ce0dad8e-185b-4e43-b8fd-efcc8b201b80 · Panevėžio apygardos teismas

?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-403-544/2021 teisėja Rima Å imbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02933-2020-4 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.11.2.; 2.6.11.16.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 26 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-112-400/2021 pagal ieÅ¡kovo A. Z. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Karhubas“ dėl automobilio remonto iÅ¡laidų atlyginimo ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. Z. prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Karhubas“ 2 815 Eur automobilio remonto iÅ¡laidų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2019 m. birželio 15 d. preliminaria automobilio pirkimo – pardavimo sutartimi bei pagal 2019 m. birželio 21 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. 2019062101 iÅ¡ atsakovės nusipirko automobilį (duomenys neskelbtini) už 6 700 Eur. Perkant automobilį atsakovas nurodė, kad jokių defektų nėra, o automobilis yra labai geros bÅ«klės, todėl atsakovui sumokėjo daugiau, nei tuo metu tokie automobiliai kainavo rinkos kainomis. Kadangi atsakovas pirkimo metu visų bÅ«tinų dokumentų neturėjo, kad bÅ«tų galima automobilį registruoti, todėl automobilį su dokumentais ieÅ¡kovas pasiėmė tik 2019 m. liepos 1 d.

3. Nurodė, kad po automobilio registracijos iÅ¡ karto prasidėjo problemos su varikliu, t. y. paaiÅ¡kėjo paslėpti automobilio defektai, tačiau tuo metu negalėjo žinoti, jog jie yra tokie rimti, manė, kad užteks tik smulkių remontų, siekiant juos paÅ¡alinti. IÅ¡ 2019 m. liepos 2 d. PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros ATC Nr. 0002259 matyti, jog buvo keičiamos žvakės, uždegimo ritė, tepalai, dirželis, guolis ir t. t., dėl ko patyrė 260 Eur iÅ¡laidų. 2019 m. liepos 8 d. turėjo keisti alsuoklį, dėl ko patyrė 60 Eur iÅ¡laidų. 2019 m. rugpjūčio 14 d. vėl pradėjo trÅ«kčioti variklis ir vėl buvo keičiamos žvakės, pagal 2019 m. rugpjūčio 14 d.

PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ REM Nr. 00896 patyrė 90 Eur iÅ¡laidų. Po minėtų remonto darbų pradėjo užsidegti lemputė, rodanti, jog yra sumažėjęs tepalo kiekis, todėl buvo priverstas jį papildyti, o 2019 m. lapkričio 27 d. vėl pradėjo trÅ«kčioti variklis, buvo keičiamos žvakės ir papildyta alyva, dėl ko pagal 2019 m. lapkričio 27 PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ REM Nr. 01043 patyrė 80 Eur iÅ¡laidų.

4. Nurodė, kad po visų remonto darbų meistrai pasakė, jog pagrindinė problema yra ta, kad variklis „ėda“ tepalus, dėl ko užsineÅ¡a žvakės ir reikia daryti variklio kapitalinį remontÄ , kurio kaina gali siekti nuo 2 000 Eur iki 3 000 Eur. Sužinojęs variklio remonto galimas iÅ¡laidas, jis su 2019 m. gruodžio 19 d. pretenzija kreipėsi į atsakovÄ ir prašė praneÅ¡ti, ar kompensuos variklio remonto iÅ¡laidas, ar pasiÅ«lys kitÄ problemos sprendimo variantÄ , tačiau atsakovas į pretenzijÄ nereagavo ir į jÄ neatsakė.

Atsižvelgiant į UAB „Autociklas“ 2020 m. gegužės 18 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ ATC Nr. 0002577, yra matyti, kad meistrai atliko ne tik variklio remontÄ , tačiau buvo pastebėti ir kiti paslėpti važiuoklės defektai. Dėl minėto remonto ieÅ¡kovas patyrė 2 325 Eur iÅ¡laidų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2021 m. kovo 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad šalys 2019 m. birželio 15 d. sudarė preliminarų, o 2019 m. birželio 21 d. – transporto priemonės pirkimo – pradavimo sandorį, kurio pagrindu atsakovė pardavė ieškovui 2009 metų transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už 6 700 Eur. Pirkimo – pardavimo sutartyje jokie automobilio defektai nepažymėti ir neaprašyti. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje jokių duomenų apie eismo ar kitus įvykius, kuriuose būtų dalyvavusi transporto priemonė, ir jos trūkumus, nenurodyta.

IeÅ¡kovas pirko naudotÄ transporto priemonę, turėdamas tikslÄ jÄ naudoti asmeniniams, Å¡eimos poreikiams, todėl pagrįstai tikėjosi, jog perkamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Automobilį 2019 m. liepos 2 d. įregistravo VÄ® „Regitra“. Apie užslėptus automobilio gedimus pardavėjÄ (atsakovę) ieÅ¡kovas informavo 2019 m. gruodžio 19 d. raÅ¡tiÅ¡ka pretenzija, kurioje pareikalavo sumokėti už automobilio remontÄ patirtas 490 Eur iÅ¡laidas ir padengti variklio kapitalinio remonto iÅ¡laidas, kurios gali siekti nuo 2 000 Eur iki 3 000 Eur.

Šalys byloje neprašė skirti ginčo automobilio variklio ekspertizės.

7. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktoje UAB „Autociklas“ pažymoje iÅ¡dėstyta specialisto iÅ¡vada yra tikėtina, grįsta prielaidomis, nėra patikimas ir pakankamas įrodymas, nes bÅ«tent iÅ¡ UAB „Autociklas“ 2019 m. liepos 2 d. PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros ir 2019 m. liepos 8 d. Remonto paslaugų ir detalių pardavimo sutarties matyti, kad UAB „Autociklas“ specialistai nenustatė esminių automobilio variklio ir važiuoklės gedimų, dėl kurių negalima bÅ«tų automobilio eksploatuoti. Esminių automobilių gedimų nenustatė ir UAB „Remtesta“ specialistai, į kuriuos kreipėsi ieÅ¡kovas (2019 m. rugpjūčio 14 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«ra, 2019 m. lapkričio 27 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«ra).

8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovas automobiliu pagal paskirtį naudojosi apie Å¡eÅ¡is mėnesius, jokių pretenzijų nei raÅ¡tu, nei žodžiu atsakovei nepateikė, sprendė, jog automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas, jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo, juo galima buvo naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti. Nurodė, kad iÅ¡ į bylÄ pateiktų PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų matyti, jog buvo atlikti automobilio remonto darbai, kurie neatspindi paslėptų defektų. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, įsigydamas ne vienerius metus eksploatuotÄ transporto priemonę, negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaiÅ¡tingo veikimo, kaip naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natÅ«raliai dėvisi ir tai reikalauja papildomų investicijų.

9. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas), teismas nustatė, kad Å¡alys nesitarė dėl daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti termino, todėl sprendė, jog ieÅ¡kovas turi teisę pasinaudoti CK 6.338 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu (pirkėjas reikalavimus dėl daikto trÅ«kumų gali pareikÅ¡ti per protingÄ terminÄ , bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos). Å iuo atveju, atsakovei neatsakius į ieÅ¡kovo reikalavimÄ (2019 m. gruodžio 19 d. pretenzijÄ ), teismas vertino, kad ieÅ¡kovas sužinojo apie savo teisės pažeidimÄ 2019 m. lapkričio 27 d. (specialistams pasiÅ«lius atlikti kapitalinį variklio remontÄ ), todėl darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. Z. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. kovo 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

11. Nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes automobilis buvo parduotas su trÅ«kumais ir dėl to kyla pardavėjo (atsakovės) atsakomybė. Remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalimi, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trÅ«kumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktÄ pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti apginti savo teises Å¡ios normos 1-4 punkte numatytais bÅ«dais, nagrinėjamu atveju – kad pardavėjas atlygintų pirkėjo iÅ¡laidas jiems iÅ¡taisyti, jei trÅ«kumus įmanoma paÅ¡alinti (6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

12. Mano, jog teismas netinkamai įvertino ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus (PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras, specialisto iÅ¡vadÄ ), kurie patvirtina, kad po automobilio įregistravimo iÅ¡ karto prasidėjo problemos su varikliu. PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, iÅ¡ pateiktų PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų matyti, jog specialistai nustatė esminius gedimus, t. y. keitė sudegusias žvakes ir kitas detales, pildė alyva, kas patvirtina faktÄ , kad automobilis turėjo paslėptus trÅ«kumus. Be to, teismo motyvai dėl UAB „Panevėžio techninės apžiÅ«ros centro“ 2021 m. sausio 4 d. raÅ¡to yra nevisapusiÅ¡ki ir nepilni, nes raÅ¡to 1 punkte yra nurodyta, kad techninės apžiÅ«ros metu naudojamu kontroliniu prietaisu nėra fiksuojamas variklio alyvos deginimo parametrai ar produktas, todėl atliekant tai vizualiniu tikrinimo metodu yra subjektyvus dalykas ir tai ne visada įmanoma tai nustatyti, nes tai lemia žmogiÅ¡kasis faktorius.

13. Nurodo, kad, nors teismas motyvavo, jog CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieÅ¡ mokant ar prieÅ¡ priimant daiktÄ jį patikrinti bet kurioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus, tačiau minėta norma numato pirkėjo teisę, bet ne pareigÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovas, nebÅ«damas specialistas, automobilį patikrino tik truputį su juo pavažiuodamas, todėl nustatyti paslėptų trÅ«kumų neturėjo jokios galimybės. Be to, esant įstatyme įtvirtintai pardavėjo pareigai garantuoti parduodamų daiktų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1-2 dalys), neturi reikÅ¡mės aplinkybė, ar pardavėjas žinojo apie kokius nors parduodamo daikto trÅ«kumus ar ne, nes CK 6.327 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako ir už bet kokius daikto kokybės neatitikimus, net jeigu tie neatitikimai paaiÅ¡kėja vėliau.

14. Teigia, jog atsakovė skelbime deklaravo, kad automobilis yra be defektų, todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi jį įsigyti be paslėptų trūkumų, tačiau po automobilio įsigijimo iš karto paaiškėjo, kad jo negalima naudoti pagal paskirtį – pastoviai reikėjo remontuoti. Tokie automobilio trūkumai, dėl kurių jo negalima naudoti pagal jo tikslinę paskirtį, negali būti laikomi natūraliu nusidėvėjimu, tuo labiau teigti, jog automobilis buvo techniškai tvarkingas ir jį buvo galima eksploatuoti.

15. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Karhubas“ praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

16. Nurodo, kad ieÅ¡kovui buvo parduotas naudotas, nors ir beveik 10 metų senumo, tačiau techniÅ¡kai tvarkingas, be jokių paslėptų trÅ«kumų automobilis. Iki automobilio perdavimo ieÅ¡kovui, jo variklis dirbo gražiai, tolygiai, netrÅ«kčiojo, neskleidė paÅ¡alinių garsų, iÅ¡ iÅ¡metimo vamzdžio nedÅ«mino, nebuvo jokio normaliam variklio darbui nebÅ«dingo alyvos produktų degimo kvapo. To neneigia ir pats ieÅ¡kovas, kuris, prieÅ¡ įsigydamas automobilį, jo bÅ«klę atidžiai apžiÅ«rėjo ir įvertino, atliko juo bandomÄ jį važiavimÄ Ä¯vairiais rėžimais tiek mieste, tiek užmiestyje ir jokių pastebėjimų, nusiskundimų neiÅ¡reiÅ¡kė.

Atsakovės manymu, parduoto daikto trÅ«kumų fakto ieÅ¡kovas neįrodė, o teismas, Å¡alių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad automobilio trÅ«kumai egzistavo sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, ir aplinkybės, jog jų paÅ¡alinti neįmanoma, t. y. jog pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimas buvo esminis. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17.

Apeliacinis skundas atmetamas.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

19. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo (pirkėjo) ieÅ¡kinys atsakovei (pardavėjai) dėl automobilio remonto iÅ¡laidų atlyginimo atsakovei pardavus ieÅ¡kovui netinkamos kokybės daiktÄ , turėjusį paslėptų trÅ«kumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, be kita ko, konstatavęs, jog po transporto priemonės įsigijimo ieÅ¡kovas turėjo galimybę ja naudotis pagal paskirtį; byloje nepateikta jokių įrodymų dėl automobilio netinkamos variklio bÅ«klės, nė viena iÅ¡ Å¡alių nepateikė praÅ¡ymo dėl ekspertizė skyrimo dėl variklio bÅ«klės nustatymo; ginčo automobilis buvo 2009 m. gamybos, turėjo 204 930 km ridÄ , todėl nėra pagrįsta tikėtis, kad 10 metų senumo transporto priemonė neturės jokių trÅ«kumų; įsigytas automobilis tiesioginę funkcijÄ pagal paskirtį atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo; ieÅ¡kovas neįrodė, kad automobilio trÅ«kumai egzistavo sudarant pirkimo – pardavimo sutartį ir aplinkybės, jog jų paÅ¡alinti neįmanoma.

21. Apelianto nuomone, skundžiamasis teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai įvertino įrodymus, neatsižvelgė į ieškovo argumentus visų bylos aplinkybių ir įrodymų kontekste, dėl to netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir netinkamai aiškino ir taikė CK 6.317, 6.327, 6.328, 6.333, 6.334 straipsnių nuostatas. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat šalių teikiamus argumentus ir paaiškinimus, šiuos visus duomenis susiejusi tarpusavyje, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

22. Nagrinėjamu atveju Å¡alių ginčas dėl prekės (automobilio) kokybės tinkamumo kilo iÅ¡ pirkimo – pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai iÅ¡dėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus.

Nuostatos dėl pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sÄ lygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trÅ«kumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba ir vėliau dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo, tačiau tam tikrais aiÅ¡kiai įstatyme ar sutartyje apibrėžtais pagrindais pardavėjui atsakomybė už netinkamÄ daikto kokybę gali bÅ«ti netaikoma (CK 6.327 straipsnio 2, 3 dalys).

23. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimÄ , kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiÅ¡kėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi bÅ«ti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrÄ laikÄ po to.

Trečia, turi bÅ«ti nustatyta, ar dėl natÅ«ralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogiÅ¡ku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sÄ lygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

24. CK 6.4311 straipsnyje nustatyti reikalavimai motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarčiai: sutartyje privalo bÅ«ti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kuriÄ pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, pardavėjas pirkimo – pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtintame Motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trÅ«kumus sÄ raÅ¡e nurodyta, kad, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, nurodomi Å¡ie trÅ«kumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apÅ¡vietimo ir Å¡viesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų iÅ¡metimo sistemos.

Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad ginčo automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje eismo ir kiti įvykiai nefiksuoti, apie automobilio trÅ«kumus nenurodyta. Neginčijama ir aplinkybė, kad atsakovė skelbime apie automobilio pardavimÄ buvo nurodžiusi, jog parduodamas automobilis yra be defektų.

25. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi bÅ«ti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrÄ laikÄ po to, o sprendžiant dėl automobilio atitikties jo paskirčiai svarbu nustatyti, ar automobilis gali važiuoti ir ar jis atitinka automobiliui keliamus reikalavimus, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 15 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti techniÅ¡kai netvarkingÄ , transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančiÄ transporto priemonę.

26. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo taikyta įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle, kuria konstatuota, kad parduotų daiktų trÅ«kumų faktÄ , t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrojo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje;

įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Kaip matyti, apeliantas su tokia įrodinėjimo taisykle sutinka, t. y. skunde pats pripažįsta, jog pirkėjas turi įrodyti, kad pardavėjas pažeidė sutartį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas).

Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytÄ trÅ«kumÄ , kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010). Atsakovei, siekusiai paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, teko pareiga įrodyti, kad automobilis ieÅ¡kovui buvo parduotas be trÅ«kumų ar kad pardavimo metu buvusių trÅ«kumų yra jos atsakomybę Å¡alinantys pagrindai.

27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tÄ patvirtina bylos duomenys, jog ieÅ¡kovas, prieÅ¡ pirkdamas automobilį, jį apžiÅ«rėjo, atliko bandomÄ jį važiavimÄ . Techninės apžiÅ«ros talonas patvirtina transporto priemonės bÅ«klę jos apžiÅ«ros atlikimo metu. 2019 m. liepos 2 d. automobilio techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys rodo, kad ieÅ¡kovo 2019 m. birželio 21 d. nusipirktai transporto priemonei buvo atlikta techninė apžiÅ«ra ir iÅ¡duotas leidimas eksploatuoti transporto priemonę, nes buvo nustatytas tik nedidelis trÅ«kumas dėl pažeisto stiklo, tačiau nebuvo nustatytas padidėjęs automobilio dujų dÅ«mingumas, neužfiksuota sudegusios alyvos kvapo, variklio veikimas buvo vertinamas vertinant iÅ¡metamųjų dujų parametrus, skleidžiamÄ triukÅ¡mÄ ir eksploatacinių skysčių nuotekį, o jokių kitų nukrypimų nuo techninių parametrų normos nebuvo fiksuota (2019 m. liepos 2 d.

Techninės apžiÅ«ros ir 2021 m. sausio 4 d. UAB „Panevėžio techninės apžiÅ«ros centro“ pažymos duomenys). Bylos duomenys rodo, kad UAB „Autociklas“ 2019 m. liepos 2 ir 8 dienomis, o UAB „Remtesta - 2019 m. rugpjūčio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 27 d. esminių automobilio variklio ir (ar) važiuoklės trÅ«kumų, dėl kurio automobilio nebÅ«tų buvę galima eksploatuoti dėl jo techninio netvarkingumo, nenustatė, nors atliko variklio alyvos, dirželių, filtrų (alyvos, oro, salono), uždegimo žvakių, alsuoklio, guolio, stabilizatoriaus traukės, amortizatorių ir jų apsaugų keitimÄ , ratų suvedimÄ , matavo variklio kompresijÄ ir kt.

Tarp šalių nekilo ginčo, jog būtent šie minėti automobilio defektai buvo nustatyti ir suremontuoti. Tad nagrinėjamu atveju, siekiant pardavėjo atsakomybės, buvo būtina nustatyti, kad šie automobilio defektai atsirado iki automobilio perdavimo ieškovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie remonto darbai neatspindi jokių paslėptų automobilio trūkumų (defektų), esminių automobilio variklio ir važiuoklės gedimų, buvusių iki daiktų perdavimo arba atsiradusių dėl priežasčių, buvusių iki daikto perdavimo pirkėjui.

Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ vertinti, kad 2021 m. sausio 7 d. UAB „Autociklas“ specialisto iÅ¡vada apie tai, kad 2020 m. gegužės 18 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje, iÅ¡raÅ¡ytoje praėjus beveik 11 mėnesių po automobilio pirkimo, nurodyti gedimai, susiję su variklio remontu, atsirado iki jį parduodant ieÅ¡kovui, yra prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis pagrįstas įrodymas. Nepaneigta, kad automobilio, kuriam techninė apžiÅ«ra buvo atlikta 2019 m. liepos 2 d., bÅ«klė galėjo pasikeisti dėl objektyvių ar subjektyvių kitų aplinkybių, nes automobilis buvo eksploatuojamas.

Kadangi aptarti byloje surinkti duomenys nepatvirtino, kad pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu buvo paslėptų defektų, turinčių įtakos automobilio gebėjimui važiuoti ir bÅ«ti laikomu techniÅ¡kai tvarkingu pagal KET 15 punktÄ , o ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡laidas, patirtas dėl automobilio remonto bÅ«tent dėl tokio pobÅ«džio defektų, tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nebuvo pagrindo.

28. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas, pirkdamas naudotÄ , deÅ¡imties metų senumo automobilį, kaip protingas, apdairus ir rÅ«pestingas pirkėjas, privalėjo pasinaudoti teise patikrinti automobilio techninę bÅ«klę (kokybę), įvertinti aplinkybę, kad perka naudotÄ automobilį iÅ¡ profesionalaus pardavėjo. IeÅ¡kovas, įsigydamas ne vienerius metus eksploatuotÄ transporto priemonę, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaiÅ¡tingo veikimo, kaip naujo automobilio įsigijimo atveju.

Automobilio eksploatavimo eigoje mechanizmai natÅ«raliai dėvisi ir nėra galimybės konkrečiai nustatyti, kada vienos ar kitos detalės, mechanizmai suges ir reikės investuoti papildomas lėšas jo tinkamai techninei bÅ«klei palaikyti, atlikti automobilio privalomus dalių pakeitimus ir remonto darbus. PrieÅ¡ingų įrodymų, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovo prielaidomis pagrįstus paaiÅ¡kinimus, kurie leistų padaryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent ieÅ¡kovo nurodyti gedimai atsirado iki automobilį perduodant pirkėjui arba kad jie atsirado dėl priežasčių, buvusių iki daikto perdavimo pirkėjui, byloje nėra pateikta.

29. Apeliantas skunde nurodo, kad pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį laikoma, jog daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios bÅ«tinos daiktui, kad jį bÅ«tų galima naudoti pagal įprastinę ar specialiÄ paskirtį. Tačiau pažymėtina, jog įsigytu automobiliu ieÅ¡kovas, iki atlikto variklio remonto, naudojosi pagal paskirtį (važinėjo) apie 10-11 mėnesių ir apie jokius automobilio trÅ«kumus (variklio trÅ«kčiojimÄ , variklio alyvos deginimÄ ir pan.) ar planuojamÄ atlikti variklio remontÄ nei raÅ¡tu, nei žodžiu atsakovės neinformavo.

Todėl tikėtina, jog Å¡iuo laikotarpiu nusiskundimų dėl esminių automobilio techninio stovio trÅ«kumų ieÅ¡kovas neturėjo, automobilio bÅ«klė ieÅ¡kovÄ tenkino, automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių automobilio eksploatuoti, naudotis juo pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti, nebuvo, kÄ pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

30. Pastebėtina, kad CK 6.334 straipsnis (netinkamos kokybės daiktÄ nusipirkusio pirkėjo teisės), kuriuo remiasi apeliantas, negali bÅ«ti taikomas atsietai nuo kitų CK normų. IeÅ¡kovui, kaip pirkėjui, siekiančiam pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis, įstatymas numato ir įrodinėjimo pareigÄ (CK 6.333 straipsnio 1 dalis. Teismo posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl ekspertizės skyrimo, tačiau Å¡alys ekspertizės skirti neprašė ir nesutiko už jÄ apmokėti, o nutarties 27 punkte aptarti faktiniai duomenys ieÅ¡kinio pagrįstumo nepatvirtino.

31. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas aptarta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, nustatančias daiktų kokybę, pardavėjo atsakomybę, nustatė visas bylai reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, vertino abiejų Å¡alių teikiamÄ pozicijÄ bei įrodymus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje, padarė motyvuotas ir įrodymais paremtas iÅ¡vadas, kurioms teisėjų kolegija pritaria. Apeliantas, nesutikdamas su bylÄ nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymu vertinimu, nepagrindė, kaip teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė proceso teisės normas, bet pateikė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir kitokio jų vertinimo siekiant, kad pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitokios apeliantui palankios aplinkybės. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi apeliantas, nesudaro pagrindo vertinti, kad byloje esanti įrodymų visuma buvo įvertinta pažeidžiant įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas (CPK 176-224 straipsniai) ir dėl to skundžiamasis teismo sprendimas yra neteisėtas ir (ar) nepagrįstas.

Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog naikinti ar keisti skundžiamÄ sprendimÄ remiantis ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. kovo 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegija: Ramunė Čeknienė Rita Dambrauskaitė Dalia Pranckienė