2019-07-17 Nr. AB-14441-3-62-3-00742-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-455-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00742-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

Prašomą priteisti neturtinę žalą pareiškėjas, be kita ko, kildino iš to, kad jis nepagrįstai buvo perkeliamas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) į Alytaus pataisos namus ir iš Alytaus pataisos namų atgal į Pravieniškių PN-AK.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti J. S. skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 69 straipsnio 4 dalimi ir pažymėjo, kad iš pareiškėjo su skundu pateiktų dokumentų matyti, jog ginčo laikotarpiu pagal teisinį reglamentavimą nutarimus perkelti pareiškėją į kitą pataisos įstaigą yra priėmęs būtent Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktorius. Nors pareiškėjas skunde atsakovo Lietuvos valstybės atstovu nurodė Pravieniškių PN-AK, tačiau kildinant prašomą priteisti žalą iš Kalėjimų departamento veiksmų, teismo vertinimu, atsakovo Lietuvos valstybės atstovu turi būti Kalėjimų departamentas.

Vadovaudamasis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento buveinė yra Vilniuje, L. Sapiegos g. 1, pareiškėjo gyvenamoji vieta (bausmės atlikimo vieta – Vilniaus pataisos namuose) taip pat yra Vilniuje, todėl, teismo vertinimu, sprendžiant pareiškėjo skundo teismingumo klausimą bei vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, taip pat protingumo ir teisingumo principais, byla teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad su skundu jis turi kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

III. Pareiškėjas J. S. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį ir grąžinti Regionų apygardos administraciniam teismui skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo arba pavesti ginčą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes teismas nurodė, kad atsakovu laikytinas Kalėjimų departamentas.

Pareiškėjas paaiškina, jog šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių PN-AK, be to, atsakovas byloje yra Pravieniškių PN-AK, nes būtent jie pasiūlė pareiškėją perkelti į Alytaus pataisos namus, todėl mano, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo J. S. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Minėtą išvadą teismas padarė nustatęs, kad pareiškėjas žalą kildina iš perkėlimo į kitą pataisos įstaigą.

Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių kreipimosi į teismą sąlygų – paduoti skundą teismui, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą. Vadovaujantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas keliamo ginčo esmę, nustatė, kad pareiškėjas patirtą žalą kildina iš perkėlimo į kitą pataisos įstaigą, todėl nurodė, kad pareiškėjo ginčas yra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nes pareiškėjas skunde aiškiai nurodė, jog žalą sieja ne tik su perkėlimu iš Pravieniškių PN-AK į Alytaus pataisos namus, tačiau ir su perkėlimu iš vieno Pravieniškių PN-AK sektoriaus į kitą ir iš to kilusiomis pasekmėmis, t. y. su perkėlimu ne į kitą pataisos įstaigą, o vienos įstaigos viduje. Be to, pareiškėjas tiek pirminiame, tiek atskirajame skunde pabrėžė, kad žalą kildina būtent iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų.

Nors pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, nuteistųjų perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą yra Kalėjimų departamento kompetencijos dalykas, atkreiptinas dėmesys, jog kalinamų asmenų perkėlimas iš vieno sektoriaus į kitą pataisos įstaigos viduje priklauso tos pataisos įstaigos kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas žalą, be kita ko, siejo su Pravieniškių PN-AK neteisėtais veiksmais perkeliant jį iš vieno sektoriaus į kitą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, padarė nepagrįstą išvadą, jog žala siejama tik su Kalėjimų departamento kompetencijai priklausančiais veiksmais.

Apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pareiškėjo pateiktą atskirąjį skundą tenkinti, Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, iš naujo įvertinant pareiškėjo skundą pagal teritorinio teismingumo taisykles.,

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė