2019-05-15 Nr. AB-11305-3-62-3-00365-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-667-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00365-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. D. skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2017 m. vasario 14 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. P19-59 (toliau – ir Išvada) ir įpareigoti paskirti pakartotinį G. D. tarnybinės veiklos vertinimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad tiesioginis vadovas 2017 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. (4.6.1)-P21-11 jo veiklą įvertino labai gerai ir siūlė pareiškėją perkelti į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Kaip numato Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 9 dalis, tiesioginiam vadovui įvertinus valstybės tarnautojo veiklą labai gerai, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – ir Komisija) 2017 m. vasario 14 d. surengė pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą ir pateikė Išvadą, kuria jo tarnybinė veikla įvertinta gerai.

Su tokia komisijos vertinimo išvada pareiškėjas nesutiko. Pareiškėjas pažymėjo, jog vertinant jo veiklą Komisijoje, nebuvo atsižvelgta į metinius jo tarnybinės veiklos rezultatus, kvalifikacinius gebėjimus, tiesioginio vadovo pateiktą išvadą ir siūlymą. Komisija priėmė neobjektyvią išvadą, pažeidžiant pareiškėjo interesus ir teisėtus lūkesčius. Iš 2017 m. vasario 14 d. valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos protokolo matyti, kad 3 Komisijos nariai jo tarnybinę veiklą įvertino „labai gerai“ ir nesutikdami su galutiniu komisijos vertinimu išvadoje pateikė savo atskirąją nuomonę.

Kiti 3 Komisijos nariai pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino „gerai“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (toliau – ir Vertinimo taisyklės) 23 punktu, Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia vertinimo komisijos pirmininko balsas. Komisijos pirmininkė pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino „gerai“, tačiau, pareiškėjo nuomone, kokiais motyvais ir argumentais tai padaryta, yra neaišku.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisija, apsiribodama tik pokalbiu, nesilaikė Vertinimo taisyklių 19 punkto nuostatų – neanalizavo, kokiomis aplinkybėmis pagrįstas tiesioginio vadovo įvertinimas, patvirtinta tiesioginio vadovo surašyta išvada, nevertinant atliktų metų rezultatų, gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, jo kvalifikacijos, jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatų ir rizikos faktorių, dariusių įtaką užduočių vykdymui (jo nedarbingumo), taip pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnį ir Vertinimo taisykles.

Nurodė, kad Komisijoje vertinimo metu jam buvo užduodami klausimai apie siekiamas įgyvendinti 2017 m. užduotis, valstybės tarnautojo veiklos etikos principus, o tai, jo teigimu, už 2016 metus atliktai valstybės tarnautojo veiklai ir numatytoms užduotims pasiekti įtakos neturėjo ir negalėjo turėti. Atkreipė dėmesį, kad „Švaraus stalo ir švaraus ekrano“ politikos reikalavimų patikrinimo aktas taip pat negalėjo daryti įtakos jo veiklos vertinimui.

3. Atsakovas Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno AVMI) atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas pažymėjo, jog veiklos vertinimui „labai gerai“ valstybės tarnautojas turi ne tik įvykdyti visas užduotis, tačiau dar ir viršyti kai kuriuos sutartus vertinimo rodiklius. Atsakovas akcentavo, jog Komisija, tikrindama tiesioginio vadovo vertinimo išvados pagrįstumą, vertino ne tik vertinimo išvadą, pareiškėjo atsakymus į Komisijos narių klausimus, pateiktus argumentus dėl jo tarnybinės veiklos įvertinimo „labai gerai“, bet atsižvelgė ir į turėtą informaciją apie šio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą 2016 metais.

Komisijos posėdžio metu Komisijos nariai aiškinosi pareiškėjo darbo krūvį, dėl kokių priežasčių užsibrėžtų tikslų valstybės tarnautojui pasiekti nepavyko, stengėsi visapusiškai išsiaiškinti ir įvykdytus užsibrėžtus tikslus. Vadovaujantis Vertinimo taisyklių 19 punktu, Komisija vertino valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, uždavė ir klausimų, susijusių su jo atliekamomis funkcijomis, nurodytomis pareigybės aprašyme. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad teisės aktuose nėra reglamentuota, kaip Komisijos nariai turi analizuoti bei vertinti valstybės tarnautojo atliktus metų rezultatus, gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, jo kvalifikaciją.

Posėdžio įrašas įrodo, kad Komisijos nariai visapusiškai nagrinėjo ir vertino pareiškėjo veiklos rezultatus, atliekamas funkcijas ir turimą kvalifikaciją. Valstybės tarnautojui pokalbio metu buvo suteikta galimybė pačiam pakomentuoti plačiau atliekamas funkcijas bei vertinimo išvadoje nurodytas užduotis, jų įvykdymo rezultatus, paaiškinti, dėl ko nepavyko pasiekti kai kurių užbrėžtų tikslų ar pakomentuoti papildomai atliktus darbus, susijusius su pagrindinių užduočių 2016 metams atlikimu. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Komisijos nariai neturėjo jo klausti apie siekiamas įgyvendinti 2017 metų užduotis.

Manė, jog valstybės tarnautojo atsakymai į tokius klausimus tiesiogiai susiję su šio asmens kvalifikacijos įvertinimu. Pabrėžė, kad pareiškėjas tikslų neįvardino, be to, atsakė, kad neturi supratimo apie Kauno AVMI indėlį biudžete, kas yra susiję su antrąja užduotimi 2017 metams. Pareiškėjas nežinojo ir negalėjo įvardinti teisės akto, reglamentuojančio valstybės tarnautojo etikai keliamus reikalavimus, nors etikos principai privalomi visiems valstybės tarnautojams. Nesutiko, kad buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos.

Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-646/2009, kurioje konstatuota, kad Taisyklėse (2 ir 3 prieduose) yra pateiktos valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadų formos, kuriose nėra nurodyta būtinumo pateikti išsamius argumentus dėl vienokio ar kitokio tarnybinės veiklos vertinimo.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 3, 6, 8 dalių, Vertinimo taisyklių 81–10, 18–20 punktų nuostatomis.

7. Teismas pažymėjo, jog tikrinant Išvados pagrįstumą ir teisėtumą, nustatant, ar Komisija nešališkai ir objektyviai atliko vertinimą bei ar pagrįstai nesutiko su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodytu jo veiklos vertinimu, teismas apklausė tiesioginį vadovą V. B., visus Komisijos narius, išklausė Komisijos posėdžio garso įrašą ir ištyrė į bylą pateiktus rašytinius įrodymus.

8. Teismas nustatė, kad trys komisijos nariai pritarė tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodytam vertinimui „labai gerai“, o komisijos nariai I. G., D. M. ir I. K. (komisijos pirmininkė) pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino „gerai“. Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia vertinimo komisijos pirmininko balsas, todėl Išvadoje pagrįstai nurodytas vertinimo komisijos įvertinimas „gerai“.

9. Vertindamas liudytojais apklaustų komisijos narių V. B., L. B. ir R. B. parodymus visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo vertinimą „labai gerai“, kaip ir nurodė šie liudytojai, iš esmės lėmė tik tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodytas vertinimas. Teismo posėdžio metu minėti liudytojai savo paaiškinimais detaliai bei objektyviai nepagrindė, kad toks tiesioginio vadovo bei jų atliktas G. D. tarnybinės veiklos vertinimas pagal surinktą medžiagą ir Vertinimo taisyklėse pateiktas rekomendacijas objektyviai atitinka tikruosius valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją. Apibendrinęs visų teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, teismas sutiko su liudytojų I. G., D. M. ir I. K. atliktu pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimu bei jų nurodytomis tomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios darė tiesioginę įtaką tiek jų vertinimui, tiek ir galutinei Komisijos išvadai. Pastarųjų liudytojų parodymais teismas neturėjo pagrindo netikėti ir pritarė jų išsakytai pozicijai, kuri yra itin nuosekli, konkreti, pagrįsta aiškiai išdėstytais samprotavimais bei argumentais dėl nesutikimo su tiesioginio vadovo išvada. Byloje nenustatyta, kad šie Komisijos nariai būtų priešiškai ar kitaip neigiamai nusiteikę pareiškėjo atžvilgiu, kas galėjo nulemti jų subjektyvumą ir ginčijamą vertinimo rezultatą. Galutinę vertinimo išvadą nulėmusių liudytojų parodymų objektyvumą patvirtino ir Komisijos posėdžio eigai fiksuoti atliktas garso skaitmeninis įrašas, bylos rašytiniai įrodymai. Remiantis liudytojų parodymais, Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašu bei kita bylos medžiaga, teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad toks G. D. užduočių vykdymo pagal sutartus vertinimo rodiklius, profesinių gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikacijos įvertinimas aukščiausiu balu tiesioginio vadovo pateiktoje tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje buvo objektyvus ir pagrįstas.

10. Teismas sprendė, kad pasiektų rezultatų, vykdant užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, vertinimas, kaip teisingai nurodė trys komisijos nariai, tiesioginio vadovo nepagrįstai įvertintas aukščiausiu balu, nes 1-oji užduotis (neplaninių patikrinimų metu surašytų ATPP, padėjusių užkirsti kelią žalos visuomenei, kitų asmenų interesams atsiradimui, kai ši žala ar pavojus reikšmingi, dalis, lyginant su visais neplaninių patikrinimų metu surašytais ATPP, ne mažiau kaip 55 proc.) nebuvo įvykdyta, o 4-osios užduoties (teismų priimtų Kauno AVMI palankių nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose skaičiaus ir visų perduotų teismams nagrinėti administracinių bylų skaičiaus procentinis santykis ne mažesnis kaip 90 procentų) įgyvendinimas negalėjo būti vertinamas, nes 2016 metais, surašius 19 administracinių teisės pažeidimo protokolų, iš jų nebuvo surašyta nei vieno dėl tų straipsnių, kuriuos nagrinėja teismas. Visiškai akivaizdu, kad pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimas aukščiausiu balu negali būti pripažintas pagrįstu. Pažymėta ir tai, kad veiklos vertinimui „labai gerai“ neužtenka tik gero užduočių atlikimo – valstybės tarnautojas turi ne tik įvykdyti visas užduotis, tačiau dar ir viršyti kai kuriuos sutartus vertinimo rodiklius.

11. Pareiškėjo 2017 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. (4.6.1)-P21-11 dalyse „Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas“ tiesioginis vadovas nevertino 2016 m. liepos 5 d. „Švaraus stalo ir švaraus ekrano“ politikos reikalavimų patikrinimo akto Nr. TV3-2, kuriame nurodyta, jog rasti G. D. neužrakinti darbo stalo stalčiai, kuriuose buvo dokumentai su viešai neskelbtina informacija; stalčiuje rastas ant dokumentų padėtas vardinis antspaudas. Kontrolės departamento operatyvios kontrolės skyriaus I poskyrio vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 7.11. punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojas „užtikrina pavestų užduočių savalaikį atlikimą, informacijos apie mokesčių mokėtojus slaptumą ir laikosi duomenų apsaugos taisyklių, siekiant išsaugoti informacijos mokesčių mokėtojų atžvilgiu konfidencialumą“. Tokia neginčijamai nustatyta aplinkybė patvirtino, kad pareiškėjas netinkamai vykdė jam pareigybės aprašyme priskirtas pareigas. Posėdžio garso įrašas patvirtino, kad Komisija pareiškėjo teiravosi apie jo darbo stalą, ar turi spintų dokumentams susidėti, kaip sekėsi per patikrinimą, tačiau valstybės tarnautojas nieko konkretaus nepaaiškino, tik nurodė, kad buvo jau tikrinta, sekėsi gerai. Teismas sprendė, kad tiesioginio vadovo tarnybines veiklos vertinimo išvados III – ame skyriuje „Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“ nurodytas vertinimas 4 balais nėra pagrįstas.

12. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje kvalifikacijos vertinimo (IV išvados skyrius) balas turi atitikti kvalifikacijos vertinimo anketoje gautą balą. Iš G. D. kvalifikacijos vertinimo anketos matyti, kad jo lyderystę tiesioginis vadovas vertino trejetu, nurodydamas, kad pareiškėjas nesiūlo, kaip tobulinti darbo metodus, nepalaiko kolegų profesinio tobulėjimo siekių, ne visada skiria laiko kolegų interesams ir siekiams suprasti. Anketoje taip pat pažymėta, kad G. D. nedalyvauja programų ir projektų valdyme, tačiau nežiūrint į tai, tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pareiškėjo kvalifikacija buvo įvertinta aukščiausiu balu. Teismas ir dėl pareiškėjo kvalifikacijos netinkamo vertinimo tiesioginio vadovo išvadoje pritarė tiems komisijos nariams bei jų argumentams, kurie tokio tiesioginio vadovo kvalifikacijos vertinimo nelaikė objektyviu. Aplinkybę, kad pareiškėjo kvalifikacija neatitinka aukščiausio vertinimo pagrindė ne tik paties vadovo kvalifikacijos vertinimo anketoje įrašytos pastabos, bet, kaip teisingai nurodė komisijos nariai I. G., D. M. ir I. K. (komisijos pirmininkė), ir jo ribotas sugebėjimas analizuoti ir tinkamai pagrįsti su mokesčių administravimu susijusias problemas.

13. Akcentuota, kad ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, kokiu būdu vertinimo komisijos nariai turi analizuoti bei vertinti valstybės tarnautojo atliktus metų rezultatus, jo gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, kvalifikaciją. Išklausytas Komisijos 2017 m. vasario 14 d. posėdžio garso įrašas patvirtino, kad pokalbio metu komisijos nariai klausinėjo pareiškėjo apie numatomas šių metų užduotis ir kokių pastangų reikės šias užduotis norint įvykdyti, visi Komisijos narių klausimai buvo susiję tik su siekiu tinkamai įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą.

Šis posėdžio įrašas objektyviai bei patikimai įrodė, kad tie Komisijos nariai, kurie nesutiko su tiesioginio vadovo vertinimu, aktyviai, visapusiškai, nuodugniai bei išsamiai nagrinėjo ir vertino pareiškėjo 2016 m. veiklos rezultatus, jo atliekamas funkcijas, kompetencijas, darbo krūvį, gebėjimus ir taip pat turimą kvalifikaciją pagal visus karjeros valstybės tarnautojui nustatytus valstybės tarnautojų tarnybinės veikos vertinimo kriterijus. Valstybės tarnautojui (pareiškėjui) pokalbio metu, siekiant įvertinti pareiškėjo gebėjimus kaupti informaciją, ją apibendrinti, analizuoti, pagrįsti, daryti išvadas, buvo užduodami įvairūs su specialia veiklos sritimi (mokesčių administravimu) susiję klausimai, sudaryta galimybė pačiam paanalizuoti ir pakomentuoti plačiau atliekamas funkcijas bei vertinimo išvadoje nurodytas užduotis, jų įvykdymo rezultatus, paaiškinti, dėl ko nepavyko pasiekti kai kurių užbrėžtų tikslų ar pakomentuoti papildomai atliktus darbus, susijusius su pagrindinių užduočių 2016 metams atlikimu, tokiu būdu siekiant betarpiškai išsiaiškinti dėl bendram vertinimui darančių įtaką kriterijų – valstybės tarnautojui iškeltų užduočių vykdymo, jo gebėjimų, kvalifikacijos.

Norint išsiaiškinti pareiškėjo darbo krūvį, Komisijos nariai pokalbio metu pagrįstai teiravosi, kiek kontrolės veiksmų pareiškėjas atliko, kokio pobūdžio, ar jam žinoma, koks yra operatyvios kontrolės darbuotojų vidutinis atliktų veiksmų skaičius per 2016 metus. Pareiškėjas atsakė, kad jis nelaiko galvoje skaičių, kurie jam nereikalingi. Taip pat Komisijos nariai aiškinosi, dėl kokių priežasčių užsibrėžtų tikslų valstybės tarnautojui pasiekti nepavyko, pasiteiravo, ką reiškia surašyti ATPP neplaninių patikrinimų metu ir ką reiškia planiniai patikrinimai, paklausė, kokie pažeidimai įvardijami neplaninių patikrinimų metu surašytuose protokoluose, padėjusiuose užkirsti kelią žalos visuomenei, kitų asmenų interesams atsiradimui, kai ši žala ar pavojus reikšmingi.

Komisijos nariai posėdžio metu stengėsi visapusiškai išsiaiškinti ir įvykdytus užsibrėžtus tikslus: buvo teirautasi, kokius išskirtinius veiksmus praeitais metais atliko pareiškėjas, kuriuos jis gali įvardinti kaip tų metų pasiekimus, teiravosi kaip pavyko viršyti 3 užduotį.

14. Teismas sprendė, jog pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad Komisijos narių užduodami klausimai apie siekiamas įgyvendinti 2017 m. užduotis, valstybės tarnautojo veiklos etikos principus, už 2016 metus neturėjo ir negalėjo turėti įtakos jo atliktai tarnybinei veiklai ir numatytoms užduotims pasiekti. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909, nurodyti kriterijai, pagal kuriuos vertinama valstybės tarnautojų kvalifikacija, vienas iš jų – „nusistato aiškius veiklos tikslus ir stebi vykdomą pažangą“. Teismo vertinimu, pareiškėjo atsakymai į tokius Komisijos narių klausimus, siekiant išsiaiškinti, ar pareiškėjas nusistatęs darbo tikslus, tiesiogiai yra susiję su šio asmens kvalifikacijos įvertinimu, taigi Komisijos narių klausimai apie darbo užduotis 2017 metams pagrįsti. Pabrėžta, kad pareiškėjas jokių tikslų neįvardino. Akcentuota, jog pareiškėjas nežinojo ir negalėjo įvardinti teisės akto, reglamentuojančio valstybės tarnautojo elgesiui keliamus reikalavimus, o tarnautojo etikos principai yra privalomi visiems valstybės tarnautojams, jie neatsiejami nuo atliekamų funkcijų, o jų laikymasis daro įtaką kokybiškam atliekamų darbų rezultatui.

15. Vertindamas pareiškėjo teiginį, kad Komisija neatsižvelgė į rizikos veiksnius – jo nedarbingumą, teismas pažymėjo, kad šis rizikos faktorius tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje nebuvo nurodytas, apie jo įtaką užduočių neįvykdymui nenurodė ir pats pareiškėjas vertinimo metu, be to, toks faktorius pateiktos pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodytos 1-osios užduoties neįvykdymui negalėjo turėti esminės įtakos.

16. Kaip nurodė liudytojai, be kita ko, tai patvirtino ir garso įrašas, Komisijos posėdyje į daugumą Komisijos narių klausimų pareiškėjas neatsakė, arba atsakė neapibrėžtai, nekonkrečiai, todėl, teismo vertinimu, tai turėjo įtakos jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimui, tuo pačiu pagrįstai darė įtaką bendram vertinimo komisijos įvertinimui.

17. Pabrėžta, kad teismo posėdyje liudytoju apklaustas tiesioginis pareiškėjo vadovas V. B. nepateikė jokio papildomo pagrindimo, kodėl pareiškėjo veikla už 2016 metus turi būti vertinama „labai gerai“. Atkreiptas dėmesys, jog vertinimo išvadoje pats tiesioginis vadovas, komentuodamas pareiškėjo vertinimą, konstatavo, jog pareiškėjo veiklos rezultatai, atsižvelgiant į darbo kokybės ir kiekybės santykį yra geri, taigi jis pats šio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nevertino „labai gerai“.

18. Komisijos 2017 m. vasario 14 d. posėdžio garso įrašas patvirtino, kad Komisija posėdžio metu detaliai ir išsamiai analizavo pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2016 m. bei atitinkamai pateikdami galutinį vertinimą, teisingai įvertino jo atsakymus, paaiškinimus. Iš Komisijos posėdžio garso įrašo taip pat nebuvo jokio pagrindo daryti išvados, kad Komisijos nariai būtų asmeniškai suinteresuoti tarnybinės veiklos neadekvačiu vertinimu, kad jų vertinimą lėmė subjektyvios priežastys, o atliekant pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą buvo pažeisti procedūriniai vertinimo tvarkos atlikimo reikalavimai. Priešingai, teismo vertinimu, tie Komisijos nariai, kurie nesutiko su tiesioginio vadovo pateiktu vertinimu ir Komisijos pirmininkė, kurios balsas lėmė galutinį bendrą vertinimą, itin detaliai įvardijo tuos pareiškėjo tarnybinės veiklos aspektus, kurie sąlygojo jo tarnybinės veiklos įvertinimą „gerai“. Atsižvelgdamas į liudytojų parodymus ir įvertinęs išklausyto Komisijos posėdžio garso įrašo turinį, teismas darė išvadą, kad G. D. tarnybinę veiklą 2016 m. Komisija pagrįstai vertino „gerai“. Pastebėta, jog ir pats pareiškėjas, posėdžio metu nepateikė jokių papildomų paaiškinimų, paneigiančių Komisijos narių išsakytus trūkumus, neigiamus jo tarnybinės veiklos vertinimo aspektus, dariusius esminę įtaką Komisijos išvadoje pateiktam vertinimui.

19. Teismas taip pat laikė nepagrįstais pareiškėjo skundo argumentus dėl Komisijos sprendimo nemotyvuotumo, procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimo.

20. Teismas, įvertinęs Vertinimo taisyklių 51 ir 511, 25 punktų nuostatas, Komisijos 2017 m. vasario 14 d. posėdžio protokolą Nr. P19-59, posėdžio garso įrašą, jokių esminių trūkumų nenustatė. Skundžiama Komisijos išvada dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2016 metus vertinimo „gerai“ įforminta užpildžius Taisyklių 6 priede numatytą formą. Teisės aktais patvirtintoje Išvados formoje nenumatyta nurodyti sprendimo priėmimo motyvų, komisijos sprendimas priimtas balsuojant kiekvienam Komisijos nariui ir sumuojant rezultatus. Ginčo atveju vertinimo komisijos posėdyje dalyvavusių Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, Vadovaujantis Vertinimo taisyklių 23 punktu, balsavimo rezultatus pagrįstai nulėmė vertinimo komisijos pirmininkės balsas.

21. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Komisijos išvada vertinti pareiškėjo tarnybos veiklą už 2016 metus ne „labai gerai,“, bet „gerai“, priimta išsamiai išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo įvykdytas užduotis ir pasiektus rezultatus, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, atsižvelgiant į karjeros valstybės tarnautojui nustatytus jo veiklos vertinimo kriterijus, laikantis Taisyklėse pateiktų rekomendacijų, todėl yra teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atmetus pareiškėjo reikalavimą dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvados panaikinimo, atmestas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo paskirti pakartotinį G. D. tarnybinės veiklos vertinimą.

III. 22. Pareiškėjas G. D. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.

23. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio nuostatomis ir nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose.

24. Pareiškėjas nurodo, kad Komisija posėdžio metu pareiškėjui uždavė klausimus, nesusijusius su jo pasiektais rezultatais, vykdant 2016 m. užduotis. Pareiškėjo teigimu, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika vertinimo komisijoje neužtenka vertinti tik valstybės tarnautojų kvalifikacinių gebėjimų, reikia išsiaiškinti, kuo pagrįsta tiesioginio vadovo priimta išvada (2013 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-166/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013, 2017 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-173-492/2017). Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą lėmė ne pasiekti veiklos rezultatai ir tiesioginio vadovo išvada, bet Komisijos narių užduoti klausimai, kurie nėra valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje objektas.

25. Pirmosios instancijos teismas peržengė ginčo ribas, vertino ne Komisijos išvados pagrįstumą ir veiksmus 2017 m. vasario 14 d. vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą, tačiau pats ėmėsi vertinti pareiškėjo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas. Pareiškėjas pažymi, kad teismui nėra suteikta funkcija vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų, siūlymo įgyvendinimo.

26. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino visas bylos aplinkybes, neišanalizavo pateiktų įrodymų.

27. Teismas neatsižvelgė į ginčo specifiką ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktus prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo. Pareiškėjo teigimu, kasmetinio vertinimo metu 2017 m. vasario 14 d. Kauno AVMI kontrolės departamento I poskyrio specialistai buvo įvertinti labai gerai, nors pasiekti rezultatai buvo ženkliai mažesni negu jo, todėl pareiškėjas prašė iš atsakovo išreikalauti kitų valstybės tarnautojų veiklos vertinimo išvadas ir tiesioginio vadovo išvadas dėl pasiektų rezultatų.

28. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojų (L. B.) parodymus ir jų tinkamai neįvertino.

29. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė tą faktą, kad Komisija 2017 m. vasario 14 d. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo metu neatsižvelgė į rizikos veiksnius, dėl kurių pareiškėjo užduotys galėtų būti neįvykdytos – jo nedarbingumą. Teismo posėdžio metu V. B. patvirtino, kad pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino labai gerai, atsižvelgęs į pareiškėjo nedarbingumą.

30. Teismas, padaręs išvadą, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, rėmėsi tik tuo, kad į kai kuriuos Komisijos narių užduodamus klausimus pareiškėjas išsamiai neatsakė, nors ginčo dalyką reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyti valstybės tarnautojo atsakymų pateikimo išsamumo kriterijai ir tvarka.

31. Atsakovas Kauno AVMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

32. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojų parodymus ir tinkamai jų neįvertino. Atsakovas akcentuoja, jog teismas apklausė tiesioginį vadovą V. B., visus Komisijos narius, išklausė Komisijos posėdžio garso įrašą ir ištyrė į bylą pateiktus rašytinius įrodymus. Išanalizavęs ir įvertinęs bylos įrodymų visumą teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir su jo įgyvendinimu susijusių Vertinimo taisyklių taikymo praktiką, laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu (Vertinimo taisyklių 17, 18 ir 19 punktai), pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010, 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009, 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008 ir kt.). Teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).

34. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

35. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

36. Nutarties 7–13 punktuose nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai patvirtina, kad teismas tyrė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir įvertinęs visumą byloje surinktų bei ištirtų įrodymų padarė teisingą išvadą, kad tenkinti pareiškėjo skundo nėra teisinio pagrindo. Teismo pareiga įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę nereiškia, kad kiekvienas įrodymas, ištirtas byloje turi būti nurodytas sprendime. Įrodymų viseto duomenų pagrindu teismas padaro išvadas, ar tam tikros aplinkybės yra nustatytos ir egzistuoja, ar jos nepasitvirtino (yra paneigtos). Todėl teigti, kad neatsižvelgta į visų liudytojų parodymus, nėra teisinių pagrindų.

37. Pirmosios instancijos teismas laikėsi Nutarties 33 punkte nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teismų praktikos vertindamas, ar komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (Nutarties 15–17 punktai).

38. Nepagrįsti yra pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, nurodyti Nutarties 25 punkte. Pirmosios instancijos teismas įvertino tik Komisijos išvados pagrįstumą ir veiksmus 2017 m. vasario 14 d. vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą. Tai ir sudaro teisminės kontrolės ribas, kurių teismas neperžengė.

39. Dėl Nutarties 27 punkte nurodytų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tik pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumo patikra. Kitų valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimai lyginamuoju aspektu šios bylos kontekste neturi jokios teisinės reikšmės.

40. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė