2024-03-27 Nr. AB-5062-3-61-3-09891-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-94-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09891-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Mokslita” atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Mokslita” skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Mokslita“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 49SD-15193-(14.49.136E) „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių vertinti 2023 m. lapkričio 10 d. patikrinimo aktą iš naujo laikantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalies. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad NŽT priėmė neteisėtą, nepagrįstą ir nemotyvuotą Sprendimą, nes, nustatęs valstybinės žemės nuomos pažeidimo faktines aplinkybes, nesiėmė veiksmų, numatytų Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kadangi jis nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas vadovavosi ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir nustatė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2023 m. lapkričio 7 d. 10:00 val. atliko žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė 2023 m. lapkričio 10 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-399-(14.49.74) (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo metu nustatyta, kad Sklypas aptvertas tvoromis, šiaurės–vakarų dalyje yra įvažiavimas. Ant įvažiavimo įrengti automatiniai metaliniai vartai, kurie patikrinimo metu buvo atidaryti. Sklype yra pastatų, statinių, įrengti keliai. Šiaurinėje Sklypo dalyje yra du statiniai – vandens bokštai, iš kurių vienas aptvertas tvora su vartais. Greta tvoros (šiaurinėje Sklypo dalyje) stovi metalinių konstrukcijų šiltnamio karkasas. NŽT Sprendime nurodyta, kad šio patikrinimo metu nenustatyta žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, kurių nagrinėjimas priskirtas NŽT kompetencijai, požymių, už kuriuos taikytina administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nuostatas.

Teismas vadovavosi Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu, 36 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3, 5, 10.1, 15, 16 punktais, ANK 589 straipsnio 45 dalimi ir, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, priėjo prie išvados, kad Sprendimas tiesiogiai susijęs su pareiškėjo prašymu pradėti administracinių nusižengimų tyrimą.

Teismas vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika ir sprendė kad pareiškėjo prašomi atlikti veiksmai nėra susiję su viešuoju administravimu, todėl skundas nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 str. 3 d.). Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

III. Pareiškėjas VšĮ „Mokslita“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą nagrinėti.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog skundas pateiktas pagal administracinę teiseną – administracinių sutarčių sudarymas. Skundai dėl neveikimo ir vilkinimo pateikiami ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. NŽT atliko Sklypo patikrinimą ir nustatė žemės nuomos sutarties vykdymo neatitikimus. Nagrinėjamoje byloje administracinėje teisenoje dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo konstatuotas sutarties nutraukimo pagrindas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo VšĮ „Mokslita“ skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes nustatė, kad pareiškėjas iš esmės siekia, jog būtų pradėta administracinio nusižengimo teisena, nustačius valstybinės žemės nuomos pažeidimo faktines aplinkybes. Pareiškėjas su tokia išvada nesutinka, nurodydamas, kad skundas pateiktas dėl administracinių sutarčių sudarymo, todėl skundžiama teismo nutartis yra naikintina.

Sprendžiant pareiškėjo skundo priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme klausimą, pirmiausia pažymėtina, kad teismas, visų pirma, patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

LVAT praktikoje išaiškinta, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių teisinių santykių (žr., pvz., 2017 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-630-624/2017, 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-70-520/2022).

Byloje nustatyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2023 m. lapkričio 7 d. 10:00 val. atliko žemės Sklypo naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Patikrinimo aktą. Pareiškėjo atstovas dalyvavo patikrinime bei Patikrinimo akte nurodė, jog įvažiavimas prie pareiškėjo nuosavybės yra ribojamas rakinant vartus, kurie priklauso kitam juridiniam asmeniui. Patikrinimo metu nenustatyta žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, kurių nagrinėjimas priskirtas NŽT kompetencijai, požymių, už kuriuos taikytina administracinė atsakomybė pagal ANK nuostatas. Pareiškėjas apie tai informuotas Sprendimu.

Taigi, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu ir prašydamas panaikinti NŽT Sprendimą bei įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti Patikrinimo aktą, iš esmės kvestionavo NŽT išvadą, jog patikrinimo metu nenustatyta žemės naudojimo tvarkos pažeidimų požymių, už kuriuos taikytina administracinė atsakomybė pagal ANK nuostatas, nes, pasak pareiškėjo, Patikrinimo akte nustatytas neypatingas statinys, kuris nėra įtrauktas į valstybinės žemės nuomos sutartį, valstybinės žemės nuomininkas naudoja valstybinę žemę, pažeisdamas imperatyvius reikalavimus.

Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip administracinio nusižengimo tyrimo subjektai. Todėl administracinis teismas, svarstantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar pareiškėjo reikalavimai siejami su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-760-552/2018).

Kaip jau buvo minėta, NŽT Sprendimu informavo pareiškėją, jog atliko žemės Sklypo naudojimo patikrinimą, tačiau nenustatė pažeidimų požymių, už kuriuos taikytina administracinė atsakomybė pagal ANK nuostatas. Visi administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimai priimti administracinio nusižengimo teisenos metu yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui, nes administracinis teismas nagrinėja bylas dėl sprendimų, priimtų viešojo administravimo srityje, o bylos dėl administracinį nusižengimą tiriančių pareigūnų sprendimų nepriskirtinos administracinio teismo kompetencijai (Teismų įstatymo 12 str. 3 d.). Tai panašiose bylose spręsdama teismingumo klausimus yra konstatavusi ir Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (žr., pvz., 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-85/2014; 2015 m. sausio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-10/2015), o taip pat ir LVAT (žr., pvz., 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-15-629/2020).

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs NŽT veiklą reglamentuojančius teisės aktus (be kita ko, Nuostatų 16 p., ANK 589 str. 45 p.), pareiškėjo skundo reikalavimus, priėjo prie pagrįstų išvadų, kad pareiškėjas iš esmės siekia, jog būtų pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl valstybinės žemės nuomos pažeidimo, pareiškėjo prašomi atlikti veiksmai nėra susiję su viešuoju administravimu, todėl pareiškėjo skundas nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nepaneigia tokių išvadų. NŽT Sprendimo ginčijimas ABTĮ nustatyta tvarka neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, kurių gynimo siekiama šios bylos kontekste.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Mokslita“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė