2021-01-27 Nr. AB-1849-3-62-3-02854-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-66-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02854-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 4 000 Eur turtinei žalai atlyginti ir 20 000 neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Pareiškėjas atliko bausmę Pravieniškių PN-AK nuo 2013 m. balandžio 17 d. iki 2017 m. gegužės mėn. ir šiuo laikotarpiu patyrė nežmoniškus nepatogumus, apgaulę, pažeminimą, fizinius ir dvasinius skausmus, išgyvenimus. (duomenys neskelbtini), tad atvykęs į Pravieniškių PN-AK prašė paskirti jį atlikti bausmę ramesnėje patalpoje, kur mažiau nuteistųjų, bet į prašymus niekas nereagavo. Laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 23 d. iki 2013 gruodžio 23 d. pareiškėjas buvo laikomas 10 būryje, 104 brigadoje, patalpoje kartu su 12–16 nuteistųjų (o ne su 8, kaip teigė Pravieniškių PN-AK direktorius). Esant daug žmonių, buvo didelis triukšmas, dėl to pareiškėjas jautė galvos skausmus, patyrė (duomenys neskelbtini), jam kilo pyktis. Nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2016 m. balandžio 19 d. pareiškėjas atliko bausmę Pravieniškių PN-AK Priklausomybes turinčių asmenų reabilitacijos centre (toliau – ir Centras). Centre su pareiškėju jokie specialistai nedirbo. Visgi šiame būryje sąlygos buvo geros, buvo ramiau, nes patalpoje buvo tik 4 nuteistieji, įskaitant ir jį. Visgi pareiškėjas buvo pašalintas iš šio Centro. Psichologinės tarnybos specialistės pažymoje, pridėtoje prie skundo, yra nurodyta, kad pareiškėjas buvo pašalintas iš Centro už netinkamą elgesį. Pareiškėjui, atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK, nuolat trūko gyvenamojo ploto, išskyrus Centre, kuriame netrūko ploto. Be to, patalpos buvo antisanitarinės, jautėsi specifinis kvapas, pelėsis. Tualetai ir praustuvės taip pat buvo antisanitarinės būklės. Žiemą buvo labai šalta. Pravieniškių PN-AK dėl didelio triukšmo patalpose pareiškėjui ne tik skaudėjo galvą, bet ir kankino nemiga, (duomenys neskelbtini).

1.2. Pareiškėjas „turėjo neįgalumo grupę“ ir ją reikėjo tik „prasitęsti“, tačiau būrio viršininkas ir gydytojas jį atkalbėjo vykti „ją prasitęsti“. Jam paaiškino, kad išėjus į laisvę, bus paprasčiau „prasitęsti neįgalumą“. Medikai, psichologas turėjo šią situaciją išspręsti, nes pareiškėjas yra neįgalus (duomenys neskelbtini), todėl medikai, psichologai žinojo, kad jie privalo juo pasirūpinti, o ne jis pats. Taigi dėl to, kad pareiškėjui nebuvo „pratęsta“ neįgalumo grupė, buvo kalta Pravieniškių PN-AK administracija, todėl jis patyrė žalą. Pareiškėjas žalą patyrė dėl to, kad tokiu atveju, jeigu jam būtų „pratęsta“ neįgalumo grupė, jis būtų gavęs pajamas, už kurias būtų galėjęs įsigyti reikiamų vaistų, vitaminų. Pareiškėjo pinigai buvo pasisavinti. Alytaus pataisos namuose nuo 2015 m. įrengtas neįgaliųjų būrys, į kurį vežami iš visos Lietuvos bausmę atliekantys nuteistieji, turintys didelių sveikatos problemų. Pravieniškių PN-AK administracija turėjo jį ten perkelti 2015 m., tačiau neperkėlė. Pareiškėjas į Alytaus pataisos namus buvo neperkeltas dėl to, kad už jį Pravieniškių PN-AK gaudavo pajamas, tad nenorėjo jo prarasti. Pareiškėjas taip pat negaudavo jokių vaistų ir vitaminų, kurie jam buvo būtini.

1.3. Pareiškėjas negalėjo kreiptis į teismą anksčiau, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimai, kuriuose aiškinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, neišversti į lietuvių kalbą, prancūzų kalbos pareiškėjas nemoka, dėl to ilgai negalėjo suprasti, kad jo teisės yra pažeidžiamos, ir tik pabendravęs su broliu sužinojo, kad su juo buvo elgiamasi netinkamai, o tai sužinojęs, nedelsdamas kreipėsi į teismą. Konvencijos 3 straipsnis nenumato jokio senaties termino, kadangi šio straipsnio saugoma teisė yra absoliuti, tokio termino negali numatyti ir nacionalinė teisė.

2. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais jam padarė žalą. Taigi šiuo atveju nėra visų būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą yra nepagrįstas. Pravieniškių PN-AK taip pat pareiškė, kad daliai pareiškėjo reikalavimo atlyginti žalą turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas.

4. Pareiškėjas padavė atsikirtimą į atsakovo atstovo Pravieniškių PN-AK atsiliepimą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad ilgai negalėjo suprasti, jog jo teisės yra pažeidžiamos, ir tik pabendravęs su broliu sužinojo, kad su juo buvo elgiamasi netinkamai, o, tai sužinojęs, su artimųjų pagalba kreipėsi į teismą. Pareiškėjui už jo neįgalumą Pravieniškių PN-AK niekada nebuvo mokama išmoka, ji buvo pasisavinama. Išėjus iš Pravieniškių PN-AK ir iš naujo pareiškėjui nustačius darbingumo lygį paaiškėjo, kad jo darbingumas tik dar labiau sumažėjo, t. y. (duomenys neskelbtini).

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo teisę į gerą administravimą; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti jam iš atsakovo turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais Pravieniškių PN-AK veiksmais (neveikimu), atlyginimą.

7. Teismas pabrėžė, kad atsakovui atstovaujantys Pravieniškių PN-AK byloje prašė daliai pareiškėjo reikalavimo atlyginti žalą taikyti ieškinio senaties terminą. Pareiškėjo teigimu, Pravieniškių PN-AK jis buvo laikomas nuo 2013 m. balandžio 17 d. netinkamomis sąlygomis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad skundą dėl žalos atlyginimo teismui per pašto įstaigą pareiškėjas išsiuntė 2018 m. lapkričio 30 d., dėl to praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą 3 metų senaties terminą pateikti skundui dėl žalos, galbūt patirtos laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 17 d. iki 2015 m. lapkričio 29 d., atlyginimo. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos nesikreipimo į teismą su skundu priežastys buvo subjektyvios, nulemtos jo paties pasyvumo ir nepakankamo rūpestingumo. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Todėl nėra pagrindo netaikyti ieškinio senaties ir nėra pagrindo atnaujinti praleistą senaties terminą pareiškėjo reikalavimams atlyginti turtinę ir neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 17 d. iki 2015 m. lapkričio 29 d. Tuo pagrindu teismas taikė ieškinio senaties terminą ir sprendė tik dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gegužės 4 d., atlyginimą. Teismas šiuo aspektu taip pat pažymėjo, kad nėra pagrindo spręsti dėl to, ar atsakovo atstovas neteisėtai neatliko veiksmų, kad pareiškėjui būtų nustatytas (pratęstas) darbingumo lygis, kadangi atsakovo atstovui prašant taikyti senaties terminą, pareiškėjo skundas dėl 2013 m. balandžio 17 d.– 2015 m. lapkričio 29 d. laikotarpiu jo kalinimo netinkamomis sąlygomis padarytos žalos atlyginimo yra atmetamas dėl senaties termino taikymo (data, kai pareiškėjas atsisakė vykti į ligoninę dėl darbingumo lygio nustatymo, yra 2014 m. lapkričio 10 d. ir patenka į taikomą ieškinio senaties terminą), o dėl šios priežasties nėra pagrindo spręsti ir dėl turtinės žalos, kildinamos iš negautų pajamų dėl nenustatyto (nepratęsto) darbingumo lygio, atlyginimo pareiškėjui.

8. Teismas pažymėjo, kad Konvencija nenumato konkrečių ploto normų gyvenamosiose patalpose, tai numato nacionalinės teisės aktai. Todėl nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusį gyvenamąjį plotą, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisės aktu, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (neteko galio 2020 m. sausio 22 d.) (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 111.1 punktas nustatė, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

Teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad dalis duomenų, nurodytų atsakovo atstovo ir pareiškėjo apie miegamųjų vietų skaičių ginčo laikotarpiu, nesutampa: atsakovo atstovas nurodė, kad 11 būrio 4 brigadoje buvo 21 miegamoji vieta, o pareiškėjas teigė, kad joje buvo 32 miegamosios vietos, atsakovo atstovas nurodė, kad 10 būrio 3 brigadoje buvo 10 miegamųjų vietų, o pareiškėjas teigė, kad joje buvo 12–14 miegamųjų vietų. Atsakovo atstovas duomenis apie pareiškėjo gyvenamąsias patalpas pateikė atsiliepime, prie atsiliepimo pridėjo Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo 2-am sektoriui 2018 m. gruodžio 21 d. pažymą, Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus specialisto, atliekančio Ūkio skyriaus vedėjo funkcijas, 2019 m. sausio 4 d. pažymą, kuriose esantys duomenys apie gyvenamųjų patalpų plotą ir miegamųjų vietų skaičių atitinka atsiliepime nurodytus duomenis.

Pareiškėjas, nors ir nurodė, kad 11 būryje buvo 32 miegamosios vietos, o 10 būryje buvo 12–14 miegamųjų vietų, tačiau nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų abejoti atsakovo atstovo atsiliepime ir Pravieniškių PN-AK darbuotojų pažymose nurodytais duomenimis. Todėl teismas, nustatydamas pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusį gyvenamąjį plotą, vadovavosi atsakovo atstovo, o ne pareiškėjo nurodytais duomenimis apie gyvenamosiose patalpose buvusį miegamųjų vietų skaičių. Teismas, įvertinęs patalpų, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, plotą ir atsakovo atstovo nurodytą jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, konstatavo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis, kadangi jam teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m ploto (Taisyklių 111.1 p.).

9. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo centralizuotas šildymas, ir laisvės atėmimo įstaiga užtikrino tinkamą temperatūrą pareiškėjo gyvenamosiose patalpose. Taigi buvo užtikrinama tinkama gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų temperatūra. Be to, esant būtinumui, nuteistiesiems pagal jų prašymus Pravieniškių PN-AK buvo išduodami elektriniai šildytuvai. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad jis prašė Pravieniškių PN-AK pareigūnus duoti jam elektrinį oro šildytuvą, kadangi jam buvo šalta, o pareigūnai atsisakė tenkinti tokį jo prašymą. Todėl teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamos oro temperatūros patalpose.

10. Teismas taip pat nustatė, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamąsias patalpas, sanitarinius mazgus privalo valyti patys nuteistieji. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Taisyklių 255 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 34, 37 punktų reikalavimais, nurodė, kad pareiškėjas ir pats turėjo pareigą užtikrinti švarą, tad švaros palaikymas priklausė ir nuo jo. Pareiškėjas taip pat turėjo galimybę pranešti pataisos įstaigos administracijai, jeigu kiti asmenys nevykdė savo pareigų užtikrinti švarą patalpose. Dėl to teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl patalpų antisanitarinės būklės ir pelėsio buvimo.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog atsakovo atstovas jam nesudarė geresnių laikymo sąlygų, tačiau jis pats patvirtino ir tai, kad jis ginčo laikotarpiu buvo laikomas ir Centre ir ten jam buvo geros sąlygos, ramu. Nustatyta, kad pareiškėjas buvo pašalintas iš Centro už padarytą drausmės pažeidimą. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas dėl jo paties kaltės buvo pašalintas iš Centro, kur jam buvo sudarytos, jo teigimu, geresnės sąlygos.

12. Teismas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-409 patvirtintą Nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių ar iš šio sektoriaus tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) pareiškėjas galėjo būti perkeltas į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių, jeigu gydytojas būtų įvertinęs pareiškėjo sveikatos būklę, ir jeigu gydytojui tai atlikus ir nustačius esant reikalingą socialinės globos poreikį, pagal gydytojo pranešimą dėl socialinės globos reikalingumo būtų priimtas teigiamas sprendimas perkelti pareiškėją.

Pagal Aprašo nuostatas ir pats pareiškėjas galėjo kreiptis su prašymu įvertinti jo sveikatos būklę tam, kad jis būtų perkeltas į socialinės globos sektorių. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjui atsisakius vykti dėl darbingumo lygio nustatymo, pataisos įstaigoje nepatikslinus diagnozės, nebuvo pagrindo kreiptis į gydytojų konsultacinę komisiją dėl pareiškėjo perkėlimo į socialinės globos sektorių. Atsakovo atstovo 2019 m. vasario 13 d. rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ ir medicininiame pažymėjime Nr. 81(3)-86 yra pateikta Pravieniškių PN-AK mediko išvada, kad, išnagrinėjus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos ginčo laikotarpio duomenis, nustatyta, jog asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad gydytojas buvo pateikęs siūlymą perkelti pareiškėją į socialinės globos sektorių.

Tačiau teismas sprendė, kad nepaisant to, jog Pravieniškių PN-AK administracijai nebuvo pagrindo kreiptis dėl pareiškėjo perkėlimo į socialinės globos sektorių pagal gydytojo siūlymą (nes nebuvo gydytojo siūlymo), pats pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis dėl socialinės globos poreikio nustatymo jam ir jo perkėlimo į socialinės globos sektorių, pateikdamas tokį prašymą jį gydančiam gydytojui (Aprašo 6 p.). Pareiškėjui pateikus tokį prašymą, būtų taikomos Apraše nustatytos procedūros dėl perkėlimo: įvertinama pareiškėjo sveikatos būklė; pateikiamas gydytojo pranešimas pataisos namų administracijai; priimamas sprendimas perkelti arba neperkelti pareiškėją į socialinės globos sektorių.

Pareiškėjas pats turėjo galimybę kreiptis dėl socialinės globos poreikio nustatymo jam ir jo perkėlimo į socialinės globos sektorių, pateikdamas prašymą jį gydančiam gydytojui. Asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas buvo kreipęsis su prašymu į jį gydantį gydytoją perkelti jį socialinės globos sektorių. Byloje esančioje pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopijoje nėra duomenų apie tokį pareiškėjo prašymą. Tad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su tokiu prašymu.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nesikreipė su tokiu prašymu, kadangi pataisos įstaigoje jo niekas neinformavo apie tai, kad yra toks socialinės globos sektorius, jis nieko apie tai nežinojo. Jeigu būtų žinojęs, kad toks sektorius yra, būtų kreipęsis su prašymu jį ten perkelti. Byloje nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK administracija ginčo laikotarpiu būtų suteikusi pareiškėjui informaciją, kad yra pataisos įstaigos socialinės globos sektorius ir kad pareiškėjas turi teisę pateikti prašymą jį ten perkelti.

Tad atsakovo atstovas nepaneigė šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės. Todėl teismas darė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK administracija nesuteikė pareiškėjui jokios informacijos apie jo teisę kreiptis su prašymu, kad būtų nustatyta, ar jam reikalingas socialinės globos poreikis ir perkelti jį į socialinės globos sektorių. Taigi ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į gerą administravimą. Todėl byloje yra pagrindas konstatuoti šiuo aspektu neteisėtus Pravieniškių PN-AK veiksmus (neveikimą). Šiuo aspektu nustatęs neteisėtą neveikimą, teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatavo esant ir kitus valstybės deliktinės civilinės atsakomybės elementus:

žalą ir priežastinį ryšį.

13. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos kompensavimo būdo, atkreipė dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, jog byloje nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK su prašymu nustatyti jam socialinės globos poreikį ir perkelti į socialinės globos sektorių. Ši aplinkybė sudaro pagrindą teismui abejoti pareiškėjo skunde nurodomomis aplinkybėmis apie fizinį ir psichologinį skausmą, kurį galbūt sukėlė atsakovo atstovo neteisėti veiksmai. Pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus 1 metams ir beveik 7 mėnesiams nuo ginčo laikotarpio pabaigos ir praėjus 3 metams nuo ginčo laikotarpio pradžios. Aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į gerą administravimą pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija jo teisių pažeidimui kompensuoti.

III. 14. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat prašo reikalingus bylai išnagrinėti dokumentus išreikalauti iš institucijų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

14.1. Senaties terminas šioje byloje taikytas nepagrįstai. Pareiškėjas apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2016 m. gegužės mėn. iš savo brolio. Anksčiau apie savo pažeidžiamas teises pareiškėjas negalėjo sužinoti tiek dėl savo sveikatos būklės, tiek dėl menko išsilavinimo (jam sunku skaityti ir rašyti). Teismas neapklausė pareiškėjo brolio kaip liudininko, rėmėsi tik tais duomenimis, kurie naudingi atsakovo atstovui.

14.2. Atsakovo atstovas nurodė neteisingus duomenis apie patalpose kartu su pareiškėju kalėjusių asmenų skaičių, dėl to teismas jų neturėjo vertinti kaip įrodymų byloje. Teismas nesiėmė jokių papildomų veiksmų išreikalauti detalesnius duomenis apie Pravieniškių PN-AK kalėjusių asmenų skaičių (pvz., kitose būriuose kalėjusių asmenų (miegamųjų vietų) skaičių).

14.3. Teismas nepareikalavo iš atsakovo atstovo jokių duomenų, kad nuteistieji tikrai būtų tvarkę patalpas (valę sanitarinius įrenginius). Klozetai buvo apdergti. Teismas tinkamai neįvertino duomenų apie sanitarinių mazgų (praustuvų) skaičių, jų plotą. Pats atsakovo atstovas pripažino, kad praustuvai, klozetai ir patalpos buvo nešvarios, apdergtos, o tai žemino pareiškėjo garbę ir orumą, kėlė nepatogumus. Pravieniškių PN-AK nekontroliavo, kaip nuteistieji tvarkosi patalpas.

14.4. Atsakovo atstovas pripažino, kad centralizuoto šildymo nepakako apšildyti patalpoms. Taip pat nebuvo vėdinama pakankamai, kad nebūtų karšta. Teismas neišreikalavo duomenų, kurie patvirtintų, kad tame būryje, kuriame buvo kalinamas pareiškėjas, esantiems nuteistiesiems tikrai buvo išduodami šildytuvai, ventiliatoriai. Iš tiesų žiemą būdavo labai šalta, o vasarą – karštą, tačiau niekada pareiškėjui nebuvo išduodamas šildytuvas ir ventiliatorius. Teismas turėjo vertinti kaip netinkamą atsakovo atstovo veikimą, kad nebuvo atliekami drėgmės, šilumos ir vėdinimo matavimai. Pataisos įstaigą bent kelis kartus per metus turėjo kreiptis į kompetentingą instituciją, kad būtų atlikti minėti matavimai.

14.5. Dėl darbingumo lygio nustatymo pažymėtina, kad atsakovo atstovas privalėjo paskirti asmenį, kuris būtų kaip globėjas pareiškėjui ir jam padėtų priimti vieną ar kitą sprendimą. Teismas turėjo išreikalauti pareiškėjo asmens sveikatos duomenis iš Vilniaus ir Utenos psichiatrijos ligoninių, pateikti gydytojams užklausimą dėl pareiškėjo galimybės priimti savarankiškai sprendimus. Būtina, kad nepriklausomi medicinos ekspertai ištirtų pareiškėjo būklę, ir nustatytų, kokius sprendimus jis gali priimti, o kokius ne, ar atsakovo atstovas jam privalėjo skirti globėją, ar kitaip juo rūpintis. Teismas taip pat turėjo nustatyti, ar pareiškėjas turėjo vartoti reikiamus vaistus, kuriuos jis vartojo iki patenkant į pataisos įstaigą ir iš jos išėjęs. Po kalinimo pataisos įstaigoje pareiškėjo darbingumo lygis nukrito (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jam reikia ir globėjos, ir vaistų, t. y. to, į ką jis pataisos įstaigoje teisės neturėjo. Taigi pareiškėjui pataisos įstaigoje nebuvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos, t. y. nebuvo skirtas globėjas, pratęstas nedarbingumo pažymos galiojimas, nebuvo skiriami tinkami būtini vaistai.

14.6. Teismas vertino, kad pareiškėjas atsisakė vykti dėl darbingumo lygio (neįgalumo) nustatymo, tačiau teismas nesiėmė jokių veiksmų nustatyti, ar pareiškėjas iš tiesų galėjo priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Pataisos įstaiga, pareiškėjui atsisakius vykti dėl darbingumo lygio (neįgalumo) nustatymo, galėjo kreiptis į psichologą ar pareiškėjo motiną, kad įtikintų jį vykti. Pataisos įstaigos gydytojas, būrio viršininkas atkalbinėjo pareiškėją vykti dėl darbingumo lygio nustatymo, nurodydami, kad jam už neįgalumą vis tiek nemokės, vaistų ir taip bus duota. Teismas šiuo aspektu turėjo atlikti papildomus veiksmus (pvz., išreikalauti visą pareiškėjo ligos istoriją, pavedęs kompetentingiems specialistams ją ištirti), įvertinti, ar nagrinėjamu atveju tikrai buvo būtinas jo sutikimas.

15. Atsakovo atstovas atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių svarių argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors teisės normas. Teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą už netinkamas kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 17 d. iki 2017 m. gegužės mėn. (nustatyta, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo laikomas iki 2017 m. gegužės 4 d.).

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į gerą administravimą buvo pažeista. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai.

19. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsakovo atstovui išreiškus poziciją, jog šioje byloje taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminą, numatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, buvo pagrindas taikyti ši terminą daliai pareiškėjo reikalavimų atlyginti turtinę žalą ir neturtinę žalą. Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo atnaujinti praleistą senaties terminą pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, kadangi nenustatyta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjo argumentas, kad apie netinkamas kalinimo sąlygas jis suprato tik pasikalbėjęs apie tai su savo broliu, yra niekuo nepagrįstas, nes nėra jokių duomenų daryti išvadai, kad pareiškėjas dėl savo fizinių ir psichinių savybių (turimo išsilavinimo lygio, sveikatos) nuo pat įkalinimo pradžios negalėjo suvokti, kad jis kalinamas netinkamomis sąlygomis ir dėl to imtis veiksmų ginant savo galbūt pažeistas teises. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai (esant objektyviam pagrindui) taikė šioje byloje 3 metų ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu sprendė tik dėl bylos aplinkybių, susijusių su pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gegužės 4 d.

20. Pasisakant dėl kitos skundžiamo teismo sprendimo dalies, pažymėtina, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, iš dalies tinkamai nesilaikė minėtų ABTĮ nuostatų, kadangi:

1) tinkamai neįvertino visų byloje esančių duomenų, nustatydamas, kiek pareiškėjui teko ploto Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjo kartu su skundu pateiktame Pravieniškių PN-AK 2018 m. gegužės 5 d. rašte Nr. 6-57 (b. l. 6–7) nurodyta, kad šiame rašte pateikti Pravieniškių PN-AK duomenys apie gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, įrengtų miegamųjų vietų skaičių buvo atsakovo atstovo užfiksuoti rašto rengimo dieną, (raštas parengtas 2018 m gegužės 2 d.), t. y. ne ginčui aktualiu pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gegužės 4 d., nes pataisos įstaiga neturi pareigos kaupti ir saugoti informacijos apie tai, kiek kuriame būryje ar gyvenamojoje patalpoje buvo apgyvendinta nuteistųjų, kiek buvo įrengta miegamųjų vietų.

Vertinant ginčui aktualaus laikotarpio ribose, šiame rašte nurodyti duomenys apie miegamųjų vietų skaičių gyvenamosiose patalpose ir šių patalpų plotą sutampa su atsakovo atstovo pateiktais duomenis. Teismas sprendime minėto rašto nevertino, o vertino tik atsakovo atstovo pateiktus duomenis. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus apie tai, kad dalyje gyvenamųjų patalpų miegamųjų vietų skaičius buvo didesnis, nei rodo atsakovo atstovo patekti duomenis, padaręs išvadą, kad atsakovo atstovo pateiktais duomenimis šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti, nes pats pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų abejoti atsakovo atstovo nurodytais duomenimis.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismas tinkamai neišsprendė prieštaravimo tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie dalyje jo gyvenamųjų patalpų buvusį įrengtą miegamųjų vietų skaičių ir atitinkamų Pravieniškių PN-AK pateiktų duomenų;

2) nors teismas nurodė, kad data, kai pareiškėjas atsisakė vykti į ligoninę dėl darbingumo lygio nustatymo, yra 2014 m. lapkričio 10 d. ir patenka į praleistą ieškinio senaties terminą, tačiau tai nereiškia, kad teismas neturėjo pagrindo vertinti jau ginčui aktualiu laikotarpiu (t. y. nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gegužės 4 d., kuris nepateko į praleistą senaties terminą) Pravieniškių PN-AK veiksmų (neveikimo), susijusių su pareiškėjo teise į darbingumo (nedarbingumo lygio) nustatymą. Tad šios aplinkybės liko teismo neišnagrinėtos;

3) teismas taip pat sprendime neįvertino pareiškėjo argumentų apie tai, kad jis negaudavo jokių vaistų ir vitaminų. Visgi šiuo aspektu pažymėtina, kad būtent bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja bylas, susijusias su įkalinimo įstaigose teikiama medicinos priežiūra bei gydymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4969-520/2020), t. y. tokio pobūdžio bylos administraciniams teismams nėra teismingos, todėl šioje byloje ginčas gali būti nagrinėjamas tik tuo aspektu, ar Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo teises, jo teigimu, nesuteikdama jam vaistų (vitaminų).

22. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad, nagrinėdamas šią administracinę bylą ir tirdamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai, objektyviai jas ištyrė, sprendime išdėstė aiškius ir išsamius argumentus bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, tinkamai neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo dalį bylos bei tuo pagrindu iš dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dėl pareiškėjo reikalavimų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas teismo sprendimo dalį, kuria buvo nagrinėjamos bylos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gegužės 4 d., panaikinti ir atitinkamą bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tik grąžinus visą šios bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismas galės tinkamai išnagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, detaliau apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nevertina. Visgi pažymėtina, kad pareiškėjas argumentų (aplinkybių) apie tai, kad jam nebuvo paskirtas globėjas, Pravieniškių PN-AK patalpose buvo karšta, nebuvo suteiktas ventiliatorius, nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje šiuo aspektu yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Todėl minėti nauji pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (aplinkybės) šioje apeliacinio proceso stadijoje apskritai negali būti vertinami.

24. Kadangi bylos dalis pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo ir dėl to šioje proceso stadijoje nagrinėjamu atveju detaliau bylos aplinkybės nevertinamos, teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išreikalauti papildomus duomenis, tokį prašymą pareiškėjas turės teisę pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris bylos dalį pakartotinai nagrinės iš esmės (ABTĮ 52 str. 2 d.).

25. Apibendrinat išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad dalis skundžiamo teismo sprendimo, kuria buvo nagrinėjamos bylos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gegužės 4 d., naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad teismas atitinkama apimti iš naujo išnagrinėtų pareiškėjo skundo reikalavimų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pagrįstumą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį, kuria nagrinėtos bylos aplinkybės laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gegužės 4 d., panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė