ce02f01d-4d75-47fb-b755-4d8657d5ab40 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas D. Jocys                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-505-361/2012Teisėjas V. Vainius                                            Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00916-2009-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.9.2.;1.2.25.4.5.; 2.1.15.1.2. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I S    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                           2012 m. liepos 12 d.     Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Valentino Janonio ir Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorui Aurelijui Stanislovaičiui,nukentėjusiesiems J.

Å . ir V. Ū.,gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui,nuteistajam A. J.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1, 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 68 str., taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise ir uždrausta A. J. vairuoti kelių transporto priemones 2 metus.Nuosprendžiu iÅ¡ A. J. nukentėjusiesiems O. Ū., J. Å ., V. Ū., G. B. priteista 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ UADB „Industrijos garantas“ priteista nukentėjusiesiems O. Ū., J. Å ., V. Ū., G. B. 9355,22 Lt turtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,              n u s t a t ė:

A. J. nuteistas už tai, kad 2009-12-14, apie 16.08 val., kelio (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 15, 19, 133, 134 punktų reikalavimus, tai yra vairuodamas transporto priemonę važiavo virÅ¡ydamas didžiausiÄ gyvenvietėse leidžiamÄ 50 km/val. greitį (apie 54,3 km/val. greičiu), nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui, sutrikdė eismÄ , pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių savo saugumui kelionės metu užtikrinti, vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ transporto priemonę (neÅ¡vietė priekinis deÅ¡inysis artimųjų Å¡viesų žibintas), o atsiradus kliūčiai ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, laiku nemažino vairuojamo automobilio greičio ar, esant reikalui, visiÅ¡kai jo nesustabdė, kad galėtų saugiai, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, apvažiuoti kliÅ«tį – jo vairuojamo automobilio judėjimui sudariusį K.

Ū., dėl to pastarÄ jį partrenkė. K. Ū. nuo patirtų sužalojimų mirė eismo įvykio vietoje.Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes vadovavosi tik prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina iÅ¡tirti įrodymai, neiÅ¡siaiÅ¡kino visų aplinkybių, tiesiogiai susijusių su pareikÅ¡tais kaltinimais, ir nepaÅ¡alino akivaizdžių prieÅ¡taravimų tarp iÅ¡tirtų įrodymų.

Teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį ne iki galo ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs baudžiamÄ jÄ bylÄ ir nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Nė vienas iÅ¡ liudytojų nematė, kur prieÅ¡ užvažiavimÄ ant pėsčiojo pastarasis buvo ir kada jis atsirado ant kelio važiuojamosios dalies. Teismas, atsižvelgdamas į liudytojo L. B. parodymus, vertino, kad jis, A. J., gal kalbėjo mobiliojo ryÅ¡io telefonu ir nestebėjo kelio ruožo, tačiau tokia prielaida yra visiÅ¡kai nepagrįsta, nes susidÅ«rus su kliÅ«timi ir įjungiant atbulinę pavarÄ tęsti pokalbį mobiliojo ryÅ¡io telefonu bÅ«tų visai neįtikėtina.

Nors dėl patirto streso jis tiksliai neatsimena, ar skambino mobiliojo ryÅ¡io telefonu, tačiau mano, kad taip galėjo bÅ«ti tik stengiantis praneÅ¡ti apie įvykį policijai ir greitajai pagalbai. Nukentėjusiojo jis nepervažiavo du kartus, tai patvirtina specialisto iÅ¡vada. Automobilis pavažiavęs atgal tik atidengė nukentėjusįjį, kuris buvo įstrigęs tarp priekinio buferio ir asfalto.Vertinant byloje esančių specialistų iÅ¡vadas ir eksperimento protokolÄ negalima sutikti, kad jie besÄ lygiÅ¡kai įrodo jo kaltę.

Eksperimento protokolas patvirtina tik tÄ aplinkybę, kad pasodintas ant kelio manekenas matomas iÅ¡kart iÅ¡sukus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės 143,70–132,90 metrų atstumu nuo jo, tačiau realiai važiuojant automobiliu vairuotojas žiÅ«ri į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, esančiÄ kur kas arčiau nei nustatytas atstumas, vairuotojui nėra reikalo žiÅ«rėti į priekį tokiu dideliu atstumu, o kaip matoma iÅ¡ įrodymų, tokiu dideliu atstumu nukentėjusiojo ant kelio dar net nebuvo (liudytojo J.

A. N. parodymai). Pagal 2010-04-27 specialisto iÅ¡vadÄ pagrindine sÄ lyga autoįvykiui kilti techniniu požiÅ«riu galėtų bÅ«ti vairuotojo veiksmai tik tuo atveju, jei nukentėjusysis atsirado ant važiuojamosios kelio dalies ne toliau kaip 82,6–99,1 metrų atstumu nuo automobilio. Tokia galimybė Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra paneigta, kadangi nepaneigta galimybė, kad nukentėjusysis įvirto į važiuojamÄ jÄ kelio dalį automobiliui esant mažesniam nei nurodytas atstumui ir, be to, duomenys, gauti eksperimento metu, neatitiko autoįvykio metu buvusių oro ir kelio sÄ lygų, kadangi kelio danga eksperimento metu buvo sausa ir nebuvo prieÅ¡prieÅ¡iais važiuojančių automobilių.

Taip pat eksperimento metu manekenas buvo pasodintas ant kelio, o iÅ¡ 2010-04-22 specialisto iÅ¡vados matoma, kad pirminio sÄ lyčio su automobiliu momentu K. Ū. buvo ant važiuojamosios dangos sėdimoje, pusiau gulimoje ar joms artimoje padėtyje. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad KET 133 str. reikalavimų tikrai nepažeidė, specialisto iÅ¡vadoje teigiama, kad paliktas įvykio vietoje stabdymo pėdsakas atitinka 44,3 km/val. greitį prieÅ¡ pat automobilio „Audi A3“ stabdymÄ . Specialisto apskaičiuotas greitis – 54,3 km/val. yra prielaida, kuri remiasi tuo, kad jei atstumas 6,5 m (atstumas, nuvažiuotas nuo stabdymo pėdsako pabaigos iki K.

Ū. kūno buvimo vietos po įvykio) buvo nuvažiuotas stabdomo automobilio, tačiau iš liudytojo L. B. parodymų matoma, kad jam, A. J., pavažiavus atgal du–tris metrus, ne daugiau, iš po automobilio išriedėjo žmogus, todėl kaltinime nurodytas važiavimo greitis – 54,3 km/val. – nėra pagrįstas bylos medžiaga. Taip pat minėtame KET straipsnyje yra nurodyta, kad vairuotojas turi pasirinkti važiavimo greitį, „kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties“.

Akivaizdu, kad jis niekaip negalėjo numatyti, kad ant važiuojamosios kelio dalies, esant intensyviam eismui, gali atsigulti pėsčiasis, ir pasirinktas greitis ne daugiau kaip 50 km/val. tikrai Å¡iose kelio sÄ lygose buvo saugus. Tai, kad po autoįvykio nedegė deÅ¡inysis artimųjų Å¡viesų žibintas, nereiÅ¡kia, kad jis nedegė prieÅ¡ autoįvykį. Jam iÅ¡važiuojant iÅ¡ darbo visi apÅ¡vietimo prietaisai veikė, o minėtas žibintas galėjo bÅ«ti pažeistas autoįvykio metu patyrus smÅ«gį.

Be to, ši aplinkybė negalėtų būti pripažinta turėjusi įtakos autoįvykio kilimui, kadangi net po autoįvykio degė dešinės pusės priešrūkinio žibinto lemputė, esanti tame pačiame žibinte, ir apšvietimo intensyvumas buvo toks pat kaip ir kairiojo žibinto. Taigi teisiniu požiūriu nukentėjusiojo K. Ū. šiurkštus KET 43 straipsnio reikalavimo nepaisymas turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su paties žūtimi. Apeliantas teigia, jog ėmėsi visų galimų priemonių atsiradus grėsmei eismo saugumui, iškart stabdė transporto priemonę, tačiau techninės galimybės išvengti užvažiavimo ant pėsčiojo neturėjo.

Pagal teismų praktikÄ , kadangi priežastinis ryÅ¡ys yra BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis, iÅ¡vadÄ apie jo buvimÄ daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryÅ¡io buvimo klausimus. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡iame eismo įvykyje dalyvavo du dalyviai – automobilio vairuotojas ir pėsčiasis. Kiekvienam iÅ¡ jų keliami reikalavimai laikytis Kelių eismo taisyklių. Taigi, jeigu teismas nustato, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė visi kelių eismo įvykyje dalyvavę dalyviai, tokiu atveju iÅ¡vadai apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tarp padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių (Å¡iuo atveju – nukentėjusiojo K.

Ū. žūties) padaryti reikia nustatyti, kurio eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai buvo bÅ«tinoji baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo sÄ lyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, bÅ«tinÄ ja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sÄ lyga pripažįstama tada, kai, analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų.

Jeigu eismo įvykyje dalyvauja du (ar daugiau) dalyviai ir kiekvienas iÅ¡ jų pažeidžia Kelių eismo taisykles, tokia bÅ«tinÄ ja padarinių kilimo sÄ lyga gali bÅ«ti vieno eismo įvykio dalyvio pažeidimai arba abiejų eismo dalyvių Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai. Todėl teismas turėjo ypač atidžiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tarp jo, A. J., ir K. Ū. nustatytų eismo taisyklių pažeidimų bei kilusių padarinių ir padaryti teisines iÅ¡vadas.

To nuosprendyje nėra, apsiribota tik specialistų iÅ¡vadų pakartojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 02 28 nutartis, baudžiamoji byla Nr. 2K-6/2008).Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos priteisimo klausimÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgė į paties žuvusiojo padarytus Å¡iurkščius KET reikalavimų pažeidimus, dėl to visiÅ¡kai nemažino praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydžio, o be to, visiÅ¡kai nemotyvuotai visÄ neturtinę žalÄ priteisė iÅ¡ jo, nors pagal sudarytÄ civilinės atsakomybės draudimo sutartį draudimo bendrovė „Industrijos garantas“ yra įpareigota atlyginti 2500 eurų dydžio neturtinę žalÄ .Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, pakeisti teismo nuosprendį dėl netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio.Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A.

J. nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis ir žuvo žmogus. A. J. apeliaciniame skunde teigia, kad teisiniu požiūriu K. Ū. padarytas pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiomis pasekmėmis. Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu vis dėlto pagrįstai nustatyta, jog būtent A. J. pažeidimai lėmė kilusius padarinius.Iš tikrųjų iš objektyvių bylos duomenų (įvykio vietos apžiūros protokolo, 2010-04-22 specialisto išvados) galima spręsti, jog žuvusysis K.

Ū. eismo įvykio metu buvo važiuojamojoje kelio dalyje. Negana to, kaip nurodė specialistas 2010-04-22 iÅ¡vadoje, pirminio sÄ lyčio su automobiliu momentu K. Ū. buvo ant važiuojamosios dangos sėdimoje, pusiau gulimoje ar joms artimoje padėtyje, o tyrimo metu nustatyta, jog K. Ū. kraujyje rasta 1,97 promilės, Å¡lapime 2,64 promilės alkoholio, taigi pėsčiasis buvo dar ir neblaivus. Taip elgdamasis K. Ū., aiÅ¡ku, buvo labai neatsargus, tačiau, nepaisant to, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais yra susiję bÅ«tent A.

J. padaryti KET pažeidimai. Nuteistasis apeliaciniame skunde palaiko versijÄ , jog K. Ū. įgriuvo į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, todėl apeliantas negalėjo iÅ¡vengti staiga kelyje atsiradusios kliÅ«ties. Tačiau tai tik pasirinkta gynybinė pozicija. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, A. J. parodymus apie įvykio aplinkybes davė ne iÅ¡kart, o praėjus metams nuo tyrimo pradžios, taigi, kai jau buvo atlikta nemažai procesinių veiksmų, kurių (pvz., eksperimento) rezultatai, bent jau dalies, įtariamajam buvo žinomi.

Tada, kai jau sutiko duoti parodymus, apklausiamas kaip įtariamasis A. J. užsiminė, jog K. Ū. galėjo ir pats įgriÅ«ti į keliÄ , kadangi pakelėje iki susidÅ«rimo žmonių nesimatė, tačiau tada kyla abejonių, kodėl apie tokiÄ reikÅ¡mingÄ aplinkybę, kuri lyg ir pateisintų vairuotojÄ , apeliantas nenurodė nuo tyrimo pradžios, o apie tai pasakė ikiteisminiam tyrimui einant į pabaigÄ , tai verčia abejoti pačios versijos teisingumu. Kita vertus, jÄ paneigia byloje esantys įrodymai.

Jeigu K. Ū. bÅ«tų staiga įvirtęs į važiuojamÄ jÄ kelio dalį prieÅ¡ pat atvažiuojantį A. J. vairuojamÄ automobilį, natÅ«ralu, kad ant žuvusiojo kÅ«no bÅ«tų buvę atitinkami tokiam traumos mechanizmui bÅ«dingi sužalojimai. Tačiau Å¡iuo atveju 2010-04-22 specialistas iÅ¡vadoje nurodė, kad tam tikri sužalojimai atsirado dėl traumuojančio smÅ«ginio – dinaminio kontakto su kietais pavirÅ¡iais į kÅ«no kairės pusės virÅ¡utinį aukÅ¡tÄ ir galvÄ , dalis sužalojimų atsirado dėl kÅ«no nubloÅ¡kimo į deÅ¡inę ir atsitrenkiant bei slystant kietu pavirÅ¡iumi, iÅ¡ dalies patekus po automobilio priekine dalimi, K.

Ū. kÅ«nui įsispraudžiant tarp važiuojamosios kelio dalies ir automobilio „Audi A3“ priekinės dalies. Specialistas, atsižvelgdamas į nurodytÄ K. Ū. traumos mechanizmÄ , konstatavo, jog pirminio sÄ lyčio su automobiliu „Audi A3“ momentu, K. Ū. buvo ant važiuojamosios dangos sėdimoje, pusiau gulimoje ar joms artimoje padėtyje, kairiÄ ja kÅ«no puse pasisukęs į link jo artėjantį automobilį „Audi A3“. Taigi specialisto nurodoma K. Ū. padėtis susidÅ«rimo su automobiliu momentu rodo, jog K.

Ū. jau kurį laikÄ buvo ant kelio važiuojamosios dalies (sėdėjo, pusiau gulėjo), juolab, jog bÅ«damas neblaivus galėjo ne taip sparčiai sugebėti pasiÅ¡alinti iÅ¡ kelio automobiliams, vadinasi, vairuotojų galėjo bÅ«ti iÅ¡ anksto pastebimas. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad liudytojai negalėjo pasakyti, kur prieÅ¡ susidÅ«rimÄ buvo pėsčiasis, tačiau liudytojas J. A. N. tik patvirtino, jog matė K. Ū. sėdintį ant kelio, kuris tuo momentu pasitraukė, tačiau kai jis, J.

A. N., nuėjo, netrukus iÅ¡girdo bumbtelėjimÄ ir pamatė gulintį žmogų. Taigi liudytojas tiksliai nematė, kaip K. Ū. vėl atsidÅ«rė kelio važiuojamojoje dalyje, tačiau akivaizdu, jog tam tikrÄ laiko tarpÄ nestebėjo K. Ū., todėl Å¡io liudytojo parodymai nepatvirtina nuteistojo versijos apie K. Ū. įgriuvimÄ Ä¯ keliÄ . Aplinkybę, jog kelio važiuojamojoje dalyje esantį žmogų buvo galima pastebėti, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, jog įvykio vieta yra tiesiame kelio ruože. Eksperimente, kurio metu buvo siekiama atkurti tas pačias sÄ lygas, kokios buvo eismo įvykio metu, buvo nustatyta, jog kliÅ«tį kelyje vairuotojas pastebi nuo 132,9 m iki 143,7 m.

Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad vairuotojui kelyje nėra reikalo žiÅ«rėti į priekį tokiu dideliu atstumu, o be to, eksperimento metu kelio danga ir oro sÄ lygos neatitiko tų, kurios buvo eismo įvykio metu, tačiau tokie argumentai nepagrįsti. Transporto priemonės vairuotojas, valdydamas padidinto pavojaus Å¡altinį, privalo stebėti keliÄ , atsižvelgti į eismo sÄ lygas, prieÅ¡ingu atveju, atsiradus kliūčiai ar kilus grėsmei eismo saugumui, gali nesugebėti laiku sustabdyti automobilio, kaip to reikalauja KET, kurių atitinkamų punktų nesilaikymas ir yra inkriminuotas A.

J.. IÅ¡ tikrųjų, kaip matyti iÅ¡ eksperimento protokolo, A. J. pareiÅ¡kė pastabÄ , kad eksperimentas buvo atliekamas ne tokiomis sÄ lygomis, kokios buvo eismo įvykio metu: eismo įvykio metu buvo tamsiau, kelio danga drėgna, vyko prieÅ¡prieÅ¡inis eismas, nukentėjusysis gulėjo, o ne sėdėjo (b. l. 113). Tačiau tokia pastaba ne visiÅ¡kai pagrįsta. IÅ¡ Hidrometeorologijos tarnybos pažymos matyti, kad eismo įvykio metu, t. y. 2009-12-14 apie 16 val. 8 min., kritulių toje vietovėje nebuvo, buvo debesuota, matomumas siekė 10–4 km, saulė nusileido 16 val. 4 min., civilinės sutemos (kurios sprendžiant iÅ¡ byloje esančio Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto paaiÅ¡kinimo (b. l. 124, t.

1) dar yra pakankami Å¡viesus metas, nors jau gali bÅ«ti įjungiami gatvės žibintai) truko iki 16 val. 50 min. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros yra matyti, kad kelio danga tuo metu buvo Å¡lapia. Eksperimentas buvo atliekamas 2010-11-15 nuo 16 val. 15 min. iki 16 val. 55 min., veikė gatvės apÅ¡vietimas. Taigi negalima teigti, jog eksperimentas buvo atliekamas visiÅ¡kai ne tokiomis sÄ lygomis, kurioms esant ir kilo eismo įvykis, vis dėlto buvo panaÅ¡us metų, paros laikas, meteorologinės sÄ lygos, tas pats automobilis.

Nors A. J. pastaboje teigė, kad K. Ū. kelyje gulėjo, tačiau, kaip minėta, specialistas, įvertinęs objektyvius ant žuvusiojo kÅ«no buvusius sužalojimus, nurodė, jog žuvusysis buvo ne gulimoje, o sėdimoje, pusiau gulimoje padėtyje, vadinasi, ir manekeno padėtis eksperimento metu buvo panaÅ¡i į K. Ū. padėtį susidÅ«rimo su automobiliu momentu. Taigi eksperimento metu buvo atkurtos nors ir ne identiÅ¡kos, tačiau pakankami panaÅ¡ios sÄ lygos į tas, kurios buvo eismo įvykio metu, todėl abejoti jo rezultatais nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į eksperimento rezultatus, 2010-11-26 specialisto iÅ¡vadoje pasisakyta, jog techniniu požiÅ«riu pagrindine sÄ lyga eismo įvykio kilimui buvo tiek pėsčiojo veiksmai – tamsiu paros metu bÅ«damas važiuojamojoje kelio dalyje sudarė kliÅ«tį automobilio „Audi A3“ judėjimui, tiek ir vairuotojo A. J. veiksmai – laiku nemažino vairuojamo automobilio važiavimo greičio ar, esant reikalui, visiÅ¡kai jo nesustabdė, kad galėtų saugiai, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams apvažiuoti kliÅ«tį.

Nors specialistas padarė iÅ¡vadÄ , jog abiejų eismo dalyvių veiksmai turėjo įtakos eismo įvykiui, tačiau taip pat iÅ¡vadoje paminėjo, jog vairuotojas, pamatęs kliÅ«tį tokiu atstumu, koks kaip realus ir įmanomas buvo nustatytas eksperimento metu, stabdydamas mažesniu nei trečdaliu stabdymo efektyvumo, galėjo sustabdyti transporto priemonę neprivažiuodamas kliÅ«ties. Vadinasi, vairuotojas, važiuodamas saugiu greičiu, laikydamasis visų atsargumo priemonių bei pastebėjęs kliÅ«tį kelyje, turėjo galimybę laiku sustabdyti transporto priemonę kliÅ«ties neprivažiavęs ir taip buvo galima iÅ¡vengti eismo įvykio, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju A.

J. nebuvo pakankamai atidus, laiku transporto priemonės sustabdyti nesugebėjo, nors tokiÄ techninę galimybę turėjo. Tai, jog atstumas nuo taÅ¡ko, kai vairuotojas galėjo pastebėti kliÅ«tį kelyje, iki pačios kliÅ«ties buvo pakankamas sustabdyti automobilį net staigiai nestabdant, apylinkės teismo posėdyje apklausiamas patvirtino ir ekspertas D. J.. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog, nors pėsčiojo veiksmai ir buvo viena iÅ¡ sÄ lygų eismo įvykiui kilti, tačiau bÅ«tent A.

J. veiksmai, pažeidžiantys KET punktus dėl bÅ«tinų atsargumo priemonių nesilaikymo, saugaus greičio nepasirinkimo, techniÅ¡kai netvarkingos transporto priemonės vairavimo, laiku nesulėtinto greičio ir transporto priemonės nesustabdymo sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Taigi bÅ«tent A. J. pažeidimai priežastiniu ryÅ¡iu yra susiję su kilusiomis skaudžiomis pasekmėmis.Nuteistasis apeliaciniame skunde pateikia įvairių argumentų, jog nepažeidė atitinkamų KET punktų: pasirinko saugų greitį, iÅ¡važiuojant į keliÄ degė deÅ¡inysis artimųjų Å¡viesų žibintas, tačiau bylos duomenys leidžia daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas.

Teigdamas, jog ekspertas nepagrįstai nustatė, kad jis galėjo važiuoti 54,3 km/val. greičiu, apeliantas remiasi L. B. parodymais, jog jo vairuojamas automobilis po susidÅ«rimo dar pavažiavo 2–3 metrus atgal ir iÅ¡ po automobilio iÅ¡riedėjo žmogus, tačiau akivaizdu, jog liudytojas galėjo tik apytiksliai pasakyti pajudėtus atstumus. O specialistas, atlikdamas tyrimÄ , rėmėsi bylos medžiaga (taigi ir apklaustų asmenų parodymais), atliko tam tikrus skaičiavimus, vertino eismo įvykio vietoje paliktus objektyvius pėdsakus, todėl abejoti specialisto iÅ¡vadomis nėra pagrindo.

Be kita ko, reikalavimas laikytis leistino greičio yra sudėtinė KET 133 punkto dalis. Antroji Å¡io punkto dalis apibÅ«dina saugų greitį, kuris nebÅ«tinai sutampa su leistinu ir turi bÅ«ti pasirenkamas atsižvelgiant į važiavimo sÄ lygas, vietovės reljefÄ , meteorologines sÄ lygas, transporto priemonės bÅ«klę ir pan. Å iuo konkrečiu atveju, nors nustatytas A. J. greitis ir nebuvo didelis, tačiau nepakankamai saugus. Tai matyti jau iÅ¡ paties apelianto parodymų apylinkės teisme, kur jis teigia, jog jį apakino iÅ¡ priekio atvažiuojančios kolonos automobilių Å¡viesos, todėl jis galėjo nepastebėti kliÅ«ties.

Tačiau tokie apelianto teiginiai kaip tik ir patvirtina, jog jis pažeidė KET 133 punktÄ , kadangi tinkamai neįvertino eismo sÄ lygų, nes jeigu jį iÅ¡ tikrųjų akino prieÅ¡ais atvažiuojanti transporto priemonė, A. J. turėjo bÅ«ti itin atidus ir atsargus, negalėdamas aiÅ¡kiai matyti savo kelio pusės važiuojamosios dalies, žymiai lėtinti greitį, o esant reikalui iÅ¡vis sustoti tam, jog įsitikintų, kad toliau važiuoti yra saugu. Tokio elgesio iÅ¡ jo reikalauja ir KET 133. Å iuo atveju matyti, jog A.

J. pasirinktas greitis nebuvo saugus ir jis nesugebėjo laiku sustabdyti transporto priemonės bei taip iÅ¡vengti susidÅ«rimo.Nuteistojo apeliacinio skundo argumentus apie degusį automobilio deÅ¡inės pusės artimųjų Å¡viesų žibintÄ taip pat paneigia bylos duomenys. Nors A. J. apeliaciniame skunde teigia, jog iÅ¡važiuojant iÅ¡ darbo automobilio prietaisai veikė, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tokios aplinkybės patvirtinti jis negalėjo ir teigė, jog nežino, ar tikrai degė artimųjų Å¡viesų lemputė, kadangi nebuvo apžiÅ«rėjęs. Be to, kadangi A.

J. pažymėjo, jog jo automobilio priešrūkiniai žibintai yra tame pačiame lygyje kaip ir artimosios šviesos, visiškai realu, jog degant dešinės pusės priešrūkiniam žibintui, kelyje jis galėjo net ir nepastebėti, ar visos automobilio šviesos tikrai dega. 2009-12-15 daikto apžiūros protokole užfiksuota, jog priekinis dešinysis artimųjų šviesų žibintas neveikia. Tikimybę, jog žibintas galėjo sugesti dėl eismo įvykio, paneigia po įvykio nustatyti automobilio apgadinimai, iš kurių matyti, jog automobilio priekiniai žibintai nėra pažeisti dėl kontakto su pėsčiuoju (b. l. 19–26, t. 1).Nuteistasis apeliaciniame skunde kritikuoja teismo išvadas, jog važiuodamas jis kalbėjo mobiliuoju telefonu.

Iš tikrųjų byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog A. J. tikrai vairuodamas transporto priemonę kalbėjo ir mobiliuoju telefonu, tačiau toks KET pažeidimas A. J. neinkriminuojamas, todėl esminės reikšmės apelianto veikos kvalifikacijai neturi. Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde nesutinka ir su priteista neturtine žala, teigia, jog nebuvo įvertintas paties žuvusiojo elgesys. Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Å iuo atveju nustatyta, jog dėl eismo įvykio, kurio kaltininku pripažintas A. J., kilo skaudžio pasekmės – žuvo žmogus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iÅ¡ A. J. keturiems nukentėjusiesiems buvo priteista 25000 Lt neturtinės žalos. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovavosi CK numatytais kriterijais, sprendimÄ motyvavo. Kolegija papildomai pastebi, jog eismo įvykiui įtakos tikrai turėjo neatsargus nukentėjusiojo elgesys, tačiau Å¡i aplinkybė nepaÅ¡alina pareigos kaltininkui atlyginti neturtinę žalÄ .

Å iuo atveju nukentėjusiųjų pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma nebuvo didelė, tokio dydžio neturtinė žala, kuriÄ priteisė ir apylinkės teismas, yra visiÅ¡kai protinga, netgi simbolinė, kadangi teismų praktikoje iÅ¡ asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nukentėjusiesiems buvo priteista ir žymiai didesnių sumų. Taigi, įvertinusi neturtinės žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingas aplinkybes, kolegija pirmosios instancijos teismo priteistÄ 25000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumÄ laiko protinga, adekvačia bei proporcinga, todėl jÄ mažinti nėra pagrindo.

Tačiau kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl to, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad vairuotojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu, draudimo sutartis sudaryta su UADB „Industrijos garantas“, kuri, remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str., turi pareigÄ atlyginti 2500 eurų neturtinę žalÄ , o tai sudaro 8625 Lt. Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ A. J. priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas suma, kuriÄ privalo atlyginti draudimo bendrovė, o nuosprendis keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio.Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su visu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, o apeliacinės instancijos teisme užsiminė apie nepagrįstÄ baudžiamosios poveikio priemonės skyrimÄ .

Kartu su bausme A. J. buvo paskirta ir BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Teismas nuosprendyje nemotyvavo, kodėl nusprendė jÄ taikyti. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog Å¡iuo atveju nuteistajam nebuvo bÅ«tina 2 metams uždrausti vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad uždraudimas vairuoti transporto priemones, kaip BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, visada skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog A. J. nuolat pažeidinėtų KET, KET pažeidimai, sukėlę eismo įvykį, dėl kurio jis nubaustas skundžiamu nuosprendžiu, nelaikytini itin šiurkščiais, A. J. vairavo blaivus, be to, ir pats žuvusysis buvo labai neatsargus. Atsižvelgiant į tai, A. J. nėra pagrindo uždrausti naudotis specialia teise. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 4 p., n u s p r e n d ž i a: Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. nuosprendį pakeisti.Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise 2 metams, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones, taikymo A.

J..Pakeisti nuosprendžio dalį dėl 25000 Lt neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ A. J. nukentėjusiesiems ir nustatyti, jog iÅ¡ A. J. nukentėjusiesiems O. Ū., J. Å ., V. Ū., G. B. priteisiama 16375 Lt neturtinės žalos, o iÅ¡ UADB „Industrijos garantas“ nukentėjusiesiems priteisiama 8625 Lt neturtinės žalos atlyginimo.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                 Dalius Jocys Teisėjai                                                              Valentinas Janonis                                                                                                     Linas Pauliukėnas