu daugelį metų tik kompromitavo teisėsaugos institucijų darbÄ â€œ. 11. „V. R. – klastočių meistras“, „Aistra klastoti – įaugusi į kraujÄ â€œ.Priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 15 000 Lt moralinės žalos, 203,67 Lt, 91,24 Lt, 29,38 Lt, 81,42 Lt, 60,90 Lt už straipsnių vertimÄ iÅ¡ rusų į lietuvių kalbÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.             IeÅ¡kovas nurodė, kad dirbo Å alčininkų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo grupės vyresniuoju inspektoriumi. 2003 m. rugpjūčio 29 d.

Å alčininkų rajono laikraÅ¡tyje „Vesti Å alči“ Nr. 65(558) atsakovas iÅ¡spausdino apie jį straipsnį pavadinimu „Kriminalinės policijos inspektorius vogė žuvį, o kitÄ dienÄ praleido“. Å iame straipsnyje apraÅ¡ytas įvykis neva jis su savo draugu vogė žuvį AB „Šalčininkų žuvis“ tvenkiniuose, t. y. žvejojo be leidimo. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad straipsnyje nurodytÄ dienÄ , 2003 m. rugpjūčio 24 d., jis su draugu G. M. savo gimtadienio proga žvejojo Baltosios Vokės tvenkiniuose, o grįždami atgal užvažiavo į AB „Šalčininkų žuvis“ tvenkinį.

Kol jis trumpam nuėjo į miÅ¡kÄ , nes pasidarė bloga, draugas bandė pažvejoti viename iÅ¡ tvenkinių ir tuo metu prie tvenkinio atvyko bendrovės direktorius Č. F.. KitÄ dienÄ po laisvadienių ieÅ¡kovui pagal darbo grafikÄ buvo suteikta laisva nuo darbo diena, todėl jis neturėjo bÅ«ti darbe, nors atsakovas straipsnyje parašė, kad jis praleido Å¡iÄ darbo dienÄ . Todėl visi straipsnyje pavartoti sakiniai, kad jam nuo įtempto darbo važiuoja „stogas“, kad jis yra „nusikaltėlis-nevykėlis“, kad jis buvo užmetęs žūklės įrankius, maldavo pasigailėjimo, mojavo policijos darbuotojo pažymėjimu, kad jo kaulai iÅ¡vengė Å¡autuvo ir batų, kad sugebėjo sužvejoti penkis kilogramus karpių, o po įvykio kitÄ darbo dienÄ jam vadovybė padėjo iÅ¡vengti atsakomybės ir suteikė laisvÄ dienÄ , visiÅ¡kai neatitinka tikrovės ir nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais.

Å is įvykis buvo tiriamas privataus kaltinimo byloje bei atliekant ikiteisminį tyrimÄ , buvo apklaustas tuometis bendrovės direktorius Č. F. bei Å¡ios bendrovės darbuotojas, tačiau nė vienas iÅ¡ jų nepatvirtino iÅ¡dėstytų straipsnyje teiginių. Straipsnio autorius bÅ«tent dėl Å¡io įvykio, o ne dėl to, kad jis buvo teistas dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, pavadino jį „nusikaltėliu-nevykėliu“, vėliau kituose straipsniuose, skelbtuose laikraÅ¡tyje, atkartojo Å¡io įvykio aplinkybes, pavadinęs jį tikriausiu bailiu, kuris metęs draugÄ , pasislėpė artimiausiuose krÅ«muose, ir brakonieriumi. 2003 m. rugpjūčio 22 d. straipsnyje „Uždaroji akcinė bendrovė Å alčininkų rajono policijos komisariatas“ apie jį paskleistos melagingos žinios, neva jis yra „klastočių meistras“ ir jam „aistra klastoti įaugusi į kraujÄ â€œ, peržengia visas padorumo ribas, Å¡ie teiginiai susiję su J.

V. byla. IeÅ¡kovÄ taip pat įžeidžia žodis „Titanikas“. IeÅ¡kovas atsakovui pateikė du reikalavimus paneigti paskleistÄ informacijÄ , tačiau iÅ¡ atsakovo negavo nei paneigimo, nei atsakymo. IeÅ¡kovas prašė teismo tenkinti visus patikslintame ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus reikalavimus.  Atsakovas Å alčininkų rajono laikraščio „Vesti Å alči“ leidėjas, vyr. redaktorius, individualios įmonės „Rožinis dramblys“ savininkas V. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad visus ieÅ¡kinyje nurodytus straipsnius rašė savo vardu arba „Zbignevo Sinkevič“ slapyvardžiu. Paskleista informacija atitinka tikrovę. Å ie faktai patvirtinti tuometinio AB „Šalčininkų žuvis“ direktoriaus Č. F. parodymais, straipsnis paraÅ¡ytas remiantis jo žodžiais bei pareiÅ¡kimo Vilniaus m. VPK pagrindu, pavartota keletas meniÅ¡kų posakių. Straipsniai paraÅ¡yti rusų kalba, pavartotas žodis „pavogti“, nes V. R. su draugu vogė karpius iÅ¡ svetimo tvenkinio (brakonieriavo), o kitÄ dienÄ padarė pravaikÅ¡tÄ .

Anot atsakovo, ieÅ¡kovas daug metų kompromitavo pareigÅ«no vardÄ : bÅ«damas pareigÅ«nas atėjo girtas į darbÄ , pametė ginklÄ , padarė autoįvykį, kurio metu patyrė galvos traumÄ , dėl to buvo nuteistas. Straipsnyje pavartoti žodžiai „klastočių meistras“, susiję su A. V. bylos klastojimu, „titanikas“ – tai metafora, posakis. Straipsnis UAB „Šalčininkų policijos komisariatas“ – tai J. V. nuomonė apie jo sulaikymÄ . Pasak atsakovo, straipsniuose iÅ¡sakyta jo nuomonė apie V.

R.. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies:          1. Ä®pareigojo atsakovÄ Å alčininkų rajono laikraščio „Vesti Å alči“ leidėjÄ , steigėjÄ individualios įmonės „Rožinis dramblys“ savininkÄ V. K., laikraščio „Vesti Å alči“ numeryje rusų kalba pirmame puslapyje tokiu pat Å¡riftu, kokiu buvo iÅ¡spausdintas 2003 m. rugpjūčio 29 d. straipsnis „Kriminalinės policijos inspektorius vogė žuvį, o kitÄ darbo dienÄ praleido“ paskelbti Å¡iÄ informacijÄ : 2003 m. rugpjūčio 29 d.

Å alčininkų rajono laikraÅ¡tyje „Vesti Å alči“ (rusų kalba) leidinyje Nr. 65(558), straipsnyje „Kriminalinės policijos inspektorius vogė žuvį, o kitÄ darbo dienÄ praleido“, 2003 m. rugpjūčio 22 d. leidinio Nr. 63 (556) straipsnyje „Uždaroji akcinė bendrovė „Šalčininkų policijos komisariatas“, buvo paskleisti Å¡ie tikrovės neatitinkantys teiginiai apie Å alčininkų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo grupės vyresnįjį inspektorių V.

R.: „Kriminalinės policijos inspektorius vogė žuvį, o kitÄ darbo dienÄ praleido“; „Kai kuriems ne visai sveikiems kriminalistams nuo įtempto darbo važiuoja „stogas“... nuo darbo tuščioje galvoje susidarė adrenalino trÅ«kumas, taigi ir tenka leistis į sunkius“; „Vadovybė vėl padėjo (V. R.)“, „Nepaprastai skaudėjo galvÄ , nerealiai skaudėjo per stebuklÄ iÅ¡vengė Å¡autuvo ir batų kaulai“, ,,Todėl vadovybė priėmė tiesiog genialų sprendimÄ : surasti kenčiantį pravaikÅ¡tininkÄ ir duoti jam galimybę reabilituotis, paraÅ¡ius atgaline data praÅ¡ymÄ dėl laisvos dienos suteikimo pirmadienį“;

„V. R. – klastočių meistras“, „Aistra klastoti – įaugusi į kraujÄ â€œ.          2. Atmetė ieÅ¡kovo V. R. ieÅ¡kinio reikalavimus kitoje dalyje dėl paskelbtų teiginių: 2003 m. rugpjūčio 29 d. leidinio Nr. 65(558) straipsnyje „Kriminalinės policijos inspektorius vogė žuvį, o kitÄ darbo dienÄ praleido“, 2003 m. rugsėjo 12 d. leidinio Nr. 69 (562) straipsnyje „Komisarui atžymai“, 2004 m. birželio 18 d. leidinio Nr. 48 (640) straipsnyje ,,Nusikaltėlis neduoda ramybės“, 2004 m. lapkričio 9 d. leidinio Nr. 88 (680) straipsnyje „Pagalbos nesulaukė“, 2006 m. spalio 10 d. leidinio Nr. 77 (872) straipsnyje „Ir vėl V.

R.. Ir kiti“, 2006 m. gruodžio 29 d. leidinio Nr. 99 (895) straipsnyje „Ir vėl V. R.“, kad „Organizuotų nusikaltimų tyrimų inspektorius V. R. buvo nuvykęs prie AB „Šalčininkų žuvis“ prÅ«dų pavogti karpių“; „V. R. – „nusikaltėlis-nevykėlis“, V. R. buvo užmetęs žūklės įrankius“; „Maldavimas pasigailėti ir užuominos apie grasinimÄ â€œ, ,,vagiÅ«kščiai, priklaupė kaip vaikai per pirmÄ jÄ KomunijÄ , prašėsi paleidžiami geruoju.

Ėmė mojuoti iÅ¡ kiÅ¡enių iÅ¡trauktais policijos darbuotojų pažymėjimais, pajutęs savo nebaudžiamumÄ , V. R. pradėjo netiesiogiai užsiminti apie galimus greitus susitikimus, bet jau kaip svečiams jo kabinete“, „policininkai sugebėjo sugauti apie penkis kilogramus karpių“; „Organizuotų nusikaltimų tyrimų inspektorius V. R. galvojo pasidalinti ir pavaiÅ¡inti varduvininkÄ vogtais karpiais“; „kai kuriems kriminalinės policijos vyresniesiems inspektoriams įdomiau patiems prasibrauti į svetimÄ telkinį ir pavogti žuvies, negu užsiimti nusikaltėlių paieÅ¡ka“;

„Dar kartÄ inspektorius (V. R.) pasižymėjo su bičiuliu brakonierių bÅ«du gaudydamas žuvis privačiuose AB „Šalčininkų žuvis“ tvenkiniuose. Tada V. R. pasielgė kaip pats tikriausias bailys ir metęs draugÄ pasislėpė artimiausiuose krÅ«muose“; „kovos su organizuotais nusikaltimais inspektorius V. R. – brakonierius; „Titanikas“ nuskendo“, rajone be jo (V. R.) gali nutrÅ«kti ... brakonieriavimas“, V. R. – „žmogus, kuris savo elgesiu daugelį metų tik kompromitavo teisėsaugos institucijų darbÄ â€œ.          3.

Priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 500 Lt neturtinės žalos ir 151,12 Lt iÅ¡laidų už dokumentų vertimÄ , kelionės iÅ¡laidų bei 147 Lt žyminio mokesčio.            Teismas nusprendė, kad 2003 m. rugpjūčio 29 d. straipsnyje „Kriminalinės policijos inspektorius vogė žuvį, o kitÄ darbo dienÄ praleido“ nebuvo tiesiogiai paraÅ¡yta, kad V. R. buvo prie prÅ«dų pavogti karpių, kaip kad ieÅ¡kovas nurodė ieÅ¡kinyje. Pasak teismo, žodis „pavogti“ pavartotas ne ta prasme, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų priskiriamas asmens pavadinimas labai konkrečiu neigiamÄ atspalvį turinčiu apibÅ«dinimu, priskiriant jam baudžiamaisiais įstatymais uždraustas, teisės ir geros moralės požiÅ«riu nepriimtinas savybes, tokias kaip „vagis“, ir tai akivaizdžiai žemintų ieÅ¡kovo kaip pareigÅ«no ir asmens garbę ir orumÄ , tas žodis pavartotas bendrame kontekste, apraÅ¡ant neteisėtÄ Å¾vejybÄ .

Teismas nurodė, kad žurnalisto straipsnis yra literatÅ«rinis kÅ«rinys, kuriam pagal prigimtį bÅ«dingas kÅ«rybinis pradas, todėl straipsnyje pavartoti sakiniai: „nevykėliai – nusikaltėliai“ (pavartota daugiskaita, o ne bÅ«tent tik V. R. atžvilgiu), „maldavimas pasigailėti ir užuominos apie grasinimÄ â€œ, ,,vagiÅ«kščiai, priklaupė kaip vaikai per pirmÄ jÄ KomunijÄ , prašėsi paleidžiami geruoju. Ėmė mojuoti iÅ¡ kiÅ¡enių iÅ¡trauktais policijos darbuotojų pažymėjimais, ... pajutęs savo nebaudžiamumÄ , V.

R. pradėjo netiesiogiai užsiminti apie galimus greitus susitikimus, bet jau kaip svečiams jo kabinete“, „policininkai sugebėjo sugauti apie penkis kilogramus karpių“ bei straipsnio skiltyje „Dovana komisarui“ paraÅ¡ytas sakinys, kad „2003 m. rugpjūčio 27 d. buvo policijos komisaro R. P. gimtadienis, todėl organizuotų nusikaltimų tyrimų inspektorius V. R., tikriausiai galvojęs pasidalinti ir pavaiÅ¡inti varduvininkÄ vogtais karpiais“, vertinami kaip pavartotos meninės iÅ¡raiÅ¡kos priemonės, vaizdingai apraÅ¡ant nesėkmingÄ Å¾vejybÄ ir negali bÅ«ti pripažinti kaip žinios (informacija), neatitinkančios tikrovės. Straipsniuose ieÅ¡kovas vertinamas ne kaip privatus asmuo, o kaip policijos pareigÅ«nas, vieÅ¡as asmuo, atliekantis valstybės įgaliotÄ teisėsaugos funkcijÄ , jo santykis su visuomene yra glaudus ir pastovus, todėl visuomenės reiÅ¡kiama kritika jo atžvilgiu turi bÅ«ti priimama ir yra platesnė, nei privačių asmenų.

IeÅ¡kovo kaip vieÅ¡ojo asmens garbės ir orumo gynimo ribos skiriasi nuo privataus asmens gynimo ribų. VieÅ¡ajam asmeniui keliami aukÅ¡tesni elgesio reikalavimai nei privačiam. Jis turi toleruoti apie jį skelbiamÄ , nors ir ne visiÅ¡kai tiksliÄ informacijÄ ar nuomonę, tikėtis sulaukti didesnio dėmesio ir įvairaus pobÅ«džio atgarsių bei atsiliepimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad Å¡ioje dalyje yra pagrindas ieÅ¡kinio reikalavimų netenkinti.                      Teismas nusprendė, kad atsakovas nepateikė teismui patvirtinančių įrodymų, kad 2003 m. rugpjūčio 25 d. ieÅ¡kovas padarė pravaikÅ¡tÄ , todėl straipsnyje paskelbtus teiginius, kad „Vadovybė vėl padėjo (V.

R.)“, „Nepaprastai skaudėjo galvÄ , nerealiai skaudėjo per stebuklÄ iÅ¡vengė Å¡autuvo ir batų kaulai“, ,,Todėl vadovybė priėmė tiesiog genialų sprendimÄ : surasti kenčiantį pravaikÅ¡tininkÄ ir duoti jam galimybę reabilituotis, paraÅ¡ius atgaline data praÅ¡ymÄ dėl laisvos dienos suteikimo pirmadienį“, pripažino neatitinkančiais tikrovės ir ieÅ¡kovo reikalavimus Å¡ioje dalyje patenkino.             Pasisakydamas dėl straipsnyje paskelbtų teiginių, kad „kai kuriems ne visai sveikiems kriminalistams nuo įtempto darbo važiuoja „stogas“, ,,nuo darbo tuščioje galvoje susidarė adrenalino trÅ«kumas, taigi ir tenka leistis į sunkius“, teismas nurodė, kad visuomenės informavimo priemonė, skelbdama informacijÄ , turi elgtis sÄ Å¾iningai.

Ä®statymas leidžia žurnalistui, norinčiam iÅ¡kelti problemÄ , paryÅ¡kinti tam tikras detales, tačiau tai turi bÅ«ti toleruojama tol, kol neperžengtos žurnalisto sÄ Å¾iningos veiklos ribos, kol nepradedama piktnaudžiauti suteiktomis teisėmis. Atsakovo motyvas, kad straipsnyje buvo vartojamos literatÅ«rinės iÅ¡raiÅ¡kos priemonės, kuriomis informacija paryÅ¡kinama, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas avarijoje patyrė galvos traumÄ (yra nesveikas), Å¡iuo atveju netaikytinas. Teismas nusprendė, kad paskelbdama tokius sakinius visuomenės informavimo priemonė sÄ moningai skleidė neteisingÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovÄ , siekė jį įžeisti, piktnaudžiavo teise skleisti informacijÄ ir peržengė ribas.

Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus Å¡ioje dalyje.              Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo paneigti informacijÄ , paskleistÄ 2004 m. birželio 18 d. Nr. 48 (680) straipsnyje „Nusikaltėlis neduoda ramybės“, kad „dar kartÄ inspektorius pasižymėjo su bičiuliu brakonierių bÅ«du gaudydamas žuvis privačiuose AB „Šalčininkų žuvis“ tvenkiniuose. ,,Tada V. R. pasielgė kaip pats tikriausias bailys ir metęs draugÄ pasislėpė artimiausiuose krÅ«muose“, teismas nusprendė, kad paskelbti teiginiai yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ nagrinėjamo žvejybos fakto.

Ieškovas neneigė, kad tuo metu, kai prie draugo G. M. priėjo AB „Šalčininkų žuvis“ direktorius Č. F., jis buvo krūmuose, nes jam pasidarė bloga, todėl, pasak teismo, nėra pagrindo pripažinti, kad tai – neatitinkanti tikrovės informacija, o pavartoti žodžiai „pasislėpė krūmuose kaip tikriausias bailys“ vertinami kaip pavartota viena iš meninės išraiškos priemonių. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad šioje dalyje ieškinio reikalavimai netenkinami.              Vertindamas 2003 m. rugsėjo 12 d.

Nr. 69(562) straipsnyje „Komisarui atžymai“, paraÅ¡ytus žodžius – „kai kuriems kriminalinės policijos vyresniesiems inspektoriams įdomiau patiems prasibrauti į svetimÄ telkinį ir pavogti žuvies, negu užsiimti nusikaltėlių paieÅ¡ka“, ir 2006 m. spalio 10 d. Nr. 77(872), 2006 m. gruodžio 29 d. laikraÅ¡tyje „Vesti Å alči“ Nr. 99(895) straipsnyje „Ir vėl V. R.“ paraÅ¡ytus žodžius – „Titanikas nuskendo“, rajone be jo gali nutrÅ«kti brakonieriavimas..“, „V.

R. žmogus, kuris savo elgesiu daugelį metų tik kompromitavo teisėsaugos institucijų darbÄ â€œ, teismas nusprendė, kad pavartotas žodis „Titanikas“, kaip buvo pažymėta 2007 m. lapkričio 12 d. Å alčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendyje bei 2008 m. gegužės 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, 2009 m. kovo 12 d. Å alčininkų rajono apylinkės teismo sprendime, vertinamas kaip viena iÅ¡ pavartotų meninės iÅ¡raiÅ¡kos priemonių, kuri negali bÅ«ti pripažinta kaip žinia (informacija) neatitinkanti tikrovės, o žodis „brakonieriavimas“ susijęs su tuo pačiu įvykiu dėl neteisėtos žvejybos, kuris buvo apraÅ¡ytas 2003 m. rugpjūčio 29 d. straipsnyje.

Jeigu skleidžiamos žinios yra teisingos, ne prasimanytos, nors jos žemina, gali sukelti neigiamÄ asmens vertinimÄ , jų skleidimas nėra Å¡meižimas. Straipsniuose iÅ¡sakyta autoriaus nuomonė apie V. R., kaip pareigÅ«nÄ , kuris bÅ«damas Å alčininkų rajono policijos komisariato pareigÅ«nu, ne kartÄ buvo baustas drausmine nuobauda, jam buvo skirti griežti papeikimai, jis baustas už buvimÄ darbe apsvaigus nuo alkoholio, tarnybinio ginklo pametimÄ , pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ įvykio vietos, melagingos turto deklaracijos pateikimÄ , be to, teismo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ dėl neatsargumo.

Straipsniuose įvertintas ne tik V. R., bet ir kiti Å alčininkų rajono policijos komisariato pareigÅ«nai, iÅ¡dėstyta autoriaus nuomonė apie komisariato darbo rezultatus, apie jo neigiamas darbo puses ir apie kitų policijos pareigÅ«nų ne itin gerÄ reputacijÄ , kurie, autoriaus manymu, kompromituoja policijos darbÄ . 2004 m. lapkričio 9 d. Nr. 88(680) straipsnyje „Pagalbos nesulakė“ paraÅ¡yta apie vagystę, padarytÄ AB „Šalčininkų žuvis“ bei vėl apie neigiamas Å alčininkų rajono komisariato pareigÅ«nų, iÅ¡ kurių bendrovė nesulaukė pagalbos, darbo puses.

Straipsnyje taip pat minimas V. R. dėl žvejybos įvykio 2003 m. rugpjūčio 24 d. Teismas, įvertinęs visų straipsnių tekstus bei aplinkybes, iÅ¡tirtas byloje dėl žvejybos fakto ir dėl V. R. darbo Å alčininkų rajono policijos komisariate, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, pavartodamas straipsniuose Å¡iuos žodžius, neperžengė įstatymo nustatytų sÄ Å¾iningumo ir etiÅ¡kumo ribų, todėl ieÅ¡kovo reikalavimų dėl paskelbtų teiginių 2003 m. rugsėjo 12 d., 2006 m. spalio 10 d., 2006 m. gruodžio 29 d., 2004 m. lapkričio 9 d. straipsniuose netenkino.            Pasisakydamas dėl 2003 m. rugpjūčio 22 d. straipsnyje „Uždaroji akcinė bendrovė „Šalčininkų rajono policijos komisariatas“ paskelbtų teiginių, kad „V.

R. – klastočių meistras“, V. R. „aistra klastoti – įaugusi į kraujÄ â€œ, teismas nusprendė, kad nors straipsnyje iÅ¡sakyta J. V. nuomonė, atsakovas teismui neįrodė, kad baudžiamosios bylos pagal A. V. pareiÅ¡kimÄ ir dėl J. V. buvo suklastotos ir jas suklastojo V. R., kuriam, straipsnio autoriaus teigimu, Å¡i savybė įaugusi į kraujÄ (CK 2.24 str. 1 d.). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie teiginiai neatitinka tikrovės bei įžeidžia ieÅ¡kovÄ , nes priskiria jam neigiamÄ atspalvį turinčias savybes, ir todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimus patenkino.                       Spręsdamas klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymėjo, kad priteisdamas neturtinę žalÄ , teismas atsižvelgia į žalÄ padariusio asmens kaltę, jo elgesį po žinių paskelbimo, žinių paskleidimo bÅ«dÄ , formÄ , turinį, apimtį bei į neigiamÄ Ä¯takÄ ieÅ¡kovo profesinei veiklai.

Straipsniai buvo spausdinami periodiÅ¡kai iÅ¡tisus metus, ieÅ¡kovo reikalavimas paneigti informacijÄ paskelbtas nebuvo, į jį net nebuvo atsakyta, laikraÅ¡tis platinamas Å alčininkų rajone, kur tuo metu dirbo V. R. Å alčininkų rajono policijos komisariato pareigÅ«nu, ir akivaizdu, jog tokių profesiÅ¡kai užgaulių duomenų paskelbimas neigiamai atsiliepė jo profesinei veiklai, reputacijai bei įžeidė jį kaip asmenį. Teismas nenustatė CK 2.24 straipsnio 6 dalyje numatytų pagrindų atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės, nes jis neįrodė, kad veikė sÄ Å¾iningai siekdamas supažindinti visuomenę su V.

R. kaip vieÅ¡ojo asmens veikla. Atsakovas yra laikraščio steigėjas, leidėjas, vyresnysis redaktorius ir visų paskelbtų straipsnių autorius, todėl privalo atlyginti padarytÄ ieÅ¡kovui neturtinę žalÄ (CK 2.24 str. 5 d.). Teismas nusprendė, kad yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 500 Lt neturtinės žalos (CK 6.250 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas V. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ .Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimÄ dėl paskleisto teiginio, kad „2003 m. rugpjūčio 24 d.

Organizuotų nusikaltimų tyrimų inspektorius V. R. buvo nuvykęs prie AB „Šalčininkų žuvis“ prÅ«dų pavogti karpių“. Anot apelianto, teismas neteisingai interpretavo žodžio „pavogti“ prasmę. Teiginys „buvo nuvykęs pavogti“ aiÅ¡kiai apibÅ«dina ieÅ¡kovÄ kaip vagį. Apeliantas teigia, kad sakinio „Kriminalinės policijos inspektorius vogė žuvį“ konstrukcija leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Kriminalinės policijos inspektorius V. R. padarė vagystę, t. y. padarė nusikaltimÄ .

Asmuo, padaręs nusikaltimÄ , yra nusikaltėlis, todėl neteisingas teismo teiginys, kad „straipsnyje pavartoti sakiniai: „nevykėliai – nusikaltėliai“ (pavartota daugiskaita, o ne bÅ«tent tik V. R. atžvilgiu), vagiÅ«kščiai ir kiti, vertinami kaip pavartotos meninės iÅ¡raiÅ¡kos priemonės, vaizdingai apraÅ¡ant nesėkmingÄ Å¾vejybÄ ir negali bÅ«ti pripažinti kaip žinios (informacija), neatitinkančios tikrovės“. Apeliantas taip pat nurodo, kad žodžiai „brakonierius“ ir „vagis“ pagal savo reikÅ¡mę ir paskirtį yra tapatÅ«s, apibÅ«dina asmenį kaip įstatymų pažeidėjÄ , todėl teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kinio reikalavimų dėl 2004 m. birželio 18 d. leidinio Nr. 48 (640) straipsnyje „Nusikaltėlis neduoda ramybės“ paskleisto teiginio „Dar kartÄ inspektorius (V.

R.) pasižymėjo su bičiuliu brakonierių bÅ«du gaudydamas žuvis privačiuose AB „Šalčininkų žuvys“ tvenkiniuose“. Apelianto teigimu, teismas netinkamai aiÅ¡kina straipsniuose pavartotų atskirų žodžių bei sakinių reikÅ¡mę ir paskirtį, todėl nepagrįstai atmetė reikalavimus įpareigoti atsakovÄ paneigti teiginius: „V. R. – „nusikaltėlis-nevykėlis“, ,,vagiÅ«kščiai, priklaupė kaip vaikai per pirmÄ jÄ KomunijÄ , prašėsi paleidžiami geruoju, „kai kuriems kriminalinės policijos vyresniesiems inspektoriams įdomiau patiems prasibrauti į svetimÄ telkinį ir pavogti žuvies, negu užsiimti nusikaltėlių paieÅ¡ka“, „Dar kartÄ inspektorius (V.

R.) pasižymėjo su bičiuliu brakonierių bÅ«du gaudydamas žuvis privačiuose AB „Šalčininkų žuvis“ tvenkiniuose. Tada V. R. pasielgė kaip pats tikriausias bailys ir metęs draugÄ pasislėpė artimiausiuose krÅ«muose“, „kovos su organizuotais nusikaltimais inspektorius V. R. – brakonierius, „Titanikas“ nuskendo“, rajone be jo (V. R.) gali nutrÅ«kti ... brakonieriavimas“, V. R. – „žmogus, kuris savo elgesiu daugelį metų tik kompromitavo teisėsaugos institucijų darbÄ â€œ.

Pasak apelianto, bÅ«tina vertinti visų straipsnių apie „žvejybÄ -vagystę-brakonieriavimÄ â€œ bendrÄ kontekstÄ . Tik visų paskleistų žinių bendrame kontekste gali bÅ«ti padaryta teisinga bei pagrįsta iÅ¡vada, ar atsakovas veikė sÄ Å¾iningai ar ne, ir ar paskleisti duomenys žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ ar ne. Apelianto teigimu, atsakovo veikla negali bÅ«ti vertinama kaip sÄ Å¾ininga, nes pastarasis veikė siekdamas kerÅ¡to, o savo nusikalstamÄ veiklÄ nutraukė iÅ¡ dalies pasiekęs savo tikslÄ .

Apelianto teigimu, teismas taip pat nepagrįstai netenkino ieÅ¡kovo reikalavimų dėl teiginių: „Ėmė mojuoti iÅ¡ kiÅ¡enių iÅ¡trauktais policijos darbuotojų pažymėjimais“, „policininkai sugebėjo sugauti apie penkis kilogramus karpių“. Pasak apelianto, G. M. neturi ir negali turėti policijos darbuotojo pažymėjimo, nes Vidaus reikalų sistemoje nebedirba nuo 1993 metų, o ieÅ¡kovui V. R. rodyti policijos pareigÅ«no pažymėjimÄ ÄŒ. F. nėra reikalo bei nelogiÅ¡ka, nes jie vienas kitÄ labai gerai pažįsta.

Nei tarnybinio patikrinimo metu, nei nagrinėjant bylÄ teisme ar atliekant ikiteisminį tyrimÄ nė vienas iÅ¡ apklaustų asmenų, tame tarpe ir pats Č. F., nenurodė, kad matė prie tvenkinių V. R., juolab žvejojantį. Todėl, pasak apelianto, teismas netinkamai įvertino bei nepagrįstai atmetė reikalavimus įpareigoti atsakovÄ paneigti teiginius: V. R. buvo užmetęs žūklės įrankius“; „Maldavimas pasigailėti ir užuominos apie grasinimÄ â€œ, ,,vagiÅ«kščiai, priklaupė kaip vaikai per pirmÄ jÄ KomunijÄ , prašėsi paleidžiami geruoju.

Ėmė mojuoti iÅ¡ kiÅ¡enių iÅ¡trauktais policijos darbuotojų pažymėjimais, pajutęs savo nebaudžiamumÄ , V. R. pradėjo netiesiogiai užsiminti apie galimus greitus susitikimus, bet jau kaip svečiams jo kabinete“, „policininkai sugebėjo sugauti apie penkis kilogramus karpių“; „Organizuotų nusikaltimų tyrimų inspektorius V. R. galvojo pasidalinti ir pavaiÅ¡inti varduvininkÄ vogtais karpiais“.Apeliantas taip pat teigia, kad teismas, priteisdamas 500 Lt neturtinę žalÄ , netinkamai įvertino žalos dydį nulemiančias aplinkybes, nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu mažinamas žalos dydis, bei įrodymų, kuriais remdamasis jis priėmė tokį sprendimÄ .

Be to, nebuvo aiÅ¡kinamasi, kokia atsakovo turtinė padėtis, nenustatytas teisės pažeidimo sunkumo laipsnis, neatsižvelgta į pažeidimo poveikį pozityviems visuomeniniams santykiams, geriems papročiams, tradiciÅ¡kai priimtinam elgesiui ir pan. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai, be jokių argumentų atsisakė priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 203,67 Lt ir 29,38 Lt už straipsnių vertimÄ .  Atsakovas Å alčininkų rajono laikraščio „Vesti Å alči“ leidėjas, individualios įmonės „Rožinis dramblys“ savininkas V.

K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmesti. Apelianto manymu, teismas neteisingai interpretavo leidėjo teiginius, kurie, teismo nuomone, žemino pareiÅ¡kėjo orumÄ . Pasak apelianto, V. R. nesugebėjo paneigti nė vieno straipsniuose apraÅ¡yto teiginio. Apeliantas mano, kad V. R. nepadarė jokios žalos. Apeliantas taip pat nurodo, kad dėl minėtų straipsnių teismai jau yra priėmę sprendimus. Be to, pasak apelianto, suėjo BK 95 straipsnyje numatytas senaties terminas, todėl procesas turi bÅ«ti nutrauktas.V.

R. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo Å alčininkų rajono laikraščio „Vesti Å alči“ leidėjo, individualios įmonės „Rožinis dramblys“ savininko V. K. apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o V. K. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyta V. K. nuomonė dėl teismo priimto sprendimo yra nepagrįsta. Pasak ieÅ¡kovo, atsakovas – visuomenės informavimo priemonės, kurios pagrindinė funkcija – sÄ Å¾iningai informuoti visuomenę apie valstybės ir pasaulio įvykius, savininkas V.

K., peržengė Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje ir Konstitucijos 25 straipsnyje nustatytas teisės skleisti informacijÄ ribas. Apelianto teiginiai, kad ieÅ¡kovas V. R. nesugebėjo paneigti nė vieno straipsniuose apraÅ¡yto teiginio yra melagingi ir absurdiÅ¡ki – duomenys, kurie paneigia straipsnyje „Kriminalinės policijos inspektorius vogė žuvį, o kitÄ darbo dienÄ praleido“ ir kituose atsakovo V. K. paskleistas melagingas žinias, buvo surinkti privataus kaltinimo byloje Nr. PK 18-419/2008 bei atliekant ikiteisminį tyrimÄ Nr. 97-2-006-09, be to, pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai.

IeÅ¡kovas teigia, kad norėdamas suklaidinti teismÄ , apeliantas V. K. melagingai nurodė, kad dėl 2003 m. rugpjūčio 29 d. leidinyje Nr. 65 (558) paskleisto straipsnio „Kriminalinės policijos inspektorius vogė žuvį, o kitÄ darbo dienÄ praleido“ teismas yra priėmęs sprendimÄ . Anot ieÅ¡kovo, V. K. teisės pažeidimas yra tęstinis, nes paskutinis straipsnis „Ir vėl V. R.“ buvo paskleistas 2006 m. gruodžio 29 d., todėl senaties terminai nebuvo praleisti, be to, ieÅ¡kovas nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 24 d. nutartyje pažymėjo, kad baudžiamojo proceso negalimumas neatėmė ir neatima pareiÅ¡kėjo teisės ginti savo teises civilinio proceso tvarka.      IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai netenkinami.  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieÅ¡kovo V.

R. ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetÄ : pirma, žinių paskleidimo faktÄ , antra, faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , trečia, faktÄ , jog žinios žemina asmens garbę ir orumÄ , ir, ketvirta, faktÄ , kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011). Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės, įtvirtintos Konstitucijos 21, 22, 25 straipsniuose.

Esant prieÅ¡taravimui tarp teisės skleisti informacijÄ ir teisės į garbės ir orumo gynimÄ , bÅ«tina aiÅ¡kintis, ar buvo iÅ¡laikyta Å¡ių konstitucinių vertybių pusiausvyra. Teisė skleisti informacijÄ ir reikÅ¡ti savo nuomonę nėra absoliuti; jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys apie vieÅ¡Ä jį asmenį paskleisti turint tikslÄ jį įžeisti, pažeminti ar kitaip jam pakenkti, tai pripažįstama teisės į garbę ir orumÄ gynimo pagrįstumas. Byloje nustatyta, kad ginčo duomenys buvo iÅ¡spausdinti ir platinti Å alčininkų rajono laikraÅ¡tyje ,,Vesti Å alči“, skirtame Å alčininkų rajono gyventojams, todėl ginčo duomenų paskleidimas buvo akivaizdus. IÅ¡ esančių byloje raÅ¡ytinių įrodymų bei Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad ieÅ¡kinyje nurodytuose straipsniuose buvo paraÅ¡yta apie ieÅ¡kovÄ V.

R.. Visuomenės informavimo priemonė, skelbdama informacijÄ turi elgtis sÄ Å¾iningai. Å iuo atveju, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kinį, teisingai konstatavo, jog toje dalyje, kurioje ieÅ¡kinys buvo tenkintas, visuomenės informavimo priemonė sÄ moningai skleidė neteisingÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovÄ , siekė jį įžeisti, piktnaudžiavo teise skleisti informacijÄ ir peržengė tolerancijos bei poreikio informuoti visuomenę ribas. Ä®statymas leidžia žurnalistui, norinčiam iÅ¡kelti problemÄ , paryÅ¡kinti tam tikras detales, tačiau tai turi bÅ«ti toleruojama tol, kol neperžengtos žurnalisto sÄ Å¾iningos veiklos ribos, kol nepradedama piktnaudžiauti suteiktomis teisėmis.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai, įvertinęs dėl laikraÅ¡tyje iÅ¡sakytų žinių ieÅ¡kovo patirtus iÅ¡gyvenimus, ir padarytÄ Å¾alÄ reputacijai, įpareigojo atsakovÄ Å alčininkų rajono laikraščio „Vesti Å alči“ leidėjÄ , steigėjÄ individualios įmonės „Rožinis dramblys“ savininkÄ V. K., laikraščio „Vesti Å alči“ numeryje rusų kalba pirmame puslapyje tokiu pat Å¡riftu, kokiu buvo iÅ¡spausdintas 2003 m. rugpjūčio 29 d. straipsnis „Kriminalinės policijos inspektorius vogė žuvį, o kitÄ darbo dienÄ praleido“ paskelbti Å¡iÄ informacijÄ : 2003 m. rugpjūčio 29 d.

Å alčininkų rajono laikraÅ¡tyje „Vesti Å alči“ (rusų kalba) leidinyje Nr. 65(558), straipsnyje „Kriminalinės policijos inspektorius vogė žuvį, o kitÄ darbo dienÄ praleido“, 2003 m. rugpjūčio 22 d. leidinio Nr. 63 (556) straipsnyje „Uždaroji akcinė bendrovė „Šalčininkų policijos komisariatas“, buvo paskleisti Å¡ie tikrovės neatitinkantys teiginiai apie Å alčininkų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo grupės vyresnįjį inspektorių V.

R.: „Kriminalinės policijos inspektorius vogė žuvį, o kitÄ darbo dienÄ praleido“; „Kai kuriems ne visai sveikiems kriminalistams nuo įtempto darbo važiuoja „stogas“, ,,nuo darbo tuščioje galvoje susidarė adrenalino trÅ«kumas, taigi ir tenka leistis į sunkius“; „Vadovybė vėl padėjo (V. R.)“, „Nepaprastai skaudėjo galvÄ , nerealiai skaudėjo per stebuklÄ iÅ¡vengė Å¡autuvo ir batų kaulai“, ,,Todėl vadovybė priėmė tiesiog genialų sprendimÄ : surasti kenčiantį pravaikÅ¡tininkÄ ir duoti jam galimybę reabilituotis, paraÅ¡ius atgaline data praÅ¡ymÄ dėl laisvos dienos suteikimo pirmadienį“;

„V. R. – klastočių meistras“, „Aistra klastoti – įaugusi į kraujÄ â€œ. Kadangi teisė skleisti informacijÄ ir reikÅ¡ti savo nuomonę nėra absoliuti, pirmosios instancijos teismas minėtus teiginius pagrįstai pripažino neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ .    Spręsdamas klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymėjo, kad priteisdamas neturtinę žalÄ , teismas atsižvelgia į žalÄ padariusio asmens kaltę, jo elgesį po žinių paskelbimo, žinių paskleidimo bÅ«dÄ , formÄ , turinį, apimtį bei į neigiamÄ Ä¯takÄ ieÅ¡kovo profesinei veiklai.

Straipsniai buvo spausdinami periodiÅ¡kai iÅ¡tisus metus, ieÅ¡kovo reikalavimas paneigti informacijÄ paskelbtas nebuvo, į jį net nebuvo atsakyta, laikraÅ¡tis platinamas Å alčininkų rajone, kur tuo metu dirbo V. R. Å alčininkų rajono policijos komisariato pareigÅ«nu, ir akivaizdu, jog tokių profesiÅ¡kai užgaulių duomenų paskelbimas neigiamai atsiliepė jo profesinei veiklai, reputacijai bei įžeidė jį kaip asmenį. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog laikraÅ¡tis ,,Vesti Å alči“ yra regioninio pobÅ«džio, be to, skirtas tikslinei auditorijai, t. y.

Å alčininkų rajono gyventojams, padidina sumÄ , kuriÄ pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovui. Tais atvejais, kai rajonas, kuriame yra paskleidžiamos tikrovės neatitinkančios žinios, nėra didelis, žiniasklaidoje paskelbta informacija apie vietos gyventojus, kitų rajono gyventojų tikėtina pažįstančių vieni kitus, aptarinėjama plačiau ir iÅ¡samiau, todėl asmeniui, apie kurį buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios, padaryta neturtinė žala objektyviai bÅ«na didesnė.

Be to, kaip nurodė ieÅ¡kovas jis užaugo ir ilgÄ laikÄ gyveno bei dirbo Å alčininkų rajone, ten gyvena ir jo artimieji giminaičiai, pažystami, o atsakovas ilgÄ laikÄ periodiÅ¡kai platino apie ieÅ¡kovÄ tikrovės neatitinkančias žinias, todėl neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ atsakovo pirmosios instancijos teismo priteista suma, atsižvelgiant į pasekmes, kilusias ieÅ¡kovui, padidinama nuo 500 Lt iki 2 000 Lt.               Kita vertus, kadangi ieÅ¡kovas V. R., tuo metu, kai apie jį buvo spausdinami straipsniai, buvo vieÅ¡asis asmuo, t. y. dirbo Å alčininkų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo grupės vyresniuoju inspektoriumi, todėl pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį jis turėjo toleruoti apie jį skelbiamus duomenis (nors ir nevisiÅ¡kai tikslius, tačiau kuriems taip pat neturi trÅ«kti faktinio pagrindo), kurie privataus asmens aspektu galėtų bÅ«ti vertinami kaip garbės ir orumo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d nutartis, priimta civilinėje byloje A.

S. v. UAB „Rinkos aikÅ¡tė“, bylos Nr. 3K-3-687; 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Č. v. „Žeimenos krantai“, bylos Nr. 3K-3-973/2002).                Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo V. R. ieÅ¡kinio reikalavimų dalį dėl paskelbtų teiginių: 2003 m. rugpjūčio 29 d. leidinio Nr. 65(558) straipsnyje „Kriminalinės policijos inspektorius vogė žuvį, o kitÄ darbo dienÄ praleido“, 2003 m. rugsėjo 12 d. leidinio Nr. 69 (562) straipsnyje „Komisarui atžymai“, 2004 m. birželio 18 d. leidinio Nr. 48 (640) straipsnyje “Nusikaltėlis neduoda ramybės“, 2004 m. lapkričio 9 d. leidinio Nr. 88 (680) straipsnyje „Pagalbos nesulaukė“, 2006 m. spalio 10 d. leidinio Nr. 77 (872) straipsnyje „Ir vėl V.

R.. Ir kiti“, 2006 m. gruodžio 29 d. leidinio Nr. 99 (895) straipsnyje „Ir vėl V. R.“, kad „Organizuotų nusikaltimų tyrimų inspektorius V. R. buvo nuvykęs prie AB „Šalčininkų žuvis“ prÅ«dų pavogti karpių“; „V. R. – „nusikaltėlis-nevykėlis“, V. R. buvo užmetęs žūklės įrankius“; „Maldavimas pasigailėti ir užuominos apie grasinimÄ â€œ, ,,vagiÅ«kščiai, priklaupė kaip vaikai per pirmÄ jÄ KomunijÄ , prašėsi paleidžiami geruoju.

Ėmė mojuoti iÅ¡ kiÅ¡enių iÅ¡trauktais policijos darbuotojų pažymėjimais, ,,pajutęs savo nebaudžiamumÄ , V. R. pradėjo netiesiogiai užsiminti apie galimus greitus susitikimus, bet jau kaip svečiams jo kabinete“, „policininkai sugebėjo sugauti apie penkis kilogramus karpių“; „Organizuotų nusikaltimų tyrimų inspektorius V. R. galvojo pasidalinti ir pavaiÅ¡inti varduvininkÄ vogtais karpiais“; „kai kuriems kriminalinės policijos vyresniesiems inspektoriams įdomiau patiems prasibrauti į svetimÄ telkinį ir pavogti žuvies, negu užsiimti nusikaltėlių paieÅ¡ka“;

„Dar kartÄ inspektorius (V. R.) pasižymėjo su bičiuliu brakonierių bÅ«du gaudydamas žuvis privačiuose AB „Šalčininkų žuvis“ tvenkiniuose. Tada V. R. pasielgė kaip pats tikriausias bailys ir metęs draugÄ pasislėpė artimiausiuose krÅ«muose“; „kovos su organizuotais nusikaltimais inspektorius V. R. – brakonierius; „Titanikas“ nuskendo“, ,,rajone be jo (V. R.) gali nutrÅ«kti ... brakonieriavimas“, ,,V. R. – „žmogus, kuris savo elgesiu daugelį metų tik kompromitavo teisėsaugos institucijų darbÄ â€œ.

Minėti teiginiai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2003 m. rugpjūčio 29 d. straipsnyje „Kriminalinės policijos inspektorius vogė žuvį, o kitÄ darbo dienÄ praleido“ nebuvo tiesiogiai paraÅ¡yti apie ieÅ¡kovÄ , t. y., kad V. R. buvo prie prÅ«dų pavogti karpių, kaip kad ieÅ¡kovas nurodė ieÅ¡kinyje. Pasak teismo, žodis „pavogti“ pavartotas ne ta prasme, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų priskiriamas asmens pavadinimas labai konkrečiu neigiamÄ atspalvį turinčiu apibÅ«dinimu, priskiriant jam baudžiamaisiais įstatymais uždraustas, teisės ir geros moralės požiÅ«riu nepriimtinas savybes, tokias kaip „vagis“, ir tai akivaizdžiai žemintų ieÅ¡kovo kaip pareigÅ«no ir asmens garbę ir orumÄ , tas žodis pavartotas bendrame kontekste, apraÅ¡ant neteisėtÄ Å¾vejybÄ .

              Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog žurnalisto straipsnis yra literatÅ«rinis kÅ«rinys, kuriam pagal prigimtį bÅ«dingas kÅ«rybinis pradas, todėl straipsnyje pavartoti sakiniai: „nevykėliai – nusikaltėliai“ (pavartota daugiskaita, o ne bÅ«tent tik V. R. atžvilgiu), „maldavimas pasigailėti ir užuominos apie grasinimÄ â€œ, ,,vagiÅ«kščiai, priklaupė kaip vaikai per pirmÄ jÄ KomunijÄ , prašėsi paleidžiami geruoju.

Ėmė mojuoti iÅ¡ kiÅ¡enių iÅ¡trauktais policijos darbuotojų pažymėjimais, pajutęs savo nebaudžiamumÄ , V. R. pradėjo netiesiogiai užsiminti apie galimus greitus susitikimus, bet jau kaip svečiams jo kabinete“, „policininkai sugebėjo sugauti apie penkis kilogramus karpių“ bei straipsnio skiltyje „Dovana komisarui“ paraÅ¡ytas sakinys, kad „2003 m. rugpjūčio 27 d. buvo policijos komisaro R. P. gimtadienis, todėl organizuotų nusikaltimų tyrimų inspektorius V.

R., tikriausiai galvojęs pasidalinti ir pavaiÅ¡inti varduvininkÄ vogtais karpiais“, vertinami kaip pavartotos meninės iÅ¡raiÅ¡kos priemonės, vaizdingai apraÅ¡ant nesėkmingÄ Å¾vejybÄ , kitaip tariant vartojant literatÅ«rinį stilių – Å¡arÅ¾Ä , ir negali bÅ«ti vertinami, kaip žinios (informacija), neatitinkančios tikrovės. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog straipsniuose ieÅ¡kovas vertinamas ne kaip privatus asmuo, o kaip policijos pareigÅ«nas, vieÅ¡asis asmuo, atliekantis valstybės įgaliotÄ teisėsaugos funkcijÄ , jo santykis su visuomene yra glaudus ir pastovus, todėl visuomenės reiÅ¡kiama kritika jo atžvilgiu turi bÅ«ti priimama ir yra platesnė, nei privačių asmenų.

Kaip jau buvo minėta, veÅ¡ajam asmeniui keliami aukÅ¡tesni elgesio reikalavimai nei privačiam. Jis turi toleruoti apie jį skelbiamÄ , nors ir ne visiÅ¡kai tiksliÄ informacijÄ ar nuomonę, tikėtis sulaukti didesnio dėmesio ir įvairaus pobÅ«džio atgarsių bei atsiliepimų.              Be to, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-888-492/2009 pagal atsakovo Å alčininkų rajono laikraščio „Vesti Å alči“ leidėjo, individualios įmonės „Rožinis dramblys“ savininko V.

K. apeliacinį skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-37-371/2009 pagal ieÅ¡kovo V. R. ieÅ¡kinį (patikslintÄ ieÅ¡kinį), pareikÅ¡tÄ atsakovui Å alčininkų rajono laikraščio „Vesti Å alči“ leidėjui, individualios įmonės „Rožinis dramblys“ savininkui V. K. dėl garbės ir orumo gynimo, ir įsiteisėjusioje, konstatavo, jog nepaisant žodžio „nusikaltėlis“ negatyvaus turinio, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti jo bendrinės reikÅ¡mės atitikimÄ teisinėms kategorijoms ir tuo pačiu faktinei tikrovei.

Lietuvių kalbos žodynas internete (www.lkz.lt) žodį nusikaltėlis paaiÅ¡kina – kas padaro nusikaltimÄ . Nusikaltimo padarymo faktas yra konstatuojamas teismo nuosprendžiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 11 d. nutartimi V. R. buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 246 straipsnį dėl 1997 m. gegužės 14 d. padaryto autoįvykio, kurio metu žuvo žmogus, ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, atidedant bausmės vykdymÄ dvejiems metams.

Žodis „nusikaltėlis“ publikacijose buvo vartojamas po to, kai ieÅ¡kovas buvo nuteistas, nepaisant to, kad Å¡is žodis nėra vartojamas baudžiamuosiuose įstatymuose, jo bendrinė reikÅ¡mė atitinka BK ir BPK apibrėžiamÄ teisinį turinį ir nagrinėjamu atveju faktinę tikrovę. Dėl to kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio dalis dėl teiginių, kuriuose ieÅ¡kovas buvo įvardijamas nusikaltėliu, buvo tenkinta nepagrįstai. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ panaÅ¡iame tarp tų pačių Å¡alių kilusiame ginče, bei tai, kad esama faktų, jog ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo, pagrįstai ieÅ¡kinį nurodytoje dalyje ir ieÅ¡kovo atžvilgiu iÅ¡sakytų epitetų atmetė.             Teisėjų kolegija nepasisako dėl ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde iÅ¡sakytų argumentų, susijusių su frazių – „Titanikas nuskendo“, ,,rajone be jo gali nutrÅ«kti brakonieriavimas“, „V.

R. žmogus, kuris savo elgesiu daugelį metų tik kompromitavo teisėsaugos institucijų darbÄ â€œ, teismas nusprendė, kad pavartotas žodis „Titanikas“, vartojimu, kadangi dėl jų jau yra pasisakę teismai įsiteisėjusiais sprendimais, o bÅ«tent Å alčininkų rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendyje, Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje, Å alčininkų rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 12 d. sprendime, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 14 d. nutartyje, kur buvo įvertinti, kaip viena iÅ¡ pavartotų meninės iÅ¡raiÅ¡kos priemonių, kurios negali bÅ«ti pripažintos kaip žinios (informacija) neatitinkanti tikrovės, o žodis „brakonieriavimas“ susijęs su tuo pačiu įvykiu dėl neteisėtos žvejybos, kuris buvo apraÅ¡ytas 2003 m. rugpjūčio 29 d. straipsnyje.

Teismai taip pat nurodė, jog skleidžiamos žinios yra teisingos, ne prasimanytos, nors jos žemina, gali sukelti neigiamÄ asmens vertinimÄ , jų skleidimas nėra Å¡meižimas. Be to, straipsniuose iÅ¡sakyta autoriaus nuomonė apie V. R., kaip pareigÅ«nÄ , kuris bÅ«damas Å alčininkų rajono policijos komisariato pareigÅ«nu, ne kartÄ buvo baustas drausmine nuobauda, jam buvo skirti griežti papeikimai, jis baustas už buvimÄ darbe apsvaigus nuo alkoholio, tarnybinio ginklo pametimÄ , pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ įvykio vietos, melagingos turto deklaracijos pateikimÄ , be to, teismo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ dėl neatsargumo.               Teisėjų kolegija taip pat daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai iÅ¡laidas už straipsnių vertimus priteisė iÅ¡ dalies, kadangi ieÅ¡kinio reikalavimai buvo tenkinti iÅ¡ dalies, taigi ir bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo paskirstytos laikantis proporcingumo taisyklių.

   Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, tačiau įvertinusi realiai ieÅ¡kovui padarytos neturtinės žalos dydį, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:

Pakeisti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimÄ dalyje dėl priteistos neturtinės žalos dydžio. PriteistÄ ieÅ¡kovui V. R. iÅ¡ atsakovo Å alčininkų rajono laikraščio „Vesti Å alči“ leidėjo, steigėjo – individualios įmonės „Rožinis dramblys“ savininko V. K. neturtinės žalos atlyginimÄ padidinti iki 2 000 Lt.KitÄ Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Andrius Ignotas Vilija Mikuckienė                                       Asta Radzevičienė